Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“, uždarosios akcinės bendrovės „Būsto aplinka“, uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būsto priežiūra“, Estijos įmonės City Service SE, uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“, uždarosios akcinės bendrovės „Būsto aplinka“ (ankstesnis įmonės pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Mano aplinka“), uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – City Service SE, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto aplinka“, uždaroji akcinė bendrovė „City Service Engineering“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto priežiūra“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būsto priežiūra“, Estijos įmonė City Service SE, UAB „City Service Engineering“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 1S-93 (2019) (toliau – ir Nutarimas) iš esmės ta dalimi, kiek Nutarimas yra susijęs su pažeidimo konstatavimu ir atsakomybės taikymu kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prijungė administracines bylas Nr. eI-4754-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02885-2019-8), Nr. eI‑4753-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02884-2019-8), Nr. eI‑4752‑816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02883-2019-6), Nr. eI‑4744‑816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02876-2019-8) prie administracinės bylos Nr. eI-853-816/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02882-2019-5).

2. Pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ 2019 m. rugsėjo 12 d. patikslintu skundu prašė panaikinti Nutarimo 1 ir 2.2 punktus arba panaikinti visą Nutarimą. UAB „Naujininkų ūkis“ nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.  Konkurencijos taryba skundžiamame Nutarime klaidingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes kaip sudarančias pagrindą konstatuoti, jog UAB „Būsto aplinka“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Mano aplinka“) ir UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvaujant UAB „City Service Engineering“, sudarė draudžiamą susitarimą. Konkurencijos taryba padarė teisės klaidą, įrodinėdama draudžiamą susitarimą, nes nenustatė, kad konkurentai būtų derinę savo veiksmus Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime Nr. 384045, kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. (toliau – ir Pirkimas). Nutarime nurodytos UAB „Naujininkų ūkis“ viešųjų pirkimų pasiūlyme padarytos klaidos, telefoniniai pokalbiai bei D. J. vienkartinis kontaktas su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M. neįrodo, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasiūlymo kainodara buvo parengta pagal susitarimą, neparodė ekonominės logikos nustatytame pažeidime (UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ kainos pasiūlymuose pernelyg skiriasi), be to, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ kontaktuoja nuolatos dėl sudarytų sutarčių vykdymo ir tokie kontaktai nereiškia, kad buvo bendraujama tik dėl draudžiamo susitarimo sudarymo. J. M. veikė kaip viešųjų pirkimų formalumuose žinių turintis fizinis asmuo, o ne kaip UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotoja, todėl UAB „Naujininkų ūkis“ negalėjo ir neturėjo kilti pareigos abejoti, jog tokie veiksmai teisėti, kai D. J. kreipėsi į J. M. pagalbos Pirkime. Pareiškėjas teigė, kad UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ nėra konkurentai, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ nebendravo ir įkainių vienas kitam neatskleidė, todėl nebuvo sudarytas draudžiamas susitarimas. UAB „Naujininkų ūkis“ nurodė, kad neturėjo jokios valios derinti pasiūlymų Pirkime ir tokios valios Konkurencijos taryba nenustatė. Be to, D. J. nebuvo žinoma, kad J. M. buvo kaip nors atsakinga ar atskaitinga UAB „Mano aplinka“;

2.2.  D. J. yra buvęs darbuotojas ir neatskleista Nutarime, kokiu būdu buvo apskaičiuoti pasiūlymai visose 4 Pirkimo dalyse, kad D. J. buvo pavesta parengti pasiūlymą taip, kad Pirkimą laimėtų UAB „Naujininkų ūkis“. Dideli skirtumai tarp UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų rodė, kad abiejų bendrovių pasiūlymai skaičiuoti nepriklausomai vienas nuo kito ir UAB „Naujininkų ūkis“ neturėjo valios derinti pasiūlymų Pirkime. Tokios valios Konkurencijos taryba irgi nenustatė;

2.3.  Skaičiavimų panašumai negalėjo būti pagrindu konstatuoti draudžiamą susitarimą, nes vyko nuolatinis bendradarbiavimas su UAB „Mano aplinka“, todėl pareiškėjas žinojo tam tikrus UAB „Mano aplinka“ įkainius ir teikiant pasiūlymą D. J. arba UAB „Mano aplinka“ galėjo laikyti ataskaitos tašku žinomą įkainį ir savo pasiūlymo įkainį apskaičiuoti proporcingai tokiu dydžiu, koks turėtų būti tinkamas, kad laimėti Pirkimą. Konkurencijos taryba neįrodė, kad UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ savo elgesį derino telefonu (jeigu būtų sudarę draudžiamą susitarimą, nebūtų patys pateikę tokių telefoninių pokalbių išklotinių). Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimo 5 lentelė buvo sudaryta siekiant suklaidinti asmenį, kuris ją skaitys, be to sutapimas, kad galutinę pasiūlymų teikimo dieną atitinkamai asmenys bendravo net du kartus, nereiškė, kad buvo bendraujama siekiant sudaryti draudžiamą susitarimą. UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ nuolat bendravo dėl sudarytų sutarčių vykdymo;

2.4.  Vien kvalifikacinių sąlygų pasitikrinimas su J. M. negalėjo būti interpretuojama kaip draudžiamo susitarimo sudarymas. J. M. veikė kaip viešųjų pirkimų žinių turintis asmuo, bet ne kaip UAB „City Service Engineering“ ir ne kaip UAB „Mano aplinka“ darbuotoja, todėl UAB „Naujininkų ūkis“ negalėjo ir neturėjo kilti pareigos abejoti veiksmų teisėtumu konkurencijos teisės požiūriu D. J. kreipiantis į J. M.;

2.5.  UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ bei UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ nėra konkurentai, o UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ dėl kainų nebendravo, todėl draudžiamas susitarimas nebuvo sudarytas. Pareiškėjas teigė, kad D. J. į J. M. nesikreipė dėl valios sudaryti draudžiamą susitarimą suderinimo, kad jam buvo tik reikalinga pagalba Pirkimo pasiūlymo formalumų dalyje. Be to, pareiškėjas nurodė, kad UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ nėra patronuojanti ir patronuojamoji bendrovės, todėl UAB „Naujininkų ūkis“ ir jos darbuotojams nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad J. M. yra kaip nors susijusi su UAB „Mano aplinka“, t. y. UAB „Naujininkų ūkis“ konkurentu. Paaiškino, kad pareiškėjui ir D. J. nebuvo žinoma, kad J. M. buvo kaip nors atsakinga ar atskaitinga UAB „Mano aplinka“, kad ji buvo UAB „City Service Engineering“ darbuotoja, ir UAB „Naujininkų ūkis“ galėjo kreiptis į J. M. kaip į UAB „City Service Engineering“ darbuotoją. UAB „Mano aplinka“ buvo UAB „Naujininkų ūkis“ (duomenys neskelbtini), UAB „Naujininkų ūkis“ jau turėjo patirtį kapinių priežiūros paslaugų teikime, todėl jis žinojo galimus UAB „Mano aplinka“ įkainius. Be to UAB „Naujininkų ūkis“ yra reikšmingai pranašesnė už UAB „Mano aplinka“ pirkime ir neturėjo tikslo sudaryti draudžiamą susitarimą, o konsultacijos su J. M. negalėjo būti traktuojama kaip pasiūlymų derinimas.

3. Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Mano aplinka“, toliau tekste naudojami tiek dabartinis įmonės pavadinimas, tiek ankstesnis) 2019 m. rugsėjo 13 d. patikslintu skundu prašė iš esmės panaikinti Nutarimo 1, 2.1 punktus arba sumažinti paskirtą baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Būsto aplinka“ nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

3.1.  Nutarimas turi būti panaikintas, nes Konkurencijos taryba nenustatė UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ valios suderinimo sudaryti draudžiamą susitarimą bei nenustatė, kokio ekonominio rezultato siekė bendrovės, sudarydamos draudžiamą susitarimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Mano aplinka“ neatskleidė jokios su Pirkimu susijusios informacijos UAB „Naujininkų ūkis“. Pripažino, kad UAB „Mano aplinka“ darbuotojui M. S. J. M. teikė (duomenys neskelbtini) pagalbą, tačiau teigė, kad J. M. nebuvo pasitelkta nei kaip tarpininkė, nei kaip tiesioginė ar netiesioginė M. S. ar UAB „Mano aplinka“ atstovė. Pareiškėjas pažymėjo, kad nutarime nėra nustatyta, jog UAB „Mano aplinka“ suderino pasiūlymus su UAB „Naujininkų ūkis“;

3.2.  Informacija, susijusi su UAB „Mano aplinka“ pasiūlymu Pirkime, UAB „Naujininkų ūkis“ buvo gauta neteisėtai, dalyvaujant J. M., ir kadangi UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojai šios informacijos neperdavė UAB „Naujininkų ūkis“, pareiškėjas teigė, kad UAB „Naujininkų ūkis“ padarė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, ką Konkurencijos taryba privalėjo konstatuoti ir kas paneigė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo egzistavimą. Konkurencijos taryba neįrodė, kad UAB „Mano aplinka” ir UAB „Naujininkų ūkis” elgesys rinkoje buvo toks, kad jos Pirkime dalyvavo kartu ir kad savo elgesiu galėjo pažeisti konkurenciją rinkoje;

3.3.  Susitarimas neturėjo ekonominės logikos, nes nebuvo aišku, kokiu tikslu UAB „Mano aplinka“ turėjo atlikti visą darbą už UAB „Naujininkų ūkis“, kad pastaroji laimėtų Pirkimą. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma (duomenys neskelbtini) paneigė UAB „Mano aplinka“ kaltę, nes pelnas Pirkime neviršytų šios sumos, t. y. UAB „Mano aplinka“ toks veikimas (draudžiamo susitarimo sudarymas) nenaudingas.

3.4.  Nutarimu buvo pažeistas vienodo traktavimo principas, kadangi už vienodus veiksmus (bendravimą telefonu, pasiūlymo teikimą) nutrauktas tyrimas UAB „Ecoservice“ atžvilgiu, tačiau kitos įmonės nubaustos. Visos trys bendrovės dalyvavo Pirkime; UAB „Ecoservice“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotojai kalbėjosi telefonu, kaip ir telefonu kalbėjosi UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojai; kad UAB „Ecoservice“ darbuotojai teikė Pirkime pateiktus dokumentus UAB „Naujininkų ūkis“, o UAB „Mano aplinka“ darbuotojai teikė juos J. M..

3.5.  Nutarime nesilaikyta Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – ir Baudų aprašas, Aprašas), nuostatų ir paskirta neproporcinga bauda. Nutarime netinkamai įvertinta rinka, su kuria siejamas pažeidimas ir dėl to klaidingai nustatytos įmonės pajamos, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su pažeidimu ir atitinkamai neteisingai paskaičiuotas bazinis baudos dydis. Pareiškėjas paaiškino, kad sprendžiant dėl to, kurių pardavimų vertė yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su pažeidimu, visų pirma atsižvelgiama į nustatytą atitinkamą rinką, kadangi nuo pardavimų joje skaičiuojamas bazinis baudos dydis, t. y. pardavimų vertės skaičiavimui esminis yra pardavimų, susijusių su pažeidimu apibrėžimas. Nurodė, kad aptariamas draudžiamas susitarimas yra dėl Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešojo pirkimo, todėl netinkamai atsižvelgiama į pajamas, gautas iš visų su teritorijų tvarkymu, įskaitant atliekų išvežimą, paslaugų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3.6.  Nutarimu skirtos baudos dydis yra nepagrįstas, nes pažeistas vienodo vertinimo principas ir baudos individualizavimo principas. Bauda nutarimu turėjo būti individualizuota, bet Konkurencijos taryba nepagrįstai pasirinko taikyti maksimalius baudos dydžius pagal Baudų aprašo 11 ir 13 punktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-290/2012 yra patvirtinęs Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo bauda buvo paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai susitarė ne dėl galutinių bendrų kainų, bet dėl konkursams teikiamų pasiūlymų kainos, t. y. dėl paslaugų kainos dalies, sumažindamas pavojingumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nėra nustačiusi, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis” būtų sudarę bendro pobūdžio / visa apimantį susitarimą derinti savo veiksmus visose savo veiklos srityse. Taigi, padarytas pažeidimas pagal savo poveikį ir pasekmes yra ribotos apimties, kas pagal LVAT praktiką yra pagrindas nustatyti mažesnį pažeidimo pavojingumo koeficientą;

3.7.  Negalėjo būti taikomi maksimalūs Baudų aprašo 11 ir 13 punktuose nustatyti dydžiai, nes Nutarime neatsižvelgta ir į tai, kad nėra tiesioginių įrodymų apie pasiūlymų derinimą, pasiūlymai derinti tik viename Pirkime, susijusiame tik su Vilniaus miesto teritorija, itin specifinėmis sąlygomis, pažeidimas neturi jokių žalingų pasekmių rinkai ar vartotojams, nenustatyta, kad susitarimas apribojo ar siekė apriboti itin didelę arba visą atitinkamą rinkos dalį visos Lietuvos Respublikos teritorijos mastu;

3.8.  Pareiškėjas lygino pažeidimo pavojingumo ir atgrasymo dydžius paskirtus ginčijamame Nutarime su 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87(2019), kur buvo skirtas pavojingumo dydis 30 proc., o atgrasymo dydis 15 proc., nors pastarajame nutarime susitarimą buvo sudarę trys ūkio subjektai dėl 24 Pirkimų, o ne vieno (kaip Nutarime), kad minėtame susitarime ūkio subjektai pasidalino ne vienos, o kelių savivaldybių viešaisiais pirkimais.

4. Pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ 2019 m. rugsėjo 13 d. patikslintu skundu prašė panaikinti Nutarimo 1, 2.1 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „City Service Engineering“ nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.  Nutarime J. M. veiksmai nepagrįstai priskirti UAB „City Service Engineering“, kadangi ši darbuotoja nepriėmė sprendimų, susijusių su įmonės valdymu. Dėl ko įmonė negalėjo būti atsakinga už J. M. veiksmus ir laikoma draudžiamo susitarimo dalyve. Taip pat, pareiškėjas neatitinka Treuhand AG prieš Komisiją byloje nurodytų sąlygų. Pažymėjo, kad nedalyvauja nei kapinių priežiūros paslaugų, nei teritorijų tvarkymo rinkose ir nežinojo bei nebuvo informuotas apie veiksmus, nurodytus Nutarime. Taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryba nutarime netinkamai pritaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką. Konkurencijos taryba Nutarime nenustatė, ar J. M. veikė UAB „City Service Engineering“ vardu ir jos naudai, ar UAB „City Service Engineering“ davė leidimą veikti jos vardu santykiuose su UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Pareiškėjas nesutiko, jog jis sudarė vieną ekonominį vienetą su UAB „Mano aplinka“. Teigė, kad Konkurencijos taryba privalėjo priimti jo pateiktus įsipareigojimus ir tyrimą jo atžvilgiu nutraukti. Be to, Konkurencijos taryba pažeidė savo diskrecijos teisės ribas, apskaičiuodama baudos dydį ir baudos neindividualizavo;

4.2.  Dėl pareiškėjui paskirtos atsakomybės už draudžiamus susitarimus nurodė, kad pagalbinį vaidmenį atlikusiai bendrovei gali būti paskirta atsakomybė už draudžiamą susitarimą tik tada, kai yra šios sąlygos: ji savo veiksmais siekė prisidėti prie visų dalyvių siekiamų tikslų įgyvendinimo ir žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus ar galėjo pagrįstai juos numatyti ir buvo pasiruošusi prisiimti riziką. Šių sąlygų įmonė neatitiko;

4.3.  Nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kad iš UAB „City Service Engineering“ dalyvautų koks nors kitas asmuo negu asistentė J. M., kuri nepriima sprendimų, susijusių su bendrovės valdymu ar strategija ir neturi įgaliojimų atstovauti įmonę (yra tik techninis darbuotojas). Pareiškėjas nurodė, kad J. M. įmonės neinformuodavo, kokiuose konkrečiuose projektuose ji teikia pagalbą UAB „Mano aplinka“, kad visi UAB „City Service Engineering“ formalūs ir verslo santykiai su UAB „Mano aplinka“ vyko vadovų ir atsakingų darbuotojų lygyje. Teigė, kad J. M. pagalba viešuosiuose pirkimuose buvo savanoriška, nesant įgaliojimo iš UAB „City Service Engineering“. UAB „City Service Engineering“ taip pat nurodė, kad J. M. santykiuose su UAB „Mano aplinka“ buvo kontroliuojama tik darbo laiko paskirstymo klausimu, tačiau ne jos sprendimas savo iniciatyva suteikti pagalbą. UAB „City Service Engineering“ nekonkuruoja su UAB „Mano aplinka“, todėl UAB „City Service Engineering“ vadovybei negalėjo kilti jokių įtarimų, kad darbuotojos (laisvu nuo jos pareigų vykdymo laiku savanoriškai) teikiama pagalba gali būti neteisėta konkurencijos teisės požiūriu. J. M. Nutarime nurodytuose veiksmuose dalyvavo ne UAB „City Service Engineering“ vardu ir ne jos naudai, todėl pareiškėjas nežinojo ir nebuvo informuotas apie įvykius, susijusius su Pirkimu;

4.4.  Konkurencijos taryba pasirinko maksimalius atgrasymo ir baziniam baudos dydžiui naudojamos pardavimo vertės koeficientus pagal Baudų aprašo 11 ir 13 punktus. Pareiškėjas teigė, kad Konkurencijos taryba 2019 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 1S-87 (2019) taikė mažesnį atgrasymo koeficientą, o maksimalaus baziniam baudos dydžiui naudojamos pardavimo vertės koeficiento taikymas buvo motyvuotas faktiniais įtariamų ūkio subjektų veiksmais.

5. Pareiškėjas City Service SE 2019 m. rugpjūčio 7 d. skunde ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. skunde prašė panaikinti Nutarimo 1–2 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. City Service SE nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.  Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjai kokiu nors būdu dalyvavo organizuojant ar vykdant pažeidimą. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai daro lemiamą įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“, todėl privalo solidariai atsakyti už tariamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Nurodė, kad solidarios atsakomybės taikymo atveju yra būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus atliko kiekvienas atsakomybėn traukiamas subjektas, tačiau jokių neteisėtų City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiksmų tyrimo metu atsakovas nenustatė. Atsakovo Nutarimu yra aiškiai konstatuota tai, kad tariamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą atliko trys ūkio subjektai – UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Nutarime nėra nustatyta, kad City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ar jų valdymo organai (nariai), ar bent vienas darbuotojas būtų davę bet kuriam iš nubaustų ūkio subjektų nurodymą ar bent užuominą dėl tariamo pasiūlymų derinimo pirkime, tiesiogiai arba netiesiogiai organizavę, dalyvavę arba bet kokia forma prisidėję prie tariamo pirkimui pateiktų pasiūlymų derinimo, būtų žinoję (informuoti) apie bet kurio iš nubaustų ūkio subjektų ketinimą tariamai derinti pirkimui pateiktus pasiūlymus arba tariamą pasiūlymų suderinimą. City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl Nutarimu negalėjo būti konstatuota, kad įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį;

5.2.  Galimybė taikyti vieno ekonominio vieneto doktriną nėra absoliuti – ESTT praktikoje yra aiškiai suformuotos aplinkybės, kurios paneigia prezumpciją dėl patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos dukterinei bendrovei taikymo. Korporatyviniai City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir tariamą pažeidimą atlikusių ūkio subjektų ryšiai nėra pakankami vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymui: tiek UAB „Mano aplinka“, tiek UAB „Mano Būsto priežiūra“, tiek UAB „City Service Engineering“, tiek City Service SE sprendimus priėmė ir rinkoje elgėsi visiškai savarankiškai ir nepriklausomai vienas nuo kito;

5.3.  Tiek UAB „Mano aplinka“, tiek UAB „City Service Engineering“ vykdo savarankišką veiklą ir remiasi savo ištekliais bei resursais. Šią aplinkybę patvirtina Nutarimo 15, 18, 20, 22 pastraipos. Nei UAB „City Service Engineering“, nei UAB „Mano aplinka“ jokiais City Service SE resursais ar ištekliais savo veiklos vykdymui nesinaudojo ir nesinaudoja. City Service SE taip pat nurodė, kad buvo pateikęs informaciją, jog jokios įtakos UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ sprendimams dėl kainodaros, pardavimų ir marketingo politikos nedaro (ir atitinkamai viešųjų pirkimų konkursams teikiamų pasiūlymų kainų nustatymas yra išimtinai kiekvienos bendrovės savarankiškas sprendimas). Be to, nė vienas įmonės akcininkas, valdymo organo narys ar samdomas darbuotojas neužima jokių pareigų pažeidimą atlikusiose bendrovėse. Įmonė įgyvendina išimtinai tiesiogines pagal įstatymą numatytas akcininko teises pavaldžiose įmonėse. Bendrovių valdyme ir kasdienės veiklos organizavime įmonė, kurios grupę (duomenys neskelbtini), nedalyvauja. Tad nėra priežastinio ryšio tarp korporatyvinių City Service SE ir dukterinių bendrovių ryšių bei tariamo Nutarime nustatyto pažeidimo;

5.4.  Tiek UAB „Mano aplinka“, tiek UAB „City Service Engineering“ veikia savarankiškai rinkoje dar ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini);

5.5.  UAB „Mano Būsto priežiūra“ papildomai nurodo, kad pažeidimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl nedalyvavo jų veiklos organizavime ir, sprendimus, susijusius su kasdiene veikla priėmė pavaldžios įmonės savarankiškai. Dėl pritarimo sudaryti atitinkamus sandorius pavaldžios įmonės į bendrovę taip pat nesikreipdavo. (duomenys neskelbtini), kas paneigia vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymą.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė atskirus atsiliepimus į pareiškėjų skundus.

7. Atsiliepime į pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ skundą atsakovas nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus: 

7.1.  Pagal LVAT praktiką (2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A‑252‑2577/2011 Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-293/2012 UAB „Autodina“ prieš Konkurencijos tarybą ir kt.) tuo atveju, kai Konkurencijos taryba nustato, kad buvo kainų derinimas ar konkurencinių pasiūlymų derinimo faktas, kad įrodytų, jog yra Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, pakanka nustatyti: a) susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir b) susitarimo objektą – tiesioginį ar netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ išreiškė bendrą valią pateikti suderintus pasiūlymus pirkime;

7.2.  Nutarime nustatyta faktinių aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad buvo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ bendros valios sutapimas, teikiant suderintus komercinius pasiūlymus pirkime: UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų turinio ir formos panašumai (tendencingi skirtumai tarp pasiūlymų eilučių įkainių, vienodas skaičiavimų ir pasiūlymų formų užpildymo klaidos, analogiškai neužpildytos pasiūlymų eilutės ir kt.). Nei UAB „Mano aplinka“, nei UAB „Naujininkų ūkis“ negalėjo paaiškinti, kodėl atsirado tiek daug pasiūlymų turinio ir formos panašumų;

7.3.  UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymus pirkime paskutinis redagavo vienas ir tas pats asmuo – UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M., kuri rengė ir kitus UAB „Mano aplinka“ pirkimo dokumentus. Nustatytas ir tiesioginis kontaktas tarp konkurentų paskutinę pasiūlymų pateikimo pirkime dieną, kuomet UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojas D. J. nuvyko pas UAB „City Service Engineering“ darbuotoją J. M. (šias aplinkybes patvirtino ir J. M., ir D. J.). Ši aplinkybė jau savaime rodė, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymai pirkime nebuvo rengti savarankiškai. Jei neįrodyta priešingai, preziumuojama, kad ūkio subjektas pasinaudojo atskleista informacija, gauta iš susitarimo ar suderintų veiksmų;

7.4.  UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojų kontaktai telefonu iki pasiūlymų pateikimo pirkime, t. y. UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojų kontaktai telefonu su UAB „Mano aplinka“ darbuotojais 2018 m. birželio 15 d. ir UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje rasti tą pačią dieną redaguoti UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojų redaguoti dokumentai susiję su pirkimu. UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotojų kontaktai telefonu prieš pat pasiūlymų pirkime pateikimo terminą ir pasiūlymų pateikimo dieną (2018 m. birželio 28 d. – liepos 3 d.). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtose „Kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijose“ vienas iš požymių, kad buvo derinti pasiūlymai viešajame pirkime, nurodyta tai, kad konkurentai dažnai bendrauja ar rengia susitikimus visai prieš pat konkurso termino pabaigą;

7.5.  UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmai užfiksuoti pirkimo audito sekoje. Pasirašytas nuskenuotas UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ komercinis pasiūlymas, kuris pateiktas perkančiajai organizacijai, šiame aplanke sukurtas 2018 m. liepos 3 d. 8:28 val., t. y. po susitikimo su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M. dėl pirkimo dokumentų ir prieš pat D. J. pateikiant pasiūlymą pirkime 2018 m. liepos 3 d. 8:40 val., o pasiūlymo Open Document Text formato versija sukurta tik 2018 m. liepos 3 d. 14:58 val., t. y. jau po pasiūlymų pateikimo termino. Parengiamųjų dokumentų, kurie rodytų, kad UAB „Naujininkų ūkis“ savarankiškai pasiūlymą pirkime būtų pradėjęs rengti anksčiau, nei D. J., nei S. Č. naudojamuose kompiuteriuose ar UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje tyrimo metu nerasta. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Naujininkų ūkis“ iki pat 2018 m. liepos 2 d. nebuvo priėmęs kvietimo dalyvauti pirkime, ir, kaip matyti iš UAB „Naujininkų ūkis“ užfiksuotų veiksmų pirkimo audito sekos ataskaitoje, tik 2018 m. liepos 24 d. (pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui) peržiūrėjo pirkimo sąlygas ir kitus su pirkimu susijusius dokumentus. Taigi Nutarime įrodyta, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą. Pagal LVAT praktiką, viešųjų pirkimų procedūrose dalyvavę bei komercinius pasiūlymus teikę ūkio subjektai laikomi konkurentais, nes pats komercinių pasiūlymų, kuriuos perkančioji organizacija laiko konkuruojančiais, pateikimas toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje parodo, kad ūkio subjektai veikia kaip konkurentai;

7.6.  Vien tai, kad draudžiamo susitarimo dalyvių pasiūlymų kainos labai skiriasi, savaime neįrodė, kad nebuvo UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ pasiūlymų derinimo pirkime ir kad nebuvo konkurencijos teisės pažeidimo;

7.7.  UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojas D. J., direktorius S. Č., paaiškinimų davimo metu nepateikė tikslaus paaiškinimo, kaip buvo nustatyti įkainiai pirkime, kodėl egzistuoja tendencingi skirtumai tarp pasiūlymų eilučių. Net jei tam tikri UAB „Mano aplinka“ įkainiai ir galėjo būti žinomi bendrovei, tai niekaip nepaaiškina, kodėl nustatyti tendencingi skirtumai praktiškai visose pasiūlymų eilutėse, kodėl 3-ų pirkimo objekto dalių pasiūlymo formose identiški nurodytos mėnesinio paslaugų teikimo įkainio 1 mato vienetui Eur be PVM kainos, kodėl klaidingai paskaičiuoti bendri preliminarių pasiūlymų įkainiai, kodėl pasiūlymuose 3-oje pirkimo objekto dalyje analogiškai neužpildytos pasiūlymų eilutės, kaip atsirado kiti sutapimai esantys pasiūlymuose;

7.8.  Nutarime nebuvo remiamasi duomenimis apie kontaktus telefonu kaip savaiminiu pažeidimo įrodymu, o jie įvertinti kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis;

7.9.  Pats faktas, kad UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojas susitiko dėl pasiūlymų pirkime su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja, kuri teikė ir UAB „Mano aplinka“ įvairią pagalbą viešųjų pirkimų srityje, paskutinė koregavo tiek UAB „Mano aplinka“, tiek ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymus prieš pat pasiūlymų pateikimo pirkime terminą, papildomai rodė, kad pasiūlymai buvo rengti ne savarankiškai, o su konkurentų žinia. Taip pat UAB „Naujininkų ūkis“ ir D. J. galėjo pagrįstai suvokti, kad UAB „City Service Engineering“, kaip ir UAB „Mano aplinka“, yra City Service įmonių grupės dalis. Tokia informacija yra vieša, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ buveinės yra tame pačiame pastate. Tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai santykiai. Konkurencijos teisės požiūriu UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE veikia rinkoje kaip vienas ekonominis vienetas (ūkio subjektas);

7.10.  Argumentai, kad J. M. buvo UAB „City Service Engineering“ darbuotoja ir nebuvo pavaldi M. S. ir A. S., nepaneigė paties fakto, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ priklauso vienam ekonominiam vienetui ir abi bendrovės pirkime veikė City Service SE ir jos patronuojančių bendrovių interesais ir tikslais, kad dalyvavimas draudžiamame susitarime galėjo atnešti naudos visai grupei;

7.11.  Tai, kad UAB „Naujininkų ūkis“ galimai numanė UAB „Mano aplinka“ įkainius pirkime dėl to, jog UAB „Mano aplinka“ buvo (duomenys neskelbtini) ir turėjo patirties kapinių priežiūros paslaugų teikime, nepateisino UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ susitikimo ir pasiūlymų derinimo prieš pateikiant pasiūlymą pirkime, o subjektyvūs ūkio subjektų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės, konstatuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

8. Atsiliepime į pareiškėjo UAB „Būsto aplinka“ skundą atsakovas su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus: 

8.1.  Nutarime nustatyta faktinių aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad buvo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ bendros valios sutapimas, teikiant suderintus komercinius pasiūlymus pirkime: UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų turinio ir formos panašumai (tendencingi skirtumai tarp pasiūlymų eilučių įkainių, vienodas skaičiavimų ir pasiūlymų formų užpildymo klaidos, analogiškai neužpildytos pasiūlymų eilutės ir kt.), kurių negalėjo paaiškinti nei UAB „Mano aplinka“ nei UAB „Naujininkų ūkis“;

8.2.  Dėl UAB „Mano aplinka“ argumento, kad nustatytas susitarimas neatitiko ekonominės logikos, atsakovas pažymėjo, kad subjektyvūs ūkio subjektų siekiai kvalifikuojant pažeidimą paprastai neturėjo jokios reikšmės ir vertinant, ar susitarimu siekiama antikonkurencinio tikslo, nebūtina nagrinėti šalių subjektyvių ketinimų. Konkurencijos tarybai pagal nusistovėjusią LVAT praktiką dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėties įrodinėjimo nereikia įrodyti, kokia buvo UAB „Mano aplinka ir UAB „Naujininkų ūkis“ subjektyvi ekonominė logika derinti pasiūlymus pirkime. Taip pat tam, kad Konkurencijos taryba konstatuotų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, Konkurencijos tarybai nereikėjo įrodyti, kuris iš ūkio subjektų turėjo laimėti pirkimą, kuris turėjo gauti naudos iš pasiūlymų derinimo, kaip ir neturėjo įrodyti, kam UAB „Mano aplinka“ buvo reikalinga pasitelkti UAB „City Service Engineering“ darbuotoją pasiūlymų derinimui;

8.3.  Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad Nutarimu tyrimas jo atžvilgiu turėjo būti nutrauktas, vadovavosi 2007 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 2S-3. Atsakovas pažymėjo, kad minėto nutarimo ištrauka yra visai ne apie LVAT praktiką dėl ekonominių tikslų įrodinėjant draudžiamus susitarimus, o tiesiog pareiškėjo nurodytoje nutarimo Nr. 2S-3 ištraukoje persakoma tyrėjo nuomonė ir vertinimas. Be to, pareiškėjas, siekdamas paneigti draudžiamo susitarimo buvimą, negalėjo remtis vien tik kito Konkurencijos tarybos nutarimo, kuris buvo priimtas visai dėl kitų aplinkybių, esant visai kitiems pažeidimo įrodymams teksto ištraukomis ir tiesiog teigdamas, kad Tyrimas turėjo būti nutrauktas neįrodžius UAB „Mano aplinka“ ekonominių tikslų ir valios. Kiekviename tyrime būna skirtingo pobūdžio įrodymai ir skirtingas jų kiekis, todėl Konkurencijos taryba kiekviename tyrime vertina įrodymų visumą ir priima išvadą, ar toje konkrečioje byloje užtenka įrodymų pažeidimui konstatuoti ar neužtenka. Atsakovas neginčijo, kad tyrimo, dėl kurio buvo priimtas Nutarimas, ir tyrimo, dėl kurio priimtas 2007 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 2S-3, įrodymai yra visiškai skirtingi, todėl ir minėtais nutarimais Konkurencijos taryba, įvertinusi visumą aplinkybių, priėmė skirtingus sprendimus. Nutarimu įrodžius ūkio subjektų valią suderinti pasiūlymus Pirkime, ūkio subjektų susitarimo sudarymo ketinimai savaime preziumuojami kaip ribojantys konkurenciją;

