Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,  susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Indrės Žvaigždinienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Koverovui,

atsakovės atstovėms Agnei Lukoševičiūtei, Evelinai Uogintaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sotėja“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – ir Konkurencijos taryba, KT) dėl dalies nutarimo panaikinimo (pakeitimo),

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Sotėja“ 2022 m. kovo 1 d. nutartimi priimtu nagrinėti skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1S-135 (2021) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) Eur bauda. 

Pareiškėja pabrėžia, kad neginčija Nutarimu nustatyto dalyvavimo pažeidime ir nustatytų pažeidimo aplinkybių. Dėl skundžiamos nutarimo dalies (baudos) teigia, kad atsakovė, priimdama Nutarimą nesilaikė nediskriminavimo (vienodo požiūrio) principo, nes neatsižvelgė į Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), ir Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 1S-79 (2020) „Dėl Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatyto reikalavimo atsižvelgti į draudžiamame susitarime dalyvavusių bendrovių vaidmenį, skiriant ir individualizuojant baudą. Mano, jog Taryba, neatsižvelgė į tyrimo byloje pateiktus įrodymus dėl UAB „Sanitex“ aktyvaus vaidmens, nepagrįstai jai sumažino skirtą baudą, remdamasi Aprašo 20 punkte numatyta tvarka, kuri negali būti taikoma asmenims, skatinusiems kitus ūkio subjektus dalyvauti pažeidime. Nurodo, jog vienodo požiūrio principas buvo pažeistas ir dėl to, kad UAB „Officeday“, kuri taip pat dalyvavo pažeidime, liko nenubausta. Mano, jog nepritaikius atsakomybės UAB „Officeday“, šis ūkio subjektas ir ją kontroliuojanti UAB „Sanitex“, išvengia neigiamų padarinių viešuosiuose pirkimuose, kai tuo tarpu kartu pareiškėjos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose suvaržytos.

Teigia, jog neatsižvelgus į pažeidime dalyvavusių ūkio subjektų vaidmenį ir neteisingai individualizavus jų administracinę atsakomybę, sudaromos prielaidos neteisingam ir neproporcingam civilinės atsakomybės taikymui pareiškėjos atžvilgiu bylose dėl žalos, padarytos dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nurodyto pažeidimo, atlyginimo civiline tvarka. 

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad bylos aplinkybės ir pareiškėjos skunde nurodytas teiginys (prašant „grąžinti bylą Tarybai papildomam tyrimui atlikti“) nulemia teismo pareigą savo iniciatyva peržengti skunde nurodytas ginčo ribas ir panaikinti visą Nutarimą, o ne vien tik Nutarimo 1.2 p. (teismo pastaba: galimai rašymo apsirikimas, nes tokio punkto Nutarime nėra ir pareiškėja skundžia 2.1 punktą), taip pat grąžinti bylą Tarybai papildomam tyrimui atlikti. Nurodo, jog Nutarimo priėmimo data nurodyta 2021 m. gruodžio 14 d., bet pareiškėjai išsiųstas 2021 m. gruodžio 16 d., tą pačią dieną paskelbtas viešai, be to, pareiškėjui atsiųstas Nutarimas nėra pasirašytas Tarybos pirmininko. Teigia, jog nutarimas yra priimtas pasibaigusio juridinio asmens atžvilgiu, nes nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Egilėja“ buvo likviduojama, o 2021 m. gruodžio 15 d. buvo likviduota ir išregistruota. Mano, jog Nutarimas dėl minėtų priežasčių yra absoliučiai negaliojantis.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 str. reikalavimų, kadangi tyrimo metu Tarnyba nenustatė draudžiamų veiksmų iniciatoriaus, kiekvieno draudžiamame susitarime dalyvavusio ūkio subjekto vaidmens ir jų indėlio pažeidimo atžvilgiu.

Pažymi, kad nemato teisinės galimybės pareiškėjai atsakovo prašymu padidinti paskirtos baudos, nes tai pažeistų draudimo sunkinti skundą teikiančio asmens teisinę padėtį principą (non reformatio in peius). Pažymi, kad teismas neturi kompetencijos skirti ūkio subjektams baudų už konkurencijos teisės pažeidimus, tai priskirta viešojo administravimo subjekto kompetencijai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą ar jo rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) Eur bauda. Teigia, jog Konkurencijos taryba, įgyvendindama baudų skyrimo diskreciją, nepadarė esminių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti nutarimą kaip neteisėtą.

Atsakovė nurodo,

kad nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl baudos individualizavimo ir dėl nediskriminavimo principo pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neįrodė sąlygų, kurioms esant galėtų būti svarstoma dėl diskriminavimo situacijos egzistavimo, kadangi abstrakčiai nurodo, jog buvo diskriminuojama lyginant su kitais ūkio subjektais, tačiau neanalizuoja visų vienodo požiūrio principo pažeidimo sudėties sąlygų.

Pažymi, kad didžioji dalis pareiškėjos skundo argumentų apskritai nėra susiję su jai skirtos baudos individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis. Kitų asmenų (ne)dalyvavimas pažeidimo padaryme ar vaidmuo pažeidimo padaryme niekaip nešalina pareiškėjos atsakomybės pagal konkurencijos įstatymą.

Nustatytos konkurencijos teisės pažeidimo aplinkybės nesudarė pagrindo pareiškėjos vaidmens pažeidimo padaryme vertinti kaip pasyvaus. 

Be to, Atsakovė atsiliepime nurodo, jog yra pagrindas teismui savo iniciatyva peržengti nagrinėjamo skundo ribas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalies pagrindu ir apsvarstyti galimybes pakeisti Nutarimą ir padidinti UAB „Sotėja“ skirtos baudos dydį 15 proc., kadangi pareiškėja, pripažinusi tyrimo metu pažeidimą ir jai siūlomą baudą, skunde teismui kvestionuoja savo atsakomybę ir baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pažeidimą padariusių ūkio subjektų rolės ginčijamame Nutarime nenustatytos, o nustačius UAB „Sanitex“ aktyvų (iniciatoriaus) vaidmenį pažeidime pareiškėja galėjo būti laikoma pasyviu pažeidimo dalyviu, taigi būtų pagrindas skirti mažesnę baudą. Patvirtino, kad padarytą pažeidimą pripažįsta, skundžia Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą, pastabų dėl Tyrimo išvadų neteikė, Tarybos išklausymo posėdyje nedalyvavo.  

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, jog vieno ūkio subjekto pripažinimas pažeidimo iniciatoriumi savaime nedaro įtakos kito pažeidimo dalyvio pripažinimui pasyviu dalyviu. Paaiškina, kad Nutarimas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 14 d., o parengus išrašus be konfidencialios informacijos paskelbtas 2021 m. gruodžio 16 d., nutarimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo paskelbimo momento. Nurodo, jog teismui nesutikus pakeisti Nutarimu paskirtą baudą ir ją padidinti, prašo, kad teismas negrąžintų Tarybai pažeidimo bylos pakartotiniam tyrimui. Teismui paklausus dėl galimybės neskirti baudos, atsakovė teigia, kad nėra tokios galimybės.

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1S-135 (2021) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2.1 punkto, kuriuo pareiškėjai skirta 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Taryba, atsižvelgdama Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijų pateiktą informaciją, 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 1S-99 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams (toliau – Tyrimas) UAB „Sotėja“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ atžvilgiu.

Tarybos įgalioti pareigūnai 2019 m. rugpjūčio 13 d. atliko UAB „Sotėja“ patikrinimą.

UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera 2020 m. sausio 15 d. pateikė bendrą prašymą sumažinti baudą (tyrimo medžiagos 39 tomas).

UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė rašytinius pripažinimo pareiškimus, kuriais pripažino pažeidimą ir numatytą baudą pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalį (pareiškėjos pareiškimas dėl pažeidimo ir baudos pripažinimo, tyrimo medžiagos 40 tomas l. 16-18). 

Konkurencijos taryba Tyrimo metu nagrinėjo mažos vertės maisto produktų viešuosius pirkimus, kuriuos vykdė įvairios švietimo ir socialinės įstaigos, savo veikloje privalančios užtikrinti asmenų maitinimą: lopšeliai-darželiai, darželiai, gimnazijos, mokyklos-darželiai, sveikatos priežiūros

centrai, kolegijos, globos namai (toliau – švietimo ir socialinės įstaigos). Švietimo ir socialinės įstaigos mažos vertės maisto produktų viešuosius pirkimus vykdė neskelbiamų apklausų būdu ir į pirkimą kvietė tik savo nuožiūra pasirinktus tiekėjus. Švietimo ir socialinės įstaigos pirkimus vykdė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) arba kitu pasirinktu būdu, pavyzdžiui, vykdant apklausą el. paštu. Konkurencijos taryba Tyrimo metu taip pat nagrinėjo maisto produktų viešuosius pirkimus, kuriuos vykdė ne pavienės švietimo ir socialinės įstaigos, bet Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijos šių miestų teritorijose veikiančių švietimo ir socialinių įstaigų, t. y. lopšelių-darželių, naudai. Šiuos pirkimus Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijos vykdė atvirų konkursų būdu CVP IS. Iš viso Tyrimo metu buvo išnagrinėtas 101 pirkimas, kuriuose buvo derinami ūkio subjektų veiksmai. Tyrimo metu nustatyti įvairių kategorijų veiksmų derinimą patvirtinantys įrodymai: el. laiškai tarp ūkio subjektų, vidinis įmonių susirašinėjimas, susirašinėjimas su perkančiosiomis organizacijomis, komercinių pasiūlymų, įskaitant jų projektus, metaduomenys, viešojo pirkimo audito ataskaitos, komercinių pasiūlymų ar kartu su jais pateiktų dokumentų turinio ir formos panašumai, IP adresai.

Tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupė Tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas pateikė 2021 m. spalio 19 d. „Pranešime apie įtariamą pažeidimą dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ Nr. 19/xx/2/1/02/33/029 (toliau – Pranešimas, tyrimo medžiagos 43 tomas), kuriame vertino, kad UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera, UAB „Sanitex“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“, dalyvaudamos 2016–2019 m. Lietuvos Respublikoje švietimo ir socialinių įstaigų (ar jų naudai) organizuotuose viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą dėl tarpusavio veiksmų derinimo ir suderintų pasiūlymų, įskaitant kainą, pateikimo, ūkio subjektų veiksmus siūlė kvalifikuoti kaip Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Bylos duomenimis, pareiškėjos atstovui advokatui Laurui Butkevičiui 2021 m. spalio 21 d. įteiktas Pranešimas (tyrimo medžiagos 45 tomas l. 114-116).

Taryba sudarė galimybes procedūros dalyviams susipažinti su Pranešimu ir Tyrimo bylos medžiaga bei pateikti paaiškinimus dėl įtariamo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, taip pat būti išklausytiems Konkurencijos tarybos 2021 m. lapkričio 11 d. išklausymo posėdžio metu. Pareiškėja jokių paaiškinimų ar pastabų nei raštu, nei žodžiu Tarybai dėl Tyrimo išvadų neteikė. Konkurencijos tarybos 2021 m. lapkričio 11 d. išklausymo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, kaip nurodyta Tarybos 2021 m. lapkričio 18 d. surašytame išklausymo posėdžio protokole Nr. 4S-7 (tyrimo medžiagos 52 tomas l. 11-33). 

Taryba 2021 m. gruodžio 14 d. priimto Nutarimo (tyrimo medžiagos 55 tomas) rezoliucinės dalies 1 p. pripažino, kad UAB „Sotėja“, UAB Selnera, UAB „Sanitex“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“, 2016–2019 m. dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų (ar jų naudai) organizuotuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą dėl tarpusavio veiksmų derinimo ir suderintų komercinių pasiūlymų, įskaitant kainą, pateikimo, bei tokiu būdu pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu draudžiamame susitarime dalyvavusiems ūkio subjektams paskirtos atitinkamo dydžio individualios baudos.

Pareiškėja skundžia Nutarimo 2.1 punktą, kuriuo jai paskirta 40 000 Eur dydžio bauda, kas sudaro tiesioginį šios nagrinėjamos administracinės bylos dalyką.

Be to, skundžiamo Nutarimo 141 p. nurodyta, jog ūkio subjektų veiksmų derinimas viešuosiuose pirkimuose buvo tęstinio pobūdžio – veiksmai buvo derinami 101 viešajame pirkime 2016–2019 m. laikotarpiu, siekiant sudaryti sąlygas laimėti iš anksto nustatytam ūkio subjektui. UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera veiksmus derino visuose Tyrimo metu nagrinėtuose viešuosiuose pirkimuose, t. y. 101 viešajame pirkime, UAB „Sanitex“ – 90, UAB „Maistulis“ – 49, o UAB „Egilėja“ – 8.

Nutarime, nustatydama pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su pažeidimu, Taryba nusprendė, kad pajamomis, kurių pagrindu apskaičiuojami baziniai baudos dydžiai, laikytinos visos ūkio subjektų pajamos, gautos iš didmeninio maisto produktų pardavimo, išskyrus, pajamas, gautas iš pardavimų mažmeninės prekybos įmonėms (lentelė Nr. 2).

Atsižvelgdama į susitarimo dalyvių dalyvavimo pažeidime laikotarpius bei į pažeidimo padarymo laikotarpius neįskaičiuodama tų dalyvių, kurie pateikė įrodymus apie savo dalyvavimą pažeidime, Tarybai atskleistų savo dalyvavimo epizodų, Taryba konstatavo, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojamos pajamos apėmė šias pajamas: UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera – pajamas už 2018 m.; UAB „Sanitex“ – 2017 m. ir 2018 m. pajamų vidurkį; UAB „Egilėja“ – 5/12 nuo 2019 m. pajamų; UAB „Maistulis“ – pajamas už 2018 m. (177-186 p.) Atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, visiems pažeidimo dalyviams nustatytas 30 proc. nuo nurodytų pajamų siekiantis bazinis baudos dydis (187-195 p.).

Vertindama pažeidimo trukmę, Taryba konstatavo, kad UAB „Sanitex“ dalyvavimo pažeidime trukmė, neatsižvelgiant į šios įmonės Tarybai atskleistus dalyvavimo epizodus, yra 1 m. ir 3 mėn.; UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera dalyvavimo pažeidime trukmė, neatsižvelgiant į šios įmonės Tarybai atskleistus dalyvavimo epizodus, yra 3 m. ir 7 mėn.; UAB „Maistulis“ – 3 m. ir 7 mėn.; UAB „Egilėja“ – 5 mėn. (196-200 p.) Atgrasymo tikslais Taryba visiems pažeidimo dalyviams prie apskaičiuoto bazinio baudos dydžio taip pat pridėjo 15 proc. pardavimų vertės (201-202 p.).

Tikslindama baudą, Taryba nustatė, kad visi susitarimo dalyviai Tarybai pateikė rašytinius pripažinimo pareiškimus, kuriais pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, todėl visiems susitarimo dalyviams pagal šią lengvinančią aplinkybę baudą sumažino 15 proc. Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Taryba Nutarime nenustatė. (203-210 p.)

Tarnyba taip pat nenustatė, kad būtų pagrindas didinti ar mažinti bazinį baudos dydį atsižvelgiant į kiekvieno dalyvio įtaką pažeidimo padarymui, kadangi nenustatytas nei ūkio subjektas, kuris buvo pažeidimo iniciatorius arba skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą, nei ūkio subjektai, kurie atliko pasyvų vaidmenį darant pažeidimą (211-212 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera Tarybai pateikė prašymą sumažinti baudą, kuriame atskleidė esminių su pažeidimo pobūdžiu, apimtimi ir trukme susijusių aplinkybių, Taryba UAB „Sotėja“  ir UAB Selnera skirtinas baudas sumažino 50 proc. (231-232 p.). Tuo pačiu pagrindu Taryba 60 proc. sumažino ir UAB „Sanitex“ skirtiną baudą (227 p.).

Pareiškėja UAB „Sotėja“ pripažįsta Nutarime nustatytą pažeidimą ir jo neginčija (tai patvirtino procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu). Kiti ūkio subjektai Nutarimo neskundė, todėl atitinkamai Nutarimas pažeidimo dalyje ir finansinių sankcijų kitų ūkio subjektų dalyse yra įsiteisėjęs.

Dėl finansinės sankcijos (baudos) individualizavimo

Kaip matyti iš pareiškėjos priimto patikslinto skundo ir iš žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėja prašo panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta 40 000 Eur bauda. Skunde pareiškėja iš esmės nesutinka su jai paskirtos finansinės sankcijos (baudos) individualizavimu, teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja Nutarime nurodytame pažeidime atliko pasyvų vaidmenį, todėl nepagrįstai nustatyta per didelė bauda neatsižvelgus į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teigia, jog atsakovė Nutarime Taryba nepagrįstai neįvertino pažeidime dalyvavusių ūkio subjektų vaidmens, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl baudos pareiškėjai dydžio.

Sankcijų už KĮ pažeidimus skyrimo tvarką pirmiausia nustato Konkurencijos įstatymas (KĮ). KĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Nustatant konkrečių baudų dydžius yra atsižvelgiama į Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai; 5) ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jeigu bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę. 

KĮ 37 str. 2 ir 3 dalyse įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kurios šiame sprendime nebus cituojamos, nes pareiškėja iš esmės jomis nesiremia. Taip pat pareiškėja nesiremia ir neįrodė to, kad jos atžvilgiu būtų buvę netinkamai taikyta KĮ 38 str. 1-3 d. nustatyta atleidimo nuo baudos ir baudos sumažinimo sąlygos bei tvarka. Pareiškimuose dėl baudos sumažinimo ir dėl pažeidimo ir baudos pripažinimo, pateiktuose tyrimo metu Konkurencijos tarybai, pareiškėja, atstovaujama profesionalių teisininkų, aiškiai pripažinimo ir patvirtino esmines pažeidimo aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybes, reikšmingas baudos skyrimui ir jos individualizavimui.

Be įstatymo nuostatų finansinės sankcijos (baudos) už konkurencijos teisės pažeidimus dydis nustatomas vadovaujantis Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) (ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija nuo 2017 m. balandžio 29 d.), kurio 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ūkio subjektui skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, vėliau bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas. 

Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Aprašo 5 punktas nustato, kad pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. 

Remiantis Aprašo 10 punktu, baudos dydis už pažeidimo pavojingumą apskaičiuojamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo.

Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, siekiant atsižvelgti į kiekvieno ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, apskaičiuota baudos dydžio, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, suma dauginama iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus. Trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų, tuo tarpu ilgesnis už šešis mėnesius, bet trumpesnis už metus laikotarpis laikomas metais.

Remiantis Aprašo 17 punktu, nustačius Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes arba Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas arba didinamas.

Vadovaujantis Aprašo 18 p., bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Ūkio subjektui, kuris buvo pažeidimo iniciatorius arba skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą, bazinis baudos dydis atitinkamai didinamas, o ūkio subjektui, kuris darant pažeidimą atliko pasyvų vaidmenį, bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas.

Tad iš esmės pareiškėjos skundo faktinį ir teisinį pagrindą dėl galimai netinkamo jai skirtos finansinės sankcijos individualizavimo sudaro KĮ 37 str. 1 d. 4 punkte ir Aprašo 18 punkte numatytų aplinkybių (ūkio subjekto vaidmuo pažeidimo padaryme ir poveikis konkurencijos teisės pažeidimo padarymui) ištyrimas ir įtaka baudos skyrimui ar jos dydžiui.

Taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi KĮ, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (KĮ 18 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444?1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Visa tai lemia, kad Taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A?1699-822/2015). kurią saisto bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo) ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, KĮ 30 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsniai). Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtos baudos ar jos dydžio nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552?2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016).

Sekant iš aukščiau išdėstytų argumentų, darytina išvada, kad viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo ar jos dalies ginčijimas negali apsiriboti vien atitinkamų išvadų kritika. Tinkamo įrodinėjimo pagrindą sudaro administraciniame procese leistinų įrodinėjimo priemonių pateikimas siekiant paneigti viešojo administravimo subjekto išdėstytas ir surinktais įrodymais pagrįstas išvadas (ABTĮ 56 str. 5 d.). Be to, kaip proceso šalims žinoma, būtent viešojo administravimo subjektas priimta administracinį sprendimą dėl pažeidimo ir skirtinos poveikio priemonės ar finansinės sankcijos, o administracinis teismas patikrina priimto administracinio sprendimo skundžiamoje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą (nesant įstatyme įtvirtinto teisinio pagrindo peržengti skundo ribas). Bylos duomenimis, pareiškėja nepasinaudojo savo teise pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Pranešimo turinio, taip pat dalyvauti ir pateikti paaiškinimus 2021 m. lapkričio 11 d. Tarybos išklausymo posėdyje, taigi Pranešimo 244-245 p. išdėstytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų neginčijo, paaiškinimų ir įrodymų dėl savo vaidmens pažeidimo padaryme nepateikė, todėl dalis skundo argumentų, susijusių su Tyrimo praplėtimu, atskirų ūkio subjektų įtraukimu į tyrimą ir pan., yra susiję ne su skundžiama Nutarimo dalimi, o su Tyrimo dėl pažeidimo išvadomis, kurį atlieka Konkurencijos Taryba, o ne teismas, ir, beje, kurios pareiškėja neskundžia. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi Konkurencijos įstatymo 32 str. numatyta galimybe tyrimo metu skųsti atitinkamus Konkurencijos tarybos pareigūnų ar kitų darbuotojų veiksmus, su kuriais nesutinkama (pvz., dėl tyrimo užbaigimo ir šalių išklausymo posėdžio numatymo, papildomo tyrimo neatlikimo ir pan.). Poreikio ir teisinio pagrindo peržengti suformuluoto skundo dalyko ribas byloje dėl pareiškėjai paskirtos finansinės baudos tinkamo individualizavimo pareiškėja neįrodė ir teismas nenustatė.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (žr., pvz., 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011; 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012).

Tad pareiškėjos nurodomi argumentai, kad kiti ūkio subjektai turėjo būti įvertinti kaip atlikę kitokį vaidmenį pažeidimo padaryme ir rėmimasis Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 1S-79 (2020) „Dėl Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtos baudos individualizavimo. Taisyklėse pateiktas iniciatoriaus apibrėžimas būtų reikšmingas, jei pareiškėjos veiksmai būtų buvę kvalifikuoti kaip iniciatoriaus. Šiuo gi atveju pareiškėja teigia, kad turėjo būti pripažintas pasyvus jos vaidmuo pažeidimo padaryme.  

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2012 m. kovo 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-290/2012, UAB „Möller Auto “prieš Konkurencijos tarybą) tokios nustatytos faktinės aplinkybės kaip laimėtų pirkimų skaičius ir gautų pajamų dydis buvo traktuojamos kaip esminės aplinkybės vertinant ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, dėl ko teismas pasyviai prie pažeidimo prisidėjusiam ūkio subjektui sumažino skirtą baudą 5 proc. 

Taigi teisės aktuose įtvirtinta baudos dydžio nustatymo tvarka, pagal kurią, nustatytas bazinis baudos dydis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į, be kita ko, ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, t. y. į pažeidėjų aktyvų ar pasyvų vaidmenį pažeidimo metu. Tačiau, kaip matyti teismų praktikoje, turi būti nustatytos išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu, kurios pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta, pareiškėjas siekdamas įrodyti baudos dydžio nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, pagrindžiančių, jog Taryba, nustatydama baudos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija.

Jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos pasyvumu ar nedidele įtaka, pareiškėja neįrodė. Savo pasyvaus vaidmens pareiškėja iš esmės nepagrindžia jokiais argumentais nei skunde, nei rašytiniuose paaiškinimuose. Argumentai, susiję su kitų ūkio subjektų vaidmeniu, niekaip nepagrindžia pareiškėjos pasyvaus ar nereikšmingo vaidmens pažeidimo padaryme. Be to, kaip minėta, pareiškėja neskundžia atitinkamų Nutarimo dalių, susijusių su kitų ūkio subjektams skiriamomis baudomis (jų individualizavimu). Pareiškėjo asmeninis suinteresuotumas pasireiškia jam skirtos baudos galimai netinkamu individualizavimu. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2102-502/2021). 

Iš bylos medžiagos matyti, jog Konkurencijos taryba, tikslindama Nutarimo 9.1 skyriuje nurodytus bazinius baudų dydžius KĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais aspektais, Nutarimo 9.1.1 skyriuje įvertino pažeidimo pavojingumą, 9.1.2 skyriuje – pažeidimo trukmę, 9.2 skyriuje – sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (203-210 p.) ir ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai (211-212 p.) Nutarimo 212 p. nurodė, kad Tyrimo metu iniciatorius ar ūkio subjektas, atlikęs pasyvų vaidmenį, nenustatytas, nepateikiant platesnės analizės. Teismas pažymi, jog analogiškas vertinimas buvo pateiktas ir 2021 m. spalio 19 d. Pranešime. Ūkio subjekto įtaka pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, buvo aptarta 12.6.2 skyriuje (244-245), nurodant, kad tyrimo metu iniciatorius ar ūkio subjektas, atlikęs pasyvų vaidmenį, nenustatytas, nepateikiant platesnės analizės dėl pažeidėjų vaidmens vertinimo. Kaip minėta, jokių pastabų ir jas patvirtinančių įrodymų pareiškėja tyrimo metu dėl savo vaidmens pažeidimo padaryme neteikė. Sutiktina su atsakovo atstovių teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, kad ne visuomet pagal surinktus tyrimo metu duomenis pavyksta aiškiai nustatyti ir identifikuoti draudžiamų susitarimų dalyvių vaidmenis ir roles. Tam gali nepakakti duomenų. Jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų leisti svarstyti dėl pareiškėjos rolės pažeidimo padaryme persvarstymo, nepateikta. 

Kaip minėta, baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja derino veiksmus 101 pirkime (visuose Tyrimo metu analizuotuose pirkimuose), 5 iš jų buvo paskelbta laimėtoja. Nutarimo 3.1 skyriuje („3.1. Ūkio subjektų savanoriškas atskleidimas apie veiksmų derinimą viešuosiuose Pirkimuose“) ir 3.2 skyriuje („3.2. Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės apie veiksmų derinimą viešuosiuose pirkimuose) pateikta pažeidime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų analizė ir Nutarimo 6.1.1 skyriuje („6.1.1.Ūkio subjektų susitarimas veikti suderintai viešuosiuose pirkimuose“) pateiktas įvertinimas, kurių pareiškėja neginčijo, pagrindžia, jog pareiškėja aktyviai dalyvavo atliekant pirkimų derinimo veiksmus. 

Nutarimo 6.1.1 skyriuje nurodoma: „(115) Patys nagrinėjami ūkio subjektai paaiškinimuose, įskaitant ir nutarimo (82) pastraipoje nurodytus dokumentus, patvirtino, kad derino veiksmus viešuosiuose pirkimuose. (116) Veiksmų derinimas vyko ūkio subjektams vieni kitiems rengiant komercinius pasiūlymus viešiesiems pirkimams. Švietimo ir socialinių įstaigų viešuosiuose pirkimuose UAB „Sanitex“ rengė UAB „Sotėja“ ir UAB „Maistulis“ didesnės kainos komercinius pasiūlymus, kad šiuos pirkimus galėtų laimėti UAB „Sanitex“ ir toliau išlikti laiminčiuoju tiekėju savo „prioritetinėse“ perkančiosiose organizacijose. UAB „Sotėja“ taip pat prašė UAB „Sanitex“ pateikti fiktyvius, iš anksto su UAB „Sotėja“ suderintus komercinius pasiūlymus, kad tam tikrus pirkimus galėtų laimėti UAB „Sotėja“ ar UAB „Maistulis“. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijų viešuosiuose pirkimuose UAB Selnera, UAB „Sotėja“ nurodymu, parengė UAB „Maistulis ir UAB „Egilėja“ komercinius pasiūlymus. (117) UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ vadovai nurodė, kad visus viešuosius pirkimus rasdavo ir pasiūlydavo UAB „Sotėja“ vadovė, kuri (kartu su UAB Selnera) parengdavo komercinius pasiūlymus jų vardu, o UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ vadovai komercinius pasiūlymus ir (ar) kitus dokumentus pasirašydavo tik galutiniame etape. Nei UAB „Maistulis“, nei UAB „Egilėja“ tiesioginių ryšių nepalaikė – veiksmų derinimas vyko per UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera. UAB „Maistulis“ taip pat tiesioginių ryšių nepalaikė ir su UAB „Sanitex“, tačiau žinojo apie veiksmų derinimą su šiuo ūkio subjektu. (118) Taigi, Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ūkio subjektai viešuosiuose pirkimuose teikė iš anksto tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus, taip siekdami sudaryti sąlygas laimėti nustatytam ūkio subjektui“. Tai, kad pareiškėja derino veiksmus ne viena, niekaip nesumažina pareiškėjos pažeidimui darytos įtakos ir jos vaidmens.

Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikus įrodymų dėl jos pasyvaus vaidmens ir teismui nenustačius išskirtinių ar specifinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti sumažinta, nėra pagrindo daryti išvadą, jog vertindama pareiškėjos įtaką pažeidimo padarymui atsakovė pažeidė VAĮ nustatytus privalomuosius reikalavimus administraciniams sprendimams ir atsakovės skirtas pareiškėjai baudos dydis nustatytas nepagrįstai. Taip pat nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstais pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su jos vaidmens pažeidimo padaryme ir įtakos skundžiamame nutarime nustatymu, ir atitinkamai šios aplinkybės reikšmės skiriant ir individualizuojant jai skiriamą baudą.

Dėl nediskriminavimo (vienodo požiūrio) principo nustatant pareiškėjo ir kitų pažeidime dalyvavusių bendrovių vaidmenį individualizuojant baudas

Vienodo požiūrio ar asmenų lygybės prieš įstatymą (nediskriminavimo) principas yra bendrasis tiek nacionalinės teisės, tiek ir Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 20 ir 21 straipsniuose. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Teisingumo Teismo suformuota praktika, pagal minėtą principą reikalaujama, kad, nesant objektyvaus ir pateisinamo pagrindo, panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai (žr. pvz., Europos Teisingumo Teismo byla Nr C-580/12 P).

Kaip matyti iš Nutarimo 211-212 p., Taryba Tyrimo metu nenustatė nei iniciatorius, nei ūkio subjekto, atlikusio pasyvų vaidmenį. Analogiškas vertinimas buvo pateiktas ir 2021 m. spalio 19 d. Pranešimo 244-245 p. Visiems ūkio subjektams baudų skyrimo ir apskaičiavimo sąlygos ir aplinkybės taip pat aiškiai išdėstytos Nutarime.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė ir neįrodinėjo, ir teismas nenustatė išskirtinių ar specifinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti sumažinta, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėja ir kiti ūkio subjektai yra akivaizdžiai skirtingose padėtyse jų įtakos pažeidimo padarymui prasme, dėl ko turėjo būti vertinami skirtingai baudos apskaičiavimo ar skyrimo prasme.  

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nepagrindė teiginio dėl nediskriminavimo principo pažeidimo, kadangi abstrakčiai nurodo, kad Taryba ją diskriminavo lyginant su UAB „Sanitex“ ir (ar) UAB „Officeday“ (toks ūkio subjektas tyrime apskritai nedalyvavo), tačiau detaliai neanalizuoja visų vienodo požiūrio principo pažeidimo sąlygų (ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami, ir ar toks skirtingas traktavimas nėra objektyvus ir pateisinamas). Nutarime išsamiai ir nuosekliai išdėstytos išvados ir nustatytos aplinkybės rodo priešingai nei teigia pareiškėja, o būtent, kad visų ūkio subjektų indėlis į konkurencijos teisės pažeidimą buvo tinkamai įvertintas. Pareiškėja nedetalizavo jos atžvilgiu nustatytų faktinių aplinkybių, kurios nustatytos ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, ir kad būtent jos buvo įvertintos bei kvalifikuotos nesilaikant vienodo požiūrio reikalavimo ar asmenų lygybės prieš įstatymą principo.

Be to, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad įmonė negali išvengti sankcijų motyvuodama tuo, kad bauda nebuvo skirta kitiems ūkio subjektams. LVAT savo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-143-624/2018 yra nurodęs, jog, net darant prielaidą, kad pareiškėjo kaltinimas dėl diskriminacijos priimtinas, pirma, vienodo požiūrio principo laikymasis turi būti derinamas su teisėtumo principo laikymusi, o tai reiškia, kad nė vienas asmuo negali gauti naudos iš kito asmens atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų; antra, jei įmonė savo veiksmais pažeidė <...>, ji negali išvengti sankcijų motyvuodama tuo, kad bauda nebuvo skirta kitiems ūkio subjektams, kai, kaip nagrinėjamu atveju, į Sąjungos teismą dėl pastarųjų situacijos nebuvo kreiptasi (žr. Pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo Peróxidos Organicos prieš Komisiją, T-120/04, 77 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, Bendrojo teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo InnoLux Corp. prieš Europos Komisiją, 93 p.)“.

Taigi pareiškėjos teiginys dėl nediskriminavimo principo pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. 

Pareiškėjos skundo argumentai, susiję su žalos atlyginimo dėl konkurencijos teisės pažeidimo institutu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant pareiškėjai skirtos finansinės baudos individualizavimo klausimus, kadangi nei įstatymas, nei Konkurencijos Taryba šiuo aspektu nesirėmė skirdama pareiškėjai baudą. Pareiškėjos keliami klausimai, susiję su civilinės atsakomybės taikymu už konkurencijos teisės pažeidimus, spręstini civilinėje byloje. Skundžiama nutarimo dalimi šie klausimai nebuvo svarstyti.

Sprendžiant bylą nustatoma, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (3 straipsnio 2 dalis). Prireikus bylos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiriamos nustatant tokio tyrimo mastą ex officio (savo iniciatyva) (ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad to reikalauja viešasis interesas, arba nustačius, kad neperžengus skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, teismas gali peržengi skundo reikalavimo ribas. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju pareiškėjas privalo laikytis ABTĮ nustatytos skundo dalyko arba pagrindo keitimo tvarkos, kas šioje byloje nebuvo atlikta.

Pareiškėja 2022 m. liepos 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu teigė, jog yra pagrindas teismui savo iniciatyva peržengti Skunde nurodytas ginčo ribas ir panaikinti visą Nutarimą, o ne vien tik skundžiamo Nutarimo dalį, taip pat grąžinti bylą Tarybai papildomam tyrimui atlikti. Šį teiginį pareiškėja grindė tuo, kad egzistuoja neva absoliutūs Nutarimo negaliojimo pagrindai, kadangi Nutarimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų privalomų reikalavimų (Nutarimas nepasirašytas Komisijos pirmininko, neaiškus Nutarimo įsigaliojimo momentas, atsižvelgiant į tai, jog Nutarimas priimtas 2021 m. gruodžio 14 d., o pareiškėjui išsiųstas ir paskelbtas Tarybos interneto svetainėje 2021 m. gruodžio 16 d., Nutarimas priimtas likviduoto juridinio asmens UAB „Egilėja“ atžvilgiu). Taip pat pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose savo teiginį grindė tuo, jog Nutarime nėra pilnai įvertintos ir ištirtos visos su pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, reikšmingos sankcijų nustatymui ir kaltų asmenų patraukimui atsakomybėn (nepagrįstai neįvertintas UAB „Sanitex“ pasyvus vaidmuo, į tyrimą neįtraukta UAB „Office day“), Nutarimas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 str. reikalavimų.

Kaip jau buvo nurodyta, dėl kitų asmenų teisių ir pareigų teismas šioje administracinėje byloje nesprendžia, nes jų atžvilgiu priimto Nutarimo dalys nėra skundžiamos, o pareiškėjas neturi teisės ginti viešą interesą bei neįrodė poreikio peržengti individualaus skundo (dėl baudos skyrimo ir tinkamo individualizavimo) ribas. 

Konkurencijos įstatymas (toliau – ir KĮ) (ginčo santykiams aktuali redakcija nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) (toliau – ir Reglamentas) (ginčo santykiams aktuali redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 2 d.), nustato Tarybos nutarimų, kuriais skiriamos sankcijos priėmimo, paskelbimo ir apskundimo tvarką.

KĮ 31 str. nustato Tarybos nutarimų paskelbimo tvarką: apie KĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus Tarybos nutarimus pranešama procedūros dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims per Tarybos darbo reglamente nustatytus terminus, KĮ 30 straipsnyje nurodyti Tarybos nutarimai skelbiami Tarybos interneto svetainėje. KĮ 33 str. nustato, kad skundas dėl Tarybos priimto nutarimo paduodamas raštu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Tarybos nutarimo įteikimo dienos arba nuo nutarimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) (toliau – ir Reglamentas) (ginčo santykiams aktuali redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 2 d.), 77 p. nustato: Taryba nutarimo pagal Reglamento 76 punktą paskelbimo datą ir laiką nurodo išklausymo posėdžio metu, posėdyje nedalyvavę procedūros dalyviai apie nutarimo paskelbimo datą ir laiką informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išklausymo posėdžio pabaigos. 78 p. nustato: Tarybos nutarimas pagal Reglamento 76 punktą priimamas Tarybos posėdyje. Motyvuotu sprendimu Taryba gali papildomai vieną kartą atidėti nutarimo paskelbimą ne ilgesniam terminui nei pirminis nutarimo paskelbimo atidėjimo terminas ir apie šiuos paskelbimo datos ir laiko pasikeitimus informuoti procedūros dalyvius. 79 p. nustato: „Konkurencijos tarybos nutarimas paskelbiamas: 79.1. procedūros dalyviams Konkurencijos taryboje. Laikoma, jog nutarimas tinkamai paskelbtas, jei atvykusiems į nutarimo paskelbimą procedūros dalyviams įteiktos jiems skirtos nutarimo kopijos ar išrašai; 79.2. Konkurencijos tarybos interneto svetainėje“. 80 p. nustato: ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo paskelbimo datos paskelbime nedalyvavusiems procedūros dalyviams išsiunčiamos nutarimo kopijos ar išrašai, jie turi teisę nutarimo kopiją ar išrašą pasiimti atvykę į Tarybą.

Rašytiniais bylos duomenimis (tyrimo medžiagos 55 tome pateikto Nutarimo detalius metaduomenis) Tarybos nutarimo pasirašymo ir registracijos data yra 2021 m. gruodžio 14 d., registracijos Nr. 1S-135(2021), Nutarimas pasirašytas Tarybos pirmininko Šarūno Keserausko. Tarybos interneto svetainėje Nutarimas paskelbtas 2021 m. gruodžio 16 d. Pareiškėja nurodė, jog Nutarimas jai buvo išsiųstas 2021 m. gruodžio 16 d. Rašytiniais bylos duomenimis (tyrimo medžiagos 52 tome pateiktą Tarybos 2021 m. lapkričio 18 d. išklausymo posėdžio protokolą Nr. 4S-7(2021)), Taryba nutarė Nutarimo paskelbimą atidėti 2021 m. gruodžio 16 d., nurodė, jog Nutarimo nuorašai bus išsiųsti šalims, nutarimo tekstas bus patalpintas Tarybos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, matyti, kad Nutarimas yra tinkamai pasirašytas, taip pat Nutarimas yra priimtas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti buvus skundžiamo nutarimo ar jo dalies priėmimo ir/ar pasirašymo ir paskelbimo procedūros pažeidimų.

Kiti pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai (pvz., apie likviduoto ūkio subjekto atsakomybę) niekaip neįtakoja pareiškėjai atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus netaikymo, jos atsakomybės sumažėjimo ar paskirtos baudos sumažinimo, todėl detaliau neanalizuojami.

Tad byla nagrinėjama pareiškėjos suformuluoto ir teismo priimto skundo reikalavimų, su juos susijusio faktinio pagrindo ir pateiktų argumentų ribose. Kaip minėta, esminių procedūrinių pažeidimų, galinčių įtakoti skundžiamo nutarimo panaikinimą, nenustatyta. Be to, teismas pažymi, jog pareiškėja neginčija savo padaryto pažeidimo (jo apimties), yra pateikusi Tarybai 2021 m. rugsėjo 28 d. rašytinį pripažinimo pareiškimą, kuriuo pripažino ne tik pažeidimą, bet ir numatytą baudą pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalį.

Dėl atsakovo prašymo peržengti skundo nagrinėjimo ribas 

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog pareiškėjai sumažinta bauda Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrindu, kuri taikoma tik tada, jeigu rašytinis pripažinimo pareiškimas sudaro sąlygas efektyviau atlikti tyrimą, sumažinti sunaudojamus išteklius, todėl mano, kad pareiškėjai kreipusis į teismą jos atžvilgiu nebeegzistuoja Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, jog yra pagrindas teismui savo iniciatyva peržengti nagrinėjamo skundo ribas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalies pagrindu ir apsvarstyti galimybes pakeisti Nutarimą ir padidinti UAB „Sotėja“ skirtos baudos dydį 15 proc.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad principas non reformatio in peius yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai, išskyrus įstatyme nustatytas šio principo taikymo išimtis. Non reformatio in peius principas apskundimo procese yra vienas iš fundamentalių proceso principų. Non reformatio in peius principo pažeidimu laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui. Viešojo administravimo įstatymas taip pat įtvirtina šį principą (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-01-01, 3 str. 14 p., galiojančios redakcijos 3 str. 2 p.). Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginčą nagrinėjančio subjekto sprendimą, kuris pablogina besiskundžiančios šalies materialinę teisinę padėtį, pvz., apribojant pripažintą teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu. Sprendimo nenaudingumas turi būti objektyvus, t. y. turi pasikeisti materialinė teisinė besiskundžiančio asmens padėtis, sprendimo nenaudingumas turi būti realus, t. y. turi atsirasti dėl skundą išnagrinėjusios institucijos sprendimo, bet ne dėl galimų jo priėmimo pasekmių (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo teismui savo iniciatyva peržengti nagrinėjamo skundo ribas ir svarstyti galimybę pakeisti Nutarimą, padidinant pareiškėjai skirtą baudą bei pabloginant pareiškėjos materialinę teisinę padėtį. Tokia išvada seka ir iš nuosekliai formuojamos administracinių teismų praktikos, jog būtent viešojo administravimo subjektai taiko finansines/ekonomines sankcijas ūkio subjektams, o teismas patikrina priimtų administracinių sprendimų dėl šių sankcijų teisėtumą ir/ar pagrįstumą. Pagal Konkurencijos įstatymą numatyta ūkio subjektų vadovams baudų skyrimo procedūra, kuomet teismas sprendžia dėl skiriamos baudos ar taikomos poveikio priemonės individualizavimo, yra išimtis iš šios bendros taisyklės. Kaip žinia, specialios teisės normos negali būti taikomos pagal analogiją.

Atsakovo nurodyta kitų šalių teismų praktika nėra teisiškai reikšminga atsakomybės už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą taikymo kontekste, atsižvelgiant į aukščiau minėtą principą, Konkurencijos įstatymo nuostatas ir administracinių bylų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose proceso ypatumus. 

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėja teismui nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad Taryba, skirdama pareiškėjai baudą, nustatydama jai finansinės sankcijos (baudos) dydį, ją individualizuodama, netinkamai pritaikė teisės aktus, vertino faktines aplinkybes ar netinkamai pasinaudojo Konkurencijos įstatyme ir jo taikymo aktuose numatyta diskrecijos laisve. Dėl ko darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimo dalį. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atmesti pareiškėjos UAB „Sotėja“ skundą.

Atmesti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą peržengti skundo (bylos nagrinėjimo) ribas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 Teisėjos