Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos Biodegalų asociacijos atstovams advokatui Ruslanui Černiauskui ir advokato padėjėjai Eglei Bakštytei,

atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos grupės vyresniajai patarėjai Monikai Dumbrytei-Ožiūnienei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ atstovams advokatui Jonui Masiokui, bendrovės teisininkui L. B. bei darbuotojui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Biodegalų asociacijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

1. Pareiškėja Biodegalų asociacija (toliau – ir pareiškėja, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2018 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 1S-105(2018) „Dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros nutraukimo (toliau – Nutarimas) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti bylą.

2. Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tuo, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 5 straipsnio nuostatoms bei teismų praktikai, priimant jį buvo pažeistos Reklamos įstatyme įtvirtintos procedūros.

3. Pareiškėja teigia, kad atsakovė negavo ir nevertino tinkamų, kompetentingų ekspertų išvadų dėl UAB „Neste Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė, NESTE) skleidžiamų teiginių pagrįstumo ir nepagrįstai nesirėmė esminiu įrodymu – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos Automobilių transporto katedros Vidaus degimų variklių laboratorijos (toliau – ir VGTU laboratorija) atliktais tyrimais, t. y. Asociacijai pateikta 2017 m. birželio 27 d. „Keturių skirtingų dyzelino rūšių palyginamojo degalų sąnaudų ir variklio skleidžiamo triukšmo tyrimo ataskaita. Be to, neanalizavo ir pareiškėjos skunde nurodytų Bendrovės reklaminių teiginių pagrįstumo.

4. Pasak pareiškėjos, atsakovė Nutarime nepagrįstai neįvertino, jog Bendrovės įrodymai, kuriais ji grindžia savo reklamos teisingumą, buvo surinkti po reklamos skleidimo pradžios ir iki tol tokia reklama buvo skleidžiama neturint realių įrodymų dėl jos teisingumo.

5. Pareiškėja teigia, kad ji, pateikdama skundą, yra procedūros nagrinėjimo dalyvė ir jai Konkurencijos taryba turėjo pranešti apie skundo nagrinėjimą, pasiūlyti susipažinti su tyrimo medžiaga, sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus.

6. Akcentuoja, kad atsakovė neišanalizavo visų pareiškėjos skunde nurodytų Bendrovės skleistų reklaminių teiginių, skelbtų paveikslėlių ir neįvertino jų vidutinio vartotojo atžvilgiu.

7. Nurodo, kad, vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reklama turi būti pripažinta klaidinančia reklama, jei ji neatitinka bent vieno iš trijų klaidinančios reklamos kriterijų – teisingumo, išsamumo arba pateikimo būdo kriterijaus. Teigia, kad atsakovė neįvertinto reklamos teiginių atitikties teisingumo, išsamumo kriterijams bei poveikio vidutiniam vartotojui.

8. Pažymi, kad Konkurencijos taryba klaidingai rėmėsi VGTU pateikta moksline nuomone – 2018 m. gegužės 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir VGTU nuomonė), o neatsižvelgė nevertino jos pateiktų VGTU laboratorijos išvadų.

9. Pareiškėja teismui teikė papildomus paaiškinimus. 2018 m. rugsėjo 18 d. paaiškinimuose remdamasi papildomais VGTU pateiktu 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu, kuriame pateikti paaiškinimai dėl VGTU nuomonės, ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu, adresuotu pareiškėjai, kuriame patvirtinama, jog degalų sąnaudos, naudojant skirtingus degalus, yra itin nežymios. Teigia,  kad Bendrovės reklaminiai teiginiai, kuriais akcentuojamas NESTE degalų su priedu NEXBTL pranašumas dėl mažesnių šių degalų sąnaudų neatitinka tikrovės ir klaidina galimus NESTE degalų pirkėjus. Pasak pareiškėjos, atsakovė minėtų teiginių NESTE reklaminių teiginių apie tariamai mažesnes sąnaudas, naudojant NESTE degalus su priedu NEXBTL, apskritai netyrė ir nevertino, o pateikiama reklama akivaizdžiai klaidina vidutinį vartotoją. Todėl teigia, kad atsakovė iš naujo turi atlikti tyrimą.

10. Pareiškėja 2018 m. spalio 10 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad NESTE reklaminiai teiginiai neatitiko teisingumo reikalavimo. Be to, netinkamai interpretavo VGTU pateiktą mokslinę nuomonę, kadangi ji nepagrindžia reklaminių teiginių teisingumo, neturėdama specialių žinių įvertinti NESTE reklaminių teiginių teisingumą, priimdama Nutarimą rėmėsi vien paties įtariamo Reklamos įstatymo pažeidėjo – NESTE – selektyviai pateiktais įrodymais, o taip pat įrodymais, surinktais po reklamos paskleidimo datos. Nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytu reklaminių teiginių įvertinimu ir su Bendrovės atsiliepime išdėstyta pozicija.

11. Be to, 2019 m. vasario 14 d. paaiškinimuose pareiškėja, remdamasi Austrijos akredituotoje laboratorijoje (duomenys neskelbtini)  (toliau – (duomenys neskelbtini)) atliktų bandymų rezultatais, teigia, kad jie patvirtina,  jog,  palyginus Neste „Futura D“ dyzelinio kuro bei VIADA dyzelinio kuro savybes, nebuvo pastebėta jokių reikšmingų CO₂ išmetamųjų teršalų emisijos ir kuro sąnaudų pokyčių. Pažymi, kad  minėta laboratorija yra kompetentinga atlikti automobilių dyzelinių degalų palyginamuosius tyrimus, visus CEC bandymus (varikio testus). Remdamasi minėta ataskaita, pareiškėja teigia, kad NESTE reklaminiai teiginiai dėl tariamai geresnių NESTE platinamų dyzelinių degalų savybių (o ypač, tariamai mažesnių degalų sąnaudų ir mažesnės išmetamų teršalų emisijos) nėra pagrįsti ir neatitinka tikrovės. Akcentuoja, kad Konkurencijos tarybos tyrimas dėl galimo NESTE padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo skleidžiant reklaminius teiginius apie NESTE degalus „Futura D“ bei priedą NEXBTL buvo atliktas netinkamai.

12. Pareiškėja 2019 m. birželio 26 d. paaiškinimuose, palaikydama išdėstytas aplinkybes, papildomai akcentavo, kad pati atsakovė ieškojo akredituotos laboratorijos, kuri palygintų dyzelinį kurą su priedu RRME ir NESTE dyzelinį kurą su priedu NEXBTL, o (duomenys neskelbtini) lygino dyzelinį kurą su priedu RRME ir NESTE dyzelinį kurą su priedu NEXBTL, t. y. būtent tai, ką savo reklamose lygino pati NESTE. Pasak pareiškėjos, tai ir sudaro šio ginčo esmę – ginčas dėl dyzelinio kuro su priedais RRME ir NEXTBL savybių lyginimo. Akcentuoja, kad tiek VGTU laboratorijos, tiek (duomenys neskelbtini)atlikti tyrimai (bandymai / išvados) iš esmės savo pobūdžiu yra analogiški ir juose analizuojami tie patys klausimai. Esminis skirtumas tarp šių dviejų laboratorinių tyrimų yra tai, kad būtent (duomenys neskelbtini), kaip laboratorija, yra pasaulinio lygio akredituota laboratorija ir jos išvados turi būti vertintinos šioje byloje.

13. Pareiškėja 2019 m. birželio 27 d. paaiškinimuose, palaikydama skunde ir paaiškinimuose išdėstytą poziciją, akcentavo, kad jos pateiktų įrodymų atsakovė nevertino, o rėmėsi NESTE pateiktais paaiškinimais, klaidingai interpretavo VGTU raštą, priėmė ir vertino vėlesne data surinktus įrodymus iš pastarosios, t. y. jau paskleidus reklamą. Taip pat nevertino ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto. Teigia, kad atsakovė nesurašė tyrimo dokumento kaip tai nustatyta Reklamos įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje, o taip pat nepranešė pareiškėjai apie užbaigtą tyrimą ir padarė esminius procedūrinius pažeidimus.

14. Teismo posėdyje iš esmės pareiškėjos atstovai, remdamiesi skunde ir pateiktuose teismui papildomuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad atsakovės atliktas tyrimas buvo ydingas, padaryti procedūriniai pažeidimai, netinkamai įvertinti reklaminiai teiginiai bei nepagrįstai nevertinti VGTU laboratorijos tyrimai, pateikti VGTU raštai bei (duomenys neskelbtini) pateikti tyrimo rezultatai.

15. Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovė paaiškina, kad, vertindama Bendrovės skleistą reklamą įvertino surinktų įrodymų visumą, t. y. Bendrovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius skleistos reklamos atitiktį Reklamos įstatymui, bei VGTU Automobilių inžinerijos katedros pateiktą mokslinę nuomonę, kuri patvirtinto, jog Bendrovės pateikti įrodymai pagrindžia skleistos reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams. Konkurencijos taryba įvertinusi, kad įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, nustačiusi, kad nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo ar šaltinių patikimumo, teigia, kad pagrįstai nusprendė, jog NESTE nepažeidė Reklamos įstatymo reikalavimų.

17. Atsakovės vertinimu, pagrįstai nesirėmė VGTU atliktais tyrimais. Pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog VGTU laboratorija nėra akredituota, o kaip atsakovei nurodė Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos (toliau – Biuras), jeigu atitikties įvertinimo dokumentai, pavyzdžiui, tyrimų / bandymų protokolai, yra nepažymėti akreditacijos simboliu, nėra pagrindo teigti, kad atlikti atitikties įvertinimo veiksmai ir rezultatai atitinka darniųjų standartų reikalavimus, todėl Nutarime NESTE ir pareiškėjos pateiktų VGTU laboratorijos atliktų tyrimų duomenų nelaikė nei pagrindžiančiais, nei paneigiančiais nagrinėjamos informacijos turinį.

18. Nurodo, kad rėmėsi VGTU Automobilių inžinerijos katedros pateikta mokslinio pobūdžio nuomone, paremta teorinėmis žiniomis ir ją vertino kaip papildomą pagalbinį įrodymą, jo nelaikė pagrindiniu įrodymu ar ekspertizės aktu, o vertino kaip vieną iš įrodymų.

19. Pažymi, kad tinkamai įvertino Bendrovės reklamos teiginių pagrįstumą ir teisingumą. Be to, pagrįstai įvertino ir NESTE įrodymus, kurių data vėlesnė nei pradėta skleisti Bendrovės reklama, nes minėti dokumentai turėjo svarią įrodomąją galią ir vertino juos kaip visetą duomenų.

20. Atsakovė neigia padariusi procedūrinius pažeidimus. Nurodo, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas pažeidimas, tai ir pranešimo pareiškėjai neturėjo siųsti, neprivalėjo tyrimo metu kreiptis į pareiškėją, siūlydama pateikti papildomus paaiškinimus, ji turėjo teisę teikti papildomus paaiškinimus savo iniciatyva, tačiau Konkurencijos taryba neprivalėjo kreiptis į pareiškėją, siūlydama teikti paaiškinimus. Net, jei ir nustačius Reklamos įstatymo 25 straipsnio 9 ir 14 dalyse įvirtintų procedūrinių taisyklių pažeidimą, toks procedūros pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip formalus bei mažareikšmis ir nesudarantis pagrindo panaikinti Nutarimą.

21. Pažymi, kad pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis, tariamai galėjusius turėti esminės reikšmės Konkurencijos tarybai priimant Nutarimą, jai sukliudė pateikti Konkurencijos taryba ir kuo konkrečiai pasireiškė nurodomas procedūrinis pažeidimas. Akcentuoja, kad pareiškėjos nurodomu tariamu Konkurencijos tarybos procedūriniu pažeidimu jos teisė į gynybą nebuvo pažeista, kadangi ji turėjo galimybę Nutarimą apskųsti teismui ir tokiu būdu pateikti visus išsamius argumentus, paaiškinimus bei įrodymus, tariamai galėjusius turėti reikšmės priimant Nutarimą, ir šia teise pasinaudojo.

22. Nurodo, kad Konkurencijos taryba įvertino reklaminius teiginius (Nutarimo 1.1–1.3 punktai) ir vadovavosi surinktų įrodymų visuma. Teigia, kad tinkamai įvertino ir Bendrovės reklaminių teiginių atitiktį reklamos teisingumo kriterijui bei pagrįstai sprendė, kad Bendrovės  reklaminiai teiginiai atitinka reklamos teisingumo kriterijų bei atitiktį ir išsamumo kriterijui. Akcentuoja, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nevertino reklamos poveikio vidutiniam vartotojui, kadangi tik nustačius, kad atitinkama reklama neatitinka bent vieno Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto kriterijaus, toks kriterijus turi būti vertinamas.

23. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba Nutarimo 1 dalyje detaliai pasisakė dėl Bendrovės skleistos reklaminės informacijos teisingumo bei Nutarimo 27 pastraipoje konstatavo, kad Bendrovės pateikti duomenys pagrindžia aplinkybę, jog jos skleista informacija yra teisinga ir šios bendrovės degalai dėl juose esančio produkto NEXBTL, turės teigiamą poveikį automobiliui, jo veikimui, taip pat aplinkai, be to, pasižymės ir susijusiomis su kvapu, saugojimo terminu bei kitomis šios bendrovės skleistoje informacijoje nurodytomis savybėmis. Taigi, šiuo atveju nekilo pareiga įvertinti reklamos poveikį vidutiniam vartotojui, konstatavus, kad skleista reklama buvo teisinga.

24. Atsakovė teismui pateikė ir papildomus paaiškinimus, kuriuose palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją bei papildomai pažymėjo, kad lyginamojoje analizėje pateikti (duomenys neskelbtini) laboratorijos atliktos lyginamosios UAB „Neste Lietuva“ dyzelinio kuro „Futura D“ ir VIADA dyzelinio kuro „Ecto“ analizės rezultatai. Pažymi, kad atlikta lyginamoji analizė būtų aktuali tik tuo atveju, jei būtų skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas dėl lyginamosios reklamos. Akcentuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas Nutarimo, kuriuo Konkurencijos taryba nutraukė nagrinėjimo procedūrą dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams, ir perduoti bylą nagrinėti atsakovei iš naujo. Šiame Nutarime buvo analizuotas tik Reklamos įstatymo 5 straipsnis, draudžiantis klaidinančią reklamą, o pareiškėjos skundo argumentai dėl lyginamosios reklamos nebuvo analizuoti, nes Konkurencijos taryba dėl šių aplinkybių atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą. Dėl to šios bylos dalykas – Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Bendrovės skleistos reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Teigia, kad  (duomenys neskelbtini) pateikta lyginamoji analizė nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra pagrindo ja remtis, nagrinėjant bylą dėl Nutarimo teisėtumo.

25. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą bei paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad lyginamajai analizei atlikti buvo paimti degalų mėginiai, tačiau neaišku, kokiu būdu, pagal kokias procedūras bei teisinį reguliavimą jie buvo perduoti tyrimui atlikti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo  nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pritarė atsakovės atliktam vertinimui.

27. Paaiškina, kad atsakovė vertino dokumentų visumą ir padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjas tik klaidina teismą ir bando sudaryti įspūdį, jog Konkurencijos taryba nekompetentingai atliko tyrimą. Konkurencijos taryba atlieka teisinį galimai klaidinančios ar lyginamosios reklamos vertinimą, atsakovė vertino ir pareiškėjos pateiktus paaiškinimus bei duomenis. Konkurencijos taryba konstatavo, jog NESTE pagrindė skleistos informacijos teisingumą, todėl vartotojų neklaidino, vidutinis vartotojas nagrinėtu atveju lūkesčius susidarė išimtinai vadovaudamasis skleistos informacijos turiniu, o NESTE suformuotus lūkesčius, pateisimo, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai nurodė, jog detalesnės informacijos, susijusios su informacijos teisingumu, pateikimas ar nepateikimas vartotojo apsisprendimui dėl sandorio įtakos neturėtų. Be to, detalesnės informacijos pateikimas, nurodant ne esminę informaciją, kaip pateikė NESTE, tik suklaidintų vidutinį vartotoją ir apsunkintu vidutinio vartotojo apsisprendimą pirkti ar nepirkti atitinkamą produktą.

28. Teigia, kad pareiškėja savo argumentų nepagrindė ir nepaneigė tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Akcentuoja, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog VGTU nuomonėje pateiktą informaciją atsakovė įvertino visiškai neteisingai ir netinkamai ir, pareiškėjo nuomone, VGTU nepatvirtino nei vieno NESTE teiginio pagrįstumo ir teisingumo, o VGTU nuomonėje daromos tik abstrakčios teorinės prielaidos, išdėstyta VGTU mokslininkų pozicija, citavo iš konteksto ištrauktus teiginius, yra absoliučiai nepagrįsti.

29. Nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais dėl lyginamosios reklamos, pareiškėjos vertinimu dėl pateiktų vėlesne data dokumentų, t. y. pareiškėja nurodo ir RRME/NEXBTL kokybės pažymėjimus, NEXBTL testavimo rezultatų ataskaitas bei standartus, kurie yra nuolat atnaujinami, todėl teigti, kad tam tikrų aplinkybių buvimą patvirtina tik po 2014 m. balandžio 1 d. pateikti dokumentai, nėra pagrindo. Ji taip pat nurodo, jog dalies NESTE pateikiamų dokumentų publikavimo (priėmimo) datos apskritai nenurodytos, todėl pareiškėjas negalėjo įvertinti, ar NESTE dokumentais rėmėsi pagrįstai. Minėtus argumentus vertino kaip hipotetinio pobūdžio, kurie neparemti jokiais priešingais ar NESTE pateiktiems dokumentams prieštaraujančiais įrodymais. Pažymi, kad NESTE pateikti įrodymai nėra pripažinti negaliojančiais, o tai pat nėra  pateiktų ir NESTE pateiktiems įrodymams prieštaraujančių duomenų. Pareiškėja skundo argumentais klaidina teismą.

30. Teigia, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamento nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Konkurencijos taryba, nusprendusi nutraukti tyrimą, nenustačiusi Reklamos įstatymo pažeidimų, neprivalėjo informuoti pareiškėjos apie rašytinį bylos nagrinėjimą. Tokią teisę Konkurencijos taryba turėtų tik tuo atveju, jeigu, susipažinusi su atlikto tyrimo medžiaga, priimtų sprendimą baigti tyrimą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl Konkurencijos tarybos, neva, atliktų procesinių taisyklių, laikytini nepagrįstais.

31. Be to, pareiškėja nepagrindė ir suinteresuotumo šioje byloje, skundą grįsdama vidutinio vartotojo teisių pažeidimu, o pareiškėja nėra ir negali būti laikoma vartotojų teises atstovaujančia organizacija.

32. Be to, Bendrovė pateikė ir papildomus paaiškinimus, palaikydama atsiliepime išdėstytą poziciją ir nesutikdama su pareiškėjos skundo ir papildomų paaiškinimų argumentais.

33. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ atstovai advokatas Jonas Masiokas, bendrovės teisininkas L. B. bei darbuotojas A. M. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pritarė atsakovės atliktam tyrimui ir palaikė atsiliepime bei paaiškinimuose pateiktą informaciją.  

Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

34. Šioje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl Nutarimo, kuriuo nagrinėjimo procedūra dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams nutraukta, teisėtum ir pagrįstumo.

35. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad pagal pareiškėjos skundą Konkurencijos taryba 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1S-94 (2017) pradėjo Bendrovės reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūrą, įtardama, kad interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (toliau – interneto svetainės) skleidžiama galimai klaidinanti dyzelino „Futura D“ ir produkto NEXBTL reklama.

36. Konkurencijos taryba 2018 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 1S-20 (2018) nagrinėjimo procedūros terminą pratęsė.

37. Tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. spalio 5 d. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)tiek vaizdinėmis (paveikslėliais), tiek tekstinėmis (teiginiais) priemonėmis buvo lyginami du biodyzelino produktai: NEXBTL bei RRME. Be to, nustatė, jog nuo 2014 m. balandžio 1 d. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skleidžiami teiginiai apie produktą NEXBTL bei dyzeliną „Futura D“.

Buvo pateikti pareiškėjos skundą pagrindžiantys, NESTE paaiškinimus pagrindžiantys (Nutarimo Nr. 10–11 punktai) duomenys.

38. Atsakovė, remdamasi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalimi, nagrinėjimo procedūrą nutraukė, įvertinusi Bendrovės pateiktus duomenis, kurie patvirtina, kad įvairiomis sklaidos priemonėmis apie produktą NEXBTL bei dyzeliną „Futura D“ skleista informacija yra teisinga, taip pat nustačius, kad skleistos informacijos pakanka vartotojų galimam klaidinimui išvengti, pagrindo teigti, kad skleidžiama (skleista) vartotojus klaidinanti informacija, nėra. Konkurencijos taryba sprendė, kad interneto svetainėse skleista informacija yra teisinga ir išsami.

39. Šioje administracinėje byloje vertinamas Nutarimo nutraukti nagrinėjimo procedūros dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams teisėtumas ir pagrįstumas.

40. Pareiškėja teigia, kad atsakovė pažeidė procedūrinius reikalavimus, t. y. nepranešė apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, nesudarė galimybių teikti paaiškinimus, papildomus įrodymus, o taip pat ir nepateikė šio Nutarimo susipažinti.

41. Ginčui aktualios Reklamos įstatymo nuostatos, Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamento 2018 m. vasario 1 d (įsigaliojusi 2018 m. gegužės 1 d. redakcija) nuostatos, detalizuojančios Konkurencijos tarybos darbo veiklą, taikomos, kai Konkurencijos taryba tiria Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, todėl minėto Reglamento III skyriuje nustatyta pažeidimų tyrimo procedūra šiam ginčui neaktuali.

42. Ginčui taikytina ir aktuali Reklamos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d., kadangi pagal Reklamos įstatymo nuostatas iki įstatymo Nr. XIII-1123 įsigaliojimo pradėtos Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ar leidimų galiojimo panaikinimo procedūros tęsiamos pagal iki įstatymo Nr. XIII-1123 įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.

43. Taigi, ginčui aktuali minėto įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.  Pagal Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba yra kompetentinga atlikti priežiūrą dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Taigi, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis, turi teisę nagrinėti pažeidimus dėl klaidinančios reklamos.

44. Reklamos įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja pažeidimų nagrinėjimo tvarką. Priežiūros institucijai priėmus nutarimą pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, jos įgalioti pareigūnai priežiūros institucijos nustatyta tvarka atlieka tyrimą dėl pranešimo (skundo) ir surašo tyrimo dokumentą (9 dalis). Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ši procedūra pradėta, pareiškėjas ir priežiūros institucijos sprendimu ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau – pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai; 10 dalis). Priežiūros institucija, pradėjusi pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į reklaminės veiklos subjektą, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ši procedūra pradėta, ir paprašo per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėta nagrinėjimo procedūra, ir jį pagrindžiančius įrodymu (12 dalis). Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai pranešimo (skundo) nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, taip pat, gavę šio straipsnio 15 dalyje nurodytą informaciją apie pranešimo (skundo) nagrinėjimą priežiūros institucijoje, susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, išskyrus dokumentus ir informaciją, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba profesinę paslaptį (13 dalis). Priežiūros institucija pranešimą (skundą) nagrinėja rašytinio arba žodinio proceso tvarka (14 dalis). Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, pranešimo (skundo) nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma pranešimo (skundo) nagrinėjimo tvarka, pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, išskyrus dokumentus ir informaciją, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, taip pat pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos raštu pateikti paaiškinimus (15 dalis). Priežiūros institucijai atlikus pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas kolegialus organas arba asmuo priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas arba, jeigu nėra šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti (17 dalis).

45. Taigi, minėtos Reklamos įstatymo 25 straipsnio nuostatos patvirtina, kad, tik atlikus skundo nagrinėjimo procedūrą, ji gali būti nutraukta ir tokiu atveju, kaip pareiškėja teisingai nurodo, ji nebuvo informuota apie skundo nagrinėjimą, jai nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus bei papildomus duomenis, susipažinti su medžiaga. Taigi, atsakovė padarė minėtus Reklamos įstatymo 25 straipsnyje reglamentuotus procedūrinius pažeidimus. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad procedūra nebuvo baigta skiriant baudą, nepaneigia, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo procedūra buvo užbaigta kitu būdu, t. y. ją nutraukiant. Taigi, toks sprendimas priimtas tik įvertinus ir ištyrus aplinkybes dėl Reklamos įstatymo Bendrovės skleistos reklamos atitikties 5 straipsnio taikymo aspektu.  

46. Teisme byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, pareiškėja aktyviai naudojosi jai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnyje suteiktomis procesinėmis teisėmis ir teismui pateikė net kelis papildomus paaiškinimus, papildomus duomenis, kurie prijungti prie bylos. Taigi, šiuo atveju ji savo procesines teises, kurios buvo ribotos Konkurencijos taryboje, realizavo teisme. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai negali būti vertinami kaip esminiai, dėl kurių Nutarimas būtų naikinamas. Akcentuotina, kad net ir panaikinus Nutarimą, įvertinus visumą pareiškėjos teiktų paaiškinimų ir papildomų duomenų, ginčo situacija nepasikeistų. Pati pareiškėja nekonkretizavo, kokių konkrečių duomenų ar paaiškinimų ji negalėjo teikti Konkurencijos tarybai iki priimant Nutarimą. Teisme realizavus minėtas procesines teises teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus, vertintina, kad tokie pažeidimai yra nereikšmingi ir nelemia pačios procedūros ydingumo ar neteisėtumo iš esmės. Šioje situacijoje vertinta individuali pareiškėjos situacija. Taigi, jos skundo argumentai, kad dėl procedūrinių pažeidimų turi būti naikinamas Nutarimas, laikytini nepagrįstais.

47. Be to, pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino Bendrovės skleistos reklamos teiginių pagrįstumą ir teisingumą, nesirėmė VGTU atliktais tyrimais, o rėmėsi tik VGTU pateikta moksline nuomone.

48. Visuma Konkurencijos tarybos pateiktos pažeidimo tyrimo medžiagos patvirtina, kad atsakovė vertino visumą surinktos informacijos ir šiuo atveju jokių įrodymų, kaip pagrindinių ar turinčių esminę reikšmę, ji neišskyrė. Atsakovė Nutarime detalizavo, kad įvertino visumą duomenų ir teismas  neturi pagrindo abejoti tokio įrodymų vertinimo tinkamumu.

49. Atsakovė įvertino tuos duomenis, kurie buvo gauti iki priimant Nutarimą, t. y. šio Nutarimo 9 punkte nurodyta, jog atsakovė vertino Bendrovės pateiktą informaciją, 10 punkte nurodytą pagrindimą. Be to, atsakovė kreipėsi ir į Biurą dėl VGTU laboratorijos pateiktus tyrimo rezultatų, kuris pateikė informaciją, jog VGTU laboratorijos nėra akreditavęs ir tokios informacijos neturi. Atsižvelgus į tai, atsakovė kreipėsi į VGTU Automobilių inžinerijos katedrą, kuri 2018 m. gegužės 14 d. rašte išdėstė poziciją ginčo klausimu ir Konkurencijos taryba Nutarimo 15–20 punktuose ją nurodė. Taigi, Nutarime detaliai nurodyta, kokia konkreti informacija buvo įvertinta ir akivaizdu, kad ne pavieniai, o visuma surinktų duomenų atsakovei leido padaryti išvadas dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimo. VGTU pateikta nuomonė buvo įvertinta kaip vienas iš įrodymų. Vien tai, kad pareiškėja mano, jog atsakovė netinkamai atliko tyrimą, nepaneigia, kad atsakovė pagal jai suteiktą kompetenciją atliko tyrimo veiksmus, rinko informaciją ir atitinkamai padarė motyvuotas išvadas. Kadangi VGTU laboratorija nėra akredituota, tokių duomenų teismui ir pareiškėja nepateikė,  tai atsakovė pagrįstai šioje situacijoje nei pareiškėjos, nei Bendrovės pateiktų VGTU katedros duomenų nelaikė nei paneigiančia, nei patvirtinančia ginčo reklamos informaciją. Tokie duomenys tik atspindėjo faktinių duomenų visumą. Šioje situacijoje atlikusi išsamų tyrimą atsakovė, įvertinusi visumą duomenų (Bendrovės pateiktą medžiagą, įskaitant ir VGTU Automobilių inžinerijos katedros pateiktą nuomonę), sprendė, kad produktas NEXBTL turi pranašumų, palyginus su RRME biodyzelinu ir dyzelinu, pagamintu iš naftos, todėl sutiktina su atsakovės vertinimu, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog informacija yra teisinga ir Bendrovės degalai, kuriuose pirmos kartos biodegalų dalis pakeista antros kartos biodegalų dalimi, t. y. dėl degaluose esančio produkto NEXBTL, pasižymi UAB „Neste Lietuva“ skelbtomis, nutarimo 5–6 pastraipose nurodytomis produktų savybėmis.

50. Teismo vertinimu, atsakovė detaliai išanalizavo ir Bendrovės nurodytų teiginių įvertinimą skleistos informacijos teisingumo ir išsamumo kriterijų klaidinančios reklamos atitikties aspektu. Teismas neturi pagrindo abejoti tokių išvadų pagrįstumu.

51. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, numatytus minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

52. Taigi, darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

53. Teismas, įvertinęs Nutarimo motyvuojamąją dalį, prieina prie išvados, kad atsakovė tinkamai įvertino visumą tyrimo metu surinktų duomenų ir atitinkamai padarė išvadą, kad Bendrovė neklaidino vartotojų, pagrindė skleisto informacijos išsamumą ir tinkamumą Reklamos įstatymo  taikymo aspektu. Vien tai, kad atsakovė nagrinėjimo procedūrą nutraukė, nenustačiusi Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimų, savaime negali būti vertintina, jog atsakovė netinkamai ištyrė pareiškėjos skundo argumentus ar pateiktus duomenis. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria atsakovės išvadai, kad šiuo atveju skleistoje reklamoje nebuvo nustatytų Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų dėl klaidinančios reklamos, todėl ir nebuvo konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas.

54. Šiam ginčui yra reikšmingi ir vertintini tie duomenys, kurie buvo pateikti atsakovei iki priimant Nutarimą. Vėlesnis duomenų pateikimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei tokių duomenų pareiškėja negalėjo pateikti dėl objektyvių ar reikšmingų aplinkybių. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl ji iš karto prie skundo nepateikė papildomų duomenų. Pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. VGTU raštai bei (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatai, kuriais pareiškėja siekia paneigti Konkurencijos tarybos išvadas, yra gauti jau užbaigus skundo nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėja atitinkamai surinkusi duomenis, pagrindžiančius jos poziciją, turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą su nauju skundu dėl naujos procedūros pradėjimo. Ta aplinkybė, kad, priėmus Nutarimą,  pareiškėja ir toliau rinko papildomus duomenis, savaime negali būti vertintina kaip netinkamas atsakovės tyrimo atlikimas. Tyrimo esmę sudaro tų duomenų, kurie aktualūs Nutarimo priėmimo metu dėl klaidinančios reklamos pažeidimo tyrimo, įvertinimas. Taigi, teismas neturi teisės spręsti, ar pareiškėjos pateikti vėlesni duomenys gali paneigti atsakovės išvadas.

55. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjos pateikta (duomenys neskelbtini) dyzelinio kuro lyginamoji analizė, kuria remdamasi ji teigia, kad atsakovės išvados yra nepagrįstos, pateikta teismui, t. y. po Nutarimo, kuriuo procedūra užbaigta, priėmimo. Toks duomenų pateikimas ir vertinimas konkrečios procedūros atveju yra nepateisinamas. Taip pat teismas pritaria ir atsakovės argumentams, kad lyginamosios analizės rezultatai, įvertinus šio ginčo ribas, t. y. Nutarimo nutraukti procedūrą dėl reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams, nėra tiesioginę reikšmę turintis įrodymas, o Konkurencijos tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti procedūrą dėl neleidžiamos  lyginamosios reklamos, kadangi 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu  šį klausimą atsakovė jau išnagrinėjo. Pati pareiškėja taip pat nepaaiškino minėtų aplinkybių ir atitinkamai nepateikė duomenų apie minėtų nutarimų dėl lyginamosios reklamos pažeidimų apskundimą. Akcentuotina, kad tokių įrodymų pateikimas, kai jau baigta procedūra, negali būti laikomas būtinu ar iš esmės keičiančiu ginčo esmę. Kaip minėta, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia klaidinančią reklamą, o lyginamoji analizė su tokiu draudimu tiesiogiai nėra susijusi ir akivaizdu, kad šioje byloje netiriamas ir nevertintinas lyginamosios reklamos pažeidimo aspektas. Konstatuotina, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog ginčas vyksta dėl kuro su priedais savybių lyginimo, yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad nurodomi tie patys degalų produktai, negali lemti tiesioginės reikšmės atsakovės atliktam tyrimui dėl Reklamos įstatymo pažeidimo. Be to, priėmus tokį įrodymą ir dėl pastarojo perdavus bylą Konkurencijos tarybai tirti iš naujo, nepagrįstai būtų išplėstos Konkurencijos tarybos tyrimo ribos ir pareiškėja tęstų procedūrą jau kitų įrodymų vertinimo aspektu. Teismas pritaria atsakovės vertinimui, kad ji tinkamai ištyrė ir įvertino visumą duomenų ir, akivaizdu, kad nei vienas įrodymas nebuvo vertintas kaip esminis, o VGTU pateikta nešališka ir kompetentinga nuomonė ginčo klausimu patvirtino atsakovės tyrimo išvadas ir buvo įvertintas kaip vienas iš įrodymų. Toks tyrimas, teismo vertinimu,  yra tinkamas ir išsamus.

56. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) rezultatai yra grindžiami paimtų kuro mėginių lyginimu, tačiau pareiškėja byloje nepateikė duomenų, kaip šie mėginai ir pagal kokią procedūrą buvo paimti ir kaip perduoti minėtai įstaigai tyrimui atlikti. Šiuo atveju esant akivaizdiems neaiškumams, net ir nevertinus tokio tyrimo išvadų, kyla pagrįstų abejonių dėl šių įrodymų leistinumo ir tinkamumo įrodymų vertinimo aspektu. Taigi, dar ir dėl to perdavus nagrinėti Konkurencijai tarybai tyrimui (duomenys neskelbtini) rezultatus, atsakovė būtų įpareigota vertinti duomenis, kurie galimai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Kaip minėta, būtent pati pareiškėja surinkusi jos poziciją pagrindžiančius duomenis, turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą, inicijuodama naują procedūrą.

57. Teismas prieina prie išvados, kad Konkurencijos taryba iš esmės tinkamai atliko pareiškėjos skundo dėl Bendrovės skleistos reklamos pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnį  pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, o teismo nustatyti procedūriniai pažeidimai nelaikytini esminiais, pareiškėjai suteiktus teisę procesines teises realizuoti teisme, atsakovės padarytos  išvados pagrįstos visuma tyrimo metu surinktų duomenų, tinkamai įvertinus svetainėse skleistos reklamos atitiktį Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, nenustačius, kad tokia reklama yra klaidinanti. Taigi, Nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visumą tyrimui reikšmingų duomenų, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę perduoti bylą  Konkurencijos tarybai nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos pateikti duomenys po Nutarimo priėmimo nesudaro pagrindo atsakovei tęsti procedūrą, o, kaip minėta, pareiškėja gali juos teikti atsakovei su nauju ir argumentuotu skundu.

58. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3555-261/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

59. Be to, pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šiuo teismo sprendimu jos skundas atmestas, tai ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 904 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą šioje byloje. Išlaidoms pagrįsti pateikia 2019 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 028,50 Eur sumai ir 2019 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 875,50 Eur sumai bei AB SEB banko 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėja advokatų kontorai sumokėjo 2 904 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

61. Bendrovę byloje atstovavo advokatas Jonas Masiokas. Jis pateikė atsiliepimą, rašytinius paaiškinimus bei atstovavo Bendrovę teismo posėdžiuose.

62. Atmetus pareiškėjos skundą, laikytina, kad ši byla pilnai apgynė trečiojo suinteresuoto asmens – Bendrovės – interesus, todėl Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ  40 straipsnio 3 dalis).

63. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

64. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

65. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Atsiliepimas į skundą teismui parengtas ir pateiktas 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl taikytinas 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 895,2 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundo parengimą sudaro 2 238 Eur (895,2 x 2,5).

66. Be to, advokatas 2019 m. gegužės 31 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, taikytinas 2018 m. IV ketvirtį galiojęs dydis – 970,3 Eur. Taigi, maksimali suma už paaiškinimų pateikimą (Rekomendacijų 8.16 punktas – 0,4 dydžio) sudaro 388,12 Eur (970,3 x 0,4) ir už  2019 m. rugpjūčio 14 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą, taikytinas 2019 m. I ketvirtį galiojęs dydis, t. y. 1 262,7 Eur, todėl priteistina   maksimali suma 505,08  Eur (1 262,7 x 0,4).

67. Taip pat trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas Jonas Masiokas 2019 m. birželio 19 d. nuo 9.26 val. iki 12.47 val.  teismo posėdyje atstovavo pareiškėją 2 val. 21 min. ir 2019 m. m. rugpjūčio 21 d. – nuo 13.20 val. iki 14.55 val., t. y. 1 val. 25 min. ir atitinkamai laikoma iš viso suteiktos 3 atstovavimo valandos. Taigi, už 2 atstovavimo valandas priteistina, kai galiojo 2018 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis, t. y. 970,3 Eur, todėl priteistina 194,06 Eur (970,3 x 0,1 x 2) bei 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 262,7 Eur, todėl priteistina 126,27 Eur (1 262,7 x 0,1). Taigi, maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 320,33 Eur (194,06 + 126,27).

68. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų suteiktų teisinių paslaugų dydžių, todėl priteistina. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Biodegalų asociacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos Biodegalų asociacijos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ naudai iš pareiškėjos Biodegalų asociacijos 2 904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas