Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. B.,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Laurui Butkevičiui ir Danieliui Kličmanui,

atsakovės atstovams I. J., J. R. ir J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cgates“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Cgates“ skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 23 d. nutarimą „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ įsigyjant 100 proc. SPLIUS, UAB akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“ (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašo pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad pareiškėja neturėjo galimybės pasisakyti dėl koncentracijos poveikio vertinimo, kadangi iš esmės visi Konkurencijos tarybos argumentai, susiję su įsipareigojimais, buvo užslaptinti. Mano, kad skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes Konkurencijos taryba visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų, su koncentracija susijusių aplinkybių.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba netinkamai apibrėžė atitinkamas rinkas. Pažymi, kad Konkurencijos taryba į televizijos paslaugų rinkos apibrėžimą nepagrįstai neįtraukė nemokamos televizijos transliavimo paslaugų, palydovinės televizijos retransliavimo paslaugų, internetinių platformų, nelegalaus turinio ir vaizdo turinio perdavimo paslaugų, ar nors neatliko jokios pakeičiamumo analizės šių paslaugų atžvilgiu. Teigia, kad Konkurencijos taryba nutarime išvadas dėl nemokamos televizijos transliavimo paslaugų, palydovinės televizijos retransliavimo paslaugų ir vaizdo turinio perdavimo paslaugų neįtraukimo į televizijos rinkos apibrėžimą iš esmės grindžia 2019 m. išvadose atlikta preliminaria analize, t. y. prieš keletą metų atliktu preliminariu vertinimu; 2019 m. nutarimu Konkurencijos taryba nepatvirtino 2019 m. išvadų ir juo tik nutraukė 2019 m. pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą pareiškėjai atsiėmus 2019 m. pranešimą. 2019 m. nutarimu Konkurencijos taryba neapibrėžė atitinkamų rinkų, neatliko koncentracijos poveikio analizės ir 2019 m. nutarimo aprašomojoje dalyje tik pacitavo 2019 m. išvadose daromas preliminarias išvadas dėl rinkos apibrėžimų. Pareiškėjos teigimu, 2019 m. išvados pačios savaime neturi jokios (o ypač prima facie) įrodomosios galios, kad jų pagrindu skundžiamame nutarime daromos išvados būtų laikomos pagrįstomis. Taip pat pareiškėjos teigimu, Konkurencijos taryba nei 2019 m. nutarime, nei 2021 m. nutarime nevertino, ar 2019 m. išvadose atlikta paslaugų pakeičiamumo analizė yra apskritai nuosekli ir pagrįsta. Pareiškėja nurodo tam tikrus pavyzdžius, kurie, jos nuomone, iliustruoja 2019 m. išvadose atliekamos prekių pakeičiamumo analizės ydingumą.

Teigia, kad Konkurencijos taryba nevertino eilės pareiškėjos 2020 m. pranešime apie koncentraciją nurodytų aplinkybių, kurios iš esmės paneigia 2019 m. Išvadose pateiktus argumentus dėl tam tikrų paslaugų pakeičiamumo. Mano, kad Konkurencijos taryba paslaugų tarpusavio nepakeičiamumą grindė pavienių ūkio subjektų samprotavimais, neįvertinusi šių samprotavimų teisingumo ir patikimumo bei neatlikusi išsamios, nepriklausomos pakeičiamumo analizės. Nurodo, kad Konkurencijos tarybos analizė yra selektyvi ir prieštaringa. Anot pareiškėjos, naudodama su paslaugos ypatumais (kaina, paslaugų apimtis, funkcionalumas, papildomas turinys ir kita) susijusius pakeičiamumo kriterijus ir būtent jų pagrindu į Televizijos paslaugų rinką, neįtraukdama kitų skunde nurodytų pakeičiamų paslaugų, Konkurencijos taryba tų pačių kriterijų nebenaudojo į rinkos apibrėžimą įtrauktų Televizijos paslaugų atžvilgiu.

Pažymi, arba Konkurencijos taryba atskirų paslaugų ypatybių pagrindu turėjo sugrupuoti tarpusavyje pakeičiamas paslaugas ir būtent jų pagrindu pagal aiškią metodologiją apibrėžti rinkas (taigi, vietoje vienos (i) skirtingas technologijas, (ii) skirtingą interaktyvumą ir funkcionalumą, (iii) skirtingą kanalų skaičių turinčias ir (iv) skirtinguose kainų rėžiuose esančias paslaugas apimančios rinkos apibrėžti daug atskirų rinkų šių skirtingų dimensijų pagrindu), arba visas tokias paslaugas įtraukti į vieną rinkos apibrėžimą ir tokį sprendimą nuosekliai pagrįsti. 

Mano, kad Konkurencijos tarybos surinktų duomenų analizė yra paremta ydinga metodologija. Konkurencijos tarybos požiūris į rinkos apibrėžimą ir jo tikslus buvo „mechaninis“. Pareiškėja iš esmės akcentuoja, kad reikėjo atsižvelgti į ateities tendencijas. Pavyzdžiui, pareiškėjos teigimu, Konkurencijos taryba neįvertino, ar interneto televizijos kainos ateityje tikrai nesumažės, ar interneto televizijos turinys ateityje tikrai nebus didesnis, ar interneto televizijos technologiniai ir naudojimosi skirtumai ateityje nebus panaikinti, ar interneto televizijos trikdžiai, kuriuos nurodo Konkurencijos taryba, ateityje nebus pašalinti. Nurodo, kad Europos Komisija, nagrinėdama koncentracijas, dažnai atsižvelgia į pasikeitimus rinkoje 2–3 m. laikotarpiu bei gali vertinti ir dar ilgesnius laikotarpius. Tuo tarpu Konkurencijos taryba koncentraciją analizavo išimtinai pagal praeities ir šios dienos perspektyvas, didesnį dėmesį skirdama ne perspektyvinei, bet retrospektyvinei analizei.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba, savo išvadas dėl koncentracijos poveikio konkurencijai grįsdama būtent prekių krepšelių pagrindu atlikta kainodaros analize (kas akivaizdžiai parodo Konkurencijos tarybos prekių krepšeliams suteikiamą reikšmę), analogiškai analizei rinkos apibrėžimo kontekste neskyrė nė vieno sakinio.

Nurodo, kad Nutarime vertindama judriojo interneto ir Interneto paslaugų pakeičiamumą Konkurencijos taryba iš esmės rėmėsi tik Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau taip pat – RRT) duomenimis bei rinkos dalyvių apklausos metu surinktais atsakymais, atskirai neįvertinusi tokios informacijos tikslumo, patikimumo ir reikšmės rinkos apibrėžimui bei neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo. Teigia, jog RRT duomenys yra pasenę, nebeaktualūs. Nurodo, kad atsakymus Konkurencijos tarybai pateikę respondentai iš esmės atkartoja jau RRT ataskaitose pateiktus argumentus; be to, Konkurencijos taryba nepagrįstai rėmėsi tik apklaustų ūkio subjektų nuomonėmis neišanalizavusi kitų įrodymų, paneigiančių tokias nepagrįstas nuomones. Akcentuoja, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl 5G ryšio įtakos vertinant paslaugų pakeičiamumą yra grįstos vien subjektyvia kitų ūkio subjektų pateikta nuomone ir elementariai neatitinka objektyvios realybės, kadangi 5G technologija jau šiuo metu veikia ir pilna apimtimi bus įdiegta jau artimiausioje ateityje. Konkurencijos taryba neatliko respondentų pateiktos informacijos patikimumo ir teisingumo analizės. Paaiškinimuose dėl rinkos apibrėžimo yra nurodoma, kad į argumentuotą pirkėjų ir konkurentų nuomonę dėl prekių ar geografinių teritorijų pakeičiamumo atsižvelgiama, jeigu ji yra pakankamai paremta faktiniais duomenimis.

Mano, kad remiantis Konkurencijos tarybos logika rinkos apibrėžimai turėtų būti paremti ne technologijos, bet siūlomos greitaveikos dimensija, į vieną rinkos apibrėžimą sudedant, pavyzdžiui, mažos spartos Interneto paslaugų bei visus judriojo ryšio interneto planus, o į kitą rinkos apibrėžimą įtraukiant tik aukštą greitaveiką užtikrinančius Interneto paslaugų planus. Konkurencijos taryba neanalizavo, su kokiomis greitaveikos problemomis susiduria Interneto paslaugų klientai esant fiksuotų tinklų apkrovai, bei nevertino, ar teorine Interneto paslaugų sparta vartotojai išties gali pasinaudoti, pavyzdžiui, namuose įsirengę bevielio interneto maršrutizatorių.

Mano, kad Konkurencijos taryba netinkamai apibrėžė geografinę rinką. Nurodo, kad ji teikė pastabas Konkurencijos tarybai kokiu pagrindu Konkurencijos taryba neanalizuoja kitų miestų, tačiau Konkurencijos taryba nurodė, kad koncentracijos nagrinėjimo metu buvo lyginami miestai, išskyrus UAB „SPLIUS“, veikia tie patys pagrindiniai konkurentai (akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“, UAB „Mezon“ ir (arba) UAB „BALTICUM TV“) kaip Šiauliuose. Tuo tarpu tiek Kaune, tiek Vilniuje veikia papildomi konkurentai (pvz., UAB „Init“), todėl vertinant pagal rinkos dalyvius šie miestai yra mažiau panašūs į Panevėžį ir Alytų, kuriuose veiklą vykdo iš esmės tie patys ūkio subjektai kaip Šiauliuose, išskyrus UAB „SPLIUS“. Mano, kad tokia analizė nepagrindžia, kad Šiaulių miestas turėtų būti išskirtas į atskirą atitinkamą rinką, rinkos apibrėžimo neplečiant. 

Pažymi, kad siekiant apibrėžti atitinkamą geografinę rinką svarbu yra nustatyti ne teritorijas, kuriose veikia tie patys ūkio subjektai (ir vien UAB „SPLIUS“ nebuvimas Panevėžio ir Alytaus miestuose paneigia Konkurencijos tarybos argumentus dėl kriterijų, kurių pagrindu atlikta neva panašių miestų analizė), tačiau nustatyti, ar tose rinkose konkurencijos sąlygos yra iš esmės panašios. Be to, geografinės rinkos apibrėžimas nėra tiesiogiai siejamas ir su pirkėjų galimybėmis įsigyti prekes. Tad net jei vieno miesto klientas negali pasirinkti kitame mieste veikiančio paslaugų teikėjo paslaugų, tai yra tik vienas iš daugelio kriterijų, kurių pagrindu nustatoma ar konkurencijos sąlygos tuose miestuose yra panašios.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba, vertindama rinkos apibrėžimui aktualius įrodymus, neatliko tinkamos kontrafaktinės analizės. Nurodo, kad pareiškėja Šiaulių mieste nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. taikė akciją visiems naujiems klientams, kurie naudojosi UAB „SPLIUS“ paslaugomis bei esamiems klientams, kuriems iki sutarties termino pabaigos liko mažiau nei 3 mėnesiai. Minėta akcija buvo taikyta vykstant deryboms tarp pareiškėjos ir UAB „SPLIUS“ akcininkų dėl pastarosios bendrovės akcijų pardavimo. Kadangi UAB „SPLIUS“ parduodamų paslaugų kiekis (klientų skaičius) buvo vienas iš UAB „SPLIUS“ akcijų pardavimo kainą lemiančių veiksnių, UAB „SPLIUS“ akcininkai iki akcijų pardavimo siekė padidinti paslaugų pardavimus ir taip padidinti pardavimo kainą. Nurodo, kad Europos Komisija, analizuodama, ar koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai gali būti laikomi konkurentais tam tikroje atitinkamoje rinkoje (tai yra, ar koncentracijos nagrinėjimo tikslais tokia atitinkama rinka turi būti apskritai apibrėžta) įvertina, ar pačios derybos dėl sandorio ir pasirengimas sandoriui galėjo turėti įtakos tam, kad kuris nors iš koncentracijos dalyvių pasitrauktų iš tam tikrų atitinkamų rinkų, kuriose jie iki sandorio konkuravo; šiuo aspektu pareiškėja remiasi Europos Komisijos 2011 m. sausio 26 d. sprendimu byloje M.5830 – Olympic/ Aegean Airlines, 777 p. et sec.

Pažymi, kad net ir tuo atveju, jei Konkurencijos taryba skundžiamame Nutarime tinkamai apibrėžė atitinkamas rinkas, Konkurencijos tarybos daromos išvados, kurių pagrindu pareiškėjai neleista vykdyti UAB „SPLIUS“ įsigijimo, negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis taip pat dėl to, kad 2021 m. nutarimas yra grindžiamas netinkamu koncentracijos poveikio konkurencijai vertinimu.

Pareiškėja skunde aptaria teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką, kad konkurencijos apribojimo testas yra poveikio konkurencijai analize pagrįstas koncentracijų atitikimo testas; institucija privalo atlikti perspektyvinę analizę, įskaitant kontrafaktinį situacijos vertinimą; Europos Sąjungos teismai yra nustatę griežtus elgesio standartus Europos Komisijai, pastarajai atliekant koncentracijų poveikio vertinimą. Pareiškėjos teigimu, vertinimas, kurį atliko Konkurencijos taryba koncentracijos atžvilgiu, ir sprendimas, kuriuo nebuvo leista vykdyti koncentracijos, netenkina taikytinų standartų.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba konstatavo, jog analizuojamos atitinkamos rinkos po koncentracijos bus labai koncentruotos. Tačiau, anot pareiškėjos, vertindama koncentracijos dalyvių rinkos dalis po koncentracijos bei rinkų koncentruotumo laipsnį, Konkurencijos taryba ignoravo esminę aplinkybę, kad pareiškėja koncentraciją įsipareigojo vykdyti prisiimdama verslo atskyrimo įsipareigojimus, pagal kuriuos pareiškėja būtų perleidusi visą savo verslą Šiaulių mieste verslo dalies įgijėjui UAB „BALTICUM TV“. 

Mano, kad Konkurencijos taryba koncentraciją turėjo analizuoti tokia apimtimi, kokia ji buvo pranešta – taigi, tiek pareiškėjos suplanuotas sandoris įsigyti UAB „SPLIUS“, tiek paraleliai siektas vykdyti sandoris pareiškėjos Šiaulių miesto verslą perleidžiant UAB „BALTICUM TV“ remiantis įsipareigojimais turėjo būti vertinami kompleksiškai ir neatsiejamai. Konkurencijos taryba vertindama koncentracijos poveikį tiek Televizijos paslaugų, tiek Interneto paslaugų rinkoje analizavo, kokį konkurencinį spaudimą vienas kitam daro pareiškėja ir UAB „SPLIUS“ ir kiek artimi konkurentai yra šios įmonės. Pažymi, kad infrastruktūros pagrindu vertinant koncentracijos dalyvių artumą buvo visiškai ignoruota esminė aplinkybė, kad skiriasi pareiškėjos ir UAB „SPLIUS“ naudojama paslaugų teikimo technologija, nuo kurios priklauso, kokios apimties, kokybės ir funkcionalumo paslaugas gaus galutiniai paslaugos gavėjai. Mano, kad, kaip ir Televizijos paslaugų atveju, vertinant konkurencinį artumą didesnę įtaką turi ne naudojamos infrastruktūros tipas; vertinant tiekiamų paslaugų kokybę reikėtų vertinti ne tik technologiją, kuria teikiamas ryšys, tačiau ir tiekėjo turimą techninę įrangą (ryšio siųstuvai ir imtuvai pastotėse). Nepaisant to, kad šviesolaidinis ryšys iš esmės gali teikti iki 1 Gbps interneto greitaveikos galimybes, tačiau techniškai pasenusi techninė įranga gali riboti realią greitaveiką ir ją sumažinti kartais. Didžioji dalis visų pareiškėjos vartotojų esant poreikiui gali gauti prieigą prie 1 Gbps greitaveika teikiamo interneto ryšio, kai tik sąlyginai nedidelė UAB „SPLIUS“ vartotojų turi galimybę naudotis 1 Gbps greitaveikos interneto galimybėmis.

Nurodo, kad viena ar kita paslauga yra blogesnė kainos ir kokybės atžvilgiu, Konkurencijos taryba pirmiausia turėjo pagrįsti, kodėl ji svarbiais kriterijais laikė tik kanalų skaičių ir kainą, bet nevertino paslaugų užtikrinamos raiškos, funkcionalumų (filmų ir serialų bibliotekų, interaktyvumo galimybių ir kt.) ar kitų aspektų, kurie akivaizdžiai daro įtaką vartotojams renkantis paslaugų teikėją. Nurodo, kad ji Konkurencijos tarybai pateikė įrodymus, jog renkantis paslaugas maža kaina yra devintas pagal svarbą pasirinkimą lemiantis kriterijus, kuomet su kokybe ir kainos / kokybės santykiu susiję paslaugos pasirinkimo kriterijai užima visą pirmąjį svarbiausių klientams kriterijų penketuką.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba išvadas dėl UAB „SPLIUS“ daromo konkurencinio spaudimo pareiškėjai nepagrįstai grindžia paties pasirengimo koncentracijai nulemta pareiškėjos kainodara. Anot pareiškėjos, Konkurencijos taryba nei nustatė iš tiesų objektyvų status quo, kuris būtų atskaitos taškas vertinant, kokias pasekmes galėtų sukelti koncentracija, nei pagrindė, kodėl konkurencijos sąlygas iki koncentracijos galima laikyti pakankamai objektyviomis, kad jų pagrindu atlikta poveikio analizė galėtų būti laikoma teisėta. Teigia, jog Konkurencijos taryba išvadas dėl UAB „SPLIUS“ daromo konkurencinio spaudimo pareiškėjai nepagrįstai grindžia akcija, nuo 2019 m. lapkričio 26 d. taikoma Šiaulių ir Kauno miestuose.

Pažymi, kad sprendimas neleisti vykdyti koncentracijos negali būti priimtas remiantis bendra rinkos struktūra, t. y. tais veiksniais, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo koncentracijos. Koncentracija negali būti uždrausta net jeigu konkurencijos sąlygos pablogėja po koncentracijos įgyvendinimo, jei toks pablogėjimas būtų atsiradęs ir nesant koncentracijos. Anot pareiškėjos, Konkurencijos taryba konkurencijos sąlygų pasikeitimą rinkoje nepagrįstai tiesiogiai sieja su koncentracija ir nevertina, kad rinkos pokyčiai, tariamai pagrindžiantys Konkurencijos tarybos įvardintą žalos teoriją, vyksta nepaisant koncentracijos.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba nevertino, ar identifikuotos neigiamos pasekmės rinkoje yra tikėtinos pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų kontekste. Teigia, kad ji pateikė įsipareigojimus, kurių pagrindu pareiškėja koncentraciją siekė vykdyti UAB „BALTICUM TV“ perleisdama dalį verslo. Pareiškėjos nuomone, UAB „BALTICUM TV“ turi tinkamus finansinius išteklius, skirtus išsaugoti bei plėtoti šį verslą kaip gyvybingą ir aktyvų konkurentą konkuruojant su šalimis ir kitais konkurentais. Pareiškėjos teigimu, beveik visas pareiškėjos tinklas pasiekia tuos pačius vartotojus, kuriuos pasiekia ir UAB „SPLIUS“ išplėtotas tinklas, o tai reiškia, kad UAB „BALTICUM TV“, įgijęs Šiaulių tinklą, įgautų faktines galimybes konkuruoti su UAB „SPLIUS“ verslą po numatomos koncentracijos valdančia pareiškėja.

Pažymi, kad UAB „BALTICUM TV“ taptų artimiausiu konkurentu UAB „SPLIUS“ tinklo pagrindu funkcionuojančiam verslui, todėl, atsižvelgiant į UAB „BALTICUM TV“ finansinį interesą gauti investicinę grąžą, galima preziumuoti, kad UAB „BALTICUM TV“ imtųsi agresyvios konkurencinės strategijos pareiškėjos perimtino UAB „SPLIUS“ verslo atžvilgiu.

Nurodo, kad nepaisant to, jog Šiaulių mieste pasikeistų interneto ir televizijos paslaugų rinkos lyderis, konkurencinė padėtis šiose rinkose išliktų iš esmės nepakitusi. Anot pareiškėjos, atlikus pareiškėjos numatomas investicijas ir UAB „BALTICUM TV“ perėmus jau dabar pažangią pareiškėjos tinklo infrastruktūrą, po sandorio tikėtinas bendras vartotojams teikiamų paslaugų kokybės lygio augimas. Tuo pačiu metu, geresnis konkuruojančių tinklų persiklojimas bei siekiamybė uždirbti atliktos investicijos grąžą skatintų rinkos dalyvius toliau aktyviai konkuruoti. 

Nurodo, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino kitų konkurentų daromą konkurencinį spaudimą.

Pažymi, kad UAB „Mezon“ savo paslaugas teikia visame Šiaulių mieste. Tai reiškia, kad visi UAB „SPLIUS“ ir pareiškėjos klientai gali kaip alternatyvą šiuo metu turimoms paslaugoms rinktis šio dalyvio paslaugas. Ši aplinkybė UAB „Mezon“ suteikia esminį pranašumą, kadangi klientams nusprendus keisti paslaugų tiekėją, pastarasis savo paslaugas gali pasiūlyti visiems Šiaulių miesto gyventojams.

Nurodo, kad Bitė grupė komunikavo savo siekį inicijuoti reikšmingą plėtrą teikiant Interneto paslaugas ir Televizijos paslaugas. Šis ūkio subjektas įsigijo minėtose rinkose veikiantį konkurentą – UAB „Mezon“ verslą. UAB „Mezon“ sandoris tikėtinai atneš akivaizdžių permainų rinkos struktūroje, o tokia verslo plėtra neatsiejamai lems ir išaugusį konkurencinį spaudimą rinkoje.

Teigia, kad UAB „Bitė Lietuva“ reikšmingam rinkos dalies didinimui turi ne tik tam reikalingus finansinius resursus, tačiau ir tam būtinus platinimo tinklus. Mano, kad Konkurencijos taryba neįvertino klientų galimybių keisti paslaugos tiekėją tokiomis rinkos sąlygomis, kai itin didelius resursus turintis paslaugų teikėjas atvirai siekia vykdyti agresyvią plėtrą rinkoje.

Teisme 2022 m. vasario 24 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad atsakovė įrodymus renka, vertina ir pateikia itin selektyviai, ignoruodama kitą rinkos informaciją, kuri paneigia skundžiamame nutarime daromos išvados ir patvirtina būtent pareiškėjos poziciją.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo suteiktas leidimas koncentracijai, atitinkamai komercinių paslapčių apsaugos ir teisės į gynybą balansas skiriasi nuo to, kuris yra konkurencijos teisės pažeidimų bylose. Visos taisyklės dėl teisės susipažinti su bylos medžiaga yra taikomos tik įmonių, kurioms gali būti skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, atžvilgiu. Mano, kad pareiškėjai prieinama informacija ginčijamame nutarime yra pakankama pareiškėjai suprasti Konkurencijos tarybos esminius argumentus. Pažymi, kad užslaptinta informacija iš esmės nesutrukdė pareiškėjai teisės ginčyti Konkurencijos tarybos išvadų.

Mano, kad atliko visapusišką koncentracijos nagrinėjimą ir jo pagrindu padarytos išvados buvo pateiktos 2019 m. Išvadose. 2019 m. Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros grupė atliko visą (pilną) koncentracijos nagrinėjimą, kuris buvo išdėstytas 2019 m. Išvadose, o 2019 m. birželio 7 d. šios išvados buvo išsiųstos pranešimą apie koncentraciją pateikusiam ūkio subjektui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gavusi minėtas išvadas pareiškėja atsisakė vykdyti koncentraciją, Konkurencijos tarybai 2019 m. Nutarime nebebuvo poreikio atlikti galutinį vertinimą dėl rinkų apibrėžimo. Vertindama koncentraciją Konkurencijos taryba gali remtis informacija iš įvairių šaltinių, o ankstesnių išvadų vertinti kaip nereikšmingų ir / ar nepatikimų nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad rinko ir analizavo duomenis ir nustatė, kad nėra reikšmingo pokyčio nuo 2019 m. padarytų išvadų. Be to, pareiškėja pranešime apie koncentraciją pati pasiūlė tokį prekės rinkos apibrėžimą, kuris iš esmės atitiko 2019 m. Išvadose (ir 2019 m. Nutarime) pateiktą prekės rinkos apibrėžimą (kad ir nurodytą kaip preliminarų), t. y. pareiškėja nurodė, jog siūlo atitinkamą rinką apibrėžti kaip mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVBT ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamą rinką.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba pateikė prekės rinkos apibrėžimą 2019 ir 2021 m. nutarimuose. Pati pareiškėja siūlė tokį prekės rinkos apibrėžimą, koks atitinka 2019 m. ir 2021 m. išvadose ir nutarimuose pateiktą prekės rinkos apibrėžimą. Teigia, kad pareiškėja pateikia tik fragmentiškus argumentus dėl atskirų Konkurencijos tarybos vertinimo aspektų, nepateikiant visą Konkurencijos tarybos atliktą vertinimą paneigiančius argumentus.

Nurodo, kad koncentracijos turi būti išnagrinėjamos greitai, jos siūlomas standartas dar pertikrinti visą informaciją yra nei įmanomas, nei tikslingas. Esant abejonėms tam tikros informacijos teisingumu, Konkurencijos taryba gali dar papildomai tikrinti informacijos pagrįstumą / siekti nustatyti kitas aplinkybes, tačiau nėra pagrindo preziumuoti, kad gaunama informacija yra neteisinga. Be to, Konkurencijos taryba daro išvadas informacijos visumos pagrindu. Mano, kad pareiškėjos kritika nurodyta skunde neturi pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde pasirenka kraštutinius variantus, akcentuoja vieną kurią nors aplinkybę, o ne aplinkybių visumą.

Pažymi, kad nors neatmestina, kad vertinant paklausos pakeičiamumą atitinkama rinka galėtų būti skaidoma dar labiau atsižvelgiant į skirtingą kanalų skaičių turinčias ir skirtinguose kainų rėžiuose esančias paslaugas, tačiau pareiškėja nepaaiškina, kokia būtų tokio dar didesnio skaidymo prasmė, kaip tai keistų vertinimą. Paaiškina, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas yra priemonė konkurencijos riboms tarp įmonių nustatyti ir apibrėžti, o pagrindinis jo tikslas – sistemingai nustatyti konkurencijos ribojimus, su kuriais susiduria tam tikros įmonės. Rinkos apibrėžimas nėra savitikslis dalykas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, kokia galima konkurencijos problema yra analizuojama ir kokiu tikslu siekiama nustatyti atitinkamos rinkos apibrėžimą. Pareiškėja bando iš esmės neteisingai suponuoti, jog tik vienodos (identiškos) prekės kainos, savybių ir naudojimo prasme galėtų patekti į tą pačią prekės rinką. Pažymi, kad tam, kad tam tikras produktas patektų į prekės rinką, jis neturi būti identiškas nagrinėjamai prekei, o turi būti tinkamas pakaitalas. Be to, ir Europos Komisijos Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 28 punkte pažymėta, kad produktai gali būti diferencijuoti atitinkamoje rinkoje taip, kad kai kurie produktai yra artimesni pakaitalai už kitus, t. y. produktai prekės rinkoje neturi būti visiškai vienodi. Be to, pareiškėja neatkreipia dėmesio, kad apibrėžiant atitinkamas rinkas reikia įvertinti ir pasiūlos pakeičiamumą. Pareiškėja turėtų paaiškinti, kaip šiuo aspektu ji įsivaizduoja atskiras atitinkamas rinkas pagal kanalų skaičių. Pažymi, kad pareiškėja nenurodė ir jokios Europos Komisijos praktikos, kur toks skirstymas būtų atliktas. Pareiškėja nepagrindė, jog praktikoje Televizijos paslaugų teikėjai būtų pasiskirstę teikti tik tam tikrą kanalų paketą, t. y., vieni teiktų tik minimalų kanalų paketą, kiti – tik vidutinį kanalų paketą, dar kiti – tik didelį kanalų paketą. Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės rodo, kad tokio pasiskirstymo realybėje nėra.

Nurodo, kad pareiškėja kritikuodama Konkurencijos tarybos rinkos apibrėžimą vis dėlto pati negali pasakyti argumentuotos savo pozicijos, kokį rinkos apibrėžimą ji laiko tinkamu. Pareiškėja, kuri yra atitinkamoje rinkoje veikiantis ūkio subjektas, vis dėlto pateikia tik tokius lakoniškus ir abstrakčius galimų alternatyvų pasvarstymus, o ne nuoseklią, pagrįstą poziciją, koks tuomet konkrečiai jos nuomone yra tinkamesnis nei Konkurencijos tarybos atitinkamos rinkos apibrėžimas. Be to, pabrėžia, kad ir pati pareiškėja pranešime apie koncentraciją siūlė neįtraukti visų paminėtų paslaugų (palydovinės televizijos, nemokamos televizijos, internetinių platformų, vaizdo turinio perdavimo paslaugų) į prekės rinkos apibrėžimą.

Pažymi, kad iš pačios pareiškėjos pateikto grafiko matyti, jog 2016–2019 m. laikotarpiu IPTV ir skaitmeninės KTV vartotojų skaičius augo, o KTV, palydovinės TV bei kitų paslaugų (DVB-T bei MDTV) vartotojų skaičius mažėjo. Atitinkamai, nėra aišku, kodėl pareiškėja visai neįvertina, kad, pavyzdžiui, grafikas rodo, jog didelė dalis KTV bei DVB-T ir MDTV klientų galėjo pereiti prie IPTV ir skaitmeninės KTV, t. y. vartotojams šios paslaugos buvo alternatyvios ir jie rinkosi vieną iš jų.

Mano, kad pareiškėjos nurodytas standartas, t. y. ar ateityje kainos tikrai nesumažės, ar ateityje interneto televizijos turinys tikrai nebus didesnis, ir pan., yra nerealistiškas – niekas negali tikrai žinoti ateities. Teigia, jog nėra suprantama pareiškėjos pozicija, kad Konkurencijos taryba „neatliko jokio savarankiško vertinimo“ – atliko veiksmus, t. y. rinko informaciją iš įvairių šaltinių, ir ją įvertino. Konkurencijos tarybos analizėje atlikta tiek situacijos nagrinėjamose rinkose analizė iki sandorio, tiek ir perspektyvinė galimo elgesio po susijungimo analizė remiantis tiek esama situacija, tiek koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų faktiniais veiksmais iki sandorio, kurie rodo būsimo elgesio galimybę ir tikimybę, tiek ir paties kontrolę įgyjančio ūkio subjekto planais, susijusiais su planuojamu būsimu elgesiu analizuojamose rinkose po sandorio (planuojamas analoginės televizijos išjungimas, kainų kėlimas bei brangesnių paslaugų pardavimo strategijos ir pan.). Atkreipia dėmesį, kad didžiausio nagrinėjamų paslaugų teikėjo Šiauliuose UAB „SPLIUS“ klientai nėra pakankamai vieningai priėmę sprendimo dėl televizijos ir interneto paslaugų pirkimo / nepirkimo kartu iš UAB „SPLIUS“, o iš pareiškėjos klientų taip pat pakankamai nemaža dalis nepirko interneto ir televizijos paslaugų kartu iš šio paslaugų tiekėjo. Taigi, pareiškėja negali pagrįstai teigti, kad Konkurencijos taryba neturėjo įvertinti, jog didelė dalis pirkėjų vis dėlto neperka paslaugų rinkinio. Pareiškėja taip pat nepaaiškina, kaip jos siūlomas apibrėžimas įvertintų tuos vartotojus, kurie perka paslaugas atskirai. Net jei Konkurencijos taryba dar alternatyviai būtų apibrėžusi rinką ir kaip prekių krepšelio (rinkinio), tai niekaip nekeistų koncentracijos vertinimo neleisti vykdyti koncentracijos, kai yra nustatyta konkurencijos problema apibrėžiant rinką pagal atskiras paslaugas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja siūlo įsigyti televiziją ir internetą kaip atskiras paslaugas bei kaip paketą, o UAB „SPLIUS“ siūlo įsigyti televizijos ir interneto paslaugas atskirai (tačiau galima įsigyti abi paslaugas, UAB „SPLIUS“ nesiūlant įsigyti paketo), buvo vertinama tiek atskirų paslaugų kainodara, tiek šių paslaugų kainodara tuo atveju, kai paslaugos yra paketuojamos arba perkamos kartu.

Teigia, kad Konkurencijos tarybos vertinimas buvo išsamesnis nei ginčydama atskiras Konkurencijos tarybos vertinimo aplinkybes bando suponuoti pareiškėja. Be to, pareiškėjos teiginius apie neva pasenusią RRT informaciją paneigia ir RRT direktoriaus įsakymų dėl radijo dažnių nuomos projektai, teikti viešosioms konsultacijoms 2021 m. vasario 26 d. Minėtuose projektuose yra pažymėta, kad elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos fiksuotojo ryšio tinklais ir elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos judriojo ryšio tinklais, tarpusavyje nėra pilna paslaugų apimtimi pakeičiamos. O ir pati pareiškėja Konkurencijos tarybai siūlė apibrėžti rinką neįtraukiant judriojo ryšio interneto paslaugų į prekės rinkos apibrėžimą, įtraukti tik fiksuotojo ryšio technologijomis teikiamo interneto paslaugas.

Pažymi, tai, kad ūkio subjektai savo paaiškinimais „atkartodami“ RRT nurodytas aplinkybes rodo, kad RRT pateikta informacija yra vis dar aktuali, nėra pasenusi. Ir priešingai – RRT informacija patvirtina, kad ūkio subjektų paaiškinimai turi pagrindą. Atitinkamai, nėra suprantama, kokiu pagrindu tuomet pareiškėja ginčija ūkio subjektų pateiktos informacijos patikimumą ir kokio dar papildomo Konkurencijos tarybos savarankiško vertinimo ir informacijos patikimumo analizės pareiškėja nori, nes viena kitą patvirtinančios aplinkybės iš skirtingų šaltinių rodo pagrįstą vertinimą.

Teigia, jog pareiškėjos reiškiama kritika dėl atskirų vertinimo aspektų (judriojo interneto ryšio planų, fiksuoto ryšio) nei yra pagrįsta, nei gali paneigti Konkurencijos tarybos išvadas, darytas aplinkybių visumos pagrindu. Konkurencijos tarybos vertinimo nekeičia ir pareiškėjos argumentai dėl 5G ryšio – pažymi, kad iš apklaustų ūkio subjektų nuomonių matyti, jog bent artimiausiu laikotarpiu 5G nebus alternatyva fiksuotam ryšiui. Visos kitos skunde nurodoma į aplinkybės apie „aktyvų pasiruošimą“ niekaip nerodo, kad jau artimiausioje ateityje dėl 5G technologijos judrųjį ryšį būtų galima priskirti tai pačiai prekės rinkai.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba, atribodama judriojo ryšio ir Interneto paslaugas, dėmesį skyrė visoms aplinkybėms. Jos detaliai nurodytos ginčijamame Nutarime. Pažymi, kad pati pareiškėja teikia Interneto paslaugas, taigi jeigu toks argumentas (Konkurencijos taryba neanalizavo su kokiomis greitaveikos problemomis susiduria Interneto paslaugų klientai) būtų reikšmingas ir turėtų pagrindo, tuomet pati pareiškėja keltų ne abstrakčias abejones, o pateiktų konkrečius įrodymus. Argumentas, kad vartotojas neva negali pasinaudoti „teorine“ sparta, neturi reikšmės. Klientų pasirinkimai rodo, kad net ir esant galimybei UAB „SPLIUS“ tinkle pasirinkti 1 Gb/s spartos internetą, didžioji dalis naudojasi mažesnės greitaveikos siūlomomis alternatyvomis.

Pažymi, jog pareiškėja iš esmės niekaip negali paaiškinti, kokia yra tuomet logika vartotojui naudotis tiek fiksuoto, tiek ir judriojo interneto ryšio paslaugomis, jei šios paslaugos yra pakaitalai. Pabrėžia, kad pati pareiškėja Konkurencijos tarybai siūlė apibrėžti rinką neįtraukiant judriojo ryšio interneto paslaugų į prekės rinkos apibrėžimą – apibrėžti kaip mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis atitinkamą rinką.

Nurodo, kad geografinė rinka nėra apibrėžiama pradiniu atskaitos tašku kiekvienu atveju laikant Lietuvos Respubliką ir tuomet atitinkamai siaurinant geografinę rinką esant tam pagrindo, o priešingai – pradinis atskaitos taškas yra nagrinėjama teritorija ir tuomet jau geografinė teritorija gali būti brėžiama kitaip, jei tam yra pagrindo. Kitaip sakant, Konkurencijos taryba neturi pareigos kažkaip specifiškai pagrįsti, kodėl rinka yra siauresnė nei Lietuvos Respublika (ką pareiškėja bando įteigti esant vertinimo atskaitos tašku). Konkurencijos taryba koncentracijos nagrinėjimo tikslais mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais prekės rinkos geografinę rinką apibrėžė kaip lokalią, t. y. apimanti Šiaulių miesto teritoriją. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su tokiu vertinimu, nereiškia, kad šis vertinimas yra nepagrįstas. Pareiškėja pateikia tik abstrakčią poziciją, kad turėjo būti vertinta kitaip (įvertinant Vilnių bei Kauną), tačiau niekaip nepagrindžia to konkrečiais argumentais.

Pažymi, kad Koncentracijos nagrinėjimo tikslais mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis prekės rinkos geografinė rinka galėtų būti apibrėžta kaip lokali, t. y. apimanti Šiaulių miesto teritoriją. Konkurencijos tarybos vertinimas atliktas ginčijamame Nutarime. Atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos taryba geografinę rinką kaip Šiaulių miestą apibrėžė įvertinusi aplinkybių visumą, o ir pati pareiškėja siūlė tokį rinkos apibrėžimą. Dabar pareiškėja ginčydama tokį apibrėžimą tik rodo savo pozicijos nenuoseklumą.

Nurodo, kad pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentą, kad neva akcijos taikytos grynai sandorio tikslais. Atkreipia dėmesį, kad UAB „SPLIUS“ ir neįvykus koncentracijai buvo mažiausias kainas siūlantis operatorius Šiaulių mieste. Galiausiai, nepriklausomai nuo to, kokios buvo akcijų Šiauliuose taikymo priežastys, pareiškėja nepaneigia fakto, kad skirtinga kainodara buvo taikoma atskiruose miestuose ir buvo nukreipta į konkretų konkurentą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja sutapatina du koncentracijų vertinimo klausimus: (a) ar dėl koncentracijos įgyvendinimo bus sukurta konkurencijos problema atitinkamoje rinkoje (dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje)?; (b) ar įsipareigojimai šalina identifikuotas konkurencijos problemas? Mano, kad pareiškėja bando argumentus dėl tariamo įsipareigojimų tinkamumo naudoti kaip dėl koncentracijos kilsiančių konkurencijos problemų neigimą. Tokia pozicija yra nepagrįsta – bandydama akcentuoti įsipareigojimų tinkamumą pareiškėja savaime turi pripažinti koncentracijos neigiamą poveikį (priešingu atveju – nesant neigiamo koncentracijos poveikio, ir įsipareigojimų nereikėtų). Tam, kad būtų tinkami įsipareigojimai, visų pirma turi būti identifikuota konkurencijos problema. Be to, Konkurencijos taryba ir įvertino įsipareigojimus – šiuo atveju jie nelaikytini tinkamais. UAB „BALTICUM TV“ bendrovės galimybės atsverti UAB „SPLIUS“ šiuo metu daromą spaudimą yra abejotinos, ir pati pareiškėja neprognozavo reikšmingo konkurencinio spaudimo iš UAB „BALTICUM TV“ pusės, net šiai bendrovei perėmus pareiškėjos Šiaulių miesto klientus. Atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija analogiškai savo praktikoje atlieka vertinimą identifikuodama konkurencijos problemas, o po to atliko vertinimą dėl įsipareigojimų tinkamumo šalinti problemas. Taip pat vien tai, kad Konkurencijos tarybos vertinime nebuvo eksplicitiškai užsiminta apie kuriuos nors pareiškėjos teiktos ekonominės analizės aspektus, nereiškia, kad Konkurencijos taryba apskritai tokios informacijos nevertino.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad neva konkurencinė situacija Šiauliuose nepasikeistų, pažymi, kad pareiškėja ignoruoja esminę aplinkybę, jog UAB „BALTICUM TV“ nėra tinkamas pirkėjas, taigi dėl koncentracijos konkurencinė situacija Šiaulių mieste pasikeistų – nebeliktų pareiškėjai didžiausią konkurencinį spaudimą darančios UAB „SPLIUS“.

Pasisakydama dėl Televizijos Interneto paslaugų, pažymi, kad pareiškėja ginčija tik atskirus Konkurencijos tarybos analizės aspektus, ignoruodama atlikto vertinimo visumą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja bando kvestionuoti akivaizdžias aplinkybes, jog Televizijos paslaugų vartotojams kanalų skaičius ir paslaugos kaina yra svarbūs aspektai. Patys Televizijos paslaugų teikėjai paslaugas skirsto pagal kanalų skaičių ir kainą. Nėra suprantama, kokio dar papildomo pagrindimo dėl šių kriterijų svarbos pareiškėja.

Pažymi, jog pareiškėjos nuomonė, kad Konkurencijos taryba konkurencijos sąlygų pasikeitimą rinkoje nepagrįstai tiesiogiai sieja su koncentracija ir nevertina rinkos pokyčių, yra tik bendro pobūdžio neigimas. UAB „SPLIUS“ taiko mažesnes kainas, leidžia vartotojams naudotis analoginės televizijos paslauga, ir atitinkamai sudaro reikšmingą konkurencinį spaudimą pareiškėjai, o po koncentracijos šio spaudimo nebeliktų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktuose vidiniuose dokumentuose nurodyta, kad išjungus analoginę televiziją, miestuose, kuriuose vyrauja duopolinė situacija, yra juntamas mažesnis klientų praradimas bei auga paslaugų kainos dėl skaitmeninės televizijos ir papildomo TV prijungimo, tuo tarpu miestuose, kuriuose yra 3–4 konkurentai, klientų praradimas yra didesnis dėl „neracionalaus“ analoginės televizijos paslaugas teikiančių konkurentų elgesio.

Mano, kad pareiškėjos teiginiai, kad neva Konkurencijos taryba siekia įšaldyti rinką neturi jokio pagrindo. Jei vartotojų netenkintų UAB „SPLIUS“ teikiamų paslaugų kokybė, didžioji jų dalis taip pat galėtų rinktis pareiškėjos ar Telia Lietuva paslaugas. Dėl šių priežasčių koncentracija nesukurs jokios papildomos naudos kokybės prasme, nes UAB „SPLIUS“ vartotojai ir be koncentracijos turi galimybę rinktis skaitmeninės kabelinės televizijos ar IPTV paslaugas. Taigi, akcentuotina, kad šiuo metu vartotojai jau turi daugiau pasirinkimo galimybių – jiems yra prieinamos tiek analoginės televizijos, tiek ir kitokios technologijos pagrindu teikiamos Televizijos paslaugos. Įgyvendinus koncentraciją pareiškėja planavo atjungti analoginę televiziją, orientuotis į brangesnes paslaugas vartotojams. Jei vartotojams Šiaulių mieste šiuo metu reikia šių brangesnių paslaugų, jie jau dabar gali jas pasirinkti. Aplinkybės rodo, jog UAB „SPLIUS“ teikiamų paslaugų kokybę klientai vertina kaip tinkamą ir atitinkančią jų poreikius.

Nurodo, kad pareiškėja akcentuoja plačiai išplėtotą UAB „Mezon“ tinklą, tačiau vis dėlto net ir turėdama didelę aprėptį UAB „Mezon“ turi tik nedideles rinkos dalis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad UAB „Mezon“ artimiausiu metu taptų reikšmingu rinkos dalyviu, darančiu didelį konkurencinį spaudimą Šiaulių mieste, kuris atsvertų pareiškėjai UAB „SPLIUS“ daromą konkurencinį spaudimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. 

Teismo posėdyje atsakovės atstovai iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo, kuriuo atsisakyta duoti leidimą vykdyti koncentraciją pareiškėjai įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. sausio 24 d. Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę.

Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos preliminarios išvados išdėstytos Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros grupės 2019 m. birželio 6 d. koncentracijos UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“, akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę nagrinėjimo išvadose (toliau – 2019 m. Išvados). Įvertinus koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta preliminari išvada, kad dėl vykdomos koncentracijos mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo KTV, IPTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje bus itin apribota konkurencija.

Pareiškėja Konkurencijos tarybai 2019 m. liepos 5 d. pateikė prašymą nutraukti pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą, kuriame UAB „Cgates“ nurodė, kad atsisako ketinimo įgyvendinti koncentraciją.

Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-96 dėl procedūros nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“, akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę nutraukimo (toliau – 2019 m. Nutarimas ).

Pareiškėja 2020 m. gruodžio 11 d. Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę (toliau – pranešimas apie koncentraciją). 

Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos preliminarios išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Susijungimų priežiūros grupės 2021 m. birželio 8 d. koncentracijos UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę nagrinėjimo išvadose (toliau – 2021 m. Išvados, medžiagos 16 t., 4-108). Įvertinus koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta preliminari išvada, kad dėl vykdomos koncentracijos mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo KTV, IPTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje bus itin apribota konkurencija.

Išvados bei bylos medžiaga buvo išsiųsta pranešimą apie koncentraciją pateikusiam ūkio subjektui, t. y. pareiškėjai. Pareiškėja buvo informuota apie galimybę pateikti paaiškinimus dėl koncentracijos nagrinėjimo išvadų tiek raštu, tiek Konkurencijos tarybos posėdžio metu žodžiu. Pareiškėja 2021 m. birželio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (medžiagos 6 t., 181-188), taip pat Konkurencijos taryboje vykusiame išklausymo posėdyje pareiškėja pateikė paaiškinimus, iš esmės patvirtindama paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Įvertinusi visą informaciją, 2021 m. birželio 23 d. Konkurencijos taryba priėmė ginčijamą Nutarimą. Nutarime Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad dėl vykdomos koncentracijos bus itin apribota konkurencija mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje (toliau, siekiant terminų vienodumo su pareiškėjos skundu, įvardijame šią rinką kaip Televizijos paslaugų rinką) ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje, o pareiškėjos pasiūlyti įsipareigojimai nepašalina identifikuotų konkurencijos problemų. Konkurencijos taryba apibrėžė atitinkamas rinkas Nutarimo 2 dalyje, Nutarimo 3 dalyje įvertino koncentracijos poveikį, o Nutarimo 4 dalyje įvertino pareiškėjos pasiūlytus įsipareigojimus.

Pareiškėja iš esmės nesutinka su atitinkamų prekių rinkų nustatymu, geografinės prekės rinkos apibrėžimu, su tuo, kad prašoma leisti vykdyti koncentracija apskritai darys įtaką konkurencijai ir dar itin reikšmingą bei tuo, kad pareiškėjos teikiamų įsipareigojimų nepakanka pašalinti konkurencijos ribojimo problemas, jei tokios būtų nustatytos. Taip pat skunde keliami kai kurie koncentracijos bylų nagrinėjimo procedūriniai aspektai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Konkurencijos įstatymas (redakcija, galiojusi pareiškimo dėl koncentracijos pateikimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu).

Koncentracija – tai: 1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą; 2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą (išskyrus atvejus, kai toks naujas ūkio subjektas neatlieka autonomiško ūkio subjekto funkcijų) arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu. (KĮ 3 str. 5 d.). Koncentracijos priežiūra vykdoma laikantis KĮ 8-14 str. nustatyto teisinio reguliavimo. Savo esme koncentracijos priežiūros teisinis reguliavimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų tinkamą įgyvendinimą, t. y. kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę bei kad valstybė gina vartotojo interesus, bei padeda užtikrinti pusiausvyrą tarp kelių teisinių gėrių (laisvių): ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningo konkurencinės aplinkos, tarnaujančios vartotojų interesams bei bendrai tautos gerovei, palaikymą. Atitinkamai, neleidžiama vykdyti koncentracijos tik nustačius, kad įvykdžius koncentraciją bus sukurta ar sustiprinta atitinkamoje rinkoje dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Tačiau ir šiuo atveju, gali būti leista vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Tam įvertinamas koncentracijos dalyvių pateiktų įsipareigojimų pobūdis, paskirtis ir santykis su koncentracijos metu identifikuotomis konkurencijos problemomis.

Pranešimą apie koncentraciją kontrolės įgijimo atveju teikia kontroliuojantys asmenys (KĮ 9 str. 1 d.), kurie ir laikyti procedūros dalyviais. Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas Konkurencijos taryboje sureguliuotas įstatymų leidėjo KĮ 11 str.

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų: 1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą; 2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje; 3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (KĮ 12 str. 1 d.). Šioje byloje priimtas skundžiamas nutarimas ir priimtas vadovaujantis KĮ 12 str. 1 d. 3 punktu.

Konkurencijos taryba, prieš priimdama KĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą nutarimą, koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims raštu pateikia motyvuotas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadas ir nuo šių išvadų pateikimo momento sudaro galimybę susipažinti su pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo medžiaga, išskyrus tarnybinio naudojimo dokumentus ir kitų ūkio subjektų komercines bei profesines paslaptis sudarančią informaciją (KĮ 12 str. 2 d.).

Dėl atitinkamos (-ų) rinkos (-ų) apibrėžimo

Pareiškėja nesutinka tiek su geografinės rinkos, tiek ir su prekės (-ių) atitinkamos (-ų) rinkos .(-ų) nustatytu apibrėžimu koncentracijos prašymo nagrinėjimo metu.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. To paties įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad prekės rinka – tai visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019) patvirtintų Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 27 punkte įtvirtinta atitinkamos rinkos apibrėžimo procesą galima apibendrinti taip: remdamasi pradine prieinama informacija ar nagrinėjamų ūkio subjektų pateikta informacija, Konkurencijos taryba dažniausiai preliminariai nustato galimas atitinkamas rinkas, kuriose turi būti nagrinėjama, pavyzdžiui, koncentracija ar konkurencijos ribojimas, o toliau paprastai yra renkami įrodymai, leidžiantys nustatyti tinkamiausią iš alternatyvių atitinkamos rinkos apibrėžimų.

Įrodymai, kuriuos Konkurencijos taryba laiko svarbiais išvadai dėl geografinės rinkos padaryti, yra nurodyti Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 43.1–43.8 papunkčiuose. Tai įrodymai apie netolimoje praeityje vykusį užsakymų nukreipimą į kitas teritorijas, pagrindinės paklausos savybės, pirkėjų ir konkurentų požiūris. Esant poreikiui, sužinoma nagrinėjamų ūkio subjektų pagrindinių pirkėjų ir konkurentų nuomonė apie geografinės rinkos ribas, kuri yra reikšminga tuo atveju, jei pagrindžiama faktine medžiaga, reikalinga išvadai apie rinkos dydį padaryti, dabartinė pirkimų geografija, importo buvimas savaime nereiškia, jog geografinė rinka yra platesnė negu Lietuvos Respublikos teritorija, prekybos srautai (tiekimų maršrutai), kliūtys ir kaštai, susiję su užsakymų nukreipimu ūkio subjektams, esantiems kitoje teritorijoje, kainodaros, pardavimo ir rinkodaros strategijų skirtumai skirtingose teritorijose. Surinktų įrodymų pagrindu yra apibrėžiama geografinė rinka, kaip lokali rinka, nacionalinė rinka, regioninė rinka ar dar platesnė geografinė teritorija (Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 44 punktas). Pagal Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 49 punktą pateikiami įvairūs veiksniai, kurie galėtų būti svarbūs apibrėžiant geografinę rinką. Tai nereiškia, kad kiekvienu atskiru atveju būtina gauti įrodymus visų veiksnių įvertinimui. Dažnai gali pakakti keleto įrodymų, kad galima būtų pagrįstai apibrėžti atitinkamą rinką.

Nutarime geografinė mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuoto ryšio technologijomis prekių rinkos buvo apibrėžtos kaip nacionalinė – lokali, apimanti Šiaulių miesto teritoriją. Konkurencijos taryba vertindama geografinės mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais prekės rinkos apibrėžimą atsižvelgė į: 1) skirtingas pareiškėjos teikiamų paslaugų kainas skirtinguose regionuose (Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio); 2) pareiškėjos teiktus paaiškinimus apie pareiškėjos teikiamų paslaugų kainų skirtumus, 3) į tai, kad pareiškėja netaiko nacionalinės kainodaros ir reaguoja į lokaliu mastu veikiančių konkurentų (Splius) taikomą kainodarą. Konkurencijos taryba vertindama geografinės mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuoto ryšio technologijomis prekių rinkos apibrėžimą atsižvelgė į: 1) Pranešime apie koncentraciją pateiktą informaciją, 2) Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje pateiktą informaciją, 3) apklaustų ūkio subjektų nuomones dėl judriojo ir fiksuoto ryšio paslaugų pakeičiamumo, 4) tai, kad pareiškėja diferencijuoja savo teikiamų mokamos televizijos retransliavimo ir interneto paslaugų rinkinio kainodarą priklausomai nuo regiono, kuriame teikia paslaugas. Atsižvelgusi į tai, Konkurencijos taryba vertino koncentracijos poveikį mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis paslaugų teikimo rinkai Šiaulių mieste.

Pareiškėja skunde nesutinka su Konkurencijos tarybos apibrėžta lokalia rinka, teigia, kad geografinė rinka turėtų būti apibrėžiama kaip apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją arba kelis atskirus miestus. Dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, jog šiuo atveju tam, kad įvertinti koncentracijos poveikį konkurencijai buvo būtina nustatyti tą geografinę rinką, kuri po koncentracijos pasikeistų esmingai. Šiuo atveju nepaisant to, kad pareiškėja skunde teigia, jog ji nesiekia veikti lokaliai, o jos taikoma kainodara yra sąlygota skirtinguose regionuose gyvenančių subjektų galimybėmis įsigyti jos paslaugas, ji nepaneigia Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjos taikoma kainodara Šiaulių mieste yra mažesnė nei Alytuje ir Panevėžyje, taip pat ir lyginant visų klientų (tiek naujų, tiek esamų) mokamas kainas. Be to, tik Šiaulių mieste ir tik Splius atžvilgiu paslaugų akcijos trukmė buvo žymiai ilgesnė nei kituose miestuose, kas leido šią įmonę laikyti artimiausiu konkurentu atitinkamoje prekės rinkoje. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, apibrėždama geografinę rinką, pagrįstai neišplėtė jos, o nustatė tik Šiaulių mieste. Pažymėtina, kad apibrėžiant geografinę rinką svarbus ne teritorijos, kurioje veikia tie patys ūkio subjektai, nustatymas, o teritorijos, kurioje konkurencijos sąlygos yra iš esmės panašios, identifikavimas. Pažymėtina, kad konkurencijos sąlygos suprantamos kaip pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai ir jiems darantys įtaką veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir sąnaudos, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.) (KĮ 3 straipsnio 7 dalis). Pats pareiškėjas netaiko nacionalinės kainodaros ir reaguoja į konkurentus išimtinai lokaliu mastu. Pareiškėjos vidiniai dokumentai taip pat rodo, kad pareiškėja susiduria su skirtingomis konkurencijos sąlygomis skirtinguose miestuose (Nutarimo 221 punktas).

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba nepagristai, vertindama pareiškėjos akciją Šiaulių mieste, neatsižvelgė į tai, kad ši akcija buvo taikyta vykstant deryboms su Splius ir išimtinai sandorio sudarymo tikslais, dėl to ja remtis tiriant konkurencijos sąlygas nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta reikalauja kiekvienos šalies įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Pareiškėja neįrodė, kad ilgalaikė akcija taikyta išimtinai sandorio sudarymo tikslais ir skirtinga kainodara nebuvo taikoma skirtinguose miestuose bei nebuvo nukreipta prieš konkretų konkurentą, kurio kontrolę siekiama įsigyti.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad buvo ignoruotas jos pateiktas ekonominis vertinimas apibrėžiant atitinkamą rinką. Pažymėtina, kad pareiškėjos užsakytas Civitta 2020 m. atliktas nepriklausomas ekonominis UAB „Cgates“ ketinimų įsigyti UAB „SPLIUS“ vertinimas iš esmės atskleidžia ekonominį ketinamo sudaryti sandorio efektą, o rinka įvertinta išskiriant potencialą ir augantį judriojo interneto vaidmenį, kas neatitinka visapusiško konkurencijos sąlygų įvertinimo ir atitinkamai pagal tai atitinkamos rinkos ir/ar geografinės rinkos apibrėžimo. Kadangi konkurencijos taryba išsamiai, argumentuotai ir objektyviai apibrėžė geografinę rinką kaip Šiaulių miesto, nebuvo teisinio pagrindo remtis nacionaliniu mastu prekės rinką apibrėžiančiomis išvadomis. Tai, kad Konkurencijos taryba išsamiai svarstė geografinės rinkos apibrėžimą, iš esmės ir patvirtina, kad pareiškėjo pateikti ekonominiai vertinimai buvo įvertinti. Vien tai, kad atsakovas nesirėmė pareiškėjo pateiktuose ekonominiuose vertinimuose pateiktu prekės rinkos ar geografinės rinkos apibrėžimu, neduoda pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas šioje dalyje neteisėtas ar nepagrįstas, ar kad apskritai nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti argumentai ir/ar įrodymai. Pažymėtina, kad pareiškėjo, suinteresuoto koncentracijos vykdymu asmens, pateikti įrodymai pagrįstai įvertinti kitų surinktų koncentracijos bylos įrodymų kontekste, neteikiant jiems didesnės įrodomosios galios.

Dėl atitinkamos prekių rinkos apibrėžimo pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė pernelyg siaurai apibrėžė atitinkamas prekės rinkas (mokamų televizijos paslaugų ir interneto paslaugų rinkas), nes iš esmės neatliko jokios pakeičiamumo analizės nelegalaus turinio ir vaizdo turinio perdavimo, palydovinės televizijos retransliavimo, nemokamos televizijos transliavimo, internetinių įtraukimo paslaugų atžvilgiu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Konkurencijos taryba 2019 m. nagrinėdama pirmą kartą pateiktą pareiškėjos pranešimą dėl koncentracijos, parengė išvadą, kurios metu buvo atlikta išsami prekės rinkos apibrėžimo analizė. Šios bylos nagrinėjimo metu Konkurencijos taryba, vertindama prekės rinkos apibrėžimą, rėmėsi anksčiau daryto tyrimo duomenimis, tačiau taip pat svarstė ir lygino, ar buvo esminių pokyčių apibrėžiant prekės rinką ir ar nėra pagrindo peržiūrėti anksčiau preliminariai apibrėžtą prekės rinką. Konkurencijos taryba Nutarime nustatė, kad esminių pokyčių nėra įvykę. Esminių pokyčių pareiškėja koncentracijos prašyme bei skunde teismui taip pat neįvardija. Tad nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad atitinkamų prekių rinkų apibrėžimas išimtinai pagrįstas 2019 m. išvadose atlikta preliminaria analize, nes Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškėjos 2020 m. pateiktą prašymą dėl koncentracijos, iš naujo rinko informaciją iš rinkos dalyvių, svarstė paties pareiškėjo pateiktą aktualią informaciją dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, vertino pareiškėjo nurodomų kitokių prekių galimumą būti pakaitalu tiek mokamos televizijos retransliavimo paslaugoms, teikiamoms nurodytais tinklais, tiek ir mažmeninės interneto prieigos paslaugoms, teikiamoms fiksuotojo ryšio technologijomis. Be to, Konkurencijos taryba gali naudotis tiek savo anksčiau atliktomis ir aktualumo nepraradusiomis analizėmis, tiek ir kitų subjektų atliktomis analizėmis. Pažymėtina ir tai, kad apibrėžiant atitinkamas prekės rinkas pirmiausia svarbi vartotojų elgsenos informacija, nes prekės rinka suvokiama kaip visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Nustatyta, kad vartotojai įsigyja mažiausius televizijos planus, nors šiuos didžiąja dalimi sudaro nemokamai transliuojami televizijos kanalai ir dėl to mokamos televizijos retransliavimo paslaugos nėra pakeičiamos su nemokamos televizijos retransliavimo paslaugomis. Ir papildomų funkcionalumų buvimas yra tik vienas iš kriterijų darant šią išvadą, tačiau ne vienintelis (TV auditorijos tyrimo rezultatai, RRT transliacijos perdavimo rinkos tyrimo ataskaita, duomenys apie vartotojų elgseną, papildomos įrangos reikalingumas ir kt.).

Dėl internetinių platformų ir vaizdo turinio perdavimo paslaugų įtraukimo į prekės rinkos apibrėžimą pažymėtina, kad dėl šių paslaugų neįtraukimo į mokamos televizijos prekės rinką išvada padaryta įvertinus eilę reikšmingų aspektų, o ne tik pareiškėjos siūlomus pavienius aspektus. Konkurencijos taryba nutarė neįtraukti į prekės rinką šių paslaugų, kadangi buvo įvertinta teikiamų paslaugų apimtis, transliacijų turinio ir papildomų funkcionalumų skirtumai. Dėl vaizdo turinio pareiškėja taip ir nepaneigė atsakovo argumentų dėl esminių paslaugų skirtumo nuo mokamos televizijos paslaugų: turinys tik užsienio kalba, nėra informacijos kanalų, neteikiamos sporto transliacijos. Konkurencijos taryba atsiliepime pastebėjo, kad pareiškėjos siūlomos paslaugų po koncentracijos nesudarytų reikšmingų pokyčių dėl paslaugų pakeičiamumo, o kai kurios pareiškėjos siūlomos įtraukti paslaugos nepakeičia, o tik vieną kitą papildo (pvz., Go3), o dar kitos apskritai negali būti pakeičiamos (pvz., interneto paslaugų rinką skirstyti į dar smulkesnes pagal greitaveiką).

Dėl argumentų, kad Konkurencijos taryba netinkamai apibrėžė interneto paslaugų prekės rinką, pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atliko išimtinai retrospektyvinę prekės rinkos analizę, visiškai ignoruojant ateities perspektyvas informacinių technologijų srityje (pvz., 5G ryšio atsiradimą). Nesutiktina su šiuo skundo argumentu, kadangi atsakovas vertino pirmiausia pareiškėjos pranešime dėl koncentracijos nurodytą informaciją (įskaitant ateities planus ir tendencijas), taip pat kitų rinkos dalyvių pateiktą informaciją (įskaitant ateities perspektyvas, technologinius pokyčius ir pan.). Nutarime išsamiai pasisakyta platesniu aspektu dėl interneto paslaugų vertinimo (79–114 punktai). Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad prekės rinka apibrėžiama siekiant koncentracijos byloje nustatyti, ar po koncentracijos bus konkurencijai atitinkamoje rinkoje padarytas itin reikšmingas poveikis ar ne. Dėl to ir ateities perspektyvos neturi būti pernelyg nutolusios nuo nagrinėjamos koncentracijos situacijos. Pareiškėjos papildomai pateikti duomenys (pvz., nurodomų kitų rinkos dalyvių įvairiais tikslais skelbiami pareiškimai apie 5G ryšio plėtrą) nerodo netolimoje ateityje įvyksiant esminių pokyčių, galinčių reikšmingai įtakoti skundžiamame nutarime nustatytos prekių rinkos apibrėžimą. RRT direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1V-56 2022 m. paskelbtas dažnių aukcionas nėra baigtas. Be to, pažymėtina, kad skirtingai nuo rinkos dalyvių, Konkurencijos taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti visapusišką ir objektyvų reikšmingos informacijos ištyrimą, t. y. negali skirti informacijai iš vieno šaltinio pernelyg didelės įrodomosios galios, ignoruojant informaciją iš kitų informacijos šaltinių. Taip pat sutiktina su atsakovo pastebėjimais, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad naujos, investicijų reikalaujančios technologijos pagrindu teikiamos judriojo ryšio paslaugos bus panašaus kainų lygio kaip ir fiksuotojo interneto paslaugos, nėra pagrįsti. Dėl to nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundo argumentų pagrindu peržiūrėti ir keisti nustatytos Interneto paslaugų prekės rinką, įtraukiant ir judriojo interneto ryšio (įskaitant planuojamo atsirasti pagal 5G technologiją) paslaugas. Nesutiktina su skundo argumentu, kad į interneto paslaugų prekės rinką Konkurencijos taryba įtraukdama tik fiksuoto interneto ryšio paslaugas išimtinai rėmėsi techninėmis paslaugų charakteristikomis. Būtent nutarime pateiktam interneto paslaugų prekės rinkos apibrėžimui buvo vertintos RRT išvados, apklaustų ūkio subjektų nuomonės, fiksuotojo ir judriojo interneto vartotojų skaičius ir pokyčio duomenys, pačios pareiškėjos pozicija, kt. Pareiškėja, akcentuodama paslaugų techninius parametrus, kokybės aspektus, nepaneigia Konkurencijos tarybos išvados apie produktų prekės rinkoje pakeičiamumą pirkėjų požiūriu pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Kaip nustatyta tyrimo metu, Splius taip pat turi galimybę pasiūlyti vartotojams spartesnį internetą savo tinkle, tačiau didžioji vartotojų dalis renkasi ir naudojasi mažesne greitaveikos siūloma alternatyva (pagal pareiškėjos pateiktus duomenis Šiaulių mieste net 85 proc. planų, vertinant tiek atskirai, tiek ir rinkinyje su televizijos paslaugomis, yra 100 Mbps planai). Be to, pareiškėjos skundo argumentus dėl fiksuotojo ryšio interneto pakeičiamumo su judriuoju interneto ryšiu paneigia vartotojų duomenų vertinimas: nors judriojo interneto ryšio vartotojų skaičius augo, tačiau fiksuotojo interneto ryšio vartotojų skaičius išlieka iš esmės stabilus (Nutarimo 100–102 punktai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos pateikti abstraktūs svarstymai apie vienų ar kitų paslaugų įtraukimą į prekės rinką (-as) nepaneigia atsakovės atlikto Konkurencijos tarybos įvertinimo dėl paslaugų pakeičiamumo. Analizuojant Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų įrodomąją galią bei juose suformuluotų išvadų pagrindimą, pareiškėjos nurodytus jų trūkumus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodyti trūkumai nepaneigia Konkurencijos tarybos padarytų išvadų, kurios remiasi koncentracijos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis bei neiškraipant faktinių aplinkybių ir nepadarant esminių vertinimo klaidų. Nutarime yra pateikiami statistiniai duomenys, apibendrinta informacija, skaičiavimų rezultatai ir jų metodologija. Statistiniai duomenys, apibendrinimai, skaičiavimai yra pagrįsti nagrinėjant koncentraciją surinktais duomenimis, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją ir siekdama gauti reikiamą informaciją, Konkurencijos taryba apklausė kitus ūkio subjektus, veikiančius Šiaulių mieste, rėmėsi Ryšių reguliavimo tarnybos pateikta oficialia informacija ir tinkamai įvertino visą pateiktą informaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti Konkurencijos tarybos nutarimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, kadangi nenustatyta, jog aptariamos koncentracijos atveju apibrėžta atitinkama rinka (mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimas IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimas fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste) būtų netinkamai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė, atsižvelgusi į aplinkybių visumą, atitinkamą rinką apibrėžė tinkamai. Jokių teisės aktų, reguliuojančių su rinkos apibrėžimu susijusius klausimus, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Dėl koncentracijos poveikio ir jo masto įvertinimo

Pareiškėja teigia, jog Konkurencijos taryba nenustatė pareiškėjai daromų kitų konkurentų spaudimo. Pažymėtina, jog Konkurencijos taryba labai detaliai ir išsamiai analizavo kitų ūkio subjektų galimai daromą spaudimą pareiškėjai, ir padarė išvadą, jog kiti ūkio subjektai pareiškėjai nedaro jokio reikšmingo spaudimo (pvz., pati pareiškėja pagal vidinius įmonės dokumentus nejaučia ir neprognozuoja reikšmingo konkurencinio spaudimo iš UAB „BALTICUM TV“ pusės). Konkurencijos taryba tai pat nustatė, kad pareiškėja taikydama atitinkamą kainodarą būtent Šiauliuose ilgalaikėmis akcijomis darė spaudimą UAB „SPLIUS“. Po koncentracijos pareiškėja nebeturėtų konkurento, kuris atsvertų jos daromą spaudimą. Pareiškėjos teiginiai apie kitų ūkio subjektų daromą spaudimą yra abstraktūs, nepaneigiantys Konkurencijos tarybos atliktos analizės.

Koncentracijos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2019 m. pareiškėjos tinklas dengė 66,86 proc. rinkos Šiaulių mieste, o UAB „SPLIUS“ tinklas 86,68 proc. Paslaugų teikimo tinklai iš esmės persikloja. Be to, gyvenamųjų patalpų, kurias savo tinklais dubliuoja pareiškėja ir Splius Šiaulių mieste procentas nuo visų toje savivaldybėje esančių gyvenamųjų patalpų siekė 66,86 proc. 2019–2020 metais daugiausia vartotojų, nutraukusių sutartį su pareiškėja, perėjo prie UAB „SPLIUS“ teikiamų paslaugų. Splius yra artimiausias pareiškėjos konkurentas, kadangi didžiajai daliai vartotojų UAB „SPLIUS“ buvo antras pasirinkimas po pareiškėjos. Taigi abi bendrovės teikia mažmeninės interneto prieigos paslaugas naudojant fiksuoto ryšio technologijas ir šios paslaugos apima paslaugas, teikiamas FTTx, belaidžiu ryšiu ir KTV tinklais juridiniams ir fiziniams asmenims. Po koncentracijos įgyvendinimo pareiškėja Šiaulių mieste žymiai padidintų savo įtaką minėtoje rinkoje ir tai darytų įtaką mokamos televizijos retransliavimo paslaugų kainoms Šiaulių mieste – vartotojams būtų panaikinta galimybė įsigyti mokamos televizijos retransliavimo paslaugas, interneto paslaugas konkurencingomis kainomis. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėja galėtų pakelti kainas virš nacionalinio paslaugų kainų lygio. Mažai tikėtina, kad kiti ūkio subjektai ateityje sudarytų konkurencinį spaudimą po koncentracijos susijungusiam ūkio subjektui.

Taigi, įgyvendinus koncentraciją, būtų panaikinta svarbi konkurencinė jėga tarp koncentracijos dalyvių ir po koncentracijos susijungęs ūkio subjektas turėtų galimybę pakelti televizijos ir interneto paslaugų kainas Šiaulių mieste. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad tikimybė, jog artimiausiu metu Lietuvoje naujas ūkio subjektas pradės teikti televizijos ir interneto paslaugas, yra labai nedidelė. Konkurencijos tarybos surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susijungiantys ūkio subjektai turi didelę rinkos dalį, jie yra artimi konkurentai, ypatingai reaguodami į vienas kito kainodaros pokyčius bei vertinant vartotojų elgseną, pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti televizijos ir interneto paslaugų tiekėją, mažai tikėtina, kad konkurentai padidintų pasiūlą, jeigu televizijos ir interneto paslaugų kaina padidėtų. Tad sutiktina su atsakovo išvada, kad koncentracijos metu planuojamas susijungimas panaikintų svarbią konkurencinę jėgą: rinkoje nebebus ūkio subjekto, kuris galėtų atsverti dėl konkurencijos padidėjusios susijungusių ūkio subjektų įtaką atitinkamoje rinkoje bei varžyti koncentracijos dalyvių elgseną taip, kad jie negalėtų padidinti televizijos ir interneto paslaugų įkainių. Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Lietuvoje pradėtų veikti naujas ūkio subjektas. Įvykdžius koncentraciją vartotojams ženkliai sumažėtų galimybė pasirinkti kitus tiekėjus bei liktų pasirinkimas tik tarp dviejų ūkio subjektų – Telia Lietuva ir pareiškėja. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų turimos rinkos dalys kiekvienoje atitinkamoje rinkoje įvertintos pagal pardavimų apimtį (70–80 proc.) ir pardavimų vertę (60–70 proc.) (Nutarimo 4 ir 5, 10 ir 11 lentelės). Taip pat, siekiant išmatuoti koncentracijos lygius, atsakovas rėmėsi Herfindahl-Hirschman indeksu (HHI), kuris gali suteikti informacijos apie rinkoje po susijungimo esantį konkurencinį spaudimą (6,7 lentelės ir 12-13 lentelės). Pažymėtina, kad šį indeksą naudojo ir pareiškėjos pateikto ekonominio vertinimo rengėjai kaip tinkamą, nors, netinkamai įvertinus geografinę prekės rinką, dydžiai gauti netikslūs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos plėtimasis dėl koncentracijos pats savaime galėtų sukelti neigiamų pasekmių – itin apriboti smulkių atitinkamos rinkos dalyvių įėjimo į šią rinką galimybes, o tai neabejotinai darytų įtaką televizijos ir interneto paslaugų kainoms Šiaulių mieste. Nustačiusi, kad nagrinėjama koncentracija gali sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį arba itin apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje bei atsižvelgusi į tai, kad koncentracija tokiu atveju gali būti leidžiama tik nustačius tam tikras koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, būtinas užkirsti kelią minėtų neigiamų padarinių konkurencijai atsiradimui, Konkurencijos taryba pagrįstai vertino pareiškėjos galimybę vykdyti koncentraciją su jos nurodytomis sąlygomis ir įsipareigojimais. Pažymėtina, kad net ir padarius išvadą, jog pareiškėja nesiimtų piktnaudžiavimo veiksmų, tai argumentacijos dėl padidėjusio konkurencijos ribojimo Šiaulių mieste, įvykus koncentracijai, nekeistų. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos planuojama taikyti kainodara taikomomis vartotojams ilgalaikėmis akcijomis po koncentracijos būtų pakankama, jog jai taptų nepelninga pakelti kainą, juolab, kad planuojama atsisakyti mažas vidutines pajamas iš vartotojų generuojančių analoginės televizijos paslaugų. 

Pareiškėja, teikdama pavienius argumentus dėl neva netinkamo koncentracijos poveikio vertinimo, nepaneigia atsakovo atlikto platesnio koncentracijos poveikio įvertinimo (Nutarimo 3.1.1.1.2 ir 3.1.2.1.2 dalys). Sutiktina, kad klientų elgsenos duomenys yra tinkamas įrodymas vertinant, jog dėl koncentracijos apibrėžtose atitinkamose rinkose nebeliktų artimiausio pareiškėjos konkurento, o pati pareiškėja turėtų itin dideles rinkos dalis, o aplinkybės dėl klientų migracijos patvirtina UAB „Cgates“ ir UAB „SPLIUS“ kaip konkurentų artumą.

Pareiškėjos argumentas, kad poveikis koncentracijai netinkamai įvertintas, kadangi neįvertinta pareiškėjos ir UAB „SPLIUS“ teikiamų paslaugų kokybė ir iš esmės lyginti nesulyginami dalykai. Šiuo aspektu nustatyta, kad UAB „SPLIUS“ teikia tas pačias televizijos paslaugas kaip ir pareiškėja ar Telia Lietuva, papildomai teikdama analoginės televizijos paslaugą, kurios kiti paslaugų teikėjai atsisakė dėl galimai nebepažangios, tačiau faktiškai mažesnes vidutines pajamas iš vartotojo generuojančios, technologijos. Įvertinus apibrėžtą geografinę rinką bei Šiaulių miesto vartotojų preferencijas pagrįstai padaryta išvada, kad KTV tinklais teikiama analoginė televizija tenkina vartotojų poreikius. Tai, kad dalis vartotojų atsisako šios paslaugos yra iš esmės nulemta ne jų perėjimo prie neva kokybiškesnės paslaugos, o tai, kad rinkos dalyviai, įskaitant pareiškėją, analoginę televiziją atjungia. Dėl to sutiktina su nutarime padaryta išvada, kad analoginės televizijos paslaugą siūlantys paslaugos teikėjai sudaro konkurencinį spaudimą pareiškėjai, o analoginės televizijos paslaugas vartotojai vertina kaip pakaitalus pareiškėjos akcentuojamai pažangesnei ar kokybiškesnei televizijai. Tad pareiškėja neįrodė, kad planuojama koncentracija sukurtų vartotojams papildomą naudą kokybės prasme, nes UAB „SPLIUS“ vartotojai ir be koncentracijos turi galimybę rinktis skaitmeninės kabelinės televizijos ar IPTV paslaugas (tiek iš UAB „SPLIUS“, tiek iš kitų paslaugos tiekėjų). Paties pareiškėjo pateikto Brand Health 2019 m. tyrimu UAB „SPLIUS“ klientams daug svarbiau mažos kainos kriterijus nei investicijos į technologijas (48 proc.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Konkurencijos tarybos Nutarime padarytos išvados dėl koncentracijos poveikio ir jo masto  atitinkamai rinkai vertinimo yra pagrįstos.

Dėl pareiškėjos įsipareigojimų įvertinimo

Pareiškėja iš esmės nesutinka, jog jos pateikti įsipareigojimai, jei jau laikyti, kad po koncentracijos bus reikšmingai apribota konkurencija, nėra tinkami atsverti galinčioms atsirasti po koncentracijos konkurencijos problemoms spręsti.

Pareiškėjas pateikė įsipareigojimą galimoms konkurencijos problemoms spręsti: atskirti dalį turto, teisių ir pareigų, susijusių su verslu Šiaulių mieste (8555 sutartys su unikaliais klientais, infrastruktūra ir tinklo sprendimais, padengiant 747 namus, kt.), šios dalies pagrindu įkurti dukterinę įmonę (UAB „Šiaulių tinklas“), o pastarosios akcijas perleisti UAB „BALTICUM TV“.

Iš pareiškėjos vidinių įmonės dokumentų nustatyta, kad pareiškėja po koncentracijos nesitiki aršios konkurencijos. Įmonės valdybai pristatant Splius įsigijimo eigą nurodoma, kad didžiausią pareiškėjos sinergijų dalį sudarys pajamų augimas po sandorio (Nutarimo 326 punktas). Dėl įsipareigojimų taip pat pagrįstai atsakovas vertino ir iš UAB „BALTICUM TV“ gautus duomenis (verslo planas, medžiagos 4 t., 1–36, 12 t., 1–20, papildomi paaiškinimai, medžiagos 8 t., 119–125, 15 t., 81–82).

Pareiškėja nekvestionuoja aplinkybės, kad Konkurencijos taryba pagrįstai atsižvelgė į Europos Komisijos pranešime dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 802/2004 (2008/C237/01), nurodytą koncentracijos bylose įsipareigojimų tikslą – pašalinti identifikuotas abejones dėl konkurencijos ir užtikrinti konkurencingas rinkos struktūras. Dėl to įsipareigojimų turi pakakti konkurencijos problemoms visiškai spręsti ir jie turi būti išsamūs ir visais atvejais veiksmingi (2, 6, 9 ir 15 punktai). Tuo tikslu buvo vertintas pareiškėjos nurodomo potencialaus verslo dalies pirkėjo tinkamumas, įskaitant potencialaus nurodomo pirkėjo patirtį ir gebėjimus plėtoti veiklą: nors Šiaulių mieste veikla plėtojama virš 10 metų, tačiau pirkėjai nėra linkę rinktis UAB „BALTICUM TV“ paslaugų, įmonės veikimas kituose miestuose nesudarė konkurencinio spaudimo taikyti atskiras lokalias akcijas kaip UAB „SPLIUS“ Šiaulių mieste (Nutarimo 316 punktai). Be to, pagal pareiškėjo turimo Šiaulių mieste verslo dalis (pagal pardavimų apimtį ir vertę apie 0-10 proc. mokamos televizijos retransliavimo ir 10-20 proc. interneto paslaugų teikimas), įvertinus planus atsisakyti analoginės televizijos paslaugos ir pareiškėjo įgyjamos įmonės valdomą tinklą ir turimą didelę atitinkamą rinkos dalį, pagrįstai Konkurencijos taryba sprendė, kad siūlomas pareiškėjo įsipareigojimas konkurencijos problemoms po koncentracijos spręsti yra netinkamas.

Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovė neįvertino ar netinkamai vertino kitų konkurentų daromą spaudimą atitinkamoje rinkoje, kadangi skundžiamame nutarime išsamiai aptarti rinkos dalyviai, jų turimos rinkos dalys pagal pardavimų vertę ir apimtį ir pagrįstai padaryta išvada, jog jų daromas spaudimas neatsvers iš rinkos po koncentracijos pasitrauksiančios didžiausios pareiškėjo konkurencinės jėgos – UAB „SPLIUS“ – daromo konkurencinio spaudimo. Pareiškėja, pateikdama pavienius kai kurių paslaugų tiekėjų duomenis, nepagrįstai teigia, jog išvados, padarytos remiantis analizuotų duomenų visuma, yra nepagrįstos.

Dėl procedūrinio pobūdžio garantijų užtikrinimo

Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonės ir realizuoti teisę į gynybą administracinės procedūros metu, kadangi visa su įsipareigojimų vertinimu susijusi informacija nebuvo ir nėra prieinama. Konkrečiai pareiškėja nurodo, kad negalėjo susipažinti su UAB „BALTICUM TV“ komercinę paslaptį sudarančia informacija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiesiogiai su byla susijusios šalys turi teisę po pranešimo apie koncentraciją ir įsipareigojimų vertinimo susipažinti su bylos medžiaga, be kita ko, atsižvelgiant į teisėtus įmonių verslo paslapčių apsaugos interesus, nes ši teisė susipažinti su dokumentais neapima susipažinimo su konfidencialia informacija ar su tiesiogiai su byla nesusijusių ūkio subjektų pateiktais dokumentais. Pažymėtina, jog pagal KĮ 21 straipsnio 1 dalį konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Konkurencijos taryba neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia advokato profesinę paslaptį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konkurencijos taryba turi teisę atskleisti pažeidimu įtariamiems subjektams teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti. Prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą atskleisti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, ūkio subjektui, kurio komercines ar profesines paslaptis norima atskleisti, pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus. Įvertinusi ūkio subjekto paaiškinimus, Konkurencijos taryba priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis, jeigu ūkio subjektas nepagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti, arba sprendimą neatskleisti komercinių ar profesinių paslapčių, jeigu ūkio subjektas pagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti. Jeigu Konkurencijos taryba negauna ūkio subjekto paaiškinimų, ji priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis.

Be to, šiuo atveju, kaip jau minėta, koncentracijos bylose numatyta speciali taisyklė dėl susipažinimo su kitų ūkio subjektų komercines paslaptis sudarančia informacija – KĮ 12 str. 2 d.

Pareiškėja skunde nekelia klausimo dėl ūkio subjekto nedalyvaujančio koncentracijoje komercinių paslapčių apsaugos, t. y. ji nekvestionuoja Konkurencijos tarybos nustatyto UAB „BALTICUM TV“ pateiktų dokumentų statuso (ūkio subjekto komercinė paslaptis), atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėja neturi teisės susipažinti su tiesiogiai byloje nedalyvaujančio ūkio subjekto pateiktais dokumentais, kurie atitinka komercinės paslapties kriterijus. Šioje byloje nustatyta, jog UAB „BALTICUM TV“ yra pareiškėjos konkurentas užsiimantis panašia ūkine komercine veikla, todėl tokio pobūdžio informacijos atskleidimas būtų žalingas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad Nutarime nėra atskleista visa UAB „BALTICUM TV“ Konkurencijos Tarybai pateikta informacija, tačiau ginčijamas Nutarimas, kuriuo atliktas įvertinimas dėl pareiškėjos prašymo dėl koncentracijos ir įsipareigojimų yra aiškus, išsamus, išvados paremtos įrodymais. UAB „BALTICUM TV“ nėra koncentracijos dalyvis ar kontroliuojantis subjektas, o pareiškėja šiuo atveju nėra baudžiama už konkurencijos teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Konkurencijos taryba, vertindama koncentracijos poveikį kainoms, pakeitimus, UAB „BALTICUM TV“ pateiktą informaciją Nutarime iš dalies atskleidė, t. y. atleista apibendrinta informacija apie konkurento UAB „BALTICUM TV“ rinkos dalį ir jos daromą konkurencinį spaudimą pareiškėjai. Taigi esminė informacija, kurios pagrindu galima suprasti, kodėl pareiškėjai neleidžiama atlikti koncentracijos Nutarime yra pateikta, kaip ir esminiai argumentai dėl pareiškėjos pateiktų įsipareigojimų netinkamumo (nepakankamumo) po koncentracijos galinčioms atsirasti konkurencijos problemoms spręsti. Be to, kaip teisingai pastebėjo Konkurencijos taryba atsiliepime, neatskleisti tam tikri duomenys apie konkurentą netrukdo pareiškėjai ginti savo teises, t. y. tai, kad nėra atleisti konkretūs konkurento rinkos dalies duomenys ar komercinę jautrią įmonės vidaus informaciją sudarantys duomenys, netrukdo pareiškėjai suprasti UAB „BALTICUM TV“ užimamą rinkos dalį iš pateiktų apibendrintų duomenų, arba kreiptis į komercinės paslapties turėtoją dėl leidimo susipažinti su jo paslaptimi.

Taip pat pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas privalėjo koncentracijos pagal pareiškėjos pranešimą byloje procedūros dalyviu pripažinti ir UAB „BALTICUM TV“, tačiau Konkurencijos įstatymas numato, kas yra koncentracijos procedūros dalyvis. Nurodomas subjektas, kaip ir kiti apibrėžtoje atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, buvo duomenų šaltinis tiek dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, tiek dėl paslaugų pakeičiamumo, tiek ir papildomai dėl pareiškėjo įsipareigojimų vertinimo. Gauti nurodyto potencialaus verslo dalies pirkėjo verslo planai, papildomi paaiškinimai, įvertinus juos visumoje su pareiškėjos nurodomais duomenimis, identifikuotomis po koncentracijos konkurencijos problemomis, buvo pakankami ir išsamūs pagrįsti išvadą dėl potencialaus pirkėjo netinkamumo šiuo atveju.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo bendrųjų reikalavimų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo antrojo (viešojo administravimo pagrindai) ir trečiojo (administracinės procedūros ypatumai) skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. To paties įstatymo 1 straipsnio 7 dalis nustato, kad šio įstatymo 33 (ūkio subjektų veiklos patikslinimai) ir 37 (poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas) straipsniai netaikomi atliekant nelegalaus, nedeklaruoto darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos priežiūrą, taip pat mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, asmens duomenų apsaugos priežiūrą, didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimo priežiūrą ir konkurencijos priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams.

Dėl to skunde nurodomais aspektais nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos esminės procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti visapusišką, išsamų ir objektyvų pranešimo dėl koncentracijos išnagrinėjimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą Nutarimą nėra teisinio pagrindo. Konkurencijos tarybai pagrįstai konstatavus, kad pareiškėjos nurodomas potencialus verslo dalies pirkėjas nėra tinkamas konkurencijos problemoms, kurios gali kilti po koncentracijos, spręsti, nutarimas atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją pareiškėjai įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“, akcijų ir perimant vienvaldę įmonės kontrolę laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kiti pavieniai pareiškėjos skundo argumentai dėl atskirų tyrimo detalių, nekonkretizuojant jų įtakos ar esminės reikšminės tyrimo išvadoms, plačiau neaptartini kaip nedarantys įtakos skundžiamo nutarimo esminėms išvadoms ir atliktam ekonominiam vertinimui. Tad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiškėjos UAB „Cgates“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.