8.4.  Konstatuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, priešingai nei teigė pareiškėjas, Konkurencijos tarybai nebuvo būtina įrodyti, kad UAB „Mano aplinka“ skatino ar prašė UAB „Naujininkų ūkis“ dalyvauti konkurse. Taip pat didelis pasiūlymų kainų skirtumas tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ savaime neįrodė, kad pasiūlymai tarp šių bendrovių nebuvo derinami;

8.5.  Tai, jog UAB „Mano aplinka“ suderinti pasiūlymus padėjo kita įmonė – UAB „City Service Engineering“, neatleido UAB „Mano aplinka“ nuo atsakomybės. Visų pirma, UAB „City Service Engineering“ bendrovės darbuotoja J. M. iš esmės patvirtino tai, kad tarp UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ vadovų buvo susitarimas dėl jos pagalbos UAB „Mano aplinka“, ir tai nebuvo jos asmeninis sprendimas. UAB „City Service Engineering“ darbuotoja teikė reguliarią pagalbą UAB „Mano aplinka“ ir tai buvo jos funkcijų dalis. Antra, J. M. ne tik peržiūrėdavo, ar UAB „Mano aplinka“ atitinka viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, ar teisingai užpildyti parengti dokumentai, bet ir pateikdavo UAB „Mano aplinka“ parengtus komercinius pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms, turėjo UAB „Mano aplinka“ prisijungimą prie Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS sistemos), kas patvirtino, kad kai kuriais viešųjų pirkimų klausimais J. M. buvo leista veikti UAB „Mano aplinka“ vardu. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. koregavo tiek UAB „Mano aplinka“ pasiūlymą, tiek UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą, buvo akivaizdu, kad ji žinojo UAB „Mano aplinka“ pasiūlymo turinį ir padėjo derinti abiejų bendrovių pasiūlymų turinį. UAB „Mano aplinka“ direktorius UAB „City Service Engineering“ darbuotoją J. M. rekomendavo D. J. (UAB „Naujininkų ūkis“ atsakingas darbuotojas), kaip galinčią patarti viešųjų pirkimų srityje. O tai (turint omenyje, kad J. M. nuolat padėdavo UAB „Mano aplinka“ viešuose pirkimuose su abiejų įmonių vadovų žinia) patvirtino, kad UAB „Mano aplinka“ žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M. derins bendrovių pasiūlymus pirkime. Paprastai ūkio subjektai, vengiantys pažeisti konkurencijos taisykles, nerekomenduoja savo konkurentams asmenų, kurie dalyvauja pačių komercinių pasiūlymų rengime, padėti konkurentams rengiant pastarųjų pasiūlymus pirkimams. Nutarime yra pritaikyta prezumpcija, kad UAB „Mano aplinka“ su UAB „City Service Engineering“ ir kitomis bendrovėmis sudarė vieną ekonominį vienetą, todėl UAB „City Service Engineering“ pagalba UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ derinant pasiūlymus pirkime paaiškinama tuo, kad UAB „City Service Engineering“ siekė patenkinti vieno ekonominio vieneto interesus. Faktas, ar J. M. paslaugos buvo apmokamos iš UAB „Mano aplinka“ biudžeto, nekeičia esmės, vertinant, ar tarp bendrovių buvo sudarytas draudžiamas susitarimas (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ sudarė vieną ekonominį vienetą, tad tarp šių bendrovių galėjo būti lanksčiai ir neatlygintinai organizuojamas tarpusavio pagalbos teikimas). Galiausiai, nors UAB „Mano aplinka“ teigė, kad J. M. nebuvo pasitelkta nei kaip tarpininkė, nei kaip tiesioginė ar netiesioginė M. S. ar UAB „Mano aplinka“ atstovė, tačiau bendrovė nepaaiškino, kodėl J. M. turėjo prisijungimą prie CVP IS sistemos, kaip atsirado jos įrašai abiejų bendrovių pasiūlymuose, kodėl D. J. UAB „Mano aplinka“ vadovas rekomendavo būtent J. M. (kuri paskutinė, prieš pat pateikiant komercinį pasiūlymą Pirkime, peržiūrėjo UAB „Mano aplinka“ pasiūlymą ir paprastai konsultuodavo pastarąją įmonę) peržiūrėti konkurento UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą visai prieš pasiūlymų pateikimo pirkime terminą. Be to, pati UAB „Mano aplinka“ pripažino, kad J. M. galėjo turėti jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir teikdavo pagalbą UAB „Mano aplinka“ viešuosiuose pirkimuose (kas nurodyta ir Nutarime);

8.6.  UAB „Mano aplinka“ kaip prielaidą nurodė, kad D. J. galimai apgaulės būdu gavo informaciją iš J. M. dėl pasiūlymo pirkime, tačiau ji nepagrįsta įrodymais ir vien prielaidų iškėlimas neatleido UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ nuo atsakomybės ir niekaip neįrodė, kad pasiūlymai pirkime nebuvo derinti. Be to, dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo UAB „Mano aplinka“ pati gali papildomai kreiptis į teismą su ieškiniu (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d.) ir įrodinėti pažeidimą pagal šį straipsnį;

8.7.  Dėl vienodo traktavimo principo atsakovas pažymėjo, kad Nutarime UAB „Mano aplinka“ atžvilgiu išdėstytos visos aplinkybės, kurios parodė, kad įmonė padarė pažeidimą, tuo tarpu UAB „Ecoservice“ atveju pažeidimą įrodančių faktų nebuvo nustatyta, t. y. kiekvienos įmonės atžvilgiu nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės. Nutarime konstatuojant pažeidimą nebuvo vertinti pavieniai faktai kaip neteisėti ar kaip teisėti, o buvo įvertinta visų nustatytų aplinkybių visuma ir vertinama, ar jos visos įrodo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. UAB „Ecoservice“ su UAB „Naujininkų ūkis“ pirkime nebuvo konkurentai (priešingai – jie teikė bendrą pasiūlymą pirkime), todėl savaime suprantama, kad tarp partnerių gali būti pasitikėjimas, bet tai niekaip nelemia Nutarimo teisėtumo ar neteisėtumo ir galiausiai Konkurencijos taryba nevertino, ar toks pasitikėjimas yra teisėtas. Be to, Nutarime nebuvo konstatuota, kad UAB „Mano aplinka“ pasitikėjimas J. M. yra neteisėtas. Priešingai, Nutarime įrodinėjama, kad UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ sudarė vieną ekonominį vienetą, kas parodė, kad bendravimas ir pasitikėjimas tarp ekonominio vieneto bendrovių ir jų darbuotojų yra įprastas ir suprantamas. Aplinkybės dėl telefoninių pokalbių įvertintos visumoje faktinių aplinkybių, todėl vien tas faktas, kad vyko pokalbiai tarp UAB „Ecoservice“ ir UAB „Mano aplinka“, nereiškė, kad UAB „Ecoservice“ turėjo būti pripažinta padariusia pažeidimą, ar kad UAB „Mano aplinka“ buvo diskriminuojama;

8.8.  Dėl baudos apskaičiavimo nurodė, kad pirkimo geografinė teritorija nėra pagrindinis kriterijus nustatant tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamas. Nėra būtina įrodyti, kad nagrinėjamas draudžiamas susitarimas realiai paveikė atitinkamus produktus ar pajamas, nes tokiu atveju būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui. Dėl to susijusios pajamos neapsiriboja tik to miesto, kurio savivaldybė organizavo pirkimą, teritorijoje gautomis pajamomis, o iš esmės siejamos su atitinkama pajamų, kurias iš susitarimo objektu buvusios veiklos gavo ūkio subjektas, rūšimi. Tai, kad teisės aktais yra nustatomos tam tikros teisės ir pareigos kapinių prižiūrėtojui, nepaneigė aplinkybės, kad paslaugų, kurias siekta įsigyti Pirkime, kainos dėl susitarimo galėjo būti paveiktos ir kituose pirkimuose. Pareiškėjo teiginiai, kad darbuotojai turi būti samdomi Vilniaus mieste ir įranga laikoma Vilniaus mieste, kad garažai turi būti tik Vilniaus mieste, savaime nepaaiškino, kaip tokios aplinkybės rodė, kad pažeidimas paveikė ar galėjo paveikti tik pardavimus Vilniaus mieste (dėl ko tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos turėtų būti laikomos pajamomis tik iš Vilniaus miesto). Buvo žinoma, kad UAB „Mano aplinka“ turi padalinių visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ir tam tikra įranga, esant poreikiui gali būti pervežta iš vieno miesto į kitą. Tad UAB „Mano aplinka“ priimami sprendimai Vilniaus mieste galėtų turėti poveikį paslaugų kainoms ir kiekiams ir kitose Lietuvos Respublikos teritorijose. Pirkime galėjo dalyvauti įmonės iš visos Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl susitarimo poveikis turėjo ar galėjo turėti poveikį kapinių priežiūros ir teritorijų priežiūros paslaugoms ir pajamoms visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8.9.  Nutarime, atsižvelgiant į tai, kad teikiant kapinių priežiūros paslaugas yra atliekami tapatūs ar labai panašūs darbai ir kitų teritorijų tvarkyme, pagrįstai buvo tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusioms pajamomis laikytos ir pajamos gautos iš kitų teritorijų tvarkymo, nors jos tiesiogiai nepaminėtos atitinkamos rinkos apibrėžime. Atsižvelgiant į tai, kad kapinių ir teritorijų tvarkymo paslaugos yra tapačios arba labai panašios, akivaizdu, kad susitarimas dėl kapinių tvarkymo paveikė ar galėjo paveikti ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugas;

8.10.  Nutarime, nustatant baudos dydį UAB „Mano aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE ir UAB „City Service Engineering“ (kaip vienam ekonominiam vienetui), buvo tinkamai remiamasi UAB „Mano aplinka“ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pardavimų pajamomis (kapinių priežiūros ir kitų teritorijų tvarkymo pajamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar pajamų šaltinis yra viešasis ar privatus sektorius). Taip pat Nutarimu bauda buvo tinkamai individualizuota bei nepažeistas vienodo vertinimo principas, nes visoms bendrovėms (UAB „Naujininkų ūkis“ ir vieną ekonominį vienetą sudarančioms bendrovėms) buvo taikyti tokie patys baudų apskaičiavimo dydžiai (pavojingumo, atgrasymo koeficientai). Baudos pavojingumo ir atgrasymo dydžiai nustatyti tinkamai, nepažeidžiant Baudų aprašo reikalavimų. Nutarimu skirta bauda turėtų būti pakankamai atgrasanti, todėl pavieniai pareiškėjo argumentai neturėtų lemti baudos mažinimo, turint omenyje tai, kad Nutarimu nustatytas pažeidimas buvo vienas iš pavojingiausių konkurencijos pažeidimų, o galutinis baudos dydis ir taip mažas.

9. Atsiliepime į pareiškėjo UAB „City Service Engineering“ skundą atsakovas su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus:

9.1.  Pareiškėjui Nutarimu pritaikyta atsakomybė už draudžiamą susitarimą atsižvelgiant į tai, kad: a) jis priklauso tam pačiam ekonominiam vienetui kaip ir UAB „Mano aplinka“ ir atliko aktyvius veiksmus pasiūlymų derinime, t. y. padėjo to paties ekonominio vieneto bendrovei suderinti pasiūlymus Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime, kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. ir b) pagal ESTT praktiką (ESTT 2008 m. liepos 8 d. Bendrojo teismo sprendimas byloje Nr. T-99/044) pripažįstama, kad bendrovė, padedanti kitai bendrovei sudaryti draudžiamą susitarimą, gali būti laikoma atsakinga už visą pažeidimą, nors jos vaidmuo buvo tik pagalbinis ar ji tik vykdė nurodymus;

9.2.  Analizuojamo pirkimo atžvilgiu akivaizdu, kad UAB „City Service Engineering“ tiesioginiais ir aktyviais veiksmai prisidėjo prie konkurentų UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų derinimo pirkime ir savo aktyviais veiksmais išreiškė pritarimą UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ susitarimui, t. y. paskutinę pasiūlymų pirkime pateikimo dieną pareiškėjo darbuotoja buvo susitikusi su UAB „Mano aplinka“ konkurentu UAB „Naujininkų ūkis“ dėl pasiūlymų derinimo (tai patvirtino ir UAB „Naujininkų ūkis“, ir pareiškėjo darbuotojai). Tai, kad pareiškėjas buvo įsitraukęs į pirkimo procesą, taip pat liudijo rasti pareiškėjo darbuotojos redaguoti UAB „Mano aplinka“ dokumentai pirkime;

9.3.  Nutarimu buvo įrodyta, kad UAB „City Service Engineering“ 100 proc. akcijų priklauso City Service SE ir kad UAB „Mano aplinka“ 100 proc. akcijų netiesiogiai (per UAB „Mano Būsto priežiūra“) taip pat priklauso City Service SE. Nei vienas pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų vieno ekonominio vieneto prezumpciją. Nutarime pateiktos papildomos aplinkybės patvirtino, kad City Service SE, UAB „Mano aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ sudaro vieną ekonominį vienetą. UAB „Mano aplinka“ ir pareiškėjas priklausė vienam ekonominiam vienetui, abiejų 100 proc. akcijų turi tas pats juridinis asmuo, jos veikė to juridinio asmens – City Service SE, ir vieno ekonominio vieneto naudai. Tas faktas, kad UAB „City Service Engineering“ (duomenys neskelbtini) ir padėjo suderinti pasiūlymus pirkime taip pat patvirtino, kad bendrovės sudarė vieną ekonominį vienetą ir veikė to vieno ekonominio vieneto naudai ir dėl to turėtų būti solidariai atsakingos už pažeidimą. Vertinant vieno ekonominio vieneto (City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“, UAB „City Service Engineering“) veiklą buvo matyti, kad praktikoje darbas viename ekonominiame vienete suorganizuotas taip, kad viena jo bendrovė (UAB „Mano aplinka“) dalyvauja pirkimuose, o kita jo bendrovė (UAB „City Service Engineering“) (duomenys neskelbtini), t. y. abi bendrovės veikė kaip vieno ūkio subjekto (ekonominio vieneto) dalys. Akivaizdu, kad City Service SE, turinti po 100 proc. UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Būsto aplinka“ (netiesiogiai per UAB „Mano Būsto priežiūra“) akcijų, suinteresuota, kad dukterinės bendrovės dirbtų taip, kad būtų nešama patronuojančiai bendrovei nauda, t. y. tuo atveju, jeigu reikia vienai bendrovei pagalbos, kita padeda. Tuo tarpu UAB „Mano aplinka“ ir pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB „Naujininkų ūkis“ yra UAB „Mano aplinka“ konkurentas, nes dalyvauja tame pačiame pirkime. J. M., kaip nuolat dirbusi su viešaisiais pirkimais darbuotoja, turėjo suprasti, kad konkurentų pasiūlymų derinimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau kaip nurodyta Nutarime (198 pastraipa), UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą paskutinė redagavo J. M.. Taigi UAB „City Service Engineering“ suprato ar turėjo suprasti, kad, bendraudama su D. J. ir prisidėdama prie UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymo rengimo, ji padeda UAB „Mano aplinka“ sudaryti draudžiamą susitarimą, pažeidžiantį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. D. J. J. M. minėjo apie tai, kad M. S. ją nurodė kaip galinčią suteikti pagalbą, pati J. M. koregavo UAB „Mano aplinka“ pasiūlymą, tad ji turėjo suvokti, kad D. J. veiksmai yra neteisėti, tačiau ji ne atsisakė padėti, o sutiko prisidėti prie UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymo rengimo. Taigi UAB „City Service Engineering“ prisiėmė riziką, kad ji bus pripažinta draudžiamo susitarimo dalyve;

9.4.  Tuo atveju, jeigu būtų paneigta lemiamos įtakos prezumpcija ir pareiškėjas nebūtų laikomas vieno ekonominio vieneto dalimi (Konkurencijos taryba laikėsi pozicijos, kad to pareiškėjai nepadarė), pareiškėjas vis tiek būtų atsakingas už pažeidimą, nes pats tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie pasiūlymų derinimo;

9.5.  Faktas, kad derinant pasiūlymus tirtame Pirkime iš UAB „City Service Engineering“ darbuotojų tiesiogiai dalyvavo tik J. M. ir, kad ji atliko tik techninio pobūdžio funkcijas, o pati UAB „City Service Engineering“ neveikė kapinių priežiūros rinkoje, nepašalino bendrovės atsakomybės už jos darbuotojos veiksmus;

9.6.  UAB „City Service Engineering“ įsipareigojimų pateikimo metu galiojo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktas. UAB „City Service Engineering“ padėjo UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ derinti pasiūlymus, t. y. padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, kuris daro esminę žalą Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Atitinkamai tyrimas dėl šio pažeidimo negalėjo būti nutrauktas priimant įmonės įsipareigojimus;

9.7.  Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie rodytų, kad Nutarimu skirta bauda turėtų būti įmonei sumažinta.

10. Atsiliepime į pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE skundus atsakovas su jais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.  Nutarime padaryta teisinga išvada, kad draudžiamą susitarimą sudarė būtent UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Taip pat Nutarime yra pritaikyta prezumpcija, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE darė lemiamą įtaką savo patronuojamoms bendrovėms ir dėl to UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE sudarė vieną ekonominį vienetą. Nutarime aiškiai nurodoma, kad pagal ESTT praktiką UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE priskiriami patronuojamųjų bendrovių veiksmai;

10.2.  Nutarimo 1.3, 3.1 dalyse įrodyta, kad UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE sudarė vieną ekonominį vienetą: a) įrodant, kad patronuojančios bendrovės turėjo 100 proc. patronuojamųjų bendrovių akcijų ir pritaikant lemiamos įtakos prezumpciją ir b) papildomai, pasiremiant kitomis faktinėmis aplinkybėmis, rodančiomis artimą visų keturių bendrovių sąsajumą ir patvirtinančiomis vieno ekonominio vieneto buvimą (Nutarimo 152 pastraipa). Atitinkamai pareiškėjams Nutarimu priskirti UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ veiksmai ir taikyta atsakomybė;

10.3.  Pareiga pateikti visus įrodymus, kad bendrovė yra iš esmės savarankiška, tenka būtent tai įmonei, kuri siekia paneigti prezumpciją, o ne Konkurencijos tarybai. Subjektai, kuriems taikoma lemiamos įtakos prezumpcija, patys geriausiai gali rasti tokių įrodymų savo pačių veiklos srityje. Be to, įrodymų ir argumentų turi būti pateikta pakankamai, t. y. tiek, kad Konkurencijos taryba ir teismas aiškiai galėtų įsitikinti, kad patronuojamoji bendrovė veikia iš esmės savarankiškai nuo patronuojančios bendrovės. City Service SE, kaip tiesioginis UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ akcininkas, skiria šių bendrovių vadovus (UAB „Mano Būsto priežiūra“ atveju – ir valdybą). City Service SE valdybos ir stebėtojų tarybos nariai dalyvauja ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ valdyme. Persidengiantis personalas įmonėse patvirtino vieno ekonominio vieneto prezumpciją. Įgalioti asmenys einantys kelias pareigas patronuojančioje ir patronuojamoje bendrovėje sudarė klasikinį mechanizmą tam, kad išlaikytų informacijos srautą ir nuoseklumą tarp grupės narių, kas garantavo valdymo ir politikos aspektų nuspėjamumą. Akivaizdu, kad informacija, kurią vienas asmuo gauna vienoje pozicijoje, gali būti panaudota ar atsižvelgiama į ją ir kitose pozicijose veikiant viso ūkio subjekto naudai. Taigi tarp City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ buvo glaudžios sąsajos per vadovybę, kas leido City Service SE detaliai kontroliuoti UAB „Mano Būsto priežiūra“ vidaus darbą. UAB „Mano Būsto priežiūra“ vadovą (V. T., kuris kartu yra ir City Service SE valdybos narys) renka ir atšaukia UAB „Mano Būsto priežiūra“ valdyba (tie patys 3 asmenys, kurie įeina į City Service SE valdybą), todėl jeigu vadovas veiktų priešingai nei pageidauja City Service SE, jis gali būti atleistas, t. y. tokiu būdu City Service SE užsitikrino savo kontrolę UAB „Mano Būsto priežiūra“ atžvilgiu. City Service SE galėjo dalyvauti bet kuriuose UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ vadovų ir kitų darbuotojų susitikimuose ir tokiu būdu būti nuolat informuoti apie darbą šiose bendrovėse. Kai dvi įmonės veikia nepriklausomai, vienos atstovai paprastai neturi galimybės dalyvauti kitos bendrovės vadovų ir kitų darbuotojų susitikimuose. City Service SE darė įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ strateginiams veiklos sprendimams įgyvendindama jos, kaip tiesioginės (UAB „Mano aplinka“ atveju – netiesioginės) bendrovių akcininkės, turtines ir neturtines teises. Kaip nurodė UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“, bendrovių strateginiai sprendimai, įskaitant ir biudžeto planavimą bei investicijas, pagal UAB „Mano Būsto priežiūra“ įstatus bendrovės valdyba priima ir kitus svarbius sprendimus, t. y. svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, steigti bendrovės filialus ir atstovybes, sprendimus dėl ilgalaikio turto ir kt. Taigi visuma Nutarime nurodytų aplinkybių rodė, kad City Service SE darė lemiamą įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“, kas iš esmės reiškė, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ faktiškai veikė rinkoje suderinamai su City Service SE interesais ir su jo žinia. Atitinkamai, jeigu UAB „Mano Būsto priežiūra“ darė lemiamą įtaką UAB „Mano aplinka“, tai reiškė, kad tą įtaką netiesiogiai daro ir City Service SE;

10.4.  Dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ įtakos UAB „Mano aplinka“ nurodė, kad UAB „Mano aplinka“ vadovas skiriamas ir atšaukiamas UAB „Mano Būsto priežiūra“, kai tuo tarpu, kaip minėta, UAB „Mano Būsto priežiūra“ vadovybę (valdyba ir generalinis direktorius) sudarė tie patys 3 asmenys, kaip ir City Service SE vadovybę (valdybą ir stebėtojų tarybą). Taigi City Service SE vadovybei nusprendus, kad UAB „Mano aplinka“ veikia ne taip, kaip palanku City Service SE, galėjo pakeisti UAB „Mano aplinka“ vadovą. Be to, UAB „Mano aplinka“ vadovas privalėjo gauti UAB „Mano Būsto priežiūra“ pritarimą, tvirtindamas bendrovės veiklos strategiją (taigi praktiškai turėjo gauti ir City Service SE pritarimą, nes tie patys trys asmenys sudarė pareiškėjų vadovybes). Lygiai taip pat turėjo būti gautas pritarimas ir dėl kitų klausimų: bendrovės filialų ir atstovybių nuostatų, bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ir dalyve, bendrovės filialų ir atstovybių steigimo, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose numatytų sprendimų, paramos sutarčių, paskolos sutarčių, tam tikrų laidavimo ir garantavimo sutarčių ir kitų sprendimų, nurodytų įstatų 7.3. punkte. Taigi, UAB „Mano Būsto priežiūra“ darė įtaką UAB „Mano aplinka“ valdymui (strateginiams sprendimams, vidaus darbo organizavimui, finansams ir kt.). City Service SE, darydamas lemiamą įtaką UAB „Mano Būstas priežiūra“ veiklai, darė lemiamą įtaką ir UAB „Mano aplinka“ vidaus darbui, strateginiams sprendimams (per UAB „Mano Būsto priežiūra). Todėl Nutarimu pritaikius prezumpciją pagrįstai konstatuota, kad šios trys bendrovės su UAB „City Service Engineering“ sudaro vieną ekonominį vienetą.

10.5.  Patronuojamosios bendrovės gali turėti tam tikrą autonomiją vykdant verslą, priimant sprendimus dėl kainodaros, pardavimų ir marketingo politikos – to Konkurencijos taryba neginčijo, tačiau nei UAB „Mano Būsto priežiūra“, nei City Service SE nepateikė įrodymų, rodančių, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ nepriklausomai sprendė dėl savo elgesio rinkoje, ir iš esmės nesilaikė patronuojančių bendrovių nurodymų. UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M. faktiškai reguliariai „kolegiškai“ atlikdavo vienokius ar kitokius darbus UAB „Mano aplinka“ atžvilgiu: darbuotojams padėdavo įvertinti, ar įmonė atitinka viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, pasidalindavo reikiamais kontaktais, peržiūrėdavo užpildytus dokumentus, pateikdavo UAB „Mano aplinka“ parengtus komercinius pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms, turėjo UAB „Mano aplinka“ prisijungimą prie CVP IS sistemos, persiųsdavo UAB „Mano aplinka“ direktoriui M. S. ir projektų vadovei A. S. per CVP IS gautą informaciją iš perkančiųjų organizacijų. Taip pat J. M. peržiūrėjo ir pirkimo pasiūlymą, kurį pateikė konkurentas UAB „Naujininkų ūkis“.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo City Service SE atsiliepime į UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundą iš esmės palaikė UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sutiko su UAB „Mano Būsto priežiūra“ teiginiais, kad solidari bendrovių City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE ir UAB „Mano aplinka“ atsakomybė už pažeidimą Nutarimu buvo konstatuota visiškai nepagrįstai.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepime City Service SE skundą iš esmės palaikė skundą, taip pat prašė skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo City Service SE atsiliepime į UAB „Mano aplinka“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „City Service Engineering“ skundus, su jais sutiko, prašė juos tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano aplinka“ atsiliepime į UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ skundus, su jais sutiko, prašė skundus tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepime į UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus su jais sutiko, prašė skundus tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai skundus palaikė, prašė juos tenkinti iš esmės skunduose nurodytais argumentais:

16.1.  UAB „Mano aplinka“ atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai konstatavo pažeidimą. Pažymėjo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ neteisėtai pasinaudojo jo komercine paslaptimi ir tokiu būdu padarė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, dėl ko nebuvo padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Informavo, kad UAB „Mano aplinka“ kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmų. Konkurencijos taryba nenustatė šalių valios sutapimo, paties kainų derinimo, kieno naudai buvo suderinti veiksmai. Pažymėjo, kad UAB „Mano aplinka“ Pirkime neturėjo naudos. Taip pat laikė, kad pažeistas vienodo traktavimo principas, nes tyrimas prieš UAB „Ecoservice“ nutrauktas. Pažymėjo, kad paskirta bauda neindividualizuota ir neproporcinga;

16.2.  City Service SE atstovas papildomai paaiškino, kad įmonei bauda paskirta dėl to, kad ji, pasak Konkurencijos tarybos, yra vienas ekonominis vienetas kartu su trimis dukterinėmis įmonėmis. Manė, kad Konkurencijos įstatymas reikalauja konkretaus ūkio subjekto, kuriam yra taikoma nuobauda, neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju jokie City Service SE veiksmai nebuvo nustatyti. Yra nustatytas keletas aplinkybių (tiesioginis akcininko ryšys su dukterinėmis bendrovėmis), tačiau dalyvavimo neteisėtuose veiksmuose nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo taikyti administracinę atsakomybę. Konkurencijos įstatyme taip pat nėra numatyta solidari administracinė atsakomybė. Tai, kad Europos komisija kartu su ESTT yra suformavusi tam tikrą praktiką, nėra teisinis pagrindas Konkurencijos tarybai taikyti tokią administracinę atsakomybę Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus;

16.3.  UAB „Mano Būsto priežiūra“ atstovas papildomai paaiškino, kad vieno ūkio subjekto prezumpcijos taikymas yra tik iš dalies teisingas. Vieno ūkio subjekto prezumpcija gali būti paneigta, nustačius eilę kitų aplinkybių: patronuojančios įmonės lemiamos įtakos nedarymas dukterinei įmonei, dukterinė įmonė vykdo savarankišką ekonominę veiklą, dukterinė įmonė negauna pritarimo iš patronuojančios bendrovės dėl veiklos organizavimo, sandorių sudarymo, produkcijos ir reprodukcijos. Teigė, kad būtina nustatyti, jog patronuojanti bendrovė ne tik gali daryti lemiamą įtaką patronuojamai bendrovei, bet ir faktiškai tai įgyvendina. UAB „Mano Būsto priežiūra“ lemiamos įtakos dukterinei bendrovei UAB „Mano aplinka“ nedarė. Konkurencijos taryba papildomų įrodymų dėl lemiančios įtakos darymo nesurinko. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie paneigė prezumpcijos taikymą;

16.4.  UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas papildomai paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo derinamos kainos, o ne kvalifikaciniai reikalavimai. Konkurencijos taryba neįrodė, kad buvo derinami įkainiai, o ne kvalifikaciniai pirkimo dokumentai. Konkurencijos tarybos pateikti netiesioginiai įrodymai nei patvirtino, nei paneigė šalių valią sudaryti draudžiamą susitarimą, nes nebuvo tinkamai įrodyta, kad buvo derinami būtent įkainiai. Todėl atsakovo pozicija dėl šalių bendros valios kvalifikavimo nėra pagrįsta, nes atsakovas Nutarime apskritai netinkamai kvalifikavo, tuo pačiu ir neįrodė, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ bendros valios sudarant draudžiamą susitarimą, bei nukrypo nuo teismų praktikos. Nutarimas yra ydingas – nepagrindžiantis bendros valios, dėl ko atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ negali būti taikoma. Pažymėjo, kad net ir įvertinus, jog formaliai buvo sudarytas susitarimas ribojantis konkurenciją, tačiau šalys turėjo kitokius, teisėtus tikslus, todėl atsakovas privalėjo tirti subjektyvias šalių užmačias, įrodant patirtą ekonominę žalą ir pan. Pabrėžė, kad nurodyti elementai yra subjektyvūs šalių siekiai, kurie yra netirti. Konkurencijos taryba nenustatė kokio ekonominio rezultato ūkio subjektai siekė sudarydami susitarimą, todėl liko neįrodytas šalių valios derinimas;

16.5.  UAB „City Service Engineering“ atstovas papildomai paaiškino, kad City Service SE pateikė pakankamai įrodymų, jog nedarė lemiamos įtakos savo patronuojamoms įmonėms. UAB „City Service Engineering“ rinkoje veikė savarankiškai. Pažymėjo, kad City Service SE, kaip akcininkas, UAB „City Service Engineering“ veikloje veikė tiek, kiek yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Dėl dalyvavimo pažeidime pažymėjo, kad J. M. nebuvo suderinusi su vadovybe savo veiksmų teikiant pagalbą UAB „Naujininkų ūkis“. Ji nesprendė su įmonės veikla susijusių klausimų, įmonėje dirbo tik techninio pobūdžio darbus. Be to UAB „City Service Engineering“ neteikia kapinių priežiūros paslaugų, todėl jai nėra aktualus pirkimas, dėl kurio konstatuotas pažeidimas.

17. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais, papildomai nurodė, kad: 

17.1.  LVAT yra nurodęs, jog konstatuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą dėl kainų derinimo pakanka nustatyti susitarimo objektą (tiesioginį ir netiesioginį kainų nustatymą ir susitarimo tarp konkurentų sudarymą). Atsakovas šiuos aspektus įrodė. Konkurencijos taryba tam, kad įrodytų pažeidimą, neturėjo įrodyti, kuris iš ūkio subjektų turėjo laimėti susitarimą, kas turėjo gauti naudos, kokia turėjo būti nauda UAB „Mano aplinka“ iš to susitarimo. Konkurencijos taryba Nutarimu nustatė, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ suderino valią sudaryti draudžiamą susitarimą, t. y. viešajame pirkime pateikė suderintus pasiūlymus;

17.2.  Didelis skirtumas tarp pasiūlymų kainų savaime neįrodė, kad ūkio subjektai pasiūlymų kainų nederino. Ūkio subjektai turi nepriklausomai pasirinkti savo elgesį rinkoje. Toks reikalavimas draudžia tarp konkurentų bet kokį tiesioginį ar netiesioginį kontaktą, jeigu šio kontakto tikslas arba pasekmė yra ta, kad konkurentai pasirenka savo elgesį rinkoje atsižvelgdami į tą informaciją. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinius pasiūlymus suderina iš anksto prieš pateikdami jas perkančiosioms organizacijoms, tai viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas. Sudaromos sąlygos viešuosius pirkimus laimėti iš anksto žinomam ūkio subjektui. Todėl viešųjų pirkimų procedūra tampa fiktyvi;

17.3.  Dėl vieno ekonominio vieneto prezumpcijos, pažeidimą padarė vienas ekonominis vienetas, ne vien tik UAB „Mano aplinka“, nors konkrečius veiksmus atliko ši įmonė, o UAB „City Service Engineering“ padėjo padaryti pažeidimą. Konkurencijos teisėje vieną ekonominį vienetą gali sudaryti keli juridiniai asmenys. Solidari atsakomybė kyla iš vieno ūkio subjekto sąvokos. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba neturi rinkti papildomų įrodymų dėl patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos darymo patronuojamai bendrovei, tą turi padaryti patys pareiškėjai.

