Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Laurui Butkevičiui ir advokato padėjėjai Indrei Barauskienei,

atsakovės atstovėms D. A. ir V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“ skundą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja UAB „Eurovaistinė“ (toliau – pareiškėja arba Bendrovė) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovė arba Taryba) 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 1S-95 (2019) (toliau – Nutarimas) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus, kuriais pareiškėjos vaistinių tinklo reklama apie senjorams taikomas nuolaidas, pareiškėjos iniciatyva naudota laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., buvo pripažinta klaidinančia ir pažeidžiančia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimus, ir pareiškėjai paskirta 8 688 Eur piniginė bauda.

Nurodo, kad pareiškėja televizijoje ir gydymo įstaigose 2018 m. rugsėjo, spalio bei gruodžio mėnesiais skleidė reklamą apie Bendrovės vaistinėse senjorams taikomas nuolaidas (toliau – Reklama), kurioje žodžiu yra sakomas šis tekstas: „Ir septintą vakare irgi? - Taip, ir septintą vakare. - Ir ryte? - Taip, ir ryte - Ir šeštadieniais? - Taip ir savaitgaliais. - O jeigu pasitaikytų vasario 29-ta? - Nuolaidos senjorams „Eurovaistinėje“ taikomos visada. Senjorai, užsukite į vaistinę kada jums patogu, nes „Eurovaistinėje“ su „Senjoro“ kortele taikoma net 20 procentų nuolaida nereceptiniams vaistams, o visoms kitoms prekėms nuolaida iki 30 procentų. „Eurovaistinė“, jauskitės gerai“. Reklamos rašytiniame tekste buvo pateikiama ši informacija: „2018 09 01 - 2018 09 30 senjoro kortelės turėtojui suteikiamas išskirtinis iki 30 % (maisto papildams - 30 %, kosmetikai - 25 %, nereceptiniams vaistams - 20 %, kitoms prekėms iki -20 %) nuolaidos pasiūlymas, perkant tris prekes ir daugiau vaistinėje arba internetu www.eurovaistine.lt Pasiūlymas taikomas, perkant pilnas pakuotes, kurių vienos kaina ne mažesnė nei 1,50 EUR. Nuolaida nesuteikiama kitų akcijų prekėms, tačiau jos įskaičiuojamas į prekių kiekį, prekėms įsigyjamoms su kompensuojamųjų vaistų pasu, pradinio maitinimo kūdikio mišiniams iki 6 mėnesių, dovanų kuponams, produktų rinkiniams bei kontraceptiniams vaistams ir kitoms prekėms, įtrauktoms į UAB EUROVAISTINĖ patvirtintą sąrašą, kurį galite rasti vaistinėje. Nuolaidos nesumuojamos. EUROVAISTINĖS pasilieka sau teisę bet kada keisti ar nutraukti pasiūlymą. Daugiau informacijos apie kortelę Jums bus suteikiama nemokamai EUROVAISTINĖS informacijos linija 8 800 50 005, internete www.eurovaistine.lt arba pasiteiravus vaistininko“.

Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. gruodžio mėn. Reklama skiriasi nuo 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. Reklamos tuo, kad joje žodinis tekstas yra pateikiamas viso reklaminio klipo metu, o 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. Reklamoje - reklaminio klipo pabaigoje, tačiau žodžiu sakomas tekstas visuose trijuose reklaminiuose klipuose buvo pateikiamas vienodai.

Paaiškina, kad Reklama yra Bendrovės vykdomos reklaminės kampanijos apie senjorams skirtą lojalumo programą (toliau – Lojalumo programa) dalis ir pažymi, kad Taryba Nutarime vertino tik vieną didelės reklaminės kampanijos dalį - per televizijas ir gydymo įstaigose transliuotus vaizdo klipus, tačiau  ignoravo aplinkybę, kad ji būti vertinama visos reklaminės kampanijos (spaudoje, internete) kontekste.

Pareiškėja paaiškina apie Lojalumo programą ir visą kontekstą, kuriame buvo transliuota Reklama ir pažymi, kad „Senjorų“ kortelė speciali ir yra išduodama asmenims, sulaukusiems senatvės pensinio amžiaus. Tokios kortelės turėtojui suteikiamas išskirtinis pasiūlymas, t. y. perkant tris prekes ir daugiau, kurių kiekvienos kaina ne mažesnė nei   1,50 Eur, yra taikoma iki 30 proc. nuolaida tam tikroms prekėms pagal tuo metu galiojančias sąlygas. Be to, „Senjoro“ kortelės turėtojai gauna specialias nuolaidas ar kitus išskirtinius pasiūlymus. Nuo pat 2014 m. šiai Lojalumo programai buvo taikomas tas pats principas – kad vartotojas gautų nuolaidą, jis turėjo pirkti 3 prekes, kurių kiekviena yra ne pigesnė nei 1,50 Eur, o kitos sąlygos keitėsi nežymiai. Be to, pareiškėja tam tikrais laikotarpiais kartu teikia ir kitų specialių nuolaidų ir (ar) pasiūlymų šiai specifinei tikslinei grupei. Dažnu atveju bendrasis pasiūlymas senjorams reklamuojamas kartu su visais kitais mėnesio pasiūlymais, todėl yra užtikrinama, kad prie kiekvieno pasiūlymo būtų specialių pasiūlymų galiojimo laikotarpis, įskaitant ir priminimą specifinei tikslinei senjorų grupei apie jų Lojalumo programos bendrinį pasiūlymą bei jo galiojimą be išimčių ir šiuo laikotarpiu. Lojalumo programos senjorams nuolaidos taikomos pirkinių krepšeliui, t. y. įskaitant ir nekompensuojamus receptinius vaistus, o atitinkamai kas mėnesį keičiantis nekompensuojamų vaistinių preparatų sąrašui, keičiasi ir šios programos prekių, kurioms taikomos nuolaidos, asortimentas. Pareiškėja pakartotinai komunikuodama ir primindama specifinei tikslinei senjorų grupei Lojalumo programos pasiūlymą nurodo terminą su tikslu, kad konkretus prekių, įtrauktų į Lojalumo programą senjorams, asortimentas bus užtikrinamas ir išlaikomas visą mėnesį ir nėra keičiamas į mažesnę pusę.

Nurodo, kad esminės Lojalumo programos sąlygos, kad senjoro pirkinių krepšeliui būtų pritaikyta nuolaida, yra: 1) pirkti bent 3 prekes (pilnas pakuotes); 2) kiekvienos prekės kaina turi būti ne mažesnė nei 1,5 Eur. Ši informacija pirmiausiai pateikiama asmeniui pirmą kartą išduodant „Senjoro“ kortelę, supažindinant asmenis, išreiškusius norą dalyvauti Lojalumo programoje, su šios programos taisyklėmis, kurios vartotojams taip pat yra prieinamos pareiškėjos internetinėje svetainėje. Prieš išduodant „Senjoro“ kortelę asmuo savo parašu ant pateikiamos anketos patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis, jas supranta bei įsipareigoja jų laikytis. Bendroji informacija apie sąlygas nuolat buvo pateikiama ir „Senjorų kortelės atmintinėje“, kuri, asmeniui užpildžius anketą, buvo nuplėšiama ir jam atiduodama (anketa buvo dalijama 2016 m. vasario mėn. – 2017 m. birželio mėn., nes šiuo laiku buvo pradėta atskira savarankiška Lojalumo programos kampanija). Informacija apie programos sąlygas kaskart buvo komunikuojama ir spausdintoje reklamoje. Televizijos Reklamoje lojalumo sąlygos buvo pateikiamos raštu, nurodant jau prieš tai minėtą tekstą, kuris     2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. transliacijose buvo rodomas reklamos pabaigoje, o 2018 m. gruodžio mėn. - rodomas viso klipo metu. Pareiškėja visą šią informaciją suteikia senjorui ir vaistinėse arba konsultuojant nemokamu telefono numeriu. Pažymi, kad Nutarime analizuojamos Reklamos atveju jokie konkretūs ir terminuoti pasiūlymai nebuvo reklamuojami, Reklamoje pateikiama informacija yra išskirtinai susijusi su bendra Lojalumo programa, siekiant vartotojams priminti bendrą informaciją apie šią programą.

Pareiškėja nesutinka su Tarybos Nutarime padaryta išvada, kad Reklama pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnį dėl to, kad ji neatitinka reklamai taikomo pateikimo kriterijaus, įtvirtinto Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nurodo, kad Taryba iš esmės rėmėsi šiais argumentais: 1) 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. Reklamoje rašytinis tekstas buvo pateikiamas labai trumpai reklaminio klipo pabaigoje; 2) 2018 m. gruodžio mėn. Reklamoje rašytinis tekstas, nors ir buvo pateikiamas viso reklaminio klipo metu, buvo pateikiamas mažu šriftu (mažu šriftu buvo pateikiamas ir 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. Reklamos rašytinis tekstas); 3) Reklamos rašytinis tekstas pateikia išimtis iš bendros nuolaidos, kurios nebuvo pagarsintos, tuo tarpu garsinis tekstas informavo, kad nuolaidos taikomos visoms prekėms ir visada; 4) Reklama buvo nukreipta į senjorus, kurie laikomi labiau pažeidžiama vartotojų grupe nei kitos vartotojų grupės. Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Reklamos įstatymo 5 straipsnio       1 dalis, būtina nustatyti bent vieną šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu.

