SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Monikai Mališauskaitei-Vaupšienei,

atsakovės atstovėms A. L., D. A., E. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palink“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo (pakeitimo),

nustatė:

Pareiškėja UAB „Palink“ skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 1S-69 (2020), 2) teismui nusprendus netenkinti pareiškėjos 1 skundo reikalavimo, panaikinti 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1SD-69 rezoliucinės dalies 2 punktą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Konkurencijos taryba tyrimo medžiagą (el. laiškus) surinko neteisėtai atlikusi patikrinimo veiksmus UAB „Palink“ naudojamose patalpose. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (toliau –MPĮNVDĮ) neįtvirtina Konkurencijos tarybos teisės įeiti ir atlikti patikrinimo veiksmus ūkio subjekto naudojamose patalpose. Tokią teisę įtvirtina tik Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis ir šiam veiksmui yra būtinas teismo leidimas. Tai, kad Konkurencijos taryba privalo gauti teismo leidimą tokiam tyrimo veiksmui, nurodyta ir Konkurencijos tarybos viešai paskelbtoje patikrinimų atmintinėje. Nesutinka su Konkurencijos tarybos argumentais, kad teisę atlikti dokumentų patikrinimus be teismo leidimo turi ir kiti viešojo administravimo subjektai. Tiek Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos maisto įstatyme yra numatyta teisė ne tik tikrinti dokumentus, bet ir įeiti į patalpas. Be to, tyrimo metu Konkurencijos taryba pripažino, jog tyrimui mutatis mutantis taikomos tam tikros Konkurencijos įstatymo procedūrinės normos, pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo 32 straipsnis, todėl ir nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba turėjo gauti teismo leidimą patikrinimui atlikti.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba yra pripažinusi ne tik tai, kad teisė įeiti į ūkio subjekto patalpas atliekant tyrimus pagal MPĮNVDĮ jai nėra suteikta, bet ir tai, jog ūkio subjekto patalpų patikrinimas MPĮNVDĮ tyrime galimai būtų neproporcinga ir netinkama priemonė. Atkreipia dėmesį į MPĮNVDĮ pataisas, kuriomis siūloma papildyti įstatymą numatant Konkurencijos tarybos teisę, gavus teismo leidimą, atlikti patikrinimą.

Taip pat remiasi Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio nuostatomis ir nurodo, jog Konkurencijos taryba savo veiksmais pažeidė UAB „Palink“ teisę į privatumą. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2014 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Nr. 97/11, Delta Pek?rny AS prieš Čekijos Respubliką nėra aktualus, kadangi byloje nėra keliamas klausimas, ar Konkurencijos taryba apskritai turėjo teisę pradėti tyrimą. Nors Konkurencijos taryba ir nurodo, kad UAB „Palink“ nutarimo atlikti tyrimo veiksmus neskundė, nepareiškė jokių prieštaravimų tyrimo veiksmų atlikimo metu, šios aplinkybės niekaip nepagrindžia, kad Konkurencijos tarybos pareigūnai turėjo teisę įeiti į patalpas ir atlikti patikrinimą bei nepaneigia, kad UAB „Palink“ tinkamai naudojosi teise į teisminę gynybą: pirma, UAB „Palink“ apskundė pareigūnų veiksmus paimant medžiagą, antra, skųsdama Nutarimą, UAB „Palink“ ir kelia klausimą dėl surinktų įrodymų leistinumo, galiausiai, UAB „Palink“ darbuotojai tyrimo veiksmų atlikimo metu buvo įspėti apie sankcijas už kliudymą, kas faktiškai apribojo galimybes prieštarauti pareigūnų veiksmams.

Teigia, kad pažeidimą įrodančius el. laiškus Konkurencijos taryba cituoja selektyviai, o kai kurie iš jų net neatitinka faktinės situacijos, todėl jais negalima vadovautis. Visi el. laiškai buvo siųsti vienos jos darbuotojos, o UAB „Palink“ buvo aiškiai išsakiusi visiems tiekėjams, jog preliminariai sutartyse numatytos sumos nėra privalomos tiek pačiu sutarties tekstu, tiek ir 2017 m. spalio 4 d. rašte. Be to, tiekėjai patys patvirtino, jog išnaudoti šias sumas iš jų nebuvo reikalaujama – praktikoje šios sumos ir nebūdavo išnaudojamos. Lingvistės išvada taip pat patvirtina, kad cituojamų el. laiškų turinys nepagrindžia Konkurencijos tarybos daromos išvados dėl pažeidimo. 

Akcentuoja, kad tam tikri el. laiškai (pareiškėjo 2020 m. vasario 7 d. paaiškinimuose, pirmasis cituojamas el. laiškas „<...> mano duomenimis iki biudžeto išnaudojimo trūksta <...>. Visas sutartas biudžetas turi būti išnaudotas šiais metais. <...> Taigi siūlau pasirašyti marketinginę sutartį trūkstamai sumai, o sav. 2019 metais galėsite už leidinį nemokėti“, Nutarimo 60 p. rašoma: „Dėl Tiekėjui Nr. 4 siųsto elektroninio laiško, kuriame UAB „Palink“ informuoja tiekėją apie nepanaudotą Rinkodaros biudžetą praėjusiais 2018 m., taip pat siūlo didinti mokestį už paskutinę vykusią akciją, pažymėtina, kad, jeigu, kaip teigia UAB „Palink“ Rinkodaros biudžetas būtų buvęs preliminarus, UAB „Palink“ nebūtų reikėję 2019 m. priminti Tiekėjui Nr. 4 apie neišnaudotą praėjusių metų Rinkodaros biudžetą ir siūlyti padidinti mokestį už pardavimų skatinimo priemonę. Tokia UAB „Palink“ komunikacija tik patvirtina, kad sutartyse nurodyto dydžio Rinkodaros biudžetas nebuvo preliminarus, o privalomas išnaudoti“) neatitinka faktinių aplinkybių, todėl jais negalima vadovautis.

Mano, kad net jeigu Teismas ir nuspręstų, jog pareiškėja pažeidė MPĮNVDĮ reikalavimus, vadovaudamasis MPĮNVDĮ 12 straipsnio 6 dalimi, Teismas galėtų ir neskirti pareiškėjai baudos, nes pareiškėja 2017 m. spalio 4 d. išsiuntė raštą tiekėjams, kad sutartyse nurodyto dydžio sumos nėra privalomos; jokios sankcijos tiekėjams už sutartyse nurodyto dydžio neišnaudojimą nebuvo numatytos; tiekėjai faktiškai neišnaudodavo sumų; tiekėjai patys patvirtino, kad nebuvo pareiškėjos verčiami; pareiškėja yra įdiegusi technines ir organizacines priemones. Be to, el. laiškus tiekėjams siuntė tik viena UAB „Palink“ darbuotoja, kuri šiuo metu yra atleista.

Pareiškėja mano, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo pažeidimo trukmę. Konkurencijos taryba Nutarime nesiremia sutarčių nuostatomis, kaip pagrindžiančiomis pažeidimą, todėl pažeidimo trukmė neturėtų būti vertinama pagal sutarčių trukmes, o pagal el. laiškų datas. Teigia, net jeigu pažeidimo trukmė ir būtų vidutinė, pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į ankstesnę Konkurencijos tarybos praktiką. Mano, kad vien pažeidimo pobūdis nepagrindžia didesnės baudos skyrimo. Be to, pareiškėjai skirta bauda pažeidžia ir teisėtų lūkesčių principą. Galiausiai, Konkurencijos taryba nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės – UAB „Palink“ vadovas užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 12 d. pradėjo tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų, taip pat įgaliojo Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojus atlikti MPĮNVDĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus tyrimo veiksmus pareiškėjos naudojamose patalpose. Nutarime Konkurencijos taryba detaliai paaiškino, dėl kokių priežasčių yra būtina atlikti MPĮNVDĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus tyrimo veiksmus UAB „Palink“ naudojamose patalpose: „<...> UAB „Palink“ ir tiekėjai detalesnius marketingo veiksmus derina raštu, galimai ir elektroniniais laiškais. Atsižvelgiant į tai, kad galimai Įstatymo pažeidimo buvimo įvertinimui reikšminga informacija gali būti užfiksuota UAB „Palink“ ir tiekėjų tarpusavio elektroninėje komunikacijoje ar kituose dokumentuose, kurie nėra privalomai apskaitomi, juos sudėtinga iš anksto identifikuoti ar jie gali būti paslėpti ar sunaikinti, dėl ko yra apsunkinta galimybė juos gauti kitais būdais, įgaliotiems pareigūnams tikslinga nedelsiant gauti prieigą ir susipažinti su UAB „Palink“ ir tiekėjų turimais duomenimis“. Taigi turint tokius įtarimus dėl pareiškėjos atliekamų veiksmų tyrimui reikalinga informacija galėjo būti surinkta tik atlikus informacijos peržiūros ir kopijavimo veiksmus UAB „Palink“ naudojamose patalpose. Pažymi, kad Konkurencijos taryba tyrimui reikalingos informacijos (el. laiškų) negalėjo surinkti jokiais kitais būdais, pavyzdžiui, raštu pasikreipus į pareiškėją ir nurodžius pateikti atitinkamą informaciją (el. laiškus). Todėl mano, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai peržiūrėdami ir nusikopijuodami tyrimui reikalingą informaciją UAB „Palink“ naudojamose patalpose veikė pagal MPĮNVDĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, jog atliekant tyrimą dėl MPĮNVDĮ pažeidimų taikomos MPĮNVDĮ, o ne Konkurencijos įstatymo nuostatos. MPĮNVDĮ 9 straipsnio nuostatos neįtvirtina Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės atlikti patikrinimo veiksmus ūkio subjekto naudojamose patalpose, be to, nustato, jog informacijos peržiūros ir kopijavimo veiksmui nėra reikalingas teismo leidimas, priešingai nei atliekant patikrinimą pagal Konkurencijos įstatymą. Kita vertus, pagal MPĮNVDĮ mažmeninės prekybos įmonė turi teisę teismine tvarka ginčyti Konkurencijos tarybos sprendimą atlikti informacijos peržiūros ir kopijavimo veiksmus mažmeninės prekybos įmonės naudojamose patalpose (kai tuo tarpu teismo leidimas atlikti patikrinimą nėra tikrinamo ūkio subjekto skundžiamas teismams).

Pažymi, kad Konkurencijos taryba vadovavosi kitų viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, norėdama pabrėžti, kad ir kiti įstatymai, visai kaip ir MPĮNVDĮ, nebūtinai reikalauja išankstinio teismo leidimo dokumentų peržiūros ir kopijų paėmimo veiksmams atlikti. Taigi savaime tai, kad informacijos peržiūros ir kopijavimo veiksmui pagal MPĮNVDĮ nėra nustatytas reikalavimas gauti išankstinį teismo leidimą, nedaro šio tyrimo veiksmo neteisėtu. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėja, Maisto įstatyme niekur nėra minima atsakingos institucijos teisė įeiti į ūkio subjekto patalpas, o nustatyta, kad atsakinga institucija turi teisę tikrinti būklę, procesus ir pan.

Dėl Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio nuostatų, kuriomis rėmėsi Konkurencijos taryba tyrimo metu, pažymi, jog Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje aiškiai yra įtvirtinta, jog šis straipsnis taikomas ir atliekant MPĮNVDĮ pažeidimų tyrimus: šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytos koncentracijos priežiūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu. Taigi Konkurencijos taryba tyrimo metu Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu vadovavosi ne savo nuožiūra, bet būtent dėl to, kad taip nurodo pati Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis. Be to, kaip jau minėta, MPĮNVDĮ, o ne Konkurencijos įstatymas, įtvirtina Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų įgalinimus atliekant tyrimus dėl MPĮNVDĮ pažeidimų ir šiuo klausimu jokios Konkurencijos įstatymo procedūrinės taisyklės netaikomos.

Nurodo, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai UAB „Palink“ naudojamose patalpose peržiūrėjo ir nusikopijavo tyrimui reikalingus dokumentus. Būtent tokia Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisė peržiūrėti ir kopijuoti tyrimui reikalingus dokumentus įtvirtinta tik nuo 2019 m. liepos 1 d. Anksčiau Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tokios teisės neturėjo.

Tai, kad yra siūloma MPĮNVDĮ pakeitimais nustatyti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisę atlikti patikrinimo veiksmus turint teismo leidimą, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kadangi tyrimo veiksmų atlikimo metu MPĮNVDĮ tokių tyrimo veiksmų, kaip patikrinimas, neįtvirtino. Be to, MPĮNVDĮ pataisos, priešingai nei nurodo UAB „Palink“, net nėra pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui, todėl nėra aišku, ar patikrinimas turint teismo leidimą bus įtvirtintas MPĮNVDĮ.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba neginčija to, kad atliekant informacijos peržiūros ir kopijavimo veiksmus UAB „Palink“ naudojamose patalpose yra įsiterpiama į ūkio subjektų privatumą, garantuojamą Konvencijos 8 straipsnio nuostatų. Kita vertus, teisė į privatumą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, t. y. ribojimai turi būti nustatyti įstatyme ir būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Be to, ūkio subjektų teisė į privatumą yra kiek siauresnė, lyginant su fizinių asmenų turima teise, todėl į šią aplinkybę taip pat būtina atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisė peržiūrėti ir nusikopijuoti tyrimui reikalingą informaciją įtvirtinta MPĮNVDĮ siekiant ištirti mažmeninės prekybos įmonės veiksmus tiekėjų atžvilgiu, todėl toks tyrimo veiksmas yra įtvirtintas įstatyme ir atitinka būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijų. Pagal EŽTT praktiką tai, kad tyrimo veiksmams, kuriais įsiterpiama į ūkio subjekto privatumą, nėra nustatytas išankstinis teismo leidimas, savaime nerodo, jog buvo pažeista ūkio subjekto teisė į privatumą, jeigu yra sudaromos galimybės ex post kreiptis į teismą ir ginčyti atliktus veiksmus. Taigi tuo atveju, kai yra užtikrinamos ūkio subjektų teisės skųsti institucijų veiksmus, Konvencijos 8 straipsnio nuostatos negali būti pažeistos. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba 2019 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1S-139 (2019), kuriuo pradėjo tyrimą dėl UAB „Palink“ veiksmų (rezoliucinės dalies 1 punktas) bei įgaliojo Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojus atlikti MPĮNVDĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus tyrimo veiksmus (rezoliucinės dalies 3 punktas), nurodė, jog nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Taigi bet kuriuo atveju UAB „Palink“ turėjo teisę skųsti šį Konkurencijos tarybos nutarimą dėl tokių tyrimo veiksmų atlikimo, jeigu, UAB „Palink“ vertinimu, tokie veiksmai neteisėti ir pažeidžia jos teisę į privatumą. Tačiau UAB „Palink“ Konkurencijos tarybos įgaliotus pareigūnus įleido į savo naudojamas patalpas, neprieštaravo įgaliotų pareigūnų atliekamiems veiksmams (nors ir buvo atstovaujama profesionalių advokatų), taip pat niekada neskundė Konkurencijos tarybos nutarimo dėl tokių veiksmų atlikimo ir tik daug vėliau, praėjus 3,5 mėn. nuo tyrimo veiksmų atlikimo, teismo žodiniame posėdyje dėl nesusijusios informacijos pašalinimo iš tyrimo bylos medžiagos nurodė, kad ginčija ir tyrimo veiksmo atlikimą. Taigi tyrimo veiksmo atlikimo momentu ir net kurį laiką po jo UAB „Palink“ net nemanė, kad tokiais įgaliotų pareigūnų veiksmais yra pažeidžiamos jos teisės į privatumą. Įvertus šią aplinkybę, UAB „Palink“ argumentai dėl neteisėtų Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų vertintini vien tik kaip UAB „Palink“ gynybinė pozicija, ginantis nuo jai Konkurencijos tarybos skirtos 78 000 Eur dydžio baudos.

Atkreipia dėmesį į MPĮNVDĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pažeidimus, nuo kurių ir priklauso šių pažeidimų įrodinėjimo specifika. MPĮNVDĮ pažeidimas gali būti ne tik formaliai įtvirtintas mažmeninės prekybos įmonės kartu su tiekėjais sudarytose sutartyse, tačiau gali pasireikšti ir mažmeninės prekybos įmonės atliekamais veiksmais tiekėjų atžvilgiu. Dėl šios priežasties pažeidimai gali būti atliekami tiek susitikimų metu, tiek mažmeninės prekybos įmonėms el. komunikavimo priemonėmis bendraujant su tiekėjais. Tačiau ir tokiu atveju mažmeninės prekybos įmonės naudojamoje kalboje, formuluotėse gali ir nebūti tiesioginius reikalavimus tiekėjams išreiškiančių žodžių, kaip pavyzdžiui: „tiekėjas privalo“, „mažmeninės prekybos įmonė reikalauja“, „tiekėjas neturi teisės pasirinkti“, o reikalavimai gali būti ir netiesioginiai, siekiant kiek įmanoma labiau „nuslėpti“ daromą MPĮNVDĮ pažeidimą. Tačiau jeigu mažmeninės prekybos įmonė savo siunčiamais el. laiškais reikalauja iš tiekėjo, tiekėją verčia elgtis tam tikru būdu, turi būti konstatuojamas atitinkamas MPĮNVDĮ 3 straipsnio nuostatų pažeidimas. Bet kuriuo atveju tiekėjas turi turėti pasirinkimo laisvę veikti taip, kaip jam yra ekonomiškai naudingiausia, o ne taip, kaip iš jo reikalauja didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba skundžiamu nutarimu nustatė, jog pareiškėja savo siunčiamų el. laiškų visuma, juose naudojamomis formuluotėmis reikalavo iš 7 tiekėjų išnaudoti rinkodaros biudžetą, kuris sutartyse tik formaliai įvardintas kaip preliminarus. Nors pareiškėja pasisako dėl kiekvienos nutarimo 55–63 pastraipose padarytos Konkurencijos tarybos išvados dėl atskirų el. laiškų grupių, neva kiekviena Konkurencijos tarybos padaryta išvada nėra pagrįsta, šie pareiškėjos argumentai nepaneigia Konkurencijos tarybos konstatuoto pažeidimo. Būtent siunčiamų el. laiškų visuma pareiškėja reikalavo iš 7 tiekėjų išnaudoti sutartyse nurodyto dydžio biudžetą. Jeigu biudžetas būtų buvęs tik preliminarus, kaip savo skunde bando pagrįsti pareiškėja, UAB „Palink“ nebūtų reikėję el. laiškuose tiekėjams nuolat akcentuoti, kad teiktų pasiūlymus, kuriais būtų išnaudojamas sutartas rinkodaros biudžetas.

Atkreipia dėmesį, jog bendro planavimo tikslais mažmeninėms prekybos įmonėms ir tiekėjams nedraudžiama sutartyse susitarti dėl preliminarios metinės rinkodaros priemonėms skirtos sumos, tačiau ši suma dėl mažmeninės prekybos įmonės veiksmų ar spaudimo neturi tapti privalomu įpareigojimu tiekėjams. Tiekėjas bet kuriuo atveju turi turėti laisvę pasirinkti, kada bei kokias pardavimų skatinimo priemones organizuoti. Be to, atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, Konkurencijos taryba neturi nustatyti jokių neigiamų pasekmių tiekėjams – todėl tai, kad tam tikri tiekėjai, kaip nurodo pareiškėja, neišnaudodavo sutartyse nurodyto dydžio rinkodaros biudžeto, niekaip nedaro įtakos pareiškėjos veiksmų vertinimui. Neatmeta galimybės, jog nesant pareiškėjos veiksmų tiekėjai apskritai nebūtų vykdę pardavimo skatinimo priemonių ar vykdę jas visai kitokias ar kitu laiku ir pan. Be to, tai, kad patys tiekėjai neva pareiškėjai patvirtino, kad jokio spaudimo iš pareiškėjos nebuvo, taip pat nedaro įtakos pareiškėjos veiksmų vertinimui. Tiekėjai, būdami silpnesnioji santykių šalis ir bijodami galimų neigiamų atsakomųjų priemonių, gali ir nepatvirtinti pareiškėjos veiksmų neteisėtumo, ypač tuo atveju, kai pati didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė kreipiasi į tiekėją ir prašo jo patvirtinti tam tikras aplinkybes.

Mano, kad pareiškėja savo argumentais nepaneigia, jog būtent šiais el. laiškais pareiškėja išreiškė savo reikalavimus tiekėjams: „<...> Visas sutartas biudžetas turi būti išnaudotas šiais metais <...>“, „<...> Pasirodo liko nepanaudotas biudžetas <...> 2018 metus (dėl stipriai išaugusių pirkimų, lyginant su praeitais metais). Ar galime padidinti mokestį už leidinių paskutinę vykusią akciją <...>“.

Dėl Nutarimo 59 pastraipoje nurodytų el. laiškų, kuriuos pareiškėja perdavė įvertinti lingvistei, pažymi, kad vien jais Konkurencijos taryba nesivadovavo darydama išvadą dėl pareiškėjos atliekamų veiksmų. Konkurencijos taryba pažeidimą konstatavo tik įvertinusi visus Nutarime cituojamus el. laiškus (Nutarimo 54 pastraipa) ir visas pažeidimui įvertinti reikšmingas aplinkybes. Tai, kad pareiškėja nurodydavo tiekėjams, kokia dalis rinkodaros biudžeto panaudota, kokia – ne, be kita ko, tik patvirtina, dėl kokių priežasčių pareiškėja buvo būtina nuolat stebėti situaciją ir priminti tiekėjams, kad rinkodaros biudžetas dar nėra panaudotas. Be to, pareiškėjos pateikta lingvistės išvada neturi jokios didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama kaip bet kokie kiti pareiškėjos paaiškinimai byloje. Kita vertus, netgi pati lingvistė vertino ne visus el. laiškus, kuriais Konkurencijos taryba vadovavosi spręsdama dėl pareiškėjos veiksmų vertinimo, o tik tam tikrus – Nutarimo 59 pastraipoje nurodytus el. laiškus, taip pat pareiškėjos vadovo laišką vadybininkei. Todėl ir dėl šios priežasties lingvistės išvada niekaip negali paneigti Konkurencijos tarybos padarytų išvadų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bauda MPĮNVDĮ pažeidusiai mažmeninės prekybos įmonei gali būti panaikinama susiformavus teisėtam mažmeninės prekybos įmonės lūkesčiui, kad jos veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia atitinkamų MPĮNVDĮ nuostatų (LVAT 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-1537-858/2017, UAB „Rimi Lietuva“ prieš Konkurencijos tarybą.). Nagrinėjama situacija skiriasi nuo šios LVAT nagrinėtos bylos, kadangi Konkurencijos taryba savo veiksmais nesuformavo pareiškėjos įsitikinimo, jog tokio pobūdžio el. laiškais pareiškėja negali pažeisti MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjai skirtos baudos.

Pažymi, kad pareiškėja išsiųsdama tiekėjams 2017 m. spalio 4 d. raštą, kad sutartyse nurodytos sumos nėra privalomos, tiesiog vykdė jai MPĮNVDĮ nustatytus reikalavimus. Visai kaip ir įdiegdama technines ir organizacines priemones, leidžiančias veikti prevenciškai prieš pažeidimą sudarančius veiksmus. Tai, kad pareiškėja netaikė jokių sankcijų tiekėjams, tiekėjai neišnaudodavo rinkodaros biudžeto taip pat nėra tos aplinkybės, dėl kurių bauda pareiškėjai galėtų būti neskiriama. Tai aiškintina tuo, jog nagrinėjamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kai nėra reikalaujama nustatyti jokių kilusių neigiamų pasekmių, o pakanka vien tik neteisėtų veiksmų atlikimo. Tiekėjų patvirtinimas, kad pareiškėja iš jų nereikalavo išnaudoti sutartyse nurodyto dydžio rinkodaros biudžetą taip pat niekaip nepagrindžia, kad pareiškėjai bauda galėtų būti neskiriama. Šiais patvirtinimais neturi būti remiamasi, kadangi jie gali būti ir neobjektyvūs. Be to, pareiškėja atsako už visų savo darbuotojų veiksmus, todėl tai, kad visus el. laiškus siuntė viena jos darbuotoja taip pat neturi jokios įtakos.

Pažymi, kad pareiškėja tiekėjams siųstuose el. laiškuose rėmėsi būtent 2018 m. ir 2019 m. su šiais tiekėjais sudarytomis metinėmis sutartimis ir jose nurodyto dydžio rinkodaros biudžetu. Todėl el. laiškai neatsiejamai susiję su mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjų sudarytomis sutartimis, kadangi UAB „Palink“ reikalavo išnaudoti šiose sutartyse nurodytas sumas pardavimo skatinimo veiksmams. Dėl šios priežasties pažeidimo trukmė turi būti skaičiuojama ne pagal el. laiškų išsiuntimo datą, bet pagal sutarčių trukmes. Priešingu atveju, pažeidimo trukmė neatitiktų faktinės situacijos ir galėtų apsiriboti, pavyzdžiui, viena diena, nors UAB „Palink“ reikalavo iš tiekėjų išnaudoti būtent metinėse sutartyse nurodytus dydžius. Tokio pažeidimo trukmės vertinimo nepaneigia ir aplinkybė, jog sutartys savaime nepažeidė MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Kaip jau minėta, formaliai mažmeninės prekybos įmonės atliekami veiksmai gali ir nekelti abejonių dėl MPĮNVDĮ nuostatų laikymosi – tokiu atveju veiksmai gali atskleisti tikruosius mažmeninės prekybos įmonės ketinimus ir reikalavimus tiekėjams. Tai, kad kitoms mažmeninės prekybos įmonėms už kitus pažeidimus Konkurencijos taryba yra skyrusi kitokio dydžio baudas niekaip nedaro įtakos pareiškėjai nustatytos baudos dydžiui. Kita vertus, pareiškėjai skirta bauda savo dydžiu mažai kuo skiriasi nuo anksčiau Konkurencijos tarybos skirtų baudų, kurios siekė 51 000 Eur–73 000 Eur.

Akcentuoja, kad nors formaliai pareiškėjos sutartys laikomos teisėtomis, pareiškėjos tiekėjų atžvilgiu atliko veiksmus, kurie ir pažeidė MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Taigi, atsižvelgusi į pažeidimo pobūdį, pažeidimo mažą mastą, vidutinę trukmę Konkurencijos taryba pareiškėjai skyrė kiek didesnę nei baudos vidurkis baudą 78 000 Eur.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės „užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmės“ pažymi, kad pažeidimui esant formalaus pobūdžio, nėra reikalaujama nustatyti kilusių neigiamų pasekmių. Atitinkamai, vadovo veiksmai informuojant tiekėją apie tai, kad pirkimai nebus stabdomi, tėra tik MPĮNVDĮ nuostatų laikymasis, nedarantis įtakos UAB „Palink“ atsakomybei už nustatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaiko ir prašo jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Akcentuoja, kad atsakovė neteisėtai pateko į pareiškėjos patalpas ir neteisėtai pareiškėjos patalpose surinko iš pareiškėjos kompiuterių duomenis (elektroninius laiškus). Teigia, kad atsakovė pareiškėjai galėjo duoti nurodymą, o ne ateiti į pareiškėjos patalpas. Be to, atsakovė galėjo kreiptis į tiekėjus su prašymu pateikti informaciją. Patvirtino, jog pastabų ar prieštaravimų Konkurencijos tarybos pareigūnams, jiems atliekant tyrimo veiksmus pareiškėjos patalpose, pareiškėja ir jos atstovai nepateikė, tačiau mano, kad tai neturi jokios teisinės reikšmės. Dėl pažeidimo pažymi, jog pareiškėja turi daug produktų tiekėjų. Kiekvienas tiekėjas turi savo produktų krepšelį ir jie yra suinteresuoti dalyvauti akcijose. Kad taptų patrauklūs pirkėjams ir tokiu būdu padidintų savo prekių pardavimus. Tiekėjams norima organizuoti vienokius ar kitokius pardavimus, todėl preliminariai planuojama ką pirkti, kokius produktus. Elektroniniai laiškai tiekėjams metų pabaigoje, kai pareiškėjos atstovas mato tikrai didelę neišnaudotą tiekėjo sumą verčia sunerimti ar tiekėjas metų pabaigoje neužsimanys panaudoti visą savo turimą biudžetą. Tuomet pareiškėja objektyviai negalėtų pasiūlyti tiekėjams tiek paslaugų kiek jie nori. Todėl ir prašoma, kad tiekėjai pateiktų informaciją kokie jų planai. Pažymi, jog patys tiekėjai patvirtino, jog pareiškėja jokių reikalavimų jiems neteikė. Sutartyse su tiekėjais yra numatyta, jog yra sutarta dėl preliminarios sumos. Pripažįsta, jog pareiškėjos darbuotoja netinkamai bendravo su tiekėjais, tačiau mano, kad tiekėjai dėl to nebuvo verčiami, priešingai buvo laisvi pasirinkti. Taip mano, kad pareiškėjai bauda neturėtų būti skiriama, o jeigu teismas mano, kad bauda paskirta pagrįstai, tai prašo ją sumažinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, jog sutartyse preliminarus biudžetas buvo sutartas tik formaliai. Tiekėjai būdami silpnesnioji šalis gavę tokį laišką yra priversti elgtis ne taip kaip nori, ekonomiškai racionaliausia, o taip kaip nori pareiškėja. Būtent taip pasireiškė pažeidimas. Dėl patekimo į patalpas, mano, kad teisėtai pateko į pareiškėjos patalpas. Pažymi, kad nei pareiškėja, nei ją atstovavę teisininkai prieštaravimų dėl to nepateikė. Mano, kad bauda paskirta pagrįstai, nėra tikslinga ją mažinti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus ir už šį pažeidimą pareiškėjai skirtos 78 000 Eur dydžio baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2019 m. lapkričio l2 d. nutarimu Nr. lS-139 (2019) ,,Dėl UAB „Palink“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos mažmenines prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimams" pradėjo tyrimą dėl UAB „Palink" veiksmų atitikties MPĮNVDĮ 3 straipsnio reikalavimams.

Tyrimo metu Konkurencijos taryba nagrinėjo pareiškėjos ir 7 tiekėjų 2018 m. ir 2019 m. didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat pareiškėjos veiksmus šių 7 tiekėjų atžvilgiu.

Konkurencijos taryba pareiškėjos ir kai kurių tiekėjų naudojamose patalpose atliko kompiuteriuose esančios informacijos ir elektroninių laiškų dėl pardavimo skatinimo priemonių ir Rinkodaros biudžeto panaudojimo peržiūros ir kopijavimo veiksmus.

Konkurencijos taryba taip pat raštu kreipėsi į pareiškėją ir į kai kuriuos tiekėjus, kurie su UAB ,,Palink“ elektroniniais laiškais derino klausimus dėl pardavimo skatinimo priemonių ir Rinkodaros biudžeto panaudojimo.

Konkurencijos taryba nustatė, kad 2018 m. ir 2019 m. pareiškėja su šiais 7 tiekėjais elektroniniais laiškais derino klausimus dėl pardavimo skatinimo priemonių ir Rinkodaros biudžeto panaudojimo iki metų galo. Pareiškėja taip pat elektroninėse skaičiuoklėse „Microsoft Office Excel“ kaupė informaciją apie kiekvieno tiekėjo Rinkodaros biudžetą bei jo panaudojimą.

Konkurencijos taryba skundžiamu nutarimu padarė išvadą, kad pareiškėjos ir 7 tiekėjų sutartyse nurodytas Rinkodaros biudžetas, įvardintas kaip preliminarus, dėl pareiškėjos atliekamų veiksmų (spaudimo elektroniniais laiškais) tapo privalomas išnaudoti. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą draudimą reikalauti tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų. Pareiškėja neįrodė, kad tarp jos ir tiekėjų buvo sudarytas MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu leidžiamas susitarimas, kai tiekėjai ir mažmeninės prekybos įmonė susitaria dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų. Vadovaudamasi MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 10 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nutarė pripažinti, kad pareiškėjos veiksmai tiekėjų atžvilgiu reikalaujant išnaudoti pardavimo skatinimo priemonėms preliminariai sutartą sutartyse nurodyto dydžio sumą pažeidė MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus ir už šį pažeidimą pareiškėjai skyrė 78 000 Eur baudą.

Dėl procedūrinių pažeidimų

Pareiškėja iš esmės teigia, kad esminiai rašytiniai įrodymai (el. laiškai), kuriais nustatyti neteisėti veiksmai, surinkti neteisėtai ir negali būti panaudoti taikant pareiškėjos atsakomybę.

Pažymėtina, kad atliktų tyrimo ar procedūrinių veiksmų teisėtumas vertinamas jų atlikimo metu galiojančių teisės aktų kontekste. Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės, o 3 ir 4 dalys – kad šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytos koncentracijos priežiūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Konkurencijos taryba 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1S-139 (2019) pradėjo tyrimą dėl UAB „Palink“ veiksmų atitikties MPĮNVDĮ 3 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba nutarimu įgaliojo Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojus atlikti MPĮNVDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus UAB „Palink“ (Konkurencijos byla, 9 tomas, b. l. 6–9). 2019 m. lapkričio 13 d. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai peržiūrėjo ir nukopijavo UAB „Palink“ naudojamose patalpose ir priemonėse esančią informaciją bei dokumentus, reikalingus Tyrimui (Konkurencijos byla, 9 tomas, b. l. 10–16). Dėl tam tikrų UAB „Palink“ dokumentų, kurie, įgaliotų pareigūnų vertinimu, buvo pripažinti reikalingais Tyrimui, UAB „Palink“ atstovai turėjo pastabų dėl jų sąsajumo su Tyrimo objektu. Šie dokumentai buvo nukopijuoti į išorinę laikmeną, įdėti į voką, o vokas su išorine laikmena užklijuotas. Įgaliotų pareigūnų atlikti veiksmai buvo užfiksuoti faktinių aplinkybių nustatymo ir informacijos peržiūros, kopijavimo ir (ar) paėmimo protokoluose. 2019 m. gruodžio 12 d. Konkurencijos tarybos patalpose, dalyvaujant UAB „Palink“ atstovams, įgalioti pareigūnai minėtą išorinę laikmeną atidarė ir, peržiūrėję šioje laikmenoje buvusius dokumentus, priėmė sprendimą nešalinti laikmenoje buvusios informacijos (toliau – 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimas).

2019 m. gruodžio 20 d. UAB „Palink“ pateikė skundą Konkurencijos tarybai dėl 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriame prašė panaikinti sprendimą iš poėmio medžiagos nefiltruoti ir nešalinti failų, susijusių su tiekėjais (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad šių tiekėjų įmonių grupės bendrosios metinės pajamos viršijo MPĮNVDĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą 40 milijonų eurų ribą, ir įpareigoti įgaliotus pareigūnus pašalinti medžiagą apie šiuos tiekėjus, kaip nepatenkančią į Tyrimo apimtį. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. eI4-1948-815/2020, 2019 m. gruodžio 20 d. UAB „Palink“ pateiktas skundas nebuvo grindžiamas argumentais, kuriais būtų kvestionuojamas Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų patekimas į UAB „Palink“ naudojamas patalpas ir jų reikalavimų pateikti priemonėse esančią informaciją bei dokumentus teisėtumas.

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi 2019 m. gruodžio 20 d. UAB „Palink“ skundo argumentus, 2019 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 1S-163 (2019) konstatavusi, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas nešalinti Tyrimui reikalingų dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) būtų nepagrįstas, šį skundą atmetė, iš esmės motyvuodama tuo, kad minėtų įmonių bendrosios metinės pajamos paskutiniais finansiniais metais neviršija MPĮNVDĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatytos 40 milijonų eurų ribos, dėl ko šiems tiekėjams taikoma MPĮNVDĮ apsauga ir dokumentai apie UAB „Palink“ su šiais tiekėjais vykdomus pardavimo skatinimo veiksmus bei jiems skirtus biudžetus yra reikalingi Tyrimui, todėl neturi būti šalinami iš Tyrimo medžiagos.

Nesutikdama su Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1S-163 (2019), pareiškėja UAB „Palink“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja skunde teigia, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai pateko į UAB „Palink“ naudojamas patalpas ir reikalavo pateikti priemonėse esančią informaciją bei dokumentus neteisėtai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, ginčydama Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą, nekvestionavo Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų patekimo į UAB „Palink“ naudojamas patalpas ir jų reikalavimų pateikti priemonėse esančią informaciją bei dokumentus.

MPĮNVDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Konkurencijos taryba, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę:1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms jos funkcijoms atlikti; 2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymų į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas.

MPĮNVDĮ 9 straipsnyje reglamentuota Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant pažeidimo tyrimą. Šio straipsnio 1 dalyje Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo, turi teisę: 1) peržiūrėti pažeidimo tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgdami į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su mažmeninės prekybos įmonės darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti; 2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant paaiškinimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamos mažmeninės prekybos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas; 3) gauti iš mažmeninės prekybos įmonės, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti. Šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva; 4) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės; 5) pažeidimo tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų; 6) pažeidimo tyrimo metu naudoti technines priemones; 7) užfiksuoti faktines aplinkybes; 8) pažeidimo tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, pažeidimo tyrimo tikslus ir terminus. 3 dalyje nustatyta, jog Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, pažeidimo tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 4 dalyje įtvirtinta, jog Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme nustatytos sankcijos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas anksčiau nurodyta, daro išvadą, jog Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vadovaudamiesi MPĮNVDĮ 9 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai nepateikus prieštaravimo, galėjo patekti į ūkio subjekto oficialiai naudojamas buveinės patalpas darbo metu, tikslu peržiūrėti ir nukopijuoti tyrimui reikalingą medžiagą. Teismo leidimas patekti į patalpas būtinas, kuomet asmuo nesutinka savanoriškai įleisti procesinius veiksmus atliekančių pareigūnų arba žinoma, kad bus prieštaraujama patekimui į patalpas. Informacijos peržiūros ir paėmimo metu faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nėra pateikta jokių pastabų iš pareiškėjo atstovaujančių asmenų pusės. Pareiškėją atstovavo ne vienas asmuo, tarpe jų ir teisininkai. Be to, pareiškėja nepateikė teismui konkrečių duomenų apie neigiamas pasekmes, kurios galėjo pareiškėjai kilti, jeigu ji nebūtų įsileidusi Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų į pareiškėjos patalpas. Dėl pareiškėjos skunde dėstomų teiginių, jog Konkurencijos taryba pažeidė pareiškėjos privatumą pažymėtina, jog šiuo atveju Konkurencijos taryba kaip jau minėta anksčiau atliko tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikties MPĮNVDĮ 3 straipsnio reikalavimams, tyrimo metu rinko reikalingą tyrimui medžiagą, byloje nenustačius, kad atsakovė neteisėtai pateko į pareiškėjos patalpas, nėra pagrindo pripažinti, kad Konkurencijos taryba pažeidė pareiškėjos privatumą. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, pareiškėjos atstovams savanoriškai įleidus darbo metu į oficialiai verslo tikslais nurodomas buveinės ir veiklos vykdymo patalpas, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kuris garantuoja teisę į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą. Pažymėtina, jog atliekant tyrimą dėl teisės aktų pažeidimo, neįmanoma jo atlikti visiškai netrukdant ūkio subjekto, todėl tam, kad galėtų būti sprendžiama apie galimus procesinius pažeidimus tų procesinių veiksmų atlikimo metu turi būti ūkio subjektų atstovų aiškiai išreikštas prieštaravimas ar pastabos ir nesutikimas su atliekamu procesiniu veiksmu, jo turiniu, intensyvumu ir savalaikiai teikiami skundai dėl galimai neteisėtų procesinių veiksmų. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas turėjo galimybę skųsti procesinius atsakovo pareigūnų veiksmus Konkurencijos įstatymo 32 str. tvarka, kuo ir pasinaudojo. Kaip pažymėta, atsakovo pareigūnai 2019 m. lapkričio 12 d. nutarime dėl tyrimo pradėjimo buvo įgalioti atlikti MPĮNVDĮ 9 str. 1 dalyje numatytus tyrimo veiksmus, ką ir atliko 2019 m. lapkričio 13 d. Informacijos peržiūros, kopijavimo ir (ar) paėmimo protokoluose nėra jokių pareiškėjos atstovų pastabų dėl šių tyrimo veiksmų (tyrimo medžiaga, 11 t., l. 30-34). Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami tyrimo veiksmus, pateikė dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, pažeidimo tyrimo tikslus ir terminus.

EŽTT 2020 m. gruodžio 31 d. parengtas Konvencijos 8 straipsnio taikymo vadovas (437-441 p.) numato, kad komercinių patalpų kratos ar apsilankymai verslo patalpose ir areštai gali atitikti 8 straipsnio reikalavimus (Keslassy prieš Prancūziją (gruodžio mėn.); Société Canal Plus ir kt. Prieš Prancūziją, 55–57 dalys). Tokios priemonės yra neproporcingos siekiamiems teisėtiems tikslams ir todėl prieštarauja teisėms, saugomoms pagal Konvencijos 8 straipsnį, kai nėra „tinkamų ir pakankamų“ priežasčių jas pagrįsti ir nėra tinkamos ir pakankamos apsaugos priemonių nuo institucijų piktnaudžiavimo (Posevini prieš Bulgariją, § 65–73 su tolesnėmis nuorodomis; Société Colas Est ir kt. prieš Prancūziją, §§ 48–49). Dėl patalpų patikrinimų vykdant antikonkurencinę praktiką konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas, kai nebuvo paprašyta ar duota išankstinio teismo leidimo ir kai nebuvo atlikta veiksminga ex post kontrolė ir nebuvo jokių taisyklių dėl galimo patikrinimo metu paimtų kopijų sunaikinimo (DELTA PEK?RNY a.s. prieš Čekijos Respubliką, § 92). Tokių faktinių aplinkybių byloje nenustatyta. Įėjimas į verslo patalpas darbo metu siekiant apžiūrėti ir kopijuoti tyrimui reikalingus dokumentus laikytinas proporcinga, teisėta priemone tikslu vykdyti mažmeninės prekybos įmonių nesažiningų veiksmų tiekėjų atžvilgiu kontrolę ir prevenciją. Be to, kaip minėta Konkurencijos įstatymas numato ex post pareigūnų veiksmų patikros galimybę, kuria pareiškėjas pasinaudojo.

Pažymėtina, jog Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 9(1), 11, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(3) ir 9(4) straipsniais ir priedu įstatymo projektas užregistruotas 2021 m. balandžio 2 d., tad nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes ginčui yra taikytinos MPĮNVDĮ normos, galiojusios veiksmų atlikimo metu.

Dėl pažeidimo

MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėju tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų.

Šioje normoje yra įtvirtintas bendras draudimas mažmeninės prekybos įmonei, kuri laikoma didesnę ekonominę galią rinkoje turinčiu ūkio subjektu, reikalauti, kad tiekėjas tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėtų dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, bei nustatyta šio draudimo išimtis, pagal kurią mažmeninės prekybos įmonei leidžiama raštu susitarti su tiekėju dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje normoje yra nustatyta išimtis iš bendro draudimo, ši išimtis turėtų būti aiškinama griežtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, numatyta galimybė raštu susitarti „dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų“ reiškia, kad rašytiniame susitarime turi būti aiškiai numatyti abu elementai (tą indikuoja normoje vartojamas jungtukas „ir“) – numatomi taikyti pardavimo skatinimo veiksmai ir apmokamų išlaidų dydis. Be to, turi būti sudarytas susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų, o ne preliminarus susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų ateityje. Preliminaraus susitarimo buvimas reiškia sudaryto rašytinio susitarimo dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų nėra.

Iš Konkurencijos tarybos pateiktos teismui bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2018 m. ir 2019 m. su septyniais tiekėjais elektroniniais laiškais derino klausimus dėl pardavimo skatinimo priemonių ir Rinkodaros biudžeto panaudojimo iki metų galo.

Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas el. laiškų, paimtų iš pareiškėjo nurodomų tiekėjų, sąsajumas su tyrimo tikslu, nurodant, kad MPĮNVDĮ vartojama sąvoka „tiekėjas“ reiškia fizinį ar juridinį asmenį, o ne ūkio subjektą (juridinių asmenų grupę), kaip tai yra mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu. Pagal bendras aiškinimo taisykles yra taikomos konkrečios, specialios teisės normos (MPĮNVDĮ 1 straipsnio 3 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis), o ne tikslus brėžiantys bendro pobūdžio principai (MPĮNVDĮ 1 straipsnio 1 dalis), t. y. sprendimo priėmimo procese specialiosios normos turi prioritetą prieš principus.

Vertinant nustatytus pareiškėjos veiksmus nustatyta, kad pareiškėjos darbuotoja vadybininkė tiekėjams siuntė elektroninius laiškus: Tiekėjui Nr. 1: 2018 m. rugsėjo 17 d. „<...> Taip pat reiktu atnaujinto marketingo plano, kaip isleisite neisnaudota marketingo biudzeta iki 2018 metu pabaigos <...>“; 2018 m. spalio 29 d. „<...> Ar turite ideju, kaip isnaudosite likusi biudzeta. Gal norite pirkti akcijinius galus ar kt marketingines priemones? <...> „; 2018 m. gruodžio 10 d. „<...> savaite atsaukete <...> akcija, taciau mano duomenimis iki biudžeto išnaudojimo truksta <...>. Visas sutartas biudžetas turi būti išnaudotas siais metais. Taigi siulau pasirasyti marketingine sutarti trūkstamai, o <...> sav. 2019 metais galesite uz leidini nemoketi <...>“; 2019 m. spalio 14 d. „<...> Cia yra ne derybos ir ne salygu bloginimas UAB „Palink“. MB mazinti nesutinkame. <...>“. Tiekėjui Nr. 2: 2018 m. rugsėjo 5 d. „<...> Toks pasiūlymas netinka. Mes galesime iki metu galo padaryti tik max <...> akcijas; taigi biudžeto ir taip pilnai nespesite išnaudoti. Pasikeliau praeitus metus. Praeitais metais išleidote <...>. Laukiu koreguoto akcijinio pasiūlymo <...> sav ir akcijinio tinklelio iki metu galo su išskaidytu marketinginiu biudžetų <...>“. Tiekėjui Nr. 3: 2018 m. rugsėjo 12 d. „<...> Siunciu akcijini patvirtinima <...> savaitei. Taciau pastebejau, jog jusu yra didelis nepanaudotas marketingo biudžeto likutis (<...>). Todel siulau moketi mokesti uz leidini <...>, vietoj pasiulytu <...>. Laukiu galutinio patvirtinimo <...>“; 2018 m. rugsėjo 13 d. „<...> Laukiu patikslinto akcijinio plano iki metu galo kaip isleisite biudzeta <...>.“. Tiekėjui Nr. 4: 2019 m. sausio 4 d. „<...> Pasirodo liko nepanaudotas biudžetas <...> uz 2018 metus (del stipriai išaugusiu pirkimu, lyginant su praeitais metais). Ar galite padidinti mokesti uz leidiniu z paskutine vykusia akcija <...>?“. Tiekėjui Nr. 5: 2018 m. spalio 11 d. „<...> Jusu biudzetas yra <...> nuo pirkimu; t. y. preliminariai musu skaičiavimais 2018 m. iki 09 30 sugeneruotas biudžetas yra <...>. Isnaudota iki 2018 09 30 <...>. Nepanaudotas <...>. Per likusius 3 men dar ikris papildomai preliminariai <...> (<...) nuo pirkimu) Reikia plano kaip išleisite. Mano siūlymas butu akcijines lentynos jau suplanuotu akciju metu <...>“. Tiekėjui Nr. 6: 2018 m. rugsėjo 5 d. „<...> Pavieniu akciju net nesvarstysiu. Laukiu akcijinio tinklelio su detaliu marketingo biudžeto panaudojimu iki metu galo iki 09 07 imtinai!“; 2018 m. rugsėjo 10 d. „<...> Toks akcijinis tinklelis netinkamas – biudžeto nespesite išnaudoti. Beto jis yra niekinis, kol nesusitarem del akcijiniu nuolaidu dydžio ir formos <...>“; 2018 m. rugsėjo 10 d. „<...> Labai gaila, kad negalite sugalvoti kaip išleiste biudzeta iki metu galo, kas butu imanoma pvz: <...>“; 2018 m. rugsėjo 16 d. „<...> Kaip monėjau anksčiau pavieniu akciju, be kompleksinio tinklinio netvirtinsiu, nes su dabartiniais pasiūlymais, nespesite išnaudoti biudžeto <...>“; 2018 m. spalio 25 d. „<...> Efektyvuma galėjote matuoti visus metus naudojant sutarta biudzeta tolygiai. Apie ji kalbame turbūt nuo balandžio menesio. Jusu biudžeto panaudojimo plano iki metu galo, isnaudojant sutarta biudzeta taip ir negavau! Kadangi sutartas biudžetas nera išnaudotas, o tai yra paskutines savaites – akcija turetu vykti . Jei <...> pirkti nenorite ir su akcija nesutinkate – siūlykite kaip kitaip išleisite sutarta biudzeta iki metu galo. Laukiu pasiūlymo šiandien iki darbo dienos pabaigos. Nepanaudotas marketingo biudžetas <...> iki 09 30, o iki metu galo jis bus dar didesnis (preliminariai <...>), nes pagal sutarti t. y. <...> nuo pirkimu <...>“; 2018 m. spalio 25 d. Tiekėjui Nr. 6 nurodžius, kad anksčiau būdavo galima išleisti nepanaudotą Rinkodaros biudžetą kitais metais, Tiekėjas Nr. 6 UAB „Palink“ vadybininkės informuotas: „<...> Niekada nebuvo galima. Galbut turėjote atskira susitarima <...>“; 2018 m. spalio 30 d. „<...> Jusu marketingo biudžetas yra <...> nuo pirkimu; t. y. <...> iki 2018 09 30, o iki 12 30 preliminariai sieks <...>. Pasiulymo kaip išleisite visa biudeta IKI tinkle iki metu galo taip ir negavau. Sutartas marketinginis biudžetas naudojamas akcijiniu nuolaidu dydzio saskaita ir / ar perkeltas i kitus metus negali būti. Panaudotas marketingo biudžetas iki 2018 09 30 yra tik <...>. Nepanaudotas marketingo biudžetas iki 2018 09 30 <...>, o iki metu galo preliminariai sieks net <...>. <...> Taigi viso iki <...> sav yra suplanuota išleisti <...>. Nepanaudotas likutis preliminariai metu gale bus dar <...>“; 2018 m. lapkričio 6 d. „<...> Kaip minėjau telefonu, noreciau gauti jusu pasiulyma del neišnaudoto akcijinio biudžeto. Mano skaičiavimais esame sutare iki metu galo išleisti <...> + <...> dar diskutuojame del paletiniu išstatymu <...> sav (dar nepatvirtinta suma). Taigi nepanaudotas likutis iki meto galo bus preliminariai bus <...>“; 2018 m. lapkričio 16 d. „Kadangi is jusu taip ir nesulaukiau jokio akcijinio plano su biudžeto panaudojimu, akcijas planuoju pati. Reguliariomis kainomis prekiavote praktiškai visus metus, ignoruodami marketingo biudžeto susitarimus <...>“; 2018 m. lapkričio 23 d. „<...> Jus turite marketingo biudzeta <...> nuo pirkimu, kuris yra vis dar neisnaudotas, be pasiūlymu kaip išnaudoti ir nuolat augantis! Taigi nepanaudoto biudžeto tikrai neplanuoju didinti papildomais užpirkimais sventiniu periodu <...>“; 2018 m. lapkričio 27 d. „<...> Del MB 2018 metu panaudojimo: pirma laukiu konkretaus pasiūlymo, kad butu apie ka sneketis. Kol nesusitareme del 2018 metu MB panaudojimo, nerak a sneketis apie 2019m biudzeta <...>“; 2018 m. gruodžio 10 d. „<...> Kadangi neissprestas marketingo biudzeto panaudojimo problema, visus pasiūlymus is Palink puses ignoravote – pirkimai yra stabdomi! <…>”; UAB “Palink” vadybininkei išsiuntus prieš tai cituotą elektroninį laišką Tiekėjui Nr. 6 dėl pirkimų stabdymo, vienas iš UAB „Palink“ padalinio vadovų kitą dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d., Tiekėjui Nr. 6 išsiuntė elektroninį laišką: „<...> Reaguodamas į <...> vakar išsiųstą laišką, informuoju, kad minėtas laiškas Jums buvo išsiųstas per klaidą ir buvo skirtas ne Jums. <...> Taigi pirkimai iš Jūsų įmonės niekada nebuvo ir nebus stabdomi dėl to, kad nebuvo išnaudota preliminariai marketingo priemonės planuota skirti pinigų suma. Atsiprašome už įvykusį nesusipratimą ir tikimės tolimesnio sėkmingo bendradarbiavimo <...>“. Su Tiekėju Nr. 6 bendravusi UAB „Palink“ vadybininkė po UAB „Palink“ padalinio vadovo elektroninio laiško Tiekėjui Nr. 6 išsiuntimo kreipėsi į UAB „Palink“ padalinio vadovą: „<...> Del normalaus bendradarbiavimo, akcijinio biudzeto susirasinejimas vyko nuolat. Balandzio menesi buvom 2 kartus susitike. Pokalbiai susitikimo metu, telefonu buvo pamirstami arba interpretuojami. Situacija nepasikeite <…>”. UAB “Palink” padalinio vadovas į šį UAB „Palink“ vadybininkės elektroninį laišką atsakė: „<...> Matau, kad situacija neišsisprendžia, bet atstatyti pirkimus privalome. Informuoti, jog neišnaudojate MB ir dėl šios priežasties stabdomi pirkimus yra pažeidimas. Už tai įmonei gresia bauda. Atstatyk pirkimus ir suformuokite bei išsiųskite dar šiandien kokį nors užsakymą. <...> Papildomai pasiūlyti ilgalaikius išstatymus, kuriais būtų išnaudojamas MB <...>“. UAB „Palink“ padalinio vadovas taip pat 2018 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į UAB „Palink“ vadybininkę dėl Tiekėjo Nr. 6: „<...> Penktadienį buvo atvažiavęs <...> iš <...> (Tiekėjo Nr. 6) <...> Taip pat minėjo, jog siūlo MB išnaudoti per <...>. Tai irgi yra sprendimo būdas, kurį tikiuosi išnaudosi<...>“. Tiekėjas Nr. 6 2019 m. sausio 3 d. taip pat kreipėsi į UAB „Palink“ vadybininkę: <...> Pakalbėjome apie galimybes išnaudoti marketingo biudžetą, nes jis neadekvačiai didelis. Vienas iš galimų variantų - <...>“. Tiekėjui Nr. 7: 2018 m. spalio 30 d. „<...> Mano skaičiavimais nepanaudotas biudžeto lieka <...>. Prasau pasitikrinkite ir atsiuskite pasiulyma likučio panaudojimui (<...> sav akcija arba akcijiniai galai jusu pageidaujamu periodu) <...>“.

Be šių elektroninių laiškų UAB „Palink“ taip pat elektroninėse skaičiuoklėse „Microsoft Office Excel“ kaupė informaciją apie kiekvieno tiekėjo Rinkodaros biudžetą bei jo panaudojimą, pavyzdžiui, bendrą tiekėjo Rinkodaros biudžeto dydį, panaudoto Rinkodaros biudžeto dydį iki tam tikro laikotarpio, planuojamas investicijas iki metų galo, skirtumą metų gale, vykdymą metų gale.

UAB „Palink“ su visais 7 tiekėjais 2018 m. ir 2019 d. sudarė sutartis. Sutartyse, be kita ko, buvo numatytas tam tikro dydžio preliminarus Rinkodaros biudžetas.

Šioje byloje nėra ginčo dėl UAB „Palink“ su 7 tiekėjais pasirašytų sutarčių turinio. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar 7 tiekėjai dėl UAB „Palink“ reikalavimo išnaudoti Rinkodaros biudžetą buvo spaudžiami, verčiami sudaryti su UAB „Palink“ susitarimus dėl atskirų pardavimo skatinimo priemonių tam, kad išnaudotų Rinkodaros biudžetą iki metų galo ir išvengtų galimų neigiamų pasekmių, pvz., prekių pirkimų stabdymo, prekių kiekių sumažinimo šventiniu laikotarpiu tiekėjų atžvilgiu.

Kaip minėta, pagal MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą išimtimi iš bendro draudimo galima pasinaudoti tik tuo atveju, kai yra rašytinis susitarimas dėl abiejų elementų – apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos darbuotojos ir padalinio vadovo elektroninių laiškų turiniu, kurie buvo siųsti 7 tiekėjams, daro išvadą, jog pareiškėja nesitarė su 7 tiekėjais dėl Rinkodaros biudžeto, bet teikė tiekėjams pasiūlymus, kurių šie iš esmės negalėjo atsisakyti (pareiškėja tiekėjams nurodydavo teikti būtent tokius pasiūlymus, kuriais būtų suspėjama iki metų pabaigos išnaudoti Rinkodaros biudžetą; pareiškėja tiekėjams yra nurodžiusi, kad Rinkodaros biudžetas nėra preliminarus, o privalomas išnaudoti; pareiškėja tiekėjams pateikdavo informaciją, kokio dydžio Rinkodaros biudžetas yra išnaudotas iki tam tikro laikotarpio ir kokio dydžio Rinkodaros biudžetas dar nėra panaudotas; pareiškėja nurodydavo neišnaudoto Rinkodaros biudžeto dydį iki metų pabaigos; tiekėją informuodavo, kad Rinkodaros biudžeto mažinti nesutinka, patvirtina nurodytų sumų privalomumą; pareiškėja primena / informuoja tiekėjus apie neišnaudotą praėjusių metų Rinkodaros biudžetą ir siūlo padidinti mokestį už pardavimų skatinimo priemonę; stebėjo, kaip tiekėjai naudoja sutartyse nustatyto dydžio Rinkodaros biudžeto). Be tiekėjų laisvo apsisprendimo, nesant abiejų šalių susitarimo, pareiškėja tiekėjus spaudė taikyti praėjusių metų biudžetą, nors kai kurie tiekėjai nenorėjo einamaisiais metais skirti lėšų pardavimų skatinimui ir spaudė tiekėjus padidinti mokestį už pardavimų skatinimo priemonę. Tokie pareiškėjos veiksmai neatitinka MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimo.

Pareiškėja teismui pateikė lingvistės, Lietuvių kalbos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. J. P. išvadą dėl elektroniniuose laiškuose vartojamų žodžių ir išsireiškimų vertinimo, kurioje nurodoma, kad Tarybos cituojamais laiškais bendraujama neutraliai ir nėra pasitelkiami žodžiai, kurie rodytų „reikalavimus“. Pažymėtina, kad lingvistės išvada nepaneigia Konkurencijos tarybos specialistų padarytų išvadų, kadangi pastarosios padarytos visapusiškai ir išsamiai išanalizavus visus tyrimo byloje surinktus faktinius duomenis, elektroninius laiškus, jų turinį, rašančiojo ir adresato, kaip ūkio subjektų atstovų, pareigas, funkcijas, rinkodaros ar marketingo biudžetų sudarymo ypatumus įprastinėje verslo praktikoje, tiek atskirai kiekvieną, tiek ir visumoje kitų byloje surinktų įrodymų. Lingvistė, kaip specialistė, neturėjo tiek informacijos. Be to, pastebėtina ir tai, kad el. laiškuose vartojami ne tik bendrinės lietuvių kalbos žodžiai, bet ir specialūs vadybininkams, tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjų, būdingi žodžiai, terminija, trumpiniai ir išsireiškimai.

Pareiškėja skunde teigia, jog Konkurencijos taryba pažeidimą įrodančius elektroninius laiškus cituoja selektyviai, o kai kurie iš jų net neatitinka faktinės situacijos, todėl jais negalima vadovautis. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Susipažinus su Konkurencijos tarybos pateikta medžiaga matyti, jog visi tyrimo metu nukopijuoti elektroniniai laiškai yra išanalizuoti. Žinoma, kad skundžiamame nutarime yra pateikiami ne visi elektroniniai laiškai, taip pat cituojama tik dalis elektroninio laiško teksto, t. y., tik tai, kas yra aktualu ginčui, tačiau tai nereiškia, kad cituojamo elektroninio laiško dalis neatitinka faktinės situacijos, sulyginus juos su visu el. laiško turiniu. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pareiškėja ginčydama nutarimą cituoja tik jai palankius elektroninius laiškus, kuriuos vertinant visumoje, nepaneigiamos Konkurencijos tarybos išvados, kad tiekėjai dėl pareiškėjos reikalavimo išnaudoti Rinkodaros biudžetą buvo spaudžiami, verčiami sudaryti su pareiškėja susitarimus dėl atskirų pardavimo skatinimo priemonių tam, kad išnaudotų Rinkodaros biudžetą iki metų galo ir išvengtų galimų neigiamų pasekmių, pvz., prekių pirkimų stabdymo, prekių kiekių sumažinimo šventiniu laikotarpiu, tiekėjo atžvilgiu.

Tai, kad skiriasi susirašinėjo intensyvumas su skirtingais tiekėjais (daliai tiekėjų siųsta po vieną laišką, o keletui daugiau el. laiškų) tik patvirtina, jog skirtingi tiekėjai yra priklausomai nuo jų ekonominės galios skirtingai paveikūs didesnę ekonominę galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės.

Pareiškėjo teiginiai, kad vienos vadybininkės nekorektiškas ir agresyvus bendravimas neturėtų sukelti įmonės atsakomybės pagal aptariamą įstatymą, nepagrįsti, kadangi tyrime metu surinktas ir elektroninis susirašinėjimas tarp vadybininkės ir jos padalinio vadovo. Vadybininkei pasiskundus dėl tiekėjo Nr. 6, kad nėra „normalaus bendradarbiavimo“, pastarasis vadybininkei nurodė „pasiūlyti ilgalaikius išstatymus, kuriais būtų išnaudojamas MB“. Negali būti laikomi atsitiktiniais vadybininkės septyniems tiekėjams siųsti analogiško turinio, tačiau individualizuoti pagal jų situaciją pagal biudžeto išnaudojimą, el. laiškai. Priešingai, jie rodo tam tikrą bendravimo praktiką su tiekėjais. Argumentas, kad marketingo išlaidų panaudojimas yra abipusiai naudingas tiek mažmeninės prekybos įmonei, tiek tiekėjams nešalina mažmeninės prekybos įmonės atsakomybės už netinkamų ir nesąžiningų veiksmų tiekėjų atžvilgiu naudojimą. Šioje byloje susirašinėjimas el. laiškais inicijuotas mažmeninės prekybos įmonės, „primenant“ apie neišnaudotą biudžetą ir darant spaudimą atitinkamo dydžio biudžetą panaudoti, įsigyjant tam tikrų marketingo priemonių ir t.t., kai tuo tarpu konkretaus galutinio rašytinio susitarimo dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų nebuvo sudaryta. Pareiškėja skunde nurodo (45 p.), kad esant numatytai preliminariam rinkodaros priemonių įgyvendinimui skirtai pinigų sumai dėl kiekvienos konkrečios priemonės bei jai planuojamos išleisti pinigų sumos sudaromi atskiri rašytiniai susitarimai, tačiau tokių rašytinių susitarimų dėl konkrečių rinkodaros priemonių įgyvendinimo nebuvo pateikta. Susitarimai sudaromi laisva valia, todėl aptariamas įstatymas ir draudžia tam tikrus nesąžiningus veiksmus tiekėjų atžvilgiu, kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai apmokėti dalį pardavimo skatinimo išlaidų.

Argumentas, kad tiekėjai nepatvirtino patyrę spaudimo iš mažmeninės prekybos įmonės nesudaro pagrindo konstatuoti nebuvus aukščiau aptarto pažeidimo, kadangi pažeidimo konstatavimui surinkti objektyvūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys veiksmus tiekėjų atžvilgiu, todėl tiekėjų požiūris ar manymas savaime nedaro įtakos pareiškėjo veikos kvalifikavimui. Pastebėtina, kad teikėjų palankūs mažmeninės prekybos įmonei patvirtinimai tyrimo metu gali būti sąlygoti ir ekonominių bei tolesnio bendradarbiavimo tikslų.

Dėl apskaičiuotų baudų

MPĮNVDĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms bauda iki 120 000 eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį Konkurencijos tarybos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Konkurencijos taryba įvertinusi tai, kad pažeidimas truko 2 metus (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), mažą pažeidimo mastą, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai už MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą skyrė 78 000 Eur dydžio baudą.

Pareiškėja skunde teigia, jog pareiškėjai neturėtų būti skirta bauda, nes ji tyrimo metu šalino pažeidimą. Šie pareiškėjos argumentai atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės baudos neskyrimui. Tai, kad pareiškėja Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą bandė šalinti pažeidimą, negali būti pagrindu neskirti baudos, nes pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti aukščiau aptartus neteisėtus tiekėjų atžvilgiu veiksmus. Pažymėtina, kad pašalinti pareiškėjos MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyto pažeidimo, kuris pasireiškė realizuotais veiksmais tiekėjų atžvilgiu, neįmanoma. Pareiškėja iš esmės šalino padarinius, kurie neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui ir ėmėsi prevencinių priemonių, kad ateityje tokie veiksmai iš mažmeninės prekybos įmonės vadybininkų nepasikartotų. Šioje byloje nėra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1537-858/2017 UAB „Rimi Lietuva“ v. Konkurencijos tarybą, suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Šioje byloje nenustatyta, kad tyrimą atlikęs viešojo administravimo subjektas būtų savo veiksmais suformavęs UAB „Palink“ įsitikinimą, kad tokio pobūdžio el. laiškais, kaip nustatyta byloje, negali būti pažeistos MPĮNVDĮ 3 str. 1 d. 8 punkto nuostatos.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog pažeidimo trukmė turėtų būti vertinama pagal tyrimo metu surinktų el. laiškų datas ir sutrumpinta. Pažymėtina, kad pareiškėja tiekėjams siųstuose elektroniniuose laiškuose rėmėsi būtent 2018 m. ir 2019 m. su šiais tiekėjais sudarytomis metinėmis sutartimis ir jose nurodyto preliminaraus dydžio rinkodaros biudžetu. Todėl elektroniniai laiškai neatsiejamai susiję su mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjų sudarytomis sutartimis, kadangi pareiškėja reikalavo išnaudoti šiose sutartyse nurodytas sumas pardavimo skatinimo veiksmams. Tai, kad tyrimo metu surastas tik aukščiau aptarto laikotarpio el. susirašinėjimas, neduoda pagrindo sutrumpinti pažeidimo laikotarpio.

Konkurencijos tarybos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą (Įstatymo 12 str. 5-6 d.).

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (Įstatymo 12 str. 7 d.).

Teismas sutinka su Konkurencijos taryba, jog lengvinančia aplinkybe negalėtų būti pripažinta pareiškėjos padalinio vadovo veiksmai, kuriais buvo užtikrinama, kad nė vienas iš teikėjų realiai nepatirtų žalos, kadangi draudimas imtis prieš tiekėjus nesąžiningų veiksmų įtvirtintas įstatyme.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į ankstesnę Konkurencijos tarybos praktiką.

Išanalizavus ankstesnę Konkurencijos tarybos praktiką dėl baudos skyrimo mažmeninėms įmonėms, nustatyta, jog Konkurencijos taryba 2019 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1S-127 (2019) „Dėl UAB „MAXIMA LT“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo straipsnio reikalavimams“ už MPĮNVDĮ pažeidimą skyrė 51 000 Eur baudą. Šioje byloje, kaip ir nurodytoje, buvo nustatytas mažas pažeidimo mastas ir vidutinė pažeidimo trukmė. Konkurencijos taryba pripažįsta, jog pareiškėjai skyrė kiek didesnę nei baudos vidurkis baudą 78 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė ir paskyrė artimą sankcijos vidurkiui pagal aptariamą įstatymą baudą, tačiau pakankamai nepagrindė, dėl kokios priežasties pareiškėjai skirta didesnė nei įstatyme numatytos sankcijos vidurkis bauda bei neatsižvelgė savo praktiką skiriant baudą ir ją individualizuojant analogiškų pažeidimų atveju. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo mažą mastą, vidutinę trukmę, atsakovė nepagrįstai pareiškėjai skyrė didesnę nei baudos vidurkis baudą, todėl pareiškėjos prašymas sumažinti jai Konkurencijos tarybos baudą tenkintinas, bauda nuo 78 000 Eur mažintina iki analogiško pažeidimo atveju skirtos 51 000 Eur dydžio baudos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovių išsakyti papildomi argumentai dėl baudos dydžio (nesąžiningų veiksmų maskavimas, pobūdis ir pavojingumas) neatsispindėjo skundžiamame nutarime, todėl nesudaro pagrindo, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo reikalavimų, nemažinti skirtinos baudos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašyme nurodoma, kad pareiškėja patyrė 6 677,5 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą ir 22,50 Eur žyminis mokestis). Teismui pateikė 2020 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3703/20LT ir jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. III ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. I ketvirčio – 1 381 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 452,50 Eur).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą iš esmės atmestas, tačiau bauda sumažinta, - pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant 800 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Palink“ skundą.

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 8 d. nutarimo 1S-69 (2020) rezoliucinės dalies 2 punktą, sumažinant paskirtą baudą iki 51 000 Eur (penkiasdešimt vieno tūkstančio).

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Palink“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti pareiškėjai UAB „Palink“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 800,00 Eur (aštuonis šimtus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.