II.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjų Estijos įmonės City Service SE, UAB „City Service Engineering“ skundus; iš dalies patenkino pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus; pakeitė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1S‑93 (2019) rezoliucinę dalį sekančiai: „ – pakeisti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, pripažįstant, kad pareiškėjos UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, – panaikinti nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 ir 2.2 punktus ir grąžinti iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą“; patenkino pareiškėjų Estijos įmonės City Service SE, UAB „City Service Engineering“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisė pareiškėjui UAB „City Service Engineering“ iš Konkurencijos tarybos 385,50 eurai bylinėjimosi išlaidų; priteisė pareiškėjui City Service SE iš Konkurencijos tarybos 22,50 eurų žyminio mokesčio; atmetė pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1S-93 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nustatytas draudžiamas susitarimas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir paskirtos įmonėms ekonominės (finansinės) sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Remdamasis pareiškėjų ir atsakovo atstovų paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad:

20.1.  Tyrimas prieš UAB „Mano aplinka“ (dabartinis pavadinimas „Būsto aplinka“), UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“, UAB „Mano Būstas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mano Būsto priežiūra“) pradėtas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1S-103 (2018) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“, atsižvelgus į iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautą informaciją;

20.2.  Vilniaus miesto savivaldybė Konkurencijos tarybai pateikė informaciją apie galimai tarp tiekėjų UAB „Mano aplinka“ ir jungtinėje veikloje veikiančių UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ sudarytą draudžiamą susitarimą atvirame Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime Nr. 384045, kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. Pirkimo objektą sudarė 4 dalys: paveldo saugomų kapinių priežiūros paslaugų pirkimas, Rokantiškių grupės kapinių priežiūros paslaugų pirkimas, Saltoniškių ir Karveliškių grupės kapinių priežiūros paslaugų pirkimas ir Grigiškių grupės kapinių priežiūros paslaugų pirkimas. Galutinė komercinių pasiūlymų pateikimo diena pirkime buvo 2018 m. liepos 3 d. Komercinius pasiūlymus visose keturiose pirkimo dalyse pateikė 4 dalyviai: UAB „Mano aplinka“ (M. S.), UAB „Stebulė“, UAB Naujininkų ūkis“ ir UAB „Ecoservice“ konsorciumas (D. J.), UAB „VSA Vilnius“ ir Dolmans Landscaping Noord B. V. konsorciumas;

20.3.  2019 m. vasario 19 d. Konkurencijos tarybos nutarimu 1S-19 (2019) tyrimas papildytas įtraukiant papildomai į tyrimą dvi bendroves: Estijos įmonę City Service SE ir UAB „City Service Engineering“;

20.4.  Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba skundžiamu Nutarimu padarė išvadą, kad UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl komercinių pasiūlymų derinimo, dalyvaudami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotame Pirkime, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ laikytos vienu ekonominiu vienetu ir solidariai atsakingomis už draudžiamo susitarimo sudarymą. Atitinkamai Nutarimo 1 punktu pripažinta, kad City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ bei UAB „Naujininkų ūkis“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dalyvaudami nurodytame viešajame pirkime. Už nurodytą pažeidimą paskirtos Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje numatytos piniginės baudos: City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ solidariai – 381 100 eurų bauda (Nutarimo 2.1 punktas), UAB „Naujininkų ūkis“ – 31 000 eurų bauda (Nutarimo 2.2 punktas). Taip pat, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nutraukta Konkurencijos įstatymo priežiūros procedūra UAB „Ecoservice“ atžvilgiu (Nutarimo 3 punktas).

21. Teismas nurodė, kad pirmiausia nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje dalyvaujančių asmenų veikų kvalifikavimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Konkurencijos tarybai pripažinus, kad buvo įvykdytas konkurencijos teisės pažeidimas, kylantis iš draudimo sudaryti konkurenciją ribojančius ar galinčius riboti susitarimus.

22. Dėl konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo teismas nurodė, kad ginčijamu Konkurencijos tarybos Nutarimu padaryta išvada, jog UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvaujant (padedant) UAB „City Service Engineering“, 2018 m. vykusiame viešajame pirkime veikė ne savarankiškai kaip konkurentai, o tarpusavyje derino veiksmus: pateikė suderintus komercinius pasiūlymus, įskaitant pasiūlymų kainas. Šią išvadą Konkurencijos taryba priėjo išnagrinėjusi dalyvių pateiktus komercinius pasiūlymus ir nustačiusi, jog konkurentų pasiūlymuose taikomas vienodas kainų apskaičiavimas, pasiūlymuose nustatytos tos pačios apskaičiavimo klaidos ir dėsningas pasiūlymo kainos prieaugis, vienodi stiliaus, teksto formavimo ir kiti pasiūlymų redagavimo ypatumai, kurių nebuvo perkančiosios organizacijos parengtose pasiūlymų rengimo formose ir kitų tiekėjų pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose ir kurios negalėjo būti (ir nebuvo) viešajame pirkime dalyvavusių pareiškėjų (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“) racionaliai paaiškintos. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad J. M. (kaip paaiškėjo UAB „City Service Engineering“ darbuotoja) paskutinė redagavo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pateiktus komercinius pasiūlymus. J. M. buvo susitikusi su UAB „Naujininkų ūkis“ atstovu dėl pasiūlymų derinimo prieš pat pasiūlymų pateikimo terminą. UAB „Mano aplinka“ atstovė S. S. ir UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas D. J. iki pasiūlymų pateikimo ir prieš susitinkant su J. M. bendravo telefonu (birželio 15 d., birželio 28 – liepos 3 d.). UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje ir UAB „City Service Engineering“ darbuotojos kompiuteryje rasti UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojų redaguoti su pirkimu susiję dokumentai.

23. Konkurencijos taryba, įvertinusi UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pateiktus pasiūlymus, nustatė, kad abiejų tiekėjų pasiūlymuose objektyviai yra sekančios klaidos: tos pačios aritmetinės klaidos ir tie patys neužpildyti laukeliai, pirmose pasiūlymų formų lentelėse I, II ir III pirkimo objekto dalyse nurodyti įkainiai be PVM yra visiškai tapatūs, įkainių skirtumas yra tendencingas. Visose pirkimo objekto dalyse UAB „Naujininkų ūkis“ pateikti įkainiai yra mažesni nei UAB „Mano aplinka“ pateikti įkainiai (detaliai aprašyta konkurencijos tarybos nutarimo 3 lentelėje). Nustatyti skirtumai (būtent 1,583, 1,557, 1,600, 1,617) identiškai kartojasi 1-oje, 2-oje ir 4-oje Pirkimo dalyse ir pasiskirsto taip pat proporcingai – daugiau nei pusė (147 iš 250 visų Pirkimo objekto dalių eilučių) UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ įkainiai 1,583 karto mažesni už UAB „Mano aplinka“ įkainius, o likę skirtumų dydžiai kartojasi keliose eilutėse. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų 3-osios Pirkimo objekto dalies 2-oje lentelėje analogiškai neužpildytos tos pačios 4 (iš 51) pasiūlymo eilutės Nr. 10.1.6, 10.2.1, 10.2.3 ir 10.2.8 (Konkurencijos tarybos Nutarimo 6–11 paveiksluose pateikiamos UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ 3-ios Pirkimo objekto dalies pasiūlymų ištraukos). Nagrinėjant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ Pirkime pateiktas pasiūlymų formas nustatyta, kad atitinkami stulpeliai, kuriuose nurodyti įmonių siūlomi įkainiai už konkrečias siūlomas paslaugas, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymuose didžiojoje daugumoje eilučių skaičiai įrašyti naudojant Calibri stiliaus 11 dydžio šriftą, kuomet perkančiosios organizacijos tiekėjams Pirkime pateiktoje formoje naudojamas Times New Roman stiliaus 11 dydžio šriftas, kurį savo pasiūlymuose įrašydami įkainius išlaikė ir kiti tiekėjai, dalyvavę Pirkime. Palyginus perkančiajai organizacijai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas pasiūlymų formas su UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ Pirkime pateiktomis formomis, taip pat matyti, kad abiejų įmonių pasiūlymuose tekstas langeliuose lygiuojamas viršuje. UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymuose taip pat vienodu būdu atskirtas Pirkimo dalyvio pavadinimas ir kodas, t. y. įmonės pavadinimas ir įmonės kodas atskirti naudojant pasvirąjį brūkšnį. Tiek UAB „Mano aplinka“, tiek ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymuose dalyvio arba jo įgalioto asmens pareigų ir pasirašančio asmens vardo ir pavardės vieta suredaguota vienodu būdu, t. y. tekstas, kuriuo nurodomos dalyvio arba jo įgalioto asmens pareigos, vardas ir pavardė yra parašyti naudojant Underline (pabraukimo) šrifto paryškinimą, nepaliekant eilutės tarpo tarp UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ įrašyto teksto ir pasiūlymo formoje esančių brūkšnių (žr. Konkurencijos tarybos Nutarimo 12 ir 13 paveikslus). Nustatytos aplinkybės rodė, jog viešajame pirkime konkuruoti turėjusių įmonių UAB „Mano aplinka“ (iš vienos pusės) ir UAB „Naujininkų ūkis“ kartu su UAB „Ecoservice“ (iš kitos pusės) pasiūlymai rengti vieno asmens, kadangi nustatyti vienodi dėsningumai, neatitikimai, tendencingumai, klaidos, teksto formavimo ir stiliaus ypatumai, kurių nebuvo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentacijoje ir kurie nebūdingi kitų viešajame konkurse dalyvavusių tiekėjų (konkurentų) pasiūlymams.

24. Nustatyta, kad UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M. teikė įvairią pagalbą UAB „Mano aplinka“. Ji 2018 m. sausio 30 d. iš savo el. pašto išsiuntė el. laišką UAB „Mano aplinka“ projektų vadovei A. S. ir direktoriui M. S., kuriuo jiems priminė apie tai, kad ji teikia pagalbą viešojo sektoriaus pirkimuose. 2018 m. lapkričio 8 d. paaiškinimų metu J. M., paprašyta paaiškinti el. laišką, paaiškino, kad „jeigu jiems (UAB „Mano aplinka“ projektų vadovei A. S. ir direktoriui M. S.) reikia pagalbos dėl kvalifikacinių reikalavimų išpildymo, ji įvertina, ar jie atitinka kvalifikacinius reikalavimus pagal konkursų dokumentaciją, ji gali nurodyti kontaktą, pavyzdžiui, draudimo bendrovėje, jeigu jiems reikia. Taip pat nurodė, kad padeda nuo tada kai išmoko dirbti. Tam tikro bendravimo buvo nuo pat pradžių, bet neprisimena visos pagalbos per visą dviejų metų laikotarpį. Pažymėjo, kad atlieka techninį darbą, pažiūri, ar dokumentas teisingai užpildytas. Nebūna taip, kad už juos pildo dokumentus. Tai nėra tokia pagalba, kuri užtrunka kelias dienas, greičiau keletą minučių. Ji žino informacijos, naujovių šiais klausimais, todėl į ją kreipiasi darbuotojai. Dėl pagalbos UAB „Mano aplinka“ darbuotojams sprendžia jos tiesioginis vadovas Ž. B. Jis nežino kiekvieno konkretaus atvejo, kai teikia pagalbą. Bendravimas su UAB „Mano aplinka“ yra kolegiškas, ji teikia pagalbą, vadovas apie tai žino, tačiau nekontroliuoja kiekvieno individualaus atvejo“. J. M. taip pat paaiškino, kad jos pagalba UAB „Mano aplinka“ nėra tiesioginė jos funkcija, tai daugiau kolegiška pagalba, o konkrečiais atvejais dėl tokios pagalbos suteikimo į ją kreipiasi UAB „Būsto aplinka“ direktorius M. S.. Papildomo atlygio už šią pagalbą negauna.

25. Taip pat nustatyta, kad J. M. ne tik peržiūri, ar UAB „Mano aplinka“ atitinka viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, ar teisingai užpildyti parengti dokumentai, bet ir teikė UAB „Mano aplinka“ parengtus komercinius pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms, turėjo UAB „Mano aplinka“ prisijungimą prie CVP IS sistemos, persiuntė UAB „Mano aplinka“ direktoriui M. S. ir projektų vadovei A. S. per CVP IS gautą informaciją iš perkančiųjų organizacijų. 2018 m. liepos 17 d. 9:48 val. J. M. el. laišku informavo M. S. ir A. S. apie savo teikiamos pagalbos apimtis ir jau paruoštus dokumentus viešuosiuose pirkimuose. 2018 m. liepos 17 d. 15:00 val. J. M. taip pat informavo M. S., A. S. ir savo tiesioginį vadovą Ž. B. apie tai, kad jau pateikė vieno pirkimo dokumentus būtent UAB „Mano aplinka“ vardu ir tuo pačiu paklausė, su kokiais dar pirkimais reikės jos pagalbos artimiausiu metu. Taip pat J. M. organizavo UAB „Mano aplinka“ užstato sumokėjimą pirkime. Ji 2018 m. liepos 2 d. el. laišku kreipėsi į UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotoją (el. laiško kopija adresuota UAB „Mano aplinka“ direktoriui M. S.) su prašymu pirkime sumokėti užstatą ir atsiųsti pavedimo bankui kopiją.

26. UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas D. J. 2018 m. lapkričio 8 d. paaiškinimų metu nurodė, kad pažįsta J. M., kuriai pasiūlymo pateikimo dieną USB laikmenoje nuvežė patikrinti parengtus UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pirkimo dokumentus. Pažymėjo, kad J. M. dokumentų nerengė, o tik peržiūrėjo parengtus dokumentus, galbūt padarė smulkius pakeitimus.

27. Paprašyta paaiškinti faktą, kodėl UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojo D. J. kompiuteryje rastas jos parengtas komercinis pasiūlymas pirkime, J. M. paaiškino, kad šio dokumento nerengė, o duomenys, kurie rodo, kad ji redagavo dokumentą, galėjo atsirasti jai peržiūrint ir išsaugant D. J. atsineštą dokumentą.

28. Konkurencijos taryba dėl telefoninių pokalbių tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ apklausė UAB „Naujininkų ūkis“ direktorių“ S. Č., taip pat UAB „Mano aplinka“ direktorių M. S. ir projektų vadovę A. S.. Apklausų metu visi iš apklaustų asmenų bendravimo tarpusavyje neneigė, teigė, kad bendrauja dėl darbinių klausimų, nes UAB „Naujininkų ūkis“ įsigyja iš UAB „Mano aplinka“ paslaugas (pvz., patalpų valymo), tačiau visi neigė bendravę dėl konkretaus viešojo pirkimo.

29. Konkurencijos taryba, išanalizavusi telefoninius pokalbius, nustatė, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojai skambino vieni kitiems nuo pirkimo paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 31 d., iki pasiūlymo pateikimo pirkime termino dienos – 2018 m. liepos 3 d. Konkurencijos taryba taip pat nustatė, kad kitais laikotarpiais šie asmenys intensyviai nekontaktavo. Be to nustatyta, kad UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas D. J. 2018 m. birželio 15 d. 7:00 telefonu bendravo su UAB „Mano aplinka“ projektų vadove A. S.. Iškart po skambučio, t. y. 2018 m. birželio 15 d. 7:17 ir 7:19 val. UAB „Mano aplinka“ projektų vadovė buvo prisijungusi prie pirkimo paskyros ir peržiūrėjo pirkimo sąlygas. Pastarosios pirkimo sąlygos ir kiti pirkimo dokumentai buvo rasti pas konkurentą UAB „Naujininkų ūkis“.

30. UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotojai bendravo ir tolimesnės procedūros metu, prieš pat įmonėms pateikiant pasiūlymus pirkime, UAB „Naujininkų ūkis“ direktorius 2018 m. birželio 28 d., ir 29 d., ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Mano aplinka“ direktoriumi ir projektų vadove. 2018 m. liepos 3 d. UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas buvo nuvykęs pas J. M.. Po susitikimo, kaip pats patvirtino UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas, jis grįžo į UAB „Naujininkų ūkis“ patalpas, atsispausdino komercinį pasiūlymą, kurį buvo redagavusi J. M., nuskenavo ir pateikė perkančiai organizacijai.

31. Be to, jokių objektyvių duomenų, kad UAB „Naujininkų ūkis“ būtų savarankiškai rengęs komercinį pasiūlymą viešajam pirkimui, nerasta ir nepateikta.

32. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad draudžiamą susitarimą paneigia UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų viešajam pirkimui pernelyg didelis kainų skirtumas, nes toks tendencingas kainų skirtumas, kokį nustatė Konkurencijos taryba, akivaizdžiai byloja apie buvusį konkurentų susitarimą. Be to, tokių kainų, kokias pasiūlė UAB „Naujininkų ūkis“, nesiūlė nei vienas Pirkime dalyvavęs ūkio subjektas. Netgi atmetus UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą, laimėtojas galėjo būti paskelbta UAB „Mano aplinka“, kitiems tiekėjams neatitikus kvalifikacinių ar kitų viešojo pirkimo reikalavimų. Todėl teismas darė išvadą, kad abu konkurentai (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“) teikė suderintus pasiūlymus (suderinę pasiūlymų kainų skirtumus) perkančiajai organizacijai. Teiginys, kad esant dideliam pasiūlymų kainų skirtumui, tarp pareiškėjų pateiktų pasiūlymų galėjo įsiterpti kitas konkurentas, nesudarė pagrindo nepripažinti buvus draudžiamą susitarimą tarp konkurentų. Be to, netgi ir įsiterpus tarp pasiūlymų kitam konkuruojančiam pasiūlymui, laimėtojas būtų išrinktas mažiausią kainą pateikęs susitarimo dalyvis UAB „Naujininkų ūkis“.

33. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visuma įrodė, kad konkurentų (UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“) buvo neteisėtai susitarta dėl kainų ir kitų pirkimo sąlygų nustatymo viešajame pirkime, taip galimai numatant tikėtiną viešojo pirkimo laimėtoją (juolab, kad UAB „Mano aplinka“ neneigė ankstesnio bendravimo su UAB „Naujininkų ūkis“ (duomenys neskelbtini)), o tokie veiksmai, nepaisant draudžiamą susitarimą sudariusių įmonių tikrųjų ketinimų ir motyvų, laikytini savaime ribojančiais konkurenciją. Priešingai nei nurodė UAB „Mano aplinka“, Konkurencijos taryba nėra įpareigota nustatyti, kokią finansinę, ekonominę ar kitokią naudą gavo kiekviena susitarime dalyvavusi įmonė iš draudžiamo susitarimo. Akivaizdu, kad nesant naudos, draudžiamas susitarimas nebūtų sudaromas.

34. Teismas nesutiko, jog draudžiamas susitarimas įrodytas tik netiesioginiais įrodymais, kadangi pasiūlymai viešajam pirkimui, kuriuose pirmiausia ir identifikuoti draudžiamo susitarimo pėdsakai, yra tiesioginis draudžiamo susitarimo dėl pasiūlymų kainos ir kitų konkurso sąlygų įrodymas. Kiti byloje atsakovo surinkti duomenys (telefono išklotinių duomenys, jų analizė, elektroninių ryšių duomenys, įmonių darbuotojų ir atstovų paaiškinimai, kt.) patvirtino draudžiamo susitarimo sudarymą.

35. Dėl UAB „City Service Engineering“ dalyvavimo draudžiamame susitarime, teismas nurodė, kad UAB „City Service Engineering“ pagalbinės darbuotojos įrodytas ir nenuginčytas dalyvavimas koreguojant, disponuojant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ komercinių pasiūlymų duomenimis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „City Service Engineering“, kaip juridinis asmuo, taip pat dalyvavo draudžiamame susitarime.

36. Teismas pažymėjo, kad tai, jog svarstant dėl juridinio asmens patraukimo atsakomybėn pagal konkurencijos teisę svarbi juridinio asmens kaltė patvirtino ir pačios Konkurencijos tarybos cituojama ESTT praktika, kurioje nurodoma, jog bendrovė gali būti laikoma atsakinga už visą kartelį, net jei nustatyta, kad ji tiesiogiai dalyvavo tik vienoje ar keliose jo sudedamosiose dalyse, jei yra įrodyta, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, jog susitarimas buvo bendro plano, skirto iškreipti konkurenciją, dalis, ir kad šis planas apėmė visas kartelio sudedamąsias dalis (Bendrojo Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. T-67/00, T-68/00, T-71/00 ir T-78/00 JFE Engineering Corp. Ir kt. prieš Komisiją, 370 p., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. T-36/05 Coats Holdings Ltd ir kt. prieš Komisiją, 119 p.). Nesutikdama su UAB „City Service Engineering“ motyvais Konkurencijos taryba nurodė, kad ūkio subjektas laikomas atsakingu už darbuotojo veiksmus dalyvaujant draudžiamame susitarime nepriklausomai nuo to, ar vadovybė leido ir / ar nurodė darbuotojams atlikti tam tikrus veiksmus ir / ar žinojo apie tokį elgesį ir darė nuorodą į ESTT 1983 m. birželio 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. 100 ir 103/80 SA Musique Diffusion francaise and others prieš Komisiją (97 p.). Teismas pažymėjo, kad nurodytoje konkurencijos teisės pažeidimo byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei aptariamoje nacionalinėje konkurencijos pažeidimo byloje. ESTT pažymėjo nurodytoje byloje, kad juridinio asmens kaltei pagrįsti iš esmės pakanka (t. y. ir reikalinga) įgalinto veikti įmonės vardu asmens veiksmo, ko šioje administracinėje byloje nenustatyta. Jokių įrodymų nesurinkta, kad J. M., būdama struktūrinio padalinio vadovo asistentė, kurios pareigybė nesuteikia jai įgalinimų atstovauti įmonę jokioje srityje, turėjo įgalinimus veikti įmonės, kurios darbuotoja ji buvo, vardu.

37. Teismas nustatė, kad J. M. įmonėje užėmė pareigas, kurios niekaip nedavė pagrindo jos veiksmus priskirti įmonės veiksmams. Ne kiekvieno darbuotojo veiksmai ir ne bet kokio pobūdžio veiksmai gali būti priskiriami įmonės veiksmams ir užtraukti įmonei teisinę atsakomybę, prilyginamą pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei. Teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad tam, jog įmonė būtų patraukta teisinėn atsakomybėn ir jai pritaikyta ekonominė ar finansinė sankcija už konkretaus darbuotojo veiksmus pagal konkurencijos teisę, būtina nustatyti, jog tas darbuotojas įmonėje užima vadovaujančias pareigas ar kad yra įgalintas veikti įmonės vardu ir kad įmonei iš darbuotojo veiksmų atsirado nauda, o jo veiksmai buvo žinomi įmonei ar toleruojami (žr. juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, Baudžiamojo kodekso 20 straipsnis ir jo komentaras).

38. Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba nepateikė pakankamų įrodymų, kad UAB „City Service Engineering“ vadovai žinojo apie UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ susitarimą pateikti suderintus komercinius pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Taip pat pažymėjo, kad UAB „City Service Engineering“ tiesioginio vadovo pavedimas savo darbuotojai padėti UAB „Mano aplinka“ dalyvauti minėtame pirkime ar kituose pirkimuose negalėjo būti vertinamas kaip žinojimas apie ketintą sudaryti konkurentų susitarimą. Konkurencijos tyrime nebuvo apklaustas nė vienas vadovaujančias pareigas užimantis UAB „City Service Engineering“ darbuotojas, vadovas (netgi tiesioginis J. M. vadovas, kuris buvo atitinkamo įmonės struktūrinio padalinio vadovas), netirta jų darbinė el. susirašinėjimo, telefonų skambučių istorija ar kiti duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie įmonės pagelbėjimą ar prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo tarp UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Esami nustatyti faktiniai duomenys nepakankami konstatuoti įmonės teisinei atsakomybei už eilinės darbuotojos atliktą konkurentų konsultavimą ir negalėjo būti savaime priskiriami įmonei, neištyrus aukščiau nurodytų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog UAB „Mano aplinka“ rekomendavo J. M. konkurentui kaip konsultantę. Duomenų, kad J. M. buvo rekomenduota būtent UAB „City Service Engineering“ vadovybės, nerasta. Be to, tai, kad neginčijamai nustatyta, jog įmonių grupėje vienos įmonės darbuotoja pagelbėdavo kitai grupės įmonei savo konsultacijomis, neužtraukia atsakomybės pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, kadangi UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ nebuvo konkurentai konkrečiame viešajame pirkime.

39. Teismas sprendė, kad dėl to atsakovas, pagrįstai pripažinęs draudžiamo susitarimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą sudarymą tarp UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo, neatlikęs išsamaus tyrimo dėl konkretaus asmens (darbuotojo) veiksmų galimumo priskirti įmonės veiksmams, pripažinti, jog draudžiamą susitarimą sudarė ar pagelbėjo jį sudaryti UAB „City Service Engineering“.

40. Teismas pasisakydamas dėl vienodo vertinimo principo pažeidimo nurodė, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu nenustatė pakankamai faktinių aplinkybių, pagrindžiančių UAB „Ecoservice“ dalyvavimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidime, todėl skundžiamu nutarimu nutarė nutraukti Konkurencijos įstatymo priežiūros procedūrą UAB „Ecoservice“ atžvilgiu. UAB „Mano aplinka“ skunde nurodė, kad nutarimu buvo nutrauktas tyrimas UAB „Ecoservice“ atžvilgiu, tačiau nutarime trūksta motyvų, kodėl vienodi, pareiškėjo manymu, UAB „Ecoservice“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ veiksmai buvo įvertinti skirtingai ir tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nenutrauktas. Teismas pritarė Konkurencijos tarybos išvadai dėl UAB „Ecoservice“ veiksmų įvertinimo, kadangi nustatė, jog būtent UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojai teikė pirkimui bendrą pasiūlymą, jį naudodamiesi konsultantės J. M. pagalba užpildė, bendravo su konkurentu viešame pirkime. Vienodo vertinimo ar asmenų lygybės principas gali būti pažeidžiamas, jei asmenys vienodomis faktinėmis aplinkybėmis įvertinami skirtingai, ko šioje byloje nenustatyta. Nustačius draudžiamo susitarimo sudarymą, nebuvo teisinio pagrindo tyrimą prieš pareiškėją nutraukti. Dėl to, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant surinktų duomenų vienodo vertinimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus.

41. Teismas pasisakydamas dėl veikos perkvalifikavimo pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą nurodė, kad UAB „Mano aplinka“ skunde ir posėdžio metu teigė, kad Konkurencijos taryba turėjo nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, nes UAB „Naujininkų ūkis“ gavo iš UAB „City Service Engineering“ darbuotojos, neturinčios teisės perduoti, UAB „Mano aplinka“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, be jos sutikimo, turėdama tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau ir padarant žalą. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl draudžiamų susitarimų pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Kaip nustatyta aukščiau, tyrimas patvirtino, kad draudžiamame susitarime dalyvavo ne mažiau 2 įmonės. Kaip teisingai nurodė pareiškėjai, nesąžiningos konkurencijos veiksmų konstatavimui pakanka vienos įmonės, konkurento, siekio pakenkti kitos įmonės, konkurento, konkurenciniams pajėgumams ir / ar nesąžiningai išstumti jį iš rinkos. Aptariamoje byloje tyrimas tiesiogiai neapėmė nesąžiningos konkurencijos veiksmų tyrimo, tačiau skundžiamame Nutarime pasisakyta dėl tokios pareiškėjų pastabose išsakytos gynybinės versijos.

42. Teismas nurodė, kad UAB „City Service Engineering“, kurios darbuotoja, kaip pareiškėjai teigė, neva pasinaudojo konsultacijų metu gauta informacija, nėra konkurentė atitinkamoje rinkoje nei UAB „Mano aplinka“, nei UAB „Naujininkų ūkis“. Be to, teismas pažymėjo, kad pirkime pateikti UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pasiūlymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2018 m. liepos 31 d. perkančiosios organizacijos buvo atmesti įtariant šių ūkio subjektų susitarimą, kuriuo buvo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. e2-4542-340/2018 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje Nr. e2A-1292-553/2018 atmetė UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinius dėl sprendimo, kuriuo jos buvo pašalintos iš pirkimo. Aptariamą viešąjį pirkimą laimėjo kitos įmonės, todėl, nepateikus kitų įrodymų, nepagrįsti teiginiai apie UAB „Naujininkų ūkis“ naudą kaip pagrindą veiksmus perkvalifikuoti į nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Be to, kaip buvo teismo minėta, draudžiamo susitarimo dalyviai tuo atveju, jei draudžiamas susitarimas nebūtų išaiškintas, būtų gavę naudos abu, tačiau jį išaiškinus, nei vienas jų negavo siektos naudos, t. y. iš esmės jų pozicija vienoda.

43. Teismas sprendė, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų panašumo, pasiūlymuose nurodytų atskirų įkainių tapatumo ir įkainių skirtumo tendencingumo faktas nustatytas, pareiškėjų nepaaiškintas ir nepaneigtas. UAB „Naujininkų ūkis“ skunde dėstoma pozicija, kad UAB „Mano aplinka“ buvo UAB „Naujininkų ūkis“ (duomenys neskelbtini), UAB „Naujininkų ūkis“ jau turėjo patirtį kapinių priežiūros paslaugų teikime, todėl ji žinojo galimus UAB „Mano aplinka“ įkainius, niekaip nepaaiškino pasiūlymuose nustatytų tendencingų įkainių dydžių ir kitų individualių sutapimų. Priešingai, teismo vertinimu, UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pasiūlymų sutapimai ir kainų suderintas tendencingumas patvirtino susitarimo, nukreipto į nesąžiningos konkurencijos veiksmus viešojo pirkimo metu, sudarymo faktą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1292-553/2018 taip pat konstatuota, kad UAB „Naujininkų ūkis“ visose dalyse pateikė mažiausią kainą iš visų dalyvių, skirtumas yra ženklus (duomenys neskelbtini). Tiekėjas, teikdamas pasiūlymus su ženkliai mažesnėmis kainomis negu jos galimai egzistuoja rinkoje, akivaizdu turėjo tikslą bet kokia kaina užimti pirmą vietą pasiūlymų eilėje; tikėtina, kad sutartis negalėjo būti sėkmingai vykdoma už tiekėjo nurodytą kainą. Toks esminis pasiūlymų kainų skirtumas suderintuose pasiūlymuose leido susitarusiems tiekėjams nesąžiningai konkuruoti, pvz., kai ženkliai žemesnę kainą pasiūlęs tiekėjas, jį paskelbus laimėtoju atsisako pasirašyti sutartį ir tada laimėtoju turi būti skelbiamas didesnę kainą pasiūlęs kitas susitaręs tiekėjas.

44. Teismo vertinimu, dėl to, Konkurencijos tarybai, nustačius teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nebuvo pagrindo tyrimą nutraukti ar veiksmus perkvalifikuoti pagal nesąžiningos konkurencijos teisės pažeidimo sudėtį.

45. Teismas pasisakydamas dėl įmonių grupės atsakomybės nurodė, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjai UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano būsto priežiūra“, City Service SE buvo pripažinti vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme ir per šį konkurencijos teisės institutą taikyta visų nurodytų įmonių teisinė atsakomybė už UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ dalyvavimą draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba Nutarime rėmėsi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta ūkio subjekto sąvoka, ESTT ir LVAT pozicija, kad ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų (Teisingumo teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Nr. C-516/15 P, Akzo Nobel NV ir kiti prieš Europos Komisiją, 48 pastraipa; LVAT 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-54/2014, UAB „Amber Bay“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą). Ir pagal nusistovėjusią ESTT praktiką tuo atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 proc. patronuojamosios bendrovės akcijų, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė daro faktinę lemiamą įtaką savo patronuojamosios bendrovės elgesiui ir dėl to patronuojanti ir patronuojamoji bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą (ESTT 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. C-286/98 P, Stora Kopparbergs Bergslags prieš Europos komisiją, 29 pastraipa, ESTT 2015 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-93/13 ir C-123/13 P, Komisija ir kiti prieš Versalis ir kitus, 40, 41 pastraipa). Ir LVAT praktikoje pritaikyta ši prezumpcija (LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-568-502/2018, UAB „Maniga“ prieš Konkurencijos taryba ir kt.). 