Pareiškėjos teigimu, vertinant Reklamą iš vidutinio vartotojo perspektyvos, Reklama nėra klaidinanti dėl šių priežasčių:

1) esminis argumentas, kuriuo pagrįstas Nutarimas, yra aplinkybė, kad Reklamoje žodžiu yra akcentuojama, kad „nuolaidos taikomos visada visoms prekėms, nesant papildomų sąlygų“, nors raštu pateikiamas tekstas numato nuolaidų taikymo išimtis ir taip paneigia žodinį tekstą, kadangi nuolaidos netaikomas visada ir visoms prekėms; analizuojamoje Reklamoje nebuvo apsiribota vien tik pasakymu, kad yra papildomų sąlygų, priešingai,  joje yra pateikiamos absoliučiai visos Lojalumo programos sąlygos bei kartu yra nurodoma, kad visuomet galima pasiskambinti nemokamu numeriu ar pasikonsultuoti konkrečioje vaistinėje, todėl, pareiškėjos teigimu, neginčijama aplinkybė yra ta, kad Reklamoje yra pateiktos visos nuolaidų taikymo sąlygos; pažymi, kad ji nedelsdama reagavo į Tarybos paklausimą ir Reklamą koregavo 2018 m. gruodžio mėn. ją transliuojant taip, kad visos sąlygos buvo rodomos visą Reklamos laiką, t. y. 30 sekundžių, o Taryba nepaaiškino, dėl ko šio laiko nepakako perskaityti 105 žodžius, todėl vidutinis vartotojas nebuvo suklaidintas dėl aplinkybės, kad nuolaidų galiojimui yra taikomos papildomos sąlygos ir kokios tos sąlygos yra;

2) nesutinka su Tarybos išvada, kad Reklamoje žodžiu buvo akcentuojama, kad nuolaidos bus suteikiamos „visada ir visoms prekėms“, nes Reklamos tekste yra akcentuojama ne tai, kad nuolaidos bus taikomos „visada visoms prekėms“ ir bet kokiomis aplinkybėmis, o tai, kad minėta akcija laiko požiūriu yra neribota, t. y. kad nuolaida nėra taikoma konkrečiomis dienomis ar konkrečiomis valandomis, ir bus taikoma visą vaistinės darbo laiką, o internetinės parduotuvės atveju – neribotai; bet kokias abejones, kad naudotas žodis „visada“ yra siejamas tik su laiko aspektu, panaikina ir po to einantis tekstas: „Senjorai, užsukite į vaistinę kada jums patogu“; Reklamoje naudojamas terminas „visada“ negali būti suprantamas kaip absoliutus tvirtinimas, kad nuolaidą gausi „visada bet kokiomis sąlygomis“, joje naudojamas akcentas „visada“ turi būti suprantamas tik laiko požiūriu - akcija bus taikoma laike neribojant darbo laiko ir darbo dienų;

3) nesutinka su Tarybos nuoroda į savo praktiką, pagal kurią situacijose, kai vartotojui akcentuojama, jog „nuolaidos yra taikomos visoms prekėms, tačiau esant tam tikroms kategorijoms prekių, kurioms nuolaida nėra netaikoma, tokia reklama yra laikytina klaidinančia“, nes kaip tokios praktikos pagrindimą Taryba referuoja į jos sprendimą „Nemuno“ vaistinės byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamų šioje byloje;

4) Taryba Nutarime neįvertino Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos reklamos pateikimo išimties, atsižvelgiant į reklamos sklaidos kanalą; reklama televizijoje gali būti pateikiama keliomis priemonėmis (garsu, siužetu, užrašant informaciją ekrane), minėta informacija nėra dubliuojama, o reklamą dėl brangaus televizijos eterio laiko siekiama daryti optimalią, todėl vidutiniam vartotojui yra įprasta, kad dalis informacijos yra išsakoma žodžiu, o dalis pateikiama raštu ar kitomis vaizdinėmis priemonėmis;

5) Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad vertinant reklamą turi būti analizuojamos ir vertinamos bet kokios kitos priemonės, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais, todėl  pareiškėjos Reklama yra bendros didelės Lojalumo programos kampanijos dalis, o visos sąlygos vartotojui buvo prieinamos per daugybę kanalų: reklaminiuose plakatuose, reklamoje internete, pareiškėjos internetiniame puslapyje, vaistinėje, kuriuose informacija buvo pateikiama ta pati ir, priešingai nei nurodoma Nutarime, nebuvo skirta visiems Lietuvos senjorams, o tik tiems senjorams, kurie yra užpildę anketą, patvirtinę raštu, kad yra susipažinę su Taisyklėmis, gavę atmintinę ir naudojasi pareiškėjos išduota „Senjoro“ kortele  pareiškėjos vaistinėje, kas labai aiškiai Reklamoje yra komunikuojama žodžiu. Pažymi, kad pareiškėja yra sukūrusi penkiagubą informavimo sistemą, kurioje tas pats asmuo apie Lojalumo programos sąlygas gauna tą pačią informaciją (teikiant prašymą išduoti jam kortelę; išduodant jam atmintinę; matant Reklamą, kuri kiekvienoje sklaidos priemonėje nurodo visas Lojalumo programos sąlygas; perkant vaistinėje; vartotojui ieškant papildomos informacijos jis gali ją gauti pareiškėjos internetinėje svetainėje arba paskambinęs nemokamu telefonu), todėl visų šaltinių negalima priskirti vien tik skirtingoms reklamos priemonėms, nes dalis šių veiksmų yra laikytini individualaus pobūdžio veiksmais, nukreiptais į konkretų fizinį asmenį;

6) pareiškėja nesutinka su Tarybos išvada, kad senjoras galėjo šią informaciją užmiršti, nes ji nepagrįsta jokiais įrodymais ir paremta tik prielaidomis, kadangi tokie asmenys gaudavo „Senjoro“ kortelės atmintinę, kurioje aiškiai buvo nurodyta minima taisyklė, be to, senjorai yra ta asmenų grupė, kuri dėl savo amžiaus ir sveikatos lankosi vaistinėse dažnai, dėl ko nuolatiniams ir ilgalaikiams kortelės naudotojams akcijos sąlygos yra puikiai žinomos;

7) nėra aišku, kuo remiantis Taryba padarė išvadą, kad senjoras, kuris yra Lojalumo programos narys, galėjo pagalvoti, kad Reklamoje pateikiama informacija yra nauja ir pasikeitusi nuo to, kas buvo iki to, minėtos sąlygos niekada nebuvo keistos nuo pat 2014 m., o pati Reklama nėra akcijos reklama, kadangi joje nėra reklamuojama jokia ribota kampanija;

8) Taryba ignoravo susiklosčiusią televizijos reklamų praktiką, kuri yra labai plačiai naudojama ir prie kurios vidutinis vartotojas yra pratęs, nes vartotojams yra įprastos televizijos reklamos, kuriose žodžiu pateikiama informacija nesutampa su tekste pateikiama informacija, todėl Tarybos išvada, kad vartotojas neišgirdęs žodžiu tos pačios informacijos, kuri parašyta, bus automatiškai suklaidintas, yra niekuo nepagrįsta, ir prieštarauja susiklosčiusiems reklamos papročiams. Pažymi, kad panašaus modelio reklamų, kurios yra transliuojamos per nacionalines televizijas ir remiasi tuo pačiu principu yra daugybė („Camelia“, „Benu“ vaistinių reklamos), šis modelis nėra naujas ir rinkoje naudojamas seniai ir plačiai, todėl vartotojui yra gerai pažįstamas, tačiau Taryba nėra pradėjusi nei vieno tyrimo ar taikiusi baudų.

Pareiškėjos vertinimu, Taryba netinkamai vertino galimo pažeidimo pobūdį, Reklamos sklaidos trukmę ir mastą, nes:

1) Taryba nepagrįstai darė išvadą, kad trijų mėnesių Reklamos sklaidos trukmė yra labai ilga, kadangi Tarybos praktikoje labai ilga reklamų sklaidos trukme paprastai laikoma bent pusę metų ar panašų laikotarpį skleidžiama reklama, be to, turėtų būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad trijų mėnesių laikotarpis nebuvo vientisas, o pati Reklama pakoreguota;

2) komentuodama sklaidos mastą, Taryba vertino, kad aplinkybė, kad Reklama buvo transliuojama 5-8 kanaluose ir 36 gydymo įstaigose rodo, kad mastas yra labai didelis; pareiškėjos vertinimu, Lietuvoje veikia net 39 kanalai, todėl transliuojant Reklamą per 5 - 8 kanalus didelis mastas nėra pasiekiamas, ypač 2018 m. spalio mėnesį,  kai Reklama nebuvo transliuota per UAB „All Media Lithuania” valdomus kanalus, kurių auditorijos pasiekiamumas yra didžiausias. Pareiškėjos teigimu, sklaidos mastas vertinant gydymo įstaigas apskritai yra menkas, kadangi Reklama buvo skleidžiama tik 36 gydymo įstaigose, o Lietuvoje gydymo įstaigų yra daugiau nei          1 000 (iš jų vien ligoninių yra 125), todėl vertina, kad šiuo požiūriu mastas taip pat yra labai mažas.

Pareiškėja nurodo, kad net jei hipotetiškai ir būtų laikoma, kad Reklama pažeidžia Reklamos įstatymą, su kuo pareiškėja nesutinka, jai paskirta bauda neatitinka Reklamos įstatyme nustatytų taisyklių, todėl Taryba nepagrįstai paskyrė maksimalų baudos dydį, nes:

1) nevertino pareiškėjos veiksmų kaip lengvinančių aplinkybių, netgi nepaisant to, kad Taryba neteikė pareiškėjai jokių nurodymų dėl pačių reklamų, be to, pareiškėja bendradarbiavo su Taryba, tyrimo eigoje tikslino Reklamą, teikė Tarybai jos prašomą informaciją,  papildomus paaiškinimus apie skleidžiamas reklamas, vykdomos Lojalumo programos principus, Reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams;

2) ignoravo faktą, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių;

3) nepagrįstai galimo pažeidimo trukmę vertino kaip labai ilgą, o mastą - kaip labai didelį.

Pareiškėja teigia, kad Taryba pažeidė Viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ) ir diskriminavo ją kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Dėl VAĮ nustatytų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų nurodo, kad:  1) pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą Taryba turi teisę neatidėliotinais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, kad paskleista arba numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta neatitinkančia šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir padarytų kitiems asmenims ar visuomenės interesams žalos ar sukeltų nepataisomus padarinius, priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę - įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą, tačiau Reklamos tyrimo Taryba eigoje nedavė pareiškėjai jokių nurodymų dėl Reklamos; 2) jei Taryba turėjo įtarimų, kad Reklama turėtų būti taisytina, ji, remdamasi metodinės pagalbos teikimo principu, įtvirtintu VAĮ 362 straipsnio 1 dalyje, turėjo bendradarbiauti su pareiškėja ir padėti jai laikytis teisės aktų reikalavimų; 3) Taryba, neduodama jokių nurodymų Pareiškėjai tyrimo eigoje, nepadėdama jai laikytis teisės aktų reikalavimų, pažeidė minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, įtvirtintą VAĮ 362 straipsnio 1 dalyje; 4) jei pareiškėja būtų iš anksto gavusi kokių nurodymų iš Tarybos, ji būtų peržiūrėjusi ar sustabdžiusi Reklamą; 5) tai, kad Tarybos atliekamo tyrimo eigoje pareiškėja negavo jokių atsakovės nurodymų dėl Reklamos skleidimo, leido manyti, kad Reklama yra aiški, suprantama ir nekelia pagrįstų abejonių dėl savo neklaidinančio pobūdžio. 

Dėl pareiškėjos diskriminavimo kitų ūkio subjektų, skleidžiančių savo reklamas panašiu būdu, atžvilgiu nurodo, kad ji Tarybai pateikė ne vieną reklamos pavyzdį, iš kurių matyti, kad vaistinių veiklos srityje konkuruojantys ūkio subjektai naudoja itin panašaus pobūdžio reklamas (garsinis tekstas nesutampa su rašytiniu tekstu, rašytinis tekstas pateikiamas trumpai ir (ar) mažu šriftu), todėl jei Taryba laiko, kad vien rašytinio teksto pateikimas trumpai ir (arba) mažu šriftu iš karto reiškia, kad pažeidžiamas reklamos pateikimo kriterijus, ji aktyvių veiksmų turėjo imtis ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, tam kad visiems rinkos dalyviams būtų taikomos vienodos sąlygos ir taisyklės. Pažymi, kad pareiškėjai nėra žinoma, kad Taryba būtų ėmusis kokių nors veiksmų, kad ir kiti ūkio subjektai bent jau pataisytų savo panašaus pobūdžio reklamas, kai tokių reklamų naudojimas yra visuotinis, nuolatinis ir vykstantis dideliu mastu ilgą laiką.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą remdamiesi jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Taryba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip negrįstą.

Nurodo, kad skundžiamu Nutarimu Taryba pripažino, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesiais nacionalinėje televizijoje ir 36 gydymo įstaigose skleidė vaizdinę Reklamą, kurioje įgarsinta informacija apie vaistinių tinkle senjorams taikomas nuolaidas pateikus „Senjoro“ kortelę ir akcentuota, kad jos taikomos visada ir visoms prekėms, buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, dėl ko pareiškėjai skyrė 8 688 Eur dydžio baudą. Atsakovė pateikia Tarybos Nutarime padarytų išvadų dėl Reklamos, kurią pareiškėja skleidė          2018 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais bei 2018 m. gruodžio mėnesį, atitikties Reklamos įstatymo               5 straipsnio reikalavimams santrauką ir pateikia savo atsikirtimus į pareiškėjos skundo argumentus.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Reklama nėra klaidinanti pažymi, kad Taryba Reklamą kaip klaidinančią pripažino ne dėl jos neišsamumo, o dėl jos klaidinančio pateikimo būdo. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog klaidinimas būtų tuo atveju, jeigu vartotojas suprastų, kad jokių papildomų sąlygų nėra, nes LVAT savo praktikoje yra pripažinęs, kad bendro pobūdžio nuoroda „yra papildomų sąlygų“ nesudaro pagrindo išvengti vartotojų klaidinimo, nes net jeigu vartotojai ir mato prierašą, kad yra papildomų sąlygų, tačiau visai nėra aišku, kokios šios papildomos sąlygos, jie gali būti suklaidinti. Teigia, jog nagrinėjamu atveju net jeigu vidutinis vartotojas ir gali matyti, kad yra pateikiamas tam tikras didelės apimties tekstas mažomis raidėmis, jis negalėtų suvokti šio teksto turinio, kadangi negalėtų jo perskaityti, todėl kai negalima įskaityti teksto, net nebūtinai būtų aišku, kokia yra šio teksto esmė – ar aptariamos sąlygos, ar kokia kita informacija. Net jeigu ir būtų galima numanyti, kad tekstas aptaria sąlygas, vartotojui nebūtų aišku, kokia šių sąlygų esmė, su kokiu aspektu šios sąlygos susijusios.

Atsikirsdama į pareiškėjos skundo argumentą, kad 2018 m. gruodžio mėn. Reklama buvo pakeista, t. y. visos akcijos sąlygos tekste mažu šriftu buvo rodomos visą reklamos laiką –                      30 sekundžių, kurių pakanka perskaityti 105 žodžius, nurodo, kad pareiškėja remiasi interneto vartotojų redaguojamos enciklopedijos Wikipedia straipsniu, kuriame netgi nėra teigiama, kad ši informacija apie skaitymo greitį yra „moksliškai“ pagrįsta. Atkreipia dėmesį į tai, kad Reklama buvo skirta senjorams, o pats tekstas joje buvo rodomas mažomis raidėmis, dėl ko itin sunkiai įskaitomas, be to, Reklamoje buvo pateikiami besikeičiantys vaizdai, informacija taip pat buvo pateikiama garsu, todėl akivaizdu, kad skaitymo greitis priklauso ir nuo to, kokiomis sąlygomis tekstas yra skaitomas.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad žodiniame Reklamos tekste yra akcentuojama ne tai, kad nuolaidos bus taikomos „visada visoms prekėms“ ir bet kokiomis aplinkybėmis, o tai - kad minėta akcija laiko požiūriu yra neribota (nuolaida nėra taikoma (tik) konkrečiomis dienomis ar konkrečiomis valandomis). Pabrėžia, kad nors Reklamoje buvo nurodoma, kad nuolaidas galima gauti ir ryte, ir šeštadieniais ir t. t., akcentuojant nuolaidų taikymą nepriklausomai nuo dienos/jos meto, tačiau joje taip pat nurodant, kad nuolaidos senjorams „Eurovaistinėje“ taikomos visada, o kitame sakinyje pabrėžiant visaapimantį nuolaidų pobūdį – taikoma net 20 proc. nuolaida nereceptiniams vaistams, o visoms kitoms prekėms nuolaida iki 30 proc. – vidutinis vartotojas gali suprasti, kad nuolaidos taikomos visoms prekėms ir visais atvejais perkant prekes, o ne tik tuo atveju, kai perkamos trys prekės ar daugiau, kurios yra pilnos pakuotės ir kurių vienos kaina ne mažesnė nei 1,50 Eur. Atsižvelgdama į tai daro išvadą, jog akivaizdu, kad tekste mažu šriftu pateiktos sąlygos paneigia garsiniu būdu akcentuojamus teiginius apie visa apimantį pasiūlymo pobūdį.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja ignoruoja, kad Taryba vertino Europos Komisijos tarnybų 2016 m. gegužės 25 d. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo ir taikymo gairėse (SWD(2016) 163) (toliau – Gairės) pateiktas nuostatas, pagal kurias kai kurie vartotojai laikomi labiau pažeidžiami, o informacija apie visą produkto kainą ir pagrindines savybes turėtų būti rodoma pastebimai, be to, kai kurias pasiūlymą ribojančias sąlygas iš esmės taip pat reikėtų laikyti priskirtinas pagrindinėms produkto charakteristikoms (savybėms).

Atsikirsdama į pareiškėjos skundo argumentą, kad Taryba Nutarime neįvertino Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos išimties, atsižvelgiant į Reklamos sklaidos kanalą, nurodo, kad pareiškėja bando neteisingai interpretuoti pateikiamus LVAT išaiškinimus šiuo aspektu, nes LVAT nurodė, kad televizija nėra savaime ribotas informacijos pateikimo šaltinis, kas reiškia, kad pareiškėja nepagrįstai bando remtis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Be to, pareiškėja bando LVAT išaiškinimus interpretuoti kaip neva teigiančius, kad jeigu informacija yra pateikta rašytiniu tekstu (nesvarbu, kad jis neįskaitomas), tai tuomet Reklama savaime nėra klaidinanti, tačiau akivaizdu, kad LVAT pateikė ne tokio pobūdžio išaiškinimus, nes LVAT niekur nenurodė, kad informaciją vizualiai galima pateikti bet kaip, neįvertinant, kaip Reklamą suvoks vidutinis vartotojas.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog: 1) Reklama yra bendros didelės Lojalumo reklamos kampanijos dalis, todėl visos sąlygos vartotojui buvo prieinamos per daugybę kanalų (reklaminiuose plakatuose, reklamoje internete, pareiškėjos internetiniame puslapyje, vaistinėje); 2) Reklama nėra skirta visiems Lietuvos senjorams, o tik tiems senjorams, kurie turi pareiškėjos išduotą „Senjoro“ kortelę; 3) pareiškėja yra sukūrusi net penkiagubą informavimo sistemą, siekiant informuoti apie sąlygas; 4) senjorai yra ta asmenų grupė, kuri dėl savo amžiaus ir sveikatos lankosi vaistinėse dažnai, todėl šių sąlygų negalėjo paprasčiausiai „užmiršti“, nes ši taisyklė galioja nuolatos ir nė karto nebuvo keista, o Lojalumo programos sąlygos iš esmės nesikeitė nuo 2014 m.; 5) Reklama nėra akcijos reklama, kadangi joje nėra reklamuojama jokia ribota kampanija, pats Reklamos tekstas labai aiškiai identifikuoja, kad taikomos nuolaidos nėra ribotos, terminuotos ir greitai baigsis, iš Reklamos teksto nėra matyti, kad tai naujiena. Nurodo, kad Taryba į šiuos pareiškėjos argumentus yra jau atsakiusi Nutarimo 5.2 dalyje (Nutarimo (67)-(70), (73)-(74), (75), (78) pastraipos), kurioje taip pat buvo aptarta ir aktuali teismų praktika (Nutarimo (71)-(72) pastraipa), bei pakartotinai į juos atsikerta, remdamasi Nutarime išdėstytais argumentais.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja įvairiose skundo vietose bando akcentuoti, kad Reklamoje neturi būti dubliuojama informacija žodžiu ir raštu. Atsakovė laikosi pozicijos, kad šie argumentai nėra reikšmingi, kadangi  Taryba Nutarime niekur ir neteigia, kad informacija žodžiu ir vaizdu būtinai turi būti dubliuojama. Pažymi, kad Taryba Nutarime teigia, jog reklama neturi klaidinti vartotojų, įvertinant kiekvieno atvejo ypatumus, o šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamoje Reklamoje informacija buvo pateikiama klaidinančiu būdu. Pažymi, kad pareiškėja iš esmės neginčija Reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui, taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad jeigu Reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto pateikimo kriterijaus, ji galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį.

Atsižvelgdama į išdėstytą Taryba daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, o Taryba pagrįstai pripažino Pareiškėjos naudotą Reklamą klaidinančia, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

Taryba nurodo nesutinkanti ir su pareiškėjos argumentais, jog Taryba netinkamai vertino pažeidimo pobūdį, Reklamos sklaidos trukmę ir mastą, dėl ko buvo paskirta maksimali bauda. Pasisakydama dėl pažeidimo pobūdžio pažymi, kad pareiškėjos pozicija niekuo negrindžiama, o Tarybos vertinimai šiuo aspektu yra pateikti Nutarimo (102)-(103) pastraipose. Taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad pažeidimo trukmė nepagrįstai laikyta kaip labai ilga ir nurodo, kad Nutarimo (104) pastraipoje Taryba nurodė, kad klaidinanti Reklama iš viso buvo skleidžiama tris mėnesius, todėl tai laikytina labai ilga pažeidimo trukme. Pastebi, kad Taryba savo praktikoje yra vertinusi, kad 62 dienų, t. y. dviejų mėnesių, laikotarpis yra labai ilgas, o teismai tokių išvadų nepakeitė, o šiuo atveju laikotarpis yra netgi reikšmingai ilgesnis, be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skundo 55 pastraipoje neteisingai nurodė Tarybos praktiką, nes pagal šią praktiką             212 dienų skleistos reklamos trukmė buvo  vertinta kaip labai ilga, o ne ilga. Pažymi, kad, kaip nurodyta Nutarimo (106) pastraipoje, aplinkybė, kad klaidinančia laikytina Reklama buvo skleidžiama 2018 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesiais, t. y. nepertraukiamą laikotarpį, niekaip nekeičia Reklamos sklaidos trukmės, o aplinkybė, kad pareiškėja koregavo Reklamą, neturi reikšmės, kadangi ir pakoreguota 2018 m. gruodžio mėn. skleista Reklama taip pat laikytina klaidinančia.

Atsikirsdama į pareiškėjos argumentus dėl Reklamos sklaidos masto nurodo, kad šiuo atveju mastas Tarybos buvo pagrįstai įvertintas kaip labai didelis. Atkreipia dėmesį, kad Reklamos vaizdo įrašas su informacija apie vaistinių tinkle senjorams taikomas nuolaidas su „Senjoro“ kortele          2018 m. rugsėjo mėn. buvo skleistas įvairiais nacionalinės televizijos kanalais (iš viso 8 kanalais) ir 36 gydymo įstaigose įmontuotuose ekranuose, o 2018 m. spalio ir gruodžio mėnesiais įvairiais   televizijos kanalais (spalio mėnesį – 5 kanalais, gruodžio mėnesį – 8 kanalais), kurie buvo nacionaliniai. Teigia, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad Lietuvoje yra daugiau gydymo įstaigų ir televizijos kanalų, niekaip nekeičia skleistos Reklamos masto dydžio, o pareiškėjos nurodytas principas dėl sąlyginio palyginimo savaime yra netinkamas, paremtas tik kanalų kiekybe, neįvertinant kanalų dydžio ir iškreipia masto dydį, nes pareiškėja sulygina visus televizijos kanalus, nors Lietuvoje tarp jos minimų 39 kanalų didelę dalį jų sudaro regioniniai kanalai. Pažymi, jog aplinkybė, kad Reklama tam tikru kanalu buvo rodoma daug kartų, kaip tik patvirtina didelį mastą: tai, kad dažniau rodoma, rodo didesnį mastą, o ne atvirkščiai.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl taikytinų lengvinančių aplinkybių ir nurodo, kad pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą Taryba turi teisę prašyti informacijos iš reklaminės veiklos subjekto, kuris turi pareigą pateikti tokią informaciją, todėl jos teikimas, t. y. bendradarbiavimas su Taryba, nėra laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodydama šiuo aspektu aktualią LVAT praktiką. Atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta Nutarimo (113) pastraipoje,   tai, kad Bendrovė teikė įvairius paaiškinimus dėl reklamų ir Lojalumo programos siekdama įtikinti, kad ji nenaudojo klaidinančios reklamos, taip pat nesudaro pagrindo teigi, kad ji padėjo Tarybai tyrimo metu, nes tokiu būdu tik įgyvendino savo teises gintis nuo įtarimų.  Be to, kaip pažymėta Nutarimo (106) pastraipoje, Bendrovė nurodė, kad ji gavo Tarybos raštą 2018 m. spalio 3 d., tačiau dar visą spalio mėnesį toliau skleidė nepakeistą Reklamą, o net ir su padarytais Reklamos turinio pakeitimais 2018 m. gruodžio mėn. skleista Reklama yra laikytina klaidinančia.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pažymi, kad, kaip nurodyta Nutarimo (116) pastraipoje, Taryba padarė išvadą, kad Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl baudos dydžio šiuo aspektu nedidino, todėl nėra pagrindo pareiškėjos teiginiams, kad neva Taryba ignoravo faktą, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių – ši aplinkybė yra įvertinta.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Taryba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, nes Reklamos tyrimo eigoje nedavė pareiškėjai jokių nurodymų dėl Reklamos sustabdymo, nebendradarbiavo su pareiškėja ir nepadėjo jai laikytis teisės aktų reikalavimų, o Tarybos pritaikytos poveikio priemonės yra neproporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Pažymi, kad Taryba neprivalėjo pareiškėjai teikti kokių nors nurodymų dėl Reklamos ir stabdyti jos skleidimą pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes šiuo atveju pakankamų duomenų, kurie būtų nulėmę būtinybę taikyti įpareigojimą stabdyti Reklamos skleidimą, Taryba neturėjo, be to, pati pareiškėja savo raštais Tarybai akcentavo, kad Reklama nėra klaidinanti, todėl Taryba turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Pastebi, kad 2018 m. lapkričio mėn. Reklama nebuvo skleidžiama, nebuvo jokių prielaidų teikti kokius nors nurodymus stabdyti jos skleidimą, be to, tai taip pat rodo, kad pačiai pareiškėjai buvo aišku, kad yra abejonių dėl Reklamos, nes 2018 m. gruodžio mėn. buvo skleista pakoreguota Reklama, dėl ko Tarybai reikėjo įvertinti tokius Reklamoje padarytus pakeitimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos argumentai yra prieštaringi,  nes ji vienur skunde teigia, kad neva nesuprato, kad yra abejonių dėl Reklamos neklaidinančio pobūdžio, o kitur - akcentuoja, kad reagavo į abejones dėl Reklamos. Be to, argumentai yra ir nelogiški, nes pareiškėja nurodo, kad Taryba tyrimo eigoje neduodama jokių nurodymų pareiškėjai pažeidė minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, tačiau būtent neteikdama nurodymų Taryba sudarė tik minimalią naštą pareiškėjai. Pažymi, kad Taryba neturėjo teikti kokios nors metodinės pagalbos pareiškėjai, nes pastaroji buvo įsitikinusi ir akcentavo, kad Reklama yra neklaidinanti, o tokią poziciją Taryba turėjo įvertinti, todėl nėra suprantama, kokios metodinės pagalbos pareiškėja teigia nesulaukusi, kai ji laikėsi kategoriškos pozicijos, kad nėra jokio pažeidimo.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Taryba diskriminavo pareiškėją, nes pareiškėja iš esmės bando teigti, kad jos skleista Reklama nėra klaidinanti, kadangi neva „ir kiti taip daro“, tačiau toks argumentas savaime nėra tinkamas pateisinti aptariamo pažeidimo. Be to, priešingai nei bando suponuoti pareiškėja, Taryba niekur neteigė, kad pažeidimas jau savaime yra rašytinio teksto pateikimas trumpai ir (arba) mažu šriftu – reikia įvertinti kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes vertinant vidutinio vartotojo požiūriu, įskaitant, kiek įmanoma Reklamoje pateiktą rašytinį tekstą suprasti bei kokia informacija nurodoma tekste ir kitais būdais. Taryba taip pat niekur neteigė, kad rašytinis tekstas turi būtinai sutapti su garsu pateikiamu tekstu. Atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad pareiškėja tiesiog iškraipo Tarybos išvadas. Pažymi, kad Tarybai nebuvo jokio pagrindo pradėti tyrimą ir dėl kitų reklaminės veiklos subjektų naudojamų reklamų, kai abejonės kilo būtent dėl pareiškėjos naudotos reklamos, o pareiškėja nepaaiškino, kaip jos siūlymas pradėti nagrinėjimo procedūras dėl visų reklamų (kai abejonių yra dėl konkrečios vienos reklamos) yra suderinamas su jos pačios akcentuojamais viešojo administravimo principais kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą ir kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiškėjos skundą atmesti remdamosi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarybos Nutarimo dalies, kuria pripažinta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos iniciatyva ir interesais naudota vaistinių tinklo reklama apie senjorams taikomas nuolaidas buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, bei už šios klaidinančios Reklamos naudojimą pareiškėjai skirta 8 688 Eur piniginė bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, administracinėje byloje bei Tarybos pateiktoje byloje Nr. 5.1-36 (toliau – Tarybos byla) surinkta rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. spalio    2 d. raštu Nr. (122)2R-2801 „Dėl rašto persiuntimo pagal kompetenciją“ perdavė Tarnybai pagal kompetenciją išnagrinėti gautą informaciją dėl dviejų vartotojų skundų dėl galimai klaidinančios „Eurovaistinės“ reklamos, skleidžiamos per televiziją, kurioje nurodoma, kad perkant su „Senjoro“ kortele nereceptiniams vaistams taikoma 20 proc. nuolaida, o perkant maisto papildus taikoma iki    40 proc. nuolaida, tačiau atėjus į vaistinę ir perkant vieną pakuotę vaisto ir maisto papildo nuolaida netaikoma, ji taikoma tik tada, kai perkamos trys prekės, tačiau, vartotojų teigimu, ši informacija Reklamoje nenurodoma.

Taryba 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. (5.5-36) 6V-2448 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė pareiškėjai iki 2018 m. spalio 15 d. pateikti šiame rašte nurodytą informaciją, taip pat visus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos teiginius bei galinčius turėti reikšmės vertinant situaciją. Vykdydama nurodymą, pareiškėja 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-389 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymus į pateiktus klausimus bei juos pagrindžiančius įrodymus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. 4E-1353 perdavė Tarybai pagal kompetenciją išnagrinėti 2018 m. spalio 10 d. gautą vartotojos prašymą dėl UAB „Eurovaistinė“ skleidžiamos galimai klaidinančios reklamos, kuriame nurodoma, kad norint pasinaudoti skleidžiama akcija reikia pirkti 3 vnt. vaistų, tačiau ši papildoma informacija Reklamoje nėra pateikiama. VTAT dar vieną vartotojos skundą nagrinėti pagal kompetenciją Tarybai persiuntė 2019 m. vasario 8 d.

Taryba 2018 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1S-145 (2018) „Dėl vaistinių tinklo reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“ nutarė pradėti nagrinėjimo procedūrą ir atlikti tyrimą dėl vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams. 

Taryba 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. (5.5-36) 6V-2637 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie priimtą nutarimą ir nurodė jai ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 9 d. pateikti dokumentus ir informaciją, nurodytus šiame rašte, bei pateikti kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su vertinamomis aplinkybėmis. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. S-418 „Dėl nagrinėjimo procedūros pradėjimo ir informacijos pateikimo“ pateikė bendrą informaciją apie Bendrovės vykdomą Lojalumo programą, Reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas sklaidos priemones, Reklamos sklaidą ir sklaidos terminą. Pareiškėja nurodė, kad dalis šios pateiktos informacijos (2018 m. rugsėjo mėn. reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas sklaidos televizijos kanaluose tinklelis (priedas Nr. 4 ) ir 2018 m. rugsėjo mėn. reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas sklaidos gydymo įstaigose tinklelis (priedas Nr. 5) yra konfidenciali. Bendrovė minėtame rašte papildomai nurodė, kad motyvuotus rašytinius paaiškinimus (teisinį vertinimą) Tarybai pateiks ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 23 d. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. S-436 „UAB Eurovaistinė paaiškinimai dėl pradėto reklamos tyrimo“ pateikė Tarybai paaiškinimus dėl Reklamos atitikties Reklamos įstatymo keliamiems reikalavimams, kuriuose nurodė, kad, Bendrovės nuomone, Reklama neturi klaidinančios reklamos požymių, kadangi, be kita ko, ji atitinka reklamos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, tai detalizuodama. Taryba 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (5.1-36) 6V-171 „Dėl informacijos pateikimo“, iškilus papildomiems klausimams, paprašė pareiškėją ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 1 d. pateikti rašte nurodytus dokumentus ir informaciją, kuriuos pareiškėja pateikė 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-32 „Dėl informacijos pateikimo“, su kuriuo, be kita ko, pateikė patikslintą 2018 m. rugsėjo mėn. reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas sklaidos televizijos kanaluose tinklelį (priedas Nr. 5), informuodama, jog šis priedas yra konfidencialus.   

Taryba 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. (5.1-36) 6V-236 „Dėl informacijos pateikimo“ televizijos kanalų UAB All Media Lithuania, UAB „MG Baltic Media“/UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija paprašė ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 15 d. pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su nuo 2018 m. skleidžiama UAB „Eurovaistinė“ reklama, kurioje skelbiama apie senjorams taikomas nuolaidas. 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. 19/30 S UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateikė Tarybai prašomą informaciją, pridėdama nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. transliuotų vaizdo kilpų įrašus, kuriuose skelbiama informacija apie senjorams taikomas nuolaidas „Eurovaistinėje“, taip detalią transliuotų reklaminių vaizdo klipų išklotinę. UAB „Lietuvos ryto“ televizija 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1 pranešė Tarybai, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo ištransliuoti 556 reklaminiai klipai apie „Eurovaistinėje“ skelbiamas senjorams taikomas nuolaidas, pridėdama reklaminių klipų transliavimo ataskaitą. UAB All Media Lithuania 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. 154 pranešė, kad jos valdomuose televizijos kanaluose TV3, TV6 ir TV8 pareiškėjos reklama apie senjorams taikomas nuolaidas buvo transliuota 2018 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesiais, priede Nr. 2, kuris yra komercinė paslaptis, buvo pateikta informacija apie tai, kokiu laikotarpiu ir dažnumu reklama buvo transliuota. UAB „Lietuvos ryto“ televizija 2019 m. vasario    22 d. raštu Nr. 1 papildomai informavo Tarybą, kad pagal pateiktą transliacijų ataskaitą 2018 m. spalio mėn. buvo transliuojamas tas pats klipas, kaip ir 2018 m. rugsėjo mėn.  

Taryba 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. (5.1-36) 6V-482 „Dėl informacijos pateikimo“, iškilus papildomiems klausimams, paprašė pareiškėją ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti rašte nurodytus dokumentus ir informaciją (be kita, ko, ir duomenis apie tai, kada pasikeitė tipinės anketos forma, ir joje neliko informacijos apie privalomas įsigyti tris prekes, kurių kiekvienos kaina ne mažesnė nei 1,5 Eur, išduotų „Senjoro“ kortelių skaičių ir kt.), kuriuos pareiškėja pateikė 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-45 „Dėl informacijos pateikimo“.

Taryba 2019 m. balandžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-46 (2019) „Dėl vaistinių tinklo reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pratęsimo“, kuriuo nutarė nagrinėjimo procedūros, pradėtos Tarybos 2018 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1SD-145 (2018), terminą pratęsti šešiems mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 23 d.

Tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupė 2019 m. balandžio 30 d. pranešime  Nr. 6S-7 (2019) „Apie įtariamą pažeidimą tyrime dėl vaistinių tinklo reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Pranešimas apie įtariamą pažeidimą) padarė išvadas, kad: 1) UAB „Eurovaistinė“ iniciatyva ir interesais 2018 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. įvairiomis sklaidos priemonėmis skleista vaistinių tinklo reklama apie senjorams taikomas nuolaidas galėjo suklaidinti vartotojus dėl informacijos pateikimo būdo ir paveikti ekonominį elgesį; 2) UAB „Eurovaistinė“ televizijose ir gydymo įstaigose skleista vaistinių tinklo reklama apie senjorams taikomas nuolaidas pažeidė Reklamos įstatymo            5 straipsnio reikalavimus. Pranešime apie įtariamą pažeidimą pateikti šie siūlymai: 1) UAB „Eurovaistinė“ iniciatyva ir interesais 2018 m. rugsėjo mėn. televizijoje ir gydymo įstaigose, o       2018 m. spalio ir gruodžio mėn. televizijoje skleistą vaistinių tinklo reklamą apie senjorams taikomas nuolaidas pripažinti klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 punkto reikalavimus; 2) skirti UAB „Eurovaistinė“ Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją už klaidinančios reklamos naudojimą; 3) tuo atveju, jei UAB „Eurovaistinė“ bus paskirta piniginė bauda, įpareigoti Bendrovę per 5 darbo dienas nuo Tarybos nutarimo įvykdymo informuoti apie tai Tarybą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tarybos tvarkomojo posėdžio, įvykusio 2019 m. balandžio 30 d., metu buvo nutarta patvirtinti Pranešimą apie įtariamą pažeidimą.

Pranešimas apie įtariamą pažeidimą buvo išsiųstas Bendrovei 2019 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (5.1-36) 6V-1049 „Dėl tyrimo išvadų ir nuomonės dėl jų pateikimo“, išaiškinant jai teisę ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 7 d. pateikti raštu paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, bei nurodant, kad nagrinėjimo procedūra vyks rašytine tvarka. Pareiškėja 2019 m. gegužės 20 d. pateikė Tarybai prašymą dėl nagrinėjimo procedūros žodine tvarka, kurį Taryba 2019 m. gegužės 21 d. vykusio tvarkomojo posėdžio metu nutarė tenkinti. 2019 m. birželio 7 d. pareiškėja dėl tyrimo išvadų pateikė Tarybai rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkanti su Pranešime apie įtariamą pažeidimą išdėstytais argumentais.

Taryba klausimą dėl UAB „Eurovaistinė“ vaistinių tinklo reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, dalyvaujant pareiškėjos atstovams, nagrinėjo žodinio proceso tvarka 2019 m. birželio 17 d. ir  2019 m. liepos 18 d. nutarė priimti nutarimą                                    Nr. 1S-95 (2019) „Dėl vaistinių tinklo reklamos apie senjorams taikomas nuolaidas atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuriuo nutarė: 1) pripažinti, kad  laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos iniciatyva ir interesais naudota vaistinių tinklo reklama apie senjorams taikomas nuolaidas buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus (1 punktas); 2) už šio Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą UAB „Eurovaistinė“ skirti 8 688 Eur piniginę baudą (2 punktas); 3) įpareigoti UAB „Eurovaistinė“ per     5 darbo dienas nuo šio Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytos baudos sumokėjimo informuoti apie tai Tarybą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (3 punktas). Nutarimo kopija pareiškėjai buvo išsiųsta Tarybos 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (5.1-36) 6V-1539.

Taryba nustatė, kad 2018 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais pareiškėjos iniciatyva ir interesais skleistame 30 sekundžių trukmės vaizdo įraše buvo rodomas vyresnio amžiaus vyras (senjoras), kuris vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistinėje perka prekes ir kalbasi su vaistinės darbuotoja apie vaistinių tinkle senjorams taikomas nuolaidas. Vaizdo įraše garsiniu būdu buvo teigiama: „-Ir septintą vakare irgi? -Taip, ir septintą vakare. -Ir ryte? -Taip, ir ryte. -Ir šeštadieniais? -Taip, ir savaitgaliais. -O jeigu pasitaikytų vasario 29-ta? -Nuolaidos senjorams „Eurovaistinėje“ taikomos visada. Senjorai, užsukite į vaistinę kada Jums patogu, nes „Eurovaistinėje“ su „Senjoro“ kortele taikoma net               20 procentų nuolaida nereceptiniams vaistams, o visoms kitoms prekėms nuolaida iki 30 procentų. „Eurovaistinė“, jauskitės gerai.“ Šio vaizdo įrašo pabaigoje 3 sekundes (nuo 28 iki 30 sekundės) mažu šriftu buvo pateikiamas tekstas: „2018 09 01-2018 09 30 senjoro kortelės turėtojui suteikiamas išskirtinis iki 30 % (maisto papildams -30 %, kosmetikai -25 %, nereceptiniams vaistams -20 %, kitoms prekėms iki -20 %) nuolaidos pasiūlymas, perkant tris prekes ir daugiau vaistinėje arba internetu www.eurovaistine.lt. Pasiūlymas taikomas perkant pilnas pakuotes, kurią vienos kaina ne mažesnė nei 1,50 Eur. Nuolaida nesuteikiama kitų akcijų prekėms, tačiau jos įskaičiuojamos į prekių kiekį, prekėms, įsigyjamoms su kompensuojamųjų vaistų pasu, pradinio maitinimo kūdikių mišiniams iki 6 mėnesių, dovanų kuponams, produktų rinkiniams, kontraceptiniams vaistams ir kitoms prekėms, įtrauktoms į UAB „EUROVAISTINĖ“ patvirtintą sąrašą, kurį galite rasti vaistinėje. Nuolaidos nesumuojamos. EUROVAISTINĖ pasilieka sau teisę bet kada keisti ar nutraukti pasiūlymą. Daugiau informacijos apie kortelę Jums bus suteikiama nemokamai EUROVAISTINĖS informacijos linija 8 800 50 005, internete www.eurovaistine.lt arba pasiteiravus vaistininko“.

Taryba nustatė, kad analogiškas reklaminis vaizdo įrašas televizijoje buvo skleidžiamas ir   2018 m. gruodžio mėnesį, o to paties turinio tekstas mažu šriftu buvo pateikiamas viso vaizdo įrašo metu (30 sekundžių).

Taryba nustatė, kad: 1) reklaminis vaizdo įrašas 2018 m. rugsėjo mėn. buvo skleidžiamas: UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomuose televizijos kanaluose BTV, Info TV, LNK, TV1; UAB „Lietuvos ryto“ televizija valdomame televizijos kanale „Lietuvos rytas TV“; UAB „All Media Lithuania“ valdomuose televizijos kanaluose TV3, TV6, TV8; visos Lietuvos mastu esančiose           36 gydymo įstaigose įmontuotuose ekranuose; 2) reklaminis vaizdo įrašas 2018 m. spalio mėn. buvo skleidžiamas: UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomuose televizijos kanaluose BTV, Info TV, LNK, TV1; UAB „Lietuvos ryto“ televizija valdomame televizijos kanale „Lietuvos rytas TV“; 3) reklaminis vaizdo įrašas 2018 m. gruodžio mėn. buvo skleidžiamas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomuose televizijos kanaluose BTV, Info TV, LNK, TV1; UAB „Lietuvos ryto“ televizija valdomame televizijos kanale „Lietuvos rytas TV“; UAB „All Media Lithuania“ valdomuose televizijos kanaluose TV3, TV6, TV8.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Reklamos įstatymas, kurio tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (1 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo                  2 straipsnio 8 dalį, reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas klaidinančios reklamos apibrėžimas - tai reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina draudimą naudoti klaidinančią reklamą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas); reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies                2 punktas); reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Reklamos įstatymo 5 straispnio 2 dalies                  3 punktas). Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, ypač atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie: 1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, pavadinimą (jeigu fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę), teisinę formą, turtą, pramoninės ar intelektinės nuosavybės teises, licencijas (leidimus), kvalifikaciją, narystę, apdovanojimus ir nuopelnus; 2) prekes ar paslaugas, jų gamybos vietą ar kilmę, pagaminimo datą, gamybos būdą, paskirtį, kiekį, sudėtį, energinę vertę, vartojamąsias savybes, pavojingumą, kaip atitinka paskirtį ir vartojimo (naudojimo) tinkamumą, patikros laiką, vietą, būdą ir įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, ar atitinka nustatytą standartą, sertifikavimą, oficialų prekės ar paslaugos pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose; 3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą ar ypatingo kainos pranašumo buvimą, mokėjimo, pristatymo, grąžinimo sąlygas, garantijas, keitimo, remonto, aptarnavimo sąlygas ir poreikį; 4) reklamos davėjo įsipareigojimus, ūkinės komercinės, finansinės ar profesinės veiklos motyvus ir prekės ar paslaugos pardavimo būdą, bet kokį pareiškimą arba žymenį, susijusį su reklamos davėjo arba prekės ar paslaugos tiesioginiu arba netiesioginiu rėmimu arba patvirtinimu; 5) vartotojo teises, riziką, su kuria jis gali susidurti, ir skundų nagrinėjimą (Reklamos įstatymo 5 straispnio 5 dalis).

Reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis).

