Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

Dėl UAB „Diginet LTU“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo

Atgal

Administracinė byla Nr. eI4-2086-816/2021
Procesinio sprendimo kategorija 11.3; 50.1; 55.1.3; 57.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2021 m. birželio 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams Pauliui Čerkai ir Tomui Juodeikiui,

atsakovės atstovams E. U., D. L., I. J., J. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams advokatui Mariui Juoniui, J. Š., V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Diginet LTU“, dėl nutarimo panaikinimo,

 

nustatė:

 

Pareiškėja UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1S-137 ir grąžinti bylą atsakovei papildomam tyrimui atlikti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėja vykdo tarpininkavimo paslaugų teikimo veiklą, kurios pagrindą sudaro asmenų, potencialiai galinčių turėti interesą įsigyti / išsinuomoti bendrovės klientams (pardavėjams / nuomotojams) priklausančius nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektus (namus, butus, patalpas, žemės sklypus ir pan.), paieška ir surastų asmenų skatinimas įsigyti / išsinuomoti klientams priklausančius NT objektus. Kaip ir kiti NT tarpininkai, pareiškėja tarpininkavimo paslaugas klientams teikia rizikos sutarčių pagrindu, teisė iš kliento reikalauti atlygio įgyjama tik tuo atveju, jei bent vienas iš surastų asmenų sutinka su pareiškėjo klientu sudaryti NT objekto pirkimo-pardavimo / nuomos sandorį.

Pažymi, jog interesantų paieška yra atliekama viešinant informaciją apie klientams priklausančius NT objektus ir jų pardavimo / nuomos sąlygas. Apie 2011–2013 m. NT skelbimų viešinimo paslaugų rinkoje susiklostė situacija, kad UAB „Diginet LTU“ interneto svetainės aruodas.lt ir skelbiu.lt pradėjo pritraukti didžiausią kiekį asmenų, ieškančių įsigyti / išsinuomoti NT objektą, o nuo 2014–2015 m. šiuo aspektu pradėjo ryškiai dominuoti interneto svetainė aruodas.lt. Tokia padėtis nulėmė, kad NT skelbimų talpinimas interneto svetainėje aruodas.lt nebegalėjo efektyviai būti pakeistas kitų NT skelbimų viešinimo paslaugas interneto svetainėse teikiančių ūkio subjektų paslaugomis, todėl pareiškėjai ir kitiems tarpininkams NT skelbimų viešinimas svetainėje aruodas.lt tapo būtina tarpininkavimo paslaugų teikimo veiklos dalimi.

Teigia, jog atsižvelgdamas į užimamą dominuojančią padėtį, UAB „Diginet LTU“ pradėjo kiekvienais metais nuosekliai didinti NT skelbimų talpinimo jos valdomose interneto svetainėse paslaugų kainas. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2018 m. toks UAB „Diginet LTU“ paslaugų kainų didinimas NT tarpininkams atitinkamai sąlygojo vis didėjančias sąnaudas, kurių dalis pajamose išaugo nuo 0,5–1 proc. iki 8–10 proc., o NT kainų lygio augimas (5–30 proc.) ir sandorių skaičiaus augimas (30-40 proc.) sąlygojęs didesnes tarpininkų pajamas (pareiškėjos atveju 120 proc.), nebuvo pakankamas, kad galėtų kompensuoti UAB „Diginet LTU“ kainų kasmetį pakėlimą absoliučiais dydžiais.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į tai, kad atotrūkis tarp UAB „Diginet LTU“ pajamų (kainos) ir sąnaudų yra akivaizdžiai labai didelis, t. y. egzistuoja pirma analizės struktūros (testo) sąlyga, be to, turėjo vertinti antros testo sąlygos pirmąją alternatyvą, t. y. kad kaina yra savaime nesąžininga, todėl Konkurencijos taryba turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti kainų nesąžiningumą vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika. Be to, nei teismų, nei institucijų praktikoje nėra pateikta jokių išaiškinimų, pagrindžiančių, jog antrosios sąlygos vieną iš alternatyvų renkasi būtent konkurencijos priežiūros institucija, ir kad pasirinkus vieną iš antrosios sąlygos alternatyvų, konkurencijos institucija yra atleidžiama nuo kitos alternatyvos analizės, ir ji yra negalima. Nors antrosios sąlygos alternatyvos nėra kumuliatyvios, sprendžiant dėl kainos nesąžiningumo jos turi būti patikrintos abi.

Teigia, kad UAB „Diginet LTU“ kainų kėlimas nulėmė neįprastai didelį pelningumą (EBITDA), kuris pagal 2017 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, nevertinant su veikla nesusijusių sąnaudų, pasiekė 70 proc., t. y. iš apytiksliai 15 mln. Eur pajamų UAB „Diginet LTU“ gavo 11 mln. Eur grynojo pelno. Pareiškėjos teigimu, toks kainų kėlimas sąlygojo pareiškėjos sąnaudų didėjimą, o pajamų augimas nebuvo pakankamas, kad kompensuotų UAB „Diginet LTU“ kasmetį pakėlimą absoliučiais dydžiais. Pavienis preziumuojamo didelio atotrūkio tarp UAB „Diginet LTU“ kainų ir sąnaudų faktas, per se turėtų būti laikomas užtektinu konstatuoti piktnaudžiavimą per didelėmis kainomis. Konkurencijos taryba, kaip konkurencijos priežiūros institucija, nesprendžia, kurią iš antrosios sąlygos alternatyvų pasirinkti.

Nurodo, kad UAB „Diginet LTU“ kainų nesąžiningumą savaime (antrosios testo sąlygos pirmąją alternatyvą) pagrindžia: (a) tai, kad beveik visi NT brokeriai išreiškė norą atsisakyti skelbimų talpinimo ntzemelapis.lt, o atskiriems objektams – ir skelbiu.lt, jei proporcingai svetainių pritraukiamam lankomumo srautui būtų mažinama kaina, tačiau yra priversti pirkti skelbimų viešinimą visose nurodytose svetainėse, nes UAB „Diginet LTU“ paslaugas pardavinėja tik visose svetainėse kartu. Remiasi ESTT sprendimu byloje (Teisingumo Teismo 1978 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Nr. C 27/76, United Brands Company ir United Brands Continentaal BV prieš Komisiją), kurioje nagrinėta situacija, kur dominuojančią padėtį užimančios įmonės teisė reikalauti užmokesčio iš savo sutartinių partnerių už paslaugas, kurių ji nesuteikė, yra pripažintinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi savaime nesąžiningomis kainomis; (b)        nuo 2020 m. kovo 1 d. pakeisti UAB „Diginet LTU” planai („Standartinis”, pagal kurį, vieno paketo kaina liktų 129 Eur, tačiau skelbimų skaičius sumažėtų iki 15 vnt./mėn., ir „Auksinis” – vieno paketo kaina taptų 159 Eur, tačiau skelbimų skaičius išliktų 25 vnt./mėn.) rodo kainodaros nesąžiningumą, nes neatitinka UAB „Diginet LTU” deklaruojamo ekonominės vertės principo, bet yra nukreipta į tai, kad NT brokeriai atsisakytų plano „Standartinis“ ir rinktųsi planą „Auksinis“. Remiasi ESTT sprendimais bylose, kuriose nagrinėta situacija, kur dominuojančią padėtį užimančios įmonės nustato ypač didelę kainą, nes atitinkamo produkto arba paslaugos nėra suinteresuotos parduoti, o siekia kito, konkurencijai priešingo tikslo.

Mano, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai paslaugų ekonominę naudą prilygino interneto svetainių pritraukiamos auditorijos srautui (lankomumui), realūs (unikalūs) lankytojai nėra visiškai tikslus ekonominės vertės parametras, o puslapių peržiūros apskritai neturi ryšio su skelbimų viešinimo veikla, todėl buvo gauti UAB „Diginet LTU“ palankesni rezultatai.

Pažymi, kad vertinant ekonominę naudą, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad: (a) NT interneto skelbimų svetainės lankomumo ryšys su NT brokerių gaunama ekonomine nauda nėra tiesiogiai proporcingas, nes lankomumas negarantuoja, kad bus sudaryta daugiau NT sandorių; (b) didesnis svetainės lankomumas didiną ekonominės naudos tikimybę, bet netiesiogiai. Dėl to turėjo būti vertinamas tikimybės gauti ekonominę naudą ir faktiškai gaunamos ekonominės naudos santykis priklausomai nuo svetainės lankomumo pokyčio; (c) ekonominė nauda faktiškai pasiekiama tik sudarius NT sandorį, o lankomumas nesukuria didesnės naudos nei NT sandorių sudarymas; (d) augantis ar mažėjantis lankytojų srautas nepasako, ar skelbimų matomumas iš tiesų padidėjo ar sumažėjo (ir kokia proporcija); (e)        reikia atsižvelgti į srauto „grynumą“ (tikslinę auditoriją), nes asmenys svetainėse lankosi ir kitais, nei NT įsigijimo, tikslais.

Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai skelbimų peržiūroms (matomumui) įvertinti pasirinko UAB „Gemius Baltic“ pateikiamus puslapių peržiūrų duomenis, nes UAB „Gemius Baltic“ užfiksuojamas vieno skelbimo peržiūrėjimas skirtingose svetainėse, pavyzdžiui aruodas.lt ir domoplius.lt, gali skirtis, dėl ko vieno ir to paties skelbimo peržiūra vienoje interneto svetainėje gali sugeneruoti 10 puslapių peržiūrų, o kitoje svetainėje – tik 1 puslapio peržiūrą. Konkurencijos taryba turėjo rinkti ir remtis skelbimų matomumo duomenimis, o ne duomenimis apie svetainėje lankytojo atliktą pelės paspaudimų skaičių.