46. Teismas sprendė, kad pagrindo taikyti vieno ekonominio vieneto prezumpciją tyrimo metu buvo, kadangi byloje atliekant tyrimą nustatyta, kad City Service SE laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki liepos 31 d. valdė 100 proc. UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir 100 proc. UAB „City Service Engineering“ akcijų, tuo tarpu UAB „Mano Būsto priežiūra“ valdė 100 proc. UAB „Mano aplinka“ akcijų. Dėl to teismas darė išvadą, kad City Service SE daro lemiamą įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ strateginiams veiklos sprendimams įgyvendindama jos, kaip tiesioginės bendrovių akcininkės, turtines ir neturtines teises.

47. Teismas įvertino, kad Konkurencijos taryba teisi, nurodydama, jog vieno ekonominio vieneto konstatavimui iš esmės pakanka kontrolinio akcijų paketo valdymo fakto nustatymo ir būtent ūkio subjektas turi paneigti vieno ekonominio vieneto ir daromos lemiamos įtakos prezumpciją. Šioje byloje pareiškėjas City Service SE teikė pakankamai įrodymų (konkurencijos tyrimo medžiaga 16–17 tomai), kad jis, kaip patronuojanti įmonė, nedaro lemiamos įtakos pažeidimą padariusiai įmonei. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat pateiktas 2020 m. sausio 6 d. prašymas su rašytiniais įrodymais (UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ akcininko sprendimai), iš kurių buvo matyti, kad holdingo bendrovė nėra davusi nurodymų dėl kasdienės dukterinių bendrovių veiklos Lietuvos rinkoje, o iš esmės atliko tik privalomus Akcinių bendrovių įstatyme numatytus akcininko veiksmus, susijusius su vadovybės skyrimu ir strateginių klausimų sprendimu. Bendrovės įstatuose taip pat nenumatyta kasdienių sprendimų ir veiklos priežiūra, kontrolė ar vykdymo perėmimas.

48. Konkurencijos taryba Nutarime nurodė, kad pareiškėjai nepateikė tokių įrodymų, kurie paneigtų patronuojančių bendrovių lemiamos įtakos patronuojamoms bendrovėms darymo prezumpciją šioje byloje. Taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog patronuojamoji bendrovė nesilaiko patronuojančiosios bendrovės duoto nurodymo, nepakanka, kad būtu nustatyta, jog pastaroji nedarė faktinės lemiamos įtakos savo patronuojamai bendrovei. Teismo vertinimu, buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad UAB „Mano aplinka“ rinkoje veikia savarankiškai nuo Estijoje įsikūrusios įmonės City Service SE. Teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba neteisingai vertino pareiškėjų pateiktus įrodymus. Šiuo atveju byloje City Service SE paneigė lemiamos įtakos per tarpinę bendrovę UAB „Mano Būsto priežiūra“ prezumpciją, t. y. kad darė lemiamą įtaką pažeidimą padariusiai UAB „Mano aplinka“.

49. Be to, teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad City Service SE, jei ir laikyti pagal Akcinių bendrovių įstatymą galinčia daryti lemiamą įtaką pavaldžioms įmonėms (UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“), tačiau pažeidimą padariusi įmonė UAB „Mano aplinka“ nėra tiesiogiai pavaldi šiai įmonei, joje nėra ir persidengiančių darbuotojų, todėl priežastinis ryšys tarp korporatyvinių City Service SE ir dukterinių bendrovių ryšių bei nustatyto pažeidimo pernelyg nutolęs. Dėl to, nenustačius jokių objektyvių duomenų apie per tarpines bendroves kitoje šalyje daromą pažeidimą, nebuvo teisinio pagrindo laikyti City Service SE atsakomybės subjektu vien remiantis nuginčijama vieno ekonominio vieneto koncepcija ir taikyti įmonei teisinę atsakomybę pagal konkurencijos teisę. Šioje dalyje teismas Nutarimą pripažino keistinu kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas sprendė dėl tyrimo nurodytų įmonių atžvilgiu nutraukimo nustatyta tvarka. Be to, UAB „City Service Engineering“ atsakomybė pagal vieno ekonominio vieneto doktriną taip pat pernelyg nutolusi, kadangi ši įmonė savo veikla, valdymo struktūra ir korporatyviniais ryšiais nesusijusi su pažeidimą padariusia įmone UAB „Būsto aplinka“ ir negalėjo daryti lemiamos įtakos netgi pagal Akcinių bendrovių įstatymą, neturėdama šios įmonės akcijų.

50. Teismas svarstydamas dėl pažeidime dalyvavusios įmonės UAB „Būsto aplinka“ akcininko dalyvavimo kasdieniame dukterinės įmonės gyvenime ir atsakomybės pagal vieno ekonominio vieneto teorijos taikymo, pažymėjo, kad UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ ryšiai žymiai stipresni ir pasireiškė ne tik patronuojančios ir patronuojamos įmonės pagal Akcinių bendrovių įstatymą santykių realizavimu. Nustatyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ dukterinei įmonei UAB „Būsto aplinka“ teikė (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „Būsto aplinka“ strateginiai sprendimai, įskaitant biudžeto planavimą ir investicijas, (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „Mano aplinka“ savo veikloje (duomenys neskelbtini). Tai, kad patronuojanti įmonė teikė patronuojamai įmonei (duomenys neskelbtini), nepaneigė, kad per (duomenys neskelbtini) patronuojamoji įmonė darė įtaką kasdienei UAB „Būsto aplinka“ komercinei veiklai ir priimamiems sprendimams.

51. UAB „Mano Būsto priežiūra“ taip pat neigė vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymą jos atžvilgiu. Byloje pateikti 2020 m. sausio 6 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ rašytiniai įrodymai, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2015 sausio mėn. iki 2018 metų spalio mėn. nesilaikė įstatų 7.3 punkto ir, turėdama galimybę (ne)duoti pritarimą dukterinės bendrovės dėl didesnės nei (duomenys neskelbtini) vertės sandorių sudarymo, tokių pritarimų ar nepritarimų davimo apskritai nesprendė, nors tokių sandorių per 2017–2019 metus sudaryta (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko, kad šie įrodymai galėtų paneigti vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymą, jei nebūtų byloje nustatytas tiesioginis patronuojančios įmonės dalyvavimas kasdienėje dukterinės įmonės veikloje aukščiau nurodytais aspektai bei piniginio užstato už dalyvavimą viešajame pirkime už dukterinę įmonę sumokėjimo faktas. Byloje nustatyta, kad J. M. suorganizavo UAB „Būsto aplinka“ užstato sumokėjimą pirkime, 2018 m. liepos 2 d. el. laišku kreipdamasi į UAB „Būsto aplinka“ akcininko UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotoją (el. laiško kopija adresuota UAB „Būsto aplinka“ direktoriui M. S.) su prašymu pirkime sumokėti užstatą ir atsiųsti pavedimo bankui kopiją. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta.

52. Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba nepagrįstai atsakomybės už konkurencijos įstatymo pažeidimus subjektu remdamasi vieno ekonominio vieneto doktrina laikė didesnį įmonių junginį, įtraukdama ir pareiškėjus City Service SE (patronuojanti įmonė) ir UAB „City Service Engineering“ (patronuojamoji įmonė). Pažymėjo, kad paneigus City Service SE lemiamos įtakos prezumpciją, nebuvo teisinio pagrindo per vieno ekonominio vieneto doktriną atsakomybės subjektu laikyti tik jai pavaldžios dukterinės įmonės UAB „City Service Engineering“. Kitoje dalyje išvada dėl UAB „Būsto aplinka“ (patronuojamoji įmonė) ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ (patronuojančioji įmonė) junginio, kaip atsakomybės už nurodytą pažeidimą subjekto, buvo pagrįsta tiek teisine argumentacija, tiek ir faktine bylos medžiaga.

53. Teismas pasisakydamas dėl teisinės atsakomybės rūšies nurodė, kad nei Konkurencijos įstatyme, nei Baudų apraše, nei 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo nėra numatytos solidarios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus. Reglamente numatyta vienintelė išimtis, kad siekiant veiksmingo baudų, nustatytų įmonių asociacijoms už pažeidimus, išieškojimo, būtina numatyti sąlygas, kurioms Komisija gali reikalauti, kad įmonių asociacijoms esant nemokioms, baudą sumokėtų jos narės (preambulės 30 p., teksto 23 str. 2 d.). Ryšys tarp nurodytų reglamento nuostatų ir nacionalinių įstatymų atskleidžiamas reglamento 3 straipsnyje, t. y. nacionaliniai teismai ir konkurencijos institucijos, taikydami nacionalinius įstatymus, turi vadovautis ir bendrijos teise, jei identifikuoti susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ar suderinti veiksmai gali paveikti prekybą tarp valstybių. Kitaip tariant, Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos tiesiogiai sprendžiant dėl sankcijų taikymo, tačiau Europos Sąjungos teisė veikia kaip papildomas teisės aiškinimo ir taikymo šaltinis, nepaneigiantis egzistuojančių nacionalinės teisės pagrindinių šaltinių, o būtent atsakomybę (jos rūšį ir sankcijų dydžius) už konkurencijos teisės pažeidimus numatančių įstatymų. Ir būtent šiuo aspektu reikšminga Europos Sąjungos Teismo praktika, aiškinant Europos Sąjungos teisės šaltinius (LVAT 2017 m. balandžio 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA‑169‑822/2017 ir A-899-858/2017, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-3003/2012, kt.).

54. Teismas pažymėjo, kad tiek LVAT, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ekonomines sankcijas priskiria prie specialiais įstatymais taikomos administracinės atsakomybės (administracinės nuobaudos), būtent administracinės teisinės atsakomybės instituto (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas „Dėl Tabako kontrolės įstatymo“). Tad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) šios sankcijos būtų priskirtos ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) iš jos 31 straipsnio. Lietuvos teisinėje sistemoje teismo precedentas nėra pirminis teisės šaltinis, kurio pagrindu gali atsirasti nauja teisinės atsakomybės rūšis ar porūšis. Šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) konkurencijos teisės pažeidimo, kuomet tiesiogiai taikomo reglamento pagrindu bei jį aiškinant ESTT praktikos pagrindu būtų galimybė spręsti dėl Konkurencijos tarybos skundžiamame nutarime ir atsiliepime į skundus nurodomos bendros (solidarios) teisinės atsakomybės už ES konkurencijos teisės pažeidimus taikymo.

55. Teismas akcentavo, kad šioje byloje sprendžiama dėl nacionalinio Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo ir atsakomybės pagal nacionalinį reguliavimą taikymo. Vieno ekonominio vieneto prezumpcijos taikymas, įstatymo lygmeniu nenustačius kitokios specifinės atsakomybės rūšies nei administracinė teisinė atsakomybė pagal specialius įstatymus, neduoda teisinio pagrindo skirti solidarią baudą už konkurencijos teisės pagal Konkurencijos įstatymą pažeidimus ar taikyti solidarią administracinę atsakomybę. Pagal ESTT praktiką Europos Komisijai leidžiamas sprendimo, kuriuo skiriamos baudos, adresavimas 100 proc. akcijų turinčiai patronuojančiai bendrovei, baudos išieškojimo iš patronuojančios įmonės ar jos adresavimo patronuojančiai įmonei taikymo mechanizmų galimumas neduoda pagrindo sukurti naują nacionaliniu lygmeniu teisinės atsakomybės rūšį ar porūšį, nenumatytą įstatyme. Tai prieštarauja Konstitucinio Teismo ne viename nutarime išplėtotai teisinės atsakomybės tik pagal įstatymą doktrinai.

56. Teismo nuomone, Konkurencijos įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nuostata, kad sankcijos (baudos) skiriamos ūkio subjektams už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus, nesant įstatymo lygmeniu aiškiai įtvirtintai specifinei (kitokiai nei administracinė teisinė atsakomybė) teisinei atsakomybei, nesant aiškiai nustatytoms Apraše baudų pagal specifinę teisinę atsakomybę taisyklėms, negalima aiškinti taip, jog galėtų būti ūkio subjektams skiriama ne individualizuota, o bendra (solidari) bauda.

57. Teismo vertinimu, pareiškėjams UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ pagrįstai laikytos vienu ekonominiu vienetu, tačiau nepagrįstai joms pritaikyta įstatyme nenumatytos rūšies teisinė atsakomybė ir paskirta bendra (solidari) bauda už materialinį pažeidimą vien tik tuo pagrindu, kad jos sudaro vieną ekonominį vienetą. Dėl to nepagrįstai pareiškėjams Konkurencijos taryba solidariai paskyrė 381 100 eurų baudą, nors Konkurencijos įstatymas solidarios atsakomybės juridiniams asmenims nenumato ir aiškiai įtvirtina baudos individualizavimą. Toks įstatyme nenumatytos teisinės atsakomybės rūšies taikymas neatitiko ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytų skaidrumo, išsamumo ir objektyvumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, teisėtumo viešajame administravime principų (VAĮ 3 str.).

58. Teismas pasisakydamas dėl apskaičiuotų baudų nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Nustatant konkrečių baudų dydžius yra atsižvelgiama į Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes: padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai bei ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Baudos dydis nustatomas vadovaujantis jau minėtu Baudų aprašu, kurio 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, vėliau bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas imant nustatytos prekių pardavimų vertės nuo 20 iki 30 procentų (priklausomai nuo pažeidimo pavojingumo) dalis.

59. Konkurencijos taryba įvertinusi tai, jog UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą viešajame pirkime Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugoms pirkti, už šį pažeidimą bazinį baudos dydį apskaičiavo, remdamasi tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis, t. y. gautų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimo 2018 m. Nustatydama bazinį baudos dydį, Konkurencijos taryba vadovavosi Baudų aprašo 4, 8 ir 16 punktu. Konkurencijos taryba nustatė, kad draudžiamas konkurentų susitarimas kapinių priežiūros paslaugoms pirkti truko bent nuo 2018 m. birželio 15 d. iki liepos 31 d., t. y. bent 47 dienas. Vadovaudamasi Baudų aprašo 5 punkto nuostata, pažeidimo trukme laikė pusę metų. Atitinkamai su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias pajamomis laikė 1/12 visų pardavimo pajamų, gautų su pažeidimu susijusių prekių pardavimu 2018 metais.

60. Vertindamas pažeidimo pavojingumą, pagal Baudų dydžio nustatymo parašo 10 ir 11 punktus, teismas pastebėjo, kad horizontalūs kainų nustatymo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienais iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Viešųjų pirkimų teisėje įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ nustatė didžiausią (30 proc.) pažeidimo pavojingumo dydį. Remiantis Baudų aprašo 13 punktu, Konkurencijos taryba apskaičiuotą bazinį baudos dydį padidino papildomai 25 proc. nuo nustatytos pardavimų vertės.

61. Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 punktu, Baudų dydžio nustatymo aprašo 17, 18 punktu, tyrimo metu Konkurencijos taryba nenustatė ūkio subjektų atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių. Tokių nenurodė pareiškėjai ir teisminio nagrinėjimo metu. Konkurencijos taryba įvertinusi visas ankščiau nurodytas aplinkybes UAB „Mano aplinka“ kartu su kitomis grupės įmonėmis paskyrė 381 100 eurų solidarią baudą, o UAB „Naujininkų ūkis“ 31 000 eurų dydžio baudą.

62. UAB „Mano aplinka“ skunde teigė, kad Konkurencijos taryba negali apibrėžti paslaugų rinkos savo nuožiūra. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba, nustatydama, jog Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugos apima visą Lietuvos Respublikos teritorijos rinką, neatliko analizės. Be to, nurodė, kad bauda apskaičiuota nesilaikant Baudų skaičiavimo aprašo bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, 36-2 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes Nutarime nėra jokio pagrindimo maksimaliems koeficientams, kuriuos pritaikė atsakovas.

63. Iš Nutarimo turinio matyti, kad UAB „Mano aplinka“ 2018 m. turėjo pajamų, susijusių su teritorijų tvarkymu (įskaitant atliekų išvežimą), todėl konstatuota, kad viso ekonominio vieneto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos atitinka UAB „Mano aplinka“ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas. Kapinių priežiūros paslaugos, kurias siekė įsigyti perkančioji organizacija pirkime, apima platų perkamų paslaugų spektrą. Kitų teritorijų tvarkymo pajamos taip pat įtrauktos kaip netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos, kadangi kapinės yra viena iš tvarkytinų teritorijų rūšių, ir atliekant visų šių teritorijų tvarkymą, atliekami iš esmės tapatūs arba labai panašūs teritorijų tvarkymo darbai. Tad teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nepagrįstai praplėtė su pažeidimu susijusių pajamų sritį. Ekonominė veikla (kapinių kaip teritorijos tvarkymas) esmingai nesiskiria priklausomai nuo savivaldybės teritorijos. Taip pat teismas atmetė skundo argumentus, susijusius su iš pažeidimo susijusių pajamų sumažinimu iki pajamų, gaunamų iš viešojo sektoriaus, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad teritorijų, įskaitant kapinių, tvarkymas privačiame ar viešame sektoriuose iš esmės skirtųsi. Apraše nurodoma, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti remiamasi dviem kriterijais: 1) ūkio subjekto su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir 2) pažeidimo trukme. Šiuos kriterijus atsakovas įvertino.

64. Kaip minėta Konkurencijos taryba Nutarime rinką apsibrėžė kaip teritorijų tvarkymą (įskaitant atliekų išvežimą) Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustačiusi, kad būtent šios gautos UAB „Mano aplinka“ 2018 metų pajamos laikytinos tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Konkurencijos taryba neprivalėjo papildomai išskirti atitinkamos pažeidimo vykdymo teritorijos, t. y. ją sumažinti iki Vilniaus miesto teritorijos vien dėl to, kad kapinių priežiūra priskirta kiekvienos savivaldybės savarankiškai funkcijai. Kaip ir patys pareiškėjai pastebėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi visos valstybės teritorijos mastu bendrus kapinių tvarkymo principus. Todėl UAB „Būsto aplinka“ skundo argumentai dėl rinkos susiaurinimo iki konkrečios savivaldybės lygmens (remiantis geografiniu kriterijumi) teismo atmesti kaip nepagrįsti.

65. Tačiau teismas sutiko ir su UAB „Būsto aplinka“ argumentais, kad Nutarime nėra pakankamo pagrindimo maksimaliems (pavojingumo ir atgrasymo) koeficientams, kuriuos pritaikė atsakovas.

66. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – kartelinį susitarimą, tačiau pažeidimas truko neilgą laiką (47 d.), nebuvo iki galo realizuotas (viešojo pirkimo sutartys nesudarytos, draudžiamą susitarimą sudariusios įmonės pašalintos į pirkimo), draudžiamas susitarimas apėmė tik vieną savivaldybės lygmens pirkimą, rinkos pasidalijimų nenustatyta, todėl, nors konkurencijos teisės Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimai yra sunkiausi ir žalingiausi, teismo vertinimu, atsakovas turėjo svarstyti dėl mažesnio pažeidimo pavojingumo koeficiento nustatymo nei maksimalus, taip pat įvertindama ir savo pačių pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodomą praktiką (pvz., 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 1S-87(2019)), taip užtikrinant asmenų lygybės prieš įstatymą, vienodo asmenų traktavimo ir baudų skyrimo nuoseklumo, skaidrumo ir objektyvumo principus (VAĮ 8 str. 1 d., 3 str.).

67. Be to, pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ nesutiko ir su maksimaliu nustatytu 25 proc. dydžio atgrasymo koeficientu, nurodydamas, kad pažeidime dalyvavo 2 įmonės, pažeidimas tęsėsi trumpą laiką, dėl vieno pirkimo. Teismas pažymėjo, kad atgrasymo koeficientas taikomas specialiu tikslu – atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ir pardavimų kiekių ribojimo. Konkurencijos taryba nurodė, kad paskirtos sankcijos turi turėti atgrasomąjį poveikį tiek susitarimo dalyviams, tiek ir kitiems verslo subjektams, tačiau nemotyvuoja, kodėl būtent tik maksimalus atgrasymo koeficientas taikytinas konkrečių įmonių atžvilgiu, nors kiekvienas viešojo administravimo subjekto sprendimas, įtakojantis asmenų teises ar pareigas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Teismas sutiko, kad šioje byloje mažesnis nei maksimalus atgrasymo koeficientas labiau atitiktų pažeidimo pavojingumą, pobūdį ir teisingumo bei protingumo principus.

68. Dėl to atitinkamai, teismas sprendė, kad turi būti koreguotini Konkurencijos tarybos paskirtų baudų UAB „Būsto aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ dydžiai.

69. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, argumentus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas skundžiamo Nutarimo rezoliucinę dalį pakeisti.

70. Teismas sprendė, kad UAB „City Service Engineering“ iš Konkurencijos tarybos priteistina 385,50 eurų (363 eurai + 22,50 eurų), City Service SE priteistinas 22,50 eurų sumokėtas žyminis mokestis, o įmonių, padariusių konkurencijos teisės pažeidimą ir iš esmės skunduose nesutikusių su pažeidimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nustatymu, kvalifikavimu, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini, kadangi ginčas kilo ir tiesiogiai susijęs su nustatytu draudžiamu susitarimu, kuriame nurodytos įmonės dalyvavo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 4 d.).

III.

71. Pareiškėjas UAB ,,Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai iš Konkurencijos tarybos priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

72. Pareiškėjas UAB ,,Mano Būsto priežiūra“ apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

72.1.  Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl byloje nustatytų aplinkybių kvalifikavimo, kaip pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti vieno ekonominio vieneto doktriną (ABTĮ 147 str.): 

72.1.1.  Pareiškėjas už įmonę UAB ,,Būsto aplinka“ piniginio užstato dalyvavimui viešajame pirkime nesumokėjo. Skundžiamu teismo sprendimu išvada dėl šios aplinkybės egzistavimo buvo padaryta visiškai nepagrįstai, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina visiškai priešingą aplinkybę. Dėl šios aplinkybės egzistavimo Nutarime tiesiogiai apskritai nebuvo pasisakyta – buvo nurodyta tik tai, kad dėl užstato sumokėjimo buvo pasikreipta į pareiškėjo darbuotoją. Aplinkybę dėl to, jog užstatą už UAB „Būsto aplinka“ neva sumokėjo pareiškėjas, Konkurencijos taryba pirmą kartą nurodė tik atsiliepime į pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų skundus dėl Nutarimo panaikinimo, tačiau šios aplinkybės nepagrindė jokiais bylos ar tyrimo medžiagoje esančiais įrodymais. Tiek skundžiamo teismo sprendimo motyvai, tiek Konkurencijos tarybos pozicija dėl šios faktinės aplinkybės egzistavimo aiškiai prieštarauja prie bylos prijungtai tyrimo medžiagai – tyrimo medžiaga aiškiai patvirtina, kad užstatą už dalyvavimą viešajame pirkime sumokėjo ne pareiškėjas, o pati UAB „Būsto aplinka“; 

72.1.2.  Aplinkybė, kad pareiškėjas dukterinei įmonei teikė (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo visiškai nepagrįstai buvo įvertinta kaip sudaranti pagrindą taikyti vieno ekonominio vieneto doktriną. Ši aplinkybė pati savaime nėra ir negali būti reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjas darė lemiamą įtaką bendrovei UAB „Mano aplinka“. Visiškai įprasta, kad ūkio subjektas dalį savo veiklos vykdymui reikalingų (duomenys neskelbtini) įsigyja iš išorinių tiekėjų, kadangi tai yra efektyviau kaštų aspektu ir bendrovei yra reikalingas mažesnis aptarnaujantis personalas. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika aiškiai patvirtina, kad jeigu dukterinė bendrovė (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo pagrindu. Kartu su skundu dėl Nutarimo panaikinimo pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtino, kad visos (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „Būsto aplinka“ buvo teikiamos (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Europos Sąjungos teismų formuojamos praktikos ir (duomenys neskelbtini) tarp susijusių įmonių visiškai nepagrįstai kvalifikavo kaip pagrindą taikyti vieno ekonominio vieneto doktriną bei pripažinti pareiškėją sudariusį draudžiamą susitarimą;

72.1.3.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tai, kad įmonė UAB „Būsto aplinka“ naudojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įmonei UAB „Būsto aplinka“ teikė (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, šių ūkio subjektų naudojamos (duomenys neskelbtini). Analogiška situacija būtų ir tuo atveju, jeigu tiek pareiškėjas, tiek įmonė UAB „Būsto aplinka“ (duomenys neskelbtini) būtų užsisakiusios savarankiškai iš (duomenys neskelbtini). Visgi, nei vienu, nei kitu atveju, (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti reikšmingas sprendžiant, ar pareiškėjas darė lemiamą įtaką bendrovei UAB „Būsto aplinka“. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad pareiškėjas yra atsakingas už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, kuriuo apskritai buvo kaltinamas ne pareiškėjas, o trečiasis asmuo, negali būti paremtos aplinkybe, kad pareiškėjas ir šis trečiasis asmuo savo veikloje naudoja (duomenys neskelbtini). Tokia praktika yra ydinga ir pareiškėjui sukelia itin reikšmingus neigiamus padarinius (finansinius, reputacijos, galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir t.t.) dėl aplinkybės, kuri neturi nieko bendro su lemiamos įtakos įgyvendinimu dukterinės bendrovės atžvilgiu.

72.2.  Pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai – pareiškėjas paneigė lemiamos įtakos prezumpciją ir vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo prielaidas (ABTĮ 147 str.):

72.2.1.  Nė vienas pareiškėjo valdymo organo narys jokių pareigų bendrovėje UAB „Būsto aplinka“ neužėmė ir neužima. Tokiu būdu, UAB „Būsto aplinka“ veiklos ir darbo organizavime nedalyvavo nė vienas asmuo, kuris UAB „Mano Būsto priežiūra“ atlieka valdymo ar priežiūros organo nario funkcijas. Aplinkybė, kad patronuojančios bendrovės valdymo organų nariai neužima jokių pareigų pažeidimą padariusioje dukterinėje bendrovėje, yra savarankiškas įrodymas, kad patronuojanti bendrovė (pareiškėjas) lemiamos įtakos dukterinei bendrovei (UAB „Būsto aplinka“) nedaro. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šią aplinkybę (t. y. kad valdymo organų nariai dukterinėje bendrovėje neužėmė jokių pareigų) pirmosios instancijos teismas akcentavo kaip pagrindą panaikinti Nutarimą dalyje dėl vieno ekonominio vieneto doktrinos, ir, atitinkamai, atsakomybės taikymo įmonės City Service SE atžvilgiu. Tačiau, esant visiškai tapačiai situacijai pareiškėjo atveju, šios aplinkybės teismas nepagrįstai neįvertino kaip sudarančios pagrindą panaikinti Nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu;

72.2.2.  Vieno ekonominio vieneto doktrina taikytina tik tada, kai patronuojanti bendrovė ne tik gali daryti lemiamą įtaką dukterinei bendrovei, tačiau šią lemiamą įtaką įgyvendina faktiškai. Visgi, jokio aktyvaus pareiškėjo įsitraukimo į UAB „Būsto aplinka“ veiklą nei tyrimui aktualaus viešojo pirkimo, nei bet kokio kito sandorio ar veiklos vykdymo atveju, tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Kitaip tariant, nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kada pareiškėjas dukterinei bendrovei būtų davęs kokius nors nurodymus. Priešingai, pareiškėjas teikė į bylą įrodymus, kad nors atitinkamų sandorių sudarymui UAB „Būsto aplinka“ (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos sandorius UAB „Būsto aplinka“ (duomenys neskelbtini). Esant pareiškėjo pateiktiems įrodymams, o Konkurencijos tarybai (kaip baudžiamojo pobūdžio kaltinimą palaikančiai institucijai) nenurodžius nė vieno atvejo, kada UAB „Būsto aplinka“ būtų (duomenys neskelbtini), Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti panaikintas. Taigi, lemiamos pareiškėjo įtakos bendrovei UAB „Būsto aplinka“ Konkurencijos taryba neįrodė, o byloje surinkti įrodymai lemiamos įtakos prezumpciją vienareikšmiškai paneigė. Atitinkamai, vieno ekonominio vieneto doktrina pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta visiškai nepagrįstai.

72.2.3.  Teismo buvo visiškai neįvertinta tai, kad UAB „Būsto aplinka“ sprendimus priėmė ir rinkoje elgėsi savarankiškai nuo UAB „Mano Būsto priežiūra“, t. y.: sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) bendrovė UAB „Būsto aplinka“ priimdavo visiškai savarankiškai; jokios įtakos bendrovės UAB „Būsto aplinka“ sprendimams dėl (duomenys neskelbtini) UAB „Mano Būsto priežiūra“ nedarė; UAB „Būsto aplinka“ vykdė ir vykdo savarankišką veiklą (duomenys neskelbtini). Šios nurodytos aplinkybės Europos Sąjungos teismų buvo vertinamos kaip sudarančios savarankišką pagrindą panaikinti Europos Komisijos sprendimus, kuriais baudos už konkurencijos teisės pažeidimus buvo paskirtos konkurencijos teisės pažeidimą padariusių dukterinių bendrovių akcininkams. Teismas ignoravo ir tai, kad tyrimui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) realią ekonominę veiklą vykdančių dukterinių bendrovių akcininkas, todėl objektyviai neįmanoma, kad būtų galėjęs daryti lemiamą įtaką tokio kiekio dukterinių bendrovių elgesiui rinkoje ir veiklos organizavimui. Pareiškėjo nuomone, tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu jis vienareikšmiškai paneigė lemiamos įtakos bendrovei UAB „Būsto aplinka“ prezumpciją, ir, atitinkamai, vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo prielaidas.

73. Pareiškėjas UAB ,,Būsto aplinka“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje, kuria nepanaikintas Nutarimas dėl UAB ,,Būsto aplinka“ pažeidimo konstatavimo ir bazinės baudos dydžio skaičiavimo nuo UAB „Būsto aplinka“ pajamų visos Lietuvos Respublikos mastu, bei tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti UAB „Būsto aplinka“ naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį. 

74. Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

74.1.  Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją:

74.1.1.  Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad Konkurencijos taryba nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, o rinko, tyrė ir vertino tik pareiškėjų kaltę patvirtinančius įrodymus. Konkurencijos tarybai atsisakius tirti ar nustatytos aplinkybės atitinka ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio sudėtį, Nutarime liko neįvertinta, ar Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės kaltina ar teisina UAB „Būsto aplinka“. Nekaltumo prezumpcijos nepaisymą patvirtina skundžiamas teismo sprendimas, jame privalėjo būti atsižvelgta, kad UAB „Būsto aplinka“ viso tyrimo metu buvo laikoma kalta padariusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą ir ją teisinantys įrodymai netirti;

74.1.2.  Atsisakymas vertinti faktines aplinkybes per pareiškėją išteisinančią prizmę yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Konkurencijos taryba negalėjo netirti galimybės, kad pareiškėjas nesudarė draudžiamo susitarimo, o nukentėjo nuo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtų UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmų. Nagrinėjamoje byloje tarp UAB „Būsto aplinkos“ ir Konkurencijos tarybos nebuvo ginčo dėl faktinių aplinkybių, bet vyko ginčas dėl šių faktinių aplinkybių kvalifikavimo Konkurencijos įstatymo kontekste. Visgi, teisme faktinės aplinkybės buvo nagrinėtos siauriai, t. y. tik per Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prizmę, todėl buvo pažeista teismo pareiga ištirti faktines aplinkybes ir joms pritaikyti teisę („teismas žino teisę“), kaip tai numatyta LVAT praktikoje ir ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje;

74.1.3.  Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės papildyti tyrimo, tačiau pritarė Nutarimui remdamasis motyvais, kurių nėra nei Nutarime, nei Konkurencijos tarybos 2019 m. balandžio 18 d. pranešime apie įtarimus, nei Konkurencijos tarybos procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu, vietoje pareiškėją teisinančios pozicijos tyrimo, buvo vertinta ir teismo papildyta tik pareiškėją kaltinanti versija.

74.2.  Pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek įrodymų vertinimo taisykles taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, tiek Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnių normų taikymo taisykles:

74.2.1.  Teismas itin susiaurino pilnos teisminės kontrolės apimtis, tiriant tik Konkurencijos tarybos pažeidimo versiją, bet pačių Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų visapusiškai neanalizavo. Teismo sprendimu ir Nutarimu ne aplinkybėms pritaikyta teisė, o pagal teisę parinktos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą objektyviai ir nešališkai įvertinti surinktus įrodymus, tačiau vietoje to patvirtintas objektyvumo stokojantis Nutarimas.

74.2.2.  Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymą ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalį vertinant ar užtenka įrodymų, kad faktines aplinkybes būtų galima kvalifikuoti būtent pagal šį straipsnį. Konkurencijos taryba privalėjo nustatyti, kad UAB „Būsto aplinka“ aiškiai patvirtino, jog dalijasi savo neskelbtina komercine informacija per J. M., tačiau tokių įrodymų nenustatė. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi negalėjo prieiti išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nustatymo pagrįstumo nesant pareiškėjo valios sudaryti draudžiamą susitarimą įrodymams;

74.2.3.  Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas nulemtas netinkamo įrodymų skirstymo į tiesioginius ir netiesioginius atlikimo. Būtent priderinimą, o ne suderinimą pagrindžia aplinkybė, kad UAB „Būsto aplinka“ komercinę paslaptį sudaranti informacija nutekėjo per pašalinį fizinį asmenį (J. M.), o ne UAB „Būsto aplinka“ darbuotoją. Teismas ignoravo, kad Konkurencijos tarybos teigimu, tarp UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ kontaktai vyko tariamai dėl draudžiamo susitarimo, tačiau kodėl tokiu atveju patį suderinimą ir pasiūlymų perdavimą buvo būtina atlikti per su UAB „Būsto aplinka“ nesusijusį fizinį asmenį, o ne tiesiogiai tariamo kartelio dalyvių darbuotojams – nepaaiškinta. Teismui suklydus kas yra tiesioginiai įrodymai, įrodymai buvo įvertinti klaidingai.

74.3.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino bazinį baudos dydį, Konkurencijos tarybai nepagrįstai leidžiant nukrypti nuo pačios Konkurencijos tarybos administracinės praktikos ir tinkamo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo atveju skiriamos baudos pardavimų vertės apskaičiavimo taisyklių, t. y. leista su pažeidimu susijusiomis pajamomis laikyti UAB „Būsto aplinka“ pajamas, gautas visos Lietuvos Respublikos teritorijoje:

74.3.1.  Pati Konkurencijos taryba esant tariamam draudžiamam susitarimui viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su paslaugų teikimu konkrečioje teritorijoje, pardavimų vertę apskaičiuoja apsiribodama būtent tos teritorijos mastu, todėl baudos individualizavimo, apskaičiuojant pavojingumo koeficientą, atžvilgiu, Konkurencijos tarybos administracinė praktika turėjo būti aktuali ir UAB „Būsto aplinka“ pardavimo pajamų atžvilgiu; 

74.3.2.  Patvirtinus pardavimų vertę visos Lietuvos Respublikos teritorijos mastu ribas, teismas ignoravo baudų, skiriamų tariamų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimų atveju, apskaičiavimo prasmę. Pardavimų vertė nepagrįstai praplėsta iki visos Lietuvos Respublikos teritorijos, kadangi net netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos (kurių pareiškėjas negavo), galėtų būti laikomos susijusiomis tik su Vilniaus miesto teritorija dėl Kapinių tvarkymo specialaus reguliavimo savivaldybių lygiu bei paslaugų teikimo ekonominiu prasmingumu.

75. Pareiškėjas UAB ,,Naujininkų ūkis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti UAB ,,Naujininkų ūkis“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

76. Pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

76.1.  Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi UAB „Naujininkų ūkis“ nesudarė jokio draudžiamo susitarimo su UAB „Būsto aplinka“ ir (ar) UAB „City Service Engineering“, pasiūlymą Pirkime teikė savarankiškai, pasiūlymo kainos dalies nederino su UAB „Būsto aplinka“ ir (ar) UAB „City Service Engineering“. Pirmosios instancijos teismui iš tariamų pažeidėjų rato pašalinus UAB „City Service Engineering“, apskritai dingo bet koks faktinis ryšys, kuriuo galėtų būti grindžiama klaidinga aplinkybė, kad UAB „Naujininkų ūkis“ tariamai derino pasiūlymus Pirkime su UAB „Būsto aplinka“. Pareiškėjas paaiškina, kad teismui nustačius, jog UAB „City Service Engineering“ neatliko jokio pažeidimo, Nutarimu inkriminuojamo pažeidimo teorija sugriuvo, todėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu negalėjo būti konstatuotas. Nustačius, kad tarp J. M. veiksmų ir UAB „City Service Engineering“ nėra ryšio UAB „City Service Engineering“ atsakomybei atsirasti, ignoruota, kad tokio paties ryšio nėra ir tarp J. M. ir UAB „Būsto aplinka“, taigi UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“. Nutarime susiejamos trys aplinkybės patvirtinančios tariamą sudarytą konkurenciją ribojantį susitarimą: a) UAB „Naujininkų ūkis“ viešųjų pirkimų pasiūlyme padarytos klaidos, b) telefoniniai pokalbiai tarp UAB „Ecoservice“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ bei c) UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojo vienkartinis kontaktas su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja. Nurodytos aplinkybės nėra tarpusavyje susijusios ir nepatvirtina kainų derinimo. Vienintelis bent kiek konkretus įrodymas, kuris galėtų patvirtinti, kad UAB „Naujininkų ūkis“ suderino savo pasiūlymo kainą su UAB „Būsto aplinka“ buvo pripažintas teismo skundžiamu sprendimu nepagrįstu. Taigi, tariamas draudžiamas susitarimas tarp UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ patvirtintas nesant įrodymų, kad toks susitarimas iš tikrųjų buvo derinamas ir sudarytas.

76.2.  Pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, kadangi pažeidimo nustatymo dalyje buvo patvirtintas Nutarimas, kuris priimtas po tyrimo, kuriame nebuvo surinkti tariamo draudžiamo susitarimo sudėtį patvirtinantys įrodymai. Teismas pažeidė įrodinėjimo standartą:

76.2.1.  Teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus dėl to, kad Konkurencijos taryba neįrodė šalių valios sutapimo suderinimo. LVAT 2011 m. kovo 28 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-2577/2011) suformuota iki šiol nekeista taisyklė, kurią cituoja ir Konkurencijos taryba Nutarimo 228 punkte, kad kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalinga nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu <...>. Tačiau teismo sutapusi šalių valia veikti rinkoje atitinkamu būdu nėra nustatyta. Vienintelis netiesioginis įrodymas dėl valios derinimo pripažintas nepakankamu taikyti atsakomybę pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Taigi, nesant jokiems įrodytiems kontaktams, kuriuose galėtų būti atskleista (ir suderinta) Pirkimo kaina, valios sutapimas ir (ar) suderinimas nėra įrodytas;

76.2.2.  Teismas akivaizdžiai suklydo, teigdamas, kad byloje surinkti tiesioginiai pažeidimo įrodymai. Nagrinėjamoje byloje jokios sutarties (rašytinės ar žodinės) kaip įrodymo nėra. O netiesioginių įrodymų surinkta akivaizdžiai nepakankamai ir netiesioginiai įrodymai įvertinti pažeidžiant UAB „Naujininkų ūkis“ taikomas garantijas ir įrodymų vertinimo taisykles;

76.2.3.  Skundžiamu teismo sprendimu patvirtintas Nutarimo tariamas teisėtumas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio įrodymo dalyje, remiantis argumentais, kurių nėra Nutarime. Teismas pateikė motyvus, kodėl neva pasiūlymai yra suderinti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio draudžiamu būdu, tačiau tokių motyvų nėra Nutarime. Vadinasi, teismas veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir nagrinėjo ne Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o papildomai, už Konkurencijos tarybą, įrodė tariamą draudžiamą susitarimą. Tokios teisės teismui nėra suteiktos (žr. Konkurencijos įstatymo 34 str., VAĮ 8 str. 1 d.).

76.3.  Teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus ištirta ir paneigta, kad UAB „Naujininkų ūkis“ neva padarė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimą, arba privalėjo pats šias aplinkybes ištirti ir paneigti. Teismas bylą nagrinėjo turėdamas išankstinį sprendimą dėl bylos baigties. Teismas kuria teisinį netikrumą, dvigubo baudimo situaciją ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją:

76.3.1.  Pirmosios instancijos teismas atsisakė stabdyti bylą dėl anksčiau pradėtos civilinės bylos, kurioje UAB „Naujininkų ūkis“ įrodinėja tais pačiais veiksmais neatlikęs visiškai kito Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Buvo sukurtos prielaidos UAB „Naujininkų ūkis“ dvigubam baudimui. Jeigu nagrinėjama administracinė byla būtų buvusi sustabdyta, pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs atsižvelgti į tai ar UAB „Naujininkų ūkis“ atliko ar neatliko Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimą, kurio atlikimas savaime panaikina galimybę tais pačiais veiksmais (nukreiptais prieš UAB „Būsto aplinka“) pažeisti draudimą sudaryti kartelinį susitarimą (suderintą kartu su UAB „Būsto aplinka“);

76.3.2.  Neišsprendus Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnio normų taikymo nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms konkurencijos, teismas ne tik sukūrė prielaidas dvigubam baudimui, tačiau ir sukūrė teisinį netikrumą. Konkurencijos taryba nepriėmė nei vieno nutarimo, kuriuo įrodinėtų, kad vienai įmonei nusiviliojus darbuotojus iš kitos įmonės ir tokių veiksmų pagalba pradėjus naudotis pastarosios komercinėmis paslaptimis, šios dvi įmonės neva sudarė draudžiamą susitarimą (pvz., dėl informacijos mainų draudimo). Tačiau po teismo sprendimo, lieka neaišku kaip turi būti atskirtos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir 15 straipsnio pažeidimo ribos ir ar tik vienas iš tariamo kartelio dalyvių iš tikrųjų patirs visas įmanomas tariamo draudžiamo susitarimo sudarymo neigiamas pasekmes;

76.3.3.  Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pažeista UAB „Naujininkų ūkis“ nekaltumo prezumpcija, kadangi teismui nesustabdžius bylos nagrinėjimo, byla nebuvo išnagrinėta faktines aplinkybes įvertinus visapusiškai, kilusias abejones vertinant UAB „Naujininkų ūkis“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tik tai ar UAB „Naujininkų ūkis“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, tačiau nevertino ar tos pačios faktinės aplinkybės galėjo būti kvalifikuotos kitaip. Tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas būtų priėjęs išvados, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas negalėjo būti konstatuotas Nutarimu, kadangi yra pagrįstų abejonių ar buvo padarytas būtent šis pažeidimas, o tokios abejonės turi būti vertinamos UAB „Naujininkų ūkis“ naudai.

77. Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – City Service SE, UAB „Būsto aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus atmesti.

78. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl City Service SE, UAB „City Service Engineering“ skundų tenkinimo, solidarios atsakomybės taikymo ir baudų yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai panaikino Nutarimo 2.1 ir 2.2 punktus ir grąžino iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą. Atsakovas Konkurencijos taryba apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

78.1.  Nutarimu UAB „City Service Engineering“ tinkamai pripažinta atsakinga už pažeidimą. UAB „City Service Engineering“ Nutarimu pritaikyta atsakomybė už draudžiamą susitarimą atsižvelgiant į tai, kad: a) jis priklauso tam pačiam ekonominiam vienetui kaip ir UAB „Mano aplinka“ ir atliko aktyvius veiksmus pasiūlymų derinime, t. y. padėjo to paties ekonominio vieneto bendrovei suderinti pasiūlymus Pirkime ir b) pagal ESTT praktiką pripažįstama, kad bendrovė padedanti kitai bendrovei sudaryti draudžiamą susitarimą gali būti atsakinga už visą pažeidimą, nors jos vaidmuo buvo tik pagalbinis ar ji tik vykdė nurodymus (žiūrėti Nutarimo 214 pastraipą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad SA Musique Diffusion francaise and others prieš Komisiją (97 p.) byloje ESTT pažymėjo, jog juridinio asmens kaltei pagrįsti iš esmės pakanka (t. y. ir reikalinga) įgalinto veikti įmonės vardu asmens veiksmo, ko šioje administracinėje byloje nenustatyta. Tačiau šioje byloje nenurodyta, kad juridinio asmens kaltei pagrįsti yra reikalinga parodyti, kad asmuo buvo įgaliotas veikti įmonės vardu. Kaip tik šioje byloje yra nurodyta, kad ūkio subjektas pagal konkurencijos teisę gali būti laikomas atsakingu už savo darbuotojo veiksmus dalyvaujant draudžiamame susitarime nepriklausomai nuo to, ar vadovybė leido ir / ar nurodė savo darbuotojams atlikti tam tikrus veiksmus ir ar žinojo apie tokį elgesį. Pakanka faktinio įgaliojimo darbuotojui dirbti tam tikroje srityje, kad įmonė būtų atsakinga už pažeidimą. Atsakovo nuomone, UAB „City Service Engineering“ atsakomybė turi būti aiškinama ne pagal teismų išaiškinimus, suformuluotus Baudžiamojo kodekso taikyme, bet pagal konkurencijos teisę ir teismų išaiškinimus konkurencijos bylose. Nutarimu buvo nustatyta, kad J. M. buvo UAB „CSE“ darbuotoja bei UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ vadovų sutarimu padėjo UAB „Mano aplinka“ su viešaisiais pirkimais (įskaitant Pirkimą), todėl Konkurencijos tarybai nereikėjo įrodyti, kad J. M. turėjo UAB „City Service Engineering“ įgaliojimą veikti, sudarant draudžiamą susitarimą, UAB „CSE“, kurios darbuotoja ji buvo, vardu. UAB „City Service Engineering“ yra ekonominio vieneto dalis, todėl veikė jos pagrindinio akcininko City Service SE naudai ir interesais. Tai patvirtina ir darbų organizavimas ekonominio vieneto viduje, kai UAB „City Service Engineering“ padėdavo UAB „Mano aplinka“ dėl (duomenys neskelbtini) (jeigu bendrovės būtų savarankiškos, tokios pagalbos neteiktų). Taigi UAB „City Service Engineering“ ir City Service SE turėjo žinoti apie jos darbuotojos pagalbą Pirkime sudarant draudžiamą susitarimą. UAB „City Service Engineering“ turėjo visas galimybes prižiūrėti J. M., kad konkurencijos teisės reikalavimai nebūtų pažeisti ir vien tai, kad bendrovei nepavyksta užtikrinti teisėtos savo darbuotojo veiklos, bendrovės atsakomybės nešalina. Taip pat Konkurencijos tarybai nereikėjo įrodinėti, kad J. M. buvo rekomenduota būtent UAB „City Service Engineering“ vadovybės, kad UAB „City Service Engineering“ būtų atsakingas už pažeidimą.

78.2.  City Service SE pagrįstai Nutarimu pripažinta atsakinga už pažeidimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino, kad City Service SE teikė pakankamai įrodymų, jog jis, kaip patronuojanti įmonė, nedaro lemiamos įtakos pažeidimą padariusiai įmonei. Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu taip pat pateiktas 2020 m. sausio 6 d. prašymas su rašytiniais įrodymais (City Service SE ir UAB „City Service Engineering“ kaip akcininkų sprendimai), iš kurių matyti, kad holdingo bendrovė nėra davusi nurodymų dėl kasdienės dukterinių bendrovių veiklos Lietuvos rinkoje, o iš esmės atliko tik privalomus Akcinių bendrovių įstatyme numatytus akcininko veiksmus, susijusius su vadovybės skyrimu ir strateginių klausimų sprendimu. Bendrovės įstatuose taip pat nenumatyta kasdienių sprendimų ir veiklos priežiūra, kontrolė ar vykdymo perėmimas. Teismo argumentai yra nepagrįsti:

78.2.1.  Pirmosios instancijos teismas vertino pavienius padrikus teiginius, nurodytus City Service SE skunde, nuorodas į Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagą, kur buvo atsakoma į Konkurencijos tarybos klausimus įvairiais tyrimo tikslais, bet ne vien dėl lemiamos įtakos darymo. Teismas iš esmės nevertino City Service SE ir patronuojamųjų bendrovių organizacinių, ekonominių ir teisinių ryšių, galinčių patvirtinti, kad jie nesudaro vieno ekonominio vieneto (o tai suprantama, nes nei Konkurencijos tarybai, nei teismui pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų). Dar daugiau, teismas ignoravo Nutarime (ypač Nutarimo 1.3 ir 3.1 dalyse) Konkurencijos tarybos pateiktus įrodymus dėl City Service SE lemiamos įtakos darymo UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Mano aplinka“ (per UAB „Mano Būsto priežiūra“) ir visiškai nepaneigė Konkurencijos tarybos išdėstytų argumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad ESTT praktikoje lemiamos įtakos prezumpcija buvo panaikinta tik Gosselin byloje pirmojoje instancijoje, tačiau šį sprendimą ESTT panaikino. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ESTT kelia aukštus reikalavimus lemiamos įtakos prezumpcijos paneigimui;

78.2.2.  Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ESTT sprendimą byloje General Qu?mica SA ir kiti prieš Europos Komisiją, kuriame panašios faktinės aplinkybės kaip Nutarime (kai City Service SE turi 100 procentų UAB „Mano Būsto priežiūra“ akcijų, o UAB „Mano Būsto priežiūra“ turi 100 procentų UAB „Mano aplinka“ akcijų). Teismas turėjo paaiškinti, kodėl nesivadovavo ESTT sprendime nustatyta prezumpcija pagal kurią reikia laikyti, kad City Service SE daro lemiamą įtaką UAB „Mano aplinka“, nebent įrodoma, kad arba tarpininkaujanti bendrovė, arba UAB „Mano aplinka“ rinkoje veikė savarankiškai. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįsti, kokie įrodymai rodo, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ veikė savarankiškai rinkoje ir iš esmės nesilaikė jo nurodymų, tačiau tokių įrodymų City Service SE nepateikė, todėl jis nepaneigė prezumpcijos ir turi būti atsakingas už pažeidimą. Atkreiptas dėmesys, kad City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ nuomonėse dėl tyrimo išvadų nepaneigė lemiamos įtakos prezumpcijos, jie nepateikė Konkurencijos tarybai nuomonės dėl tyrimo išvadų įrodymų apie organizacinius, ekonominius ir teisinius ryšius, kurie aiškiai rodytų, kad UAB „Mano aplinka“ nepriklausomai sprendžia dėl savo elgesio/komercinės veiklos/komercinės politikos rinkoje, ir iš esmės nesilaiko City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodymų. Todėl Konkurencijos taryba Nutarime negalėjo įvertinti, ar UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ veikia savarankiškai. Kita vertus, Konkurencijos taryba Nutarime (1.3. ir 3.1. dalys) įvertino tuos duomenis, kuriuos turėjo ir iš kurių matyti, kad patronuojančios bendrovės darė lemiamą įtaką patronuojamoms bendrovėms. Skunduose teismui pareiškėjai teigė, kad jie buvo pateikę įrodymus dėl lemiamos įtakos prezumpcijos paneigimo, tačiau tai yra netiesa. Bendrovės skunduose teismui tik davė nuorodas į tyrimo bylos medžiagą, kur daugumoje atvejų buvo atsakymai į Konkurencijos tarybos užduotus klausimus. Nutarime buvo atsakyta į visus pareiškėjų argumentus, išdėstytus jų nuomonėse dėl tyrimo išvadų ir Nutarime aiškiai nurodyta, kad bendrovės nepateikė įrodymų dėl prezumpcijos paneigimo. Tačiau Konkurencijos taryba negalėjo Nutarime atsakyti į argumentus dėl lemiamos įtakos prezumpcijos paneigimo, išdėstytus teismui skunduose. Kitaip tariant City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ skunduose teismui iš esmės pateikė ne įrodymais pagrįstą analizę, kuri aiškiai rodytų patronuojamų bendrovių savarankišką elgesį rinkoje, jų nuosekliai priimamus iš esmės savarankiškus sprendimus nuo patronuojančių bendrovių, o pateikė tik nepagrįstus teiginius ir nuorodas Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagą, o tokiais teiginiais negali būti paneigiama prezumpcija;

78.2.3.  Atsakant į pirmosios instancijos teismo argumentą, kad holdingo bendrovė nėra davusi nurodymų dėl kasdienės dukterinių bendrovių veiklos, o iš esmės atliko tik privalomus Akcinių bendrovių įstatyme numatytus akcininko veiksmus, susijusius su vadovybės skyrimu ir strateginių klausimų sprendimu, atsakovo atkreiptas dėmesys į ESTT sprendimą Gosselin byloje, kur Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimo dalį, išaiškinęs, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą remdamasis vien atsižvelgiant į bendrovių teisę atlikta analize ir nusprendęs, jog faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpcija nuginčyta, tačiau prieš padarydamas šią išvadą neatsižvelgė į ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius, kurie sieja patronuojančią ir patronuojamąją bendroves. Atsakovas pažymi, kad lemiamą įtaką patronuojamai bendrovei pirmiausia rodo ne tai, ar įstatuose yra numatyta kasdienių sprendimų ir veiklos priežiūra, o tai ar tokia įtaka yra strateginiams patronuojamos bendrovės sprendimams, komercinei politikai. Net jei nebūtų įtakos kasdienei veiklai, bet būtų įtaka strateginiams sprendimams (kaip pavyzdžiui strateginio veiklos plano tvirtinimas, pritarimas biudžetui), būtų patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos darymas patronuojamai bendrovei. Nutarime nurodyta, kad yra privalomas City Service SE pritarimas UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ tvirtinant jų veiklos strategijas. Be to, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ strateginiai sprendimai, įskaitant ir biudžeto planavimą bei investicijas, priimami bendrovių viduje, vėliau derinami ir tvirtinami City Service SE (Nutarimo 36 pastraipa). Nutarime taip pat nurodyta kaip City Service SE galėjo lemti net kasdienę UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiklą, kas gali turėti lemiamos įtakos bendrovių komercinei veiklai: City Service SE atstovai dalyvauja UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ vadovų ir kitų darbuotojų susitikimuose pagal poreikį, o susitikimai būna susiję su bendrovės, kaip kontroliuojančio asmens funkcijų ir turtinių bei neturtinių teisių įgyvendinimu; City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ vadovybėse buvo tie patys asmenys;

78.2.4.  Tai, kad nėra persidengiančių darbuotojų tarp UAB „Mano aplinka“ ir City Service SE savaime nepaneigia prezumpcijos (nėra tokio ESTT sprendimo, kuriuo būtų išaiškinta, kad toks faktas paneigia prezumpciją). Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad atsižvelgiant į organizacinius, ekonominius ir teisinius ryšius, aiškiai būtų įrodyta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepriklausomai sprendžia dėl savo elgesio/komercinės veiklos/komercinės politikos rinkoje, ir iš esmės nesilaiko City Service SE nurodymų. Be to, teismas nepateikė argumentų, kad UAB „City Service Engineering“ savarankiškai veikia rinkoje, o nepaneigus prezumpcijos laikoma, kad yra daroma lemiama įtaka. Vien tai, kad UAB „City Service Engineering“ padėjo UAB „Mano aplinka“ sudaryti draudžiamą susitarimą, pagal ESTT praktiką užtraukia UAB „City Service Engineering“ atsakomybę (nepriklausomai nuo to, ar UAB „City Service Engineering“ priklauso vienam ekonominiam vienetui);

78.2.5.  Pirmosios instancijos teismas iš viso neįvertino ir nepaneigė Konkurencijos tarybos argumentų dėl lemiamos įtakos darymo, išdėstytų Nutarimo 1.3. ir 3.1 dalyse. Jau vien šių argumentų pagrindu galima įrodyti, kad City Service SE per UAB „Mano Būsto priežiūra” darė lemiamą įtaką UAB „Mano aplinka” (net netaikant prezumpcijos) ir kad City Service SE darė lemiamą įtaką UAB „City Service Engineering“. Todėl pareiškėjas ir teismas turėjo bent jau paneigti Nutarime išdėstytus argumentus dėl lemiamos įtakos darymo (ko nepadarė). Teismas neteisingai vertino, kad prezumpciją galima paneigti vien tik argumentais, kad patronuojanti bendrovė nedaro įtakos kasdieniams UAB „Mano aplinka“ sprendimams. Teismas suklydo dėl to, kad prezumpcijai paneigti įvertinęs tai, ar patronuojanti bendrovė daro įtaką kasdieniams patronuojamos bendrovės veiksmams, turėjo vertinti ar daroma įtaka strateginiams sprendimams ir komercinei veiklai. Teismas suklydo taip pat dėl to, kad nevertino, ar įrodymų visuma apie organizacinius, ekonominius ir teisinius ryšius aiškiai rodo, kad patronuojamoji bendrovė nepriklausomai sprendžia dėl savo elgesio/komercinės veiklos/komercinės politikos rinkoje, ir iš esmės nesilaiko jos patronuojančiosios bendrovės nurodymų. Tai, kad City Service SE teigia, jog nedavė formalių nurodymų UAB „Mano aplinka“ (tiesiogiai ar per UAB „Mano būsto priežiūra“) nereiškia, kad nurodymai negalėjo būti ir neformalūs, duoti kitais būdais (pavyzdžiui, per V. T., A. J. ir G. J. ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ skiriamą UAB „Mano aplinka“ vadovą, per City Service SE atstovų dalyvavimą UAB „Mano aplinka“ vadovų ir darbuotojų susitikimuose ir pan.). Teismas nepagrįstai neįvertino, kad City Service SE darydama lemiamą taką UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir turėdama persidengiančius valdymo organų narius bei tuo pat metu UAB „Mano Būsto priežiūra“ skirdama UAB „Mano aplinka“ vadovą, pritardama (duomenys neskelbtini), tvirtindama (duomenys neskelbtini), dalyvaudama UAB „Mano aplinka“ darbuotojų ir vadovų susitikimuose, galėjo daryti lemiamą įtaką jos veiklai. Visuma Nutarime nurodytų aplinkybių rodo, kad City Service SE darė lemiamą įtaką UAB „Mano Būsto priežiūra“, kas iš esmės reiškia, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ faktiškai veikia rinkoje suderinamai su City Service SE interesais ir su jo žinia. Atitinkamai, jeigu UAB „Mano Būsto priežiūra“ daro lemiamą įtaką UAB „Mano aplinka“ tai reiškia, kad tą įtaką netiesiogiai daro ir City Service SE.

78.3.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ solidarios atsakomybės už pažeidimą. Konkurencijos įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, todėl ūkio subjekto sąvoką taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį turi būti aiškinama taip, kaip ji suprantama ES konkurencijos teisėje ir ESTT sprendimuose. Solidari kelių juridinių asmenų atsakomybė kyla iš sąvokos „ūkio subjektas“, nepaisant to, kad nei Konkurencijos įstatyme, nei Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 ir 102 straipsniuose, nei Reglamente nėra nurodyta, kad ūkio subjektą sudarantys fiziniai ar juridiniai asmenys už pažeidimą gali atsakyti solidariai. Ūkio subjekto sąvoka yra neatsiejama nuo solidarios atsakomybės, todėl jeigu yra pripažinta, kad pažeidimą padarė vienas ekonominis vienetas, pagal Konkurencijos įstatymą, turi būti taikoma bauda tam ūkio subjektui, o ne atskiriems juridiniams asmenims. Priešingai nei nurodė teismas, solidari atsakomybė niekaip nepažeidžia individualios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus principo, kadangi asmeniškai atsakingas laikomas ūkio subjektas, o ne jį sudarantys mažesni juridiniai vienetai. Sprendimą skirti sankcijas galima adresuoti City Service SE, net jei jis ir nepadarė konkrečių pažeidimo veiksmų, nes jis daro lemiamą įtaką patronuojamoms bendrovėms. Tuomet patronuojamų bendrovių veiksmai priskiriami City Service SE ir laikoma, kad City Service SE yra asmeniškai atsakinga už pažeidimo veiksmus. Tai reiškia, kad šiame kontekste City Service SE Nutarimu skirta atsakomybė negali būti laikoma atsakomybe be kaltės. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netaikyta solidari atsakomybė vienam ekonominiam vienetui, yra nepagrįstas.

78.4.  Nutarime bauda paskaičiuota teisingai ir aprašyta aiškiai. Baudos dydžiai nustatomi pagal kiekvienos konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, kad Baudos dydžiai dėl pavojingumo ir atgrasymo turėtų būti mažesni vien dėl pirkimų skaičiaus ir susitarimą sudariusių bendrovių skaičiaus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors Nutarime nurodyta, kad susitarimą sudarė dvi bendrovės, tačiau joms reikšmingai padėjo UAB „City Service Engineering“, o patronuojančioms bendrovėms City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“ buvo priskirti UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ veiksmai (t. y. pažeidimą padarė penkios bendrovės), o tai kaip tik nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir nerodo kad turėtų būti taikoma mažesnė bauda, tačiau priešingai – patvirtina, kad pažeidimo pavojingumas yra didelis. Pirkimas buvo tarptautinis, jame galėjo dalyvauti ūkio subjektai ir iš kitų savivaldybių bei kitų valstybių, todėl pažeidimo poveikis galėjo būti didesnis nei tik Vilniaus miestui. Nutarimu skiriama bauda už vieną pavojingiausių draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose, o paskaičiuota bauda tesudaro (duomenys neskelbtini) nuo viso ekonominio vieneto bendrųjų pajamų, kai pagal Konkurencijos įstatymą galima skirti baudą iki 10 procentų bendrųjų ūkio subjekto pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad turėtų būti skiriamas mažesnis atgrasymo dydis. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Baudų aprašo nuostatomis, Nutarime nuosekliai aprašė kiekvieną baudos skaičiavimo etapą ir dydį (mechanizmą): nurodė tiesiogiai, netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas, pažeidimo pavojingumo dydį, pažeidimo trukmę, atgrasymo dydį. Pagal šiuos dydžius nuosekliai pagal Baudų aprašą galima suskaičiuoti baudą. Konkurencijos priežiūros institucijos diskrecijos teisė taikant baudas už konkurencijos taisyklių pažeidimus pripažįstama ir ESTT praktikoje.

79. Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo reikalavimus, susijusius su Nutarimu paskirtos baudos apskaičiavimu, bei dėl apeliacinio skundo pirmosios instancijos teismo reikalavimų, grindžiamų Konkurencijos tarybos apeliacinio skundo 1–3 dalyse pateiktais argumentais, spręsti teismo nuožiūra.

80. UAB „Būsto aplinka“ atsiliepime dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

80.1.  Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į LVAT praktiką, nusakančią, kad vertinant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, dalyvių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą ir pan., kaip tai nurodyta Aprašo 10 punkte. Konkurencijos taryba šių aplinkybių Nutarime neįvertino. Todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai siekia patvirtinimo, kad nagrinėjamu atveju, pavojingumo koeficientui apskaičiuoti tenkanti pardavimų dalis turi sudaryti maksimalų dydį – 30 proc. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, kadangi: Konkurencijos taryba akivaizdžiai nesivadovavo Aprašo nuostatomis; Konkurencijos taryba klaidingai supainioja pažeidimo pavojingumo pobūdį (tariamas kartelis viešajame pirkime), ir pažeidimo pavojingumo laipsnį (paties kartelio „sunkumą“ pagal Aprašo 10 p.), bei siekia visus pažeidimus laikyti „pavojingiausiais“; pažeidimo pobūdis nagrinėjamu atveju nėra aktualus kriterijus; Konkurencijos taryba siekia įtvirtinimo, kad gali pasirinkti kokią baudos sumą ji išieškos, tačiau tai prieštarauja pamatiniams teisiniams principams, reikalaujantiems, kad bausmės dydis priklausytų nuo su pažeidimu susijusių aplinkybių, o ne institucijos „nuotaikos“;

80.2.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Konkurencijos taryba niekaip nemotyvavo maksimalaus atgrasymo koeficiento taikymo UAB „Būsto aplinka“ atžvilgiu. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta aiški Konkurencijos tarybos pareiga motyvuoti taikomą poveikio priemonę ir Konkurencijos taryba savo pareigos Nutarime neįvykdė. Konkurencijos tarybos apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad bauda apskaičiuota nemotyvuotai ir nesilaikant Aprašo. Iš Nutarimo nėra akivaizdu ar UAB „Būsto aplinka“ skirtos baudos suma iš tikrųjų atitinka Apraše išdėstytas baudų skaičiavimo taisykles. Pareiškėjas pabrėžia, kad Konkurencijos tarybos argumentai ir motyvai, kurie pateikti ne Nutarime, yra nereikšmingi ir neteisėti. Be to, argumentus dėl baudos apskaičiavimo Konkurencijos taryba savo apeliaciniame skunde klaidingai pateikia tik per tariamo „vieno ekonominio vieneto“ prizmę, tačiau kodėl lygiai tokia pati bauda skirta UAB „Naujininkų ūkis“ – nėra jokio paaiškinimo nei Nutarime, nei Konkurencijos tarybos apeliaciniame skunde. Vadinasi, Nutarime nesant motyvams dėl maksimalaus atgrasymo koeficiento taikymo, Konkurencijos taryba tokių motyvų negali nei papildomai rinkti, nei papildomai pateikti;

80.3.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant teisinio pagrindo taikyti solidarią atsakomybę už tariamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Konkurencijos taryba klaidina teismą apeliaciniame skunde pateikdama bylos Europos Komisija prieš Siemens et al (ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Nr. C-231/11 P–C-233/11) citatą. Konkurencijos taryba argumentuoja, kad ESTT praktikoje nustatyta galimybė taikyti solidarią atsakomybę, tačiau baigdama cituoti Europos Komisija prieš Siemens et al sprendimo 52 punktą, nutylėjo tolimesnius 53–77 punktus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad solidarią baudą tarp „ūkio subjektų“ sudarančių juridinių asmenų dalimis paskirsto nacionaliniai teismai. Analogiškai, Konkurencijos taryba teigia, kad užtenka nustatyti pasiūlymų panašumą, jog konstatuoti draudžiamą susitarimą, nors tokia prezumpcija taikoma tik kai yra įrodyta, kad buvo dvišaliu būdu suderintos kainos. Tačiau Konkurencijos taryba nutyli, kad nenustatė paties dvišalio derinimo fakto. Taigi, tiek Nutarime, tiek Konkurencijos tarybos apeliaciniame skunde atsakovas savo prielaidas ir išvadas teikia kaip neva įrodytus faktus, tikrąsias aplinkybes ir teismų praktiką ištraukdama iš konteksto.

81. Pareiškėjas UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti UAB „Mano Būsto priežiūra“ priežiūra naudai iš Konkurencijos tarybos bylinėjimosi išlaidas.

82. UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Nutarimu pareiškėjui ir kitiems ūkio subjektams negalėjo būti pritaikyta įstatyme nenumatytos rūšies teisinė atsakomybė. Kadangi jokie nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina solidarios patronuojančios bendrovės teisinės atsakomybės vien dėl to, kad dukterinė bendrovė padarė konkurencijos teisės pažeidimą. Be to, Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai remiasi LVAT praktika – nurodomi LVAT išaiškinimai, kurie neva patvirtina galimybę nagrinėjamu atveju taikyti solidarią atsakomybę, buvo pateikti bylose, kuriose buvo taikomos ne tik nacionalinės teisės nuostatos (Konkurencijos įstatymas 5 str.), tačiau ir Europos Sąjungos teisė (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str.). Pareiškėjo nuomone, atmestini kaip nepagrįsti Konkurencijos tarybos argumentai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis sudaro pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti solidarią atsakomybę. O ir apeliaciniame skunde Konkurencijos taryba klaidingai interpretuoja Aprašo 6 punktą, kaip neva leisiantį ūkio subjektams paskirti didesnes individualias baudas, nei būtų taikant solidarią atsakomybę. Esant situacijai, kai pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o Konkurencijos įstatyme ir Apraše nėra apskritai sureguliuota, kaip turėtų būti apskaičiuojamas baudos dydis pažeidimo neatlikusiai įmonei, bauda pareiškėjo atžvilgiu apskritai negali būti skirta (lot. nulla poena sine lege, Konstitucijos 31 str. 4 d.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas iš Konkurencijos įstatymo pažeidimo apskritai negaudavo pajamų, Konkurencijos taryba savo praktikoje skirdavo tik simbolinę baudą arba ūkio subjektą atleisdavo nuo baudos, todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, atleidimas nuo baudos nagrinėjamu atveju yra vienintelis teisėtus lūkesčius bei Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies turinį atitinkantis teisinis rezultatas, susijęs su sankcijos pareiškėjo atžvilgiu taikymu.

83. Pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundą tenkinti.

84. UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepime dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

84.1.  Pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai, teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad sprendžiant UAB „City Service Engineering“ kaip juridinio asmens kaltumo ir teisinės atsakomybės klausimą, abipusis ryšys tarp kaltininko – J. M. kaip fizinio asmens ir trauktino teisinėn atsakomybėn UAB „City Service Engineering“ kaip juridinio asmens turi būti nustatytas. Konkurencijos taryba neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo, neatlikęs išsamaus tyrimo dėl konkretaus asmens (darbuotojo) veiksmų galimumo priskirti juos įmonės veiksmams, pripažinti, jog draudžiamą susitarimą sudarė ar pagelbėjo jį sudaryti UAB „City Service Engineering“. Konkurecijos tarybos motyvas, kad pagal konkurencijos teisę pakanka nustatyti fizinio asmens darbo santykių faktą ir to pasėkoje pripažinti juridinį asmenį dalyvavus sudarant draudžiamą susitarimą (kurio šios bylos atveju nebuvo), yra neteisėta ir nepagrįsta pozicija. Konkurencijos tarybos tikslas išvengti įrodinėjimo pareigos kartelio bylose, tuo pačiu išvengti įrodymų rinkimo ir aplinkybių nustatymo. Tokių pareigų nevykdymo rezultate UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ yra priversti gintis nuo kartelio šioje byloje, taip pat pagal UAB „Būsto aplink“ ieškinį dėl žalos, padarytos UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „City Service Engineering“ nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Jei aplinkybės dėl UAB „City Service Engineering“ žinojimo arba nežinojimo apie J. M. veiksmus Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu būtų tinkamai ištirtos, būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl padarytų pažeidimų pagal Konkurencijos įstatymo 5 arba 15 straipsnio kvalifikavimą. Todėl Konkurencijos tarybos nuogąstavimai, kad Konkurencijos tarybai kitose bylose teks įrodinėti abipusį ryšį tarp kaltininko fizinio asmens ir trauktino atsakomybėn juridinio asmens, yra visiškai nepagrįsti, nes tokią įrodinėjimo pareigą ir turi Konkurencijos taryba, kurios funkcijos yra tirti pažeidimus ir juos įrodinėti;

84.2.  Nei Konkurencijos taryba, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiu tikslu pasiūlymai tarp UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ turėjo būti derinami paliekant pasiūlymuose didesnę nei 30 procentų skirtumą tarp pasiūlymo kainų. Konkurencijos taryba skirdama maksimalius dydžius už pavojingumą ir atgrasymą pažeidė vienodo asmenų traktavimo ir baudų skyrimo nuoseklumo, skaidrumo ir objektyvumo principus (VAĮ 8 str. 1 d., 3 str.). Tai atsispindi ir pačiame apeliaciniame skunde – Konkurencijos taryba, teikdama argumentus dėl teismo sprendimo neteisėtumo nei žodžiu neužsimena apie UAB „Naujininkų ūkis“, t. y. visi argumentai dėl pagrindo taikyti maksimalius dydžius yra susiję su UAB „Būsto aplinka“ ir kitomis bendrovėmis. Taigi, savo nemotyvuotą Nutarimą prieš UAB „Naujininkų ūkis“, Konkurencijos taryba grindžia motyvais, kurie susiję ne su UAB „Naujininkų ūkis“, o su UAB „Būsto aplinka“. Tuo Konkurencijos taryba patvirtina, kad nei Nutarimo priėmimo metu, nei dabar neturi nei vieno faktinio ar teisinio argumento, susijusio su UAB „Naujininkų ūkis“ skirtos baudos pagrįstumu.

85. Pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo UAB „City Service Engineering“ skundas buvo tenkintas ir atmesti apeliacinį skundą.

86. UAB „City Service Engineering“ atsiliepime dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

86.1.  Atsakovas teigia, kad „Konkurencijos bylose tam, kad būtų įrodyta, kad ūkio subjektas atsakingas už pažeidimą, jo darbuotojas neturi turėti specialaus rašytinio įgaliojimo padaryti neteisėtus veiksmus ar pažeidimą. Pakanka, kad fizinis asmuo yra to juridinio asmens darbuotojas, kas pagal konkurencijos teisę, savaime reiškia, kad darbuotojas veikia įmonės vardu ir įmonei priskiriami to darbuotojo veiksmai“. Tačiau atsakovas nepateikia jokių konkrečių nuorodų į taikytinus materialinės teisės aktus ar atitinkamus teismų precedentus, kurie tokią itin blanketinę poziciją pagrįstų. Vien ta aplinkybė, kad konkretus fizinis asmuo yra tam tikro juridinio asmens darbuotojas, savaime nereiškia, kad jis automatiškai veikia įmonės vardu absoliučiai visais klausimais. Juo labiau tai nereiškia, kad už bet kokius, bet kurio darbuotojo veiksmus, net ir jį visai kitai funkcijai atlikti pasamdžiusiam juridiniam asmeniui, gali būti taikoma atsakomybė, iš esmės atitinkanti baudžiamosios atsakomybės teisinę prigimtį. Byloje nėra duomenų, kad J. M. būtų vykdžiusi pareiškėjo užduotis, ir / ar bendravimo su D. J. ar M. S. atvejais būtų buvusi vadovaujama pareiškėjo, todėl deklaratyvūs atsakovo skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti;

86.2.  Atsakovas teigia, jog pareiškėjas „neįrodė, kad J. M. neprisidėjo prie UAB ,Mano aplinka“ pasiūlymo turinio rengimo, tokio turinio nežinojo, kad su D. J. nekoregavo UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymo“. Pareiškėjas su tokia pozicija nesutinka. Pirmiausia, pateikdamas šį argumentą, atsakovas remiasi byloje nenustatytomis ir tyrimo metu neįrodytomis aplinkybėmis: nėra nustatyta, kad J. M. žinojo pasiūlymo turinį, ypač tokiu lygiu, kad būtų jį suvokusi, kaip konkurento pasiūlymą viešajame pirkime. Taigi pareiškėjas tiek tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad J. M. altruistiški santykiai su UAB „Būsto aplinka“ darbuotojais ir yra neįeinantys į jos pareigų ir įgaliojimų sritį. Juo labiau, atsakovo samprotavimai yra tiesiog nepagrįsti teisiniu požiūriu – asmuo gali viršyti įgaliojimus nebent tada, kai veikia tuos įgaliojimus suteikusio subjekto vardu. Atsakovas iškraipo byloje nustatytus faktus, nes byloje nėra nustatyta, kad J. M. vadovas būtų davęs bendrą nurodymą padėti UAB „Būsto aplinka“. Tai, kad faktai apeliaciniame skunde yra tiesiog iškraipyti, patvirtinta ir pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota faktinė aplinkybė, kad atsakovas tyrimo metu neapklausė J. M. vadovo;

86.3.  Atsakovas iš esmės siekia įtikinti teismą, kad J. M. padėjo D. J. su jo jau užpildytu pasiūlymu, ir todėl neva pareiškėjas dalyvavo derinant UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ pasiūlymus. Darytina išvada, kad pareiškėjui ir UAB „Naujininkų ūkis“ nesant konkurentais, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas nebuvo atliktas. Atsakovas, menkindamas EŽTK standartų taikymą nagrinėjamoje byloje, ignoruoja tai, kad pareiškėjui yra taikoma nekaltumo prezumpcijos garantija. Byloje nesant jokių įrodymų, kad dėl konkrečių inkriminuojamų veiksmų būtų kokia nors pareiškėjo kaltė, pareiškėjo skundą teismas pagrįstai tenkino, ir atitinkamą Nutarimo dalį panaikino;

86.4.  Atsakovas gana tiksliai apibendrina nagrinėjamą situaciją: J. M. neužėmė vadovaujančių pareigų, apskritai nebuvo niekaip įgalinta veikti pareiškėjo vardu, pareiškėjas negavo ir negalėjo gauti jokios naudos iš J. M. veiksmų (ir jie nebuvo nukreipti pareiškėjo naudai), J. M. ginčui aktualūs veiksmai nebuvo žinomi pareiškėjui ir jo toleruojami. Tačiau atsakovas šią situaciją neteisingai kvalifikuoja: ji yra visiškai skirtinga nuo atsakovo minimų vadybininkų sudaromų draudžiamų susitarimų kitose bylose, kai jie veikia įmonės vardu, jos naudai sudarydami draudžiamus susitarimus ar atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus;

86.5.  Atsakovas taip pat ginčija ir vieno ekonominio vieneto doktrinos netaikymą pareiškėjo atžvilgiu. Nurodo, kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime neteisingai pripažino, kad City Service SE [...], kaip patronuojanti įmonė, nedaro lemiamos įtakos pažeidimą padariusiai įmonei.“ Tokia pozicija, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįsta. Pirmiausia, pagal ESTT praktiką tam, kad keli juridiniai asmenys galėtų būti pripažinti vienu ūkio subjektu konkurencijos teisės prasme, jie turi būti vienas nuo kito priklausomi, kadangi tarp jų yra susiklostę kontrolės ir lemiamos įtakos ryšiai. Taigi, atsakovo „aklas“ rėmimasis prezumpcija gali būti nuginčytas, jei byloje dalyvaujantys asmenys pateikia pakankamus įrodymus prezumpcijai paneigti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo spendime yra aiškiai išskirti įrodymai, kuriais remiantis prezumpcija buvo pagrįstai paneigta.

87. Pareiškėjas City Service SE atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Konkurencijos tarybos bylinėjimosi išlaidas.

88. City Service SE atsiliepime dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

88.1.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas paneigė lemiamos įtakos prezumpciją ir vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo prielaidas. Tyrimo metu Konkurencijos taryba nenustatė jokių pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti kaip Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ar bet kokio kito Konkurencijos įstatymo draudimo pažeidimas. Atitinkamai, atsakomybė už pažeidimą Nutarimu buvo taikyta ne dėl pareiškėjo veiksmų, o dėl vieno ekonominio vieneto (ang. single economic entity) doktrinos taikymo dukterinei įmonei neva atlikus į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo apimtį patenkančius veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas aiškiai įrodė, kad lemiamos įtakos tariamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą padariusiai dukterinei bendrovei nedarė, o atsakomybė vieno ekonominio vieneto doktrinos pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta visiškai nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjas dukterinių bendrovių atžvilgiu lemiamą įtaką įgyvendino faktiškai, Konkurencijos taryba nenustatė ir nenustatinėjo. Kaip matyti ir iš apeliacinio skundo, Konkurencijos taryba bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas turi pateikti visus įrodymus, kad lemiamos įtakos dukterinių bendrovių atžvilgiu neįgyvendino, t. y. Konkurencijos taryba iš esmės reikalavo įrodyti, kad tam tikra aplinkybė neegzistuoja. Nors Konkurencijos taryba palaiko baudžiamojo pobūdžio kaltinimą ir Konkurencijos tarybai dėl to yra keliamas itin aukšto lygio įrodinėjimo standartas, pati Konkurencijos taryba taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokio pobūdžio dokumentai ar duomenys visgi galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl lemiamos įtakos įgyvendinimo arba neįgyvendinimo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Konkurencijos taryba ginčija pareiškėjo nurodytas ir teismo sprendimu patvirtintas aplinkybes dėl lemiamos įtakos nebuvimo, tačiau tuo pačiu savo poziciją Konkurencijos taryba grindžia hipotetinėmis prielaidomis, neva galėjo būti kitų pareiškėjo nepateiktų įrodymų, kurie būtų patvirtinę lemiamą įtaką dukterinių bendrovių atžvilgiu. Tačiau hipotetinės Konkurencijos tarybos prielaidos apie neva lemiamą pareiškėjo įtaką dukterinių bendrovių atžvilgiu negali būti laikomos kaip pagrįstos ir sudarančios pagrindą Nutarimu pareiškėjo atžvilgiu taikyti solidarią atsakomybę už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą;

88.2.  Nors bylos nagrinėjimo metu Konkurencijos taryba taip ir nepaaiškino, kokios aplinkybės apskritai galėtų būti laikomos kaip paneigiančios lemiamos įtakos prezumpciją, šias aplinkybes galima aiškiai identifikuoti iš ES teismų praktikos, kuomet teismai naikino Europos Komisijos sprendimus dėl nepagrįstai pritaikytos lemiamos įtakos prezumpcijos. Iš atsiliepime aptariamos Europos Sąjungos Teisingumo ir Bendrojo Teismo praktikos galima išskirti kriterijus, kurie ir apsprendžia dukterinės bendrovės savarankiškumą nuo patronuojančios bendrovės ir paneigia galimybę taikyti vieno ekonominio vieneto doktriną. Ir nors šie kriterijai nėra kumuliatyvūs, t. y. dukterinės bendrovės savarankiškumas gali būti konstatuotas ir nustačius tik dalį iš nurodytų kriterijų, tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas iš esmės įrodė ir pagrindė visų šių aplinkybių egzistavimą. Visų pirma, nei vienas City Service SE akcininkas, valdymo organo narys ar bet koks samdomas darbuotojas jokių pareigų bendrovėse UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ neužėmė ir neužima. Lygiai taip pat, jokių pareigų bendrovėse UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ neužėmė ir nė vienas UAB „Mano aplinka“ priežiūra akcininkas ar valdymo organo narys. Antra, bendrovės UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ sprendimus priėmė ir rinkoje elgėsi savarankiškai nuo pareiškėjo. Trečia, Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai kaip vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo prielaidą apeliaciniame skunde nurodo tai, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ teikė atitinkamas (duomenys neskelbtini) bendrovei akcininkas ar valdymo organo narys. Taigi, byloje buvo aiškiai įrodyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad tiek UAB „Mano aplinka“, tiek UAB „City Service Engineering“, tiek ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ sprendimus priėmė ir rinkoje elgėsi visiškai savarankiškai ir nepriklausomai nuo City Service SE;

88.3.  Apeliaciniame skundas aptariamas išimtinių akcininko teisių įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis lemiamą pareiškėjo įtaką dukterinių bendrovių atžvilgiu. Lemiamą pareiškėjo įtaką dukterinių bendrovių atžvilgiu Konkurencijos taryba grindė visiškai formaliais motyvais, kurie yra nulemti imperatyvių Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, ir nenustatė nė vienos reikšmingos aplinkybės, kuri pagal ES teismų praktiką galėtų būti vertinama kaip lemiamą įtaką patvirtinantis kriterijus;

88.4.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti solidarią atsakomybę, kadangi nacionaliniai teisės aktai tokios rūšies teisinės atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimus nenumato. Atitinkamai, solidari atsakomybė pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu negali būti taikoma pagrindu nuostatų, kurios net ir šiai dienai nėra įsigaliojusios.

89. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

90. Atsiliepime Konkurencijos taryba nurodo, kad:

90.1.  Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Mano aplinka“ sudaro vieną ekonominį vienetą. Konkurencijos taryba Nutarime įrodė, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ turėjo 100 procentų UAB „Mano aplinka“ akcijų, todėl Nutarime buvo pagrįstai taikyta lemiamos įtakos darymo prezumpcija. Kad paneigtų prezumpciją, UAB „Mano Būsto priežiūra“ turėjo įrodyti, kad UAB „Mano aplinka“ visiškai savarankiškai elgėsi rinkoje, pati savarankiškai priėmė strateginius sprendimus dėl komercinės veiklos rinkoje ir iš esmės nesilaikė UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodymų. Tačiau tokių įrodymų UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepateikė, todėl ji nepaneigė prezumpcijos. Nutarimo 1.3, 3.1. dalyse buvo pateikti papildomi įrodymai dėl vieno ekonominio vieneto buvimo, kurių UAB „Mano Būsto priežiūra“ nepaneigė. UAB „Mano Būsto priežiūra“ ginčija, kad vien faktas, jog UAB „Būsto aplinka“ kreipėsi į jos darbuotoją dėl užstato sumokėjimo, savaime nereiškia, kad šį užstatą sumokėjo būtent pareiškėjas. Tačiau J. M. kreipimasis į UAB „Mano Būsto priežiūra“ dėl užstato Pirkime (kuriame dalyvavo UAB „Mano aplinka“) pervedimo ir tai, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ teikė UAB „Mano aplinka“ (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB „Mano aplinka“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „City Service Engineering“ veikė kaip vienas ekonominis vienetas. UAB „Mano Būsto priežiūra“ pateikti įrodymai dėl (duomenys neskelbtini) tik patvirtina, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudarė vieną ekonominį vienetą. UAB „Mano Būsto priežiūra“ iš esmės selektyviai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kadangi byloje yra pagrindas taikyti lemiamos įtakos prezumpciją, bei priešingai nei kvestionuoja pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) taikymas patronuojančioje ir patronuojamoje įmonėje rodo, kad buvo vykdoma ne tik bendroji teisinė kontrolė įgyvendinant vienintelės akcininkės teises, bet kontrolė buvo aktyvi. Konkurencijos tarybos nuomone, UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde iš esmės pateikė ne konkrečius duomenis ir jais pagrįstus detalius paaiškinimus, pagrindžiančius UAB „Mano aplinka“ savarankiškumą, o pavienius deklaratyvius teiginius. Todėl įvertinus jos pateiktus argumentus tiek pavieniui, tiek kaip visumą, jis neįrodė, kad UAB „Mano aplinka nepriklausomai sprendė dėl savo elgesio rinkoje, ir iš esmės nesilaikė patronuojančios bendrovės nurodymų;

90.2.  UAB „Būsto aplinka“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o UAB „Būsto aplinka“ argumentai, kad buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimas, o ne Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas tėra teisinės reikšmės neturinti gynybinė pozicija. Priešingai nei argumentuoja UAB „Būsto aplinka“, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir 15 straipsnis nėra konkuruojančios teisės normos – šiose teisės normose numatyti atskiri teisės pažeidimai, turintys skirtingą įrodinėjimo dalyką ir skirtingą sudėtį. Nutarimu Konkurencijos taryba įrodė, kad tiek UAB „Naujininkų ūkis“, tiek UAB „Mano aplinka“ veiksmais buvo sudarytas draudžiamas susitarimas. UAB „Būsto aplinka“ nustatytų UAB „Mano aplinka“ veiksmų sudarant draudžiamą susitarimą jokiais įrodymais nepaneigė. UAB „Būsto aplinka“ taip pat savo argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimų grindžia klaidingai taikomu įrodinėjimo standartu. Atsakovo teigimu, atsiliepime ir Nutarime išdėstytų faktinių bylos aplinkybių kontekste matyti, kad surinkti netiesioginiai įrodymai nagrinėjamu atveju yra nepaneigti ir jų pakanka pažeidimui nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas galimai suklydo pripažindamas pasiūlymą viešajame pirkime tiesioginiu pažeidimo įrodymu šiuo atveju neturi reikšmės – tiesioginių įrodymų egzistavimas nėra imperatyvus reikalavimas pažeidimui nustatyti, todėl klaidingas įrodymo priskyrimas prie tiesioginių ar netiesioginių įrodymų yra formalus ir nei vertintų įrodymų kiekio, nei jų turinio nepakeičia. UAB „Būsto aplinka“ teiginys apie pasiūlymo priderinimą, o ne suderinimą tėra deklaratyvi jo hipotezė, kurios nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Atsakovas vertina, kad susijusios pajamos neapsiriboja tik to miesto, kurio savivaldybė organizavo pirkimą, teritorijoje gautomis pajamomis, o iš esmės siejamos su atitinkama pajamų, kurias iš susitarimo objektu buvusios veiklos gavo ūkio subjektas, rūšimi. Be to, UAB „Būsto aplinka” bazinio baudos dydžio skaičiavimo palyginimas su Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 2S-17/2015 yra nepagrįstas, nes bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos;

90.3.  UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes UAB „Naujininkų ūkis“ argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra deklaratyvūs ir stokoja bet kokio teisinio pagrįstumo. Pareiškėjas savitai siaurai interpretuoja teismų praktiką. Priešingai nei teigia UAB „Naujininkų ūkis“ tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė papildomas aplinkybes, jog plačiau paaiškintų draudžiamo susitarimo aplinkybes ir galimą logiką, nėra Nutarimo papildymas ir ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), o obiter dictum (pasakyta tarp kitko) teismo sprendimo dalis, kuria siekiama padidinti sprendimo įtaigumą. O ir argumentai, kad teismui nustačius, jog UAB „City Service Engineering ” neatliko jokio pažeidimo, eliminuoja J. M. dalyvavimą sudarant draudžiamą susitarimą, yra deklaratyvūs. UAB „Naujininkų ūkis“ nepaaiškino, kokiu būdu atsirado panašumai bei tendencingi įkainių skirtumai jo ir UAB „Mano aplinka“ pasiūlymuose. UAB „Naujininkų ūkis“ taip pat nepaaiškino, kodėl Nutarimo 2 ir 3 paveiksluose pavaizduotose pasiūlymų ištraukose yra tos pačios pasiūlymų užpildymo klaidos, kodėl yra neužpildytos tos pačios pasiūlymų vietos (Nutarimo 6–11 paveikslai). Atsakovas tvirtina, kad nesant pagrįsto objektyvaus paaiškinimo dėl nustatytų pasiūlymų formų ir turinio sutapimo bei tendencingų įkainių nustatymo, darytina išvada, kad nustatyti panašumai reiškia, jog ūkio subjektai Pirkime derino savo pasiūlymus, įskaitant pasiūlymų kainas. Be to, pasiūlymų derinimą įrodo ne tik pasiūlymų panašumai, bet visuma aplinkybių, išdėstytų Nutarime.

91. Pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepime į pareiškėjų UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinį skundą teismo prašo UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, o UAB „Naujininkų ūkis“ – tenkinti.

92. UAB „Naujininkų ūkis“ nurodo, kad UAB „Būsto aplinka“ apeliaciniame skunde įrodinėjamos iš esmės tapačios aplinkybės dėl nekaltumo prezumpcija, kaip ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. UAB „Būsto aplinka“ savo apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad nekaltumo prezumpcija pažeista, kadangi preziumuota, jog UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ yra neva kalti padarę pažeidimą. Teisinančios aplinkybės net netirtos, todėl teismo sprendimas ir Nutarimas naikintini. Taip pat UAB „Būsto aplinka“ pagrįstai teigia, kad Konkurencijos tarybos teisinės išvados yra per daug nutolusios nuo faktinių aplinkybių, o teismo sprendimo įrodymai tirti nevisapusiškai. Įrodymus vertindamas nevisapusiškai, o labai tendencingai, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl jo sprendimas ir Nutarimas naikintini, o UAB „Naujininkų ūkis“ skundas – tenkintinas. UAB „Būsto aplinka“ apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pardavimų pajamos neturėjo būti skaičiuojamos nuo pajamų, gautų visos Lietuvos Respublikos mastu. Nukrypus nuo savo pačios praktikos, pagal kurią pardavimų pajamos skaičiuojamos tokiu mastu, kiek jos susijusios su tariamu pažeidimu galimai paveikta teritorija, Konkurencijos taryba dirbtinai padidino bazinį baudų dydį. Kitaip tariant, Konkurencijos taryba neįvykdė savo pareigos sąžiningai ir proporcingai diferencijuoti baudą pagal pažeidimą. Taigi, Nutarimas neteisėtas ir UAB „Būsto aplinka“ skundžiamoje dalyje ir tai turėjo būti konstatuota.

93. Pareiškėjas UAB „Mano Būsto priežiūra“ atsiliepime į pareiškėjų UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ apeliacinius skundus prašo tenkinti apeliacinius skundus.

94. UAB „Mano Būsto priežiūra“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad: (i) UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudaro vieną ekonominį vienetą su UAB „Būsto aplinka“, (ii) egzistuoja pažeidimas, (iii) tariamų pažeidėjų pardavimų vertė ir bazinės baudos dydis apskaičiuojami nuo pajamų visos Lietuvos Respublikos teritorijos mastu. Pareiškėjas palaiko savo apeliacinį skundą visa apimtimi ir teigia, kad jo apeliaciniame skunde jau yra pateikti visi motyvai dėl nepagrįsto vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo UAB „Mano Būsto priežiūra“ atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat palaiko UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinius skundus tiek, kiek jie susiję su motyvais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. UAB „Mano Būsto priežiūra“ nuomone, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ nesudarius draudžiamo susitarimo, pažeidimo padarymas ir atsakomybės taikymas negali būti konstatuojamas ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ atžvilgiu. Be to, pareiškėjas palaiko UAB „Būsto aplinka“ apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto bazinio baudos dydžio nepagrįstumo ir jais remiasi tiek, kiek šie motyvai patvirtina nepagrįstą sankcijų taikymą pareiškėjo atžvilgiu ir teigia, kad teismas nepagrįstai, leidžiant Konkurencijos tarybai nesilaikyti savo pačios suformuotos praktikos, išplėtė ūkio subjektų, susijusių su tariamu pažeidimu, pajamų vertę.

95. Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ atsiliepime į pareiškėjų UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinius skundus prašo tenkinti UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą, o UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

96. UAB „Būsto aplinka“ nurodo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė pagrįstus argumentus, atskleidžiančius, kad jokio susitarimo tarp UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“, taigi ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo apskritai, nebuvo. Todėl UAB „Būsto aplinka“, nekartodama savo apeliacinio skundo argumentų, prašo UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą tenkinti. Be to, UAB „Naujininkų ūkis“ tinkamai ir pagrįstai atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad iš tariamų pažeidėjų rato pašalinus UAB „City Service Engineering“ nelieka jokio ryšio tarp UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. UAB „Naujininkų ūkis“ pagrįstai teigia, kad byla galėjo ir turėjo būti sustabdyta siekiant sulaukti galutinio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių įvertinimo per Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio prizmę. Pareiškėjo nuomone, UAB „Naujininkų ūkis“ pagrįstai teigia esant dvigubo UAB „Naujininkų ūkis“ baudimo situacijai, teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimams, o pažeidimui nesant įrodytam, Nutarimas turi būti panaikintas tenkinant UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ apeliacinius skundus. Pareiškėjo nuomone, vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patvirtintas nesant faktinio pagrindo ir remiantis neegzistuojančiomis aplinkybėmis.

97. Pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ atsiliepime į UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinius skundus prašo teismo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo UAB „City Service Engineering“ skundas buvo patenkintas, bei teismo nuožiūra spręsti UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ apeliacinius skundus.

98. UAB „City Service Engineering“ nurodo, kad savo poziciją yra išdėstęs atsiliepdamas į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą. Minėtame atsiliepime išdėstytus argumentus pareiškėjas palaiko ir jų nekartoja. Pareiškėjas šiame atsiliepime teikia savo paaiškinimus dėl apeliacinių skundų tik ta apimtimi, kuria jie yra susiję su pareiškėja, todėl šiuo atsiliepimu prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo UAB „City Service Engineering“ skundas buvo patenkintas.

99. Pareiškėjas City Service SE atsiliepime į UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinius skundus prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria City Service SE buvo panaikintas atsakomybės taikymas, o UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašo priteisti City Service SE naudai iš Konkurencijos tarybos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

100. City Service SE atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

100.1.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė už savarankišką dukterinių bendrovių veikimą, kas pagrįstai įrodinėjama ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde. Sprendime padarytos pagrįstos išvados, kad (i) Nutarimu neteisėtai taikė vieno ekonominio vieneto doktriną ir (ii) atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta visiškai nepagrįstai, kadangi pareiškėjas nedarė lemiamos įtakos tariamą pažeidimą padariusiai UAB „Būsto aplinka“. Šiuo klausimu pareiškėjas jau yra pateikęs išsamią teisinę argumentaciją City Service atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą. Todėl šioje dalyje pareiškėjas papildomai nepasisako;

100.2.  UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl vieno ekonominio vieneto taikymo yra pagrįsti, bei pareiškėjas iš esmės palaiko UAB „Mano Būsto priežiūros“ apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus dėl nepagrįsto vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo. Kadangi nėra nustatytos aplinkybės, galinčios pagrįsti teismo sprendimu sukurtą pareiškėjo ir UAB „Mano Būsto priežiūros“ situacijų diferencijavimą, o ir pareiškėjo motyvai dėl lemiamos įtakos prezumpcijos ir vienos ekonomikos doktrinos yra taikytini UAB „Mano Būsto priežiūra“ atžvilgiu. Pareiškėjas mano, kad egzistuoja teisinis pagrindas daryti išvadai, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ neatliko neteisėtų veiksmų, faktiškai nedarė lemiamos įtakos Būsto aplinkai. Visgi, šiuo klausimu pareiškėjo suinteresuotumas apribotas tikslu papildomai pagrįsti teismo sprendimo argumentų pareiškėjo atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjas neprašo teismo priimti atitinkamą sprendimą UAB „Mano Būsto priežiūros“ atžvilgiu – UAB „Mano Būsto priežiūros“ atsakomybės klausimą paliekama spręsti teismo nuožiūra;

100.3.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė Konkurencijos tarybos vykdytą pareiškėjo teisių pažeidimą, ką apeliaciniuose skunduose įrodinėja UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. Nagrinėjamu atveju, Nutarime pareiškėjui taikyta atsakomybė iš esmės paremta tik prezumpcija, kad galbūt pareiškėjas galėjo daryti lemiamą įtaką dukterinėms bendrovėms. UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ įrodinėja analogiškas aplinkybes – jų atžvilgiu tiesioginio pažeidimo (kainų suderinimo su tikslu riboti konkurenciją) nėra. Taigi Konkurencijos taryba Nutarimu pažeidė nekaltumo prezumpciją pareiškėjo atžvilgiu. Vis dėlto, pareiškėjo teisių pažeidimas buvo nutrauktas priėmus teismo sprendimą. Analogiškai, teisės į nekaltumą prezumpciją bei abejonių taikymo įtariamojo naudai principas turėjo būti pritaikyti UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu;

100.4.  UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniai skundai yra pagrįsti dalyje dėl pažeidimo nebuvimo. Akivaizdu yra tai, kad tiek Konkurencijos tarybos, tiek teismo sprendimu atliktas teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimas, nustatant pažeidimo faktą, buvo neišsamus, paviršutiniškas ir todėl klaidingas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl draudžiamo susitarimo egzistavimo nėra pagrįstos aiškiais pažeidimo buvimo faktą patvirtinančiais įrodymais. Be to, dar svarbiau yra tai, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytas UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ valios suderinimas dėl draudžiamo susitarimo, o tai yra būtina sąlyga pažeidimo konstatavimui. Teismas pažeidimą padariusių ūkio subjektų valios suderinimą patvirtino nesant tam pakankamų įrodymų ir pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Vadinasi, pažeidimas konstatuotas nesant jokių pažeidimo buvimą pagrindžiančių įrodymų ir teismo sprendimas dalyje dėl pažeidimo konstatavimo ir atsakomybės taikymo yra neteisėtas ir naikintinas;

100.5.  Pareiškėjas laiko pagrįstais UAB „Būsto aplinka“ apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto bazinio baudos dydžio nepagrįstumo. Sutinka su UAB „Būsto aplinka“, kad teismas nepagrįstai praplėtė neva pažeidimą padariusių ūkio subjektų pardavimų pajamų apimtis, o kartu sudarytos prielaidos šių atžvilgiu nustatyti pernelyg didelį bazinį baudos dydį. Be to, visiškai pagrįsti UAB „Būsto aplinka“ teiginiai, kad Konkurencijos tarybai buvo nepagrįstai leista nukrypti nuo skiriamos baudos pardavimų vertės nustatymo taisyklių ir pačios Konkurencijos tarybos suformuotos administracinės praktikos, kad pardavimų vertė apskaičiuojama apsiribojant teritorijos mastu. Todėl teismo sprendimu Nutarimas baudos skyrimo dalyje turėjo būti panaikintas visa apimtimi.

101. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

102. Pareiškėjas UAB „Mano Būsto priežiūra“ savo rašytiniuose paaiškinimuose prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Mano būsto priežiūra“ skundą tenkinti – bei nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

102.1.  Aktualiausia Europos Sąjungos ir nacionalinio lygio teismų praktika patvirtina, jog sprendžiant dėl vieno ekonominio vieneto buvimo nepakanka konstatuoti formalų ryšį tarp susijusių asmenų, norint juos pripažinti vienu ekonominiu vienetu konkretaus konkurencijos taisyklių pažeidimo atžvilgiu. Pareiškėjas neturėjo lemiamos įtakos UAB „Būsto aplinka“, vieno ekonominio vieneto doktrina negali būti pritaikyta;

102.2.  2021 m. rugsėjo 9 d. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. Nutartis) nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad vien 100 proc. kontrolinio akcijų paketo turėjimas nelemia išvados dėl ekonominio vieneto. Išplėstinė LVAT kolegija minėtoje nutartyje pripažino UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ esant vienu ekonominiu vienetu tik tuomet, kai UAB „Mano Būsto priežiūra“ pati dalyvavo tiriamose aplinkybėse, jos vadovas buvo informuotas apie tiriamas aplinkybes nedelsiant ir joms dar vykstant, ir tik visų kitų bylos aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju, jokių aplinkybių, patvirtinančių bent minimalų UAB „Mano Būsto priežiūra“ žinojimą, suvokimą ar kontrolę dėl UAB „Būsto aplinka“ darbuotojų veiksmų šios bylos kontekste – nėra. Nei vienas UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojas nedalyvavo UAB „Būsto aplinka“ pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose rengime ir kainų nustatyme, sprendimų dėl pasiūlymų teikimo priėmime;

102.3.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžioji kolegija 2021 m. spalio 6 d. priėmė prejudicinį sprendimą Sumal, C‑882/19, EU:C:2021:800 (toliau – ir ESTT Sumal byla). Byloje išaiškinta, kad turi būti įrodytas patronuojančios įmonės sudarytas antikonkurencinis susitarimas susijęs su tokiais pačiais produktais, kokiais prekiauja patronuojamoji įmonė. UAB „Mano Būsto priežiūra“ neteikia kapinių priežiūros paslaugų, UAB „Būsto aplinka“ susitarimas neturi jokio ryšio su UAB „Mano Būsto priežiūra“ paslaugomis, todėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ nėra atsakinga už UAB „Būsto aplinka“ neva neteisėtus veiksmus ar kalta konkurencijos teisės kontekste;

102.4.  UAB „Mano Būsto priežiūra“ kaltės ir atsakomybės konstatavimas vien remiantis Konkurencijos tarybos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu prieštarautų nekaltumo prezumpcijai. Lemiamos įtakos prezumpcija praktikoje nėra taikoma ir visada yra detaliai analizuojamos visos aplinkybės, atskleidžiančios ar dėl ginčo pažeidimo buvo ar nebuvo lemiama įtaka. Konkurencijos taryba neįrodė, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ turi efektyvią lemiamą įtaką ar ją naudojo UAB „Būsto aplinka“ atžvilgiu nagrinėtinų aplinkybių atveju.

103. Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ savo rašytiniuose paaiškinimuose į Konkurencijos tarybos atsiliepimą bei dėl LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. Nutarties nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

103.1.  Konkurencijos tarybos atsiliepime pateikti argumentai prieštarauja tarpusavyje ir pateikti siekiant suklaidinti teismą dėl teismų praktikos aktualumo:

103.1.1.  Konkurencijos taryba atsiliepime remiasi argumentais, kurie jos pačios yra laikomi nereikšmingais. Atsiliepime teigia, kad UAB „Būsto aplinka“ nepaneigė Nutarimo 1.3 ir 3.1 punktuose pateiktų papildomų įrodymų, bet tuo pačiu nurodo, kad UAB „Būsto aplinka“ pateikti atsikirtimai į šiuos įrodymus „neturi reikšmės“, o įrodymai nėra esminiai. Vėliau Konkurencijos taryba referuoja į minimus įrodymus, kurie nebuvo paneigti, nepaisant to, jog iš esmės pati Konkurencijos taryba šiuos įrodymus laiko neesminiais bei nereikšmingais;

103.1.2.  Konkurencijos taryba atsiliepime prieštarauja dėl įrodymų, pagrindžiančių draudžiamo susitarimo sudarymą, pagrįstumo. Iš vienos pusės Konkurencijos taryba teigia, jog nėra reikšmingi jokie įrodymai, padedantys nustatyti susitarimo esmę, tačiau iš kitos pusės Konkurencijos taryba atsiliepime teigia, kad negalėjo kitaip paaiškinti suderintų pasiūlymų egzistavimo dėl įrodymų trūkumo, nors UAB „Būsto aplinka“ tokius įrodymus pateikė ir reikalavo įvertinti. Konkurencijos taryba pažymi, jog draudžiamas susitarimas nustatomas vertinant netiesioginių įrodymų visumą, tačiau nepaisant to, tyrimo metu atsisakė nagrinėti UAB „Būsto aplinka“ darbuotojos veiksmus, kaip netiesioginius įrodymus;

103.1.3.  Konkurencijos taryba atsiliepime teigia, jog „nėra būtina įrodyti, kad nagrinėjamas draudžiamas susitarimas realiai paveikė atitinkamus produktus ar pajamas, nes tokiu atveju būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui“. Tokiu pareiškimu Konkurencijos taryba prieštarauja tiek konkurencijos teisėje galiojantiems baudos skyrimo principams, tiek baudos apskaičiavimo metodui. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog skirta sankcija nėra individualizuota. Konkurencijos taryba nepagrįstai neįvertino tariamo draudžiamo susitarimo geografinio aspekto sprendžiant dėl sankcijos skyrimo ir atsiliepime nepaneigė būtinumo tokį vertinimą atlikti.

103.2.  LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. Nutartyje išdėstyta, kad: „didelis pažeidimo pavojingumas savaime neturėtų lemti maksimalios baudos taikymo, kai aiškiai nustatoma, kad sankcijos paskyrimui įtakos nedarė nei lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teisine logika, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju maksimalią ribą siekianti bauda galėtų būti skiriama tokį sunkų pažeidimą padariusiai įmonei, nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, ir įmonei tokį patį sunkų pažeidimą padariusiai sunkinančiomis aplinkybėmis (nes pastaruoju atveju dėl tokių aplinkybių griežtintina sankcija vis dėlto turėtų būti mažinama iki teisės normose nustatytos maksimaliosios 1 proc. ribos). <...> taip būtų pažeidžiamas ir įmonių nediskriminavimo skiriant baudas imperatyvas.“ Visi baudos skaičiavimo metu naudojami koeficientai turi būti parinkti individualizuotai. Ginčo pirkimo apimama speciali rinka – kapinių tvarkymas ir priežiūra sudarytų (duomenys neskelbtini) UAB „Būsto aplinka“ rinkos dalį tiek pajamų, tiek geografijos požiūriu, ko Konkurencijos taryba nevertino skirdama maksimalius pavojingumo ir atgrasymo koeficientus. Konkurencijos taryba nepagrindė tariamo draudžiamo susitarimo masto. Taikytas maksimalus pažeidimo pavojingumo koeficientas yra neproporcingas;

103.3.  Pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuotas Nutarimo ydingumas ir neteisėtumas baudos apskaičiavimo dalyje. LVAT palikus galioti sprendimo dalį dėl pažeidimo konstatavimo UAB „Būsto aplinka“ atžvilgiu, turi būti palikta ir sprendimo dalis, kuria nustatyti Konkurencijos tarybos padaryti sankcijos apskaičiavimo pažeidimai.

104. Pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ pateiktų paaiškinimų, su juose nurodytais argumentais sutinka, papildomai nurodo, jog Konkurencijos taryba nėra užtikrinta savo pozicija bylos kontekste, laikosi principingo išankstinio nusistatymo, išdėstyto Nutarime, taip pat Konkurencijos taryba atsiliepime išreiškia poziciją, prieštaraujančią proporcingumo principo taikymui skiriant baudą bei bendram baudos skyrimo tikslui. UAB „Naujininkų ūkis“ pažymi, kad šių argumentų išdėstymas nepakeičia UAB „Naujininkų ūkis“ pirminės pozicijos, jie ir toliau laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotas draudžiamas susitarimas tarp pareiškėjų nėra ir negali būti vertintinas kaip pagrįstas. UAB „Naujininkų ūkis“ bylos kontekste niekaip nėra paveikiamas to, ar kiti pareiškėjai būtų pripažinti vienu ekonominiu vienetu.

105. Pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ pateiktų paaiškinimų, su juose akcentuojamu LVAT ir ESTT praktikos aktualumu sutinka, papildomai nurodo, kad naujausia teismų praktika papildomai patvirtina UAB „City Service Engineering“ atsiliepime pateiktus argumentus dėl vieno ekonominio vieneto doktrinos (ne)taikymo šioje byloje, o praktika, susijusi su baudos proporcingumu ir individualizavimu, patvirtina UAB „City Service Engineering“ poziciją, kuri buvo išdėstyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad „Konkurencijos taryba pažeidė savo diskrecijos teisės ribas, apskaičiuodama baudos dydį ir baudos neindividualizavo.“

106. Pareiškėjas City Service SE rašytiniuose paaiškinimuose dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ pateiktų paaiškinimų, su juose nurodytais argumentais sutinka, papildomai nurodo, kad Konkurencijos taryba nenustatė City Service SE neteisėtų veiksmų, o atsakomybė buvo pritaikyta ne dėl City Service SE veiksmų, o dėl vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo dukterinės įmonės dukterinei įmonei neva atlikus į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo apimtį patenkančius veiksmus. Konkurencijos taryba nerinko jokių įrodymų apie tai, ar kuri nors kita tariamą vieną ekonominį vienetą sudaranti bendrovė teikė tas pačias paslaugas, kaip ir UAB „Būsto aplinka“. Tariamas UAB „Būsto aplinka“ pažeidimas neturi nieko bendro su City Service SE veikla ar teikiamomis paslaugomis, todėl City Service SE nėra ir negali būti atsakinga už UAB „Būsto aplinka“ neva atliktus neteisėtus veiksmus, nes nėra tenkinamos ESTT praktikoje suformuotos atsakomybės taikymo sąlygos.

107. Pareiškėjas UAB „Mano Būsto priežiūra“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl UAB „Būsto aplinka“ pateiktų paaiškinimų, su jame nurodytais argumentais sutinka, papildomai nurodo, jog LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. Nutartis patvirtina, kad taikyti maksimalius baudos koeficientus yra galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatytos aiškios tokį pasirinkimą pagrindžiančios sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba tokių aplinkybių nenurodė ir nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl baudos panaikinimo Konkurencijos tarybai jos neindividualizavus, yra teisėtas ir pagrįstas. Po Nutarimo priėmimo, pati Konkurencijos taryba laikėsi kitos praktikos kitų ūkio subjektų atžvilgiu – Konkurencijos taryba 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1S-124 (2021) nustatė, kad buvo padarytas sunkiausias konkurencijos teisės pažeidimas, ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, bet ir SESV 101 straipsnio, t. y. turėjo pakankamą poveikį Europos Sąjungos mastu. Tačiau Konkurencijos taryba minėtame nutarime nutarė taikyti ne 30 proc., o tik 5 proc. pavojingumo koeficientą. Kaip ir UAB „Būsto aplinka“ atveju, Konkurencijos taryba minėtame nutarime nenustatė daugiau jokių atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Nesuprantama, kodėl Konkurencijos taryba vienu atveju pasirenka taikyti 5 proc, kitu atveju – maksimalų 30 proc. pavojingumo koeficientą. Toks skirtingas baudų taikymas prieštarauja LVAT praktikai bei teisiniam reguliavimui ir sudaro prielaidas ūkio subjektų diskriminavimui.

108. Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ pateiktų paaiškinimų, su jame nurodytais argumentais sutinka, papildomai nurodo, kad UAB „Būsto aplinka“ nebuvo finansiškai priklausomas nuo UAB „Mano Būsto priežiūra“ ginčo laikotarpiu, o Pirkimo kontekste UAB „Būsto aplinka“ parengė ir pateikė pasiūlymą visiškai savarankiškai ir nepriklausomai nuo visų kitų juridinių asmenų. UAB „Mano Būsto priežiūra“ ginčijo faktinę lemiamą įtaką konkrečiame viešajame pirkime, tačiau Konkurencijos taryba UAB „Mano Būsto priežiūra“ kaltę konstatavo remiantis tik lemiamos įtakos galimumu. Tokia situacija neatitinka aktualios Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktikos bei Konkurencijos tarybai taikytino įrodinėjimo standarto, todėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ paaiškinimuose keliamos abejonės yra pagrįstos.

109. Atsakovas Konkurencijos taryba rašytiniuose paaiškinimuose dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ paaiškinimų teikia šiuos pagrindinius argumentus:

109.1.  UAB „Mano Būsto priežiūra“ paaiškinimuose akcentuoja, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Būsto aplinka“ negali būti laikomi vienu ūkio subjektu (ekonominiu vienetu). Konkurencijos taryba su tokiu argumentu nesutinka bei nurodo, kad ESTT Sumal byloje pateikti išaiškinimai nekeičia vieno ekonominio vieneto vertinimo šios bylos aplinkybėmis:

109.1.1.  ESTT Sumal byloje nepakeitė ESTT praktikos išaiškinimo, kad kai patronuojančiai (motininei) bendrovei priklauso 100 proc. patronuojamosios (dukterinės) bendrovės akcijų, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, jog ši patronuojanti bendrovė daro faktinę lemiamą įtaką savo patronuojamosios bendrovės elgesiui ir dėl to patronuojanti ir patronuojamoji bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą. ESTT Sumal byloje pateikiamas išaiškinimas dėl vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo kitais atvejais, t. y. kai atsakomybė taikoma „iš viršaus į apačią“, o ne „iš apačios į viršų“, kaip ir yra šioje nagrinėjamoje byloje. Konkurencijos taryba ar bylą nagrinėjantys teismai neprivalo tikrinti, ar patronuojamoji bendrovė UAB „Būsto aplinka“ ir patronuojančios bendrovės UAB „Mano Būsto priežiūra, City Service SE, UAB „City Service Engineering“, vykdo prekybą tais pačiais produktais ar teikia tas pačias paslaugas;

109.1.2.  ESTT nenurodė, kad turi būti įvertinamas konkretus ryšys tarp patronuojamosios bendrovės ekonominės veiklos ir pažeidimo, už kurį patronuojančioji bendrovė buvo pripažinta atsakinga, dalyko, kai konkurencijos priežiūros institucija nustato, kad patronuojančioji bendrovė turi 100 proc. patronuojamosios bendrovės akcijų. Todėl Konkurencijos taryba tinkamai vertino vieno ekonominio vieneto sąlygas ir papildomos UAB „Mano Būsto priežiūra“ paaiškinimuose nurodytos įrodinėtinos aplinkybės nėra reikalingos.

109.2.  LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. Nutartyje nenurodyta, jog bendrovės gali būti laikomos vienu ekonominiu vienetu tik tada, kai jos visos dalyvavo tiriamuose veiksmuose ir (ar) padarė tiriamą konkurencijos teisės pažeidimą sudarančius veiksmus. Tai, kad minėtoje LVAT byloje abi bendrovės atliko neteisėtus veiksmus, nėra būtina vieno ekonominio vieneto nustatymo sąlyga;

109.3.  Konkurencijos tarybos manymu, UAB „Mano Būsto priežiūra“ paaiškinimuose netinkamai vertina ESTT išaiškinimus Sumal byloje ir nepagrįstai reikalauja įvertinti papildomas aplinkybes siekiant šioje byloje pripažinti vieną ekonominį vienetą. Konkurencijos taryba nustatė visas reikalingas sąlygas konstatuoti vieno ekonominio vieneto buvimą ir šalys jų nepaneigė;

109.4.  Priešingai nei UAB „Būsto aplinka“ nurodo savo paaiškinimuose, Konkurencijos taryba neteigia, kad baudos nustatymo tikslais šioje byloje naudojamos pajamos gali būti nesusijusios su pažeidimu. Baudų apraše nurodyta, jog bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis. Baudų aprašas nenustato, kad su pažeidimu susijusių prekių pardavimo pajamos turėtų būti būtinai tik iš pažeidimo gautos pajamos, ar tik tiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos. Pajamų, gautų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, sąvoka yra siejama su pardavimais, kuriuos paveikė ar galėjo paveikti pažeidimas – draudžiamas susitarimas. Nėra būtina įrodyti, jog draudžiamas susitarimas realiai paveikė atitinkamus produktus ar pajamas. Nagrinėjamu atveju draudžiamas susitarimas buvo sudarytas viešajame pirkime kapinių priežiūros paslaugoms pirkti, todėl tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis laikytos pajamos, gautos iš su teritorijų tvarkymu, įskaitant atliekų išvežimą, susijusių pardavimų veiklos;

109.5.  Konkurencijos taryba, komentuodama UAB „Būsto aplinka“ argumentus, kad paskirta sankcija apskaičiuota neteisingai, pažymi, jog LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. byloje teismo išaiškinimai yra dėl baudų dydžio nustatymo procedūrinių konkurencijos teisės pažeidimų atveju, kai baudos skaičiuojamos remiantis ūkio subjektų bendrosiomis pajamomis, o ne tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis draudžiamų susitarimų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais, kuriems Baudų apraše nustatyta skirtinga baudų apskaičiavimo tvarka. Nagrinėjamu atveju paskaičiuoti baudų dydžiai neviršijo maksimalaus baudos dydžio – 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Todėl nėra pagrindo lyginti 30 proc. pavojingumo dydį, kuris skaičiuojamas nuo su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių pajamų, ir 5 proc. pavojingumo dydį, kuris skaičiuojamas nuo bendrųjų pajamų. Vadovaujantis Baudų aprašo 11 punktu, kartelių, įskaitant ir draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose, atveju baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis turi būti bent nuo 20 proc. Nuosekli Konkurencijos tarybos ir LVAT praktika patvirtina, kad už susitarimus viešuosiuose pirkimuose, kurie savo tikslu riboja konkurenciją, pagrįsta nustatyti maksimalų pažeidimo pavojingumo dydį, kuris pagal Baudos aprašo 11 punktą yra lygus 30 proc. Kainų nustatymo susitarimai dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų;

109.6.  Konkurencijos taryba pasisakydama dėl UAB „Būsto aplinka“ teiginių, jog Konkurencijos tarybos atsiliepime pateikti argumentai prieštarauja tarpusavyje, atkreipia dėmesį į tai, kad šie UAB „Būsto aplinka“ argumentai nėra reikšmingi. Ne visi argumentai ir aplinkybės, ką draudžiamu susitarimu įtariamos bendrovės pateikia Konkurencijos tarybai yra reikšmingi vertinimui ar tuo labiau, kad Konkurencijos taryba juos turi vertinti taip, kaip vertina bendrovės. Todėl Konkurencijos tarybos konstatavimas, jog tam tikros aplinkybės, kurias nurodo pažeidimu įtariamos bendrovės nėra reikšmingos ir nekeičia išvadų, bei paaiškinimas, kurios aplinkybės visgi yra reikšmingos, nėra argumentavimo prieštaringumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

110.  Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Nutarimas, kuriame konstatuota, kad City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame kapinių priežiūros paslaugų pirkime, ir už šį pažeidimą skirtos baudos.

111. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų Estijos įmonės City Service SE, UAB „City Service Engineering“ skundus; iš dalies patenkino pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus; pakeitė Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, pripažįstant, kad pareiškėjos UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 ir 2.2 punktus ir grąžino iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą.

112.  Konkurencijos įstatymo (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-909 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog „Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.“ Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad „Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.“

113.  Teismų praktikoje, vertinant, ar buvo sudarytas susitarimas konkurencijos teisės prasme, nekeliama esminių reikalavimų jo išraiškos būdui ar formai. Kvalifikuojant susitarimą šiuo teisiniu pagrindu, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-2577/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1301/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 327–387, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017, 2018 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-143-624/2018).

Dėl UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ susitarimo

114.  Pareiškėjai UAB „Būsto aplinka“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Mano aplinka“, tekste naudojami tiek dabartinis įmonės pavadinimas, tiek ankstesnis) ir UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jų skundus tenkinti.

115.  Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Konkurencijos taryba rinko tik pareiškėjų kaltę patvirtinančius įrodymus, atsisakymas vertinti faktines aplinkybes per pareiškėją išteisinančią prizmę yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, pirmosios instancijos teismas neatliko Konkurencijos tarybos pareigos įrodyti, kad konkurencija buvo apribota dvišaliais UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmais, teisminės kontrolės.

116.  Pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ teigia, kad skundžiamame sprendime suklysta teigiant, jog byloje surinkti tiesioginiai pažeidimo įrodymai, o netiesioginių įrodymų surinkta akivaizdžiai nepakankamai. UAB „Būsto aplinka“ nurodo, jog tiesioginiu draudžiamo susitarimo įrodymu gali būti tik įrodymai, kuriuose užfiksuota, kad ūkio subjektai susitarė riboti konkurenciją. Pasak UAB „Būsto aplinka“, pasiūlymų Pirkime panašumai gali būti paaiškinti ir tuo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališkai ir be UAB „Būsto aplinka“ žinios priderino savo pasiūlymą prie UAB „Būsto aplinka“ pasiūlymo, o UAB „Būsto aplinka“ komercinę paslaptį sudaranti informacija nutekėjo per pašalinį asmenį (J. M.), o ne pačios UAB „Būsto aplinka“ darbuotoją.

117.  Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju įrodymų skirstymas į tiesioginius ar netiesioginius neturi lemiamos reikšmės, svarbu nustatyti, ar surinkta pakankamai įrodymų, kurie rodo ūkio subjektų valios suderinimą veikti rinkoje atitinkamu būdu.

118.  Ginčijamame Nutarime (224 p.) nurodyta, jog suderintų pasiūlymų faktą patvirtina įvairios nustatytos aplinkybės: (a) UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pateiktų pasiūlymų turinio ir formos panašumai, tendencingi skirtumai tarp pasiūlymų eilučių įkainių, vienodos skaičiavimo ir pasiūlymų formų užpildymo klaidos, kiti sutapimai esantys pasiūlymuose; (b) faktas, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pasiūlymus paskutinis redagavo vienas ir tas pats asmuo – UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M., kuri rengė ir kitus tiekėjo UAB „Mano aplinka“ Pirkimo dokumentus; (c) tiesioginis kontaktas tarp konkurentų paskutinę pasiūlymų pateikimo Pirkime dieną, kuomet UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojas D. J. nuvyko pas UAB „City Service Engineering“ darbuotoją J. M.; (d) UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ darbuotojų kontaktai telefonu iki pasiūlymų pateikimo Pirkime t. y. UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojų kontaktai telefonu su UAB „Mano aplinka“ darbuotojais 2018 m. birželio 15 d. ir UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje rasti tą pačią dieną redaguoti UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojų redaguoti dokumentai, susiję su Pirkimu; (e) UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Mano aplinka“ darbuotojų kontaktai telefonu prieš pat pasiūlymų Pirkime pateikimo terminą (2018 m. birželio 28 – liepos 3 d.).

119.  Pažymėtina, kad UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau kyla ginčas dėl faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

120.  Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pasiūlymai Pirkime buvo suderinti ne tik UAB „Naujininkų ūkis“, bet ir UAB „Mano aplinka“ valia (kaip išdėstyta žemiau, dalyvaujant UAB „City Service Engineering“). UAB „Mano aplinka“ valią dalyvauti draudžiamame susitarime patvirtina ne tik tai, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ pasiūlymus paskutinis redagavo tas pats asmuo – UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M., kuri, kaip ji pati pažymėjo, UAB „Mano aplinka“ direktoriaus buvo nurodyta konkurentui UAB „Naujininkų ūkis“ kaip dirbanti su viešaisiais pirkimais (Nutarimo 105 p.), bet ir tai, jog po UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojų kontaktų telefonu su UAB „Mano aplinka“ darbuotojais 2018 m. birželio 15 d. UAB „Naujininkų ūkis“ naudojamame serveryje rasti tą pačią dieną redaguoti UAB „Mano aplinka“ ir jos darbuotojų redaguoti dokumentai, susiję su Pirkimu (Nutarimo 59 – 64 punktai). Nutarime nurodyti UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ kontaktai telefonu atitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių suponuojamą išvadą, kad UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ suderino savo pasiūlymus Pirkime, taip sudarydami draudžiamą susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pasiūlymai Pirkime buvo derinami ne tik per UAB „City Service Engineering“ darbuotoją, bet ir tiesiogiai kontaktuojant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ atstovams.

121.  Taigi Konkurencijos taryba Nutarime surinko pakankamai įrodymų ir tinkamai pagrindė, kad UAB „Mano aplinka“ dalyvavo sudarant draudžiamą susitarimą (buvo suderinta UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ valia veikti rinkoje atitinkamu būdu), o pirmosios instancijos teismas sprendime šią išvadą patvirtino, išnagrinėjęs viešajame pirkime pateiktų UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymų dėsningumus, klaidas bei nustatytus kontaktus tarp ūkio subjektų.

122.  Nagrinėjamu atveju esant nustatytoms aplinkybėms, kad Konkurencijos taryba surinko pakankamai įrodymų, rodančių, jog UAB „Mano aplinka“ savo veiksmais prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo (suderino valią veikti Pirkime atitinkamu būdu), pareiškėjų argumentai, kad UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališkai ir be UAB „Būsto aplinka“ žinios priderino savo pasiūlymą prie UAB „Būsto aplinka“ pasiūlymo ar kad Konkurencijos taryba bei pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti galimą Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimą, padarytą vienašališkais UAB „Naujininkų ūkis“ veiksmais, kaip galimai paneigiantį nustatytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti.

123.  Taip pat atmestini ir pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas kuria dvigubo baudimo situaciją, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jau yra nubaustas už tą patį pažeidimą.

124.  Pareiškėjas UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniame skunde teigia, jog UAB „Būsto aplinka“ pasiūlymas buvo bent 30 proc. brangesnis už UAB „Naujininkų ūkis“ pasiūlymą, o tai įrodo, kad kainų derinimo ir susitarimo nebuvo. Pareiškėjai UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pateikęs paaiškinimą dėl pasiūlymų kainų skirtumų, už Konkurencijos tarybą įrodė draudžiamą susitarimą.

125.  Kaip minėta, siekiant nustatyti, ar buvo sudarytas draudžiamas susitarimas konkurencijos teisės prasme, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Taigi nėra būtina nustatyti, koks konkrečiai buvo tolimesnis ūkio subjektų veiksmų planas, įgyvendinus sudarytą draudžiamą susitarimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad kainų skirtumas Pirkime įrodo nebuvus kainų suderinimo ar kad pirmosios instancijos teismas savo motyvais įrodė draudžiamą susitarimą, atmestini kaip nepagrįsti.

126.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvaudami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame kapinių priežiūros paslaugų pirkime, sudarė draudžiamą susitarimą, taip pažeisdami Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo UAB „City Service Engineering“ dalyvavimo draudžiamame susitarime

127.  Byloje ginčijamame Nutarime (235 p.) konstatuota, kad UAB „Mano aplinka“, ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą, padedant UAB „City Service Engineering“, kuriuo buvo derinami pasiūlymai Pirkime, ir toks susitarimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

128.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendime patenkino UAB „City Service Engineering“ skundą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „City Service Engineering“ pagalbinės darbuotojos įrodytas ir nenuginčytas dalyvavimas koreguojant, disponuojant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ komercinių pasiūlymų duomenimis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „City Service Engineering“, kaip juridinis asmuo, taip pat dalyvavo draudžiamame susitarime. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesurinkta jokių įrodymų, kad J. M., būdama struktūrinio padalinio vadovo asistentė, kurios pareigybė nesuteikia jai įgalinimų atstovauti įmonę jokioje srityje, turėjo įgalinimus veikti įmonės, kurios darbuotoja ji buvo, vardu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad J. M. įmonėje užima pareigas, kurios niekaip neduoda pagrindo jos veiksmus priskirti įmonės veiksmams, o Konkurencijos taryba nepateikė pakankamų įrodymų, kad UAB „City Service Engineering“ vadovai žinojo apie UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ susitarimą pateikti suderintus komercinius pasiūlymus perkančiajai organizacijai.

129.  Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, kuriose konstatuota, kad juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-34-693/2019).

130.  Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde teigia, jog minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra taikomi būtent Baudžiamojo kodekso, bet ne konkurencijos teisės kontekste.

131.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje vertindamas, ar konkrečiu atveju asmuo buvo baudžiamas kriminaline bausme, atsižvelgia į vadinamus ,,Engel kriterijus“, iš esmės nustatytus aiškinant Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą sąvoką ,,baudžiamasis kaltinimas“ (angl. criminal charge) 1976 m. birželio 8 d. sprendime byloje Engel ir kiti prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 5100/71, 5101/71, 5102/71, 5354/72, 5370/72), kuriais nuolat remiamasi EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje Mikhaylova prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 46998/08)). Minėti kriterijai yra tokie: 1) teisinė pažeidimo klasifikacija pagal vidaus teisę (padaryto pažeidimo vieta teisės pažeidimų sistemoje); 2) pažeidimo pobūdis; 3) sankcijos, kuri pažeidėjui gali būti skiriama, griežtumas. Pažymėtina, kad paskutiniai du kriterijai nėra kumuliatyvūs, todėl gali būti nustatomi alternatyviai. Kita vertus, EŽTT yra nurodęs, kad aplinkybė, kaip formaliai pagal nacionalinę teisę vadinasi procedūra, kurios metu asmuo buvo nubaustas, pati savaime negali lemti išvados apie baudimą Konvencijos prasme. Tai reiškia, kad teisinis pažeidimo kvalifikavimas pagal nacionalinę teisę nenulemia jo kvalifikavimo pagal Konvenciją. Neturėtų būti suabsoliutinama ir tai, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) priskirtinos asmeniui taikytos sankcijos ar kaip atitinkamos sankcijos vadinamos įstatymuose. Šiuo atveju Konvencijos sąvokos turi būti aiškinamos savarankiškai, atsižvelgiant į visų aplinkybių, kurios padėtų atskleisti šių sąvokų turinį Konvencijos prasme, visumą. Todėl net jeigu pažeidimas ar konkreti sankcija pagal nacionalinę teisę nėra priskirta baudžiamajai teisei, procesas ar sankcija už tokį pažeidimą Konvencijos prasme gali būti laikomas baudžiamuoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-2619/2011, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016. Administracinė jurisprudencija. 2016, 32, p. 130-216).

132.  Nors pažeidimas, kuriuo kaltinamas pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ bei sankcija, kuri jam skirta pagal Lietuvos Respublikos teisę, nėra reglamentuojami baudžiamosios teisės, tačiau vadovaujantis trečiuoju „Engel kriterijumi“ pripažintina, jog pareiškėjui skirta sankcija dėl savo griežtumo laikytina baudžiamąja Konvencijos prasme. Terminas „Konvencijos prasme“ šiuo atžvilgiu yra labai svarbus: jis parodo, kad sankcija laikytina baudžiamąja tik tiek, kiek tai susiję su Konvencijos taikymo sritimi. Kitaip tariant, dėl sankcijos griežtumo pareiškėjui turėtų būti taikomos Konvencijos 6 straipsnyje numatytos garantijos (pagal analogiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016. Administracinė jurisprudencija. 2016, 32, p. 130-216). Tokia pozicija atitinka EŽTT 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Menarini Diagnostics S. R. L. prieš Italiją, kuriame buvo konstatuota, kad Konvencijos 6 straipsnio nuostatos taikytinos ir konkurencijos bylose. Konvencijos 6 straipsnio taikymą konkurencijos bylose yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-253/2014), tačiau tokia pozicija reiškia, kad pareiškėjui turi būti suteiktos Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos garantijos, o ne tai, kad atsakovas, įgyvendindamas Konkurencijos įstatyme jam nustatytus įgaliojimus, vykdė pareiškėjo baudžiamojo pobūdžio persekiojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016. Administracinė jurisprudencija. 2016, 32, p. 130-216).

133.  Tai, jog pareiškėjui skirta sankcija Konvencijos prasme laikytina baudžiamąja ir dėl to jam turėtų būti taikomos Konvencijos 6 straipsnyje numatytos garantijos, nelemia konkurencijos teisės pažeidimo, už kurį skirta sankcija, traktavimo kaip nusikalstamos veikos, ar Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies (ar jos aiškinimo, pateikto teismų praktikoje) taikymo sprendžiant, ar buvo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas. Taigi Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalis bei minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pateiktas šios teisės normos aiškinimas, nagrinėjamu atveju nėra taikytina.

134.  Teisėjų kolegijos vertinimu, darbuotojo veiksmai, kuriais yra atliekamas konkurencijos teisės pažeidimas, yra priskirtini juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas jis yra, ir nėra būtina įrodyti, kad juridinio asmens savininkai ar vadovai žinojo apie konkurencijos teisės pažeidimą ar skatino jį atlikti. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje spręsta, kad darbuotojo veiksmai atliekant konkurencijos teisės pažeidimą yra priskiriami juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas jis yra (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, 406 p., Administracinė jurisprudencija. 2016, 31, p. 206-360).

135.  Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo.

136.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad darbuotojas vykdo savo užduotis įmonės, kurioje jis dirba, naudai ir jos vadovaujamas, ir, vadinasi, turi būti laikomas šios įmonės ekonominio vieneto dalimi (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Becu ir kt., C‑22/98, EU:C:1999:419, 26 punktas). Siekiant konstatuoti Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą, bet koks darbuotojo antikonkurencinis elgesys priskirtinas įmonei, kurios dalis jis yra, ir ji iš principo laikoma už jį atsakinga (2016 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje SIA „VM Remonts“, C‑542/14, 23, 24 punktai). Taikant SESV 101 straipsnį turi reikšmės ne suinteresuotos įmonės dalyvių ar pagrindinių vadovų veiksmai ar žinojimas, bet asmens, kuriam buvo leista veikti įmonės vardu, veiksmai (1983 m. birželio 7 d. Sprendimo Musique Diffusion fran?aise ir kt. prieš Komisiją, 100/80–103/80, Rink. p. 1825, 97 punktas).

137.  ESTT 2013 m. vasario 7 d. sprendime byloje Protimonopoln? ?rad Slovenskej republiky prieš Slovensk? sporite??a a.s., C‑68/12, nurodė, jog dalyvavimas karteliuose, draudžiamuose SESV sutartimi, dažniausiai yra slapta veikla, kuriai netaikomos formalios taisyklės. Retai kada įmonės atstovas dalyvauja susitikime turėdamas įgaliojimą padaryti pažeidimą (26 punktas). SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad konstatuojant, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas, nebūtina įrodyti įmonės teisėto atstovo (angl.  a representative authorised under the undertaking’s constitution (atstovo, įgalioto pagal įmonės įstatus) asmeninius veiksmus arba šio teisėto atstovo įgaliojimo forma išreikštą asmeninį pritarimą jos darbuotojo, dalyvavusio antikonkurenciniame susitikime, veiksmams (28 punktas).

138.  Taigi Nutarime nurodyti UAB „City Service Engineering“ darbuotojos J. M. veiksmai koreguojant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ komercinių pasiūlymų duomenis, susitinkant su UAB „Naujininkų ūkis“ atstovu (tai, kad UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M. paskutinė redagavo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ pateiktus komercinius pasiūlymus, UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas ir J. M. susitiko prieš pat pasiūlymų pateikimo terminą tam, kad J. M. patikrintų parengtus UAB „Naujininkų ūkis“ su UAB „Ecoservice“ Pirkimo dokumentus (Nutarimo 72, 195, 198, 214 punktai), yra priskirtini UAB „City Service Engineering“, kurioje ji dirbo, todėl konstatuotina, kad UAB „City Service Engineering“ dalyvavo pažeidime. Tai, jog UAB „City Service Engineering“ priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip ir UAB „Mano aplinka“, rodo UAB „City Service Engineering“ suinteresuotumą viešojo pirkimo, kuriame dalyvavo UAB „Mano aplinka“, baigtimi. Papildomai pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „City Service Engineering“ darbuotojos J. M. tiesioginis vadovas žinojo, kad J. M. padeda UAB „Mano aplinka“ dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose (Nutarimo 89 punkte įvardinti paaiškinimai dėl tiesioginio vadovo žinojimo apie teikiamą pagalbą), todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad J. M. minėtus veiksmus atliko, kai nebuvo pareiškėjo vadovaujama. Pažymėtina, kad tai, jog tokių užduočių atlikimas galimai nebuvo oficialiai įtrauktas į J. M. darbo funkcijas, nekeičia jos veiksmų vertinimo konkurencijos teisės prasme.

139.  Pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą lygina įgaliojimus atstovauti juridiniam asmeniui teismo proceso metu ir veikimą juridinio asmens vardu, kai darbuotojas savo veiksmais pažeidžia konkurencijos teisę.

140.  Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad atstovavimui teismo procese ir darbuotojo veiksmų priskyrimui juridiniam asmeniui, kai yra atliekamas konkurencijos teisės pažeidimas, nėra taikomos tapačios taisyklės. Kaip minėta, vertinant darbuotojo veiksmus konkurencijos teisės kontekste, darbuotojas vykdo savo užduotis įmonės, kurioje jis dirba, naudai ir jos vadovaujamas, ir, vadinasi, turi būti laikomas šios įmonės ekonominio vieneto dalimi. Siekiant konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą, bet koks darbuotojo antikonkurencinis elgesys priskirtinas įmonei, kurios dalis jis yra, ir ji iš principo laikoma už jį atsakinga; nebūtina įrodyti įmonės teisėto atstovo (atstovo, įgalioto pagal įmonės įstatus) asmeninius veiksmus arba šio teisėto atstovo įgaliojimo forma išreikštą asmeninį pritarimą jos darbuotojo, dalyvavusio antikonkurenciniame susitikime, veiksmams, todėl šie pareiškėjo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

141.  Pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjui ir UAB „Naujininkų ūkis“ nesant konkurentais, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas nebuvo atliktas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, kad būtų pripažintas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kai susitarimo, kuriame dalyvauja ūkio subjektas, tikslas yra riboti konkurenciją konkrečioje atitinkamoje rinkoje, nėra būtina, kad šis ūkio subjektas vykdytų veiklą toje pačioje atitinkamoje rinkoje (pagal analogiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 418 punktas, Administracinė jurisprudencija. 2016, 31, p. 206-360, ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. C-194/14 AC-Treuhand prieš Europos Komisiją, 33–35 punktai).

142.  Pareiškėjas UAB „City Service Engineering“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą teigia, jog neįrodyta, kad J. M., bendraudama su D. J., realiai suvokė, kad jis atstovauja konkrečiai savo darbdaviui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad J. M. bendravo su D. J., tikrino jo atneštus dokumentus, kurie, jos išsaugoti, vėliau buvo pateikti Pirkime, ir galėjo nesuprasti, kurio juridinio asmens vardu yra rengiami minėti dokumentai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. M. peržiūrėjo D. J. atneštus dokumentus, kurie, jos išsaugoti, vėliau buvo pateikti jo darbdavio vardu dalyvaujant Pirkime. Be to, aplinkybių, kad būtų nesupratusi, su kuo bendrauja, nenurodė pati J. M. teikdama paaiškinimus Konkurencijos tarybai (Nutarimo 105 p.). Taigi šis pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

143.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime pagrįstai konstatavo, jog UAB „City Service Engineering“ dalyvavo draudžiamame susitarime ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o pirmosios instancijos teismas suklydo spręsdamas, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino, jog UAB „City Service Engineering“ dalyvavo draudžiamame susitarime. 

Dėl pareiškėjų UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ atsakomybės

144.  Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymi, kad UAB „City Service Engineering“ yra ekonominio vieneto dalis, todėl veikė jos pagrindinio akcininko City Service SE naudai ir interesais, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė pareiškėjams City Service SE, UAB „Mano būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ solidariosios atsakomybės už pažeidimą. 

145.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021

, įvertinusi įstatymų leidėjo atliktus Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimus, t. y. tik nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įtvirtinus solidariąją atsakomybę, tai, kad nagrinėtu atveju nebuvo nustatytas SESV normų pažeidimas, pareiškėjų pažeidimo padarymo metu nacionalinės teisės normos (Konkurencijos įstatymo normos) apskritai nenustatė solidariosios atsakomybės, taip pat nenustatė tokio pobūdžio atsakomybės ir tuo atveju, jei pažeidimą padarė įmonės, sudarančios vieną ūkio subjektą (vieną ekonominį vienetą) konkurencijos teisės prasme, pripažino pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėtu atveju negalima pareiškėjų solidarioji atsakomybė. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėtoje byloje sprendžiant dėl abiejų pareiškėjų atsakomybės už nacionalinės konkurencijos taisyklių pažeidimą, pareiškėjos pagrįstai pripažintos vienu ekonominiu vienetu, tačiau nepagrįstai joms pritaikyta įstatyme nenumatytos rūšies teisinė atsakomybė ir paskirta bendra (solidari) bauda už procedūrinį pažeidimą tuo pagrindu, kad jos sudaro vieną ekonominį vienetą ir kartu padarė konkurencijos teisės taisyklių pažeidimą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad toks pareiškėjų pažeidimo padarymo metu Konkurencijos įstatyme nenumatytos teisinės atsakomybės rūšies taikymas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatyme (byloje taikyta 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnyje numatytų skaidrumo, išsamumo ir objektyvumo viešajame administravime principų.

146.  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

147.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 buvo sprendžiama dėl pareiškėjų atsakomybės už kliudymą Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą, tačiau nagrinėti klausimai dėl solidariosios atsakomybės taikymo iki įsigaliojant Konkurencijos įstatymo pakeitimams 2020 m. lapkričio 1 d. yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

148.  Kadangi Nutarime nurodyti veiksmai, dėl kurių nustatytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, buvo atlikti 2018 m. birželio – liepos mėn., nagrinėjamu atveju taikytina 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-909 redakcija. Nutarime nėra nustatytas SESV normų pažeidimas, o nagrinėjamoje byloje taikytinoje Konkurencijos įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta galimybė taikyti solidariąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nutarime pareiškėjams UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ nepagrįstai buvo taikyta solidarioji atsakomybė, todėl šiems pareiškėjams skirtinos baudos turėtų būti individualizuotos, o šis klausimas grąžintinas spręsti atsakovui Konkurencijos tarybai.

149.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, pareiškėjų UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Būsto aplinka“ skundus tenkinant iš dalies, panaikinant Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą ir grąžinant Konkurencijos tarybai spręsti pareiškėjų UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ baudų individualizavimo klausimą.

Dėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ veiksmų ir atsakomybės

150.  Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Nutarimo išvada dėl UAB „Būsto aplinka“ (patronuojamoji įmonė) ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ (patronuojančioji įmonė) junginio kaip atsakomybės už nurodytą pažeidimą subjekto, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ dukterinei įmonei UAB „Būsto aplinka“ teikė (duomenys neskelbtini); UAB „Būsto aplinka“ strateginiai sprendimai, įskaitant biudžeto planavimą ir investicijas (duomenys neskelbtini); UAB „Mano aplinka“ savo veikloje taiko (duomenys neskelbtini).

151.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad patronuojanti įmonė teikė patronuojamai įmonei (duomenys neskelbtini), nepaneigia, kad (duomenys neskelbtini) patronuojamoji įmonė darė įtaką kasdienei UAB „Būsto aplinka“ komercinei veiklai ir priimamiems sprendimams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatytas piniginio užstato viešajame pirkime už dukterinę įmonę sumokėjimo faktas (J. M. kreipėsi į UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotoją su prašymu pirkime sumokėti užstatą ir atsiųsti pavedimo bankui kopiją).

152.  UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde bei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, kad nesumokėjo piniginio užstato už UAB „Būsto aplinka“ dalyvavimą viešajame pirkime, o kitos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti vieno ekonominio vieneto doktriną, UAB „Mano Būsto priežiūra“ neįgyvendino lemiamos įtakos UAB „Būsto aplinka“ atžvilgiu, nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių UAB „Mano Būsto priežiūra“ žinojimą, suvokimą ar kontrolę dėl UAB „Būsto aplinka“ darbuotojų veiksmų šios bylos kontekste.

153.  UAB „Būsto aplinka“ atsiliepime į UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinį skundą pažymėjo, kad UAB „Būsto aplinka“ pati (iš savo lėšų ir savo valia) sumokėjo užstatą Pirkime, nesvarbu, kad tai atliko pasitelkdama savo (duomenys neskelbtini), šiuo atveju UAB „Mano Būsto priežiūra“.

154.  Kaip minėta, siekiant nustatyti, ar buvo sudarytas draudžiamas susitarimas, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“, teikdama (duomenys neskelbtini) UAB „Mano aplinka“, galimai sumokėjo užstatą Pirkime, neįrodo, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ žinojo apie susitarimą suderinti kainas Pirkime. Konkurencijos taryba Nutarime nenurodė kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ nagrinėjamu atveju dalyvavo draudžiamame susitarime (suderino valią veikti rinkoje atitinkamu būdu). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (UAB „Mano Būsto priežiūra“ dukterinei įmonei UAB „Būsto aplinka“ teikė (duomenys neskelbtini); UAB „Būsto aplinka“ strateginiai sprendimai, įskaitant biudžeto planavimą ir investicijas (duomenys neskelbtini); UAB „Mano aplinka“ savo veikloje taiko (duomenys neskelbtini)) galėtų turėti reikšmės sprendžiant dėl lemiamos įtakos tarp patronuojančios ir patronuojamos įmonių, tačiau nerodo, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ tiesiogiai dalyvavo nustatytame draudžiamame susitarime.

155.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 vertino, kad nagrinėtu atveju abu pareiškėjai, esantys vieno ekonominio vieneto dalimi, dalyvavo pažeidime, todėl jiems pagrįstai buvo taikyta atsakomybė. Kaip minėta, išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi įstatymų leidėjo atliktus Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimus, t. y. tik nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įtvirtinus solidariąją atsakomybę, tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas SESV normų pažeidimas, pareiškėjų pažeidimo padarymo metu nacionalinės teisės normos (Konkurencijos įstatymo normos) apskritai nenustatė solidariosios atsakomybės, taip pat nenustatė tokio pobūdžio atsakomybės ir tuo atveju, jei pažeidimą padarė įmonės, sudarančios vieną ūkio subjektą (vieną ekonominį vienetą) konkurencijos teisės prasme, pripažino pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėtu atveju pareiškėjų solidarioji atsakomybė buvo negalima. Šiuo aspektu pažymėta, kad Lietuvos teisinėje sistemoje administracinė (kaip ir baudžiamoji) atsakomybė yra asmeninės teisinės atsakomybės rūšis, su kuo susijęs ir bausmės / baudos individualizavimas. Kitokios rūšies administracinės atsakomybės nenustato nei Konkurencijos įstatymas, nei ANK, į kurį nuoroda daroma Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.“ Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose, taikant teisę inter alia (be kita ko) būtina laikytis tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (lotynų kalba – nulla poena sine lege); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme (lotynų kalba – nullum crimen sine lege). Minėta, kad principas nulla poena sine lege kyla ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo: taikant teisę inter alia (be kita ko) būtina laikytis reikalavimo, kad atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (lotynų kalba – nulla poena sine lege).

156.  Taigi, nagrinėjamu atveju taikytina Konkurencijos įstatymo redakcija nenumatė galimybės taikyti solidariąją atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimą, taip pat nenumatė galimybės taikyti atsakomybę patronuojančiajai įmonei vien tuo pagrindu, kad draudžiamą susitarimą sudarė patronuojančiosios įmonės kontroliuojamas kitas juridinis asmuo (patronuojamoji įmonė), o ginčijamame Nutarime nėra nurodyta aplinkybių, kurios pagrįstų, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ būtų pati tiesiogiai dalyvavusi draudžiamame susitarime, kuriame dalyvavo jos patronuojamoji įmonė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nutarime nepagrįstai buvo taikyta atsakomybė UAB „Mano Būsto priežiūra“. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tenkinant UAB „Mano Būsto priežiūra“ skundą ir panaikinant Nutarimo dalį, kuria konstatuota, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame kapinių priežiūros paslaugų pirkime, ir už tai UAB „Mano Būsto priežiūra“ taikyta atsakomybė.

Dėl City Service SE atsakomybės

157.  Ginčijamame Nutarime (234 p.) nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Mano aplinka“ sudaro vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme, kad City Service SE darė lemiamą įtaką šių savo patronuojamųjų įmonių veiklai, City Service SE yra atsakinga už tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamų įmonių, UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“, veiksmus (pastarųjų įmonių veiksmai priskiriami City Service SE). Taip pat nurodyta, jog tai, kad UAB „Mano aplinka“ sudarė susitarimą, o jai padėjo UAB „City Service Engineering“, ir abi bendrovės priklauso vienam ekonominiam vienetui, kurio patronuojančioji bendrovė yra City Service SE, papildomai patvirtina tai, kad abi patronuojamosios bendrovės veikė ekonominio vieneto naudai ir interesais ir yra pagrista taikyti atsakomybę ir City Service SE.

158.  Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad UAB „Mano aplinka“ rinkoje veikia savarankiškai nuo Estijoje įsikūrusios įmonės City Service SE. Pasak pirmosios instancijos teismo, nenustačius jokių objektyvių duomenų apie per tarpines bendroves kitoje šalyje daromą pažeidimą, nebuvo teisinio pagrindo laikyti City Service SE atsakomybės subjektu vien remiantis nuginčijama vieno ekonominio vieneto koncepcija ir taikyti įmonei teisinę atsakomybę pagal konkurencijos teisę.

159.  Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepaneigė Konkurencijos tarybos argumentų dėl lemiamos įtakos darymo, o City Service SE neįrodė, kad UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ veikė savarankiškai ir tokiu būdu nepaneigė prezumpcijos.

160.  Kaip minėta, nagrinėjamu atveju taikytina Konkurencijos įstatymo redakcija nenumatė galimybės taikyti solidariąją atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimą, taip pat nenumatė galimybės taikyti atsakomybę patronuojančiajai įmonei vien tuo pagrindu, kad draudžiamą susitarimą sudarė patronuojamoji įmonė (nagrinėjamu atveju – UAB „City Service Engineering“) ar patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė (nagrinėjamu atveju – UAB „Mano aplinka“), o ginčijamame Nutarime nenurodyta aplinkybių, kurios pagrįstų kad City Service SE būtų pati tiesiogiai dalyvavusi draudžiamame susitarime, kuriame dalyvavo UAB „Mano aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“. Taigi konstatuotina, kad Nutarime nepagrįstai buvo taikyta atsakomybė City Service SE, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo City Service SE skundas tenkintas, paliekama nepakeista.

Dėl baudų apskaičiavimo

161.  Administracinio ginčo šalys apeliaciniame procese teikia argumentus dėl pavojingumo ir atgrasymo koeficientų, taikytų apskaičiuojant baudą, taip pat dėl su pažeidimu susijusių pajamų.

162.  Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Analogiškos pozicijos laikosi ir ESTT (žr., pvz., 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02, 172 punktą). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 Administracinė jurisprudencija. 2016, 31, p. 206-360).

Dėl su pažeidimu susijusių pajamų

163.  Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai leista su pažeidimu susijusiomis pajamomis laikyti UAB „Būsto aplinka“ pajamas, gautas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasak pareiškėjo, jei ir būtų buvęs sudarytas draudžiamas susitarimas, jis galėjo turėti įtakos tik Vilniaus miesto/regiono rinkoje. Pareiškėjas UAB „Būsto aplinka“ pažymi, kad tinkamam paslaugų teikimui ūkio subjektas turėtų turėti atitinkamas bazes ir (ar) garažus atitinkamoje (Vilniaus miesto) teritorijoje. Pareiškėjas taip pat remiasi Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 2S-17/2015, teigdamas, kad Konkurencijos taryba bazinį baudos dydį įprastai apskaičiuoja remiantis pajamomis konkrečiame regione, o ne visos Lietuvos Respublikos mastu.

164.  Ginčijamame Nutarime už pažeidimą baziniai baudos dydžiai apskaičiuoti remiantis pajamomis, gautomis iš su teritorijų tvarkymu, įskaitant atliekų išvežimą, susijusių pardavimų veiklos 2018 m. Atsižvelgiant į tai, kad iš UAB „Mano aplinka“, UAB „City Service Engineering“, UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE ekonominio vieneto tik UAB „Mano aplinka“ 2018 m. turėjo pajamų, susijusių su teritorijų tvarkymu (įskaitant atliekų išvežimą), laikyta, kad viso ekonominio vieneto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos atitinka UAB „Mano aplinka“ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas (Nutarimo 262 punktas).

165.  Pagal Aprašo 5 punktą pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Taigi atsižvelgiama tiek į tiesiogiai, tiek į netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas.

166.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog, kaip matyti iš Aprašo nuostatų, pardavimų vertės nustatymui geografinės teritorijos kriterijaus taikymas nėra nurodytas (Aprašo 5–7 p.) – vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, o inter alia į pažeidimo geografinį plotą gali būti atsižvelgta jau vertinant pažeidimo pavojingumą (Aprašo 10 p.). Taigi, pagrindinis kriterijus nustatant minėtas pajamas yra tai, ar jos tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su Konkurencijos tarybos ūkio subjektui inkriminuojamu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-489-822/2019, 35 p.). Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pardavimo vertės sąvoka neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai neapima jai inkriminuojamas kartelis, vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė kartelis (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Dole Food Company, Inc., Dole Fresh Fruit Europe prieš Europos Komisiją, C-286/13 P, EU:C:2015:184, 148 p.; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo LG Display Co. Ltd, LG Display Taiwan Co. Ltd prieš Europos Komisiją, C- 227/14 P, ECLI:EU:C:2015:258, 56, 63 p.).

167.  Nors teritorijų tvarkymui nutolusiose vietovėse gali reikėti atskirų investicijų, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelemia, jog nagrinėjamu atveju kitų savivaldybių teritorijose gautos pajamos turėtų būti laikomos su nagrinėjamu pažeidimu nesusijusiomis pajamomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog kapinių kaip teritorijos tvarkymas esmingai nesiskiria priklausomai nuo savivaldybės teritorijos, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai rėmėsi visomis UAB „Mano aplinka“ pajamomis, gautomis iš su teritorijų tvarkymu, įskaitant atliekų išvežimą, susijusių pardavimų veiklos.

168.  Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodomame Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 2S-17/2015 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ buvo nagrinėjama kitokio pobūdžio ekonominė veikla nei teritorijų tvarkymas, todėl pareiškėjo argumentai, jog Konkurencijos taryba nagrinėjamu atveju nukrypo nuo įprastos praktikos, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pavojingumo ir atgrasymo koeficientų

169.  Nutarime, vertinant pažeidimo pavojingumą, pažymėta, kad horizontalūs kainų nustatymo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienais iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų; tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Nutarime nurodyta, jog, remiantis Europos Komisijos praktika bei Aprašu, o taip pat laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose. Atsižvelgiant į tai, nustatytas 30 proc. pažeidimo pavojingumo dydis.

170.  Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad ginčijamame Nutarime nėra pakankamo pagrindimo maksimaliems (pavojingumo ir atgrasymo) koeficientams, kuriuos pritaikė Konkurencijos taryba. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pažeidimas truko neilgą laiką, nebuvo iki galo realizuotas, draudžiamas susitarimas apėmė tik vieną savivaldybės lygmens pirkimą, rinkos pasidalijimų nenustatyta, todėl Konkurencijos taryba turėjo svarstyti dėl mažesnio nei maksimalus pavojingumo koeficiento nustatymo, taip pat įvertindama ir savo pačios praktiką.

171.  Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde pažymi, jog nustatant pažeidimo pavojingumo dydį neatsižvelgiama į pažeidimo trukmę, nes į šį kriterijų yra atsižvelgiama atskirai skaičiuojant baudą; tai, kad pažeidimas nebuvo realizuotas, kad susitarimas apėmė tik vieną savivaldybės lygmens pirkimą, pavojingumo nesumažina, nes iš principo horizontalūs kainų nustatymo susitarimai dėl savo pobūdžio laikomi vienais iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Dėl atgrasymo pažymi, kad tuo atveju, jei Nutarime nebūtų pritaikytas Aprašo 13 punkte numatytas dydis, skirta galutinė bauda (solidariai) būtų sudariusi daug mažiau nei 0,29 proc. nuo viso ekonominio vieneto bendrųjų pajamų.

172.  UAB „Būsto aplinka“ remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 ir teigia, jog Nutarime nepagrįstai taikyti maksimalūs pavojingumo ir atgrasymo koeficientai.

173.  Aprašo 10 punkte nurodyta, kad „Baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į Aprašo 9 punkte numatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo.“ Aprašo 11 punkte nustatyta, jog „Draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės.“ Aprašo 13 punkte nurodyta, jog „Siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo, šių pažeidimų atveju prie apskaičiuoto pagal Aprašo 8–12 punktus bazinio baudos dydžio pridedama suma, lygi nuo 15 iki 25 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės.“

174.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, kaip nurodyta Konkurencijos įstatyme, bauda gali būti diferencijuojama, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pažeidimo pavojingumą. Taigi šiuo atveju pažeidimo trukmė ir pavojingumas yra kokybiškai skirtingi kriterijai, pagal kuriuos vertintinas pažeidimas. Konkurencijos taryba negali konstatuoti, jog pažeidimas yra diferencijuotinas kaip pavojingas todėl, kad ilgai truko (2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-3003/2012). Atsižvelgiant į tai, atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog pažeidimas truko neilgai, nepagrįstai vertino kaip mažinančią pažeidimo pavojingumą.

175.  Nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo nerealizuotas ne dėl pareiškėjų veiksmų, todėl tai taip pat nelaikytina aplinkybe, mažinančia pažeidimo pavojingumą.

176.  Nors draudžiamas susitarimas apėmė tik vieną savivaldybės lygmens pirkimą, tačiau, kaip pažymi Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde, Pirkime galėjo dalyvauti ūkio subjektai iš kitų savivaldybių bei valstybių, todėl pažeidimo poveikis galėjo kilti ne tik Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, tai, kad draudžiami susitarimai viešuosiuose pirkimuose yra vieni iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba neperžengė savo diskrecijos ribų, įvertindama pareiškėjo padarytą pažeidimą kaip pavojingą ir nustatydama 30 proc. bazinį baudos dydį. Pažymėtina, kad taip spręsta ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-489-822/2019, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2020).

177.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog „didelis pažeidimo pavojingumas ipso facto (savaime) neturėtų lemti maksimalios baudos taikymo, kai aiškiai nustatoma, kad sankcijos paskyrimui įtakos nedarė nei lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės (t. y. kai tokių aplinkybių nenustatyta). Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teisine logika, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju maksimalią 1 proc. ribą siekianti bauda galėtų būti skiriama tokį sunkų pažeidimą padariusiai įmonei, nenustačius jokių sunkinančių aplinkybių, ir įmonei tokį patį sunkų pažeidimą padariusiai sunkinančiomis aplinkybėmis (nes pastaruoju atveju dėl tokių aplinkybių griežtintina sankcija vis dėlto turėtų būti mažinama iki teisės normose nustatytos maksimaliosios 1 proc. ribos).“

178.  Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamame Nutarime yra konstatuotas kitokio pobūdžio (ne procedūrinis) pažeidimas, nėra skirta maksimali įstatyme nustatyta 10 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda už nustatytą draudžiamą susitarimą (Nutarimo 288 p.), todėl atmestini pareiškėjų argumentai, kad minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateikti išaiškinimai dėl maksimalaus baudos dydžio yra aktualūs nagrinėjamoje byloje. 

179.  Pareiškėjai remiasi Konkurencijos tarybos 2021 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1S-124 (2021) „Dėl Lietuvos krepšinio lygos ir jai priklausančių krepšinio klubų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ ir pažymi, kad šiame nutarime buvo nustatytas 5 proc. pavojingumo koeficientas, nors abiem atvejais nebuvo nustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o toks skirtingas baudų taikymas sudaro prielaidas ūkio subjektų diskriminavimui.

180. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog, kaip pažymi pareiškėjai, abiem atvejais nebuvo nustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nelemia vienodo pažeidimų pavojingumo (pažeidimo pavojingumas ir lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės vertinamos skirtingais baudos skaičiavimo etapais, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatyme ir Apraše nurodytas aplinkybes), minėtas nutarimas priimtas dėl skirtingų faktinių aplinkybių, taigi pareiškėjai nepagrindė, kad Konkurencijos taryba, vėliau priimtame nutarime dėl skirtingų faktinių aplinkybių nustačiusi mažesnį pavojingumo koeficientą, pareiškėjus diskriminavo.

181.  Ginčijamame Nutarime remiantis Aprašo 13 punktu, siekiant skiriama bauda atgrasyti ūkio subjektus nuo pažeidimų darymo, apskaičiuotas bazinis baudos dydis padidintas 25 proc. nustatytos pardavimų vertės. Pažymėta, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų; paskirtos sankcijos turi turėti pakankamą atgrasomąjį poveikį tiek susitarimų dalyviams, tiek ir kitiems verslo subjektams.

182.  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Nutarime nustatytas itin sunkus konkurencijos teisės pažeidimas – draudžiamas susitarimas dėl kainų viešajame pirkime – daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, remdamasi Aprašo 13 punktu ir motyvuodama poreikiu nuo atitinkamų pažeidimų darymo atgrasyti tiek susitarimo dalyvius, tiek kitus verslo subjektus, bei padidinusi apskaičiuotą bazinį baudos dydį 25 proc. nustatytos pardavimų vertės, neperžengė savo diskrecijos ribų.

183.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad ginčijamame Nutarime nėra pakankamo pagrindimo maksimaliems pavojingumo ir atgrasymo koeficientams, kuriuos pritaikė Konkurencijos taryba, keičiama, atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ skundas yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

184.  Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniai skundai yra atmetami, nėra pagrindo tenkinti jų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

185.  Pareiškėjas UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka. UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinis skundas yra tenkinamas, byloje yra duomenys apie UAB „Mano Būsto priežiūra“ sumokėtą žyminį mokestį  (11,25 EUR), todėl pareiškėjui UAB „Mano Būsto priežiūra“ iš atsakovo Konkurencijos tarybos priteistinas 11,25 EUR sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinius skundus atmesti.

Pareiškėjo UAB „Mano Būsto priežiūra“ apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo UAB „Naujininkų ūkis“ skundą atmesti.

Pareiškėjų UAB „City Service Engineering“ ir UAB „Būsto aplinka“ skundus tenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1S-93 rezoliucinės dalies 2.1 punktą ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai spręsti pareiškėjų UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „City Service Engineering“ baudų individualizavimo klausimą.

Pareiškėjų UAB „Mano Būsto priežiūra“, City Service SE skundus tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1S-93 dalį, kurioje pripažinta, kad pareiškėjai UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei pareiškėjams UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE skirta bauda.“

Priteisti pareiškėjui UAB „Mano Būsto priežiūra“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 11,25 EUR (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė