Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Edvardo Sinkevičiaus ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A¹⁴ – 554/2005 pagal pareiškėjo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei gėrimų gamintojų asociacijai dėl nutarimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 2S-11, kuriuo jam paskirta 30 000 Lt bauda už klaidinančio reklaminio teiginio „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“ naudojimą ir jis įpareigotas nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, informuojant atsakovą apie nutarimo įvykdymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad bauda buvo paskirta atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. Konkurencijos tarybos 2003 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 2S-6 nevykdymą. Pareiškėjo teigimu, pažeidimo tęstinumas neįrodytas, nes vykdant šį nutarimą nuo 2003 m. balandžio 15 d. visos pagal naują užsakymą pagamintos ir naudotos naujo pavyzdžio etiketės buvo be užrašo „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“. Pareiškėjo manymu, Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos 2004 m. kovo 12 d. raštu Nr. 18 inicijuotas tyrimas nepagrįstas, nes atsakovas, priimdamas 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 2S-11, nepateikė jo kaltės įrodymų, tik išvardijo tarsi užfiksuotus faktus, kurių pagrindu padarė prielaidą, kad pažeidimas tęsiamas, o pažeidimo tęstinumo laikotarpiui nustatyti atskaitos tašku pasirinko produkcijos pagaminimo datą, kurią nustatė iš realizacijos datos, nurodytos ant konkurentų pastangomis surasto butelio, atimdamas 6 mėnesių nuo pagaminimo datos laikymo trukmę, nustatytą pagal jo (pareiškėjo) standartus. Šiuo principu nustatyta duonos giros pagaminimo data buvo 2004 m. kovo 29 d., tačiau šiuo laikotarpiu (tai įrodo jo pateikti faktai) duonos gira nebuvo gaminama iš viso (gėrimų gamintojo gamybos žiniaraštis). Pareiškėjo teigimu, įrodymai yra nepatikimi ir nepakankami jo kaltei pagrįsti, o tai patvirtina, kad gėrimai su senomis etiketėmis iš viso nebuvo gaminami ir platinami.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ skundą patenkino.

Teismas nurodė, jog reklamos naudojimo reikalavimus nustato Reklamos įstatymas, o šio įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja, be kitų įgaliotų institucijų, ir Konkurencijos taryba. Reklamos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti. Konkurencijos tarybos darbo tvarką ir jos nagrinėjamų bylų proceso taisykles nustato Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtintas Konkurencijos tarybos darbo reglamentas (Reglamentas). Bylų dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Reglamento V skirsnis, kurio 37 straipsnis nustato, kad bylos dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjamos Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje. Reglamento 47 straipsnis nustato pareigą posėdžio pirmininkui išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Tačiau duomenų apie tai, kad nagrinėjant bylą 2004 m. rugsėjo 30 d. proceso dalyviams buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, 2004 m. spalio 5 d. protokole Nr. 4S-12 nėra. Taip pat protokole nėra duomenų, kad nutarimas ar jo rezoliucinė dalis buvo paskelbti grįžus iš pasitarimo kambario tuoj pat po nutarimo priėmimo, nors tai įpareigoja padaryti Reglamento 52 straipsnis. Teismas nurodė, jog Konkurencijos įstatymo 40 straipsnis nustato ūkio subjektams sankcijas už įvykdytus nusižengimus, o šio straipsnio 1 dalies 1 punktas numato Konkurencijos tarybos teisę įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus ir pan., taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas įpareigotas nedelsiant atlikti veiksmus ir nedelsiant pranešti apie jų atlikimą, tačiau toks įpareigojimas neaiškus ir jo įvykdymo būdas nesuprantamas. Teismas pažymėjo, jog Konkurencijos tarybos nutarimai turi būti objektyvūs, aiškūs ir suprantami subjektams, kurių atžvilgiu jie priimti. Be to, teismo konstatavimu, pareiškimą inicijuoti tyrimą pasirašė neįgaliotas asmuo (Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos vykdančioji direktorė), nepateikęs asociacijos generalinio direktoriaus įgaliojimo ar kito, patvirtinančio įgalinimą paduoti pareiškimą, dokumento, todėl tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad ji parduotuvėje „Rimi Lietuva“ tarp gėrimų rado butelį su etikete, kurioje esanti reklama buvo pripažinta klaidinančia, šis butelis buvo nupirktas ir pateiktas Konkurencijos tarybai. Tačiau teismas pažymėjo, jog akte, surašytame Konkurencijos tarybos vyriausiosios specialistės 2004 m. kovo 19 d., t. y. iki tyrimo pradėjimo, nėra duomenų, kad visi gėrimo „Gaja“ buteliai su klaidinančiomis etiketėmis buvo gauti parduotuvėje „Rimi Lietuva“ (nei PVM sąskaitoje-faktūroje, nei akte tokių duomenų nėra, akte aprašytas vienas butelis). Pradėjus tyrimą, Konkurencijos tarybos specialistė surašė 2004 m. kovo 27 d. aktą, kuriame nurodė, kad parduotuvėje „Rimi Lietuva“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GED Nr. 0848046 gauta duonos gira, kurios butelio etiketėje yra klaidinanti reklama. Tačiau pareiškėjas į bylą pateikė gėrimų gamintojo gamybos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad Konkurencijos tarybos nustatytu laikotarpiu duonos gira iš viso nebuvo gaminama. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba nutarimą pagrindė ne nustatytais ir įrodytais faktais, bet abejonėmis. Pareiškėjas nurodė, kad klaidinančią reklamą nutraukė, ir tai pagrįsti pateikė UAB „Garsų pasaulis“ pažymą, įmonės direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 103 bei pažymėjo, jog nutarime nėra nuorodos, kaip ir kokiu būdu nutraukti reklamą. Teismas pažymėjo, jog Konkurencijos taryba savo veikloje turi vadovautis demokratinio valstybės administravimo principais, tarp jų objektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.), o individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Teismo konstatavimu, skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant nurodytų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimą pakeitė. Teismas paliko nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalis dėl klaidinančios reklamos naudojimo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ gaminant ir realizuojant duonos girą. Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo 1 punktą pakeitė, sumažinant UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ paskirtą baudą iki 3 000 Lt. Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo 2 punktą, kuriuo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ įpareigota nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, ir 3 punktą, kuriuo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija” įpareigota nedelsiant informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo įvykdymą, panaikino ir grąžino šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Konkurencijos tarybai.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti skundžiamo atsakovo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinimų pareiškėjui naudojus klaidinančią reklamą gaminant ir realizuojant duonos girą yra pagrįsta. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina skundžiamo nutarimo išvados, kad pareiškėjas pažeidė atsakovo skirtą įpareigojimą nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą gamindamas ir realizuodamas duonos girą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada dėl klaidinančios reklamos naudojimo pareiškėjui gaminant ir realizuojant limonadą „Gaja“ neįrodymo yra klaidinga, todėl ši teismo sprendimo dalis pakeičiama, paliekant galioti atitinkamą Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį. Įrodymai patvirtina, kad įsigaliojus įpareigojimui nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą – po 2003 m. balandžio 5 d. – pareiškėjas gamino ir realizavo gėrimus „Gaja“ su etiketėmis, ant kurių buvo užrašytas klaidinančia reklama pripažintas teiginys „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas laikytinas tinkamu atsakomybės už nurodytą Reklamos įstatymo pažeidimą subjektu (Reklamos įstatymo 2 str. 8, 11 d., 5 str., 21 str. 1 d.). Teismas, lingvistiniu būdu aiškindamas Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalies normos turinį, padarė išvadą, jog tam, kad pažeidimo tęsimas nepaisant įpareigojimo jį nutraukti būtų kvalifikuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra būtina sąlyga – žalos padarymas reklamos vartotojams ar kitiems asmenims. Šios sąlygos buvimas atsakovo neįrodytas, todėl pareiškėjo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, įvykdytas nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, sistemiškai aiškindamas Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies normą, padarė išvadą, kad reklamos subjektui už klaidinančios ar neleistinos reklamos naudojimą jokiu atveju (esant ir nesant sunkinančių aplinkybių) negali būti paskirta bauda, viršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų sumą. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo 2003 m. bendrąsias metines pajamas (163 730 Lt), nustatė, kad maksimali jam skirtina bauda būtų 4 911,90 Lt. Įvertinęs tai, kad nenustatyta sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių bei pareiškėjo pripažintų įstatymą pažeidžiančių veiksmų trukmę ir mastą, teismas nusprendė skirti pareiškėjui 3 000 Lt baudą, o skundžiamą atsakovo nutarimą atitinkamai pakeisti. Teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo 2, 3 punktuose nustatytus įpareigojimus pareiškėjui, konstatavo, kad jie neatitinka Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų, kadangi atsakovas nenurodė jų įvykdymo sąlygų ir termino. Toks viešojo administravimo subjekto sprendimas neatitinka ir bendrųjų administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Kadangi nėra aiškūs reikalavimų įvykdymo tvarka (sąlygos) bei terminas, pareiškėjas neturi galimybės tinkamai įvykdyti atsakovo nutarimo ir pasirinkti elgesio būdą, leidžiantį išvengti sankcijų taikymo už jo nevykdymą. Dėl to ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti Konkurencijos tarybai, kad būtų tinkamai suformuluoti pareiškėjui nustatomi įpareigojimai.

Atsakovas Konkurencijos taryba 2005 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutarties dalyje dėl pareiškėjui skirtinos sankcijos už Reklamos įstatymo pažeidimą buvo netinkamai išaiškinta ir pritaikyta Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalies norma, reglamentuojanti atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei nukrypta nuo teismų praktikos, todėl priimta neteisėta nutartis, kurią jis gavo 2005 m. birželio 2 d. Teigia, kad teismas nepagrįstai Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostatą aiškino tik lingvistiniu būdu. Šios nuostatos aiškinimas tik lingvistiniu būdu yra nesuderinamas su logine jos struktūra, todėl privalu taikyti ir kitus teisės aiškinimo būdus. Atsakovas remiasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2005 m. birželio 15 d. raštu Nr. S-391-(1.7), kuriame pateikta nurodytos teisės normos gramatinė analizė. Pabrėžia, kad pažeidimo tęsimas, kliudymas vykdyti tyrimą, vartotojams ar kitiems asmenims padaryta žala, pažeidimo padarymas pakartotinai per metus yra laikomos savarankiškomis, jokiomis sąlygomis nesusietomis, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Būtent taip minėta nuostata aiškinama ir administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸-421/2002, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-597-5/2005, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandžio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I⁹-821/2002). Nurodo, kad konstatavus, jog nėra sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui žymiai sumažinta bauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Atsakovas Konkurencijos taryba teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalį, todėl prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalis nustato, jog atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo.

Įvertinus šią nuostatą (įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu), sutiktina su atsakovo argumentais, kad joje yra įtvirtintos keturios savarankiškos (jokiomis sąlygomis nesusietos) atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kliudymas vykdyti tyrimą; pažeidimo tęsimas, nepaisant įpareigojimo jį nutraukti; reklamos vartotojams ar kitiems asmenims padaryta žala; pažeidimo padarymas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo.

Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatuodamas, jog tam, kad pažeidimo tęsimas nepaisant įpareigojimo jį nutraukti būtų kvalifikuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra būtina sąlyga – žalos padarymas reklamos vartotojams ar kitiems asmenims, netinkamai išaiškino Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalį.

Tačiau atsižvelgus į tai, kad pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį reklamos subjektui už klaidinančios ar neleistinos reklamos naudojimą jokiu atveju (esant ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių) negali būti paskirta bauda, viršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų sumą, pagal šį kriterijų teismo nustatyta maksimali pareiškėjui UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija” (įvertinus pareiškėjo 2003 m. bendrąsias metines pajamas) skirtina bauda būtų 4 911,90 Lt, o teismas paskyrė 3 000 Lt baudą, konstatuotina, kad padarytas pažeidimas nebuvo esminis, turėjęs įtakos priimti neteisėtą nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo Konkurencijos tarybos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A¹⁴ – 554/2005 pagal pareiškėjo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei gėrimų gamintojų asociacijai dėl nutarimo panaikinimo

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Edvardas Sinkevičius

Algirdas Taminskas