Teigia, kad kainų palyginimas pagal interneto svetainės dominavimo lygį tarp populiariausių TOP-5 NT interneto svetainių atitinkamoje rinkoje turi būti atmetamas, nes nelogiška Konkurencijos tarybos išvada, kad kuo interneto svetainės lankomumo atotrūkis yra didesnis nuo kitų 4 populiariausių interneto svetainių toje valstybėje (rinkoje), tai tuo tokia svetainė sukuria didesnę paslaugų ekonominę vertę. Be to, vadovaujantis šiuo kriterijumi, apskritai nebūtų galima nustatyti kainos nesąžiningumo piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi, nes pagal šį kriterijų dominuojantis ūkio subjektas, jo kainas lyginant su nedominuojančių ūkio subjektų kainomis, gauna papildomų „balų“, neatsižvelgiant į tai, ar sukuria naudą. Taip pat, remdamasi Nutarimo (71) pastraipa ir 88 išnaša, teigia, kad Konkurencijos taryba, vertindama kainas pagal NT interneto svetainių pritraukiamų realių (unikalių) lankytojų skaičių, du kartus atsižvelgė į bendrą visų pritraukiamų valstybės realių (unikalių) lankytojų skaičių.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai vertindama UAB „Diginet LTU“ paslaugų ekonominę naudą prilygino visų UAB „Diginet LTU valdomų interneto svetainių (aruodas.lt, skelbiu.lt ir ntzemelapis.lt) individualių lankomumo duomenų sumai. Pareiškėja teigia, kad vieno skelbimo pritraukiamas interesantų srautas per tą patį laiko vienetą iš interneto svetainės aruodas.lt (pritraukti 26 interesantai) ir iš 7 kitų interneto svetainių (pritraukti 7 interesantai) yra neproporcingas šių interneto svetainių sumariniams lankomumo duomenims. Nors NT brokeriai ir nurodė, kad skelbimų talpinimas ne tik aruodas.lt, bet skelbiu.lt ir ntzemelapis.lt prideda papildomos ekonominės vertės, tačiau ji nėra tiesiogiai proporcinga šių svetainių lankomumui. Be to, UAB „Diginet LTU“ valdomų interneto svetainių lankomumo duomenų sumavimas formuluoja realių (unikalių) lankytojų ir jų atliktų peržiūrų persidengimo problemą tiek realių (unikalių) lankytojų atveju (šią išvadą pareiškėja daro remdamasi Nutarimo 87 ir 101 išnašomis), tiek tuo labiau peržiūrų atveju. Palyginimų su užsienio valstybių interneto svetainėmis atveju, Konkurencijos taryba neatsižvelgė, kad dalis šiose valstybėse skelbimų talpinimo paslaugas teikiančių subjektų taip pat valdo po kelias NT svetaines, pavyzdžiui, nors už Estijos svetainėje kv.ee skelbimo patalpinimo kainą skelbimas yra įkeliamas ir į soov.ee svetainę, Konkurencijos taryba soov.ee ir kv.ee lankomumo nesumavo. Vieno skelbimo pritraukiamas interesantų srautas per tą patį laiko vienetą iš aruodas.lt ir iš 7 kitų interneto svetainių yra neproporcingas šių interneto svetainių sumariniams lankomumo duomenimis, susijusiems su interneto svetainėmis soov.ee ir kv.ee.

Mano, kad atsakovė selektyviai ir tendencingai rinko ir vertino duomenis, kas, pareiškėjos manymu, leidžia kelti pagrįstas abejones dėl tyrimo išvadų pagrįstumo, t. y.: (a) Konkurencijos taryba vertino faktinį paskyros užpildymą, o toks vertinimas palankesnis UAB „Diginet LTU“, taip pat neįvertino, kiek dažnai brokeriams tenka permokėti tam, kad prie įsigyto paslaugų paketo nusipirktų papildomą skelbimą, ar, kad UAB „Diginet LTU“ paketu gali naudotis tik vienas brokeris, o UAB „Vertikali medija“ paketu – keli; (b) nėra visiškai aišku, kaip buvo apskaičiuotas UAB „Diginet LTU“ ir užsienio interneto svetainių santykinių nominalių kainų palyginimas, t. y. Konkurencijos taryba nerinko ir nevertino duomenų apie užsienio subjektų paketą sudarančių NT skelbimų skaičių, pavyzdžiui, kinnisvara24.ee ar ss.lv; (c) palyginimui su Estijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos analogiškų subjektų kainomis, Konkurencijos taryba nepagrįstai vadovavosi UAB „Gemius Baltic“ informacija ir ne visais atvejais parinko interneto svetaines, kurios pirmauja pagal pritraukiamas auditorijas tose valstybėse, pavyzdžiui, Slovakijos reality.sk pritraukia daug mažiau realių vartotojų nei kitos Slovakijos interneto svetainės; (d) Konkurencijos taryba neišnaudojo galimybių surinkti duomenų apie užsienio valstybių ūkio subjektų kainas, kurie tokių duomenų viešai neskelbia, netikrino duomenų apie Latvijos ir Estijos bendrovių kainas, kurių dalis neteisingi, pavyzdžiui, Latvijos ss.com ar ss.lv svetainėje privatiems klientams skelbimas talpinamas ne už 10 Eur/mėn., o už 4,30/mėn. kainą.

Teigia, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai naudojo UAB „Diginet LTU“ pasiūlytą „take-rate“ rodiklį. Take-rate nėra taikomas paslaugų, teikiamų pagal ekvivalentines sutartis, kainoms įvertinti, ir elektroninės komercijos srityje take-rate rodiklis yra taikomas lyginant tik tokių paslaugų kaip Amazon, Ebay, PayPal, Uber paslaugų kainas, o NT skelbimų talpinimo interneto svetainėse šių paslaugų tiekėjai atlygį gauna nepriklausomai nuo to, ar NT objekto savininkui, kuriam padeda NT brokeris, pavyks sudaryti NT sandorį ar ne. Take-rate rodiklis iš esmės nėra skirtas vertinti paslaugoms, kurių tiekėjas neprisiima paslaugų gavėjo rizikos, todėl nėra tinkamas NT skelbimų interneto svetainių paslaugų ekonominei vertei įvertinti. Remdamasi Nutarimo 96 išnaša, nurodo, kad pati Konkurencijos taryba pripažino, kad toks rodiklio taikymas yra neobjektyvus, nes nėra atsižvelgiama į svetainių kuriamą ekonominę vertę.

Remdamasi United Brands byloje pateiktu išaiškinimu, kad gali būti naudojami kiti metodai nei ESTT toje byloje pasiūlytas metodas, o įvairios institucijos, taip pat įvairūs teisininkai ir ekonomistai siūlo taikyti (suderinti) įvairius analizės metodus, įvairius kriterijus, būdus ar atrankos principus taip siekiant sumažinti klaidos riziką, iš esmės teigia, kad Konkurencijos taryba turėtų atsižvelgti ir į kitus rodiklius. Nurodo, kad interneto svetainių kuriama ekonominė vertė gali būti įvertinama kitais ekonomikos moksle pripažintais ir praktikoje taikomais metodais, tačiau vadovaudamasi jais Konkurencijos taryba nebandė patikrinti savo rezultatų. Teigia, kad Konkurencijos taryba atmetė rezultatus, rodančius per dideles kainas, be to, Konkurencijos tarybos metodai, kurie rodo kitokius rezultatus, yra neteisingi, netinkami.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba atliko kompleksinį tyrimą, kurio metu analizavo keletą NT skelbimų talpinimo internete kainų rodiklių, analizės metodus parengė įvertinusi surinktą informaciją, įskaitant ir rinkos dalyvių (NT brokerių) paaiškinimus dėl to, į kokias analizuojamų paslaugų savybes atsižvelgtina, bei remdamasi NT brokerių ir NT interneto svetaines valdančių Lietuvos įmonių pateikta informacija, interneto rinkos matavimais ir analize užsiimančių įmonių pateiktais lankomumo duomenimis, viešai skelbiama užsienio interneto svetainių kainų informacija.

Teigia, kad pareiškėja ginčija atskiras Nutarimo dalis (pastraipas) ar pavienius analizės metodus (ar metodų dalis, pavyzdžiui, tam tikro lankomumo mato naudojimą) ir paprastai tuos, kurių rezultatai nėra palankūs jos siekiamai išvadai dėl per didelių kainų paremti. Atitinkamai tokie pareiškėjos argumentai neturėtų būti laikomi pakankamais abejoti Konkurencijos tarybos išvadomis, o tuo labiau pagrindu panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti nėra pagrįsti. Analizės metodų tinkamumo ir teisingumo vertinimas neturėtų būti nulemtas konkrečių jais gautų rezultatų, ypač tų, kurie palankūs kuriam nors ūkio subjektui. Priešingu atveju, būtų paneigiama kainų analizės tikslas ir esmė siekiant nustatyti, ar kainos yra nesąžiningos (per didelės).

Pažymi, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja ESTT praktikoje įtvirtintos piktnaudžiavimo per didelėmis kainomis pažeidimo sudėtį – analizės struktūrą (testą) ir reikalavimus. Pareiškėjos argumentai galėtų būti apibendrinami taip – kad turi būti ieškomi ir atliekami papildomi kainų analizės metodai tol, kol bus gauti piktnaudžiavimą per didelėmis kainomis pagrindžiantys duomenys, o to nerodantys metodai ir rezultatai, turi būti tiesiog atmetami, tačiau teismų praktika to nepagrindžia. Pareiškėjos teiginiai dėl UAB „Diginet LTU“ kainų didėjimo (augimo) ir (ar) UAB „Diginet LTU“ pelningumo savaime nėra pakankami šiam konkurencijos teisės pažeidimui konstatuoti, ypač kai nėra atsižvelgiama į prekės (paslaugos) ekonominę vertę. Be to, pareiškėjos teiginiai ir, neva, juos pagrindžiantys duomenys, pavyzdžiui, UAB „Diginet LTU“ EBITDA, nepaneigia Konkurencijos tarybos išvadų, kad palyginus UAB „Diginet LTU“ kainas (kainų rodiklius) su analogiškomis Lietuvos ar užsienio NT interneto svetainių paslaugų kainomis, palyginimų rezultatai neleidžia daryti išvados dėl nesąžiningų kainų ir kartu piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Pažymi, kad, nors pareiškėja ginčija Konkurencijos tarybos taikytus kainų rodiklių analizės metodus, jos skunde nurodomi kiti galimi metodai ar vertintinos aplinkybės, kurių, neva, nepagrįstai nenaudojo Konkurencijos taryba: (a) viena vertus, apima tai, ką ir vertino Konkurencijos taryba, tačiau pareiškėja arba tai ignoruoja, arba galimai nesupranta, pavyzdžiui, tai akivaizdu take-rate rodiklio atveju, nes skirtingų svetainių take-rate rodiklių palyginimas rodytų tuos pačius rezultatus kaip ir klientų pritraukimo kaštų skirtingomis svetainėmis rodiklių (angl. customer acquisition costs rate), kurį nurodo pareiškėja, palyginimas; (b) kita vertus, niekaip nepaaiškinama, kuo pareiškėjos siūlomi metodai tinkamesni atsižvelgiant į tyrimo metu nagrinėtas faktines aplinkybes ir siekiamą įvertinti galimą konkurencijos teisės pažeidimą, bei kodėl jie turėtų lemti kitokias tyrimo išvadas; (c) taip pat ignoruojama tai, kad Konkurencijos taryba jau naudojo ne vieną, o kelis kainų rodiklių palyginimo metodus bei skirtingas ekonominės vertės išraiškas, kurie buvo sumodeliuoti ir nustatyti remiantis tyrimo metu surinkta informacija.

Pažymi, kad pareiškėja, pateikdama nesutikimo su atskiromis Nutarimo išvadomis motyvus, dažnai prieštarauja kitiems savo argumentams, paaiškinimams bei vertinimams, kuriuos pateikė pareiškime ir kituose atsakymuose Konkurencijos tarybai. Pavyzdžiui, nors skunde teigia, kad tarp interneto svetainės realių / unikalių vartotojų ir peržiūrų bei ekonominės naudos nėra priklausomybės (tuo labiau tiesiogiai proporcingos), tačiau atsakyme Konkurencijos tarybai tyrimo metu teigė, kad tokia „priklausomybė yra tiesioginė“ arba netgi, kad „priklausomybė yra progresyvi, t. y. didėjant NT skelbimų interneto svetainės auditorijai, NT objektų ieškojusių asmenų skaičius, kurį pritraukia NT tarpininkas, didėja greičiau“. Arba, nors atsakyme Konkurencijos tarybai teigė, kad lankomumo absoliučiais dydžiais vertinimas yra mažiau tikslus, nes reikia vertinti, kokią dalį auditorijos pasiekia konkreti interneto svetainė, tačiau skunde kritikuoja Konkurencijos tarybą už analizę pagal TOP-5 interneto svetaines ir pagal populiaciją, kuri kaip tik užtikrina, kad palyginimų rezultatai nebūtų iškreipti dėl atitinkamos palyginamosios užsienio valstybės gyventojų populiacijos dydžio. Šie ir kiti skunde vertinami pareiškėjos argumentai parodo, kad pareiškėja keičia savo poziciją priklausomai nuo jos siekiamų rezultatų ir ginčija tam tikrus Konkurencijos tarybos tyrimo metodus (jų dalis) ir analizės rezultatus vien dėl jų ginčijimo, nors jie neturi įtakos Konkurencijos tarybos vertinimui.

Atkreipia dėmesį, kad pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis apie skirtingų NT interneto svetainių pritraukiamus klientus ir toms interneto svetainėms tenkančias pareiškėjos išlaidas, UAB „Diginet LTU“ mokama kaina už tą patį klientų skaičių yra 10–20 proc. mažesnė negu UAB „Vertikali medija“ mokama kaina (Nutarimo 3.3.1 dalis, take-rate analizė). Taigi, net pačios pareiškėjos pateikti duomenys prieštarauja nesąžiningų kainų buvimui. Be to, minėta take-rate analizė naudoja brokerių nurodytą NT klientų srautą, todėl jai įtakos nedaro pareiškėjos ginčijami lankomumo statistikos aspektai, o pareiškėja šias take-rate analizės išvadas savo skunde ignoruoja.

Pažymi, kad kaip nurodyta Nutarime, ESTT United Brands byloje (Teisingumo Teismo 1978 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Nr. C 27/76, United Brands Company and United Brands Continentaal BV prieš Europos Komisiją) ir kitose bylose yra pateikęs piktnaudžiavimo nustatant per dideles kainas analizės struktūrą (testą), pagal kurią vertinama, ar yra pernelyg didelė disproporcija tarp faktinių išlaidų ir faktiškai reikalaujamos kainos, ir jei taip (pirmoji sąlyga), ar kaina yra nesąžininga (antroji sąlyga) arba nesąžininga savaime, arba nesąžininga palyginus su analogiškomis prekėmis, t. y. palyginamuoju standartu (angl. benchmark) (Nutarimo (45) pastraipa). Vadovaujantis United Brands byloje aprašyta analizės struktūra (testu), siekiant pripažinti, kad dominuojančią padėtį užimančio ūkio subjekto taikomos kainos yra pernelyg didelės, nėra pakankama nustatyti pirmąją sąlygą, kad prekės pardavimo kaina yra per didelė lyginant su prekės gamybos kaštais, tačiau turi būti nustatyta ir antroji sąlyga, kad prekės kaina yra savaime nesąžininga arba nesąžininga palyginus su analogiškomis prekėmis. Taigi, jeigu siekiant konstatuoti piktnaudžiavimo per didelėmis kainomis pažeidimą ir skirti sankciją dominuojančią padėtį užimančiam ūkio subjektui, turi būti konstatuotas abiejų sąlygų buvimas, vienos iš šių sąlygų nebuvimas reiškia, kad nėra nustatyta konkurencijos teisės pažeidimo sudėtis. Tokiu atveju nesant antrosios sąlygos, net ir nustačius pirmąją sąlygą, tai vertinimo nekeistų, todėl nėra tikslinga jos analizuoti. Net ir nustačius, kad UAB „Diginet LTU“ pelningumas ar marža yra dideli, tai nekeistų išvados dėl piktnaudžiavimo, jeigu UAB „Diginet LTU“ kainos negali būti laikomos nesąžiningomis. Konkurencijos tarybos atlikta analizė neleido teigti, jog UAB „Diginet LTU“ kainos yra nesąžiningos, todėl atitinkamai plačiau dėl pirmosios sąlygos nebuvo pasisakyta, nes galutinės išvados dėl piktnaudžiavimo tai nekeistų. Tai, kad pareiškėja, siekdama sudaryti įspūdį apie drastišką kainų kilimą nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. UAB „Diginet LTU“ vėl pakėlus NT skelbimų talpinimo jo interneto svetainėse kainas, jos buvo padidintos beveik 2000 proc., lyginant su 2011 m. laikotarpio kainomis, nereiškia, kad tai yra pakankama pažeidimui konstatuoti.

Pasisakydama dėl pareiškėjos pateiktų EBITDA skaičių, pažymi, kad panašaus dydžio EBITDA rodiklis yra būdingas ne tik UAB „Diginet LTU“ įmonei, būdinga ir UAB „Vertikali arena“. EBITDA maržos dydis priklauso ir nuo ūkio subjekto efektyvumo, o įmonės EBITDA nebūtinai atspindi konkrečios paslaugos pelningumą, pvz., NT skelbimų verslo klientams. Vien šio aspekto vertinimas nėra pakankamas per didelėms kainoms konstatuoti, t. y. jeigu nėra pagrindo teigti, kad kaina nėra nesąžininga atsižvelgiant į jos ekonominę vertę, į kurią, kaip pripažįsta pareiškėja, reikia atsižvelgti, didelis pelningumas pats savaime nėra pagrindas nustatyti piktnaudžiavimą.

Mano, kad nėra pagrindo analizuoti galimų United Brands analizės struktūros (testo) sąlygų kombinacijų, kaip pageidauja pareiškėja, kad būtų vertinama pirmoji sąlyga ir antrosios sąlygos pirmoji alternatyva, nes Konkurencijos tarybos vertinimu, kuris pateiktas ir Nutarime, nagrinėjamu atveju pagrįstai analizuotas kainų nesąžiningumas lyginant su palyginamaisiais standartais ir jo pagrindu gauti rezultatai neleidžia teigti, kad kainos laikytinos nesąžiningomis.

Pažymi, kad teismų praktikoje yra pasakyta, kad konkurencijos priežiūros institucija neprivalo vertinti kainų nesąžiningumą pagal kitą antrosios sąlygos alternatyvą nei ta, kuria ji pasirinko atlikti vertinimą.

Nurodo, kad akivaizdūs pareiškėjos ESTT praktikos pavyzdžiuose nurodytos ir nagrinėjamu atveju esančios situacijos skirtumai pagrindžia, kad pareiškėjos rėmimasis nurodytomis bylomis, kai buvo nagrinėjamas kainų nesąžiningumas savaime, yra nepagrįstas ir laikytinas bandymu „pritempti“ poreikį nagrinėti antrosios testo sąlygos pirmąją alternatyvą. Jau vien iš pareiškėjos pateikiamo bylų aprašymo matyti, kad jos nepagrindžia jos argumentų. Pareiškėja pati neteigia, o ir nėra pagrindo teigti, kad UAB „Diginet LTU“ nesuteikė NT skelbimų talpinimo interneto svetainėse paslaugos. Pareiškėja paslaugas gavo, tik nesutinka su tų paslaugų kaina, kurios nesąžiningumą konkrečiai ir nagrinėjo Konkurencijos taryba palyginamuoju būdu. Be to, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Diginet LTU“ nėra suinteresuota parduoti savo paslaugų vien remiantis aplinkybe, kad pareiškėjos netenkina vienas iš siūlomų UAB „Diginet LTU“ paslaugų planų. Nurodomose Teisingumo Teismo bylose vertintas dominuojančio ūkio subjekto siekis riboti paralelinį importą nustatant per dideles kainas, o nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo vertinti galimai per dideles kainas, t. y. tą konkurencijos ribojimą, kuris ir buvo vertintas.

Pažymi, kad savaime tai, jog pareiškėjai ar tam tikriems NT brokeriams būtų reikalinga (priimtina) kitokios apimties paslauga, t. y. skelbimų talpinimas populiariausioje interneto svetainėje aruodas.lt, nereiškia, kad paslaugos teikėjo pasirinkimas kitaip teikti paslaugą ir ją įkainoti yra nesąžiningas.

Pažymi, kad prekės ekonominę vertę išreiškiantys rodikliai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju. Konkurencijos tarybos vertinimu, nagrinėjamu atveju NT turto skelbimų talpinimo internete paslaugų, arba kaip jas apibūdina pareiškėja – NT viešinimo paslaugų, ekonominė vertė pagrįstai įvertinta naudojant rodiklius, kurie susiję su skelbimų sklaida, auditorija, viešinimu. Konkurencijos taryba tyrimo metu kreipėsi į NT brokerius, kad pastarieji pateiktų informaciją, kas, jų vertinimu, parodo NT interneto svetainių teikiamą ekonominę vertę (Nutarimo 3.1.2. dalis). Konkurencijos taryba Tyrimo metu detaliai išanalizavo gautus atsakymus ir jų pagrindu nustatė ekonominės vertės rodiklius ir surinko juos išreiškiančius duomenis (lankomumo duomenis). Lyginant skirtingų subjektų NT skelbimų talpinimo internete paslaugų kainas, ekonominę vertę išreiškiantys rodikliai ir duomenys visų palyginamųjų standartų (visų palyginamųjų NT interneto svetainių) atžvilgiu buvo naudojami analogiški (vienodi), todėl palyginimas atliktas nuosekliai, lyginami vienodo skaičiavimo būdu bei naudojant tapačius duomenis gauti rezultatai. Kaip nurodyta Nutarime, remiantis NT brokerių atsakymais, nustatyta, kad NT brokeriai NT interneto svetainių ekonominę vertę sieja su NT brokerių klientų (asmenų, kurie naudojasi NT brokerių paslaugomis), pritrauktų per atitinkamą interneto svetainę, srautu, t. y. kokia dalis NT brokerių klientų srauto yra generuojama konkrečios NT interneto svetainės, kitaip tariant interneto svetainės lankomumu, arba, kaip nurodė pareiškėja – matomumu. Konkurencijos taryba Tyrimo metu klausė NT brokerių dėl to, kokie kriterijai nulemia jų nekilnojamojo turto skelbimų svetainės pasirinkimą ir kuris lankomumo parametras (matas) galėtų būti tinkamiausias atliekant NT svetainių kainų palyginimą. Mano, kad Konkurencijos taryba nepadarė klaidingos ar nepagrįstos išvados UAB „Diginet LTU“ ir kitų NT interneto svetainių teikiamų paslaugų ekonominę vertę siedama su interneto svetainių klientų srautu – lankomumu. Be to, nors pareiškėja teigia, kad puslapių peržiūros neturėtų būti NT interneto svetainių ekonominės vertės matavimo vienetas, vis dėlto, buvo NT brokerių, kurie tiesiogiai nurodė, kad lankomumą ir interneto svetainių naudą vertina remdamiesi ir peržiūromis. Pastebėtina, kad peržiūros taip pat rodo lankytojų aktyvumą ieškant skelbimų. Realūs vartotojai yra skaičiuojami mėnesio laikotarpiui, neatsižvelgiant į jų aktyvumą. Taigi, jeigu tas pats vartotojas į vieną svetainę buvo užėjęs vieną kartą ir pažiūrėjo vieną skelbimą, o kitoje svetainėje lankėsi 10 kartų ir peržiūrėjo 100 skelbimų, realių vartotojų rodiklis rodytų vienodą abiejų svetainių ekonominę naudą.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba tyrime vertino abu NT brokerių nurodytus lankomumo rodiklius – realių / unikalių vartotojų ir peržiūrų skaičių. Negana to, Konkurencijos taryba įvertino ir tai, kad ekonominė vertė galėtų būti suprantama tiesiogiai kaip NT brokerių gaunamos pajamos iš tarpininkavimo paslaugų, kurios yra generuojamos iš konkrečios interneto svetainės pritrauktų NT brokerių klientų, todėl savo analizėje vertino ir šį ekonominės vertės parametrą. Todėl mano, kad nėra pagrindo abejoti Konkurencijos tarybos analize, kai ji analizavo keletą rinkos dalyvių – NT brokerių, konkrečiai identifikuotų ekonominės vertės parametrų, taip siekdama užtikrinti didesnį rezultatų patikimumą.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba prašė pareiškėjos pateikti informaciją apie gautas pajamas iš NT veiklos, išlaidas konkrečioms svetainėms ir vertinimą, kiek konkreti NT svetainė generuoja lankytojų srauto. Remiantis šiais duomenimis buvo atliktas interneto svetainėms tenkančios NT brokerių pajamų dalies (take-rate) skaičiavimas. Atitinkamai, sudauginus pajamas iš srauto, gaunama, kiek konkreti NT svetainė „generuoja“ pajamų. Taigi, Konkurencijos taryba Tyrimo metu vertino aspektus (ryšį), susijusius su NT skelbimų interneto svetainių lankomumu ir NT brokerių gaunama ekonomine nauda, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos kritika, kad Konkurencijos tarybos analizė nėra pakankama ir nėra pagrįsta.

Pažymi, kad didesnis lankytojų srautas nebūtinai didina skelbimų peržiūras ir skelbimų matomumą bei turėtų būti atrinktas „grynas“ (tik tų, kurie lankosi NT įsigijimo tikslais) NT interneto svetainių lankomumas. Tokio dydžio, kuris rodytų konkrečiai kiekvieno NT brokerio skelbimų generuojamą lankomumą ir dar skirstytų tą lankomumą pagal lankytojų tikslus, nėra ir, atitinkamai, Konkurencijos taryba panaudojo visuotinai priimtinus ir, kaip jau buvo minėta, NT brokerių nurodytus bei interneto rinkos matavimais ir analize užsiimančių įmonių Gemius ir Google renkamus lankomumo matus – puslapių peržiūras ir realius/unikalius vartotojus. Be to, nesutinka, kad puslapių peržiūros nėra susijusios su lankomumu (matomumu), nes asmuo, ieškantis NT internete arba žiūri konkrečius skelbimus, arba konkrečius puslapius, kuriuose nurodytas NT skelbimų sąrašas.

Nurodo, kad pareiškėja yra nenuosekli ir prieštarauja pati sau, teigdama, kad lankomumą reiktų vertinti tiesiogiai, neatsižvelgiant į tai, kokią dalį auditorijos pasiekia konkreti interneto svetainė. O lankomumas pagal TOP-5 interneto svetaines ir pagal populiaciją kaip tik užtikrina, kad palyginimų rezultatai nebūtų iškreipti dėl atitinkamos palyginamosios užsienio valstybės gyventojų populiacijos dydžio, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad tai įvertinanti Konkurencijos tarybos analizė ar jos rezultatai būtų nepagrįsti. Net ir dominuojančią padėtį užimančio subjekto siūlomos prekės ir paslaugos gali būti vertingos pirkėjams bei turėti pirkėjams reikalingas (patrauklias) savybes ir nėra draudžiama į tai atsižvelgti, ypač kai tai daroma vienodu principu (vienodu metodu ir naudojant analogiškus duomenis).

Nurodo, kad nors tuo atveju ir nebuvo taikytas suminis lankomumas (nes Konkurencijos taryba neturėjo interneto svetainės soov.ee tinkamų analizei lankomumo duomenų), lyginant santykines kainas vien tarp aruodas.lt ir kv.ee bei naudojant individualius šių svetainių lankomumo duomenis, gauti rezultatai reikšmingai nesikeičia: verslo klientų atveju UAB „Diginet LTU“ vieno skelbimo paskyroje santykinės kainas lankomumo vienetui buvo 90 proc. atvejų didesnės, nei interneto svetainės kv.ee, o naudojant aruodas.lt lankomumą, atvejų skaičius, kuomet UAB „Diginet LTU“ vieno skelbimo paskyroje santykinės kainos yra didesnės, nei interneto svetainės kv.ee, pasiekia 100 proc.; privačių klientų atveju UAB „Diginet LTU“ vieno skelbimo paskyroje santykinės kainos lankomumo vienetui buvo 50 proc. atvejų didesnės, nei interneto svetainės kv.ee, o naudojant aruodas.lt lankomumą, atvejų skaičius, kuomet UAB „Diginet LTU“ vieno skelbimo paskyroje santykinės kainos yra didesnės, nei interneto svetainės kv.ee, nepasikeitė. Atkreipia dėmesį, kad tai nekeičia išvadų, kurios paremtos platesne kainų palyginimų analize nei ši Estijos interneto svetainė (kv.ee), įskaitant ir palyginimais, kuriems suminis lankomumas nėra aktualus, pavyzdžiui, take-rate.

Pažymi, kad lyginant UAB „Diginet LTU“ privačių klientų vieno skelbimo santykinę nominalią kainą lankomumo vienetui pagal tris skelbimų talpinimo planus buvo naudojami lankomumo duomenys tų UAB „Diginet LTU“ valdomų interneto svetainių, kurios tiriamo laikotarpio metu pateko į atitinkamus planus. Lyginant UAB „Diginet LTU“ privačių klientų vieno skelbimo santykinę nominalią kainą lankomumo vienetui pagal tris skelbimų talpinimo planus su palyginamųjų NT interneto svetainių (UAB „Vertikali Medija“ ir užsienio valstybių interneto svetainių) kainomis 2019 m., matyti, kad didele dalimi atvejų UAB „Diginet LTU“ kainos yra mažesnės nei palyginamųjų NT interneto svetainių kainos, t. y. beveik visais atvejais UAB „Diginet LTU“ kainos yra mažesnės už UAB „Vertikali Medija“ kainas (Nutarimo (141) pastraipa, Lentelė Nr. 13), o lyginant su užsienio NT interneto svetainėmis, UAB „Diginet LTU“ I skelbimų talpinimo plano santykinės kainos (pagal TOP-5 interneto svetaines ir pagal populiaciją) yra 73 proc. atvejų mažesnės (Lentelė Nr. 14). Be to, lyginant UAB „Diginet LTU“ II ir III skelbimų talpinimo planus su užsienio NT interneto svetainėmis, UAB „Diginet LTU“ santykinės kainos (pagal TOP-5 interneto svetaines ir pagal populiaciją) yra 80 ir 89 proc. atvejų mažesnės. Papildomai, net ir naudojant išskirtinai aruodas.lt svetainės lankomumo duomenis, UAB „Diginet LTU“ I, II ir III skelbimų talpinimo planų santykinės kainos (pagal TOP-5 interneto svetaines ir pagal populiaciją), lyginant su užsienio NT interneto svetainėmis, yra 72 proc., 72 proc. ir 75 proc. atvejų mažesnės.

Pažymi, kad UAB „Diginet LTU“ pateiktais duomenimis, NT skelbimo talpinimo kaina interneto svetainėje ss.lv priklauso nuo NT, apie kurį talpinamas skelbimas, kainos. Konkurencijos taryba privačių vartotojų kainų palyginimo atveju naudojo konservatyvų ss.lv taikomų kainų vertinimą, kai yra parduodamas NT, kurio vertė yra 100 tūkst. Eur, pagal kurią NT skelbimo kaina pagal Konkurencijos tarybai prieinamus duomenis siektų 10 Eur/mėn. Pažymi, kad net jei būtų nustatyta, kad NT skelbimo kaina svetainėje ss.lv yra lygi 4,3 Eur/mėn, tai reikšmingai nekeistų Konkurencijos tarybos palyginimo rezultatų ir išvadų privačių klientų kainų palyginimo dalyje, kur, virš 70 proc. atvejų UAB „Diginet LTU“ santykinės kainos yra mažesnės nei užsienio interneto svetainių.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba naudojo savo, atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, sumodeliuotą take-rate, t. y. interneto svetainėms tenkančios NT brokerių pajamų dalies, rodiklio nustatymo metodą, o ne UAB „Diginet LTU“ pasiūlytą. Tai matyti ir iš Nutarimo. Pareiškėja kvestionuoja take-rate rodiklių tinkamumą, įvertinus kitus skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėja tokį kainų palyginimo rodiklį laiko galimu ir tinkamu, t. y. kituose skundo punktuose pareiškėja nurodo, kad reikia vertinti ne lankomumą, o gaunamą ekonominę naudą. Take-rate palyginimu yra palyginamas santykis tarp pritrauktų NT siekiančių įsigyti klientų srauto (ekonominės vertės) ir NT brokerių išlaidų NT turto skelbimų talpinimo paslaugoms (kainos).

Pažymi, kad piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nustatant per dideles kainas pažeidimo nustatymas turi būti paremtas objektyvia ekonomine analize ir objektyviu jos rezultatų vertinimu. Tai nereiškia, kad konkurencijos priežiūros institucijos turi atmesti ir nesiremti pagrįstos kainų analizės rezultatais, kurie nerodo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, o norint jį įrodyti pakanka panaudoti ir rasti vieną analizės būdą, neva patvirtinantį piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei ignoruoti tuos, kurie rodo priešingus rezultatus ar ieškoti bet kokių, nagrinėjamai situacijai netinkamų metodų, siekiant gauti daugiau rezultatų, neva pagrindžiančių norimą išvadą. Jeigu būtų pritarta Pareiškėjos argumentams, kad reikia papildomų metodų ir gali būti atmetami jai nepalankūs rezultatai, analizės atlikimas prarastų savo prasmę ir reikšmę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Diginet LTU“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja, skunde akcentuodama UAB „Diginet LTU“ paslaugų kainų augimą ar įmonės veiklos pelningumą, remiasi aplinkybėmis, kurios tiek kartu, tiek ir atskirai neįrodo teiginių, jog UAB „Diginet LTU“ valdomos NT skelbimų svetainės aruodas.lt paslaugų kaina neatitiktų jų ekonominės vertės. Įėjimo į rinką stadijoje, siekdama pritraukti lankytojų srautą, aruodas.lt taikė itin mažas kainas, o kai kurias paslaugas apskritai teikė nemokamai. Nuo 2009 m. iki 2014 m. vienos paskyros aruodas.lt svetainėje kaina pareiškėjai sudarė 43,15 Eur, 2014 m. ji išaugo 0,29 centais į 43,44 Eur, 2016 m. – 69 Eur, 2018 m. – 99 Eur, 2019 m. – 129 Eur, o 2020 m. aruodas.lt pradėjo siūlyti du planus už 129 Eur ir 159 Eur. Taigi, priešingai nei siekiama pavaizduoti skunde, realiai aruodas.lt kainos nesikeitė 7 metus skaičiuojant nuo 2009 m. ir ėmė keistis tik 2016 m., be to, kainų pokytis nebuvo toks „dramatiškas“, kokį vaizduoja pareiškėja. Tokias kainas aruodas.lt išlaikė 7 metus – nuo 2009 m. iki 2016 m., kai kainos buvo peržiūrėtos atsižvelgiant į išaugusį svetainės populiarumą. Šios pareiškėjos skunde nutylimos aplinkybės suteikia reikšmingą faktinį ir ekonominį kontekstą, parodantį, jog pareiškėjos bandymas tariamą kainų „nesąžiningumą“ iliustruoti lyginant įėjimo į rinką kainodarą su tomis kainomis, kurios buvo nustatytos gerokai vėliau, atsižvelgiant į išaugusį svetainės populiarumą ir jos teikiamos paslaugos vertę, yra iš esmės nekorektiškas. Lygiai taip pat nekorektiškas yra pareiškėjos bandymas savo poziciją grįsti akcentuojant UAB „Diginet LTU“ pelningumo rodiklį EBITDA, nes pastarasis rodiklis atspindi įvairių veiklų bendrą rezultatą. UAB „Diginet LTU“ valdo ne tik nekilnojamojo turto reklamos svetainę aruodas.lt, bet ir kelias kitas svetaines, talpinančias tiek nespecializuotus skelbimus, tiek ir specializuotus transporto priemonių bei darbo rinkos skelbimus. Pajamos iš NT tarpininkų sudaro vos 1/10 UAB „Diginet LTU“ pajamų. Vien dėl šių priežasčių ginče, kuriame vertinamos nekilnojamojo turto tarpininkams taikomos skelbimų kainos, nuorodos į UAB „Diginet LTU“, kaip juridinio asmens, bendrą pelningumą ar EBITDA, kurie atspindi visų veiklų rezultatą, yra nekorektiškos.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba atliko kompleksinį tyrimą – vietoj to, kad remtųsi kažkuriuo vienu parametru ar vienu palyginimu, Konkurencijos taryba UAB „Diginet LTU“ taikomas paslaugos kainas lygino įvairiais pjūviais ar būdais – tiek pasirinkdama palyginamus ūkio subjektus (tiek „vietiniai, tiek kitų šalių palyginamų paslaugų teikėjai), tiek lyginamas vertes (kainų vidurkiai ir svetainėms tenkanti NT brokerių pajamų dalis), tiek santykinių kainų apskaičiavimo parametrus – pagal Google ir UAB „Gemius Baltic“ realius / unikalius vartotojus ir pagal peržiūras, o realių lankytojų ir puslapių peržiūrų statistiką analizavo tiek kaip absoliučius dydžius, tiek kaip santykinius dydžius (kaip lankomumo procentą nuo 5 didžiausių svetainių lankomumo, tiek kaip lankomumo procentą nuo populiacijos lankomumo). Mano, kad Konkurencijos tarybos siekį atlikti kompleksinį tyrimą nulėmė tiek noras išvengti klaidų, kurių rizika tiriant kainas yra pakankamai didelė, tiek ir tai, kad Konkurencijos įstatymo 7 str. (kaip ir SESV 102 str.) pažeidimas dėl nepagrįstai aukštų kainų yra siejamas su situacijomis, kai kainos neadekvatumas paslaugos ekonominei vertei yra akivaizdus. Dėl to, tiek pareiškėjos bandymai išskirti kurį nors vieną, jo pozicijai palankesnį tyrimo aspektą, tiek skunde pateikiama atskirų Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo epizodų kritika iš esmės negali paneigti tokio kompleksinio tyrimo rezultatų.

Teigia, kad atskiruose pareiškėjos skundo teiginiuose ir išvadose yra daug netikslumų, vidinių prieštaravimų bei nesuderinamumo su tokio pobūdžio tyrimų tikslais. Nors pareiškėja siekia, kad Konkurencijos taryba ir toliau tirtų UAB „Diginet LTU“ kainodarą, pareiškėja skunde taip ir nepaaiškina, kodėl verslo subjektams taikoma 129 Eur ar 159 Eur mėnesinė kaina už vieną paskyrą aruodas.lt portale suponuoja konkurencijos problemą. Pareiškėja, teigdama, kad Konkurencijos taryba interneto skelbimų svetainės teikiamos paslaugos ekonominę vertę nepagrįstai siejo su didesniu svetainės populiarumu ignoruoja tai, kad tokių svetainių paslaugos esmę būtent ir sudaro prieigos prie tikslinės auditorijos suteikimas. Kuo ta auditorija didesnė, tuo svetainės suteikiama reklamos ar viešinimo paslauga yra vertingesnė. Pareiškėja, teigdama, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgia į pareiškėjo poziciją patvirtinančius tyrimo „rezultatus“ (pvz., santykinių kainų skaičiavimą atsižvelgiant į realių vartotojų skaičių absoliučiais dydžiais) iš konteksto paima atskirus Konkurencijos tarybos atliktų skaičiavimų rezultatus ir pateikia juos kaip Nutarime daromų išvadų klaidingumo įrodymą, nors Konkurencijos taryba tame pačiame Nutarime paaiškino, kodėl ji nesirėmė būtent šiais skaičiavimais (arba vien šiais skaičiavimais). Pareiškėja, teigdama, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai savo analizėje rėmėsi svetainės peržiūrų statistika, ignoruoja tai, kad didesnis peržiūrų skaičius rodo didesnį lankytojų susidomėjimą atitinkamos svetainės turiniu. Tai suponuoja, jog svetainės turinys pritraukia daugiau tikslinę paiešką vykdančių lankytojų. Pareiškėja, kritikuodama tai, kad Konkurencijos taryba lygino nekilnojamojo turto tarpininkų pajamų, kurios atitenka skelbimų svetainėms, dalis (angl. take-rate) (i) ignoruoja, kad šiuo rodikliu buvo remiamasi tik palyginimo tikslais, lyginant vienodas paslaugas teikiančias svetaines ir (ii) pateikia neteisingą informaciją, teigdamas, kad „take-rate“ rodiklis yra naudojamas (ar tinkamas naudoti) tik svetainių, kurios dirba „sėkmės mokesčio“ pagrindais, veiklai palyginti. pareiškėja, teigdama, jog į aruodas.lt svetainę patalpinto skelbimo paskelbiamas ir kitose UAB „Diginet LTU“ valdomose skelbimų svetainėse skelbiu.lt ir ntzemelapis.lt reiškia, jog UAB „Diginet LTU“ verčia savo klientus pirkti paslaugas, kurių jiems nereikia ir pan., ignoruoja tai, jog paskyrą aruodas.lt įsigyjantys verslo subjektai perka skelbimo viešinimo paslaugą, t. y. skelbimo išplatinimą kuo didesnei tikslinei auditorijai. Todėl į aruodas.lt įkelto skelbimo paskelbimas skelbiu.lt ir ntzemelapis.lt yra tos pačios paslaugos dalis. Pareiškėja, teigdama, jog Konkurencijos taryba turėjo taikyti alternatyvius, jo nurodomus „metodus“ net nepaaiškina, ką tie metodai reiškia ir kodėl jie yra tinkamesni šiam tyrimui. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo rezultatai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos tyrimo metodologija buvo netinkama. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad atskirais atvejais Konkurencijos taryba galėjo disponuoti nepilnais duomenimis ar suklysti. Tačiau skunde taip ir nepaaiškinama, kokią įtaką tai galėtų turėti viso Konkurencijos tarybos atlikto kompleksinio tyrimo rezultatams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaiko ir prašo jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Konkurencijos taryba tyrimą atliko nekokybiškai. Iš esmės nesutinka su kai kuriais atsakovės pasirinktais metodais (interneto svetainių lankomumo, absoliučių dydžių ir kt.), kurių pagrindu Konkurencijos taryba vertino, ar trečiojo suinteresuoto asmens nustatytos kainos yra pagrįstos. Mano, kad Konkurencijos taryba turėjo surinkti daugiau duomenų, pvz., kad skelbimai talpinami keliose interneto svetainėse. Teigia, kad brokeriai, pirkdami paslaugas iš trečiojo suinteresuoto asmens, negali pasirinkti nepirkti kokių nors paslaugų, t. y. turi įsigyti visą paketą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, jog tyrimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas išsamiais skaičiavimais. Nurodo, kad, net jeigu ir būtų kažkuris iš pasirinktų metodų neteisingai įvertintas ar pasirinktas, tai nekeistų sprendimo nutraukti tyrimą esmės. Pažymi, kad Konkurencijos taryba atliko nešališką tyrimą. Konkurencijos taryba tyrimus atlieka nepriklausomai nuo to, ar tenkina ūkio subjektus atliekamas tyrimas ir jo rezultatai ar ne. Akcentuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo pakankamos Konkurencijos tarybos tyrimui atlikti, bet nėra pakankamos pripažinti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, jog Konkurencijos taryba atliko išsamų tyrimą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Pažymėjo, pareiškėjos kritikuojamos atskiros tyrimo detalės negali pakeisti tyrimo rezultato, paneigti tyrimo kaip visumos.

 

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo nutrauktas tyrimas dėl UAB „Diginet LTU“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą iš esmės prašydama pradėti tyrimą dėl UAB „Diginet LTU“ galimai nesąžiningų (per didelių) klasifikuotų NT skelbimų talpinimo internete kainų ir (arba) kitų atitinkamų paslaugų teikimo sąlygų.

Konkurencijos taryba 2018 m. gruodžio 21 d. pradėjo tyrimą dėl galimo UAB „Diginet LTU“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi taikant nesąžiningas klasifikuotų NT skelbimų internete kainas ir (arba) kitas atitinkamų paslaugų teikimo sąlygas. Vykdydama tyrimą Konkurencijos taryba atliko įvairius tyrimo veiksmus, reikalingus surinkti ir išanalizuoti galimam konkurencijos teisės pažeidimui įvertinti reikalingą informaciją: atliko patikrinimą UAB „Diginet LTU“ naudojamose patalpose, išsiuntė klausimynus tiek NT brokeriams, tiek klasifikuotų NT skelbimų talpinimo internete paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, surinko informaciją apie užsienio valstybių NT skelbimų talpinimo internete paslaugas (kainodarą), įvertino UAB „Diginet LTU“ pateiktus paaiškinimus ir firmos RBB Economics atliktą ekonominę analizę („An economic analysis of Aruodas pricing for online real estate classified advertising“), surinko NT skelbimų talpinimo interneto svetainių lankomumo duomenis iš UAB „Gemius Baltic“ ir Google Analytics (toliau – Google), konsultavosi su UAB „Gemius Baltic“ siekdama kuo tinkamiau įvertinti lankomumo duomenis. Tyrimo metu, siekdama įvertinti galimo konkurencijos teisės pažeidimo buvimą, Konkurencijos taryba apibrėžė atitinkamą rinką ir analizavo UAB „Diginet LTU“ padėtį, t. y. galimą dominavimą atitinkamoje rinkoje. Padarius išvadą, kad pažeidimas konstatuojamas tik nustačius dvi sąlygas, o nenustačius bent vienos sąlygos, pažeidimo konstatavimas negalimas, Konkurencijos taryba sprendė išsamiai atlikti UAB „Diginet LTU“ vykdomų galimai draudžiamų veiksmų vertinimą.

Atsižvelgdama į gautus tyrimo rezultatus, Konkurencijos taryba 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė skundžiamą nutarimą dėl tyrimo nutraukimo, nes atliktos analizės metu buvo nenustatyta, kad UAB „Diginet LTU“ kainos yra reikšmingai didesnės ir šis kainų skirtumas yra besitęsiantis laike. Atitinkamai padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Diginet LTU“ kainos verslo klientams (NT brokeriams) ir privatiems klientams (vartotojams) nesąžiningos ir per didelės bei, kad yra piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sudėtis. Konkurencijos taryba atlikusi – NT skelbimų interneto svetainėms UAB „Diginet LTU“, UAB „Vertikali Medija“ ir Delfi, UAB tenkančios brokerių pajamų dalies (take-rate) palyginimą; 2016–2019 m. UAB „Diginet LTU“ vieno skelbimo santykinės nominalios kainos lankomumo vienetui palyginimą su analogiškomis UAB „Vertikali Medija“ kainomis; tos pačios įmonių grupės, kaip ir UAB „Diginet LTU“, įmonių valdomų interneto svetainių Estijoje ir Latvijoje kainomis; kitų užsienio valstybių interneto svetainių kainomis; 2016–2019 m. vieno skelbimo santykinės vidutinės kainos lankomumo vienetui palyginimą su analogiškomis UAB „Vertikali Medija“ kainomis; tos pačios įmonių grupės, kaip ir UAB „Diginet LTU“, įmonių valdomų interneto svetainių Estijoje ir Latvijoje kainomis; kitų užsienio valstybių interneto svetainių kainomis; 2020 m. UAB „Diginet LTU“ kainodaros pasikeitimų įvertinimą – padarė išvadą, jog gauti rezultatai, neleidžia teigti, kad UAB „Diginet LTU“ kainos buvo nuosekliai reikšmingai didesnės pakankamai ilgą laikotarpį. Šią išvadą patvirtinta gauti rezultatai pasirinkus atskirą kainų rodiklių palyginimo metodą (take-rate, vieno skelbimo paskyroje santykines nominalias ar santykines vidutines kainas lankomumo vienetui), tam tikrą palyginamąjį standartą (palyginimą su UAB „Vertikali Medija“; su tos pačios įmonių grupės įmonių valdomų interneto svetainių Estijoje ir Latvijoje; su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos interneto svetainių kainų rodikliais), ar naudojamą lankomumo rodiklį (UAB „Gemius Baltic“ unikalius vartotojus ar peržiūras, Google realius vartotojus ar peržiūras) ir būdą (lankomumas absoliučiais dydžiais, kaip procentas nuo TOP-5 interneto svetainių ar populiacijos) ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Pagal Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu tyrimo metu paaiškėja, kad teisės pažeidimo nėra.

UAB „OBER-HAUSE“ nuomone, UAB „Diginet LTU“ užimdama dominuojančią padėtį, kiekvienais metais nepagrįstai nuosekliai didino NT skelbimų talpinimo jos valdomose interneto svetainėse paslaugų kainas, todėl nesilaikė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto draudimo ir pažeidė pareiškėjos interesus. Teigiama, kad 2011–2018 m. toks UAB „Diginet LTU“ paslaugų kainų didinimas NT tarpininkams atitinkamai sąlygojo vis didėjančias sąnaudas, kurių dalis pajamose išaugo nuo 0,5-1 proc. iki 8-10 proc., atitinkamai NT kainų lygio augimas (5-30 proc.) ir sąnaudų skaičiaus augimas (30-40 proc.), sąlygoję didesnes tarpininkų pajamas (pareiškėjo atveju 120 proc.) nebuvo pakankamas, kad galėtų kompensuoti UAB „Diginet LTU“ kasmetinį kainų pakėlimą absoliučiais dydžiais. Pažymėtina, kad kalbama apie UAB „Diginet LTU“ nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti naujas klasifikuotų NBT skelbimų talpinimo kainas: vieno NT brokerio prisijungimo kaina padidėjo nuo 99 eurų iki 129 eurų per mėnesį, o nuo 2020 m. kovo 1 d. pasiūlyti du planai: nekeičiant aktyvių skelbimų limito (25 vnt.) vieno brokerio paskyros kaina nustatyta 159 eurai per mėnesį (Auksinis paketas), o pasirinkus planą už anksčiau galiojusią 129 Eur/mėn. kainą - skelbimų limitas sumažintas iki 15 vnt. (Standartinis paketas).

Dėl rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo ginčo byloje nėra. Surinkti duomenys apie UAB „Diginet LTU“ užimamą rinkos dalį įvertinus tiek pajamas, tiek „Gemius Baltic“ realių vartotojų skaičių ir peržiūrų skaičių, tiek Google unikalių vartotojų skaičių ir peržiūras. Padaryta išvada, kad per 2016-2019 metais UAB „Diginet LTU“ užėmė pakankamai dominuojančią padėtį teikdama klasifikuotų NT skelbimų talpinimo internete paslaugas Lietuvoje, tačiau galutinė išvada dėl užimamos dominuojančios padėties nepadaryta, kadangi tai nekeistų vertinimo dėl pažeidimo, nenustačius piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi per kainą.

Pažymėtina, kad ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Iš esmės teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), tačiau administracinių teismų praktika patvirtina, kad minėtos nuostatos negalima aiškinti pernelyg plačiai ir tai, kad viešojo administravimo subjektas turi tam tikrą ekonominių klausimų vertinimo laisvę, nereiškia, jog teismas turi susilaikyti nuo viešojo administravimo subjekto atliekamos teisinės ekonominių duomenų kvalifikacijos kontrolės. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Tai, kad viešojo administravimo subjektas tam tikrose jam priskirtose srityse turi didelę diskreciją, nereiškia, jog jis bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo išvadų svariais išsamaus ir kruopštaus tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmastymus, grindžiančių jo sprendimą (LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1516/2012).  Tad teismas tikrindamas ginčijamos skundžiamos viešojo administravimo subjekto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą įvertina atlikto tyrimo išsamumą, visapusiškumą, tyrimo duomenų surinkimą bei loginių išvadų nuoseklumą, susiejant jas su galutine tyrimo išvada (rezultatu).

Nors nagrinėjamu atveju Europos Sąjungos konkurencijos teisės normos tiesiogiai netaikytinos, bylai aktualios redakcijos KĮ 7 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra pakankamai panašus (savo turiniu, tikslais ir kt.), kad šiuo atveju aiškinant Konkurencijos įstatyme nustatyto draudimo turinį ir esmę būtų galima atsižvelgti į Europos Sąjungos teismų praktiką taikant ir aiškinant konkurencijos teisės nuostatas, reglamentuojančias labai panašius santykius. Tuo siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo (harmonizavimo)(KĮ 1 str. 3 d.).

Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT United Brands (ESTT 1978 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Nr. C-27/76, United Brands Company ir United Brands Continentaal BV prieš Komisiją, 250-252 pastraipos) byloje pateiktu piktnaudžiavimo nustatant per dideles kainas analizės struktūra (testu), pagal kurią pirmiausia vertinama, ar yra pernelyg didelė disproporcija tarp faktinių išlaidų ir faktiškai reikalaujamos kainos, ir jei taip (pirmoji sąlyga) vertinama, ar kaina yra nesąžininga (antroji sąlyga). Norint konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą būtinas abiejų sąlygų egzistavimo nustatymas. Antroji testo sąlyga dar skaidoma į tai, ar kaina yra nesąžininga savaime, ar nesąžininga palyginus su analogiškomis prekėmis, t. y. palyginamuoju standartu (angl. benchmark). Vadovaujantis United Brands byloje aprašyta analizės struktūra (testu), siekiant pripažinti, kad dominuojančią padėtį užimančio ūkio subjekto taikomos kainos yra pernelyg didelės, nėra pakankama nustatyti pirmąją sąlygą, kad prekės pardavimo kaina yra per didelė lyginant su prekės gamybos kaštais, tačiau turi būti nustatyta ir antroji sąlyga, kad prekės kaina yra savaime nesąžininga arba nesąžininga palyginus su analogiškų prekių kaina. Dėl antros sąlygos teismų praktikoje (ESTT 2009 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Nr. C-159/08P, Isabella Scippacercola, Ioannis Terezakis prieš Europos Komisiją, 47 pastraipa) išaiškinta, kad kainų nesąžiningumo savaime ir lyginant su analogiškomis prekėmis vertinimas yra alternatyvūs žingsniai. Iš teismų praktikos galima suprasti, kad kainų nesąžiningumas savaime konstatuojamas retais atvejais, kai jis yra akivaizdus. Pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kaip šioje byloje UAB „Diginet LTU“ įvesti paskyros planai (Standartinis ir Auksinis) ir už juos nustatyta 129-159 eurų kaina/mėn. galėtų būti laikoma savaime nesąžininga, jei į paskyros kainą įeina atitinkamo skaičiaus skelbimų per mėnesį talpinimas, viešinimas pakankamai didelei UAB „Diginet LTU“ valdomų interneto svetainių portaluose lankytojų (vartotojų) auditorijai ir atitinkamai sukuria ekonominę vertę per didesnę tikimybę NT brokeriams (paskyros vartotojams) sudaryti NT perleidimo ar kitus NT sandorius. Be to, patys NT klasifikuotų skelbimų talpinimo paslaugos vartotojai nurodo, kad paslauga yra teikiama, o naudojimasis ja ekonomiškai vertingas/naudingas. Pats pareiškėjas įvardija aruodas.lt kaip būtiną įrankį šiuolaikinio NT brokerio veikloje.

Tad Konkurencijos taryba pagrįstai pasirinko antros sąlygos išsamaus tyrimo atlikimą siekdama nustatyti, ar UAB „Diginet LTU“ nustatyta paslaugos kaina nėra nesąžininga palyginus su analogiškų prekių kaina. Išskiriamos šešios galimos lyginamosios analizės formos: a) dominuojančios įmonės ankstesnė to paties produkto kaina; b) dabartinė dominuojančios įmonės kaina kitiems produktams toje pačioje atitinkamoje rinkoje; c) dominuojančios įmonės konkurentų kainos toje pačioje atitinkamoje rinkoje; d) dominuojančios įmonės to paties produkto kainos kitose geografinėse rinkose; e) dominuojantis susijusių produktų kainas kitose rinkose; ir f) kitų įmonių panašių produktų kainos kitose rinkose. Taip pat galimos ir kitos palyginimo formos (būdai) ar jų deriniai. Skundžiamu sprendimu padaryta neigiama išvada gavus atlikto tyrimo rezultatus iš šių atliktų lyginamosios analizės formų: kainų rodiklių palyginimo metodas („take-rate“, vieno skelbimo paskyroje santykines nominalias ar santykines vidutines kainas lankomumo vienetui), palyginus kainas su tam tikrais palyginamaisiais standartais (palyginimas su UAB „Vertikali Medija“, su tos pačios įmonių grupės įmonių valdomų interneto svetainių Estijoje ir Latvijoje, su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos interneto svetainių kainų rodikliais) ar naudojamu lankomumo rodikliu (Gemius unikalūs vartotojai ar peržiūros, Google realūs vartotojai ar peržiūros) ir būdu (lankomumas absoliučiais dydžiais, kaip procentas nuo TOP-5 interneto svetainių ar populiacijos). Įvertinus gautus duomenis, padaryta išvada, kad nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Diginet LTU“ kainos yra reikšmingai didesnės ir šis kainų skirtumas yra besitęsiantis laike, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Diginet LTU“ kainos verslo klientams (NT brokeriams) ir privatiems klientams (vartotojams) nesąžiningos ir per didelės.

Tai iš esmės rodo, kad Konkurencijos taryba atliko kompleksinį ekonominių ir informacinių technologijų žinių reikalaujantį tyrimą ir neapsiribojo pavienių rodiklių sureikšminimu ar išskyrimu, kas rodo atlikto tyrimo dėl piktnaudžiavimo per kainas išsamumą ir visapusiškumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo aprašytos metodologinės dalies, naudotų tyrime rodiklių visumos Konkurencijos taryba naudojo ne vieną ekonominį rodiklį ar metodą nustatydamas ekonominę naudą ir galimą piktnaudžiavimą kainomis, kadangi vieno tikslaus metodo ar rodiklio neegzistuoja. Dėl to, atsižvelgiant į pavienių ekonominių rodiklių ribotumą ar galimus netikslumus, buvo pagrįstai naudota metodų ir/ar rodiklių visuma. Kelių palyginimo metodų ar rodiklių naudojimas sumažina klaidos riziką.

Pareiškėja iš esmės savo teiginiais įrodinėja, kad UAB „Diginet LTU“ už savo teikiamas paslaugas nustatė nepagrįstai dideles kainas, piktnaudžiaudama užimama dominuojančia rinkoje padėtimi. Pareiškėja nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad tyrimo metu surinkti duomenys neleidžia teigti, kad UAB „Diginet LTU“ kainos buvo nuosekliai reikšmingai didesnės pakankamai ilgą laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Diginet LTU“ teikia NT skelbimų talpinimo internete paslaugas, kuriomis naudojasi ir pareiškėja. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai būtų nustatyta kitokia kaina nei kitiems ūkio subjektams, kurie naudojasi UAB „Diginet LTU“ paslaugomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nurodytų aplinkybių, kuriomis įrodinėja, kad UAB „Diginet LTU“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį ir atitinkamai Konkurencijos taryba nepagrįstai nutraukė tyrimą, jokiais objektyviais įrodymais, konkrečiais faktais nepagrindė. Pareiškėja nepateikia specialių žinių reikalaujančių specialistų paaiškinimų, kurie paneigtų Konkurencijos tarybos specialistų atlikto kompleksinio tyrimo duomenis ir skaičiavimus. Konkurencijos tarybos tyrime dalyvavo ekonominį ir finansinį išsilavinimą turintys Konkurencijos tarybos specialistai, iš tyrimo medžiagos matyti, kad buvo konsultuotasi ir su IT specialistas dėl tyrime naudotų vartotojų srauto, lankomumo ir peržiūrų duomenų tikslumo. Tad šiuo aspektu, įvertinus pareiškėjos išdėstytus nuogąstavimus dėl jai tenkančio mokėti mokesčio už UAB „Diginet LTU“ jai suteiktas paslaugas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos vien tik bendrai pateikti nuogąstavimai, t. y. nepateikti konkretūs tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, sudarantys pagrindą bent preziumuoti, pvz., nustatytos kainos nesąžiningumą (pagrindžiant atitinkamais apskaičiavimais, palyginimais ar pan.) ar sąlygų primetimą, nepaneigia Konkurencijos tarybos atlikto išsamaus tyrimo rezultatų. Konkurencijos taryba, tyrimo metu nenustačiusi, kad UAB „Diginet LTU“ kainos buvo nuosekliai reikšmingai didesnės pakankamai ilgą laikotarpį, pagrįstai nutraukė tyrimą dėl UAB „Diginet LTU“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams.

Be to, kainų nesąžiningumo įvertinimas palyginamuoju būdu leidžia atsižvelgti ir į kitus svarbius veiksnius, kurie turėtų būti įtraukti į paslaugos kainos analizę. Dėl to laikytina, kad būtent tyrimą atliekanti institucija turi diskreciją nuspręsti dėl tyrimo krypties ir apimties pasirinkimo priklausomai nuo tyrimo objekto, tačiau tai suponuoja ir pareigą institucijai pagrįsti savo pasirinkimus. Šioje apimtyje konkurencijos teisės pažeidimų tyrimą atliekančios institucijos diskrecija garantuoja ir nacionalinės Konkurencijos tarybos nepriklausomumą, kuris privalo būti užtikrintas pagal įstatymą ir ES teisę. Šioje byloje pareiškėjas nekvestionuoja, kad skundžiamame sprendime išsamiai yra aprašyti pasirinkto tyrimo etapai, žingsniai, motyvuojant ir pagrindžiant kiekvieną tyrimo, pasirinkto rodiklio esmę bei gaunamas jį panaudojus (pritaikius) išvadas. Sutiktina su išvada, kad tiriama rinka ir jos struktūra iš esmės ir apsprendžia  pasirinktinus tyrimo metodus ar jų variacijas, nes kainų lyginimas turi būti tikslingas, o pasirinkti produktai bei geografinės rinkos turi būti panašios. Šių aspektų pareiškėjas nekvestionuoja. Taip pat nėra kvestionuojami pasirinkti palyginamieji standartai: konkurento Lietuvoje UAB „Vertikali Medija“ kainos bei užsienio įmonių, kurios verčiasi analogiška veikla, klasifikuotų NT skelbimų talpinimo internete paslaugų kainos. Pareiškėjas kvestionuoja pavienius palyginimų aspektus ir neatsižvelgia, kad iš esmės visų panaudotų palyginimo rodiklių išvados rodo „ta pačia linkme“, o būtent, kad UAB „Diginet LTU“ kainos yra mažesnės už konkurento Lietuvoje UAB „Vertikali Medija“ kainas ir atitinkamai lyginant su užsienio interneto svetainėmis kainos taip pat mažesnės (13 ir 14 lentelės ir jų apibūdinimas).

Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktos abejonės dėl atskirų tyrimo metu pasirinktų metodų ar jų dalių, niekaip nepagrindžia, kad UAB „Diginet LTU“ nustatytos kainos už jos paslaugas yra neadekvačios. Pareiškėja, teigdama, kad kainos yra per didelės, pateikia savo pamąstymus, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens nustatytų kainų neadekvatumas pagal pareiškėją pasireiškia tuo, kad septynis metus ji už paslaugas mokėjo mažiau, o nuo 2016 m. ėmė mokėti daugiau, tačiau toks pareiškėjos vertinimas nėra pagrįstas ekonomine logika UAB „Diginet LTU“ pateikė informacija apie aptariamo verslo Lietuvoje kūrimo ir auginimo aplinkybes. Pareiškėja posėdžio metu neneigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens paslaugomis naudojasi vis daugiau vartotojų (iš esmės interneto svetainės aruodas.lt lankomumas ženkliai išaugo), kad vartotojams buvo įdiegta mobili platforma, interaktyvi platforma, įdiegti analitiniai įrankiai ir pan. funkcionalumai, todėl vien pareiškėjos subjektyvus vertinimas, kad UAB „Diginet LTU“ nustatyta kaina už NT skelbimų talpinimą UAB „Diginet LTU“ interneto svetainėse aruodas.lt ir susijusiose svetainėse per didelė, nepagrindžia Konkurencijos tarybos nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Teismas pažymi, kad atsakovė tyrimo metu pagrįstai vadovavosi Gemius ir Google duomenimis, nes šios informacijos rinkimo interneto svetainės yra naudojamos ir kitų rinkoje veikiančių subjektų, be to, pareiškėja, kritikuodama šiose svetainėse kai kuriuos elementus, iš esmės nepaneigia, kad tai rinkoje pripažinti duomenų šaltiniai, ir nepateikia jokių savų duomenų bei jų analizės. Posėdžio metu Konkurencijos tarybos atstovas (specialistas) nurodė, kad pareiškėja klaidingai teigia, jog Gemius neapskaito vartotojų skaičiaus, kadangi byloje yra pateikti Gemius duomenys (konfidencialūs), iš kurių matyti, jog yra apskaitomas suminis vartotojų skaičius, taip pat parodomas vartotojų persidengimas, todėl tas pats vartotojas nėra apskaitomas kelis kartus. Dėl populiacijos nurodė, kad lyginant užsienio rinkas reikia atsižvelgti į populiacijos skirtumus. Kuo valstybė mažesnė tuo ir kaina už internete skelbiamus skelbimus yra mažesnė, ir atvirkščiai kuo valstybė didesnė tuo ir kaina didesnė, negalima lyginti ir interneto svetainių lankomumo rodiklio.

Pareiškėjas, akcentuodamas puslapių peržiūrų duomenų naudojimą, galimų šių duomenų persidengimą įvairiose interneto svetainėse, iš esmės neužbaigia savo argumentacijos loginės sekos ir jos reikšmingumo sprendžiant dėl kainos nesąžiningumo. Pareiškėjas neginčija, kad UAB „Diginet LTU“ valdomos interneto svetainės lankomos dažniau, kad pritraukia didesnę vartotojų ir naudotojų auditoriją ir dėl to talpinant skelbimus būtent UAB „Diginet LTU“ interneto svetainėse gaunama didesnė ekonominė nauda už mokamą atitinkamą mėnesio paskyros mokestį. Savo paskaičiavimų, paneigiančių Konkurencijos tarybos padarytų skaičiavimų pagrindu gautas išvadas, nebuvo pateikta.

Be to, pareiškėjas iš esmės kvestionuodamas pavienius Konkurencijos tarybos taikyto kompleksinio tyrimo aspektus, neginčija, kad Konkurencijos taryba atliko nepriklausomą objektyvų kompleksinį tyrimą, t. y. realizavo jai pagal įstatymą priskirtą kompetenciją. Vien tai, kad Konkurencijos tarybos atlikto kompleksinio tyrimo pavienės išvados netenkina pareiškėjo, neduoda pagrindo abejoti atsakovo atlikto tyrimo nepriklausomumu ir objektyvumu. Nurodytas skunde pavienis skaičiavimo netikslumas (vietoje 10 eurų galimai turėjo būti pritaikytas mažesnis įkainis) nepaneigia kompleksinio tyrimo, kurio metu naudotas ne vienas palyginimo rodiklis, išvadų. Sutiktina su Konkurencijos tarybos pastebėjimu atsiliepime, kad net ir pritaikius mažesnį įkainį lyginant UAB „Diginet LTU“ kainas su Baltijos šalių rinkoje veikiančių subjektų kaina išvados nesikeistų, nes virš 70 proc. kainos yra mažesnės nei užsienio interneto svetainių kainos. Nurodžius šį netikslumą, pareiškėjas nepateikė argumentų, kaip tasai daro įtaką kompleksinio tyrimo galutinėms išvadoms. Pažymėtina, kad tam, kad byla būtų grąžinta tyrimui papildyti, turi būti ne tik nurodyti netikslumai, bet netikslumai turi būti esminiai, reikšmingi ir rodantys, kad tyrimo išvados gali būti kitokios, priešingos. Tokios argumentacijos skunde nepateikta.

Skunde nurodoma, kad nepagrįstai nesinaudota pelningumo rodikliu (EBITDA, vadinamas „pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją“), kuris iš esmės leidžia tam tikru mastu, lyginti skirtingas įmones (net ir skirtingų šakų), eliminuojant įmonėse galimai taikomas skirtingas apskaitos politikas bei finansavimo šaltinius. Pažymėtina, kad vien didelio pelningumo ar didelės maržos nustatymas niekaip savaime neduoda pagrindo išvadai apie nesąžiningas kainas ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi per kainas, ypač kai rinkoje nėra tapatų produktą siūlančių įmonių. Pagal Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą panašius produktus siūlančių įmonių kainos, lyginant su jų duodama ekonomine verte (kurią dalinai rodo ir rinkos dalyvių NT brokerių daromi pasirinkimai UAB „Diginet LTU“ paslaugos naudai), nerodo pernelyg didelių ar nesąžiningų kainų ir didelio atotrūkio tarp nustatytų paskyros mėnesio planų kainų ir naudojantis šia paskyra gaunamos ekonominės naudos. Pareiškėjas neginčija, kad negauna iš įsigyjamos paskyros kaip naudotojas (vartotojas) ekonominės naudos. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo kiti proceso dalyviai, pelningumo rodiklis rodo bendrai įmonės atitinkamo laikotarpio veiklos sėkmingumą ar rezultatyvumą, gebėjimą generuoti pelną, tačiau tyrimo metu vertinta siaura UAB „Diginet LTU“ veiklos dalis, dėl ko nurodytas rodiklis būtų pernelyg nutolęs nuo tyrimo dalyko. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti, ar pareiškėjo taikomos kainos yra sąžiningos, neišvengiamai turi būti palyginama paslaugos kaina ir jos ekonominė vertė. Siekiant nustatyti, ar kainos buvo nesąžiningos, turi būti analizuojamos būtent pačios kainos, o ne pareiškėjo gautos pajamos ar pelnas. Dėl to nepagrįsti pareiškėjo argumentai apie pavienio pelningumo rodiklio ypatingą reikšmingumą, kadangi bendras įmonės pelningumas rodo įmonės vykdomų visų veiklų bendrą rezultatyvumą, bet niekaip neduoda pagrindo išvadai apie konkrečios veiklos konkrečių paslaugų kainų nesąžiningumą. Be to, kaip minėta nenustačius nesąžiningų kainų, nereikšmingas gilesnis konkrečios paslaugos pelningumo ir išlaidų šiai paslaugai santykio vertinimas.

Tad tyrimo metu per didelių kainų, kaip konkurencijos teisės pažeidimo, egzistavimą Konkurencijos taryba pagrįstai vertino per analizės struktūrą (testą), atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, įskaitant ir vienos pagrindinių United Brands Company ir United Brands Continentaal BV prieš Komisiją bylos (1978 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. C-27/76) išaiškinimus. Taip pat skundžiamame nutarime išsamiai aptarta vėlesnė tiek Europos Komisijos (pvz., 2004 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Scandlines Sverige AB prieš Port of Helsingborg Nr. COMP/A.36.568/D3) bei kitų konkurencijos institucijų, tiek ir kitų Europos valstybių teismų praktika tiriant ir nagrinėjant bylas dėl konkurencijos teisės pažeidimų per piktnaudžiavimą kainomis. Konkurencijos taryba vadovavosi minėtoje teismų praktikoje nurodytais reikalavimais, kokios sąlygos turi būti nustatytos tam, kad būtų galima konstatuoti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi taikant per dideles kainas, įskaitant ir reikalavimą, kad atliekant vertinimą būtų atsižvelgiama į atitinkamos prekės (paslaugos) ekonominę vertę. Konkurencijos tarybos atlikta ekonominė analizė iš esmės koncentravosi į UAB „Diginet LTU“ klasifikuotų NT skelbimų talpinimo internete paslaugų kainų nesąžiningumo vertinimą remiantis kainų palyginimu su palyginamaisiais standartais, kurie taip pat buvo nustatyti remiantis ESTT praktikoje suformuluotais palyginamųjų standartų nustatymo kriterijais. NT skelbimų talpinimo internete paslaugų kainų ekonominės analizės metodus sumodeliavo bei ekonominės vertės išraišką Konkurencijos taryba nustatė įvertinusi su nagrinėjamomis paslaugomis susijusias aplinkybes, NT brokerių paaiškinimus ir kitą tyrimo metu surinktą informaciją. Pareiškėjo, kaip vieno iš aptariamos rinkos dalyvių, pamąstymai apie kitokią paslaugos kainos ekonominę vertę rodančius kriterijus, nepaneigia atsakovo visapusiško ir kompleksinio tyrimo metu, išklausius (klausimyno forma) reikšmingos apimties rinkos dalyvių nuomonę, nustatytos paslaugos ekonominės vertės kriterijų.

Konkurencijos įstatymo paskirtis yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, atitinkamai reglamentuoti konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1-2 d.). Atitinkamai vienas iš konkurencijos teisės pažeidimų yra pernelyg didelę galią rinkoje turinčių ūkio subjektų (dominuojančių) netinkamas galios rinkoje realizavimas per piktnaudžiavimą kainomis, sąlygų primetimą, pažangos ribojimą darant žalos vartotojams, preferencijų taikymą ir pan. Nors pareiškėjas nurodo, kad atsakovas netyrė aplinkybių, susijusių su pardavimo sąlygų primetimu, nesudarant galimybės pasirinkti atitinkamo NT objektų viešinimo paslaugų paketo, tačiau pažymėtina, kad būtent Konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 1S-174(2018) yra aiškiai apibrėžtos tyrimo pagal Konkurencijos įstatymo 7 str. 1 dalį ribos: „galimai taiko nesąžiningas klasifikuotų nekilnojamojo turto skelbimų internete kainas ir (arba) kitas atitinkamų paslaugų teikimo sąlygas“ (tyrimo medžiaga 3a t., l. 52-55). Kitas pirkimo sąlygas pareiškėja įvardijo tai, kad buvo sumažintas paslaugų vieneto apimtis už tą pačią kainą: NT brokeris gali nurodyti tik vieną mobilųjį ir vieną laidinį telefoną, dėl ko paskyra negali naudotis keli brokeriai. Tokioje apimtyje buvo renkami įmonių paaiškinimai, reikšmingi tyrimui duomenys, pasirenkami tyrimo metodai. Pareiškėja, nurodydama, kad atsakovas neištyrė tam tikrų klausimų ar aspektų, nemotyvuoja savo teiginių, pirmiausia, pagrįsdama tokią Konkurencijos tarybos pareigą tirti nurodytus aspektus, kurie išeina už tyrimo pradžioje nustatytų tyrimų ribų. Duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs plėsti tyrimo apimtį ar nesutikęs su tyrimo pradėjimo metu apibrėžtomis tyrimo ribomis, nėra. 

Taip pat pažymėtina, kad Konkurencijos taryba atlikdama tyrimą turi vadovautis ne tik objektyvumo ir išsamumo principais, tačiau ir efektyvumo, kuris reikalauja, kad Konkurencijos taryba savo funkcijas vykdytų kiek įmanoma ekonomiškiau naudodama jai skirtas lėšas ir per įmanomai trumpiausią laiką, todėl vien tai, kad Konkurencijos taryba neatliko pareiškėjo nurodomų tyrimų, testų, neduoda pagrindo pripažinti atlikto kompleksinio tyrimo ir jo išvadų nepagrįstomis, kadangi nepaneigtas Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo nepriklausomumas, pasirinktų metodų ir testų, duomenų rinkimo tinkamumas tokio pobūdžio tyrimuose (dėl dominuojančios padėties ir galimo piktnaudžiavimo kainomis nustatymo). Pareiškėjos argumentas, kad Konkurencijos taryba turėtų įvertinti kitus ekonomikos moksle pripažintus ir praktikoje taikomus metodus, nedetalizuojant šių metodų ir nepagrindus jų pritaikymo tiriant konkrečioje rinkoje konkretaus produktų kainas ir jų sąžiningumą, nepaneigia išvados, kad Konkurencijos taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko visapusišką, išsamų tyrimą, objektyviai kompleksinio ekonominio tyrimo pagrindu pagrįsdama padarytas išvadas dėl kainų sąžiningumo ir atitinkamai pagrįstai sprendė dėl KĮ 7 str. pažeidimo sudėtis nebuvimo. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjo pateiktos kritikos naudojant take-rate rodiklį, nors jis yra tik vienas iš Konkurencijos tarybos naudotų kainų palyginimo skaičiavimo metodikos dedamųjų (3.2 skyrius). Pažymėtina, kad šis rodiklis tyrimo kontekste naudotas apibūdinti interneto svetainėms tenkančią NT brokerio pajamų dalį, kurią NT brokeriai gavo įvykdę NT pardavimo ar nuomos sandorius. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kad skundžiamame nutarime aprašytas tyrimo rodiklis yra netinkamas šio tyrimo kontekste. Nesutikimo argumentacija iš esmės grindžiama bendro pobūdžio teisine argumentacija/pamąstymais apie įprastai tokiu pavadinimu naudojamo ekonominio rodiklio panaudojimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad buvo įvertinti ne tik pritaikius tam tikrus ekonominius skaičiavimo rodiklius gauti duomenys, bet ir atsižvelgta į tam tikrus kainodaros pasikeitimus, tendencijas kitose ES šalyse analogiškose rinkose, įvertinta ne tik verslo, bet ir privačių klientų skelbimų kainų analizės duomenys bei kiti reikšmingi veiksniai, ir atitinkamai galutinės išvados buvo nulemtos ne pavienių rodiklių ir jų generuojamų duomenų, o visapusiškai ir išsamiai išanalizavus visus tiek pareiškėjo, tiek kitų rinkos dalyvių pateiktus ir nurodytus duomenis bei pačios Konkurencijos tarybos nepriklausomai surinktus duomenis, juos išanalizavus taikant įvairius ekonominius skaičiavimus, kainų lyginimo būdus ir panaudojant ne vieną rodiklį.

Tad pareiškėja neįrodė, kad jos nurodyti naudotos metodologijos pavienių rodiklių netikslumai (dėl ko iš esmės ir buvo naudotas ne vienas tyrimo metodas ir rodiklis) daro įtaką skundžiamo nutarimo teisėtumui ar pagrįstumui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo tenkinti ir naikinti teisėto ir iš esmės pagrįsto Konkurencijos tarybos sprendimo. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo ir nenustačius esminių, reikšmingų, sisteminių neatitikimų, trūkumų, galinčių sąlygoti kitokią tyrimo baigtį, - nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą (grąžinti pildyti tyrimą).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Diginet LTU“ 2021 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašyme nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė viso 7 387,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į skundą parengimą (4 483,82 Eur) ir atstovavimą teismo posėdyje (2 904 Eur). Teismui pateikė 2021 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LPB-51197, 2021 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LPB Nr. 51588, 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LPB Nr. 51864, 2021 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 51900 ir jų apmokėjimą patvirtinančius bankinio pavedimo išrašus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. II ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. IV ketvirčio – 1 524,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už atsiliepimą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 810,5 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus sudarytų 152,42 Eur val.). Teismo posėdis truko apytikriai 3 val. 25 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo priešingus interesus nei pareiškėja ir į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš pareiškėjo priteistina 4 267,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Atmesti pareiškėjos UAB „OBER HAUS“ nekilnojamasis turtas skundą.

Iš dalies patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Diginet LTU“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Diginet LTU“ iš pareiškėjos UAB „OBER HAUS“ nekilnojamasis turtas 4 267,77 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjos

Jovita Einikienė

Violeta Petkevičienė

Eglė Žulytė-Janulionienė