Iš aptartų teisės nuostatų turinio darytina išvada, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnyje imperatyviai įtvirtintas draudimas ūkio subjektams naudoti klaidinančią reklamą. Minėta, kad kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo      5 straipsnio 2 dalyje. Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo                      5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-1-931/2005, A-556-997/2008).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos iniciatyva ir interesais naudota užsakyta, gaminta, skleista informacija apie UAB „Eurovaistinė“ vaistinių tinkle taikomas nuolaidas su “Senjoro“ kortele laikytina reklama, kaip tai apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, taip pat dėl to, kad pareiškėja yra minėtos Reklamos davėja Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi reklaminius klipus, kuriuose buvo skleidžiama reklama apie pareiškėjos tinklo vaistinėse senjorams taikomas nuolaidas, pritaria Tarybos Nutarime padarytoms išvadoms, jog Reklama buvo klaidinanti dėl jos pateikimo būdo. Nors Reklamos, trunkančios             30 sekundžių, žodiniame tekste nurodoma, kad nuolaidas galima gauti ir ryte, ir vakare, ir šeštadieniais, ir savaitgaliais, tai yra nepriklausomai nuo kalendorinės dienos ar dienos laiko, tačiau bendrąja prasme iš pateikto Reklamos konteksto suprantama, kad nuolaidos senjorams „Eurovaistinėje“ taikomos visada, o pačios nuolaidos yra įvardijamos kaip visa apimančio pobūdžio – taikoma 20 proc. nuolaida nereceptiniams vaistams, o visoms kitoms prekėms nuolaida taikoma iki 30 procentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio dialogas reklaminiame vaizdo klipe vidutiniam vartotojui suprantamas taip, kad nuolaidos „Senjoro“ kortelės turėtojams taikomos visoms prekėms ir visais atvejais, o jokios papildomos sąlygos nėra nustatytos bei taikomos. Vaizdinėje reklamoje net neužsimenama apie tai, kad paminėtos nuolaidos suteikimas siejamas su papildomu privalomu trijų pilnų prekių pakuočių, kurios kiekvienos kaina ne mažesnė kaip 1,5 Eur, pirkimu, taip pat kad nuolaidos nėra taikomos kitų akcijų prekėms, prekėms, įsigyjamoms su kompensuojamųjų vaistų pasu ir kt. Nors ši papildoma nuolaidų taikymo sąlyga  (būtinas trijų pilnų prekių pakuočių, kurių kiekvienos kaina ne mažesnė nei 1,5 Eur įsigijimas) laikytina esmine, bet nurodoma itin mažu šriftu pateiktame tekste, akivaizdu, jog ji paneigia ir keičia garsiniu būdu pateiktus teiginius apie reklamuojamo pasiūlymo visa apimantį pobūdį bei keičia esminę vaizdinės reklamos informaciją. Ta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais transliuoto reklaminio klipo pabaigoje 3 sekundes, o 2018 m. gruodžio mėn. viso reklaminio klipo metu yra rodomas mažu šriftu rašytas tekstas, kuriame nurodomos sąlygos, kurios yra esminės tam, kad siūloma nuolaida būtų galima pasinaudoti, tai nepaneigia minėtos išvados. Be to, akivaizdu, jog per 3 sekundes tokio teksto perskaityti yra tiesiog neįmanoma, o per 30 sekundžių – taip pat, nes Reklamoje keičiasi tiek vaizdai, tiek Reklamą perteikiantys asmenys, todėl vidutinis vartotojas (t. y. toks, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius) nėra orientuotas skaityti sunkiai įskaitomą tekstą, o juo labiau siekti suvokti, ar jame pateikiamos papildomos sąlygos, ar kitokio pobūdžio informacija, nes ji jau yra pateikiama žodžiu. Be to, senjorai, kuriems buvo skirta Reklama, dėl savo amžiaus gali nepastebėti, neįskaityti ar nespėti perskaityti mažu šriftu vaizdo įrašo apačioje teikiamos informacijos, nors tekstas 2018 m. gruodžio mėn. skleistoje Reklamoje buvo rodomas ir 30 sekundžių. Pažymėtina, kad Taryba Nutarime nėra konstatavusi, jog reklama, kuri pateikiama žodžiu ir vaizdu, turi būti dubliuojama ją dar pateikiant ir raštu, ar kad ji yra neišsami, nes klaidinančia buvo pripažinta dėl Reklamos klaidinančio pateikimo būdo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Reklama yra orientuota į specifinę tikslinę vartotojų grupę – senjorus, kurie laikytini labiau pažeidžiama vartotojų grupe dėl vyresnio amžiaus ir sunkumų įsisavinti informaciją, todėl jiems teikiama informacija apie esmines nuolaidos taikymo (ribojimo) sąlygas turi būti teikiama aiškiai ir nedviprasmiškai, taip, kad labiau pažeidžiamas vartotojas ją suvoktų. Ta aplinkybė, kad pareiškėja informaciją apie Lojalumo programos sąlygas teikė ir kitais būdais (spausdintoje reklamoje, senjorams išduodamos „Senjoro“ kortelės atmintinėje, pareiškėjos internetinėje svetainėje, konsultuojantis vaistinėje ar nemokamu telefono numeriu), nepaneigia vaizdo klipuose transliuotos Reklamos klaidinančio pobūdžio dėl jos neišsamumo. Esminės informacijos vartotojams nepateikimas galimai turėjo įtakos jų ekonominiam elgesiui, siekiant įsigyti prekių su nuolaidomis ir priimant sprendimus pirkti prekes būtent Bendrovės vaistinių tinklo vaistinėse. Išvadą, kad skleistos vaizdinės Reklamos pateikimo būdas galėjo suklaidinti jos vartotojus, patvirtina tiek prieš pažeidimo tyrimą, tiek jo metu gauti vartotojų pranešimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarybos Nutarimo dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjos iniciatyva ir interesais naudota vaistinių tinklo reklama apie senjorams taikomas nuolaidas buvo klaidinanti ir neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto pateikimo kriterijaus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos skundas dėl šio reikalavimo atmestinas.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Taryba pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, nes tyrimo eigoje nedavė jai jokių nurodymų stabdyti Reklamos skleidimą. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo             21 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta Tarybos teisė taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą, tačiau šios priemonės taikymas, be kita ko, yra siejamas su duomenų apie Reklamos įstatymo reikalavimų neatitinkančios skleidžiamos reklamos pakankamu bei galinčia kilti žala ar atsirasiančiais nepataisomais padariniais. Nagrinėjamu atveju Taryba tokių akivaizdžių duomenų neturėjo (pareiškėja teiktuose paaiškinimuose laikėsi kategoriškos pozicijos, kad Reklama yra klaidinanti), nes Reklamos atitiktį įstatymo reikalavimams galėjo įvertinti pažeidimo tyrimo metu gavusi reikalingą informaciją iš pareiškėjos ir kitų subjektų, be to, minėtos išskirtinio pobūdžio laikinojo pobūdžio priemonės taikymas yra Tarybos teisė, o ne pareiga, kuri turi būti įgyvendinama tik neatidėliotinais atvejais, turint pakankamai duomenų dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, bei tik tuo atveju, kai jos netaikymas galėtų sukelti atitinkamas pasekmes.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad ji buvo diskriminuojama, nes Taryba nesiima aktyvių veiksmų kitų vaistinių veiklos srityje konkuruojančių ūkio subjektų, kurie naudoja itin panašaus pobūdžio reklamas, atžvilgiu. Šiuos pareiškėjos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Tarybai neturėjo pagrindo pradėti tyrimų kitų subjektų, skleidžiančių galimai panašaus pobūdžio reklamą, atžvilgiu, nes abejonės dėl pareiškėjos interesais skleidžiamos Reklamos atitikties įstatymo reikalavimams kilo gavus konkrečių vartotojų skundus dėl nuolaidų taikymo senjorams pareiškėjos tinklui priklausančiose vaistinėse.              

Pareiškėja, nesutikdama su Tarybos konstatuotu Reklamos įstatymo pažeidimu, skunde taip kvestionuoja paskirtos baudos dydį, teigdama, kad Taryba nepagrįstai pareiškėjai paskyrė maksimalų baudos dydį, nes nevertino pareiškėjos veiksmų kaip lengvinančių aplinkybių, ignoravo faktą, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, nepagrįstai galimo pažeidimo trukmę įvertino kaip labai ilgą, o mastą – kaip labai didelį. Nagrinėjamu atveju Taryba vertino, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o maksimalų baudos dydį (8 688 Eur) parinko įvertinusi pažeidimo pobūdį (Bendrovė naudojo klaidinančią Reklamą, kuri buvo nukreipta į pažeidžiamą vartotojų grupę – vyresnio amžiaus vartotojus (senjorus), Bendrovė netinkamu būdu pateikė informaciją, susijusią su nuolaidų taikymo sąlygomis, taigi ir vartotojų gaunama nauda, kas galėjo paveikti jų ekonominį elgesį), labai ilgą klaidinančios Reklamos trukmę (reklama buvo skleidžiama tris mėnesius – 2018 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesiais), labai didelį pažeidimo mastą (Reklamos vaizdo įrašas su informacija apie vaistinių tinkle senjorams taikomas nuolaidas su „Senjoro“ kortele 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo skleistas 8 nacionalinės televizijos kanalais ir              36 gydymo įstaigose įmontuotuose ekranuose, 2018 m. spalio mėnesį - 5, 2018 m. gruodžio mėnesį – 8 nacionalinės televizijos kanalais). Taryba taip pat vertino, kad, kaip nurodė Bendrovė, ji buvo įdiegusi kelių lygių informavimo sistemą siekiant informuoti senjorus apie nuolaidas, tačiau pripažino, jog šie veiksmai neužkirto kelio vartotojų klaidinimui skleidžiama Reklama.

Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 21 d. buvo priimtas Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2010 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2019 m. gegužės 1 d. (išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, kuriuo buvo pakeistas Reklamos įstatymo 21 straipsnis). Pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo Tarybos pradėtos, bet nebaigtos Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros ir gauti skundai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo nepriimti sprendimai pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūras, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pažeidimo nagrinėjimo procedūra buvo pradėta 2018 m. spalio 23 d. priimtu Tarybos nutarimu, o skundžiamas Tarybos Nutarimas priimtas 2019 m. liepos 18 d., bus vadovaujamasi  Reklamos įstatymo 24 ir 25 straipsnių redakcija, galiojusia iki     2019 m. gegužės 1 d.

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už draudimo naudoti klaidinančią reklamą pažeidimą gali būti skiriama nuo 289 iki 8 688 Eur bauda. Pagal šio straipsnio 5 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurias ji sieja su bendradarbiavimu su Taryba tyrimo eigoje ir duomenų jai teikimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Tarybos tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje                      Nr. A444-1433/2011, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016). Taigi, vien tik tai, jog pareiškėja pažeidimo tyrimo metu vykdė Tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, duomenis ir paaiškinimus, savaime nėra pagrindas pareiškėjos elgesį vertinti kaip padėjimą Tarybai tyrimo metu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2287-629/2020). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja Tarybos tyrimo metu nepripažino padariusi pažeidimo, o dalį paaiškinimų teikė tik siekdama apginti šią savo poziciją, kurią palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Taryba pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos informacijos teikimas (bendradarbiavimas su Taryba) nėra laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus dėl kitos, jos vertinimu, lengvinančios aplinkybės,       t. y. kad gavusi 2018 m. spalio 3 d. Tarybos raštą Bendrovė 2018 m. lapkričio mėn. nutraukė Reklamos transliavimą, o 2018 m. gruodžio mėn. skleidė patikslintą Reklamą su atitinkamais turinio pakeitimais, kuomet mažo šrifto tekstas apie Lojalumo programos sąlygas buvo rodomas viso reklaminio vaizdo klipo metu, egzistavimo atmeta kaip nepagrįstus, kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog ir 2018 m. gruodžio mėn. skleista Reklama laikytina klaidinančia. Jokios kitos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos Reklamos įstatymo 24 straipsnio               7 dalyje, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos.

Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 8 dalį atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos baudos paskyrimo. Pareiškėja nurodo, kad Taryba, skirdama piniginę baudą, ignoravo faktą, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi Nutarimo (108) ir (116) pastraipose, be kita ko, yra aiškiai nurodoma, kad Taryba Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, taigi akivaizdu, kad šių aplinkybių nustatinėjimas nebuvo ignoruojamas. Teisėjų kolegija jokių Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įtvirtintų Reklamos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje, nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatė.

Pasisakydama dėl pareiškėjos vertinimo, jog Taryba nepagrįstai klaidinančios Reklamos trukmę pripažino kaip labai ilgą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nuorodos į kitas Tarybos bylas, kuriose, jos teigimu, kitų ūkio subjektų skleistos klaidinančios reklamos trukmė buvo laikoma labai ilga, nagrinėjamu atveju neaktualios, nes paminėtose bylose faktinės  aplinkybės iš esmės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai ir pareiškėja nepagrindė jos nurodomo nevienodo trukmės vertinimo. Vien tai, kad kitose pareiškėjos nurodytose Tarybos bylose trukmė buvo vertinama skirtingai, esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamai įvertintas pažeidimo trukmės terminas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos įvardijamoje Tarybos byloje, t. y. 2018 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 2S-3(2018)          (61) pastraipoje nurodyta 212 dienų skleistos reklamos trukmė buvo įvertinta kaip labai ilga, o ne ilga, kaip kad bando šį atvejį pateikti pareiškėja. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje vertinta Reklamos įstatymo pažeidimo trukmė, tam tikrais atvejais, įvertinus individualias reklamos skleidimo aplinkybes, spręsta, kad 62 dienų  laikotarpis yra labai ilgas (LVAT 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-428-552/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos iniciatyva ir interesais naudota vaistinių tinklo reklama apie senjorams taikomas nuolaidas, kuri pripažinta kaip klaidinanti, buvo skleista tris mėnesius – 2018 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesiais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šią klaidinančios Reklamos trukmę Taryba pagrįstai pripažino kaip labai ilgą.  

Pareiškėja nesutinka su Tarybos Nutarime padarytomis išvadomis, kad pažeidimo mastas yra labai didelis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad nustatant Reklamos įstatymo pažeidimo mastą, gali būti atsižvelgiama į draudžiamos reklamos potencialų poveikį vartotojams bei konkurencinei aplinkai (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-777/2014), į tai, kad reklama buvo skleidžiama visoje Lietuvos teritorijoje, tiek per masines informacijos priemones, tiek ir įvairius prekybos tinklus (LVAT 2007 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-709/2007), skelbta ne viena klaidinanti reklama, bet vykdyta visa reklaminė akcija per spaudą, televiziją, internetą (LVAT 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-930/2005). Nagrinėjamu atveju Taryba Nutarimo (107) pastraipoje nustatė, kad Reklamos vaizdo įrašas su informacija apie vaistinių tinkle senjorams taikomas nuolaidas su „Senjoro“ kortele 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo skleistas 8 nacionalinės televizijos kanalais ir 36 gydymo įstaigose įmontuotuose ekranuose, 2018 m. spalio mėnesį – 5 nacionalinės televizijos kanalais, 2018 m. gruodžio mėnesį – 8 nacionalinės televizijos kanalais, todėl pažeidimo mastas buvo įvertintas kaip labai didelis.

Teisėjų kolegija, vertindama Reklamos įstatymo pažeidimo mastą pažymi, kad Tarybos bylos konfidencialioje medžiagoje, kuri teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo pripažinta nevieša, yra pateiktas patikslintas 2018 m. rugsėjo mėn. Reklamos sklaidos televizijos kanaluose tinklelis (Tarybai adresuoto Bendrovės 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. S-32 priedas Nr. 5), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad klaidinanti Reklama 2018 m. rugsėjo mėn. aštuoniais nacionalinės televizijos kanalais (BTV, Info TV, LNK, TV1, „Lietuvos rytas TV“, TV3, TV6, TV8) buvo skleista ne tik labai dideliu, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, ypač dideliu mastu, atsižvelgiant į transliuotų reklaminių klipų skaičių, dažnį, Reklamos rodymo laiką, ištransliuotų klipų skaičių reklaminiame bloke ir specifinės tikslinės senjorų grupės santykį su bendra auditorija. 

Tarybos bylos konfidencialioje medžiagoje, kuri teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo pripažinta nevieša, yra pateikti duomenys (Tarybai adresuoto Bendrovės 2018 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. S-418 priedas Nr. 4) apie skleistą klaidinančią Reklamą vaizdo klipuose, transliuotuose 2018 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje esančių gydymo įstaigų ekranuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžioji dauguma ekranų, per kuriuos buvo transliuojami reklaminiai vaizdo klipai, buvo įrengti gydymosi įstaigose, esančiose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o ypač tose, kurios teikia ne tik pirminio, bet ir antrojo bei trečiojo lygio sveikatos priežiūros paslaugas (kas tiesiogiai įtakoja į gydymo įstaigas atvykstančių pacientų ir juos lydinčių asmenų srautus). Įvertinus bendrą šiose įstaigose įrengtų ekranų skaičių, reklaminių vaizdo klipų trukmę, pakartojimo dažnumą ir parodytų reklaminių skaičių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paminėtu būdu transliuojant klaidinančią Reklamą 2018 m. rugsėjo mėn. pažeidimo mastas taip pat vertintinas ne kaip labai didelis, o kaip ypač didelis.

Įvertinusi Tarybos byloje surinktus viešus duomenis (reklamos transliacijų ataskaitas) apie skleistą klaidinančią Reklamą nacionalinės televizijos kanalais 2018 m. spalio ir gruodžio mėnesiais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pažeidimo mastas 2018 m. spalio mėn. yra ypač didelis, o 2018 m. gruodžio mėn. - didelis. Nustatyta, kad 2018 m. spalio mėn. televizijos kanalais TV3, TV6 ir TV8 Reklama buvo transliuota 389 kartus, televizijos kanalu „Lietuvos rytas TV“ –  138 kartus, televizijos kanalais BTV, Info TV, LNK, TV1 – 473 kartus, t. y. tūkstantį kartų per mėnesį. 2018 m. gruodžio mėn. televizijos kanalais TV3, TV6 ir TV8 klaidinanti reklama buvo transliuota 37 kartus, televizijos kanalu „Lietuvos rytas TV“ – 48 kartus, televizijos kanalais BTV, Info TV, LNK, TV1 – 225 kartus, t. y. beveik tris kartus mažiau nei 2018 m. spalio mėn.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Taryba iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant pareiškėjai baudą už padarytą Reklamos įstatymo          5 straipsnio pažeidimą, kuri yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, todėl daro išvadą, kad panaikinti Nutarimu paskirtą baudą ar ją mažinti nėra pagrindo, todėl šis pareiškėjos reikalavimas taip pat atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir 7 260 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                  Mefodija Povilaitienė

                                                                                                                           Jolita Rasiukevičienė

                                                                                                                           Vita Valeckaitė