Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cgates“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba, atsakovas) 2021 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 1S-67 (2021) „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ įsigyjant 100 proc. SPLIUS, UAB akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba koncentraciją, kuriai ginčijamu Nutarimu atsisakyta duoti leidimą, analizavo antrą kartą ir Nutarime rėmėsi pirmojo koncentracijos nagrinėjimo metu padarytomis preliminariomis tyrimo išvadomis. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. sausio 24 d. pateikė Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją. Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros grupė 2019 m. birželio 6 d. priėmė Koncentracijos nagrinėjimo išvadas, kuriose koncentracijos veikiamomis atitinkamomis rinkomis įvardintos mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkama rinka (televizijos rinka) bei mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkama rinka (interneto rinka) (toliau – ir 2019 m. išvados). Tyrimo metu nustatyta, kad koncentracijos pagrindu atitinkamose rinkose būtų itin apribota konkurencija ir, atitinkamai, padarytos preliminarios išvados dėl koncentracijos galimo konkurencijos apribojimo. Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. pateikė prašymą nutraukti 2019 m. pranešimo nagrinėjimo procedūrą, o Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 1S-96 (2019) nutraukė 2019 m. Pranešimo nagrinėjimo procedūrą (toliau – ir 2019 m. Nutarimas). 2019 m. Nutarimo aprašomojoje dalyje Konkurencijos taryba glaustai pacitavo preliminarias 2019 m. išvadas, toliau nevertinusi jų teisingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, pakartotinai siekdamas įgyti UAB „Splius“ kontrolę, 2020 m. gruodžio 11 d. Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie koncentraciją. Kartu su šiuo pranešimu pateikė ir įsipareigojimus (toliau – ir Įsipareigojimai), kuriuos įgyvendinant nuo pareiškėjo būtų atskirta turto, teisių ir pareigų dalis, faktiškai sudaranti pareiškėjo verslą Šiaulių mieste, bei šios dalies pagrindu būtų įkurta dukterinė įmonė – UAB „Šiaulių tinklas“. Į pastarąją bendrovę būtų perkelta: a) sutartys su unikaliais klientais; b) infrastruktūra ir tinklo sprendimai, padengiantys atitinkamą skaičių namų; c) televizijos ir interneto paslaugų stotys; d) kiti gyvybingam ir konkurencingam verslui reikalingi turto, infrastruktūros, administraciniai ir žmogiškieji ištekliai. Šiaulių tinklo 100 proc. akcijų nuosavybės teisės būtų perleistos UAB „Balticum TV“, Konkurencijos tarybai patvirtinus pastarosios įmonės, kaip įgijėjo, tinkamumą. Konkurencijos tarybos Susijungimų priežiūros grupė 2021 m. birželio 8 d. priėmė Koncentracijos nagrinėjimo išvadas Nr. 9D-1 (toliau – ir 2021 m. išvados), kuriose Koncentracijos veikiamomis atitinkamomis rinkomis įvardintos tos pačios televizijos paslaugų ir interneto paslaugų rinkos. 2021 m. Tyrimo išvadose iš esmės pakartotos 2019 m. išvados, papildomai glaustai apibūdinant pareiškėjo pasiūlytus Įsipareigojimus Konkurencijos taryba 2021 m. birželio 23 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo, remdamasi 2021 m. išvadomis, atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją. Nutarime nurodytos preliminariai nustatytos Koncentracijos keliamos konkurencijos problemos; konstatuota, kad pareiškėjo pasiūlyti Įsipareigojimai, pasirenkant UAB „Balticum TV“ kaip Šiaulių tinklo pirkėją, nepašalina dėl įgyvendinamos koncentracijos kilsiančių konkurencijos problemų.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos priimtu Nutarimu, teigė, jog tiek 2021 m. Tyrimo išvadose, tiek skundžiamame Nutarime pateikti argumentai, neva patvirtinantys Konkurencijos tarybos išvadas UAB „Balticum TV“ nesant tinkamu įgijėju, pareiškėjui nebuvo atskleisti dėl jų tariamo konfidencialaus pobūdžio. Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos vykdytos administracinės procedūros metu buvo padaryti šiurkštūs procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių negalėjo būti priimtas pagrįstas ir teisėtas administracinis aktas. Pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti savo nuomonės dėl Koncentracijos poveikio vertinimo, nes iš esmės visi Konkurencijos tarybos argumentai, susiję su pasiūlytais įsipareigojimais, buvo užslaptinti. Pareiškėjo teigimu, esminio Koncentracijos vertinimo klausimo – Įsipareigojimų vertinimo – visiškas užslaptinimas ir nesudarymas sąlygų pateikti paaiškinimus, prieštarauja teisės aktų ir teismų jurisprudencijos nustatytiems reikalavimams.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba skundžiamame Nutarime netinkamai apibrėžė atitinkamas rinkas. Pasak pareiškėjo, atsakovas į televizijos paslaugų rinkos apibrėžimą nepagrįstai neįtraukė nemokamos televizijos transliavimo paslaugų, palydovinės televizijos retransliavimo paslaugų, internetinių platformų, nelegalaus turinio ir vaizdo turinio perdavimo paslaugų, neatliko jokios pakeičiamumo analizės šių paslaugų atžvilgiu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba išvadas dėl nemokamos televizijos transliavimo paslaugų, palydovinės televizijos retransliavimo paslaugų ir vaizdo turinio perdavimo paslaugų neįtraukimo į televizijos rinkos apibrėžimą Nutarime iš esmės grindė 2019 m. išvadose atlikta preliminaria analize, nors 2019 m. nutarimu Konkurencijos taryba nepatvirtino 2019 m. išvadų ir juo tik nutraukė 2019 m. pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą pareiškėjui atsiėmus 2019 m. pranešimą. Pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba, apibrėždama Televizijos paslaugų ir Interneto paslaugų rinkas (tiek prekės, tiek geografines), neįvykdė viešojo administravimo subjektams taikomo imperatyvo ištirti visas svarbias aplinkybes, nevertino ir neanalizavo rinkos apibrėžimui ypač reikšmingų įrodymų, turimus duomenis analizavo neobjektyviai, selektyviai ir neatsižvelgdama į vykdomo tyrimo kontekstą. Pareiškėjas skunde pateikė konkrečius pavyzdžius, kaip tokia analizė skundžiamame Nutarime privedė prie netikslių (o kartais ir faktų neatitinkančių), prieštaringų ir nenuoseklių išvadų dėl koncentracijos nagrinėjimo tikslais apibrėžtinų atitinkamų rinkų.

5. Pareiškėjas teigė, kad Konkurencijos taryba taip pat nevertino pareiškėjo 2020 m. pranešime apie koncentraciją nurodytų aplinkybių, kurios iš esmės paneigė 2019 m. išvadose pateiktus argumentus dėl tam tikrų paslaugų pakeičiamumo. Pareiškėjas mano, kad Konkurencijos taryba paslaugų tarpusavio nepakeičiamumą grindė pavienių ūkio subjektų samprotavimais, neįvertindama šių samprotavimų teisingumo ir patikimumo bei neatlikusi išsamios, nepriklausomos pakeičiamumo analizės. Pasak pareiškėjo, Konkurencijos tarybos analizė yra selektyvi ir prieštaringa, nes Konkurencijos taryba, naudodama su paslaugos ypatumais (kaina, paslaugų apimtis, funkcionalumas, papildomas turinys ir kt.) susijusius pakeičiamumo kriterijus ir būtent jų pagrindu į Televizijos paslaugų rinką neįtraukdama kitų skunde nurodytų pakeičiamų paslaugų, tų pačių kriterijų nebenaudojo į rinkos apibrėžimą įtrauktų Televizijos paslaugų atžvilgiu.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Taryba, Nutarime vertindama judriojo interneto ir Interneto paslaugų pakeičiamumą, iš esmės rėmėsi tik Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) duomenimis bei rinkos dalyvių apklausos metu surinktais atsakymais, atskirai neįvertindama tokios informacijos tikslumo, patikimumo ir reikšmės rinkos apibrėžimui bei neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo. Be to, Konkurencijos tarybos išvados dėl 5G ryšio įtakos vertinant paslaugų pakeičiamumą yra grįstos vien subjektyvia kitų ūkio subjektų pateikta nuomone ir neatitinka objektyvios realybės, nes 5G technologija jau veikia ir visa apimtimi bus įdiegta artimiausioje ateityje. Pareiškėjas akcentavo, kad Konkurencijos taryba neatliko respondentų pateiktos informacijos patikimumo ir teisingumo analizės. Konkurencijos taryba taip pat neanalizavo, su kokiomis greitaveikos problemomis susiduria interneto paslaugų klientai esant fiksuotų tinklų apkrovai, bei nevertino, ar teorine interneto paslaugų sparta vartotojai išties gali pasinaudoti, pavyzdžiui, namuose įsirengę bevielio interneto maršrutizatorių.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba, vertindama koncentracijos dalyvių rinkos dalis po koncentracijos bei rinkų koncentruotumo laipsnį, ignoravo esminę aplinkybę, kad pareiškėjas koncentraciją įsipareigojo vykdyti prisiimdamas verslo atskyrimo įsipareigojimus, pagal kuriuos pareiškėjas būtų perleidęs visą savo verslą Šiaulių mieste verslo dalies įgijėjui UAB „Balticum TV“. Konkurencijos taryba, vertindama koncentracijos poveikį tiek Televizijos paslaugų, tiek Interneto paslaugų rinkoje, analizavo, kokį konkurencinį spaudimą vienas kitam daro pareiškėjas ir UAB „Splius“ ir kiek artimi yra šios įmonės konkurentai. Pareiškėjas pažymėjo, kad infrastruktūros pagrindu vertinant koncentracijos dalyvių artumą buvo visiškai ignoruota esminė aplinkybė, jog skiriasi pareiškėjo ir UAB „Splius“ naudojama paslaugų teikimo technologija, nuo kurios priklauso kokios apimties, kokybės ir funkcionalumo paslaugas gaus galutiniai paslaugos gavėjai. Pareiškėjas mano, kad, kaip ir Televizijos paslaugų atveju, vertinant konkurencinį artumą, didesnę įtaką turi ne naudojamos infrastruktūros tipas; vertinant teikiamų paslaugų kokybę, reikėtų vertinti ne tik technologiją, kuria teikiamas ryšys, tačiau ir tiekėjo turimą techninę įrangą (ryšio siųstuvai ir imtuvai pastotėse).

8. Pareiškėjas teigė, kad Konkurencijos taryba išvadas dėl UAB „Splius“ daromo konkurencinio spaudimo pareiškėjui nepagrįstai grindė paties pasirengimo koncentracijai nulemta pareiškėjo kainodara. Pasak pareiškėjo, Konkurencijos taryba nei nustatė iš tiesų objektyvų status quo, kuris būtų atskaitos taškas vertinant, kokias pasekmes galėtų sukelti koncentracija, nei pagrindė, kodėl konkurencijos sąlygas iki koncentracijos galima laikyti pakankamai objektyviomis, kad jų pagrindu atlikta poveikio analizė galėtų būti laikoma teisėta. Pareiškėjas pažymėjo, kad sprendimas neleisti vykdyti koncentracijos negali būti priimtas remiantis bendra rinkos struktūra, t. y. tais veiksniais, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo koncentracijos. Koncentracija negali būti uždrausta, net jeigu konkurencijos sąlygos pablogėja po koncentracijos įgyvendinimo, jei toks pablogėjimas būtų atsiradęs ir nesant koncentracijos. Anot pareiškėjo, Konkurencijos taryba konkurencijos sąlygų pasikeitimą rinkoje nepagrįstai tiesiogiai siejo su koncentracija ir nevertino, kad rinkos pokyčiai, tariamai pagrindžiantys Konkurencijos tarybos įvardintą žalos teoriją, vyksta nepaisant koncentracijos.

9. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba nevertino, ar identifikuotos neigiamos pasekmės rinkoje yra tikėtinos pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų kontekste. Teigė, kad jis pateikė įsipareigojimus, kurių pagrindu siekė vykdyti koncentraciją, UAB „Balticum TV“ perleisdamas dalį verslo. Pareiškėjo nuomone, UAB „Balticum TV“ turi tinkamus finansinius išteklius, skirtus išsaugoti bei plėtoti šį verslą kaip gyvybingą ir aktyvų konkurentą. Beveik visas jo tinklas pasiekia tuos pačius vartotojus, kuriuos pasiekia ir UAB „Splius“ išplėtotas tinklas, dėl ko UAB „Balticum TV“, įgijęs Šiaulių tinklą, įgautų faktines galimybes konkuruoti su UAB „Splius“. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Balticum TV“ taptų artimiausiu konkurentu UAB „Splius“ tinklo pagrindu funkcionuojančiam verslui, todėl, atsižvelgiant į UAB „Balticum TV“ finansinį interesą gauti investicinę grąžą, galima preziumuoti, kad šis imtųsi agresyvios konkurencinės strategijos pareiškėjo perimtino UAB „Splius“ verslo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, nepaisant to, jog Šiaulių mieste pasikeistų interneto ir televizijos paslaugų rinkos lyderis, konkurencinė padėtis šiose rinkose išliktų iš esmės nepakitusi.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino kitų konkurentų daromą konkurencinį spaudimą – UAB „Mezon“ savo paslaugas teikia visame Šiaulių mieste. Tai reiškia, kad visi UAB „Splius“ ir pareiškėjo klientai gali kaip alternatyvą šiuo metu turimoms paslaugoms rinktis šio dalyvio paslaugas. Pasak pareiškėjo, ši aplinkybė UAB „Mezon“ suteikia esminį pranašumą, nes klientams nusprendus keisti paslaugų tiekėją, pastarasis savo paslaugas gali pasiūlyti visiems Šiaulių miesto gyventojams. Pareiškėjas akcentavo, kad UAB „Bitė Lietuva“ (duomenys neskelbtini). Šis ūkio subjektas įsigijo minėtose rinkose veikiantį konkurentą UAB „Mezon“. UAB „Bitė Lietuva“ reikšmingam rinkos dalies didinimui turi ne tik tam reikalingus finansinius resursus, tačiau ir tam būtinus platinimo tinklus. Pareiškėjas mano, kad Konkurencijos taryba neįvertino klientų galimybių keisti paslaugos tiekėją tokiomis rinkos sąlygomis, kai itin didelius resursus turintis paslaugų teikėjas atvirai siekia vykdyti agresyvią plėtrą rinkoje.

11. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui prieinama informacija ginčijamame Nutarime yra pakankama jam suprasti Konkurencijos tarybos esminius argumentus. Užslaptinta informacija iš esmės nesutrukdė pareiškėjui teisės ginčyti padarytų išvadų.

13. Atsakovas teigia visapusiški išnagrinėjęs koncentraciją ir to pagrindu padarytos išvados buvo pateiktos 2019 m. Išvadose. 2019 m. Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros grupė atliko visą koncentracijos nagrinėjimą, kuris buvo išdėstytas 2019 m. Tyrimo išvadose, o 2019 m. birželio 7 d. šios išvados buvo išsiųstos pranešimą apie koncentraciją pateikusiam ūkio subjektui. Atsižvelgiant į tai, kad gavęs minėtas išvadas pareiškėjas atsisakė vykdyti koncentraciją, Konkurencijos tarybai 2019 m. Nutarime nebebuvo poreikio atlikti galutinį vertinimą dėl rinkų apibrėžimo. Vertindama koncentraciją, Konkurencijos taryba gali remtis informacija iš įvairių šaltinių, o ankstesnių išvadų vertinti kaip nereikšmingų ir / ar nepatikimų nėra jokio pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad rinko ir analizavo duomenis bei nustatė, jog nėra reikšmingo pokyčio nuo 2019 m. padarytų išvadų. Be to, pareiškėjas pranešime apie koncentraciją pats pasiūlė tokį prekės rinkos apibrėžimą, kuris iš esmės atitiko 2019 m. Išvadose (ir 2019 m. Nutarime) pateiktą prekės rinkos apibrėžimą, t. y. pareiškėjas nurodė, jog siūlo atitinkamą rinką apibrėžti kaip mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVBT ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamą rinką.

14. Atsakovas nurodė, kad nors neatmestina, jog vertinant paklausos pakeičiamumą atitinkama rinka galėtų būti dar labiau skaidoma, atsižvelgiant į skirtingą kanalų skaičių turinčias ir skirtinguose kainų rėžiuose esančias paslaugas, pareiškėjas nepaaiškino, kokia būtų to prasmė, kaip tai keistų vertinimą. Atitinkamos rinkos apibrėžimas yra priemonė konkurencijos riboms tarp įmonių nustatyti ir apibrėžti, o pagrindinis jo tikslas – sistemingai nustatyti konkurencijos ribojimus, su kuriais susiduria tam tikros įmonės. Kad tam tikras produktas patektų į prekės rinką, jis neturi būti identiškas nagrinėjamai prekei, o turi būti tinkamas pakaitalas.

15. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, kritikuodamas Konkurencijos tarybos rinkos apibrėžimą, negali pateikti argumentuotos pozicijos, kokį rinkos apibrėžimą jis laiko tinkamu. Pareiškėjas, atitinkamoje rinkoje veikiantis ūkio subjektas, pateikė lakoniškus ir abstrakčius galimų alternatyvų pasvarstymus, o ne nuoseklią, pagrįstą poziciją, koks konkrečiai, jo nuomone, yra tinkamesnis nei Konkurencijos tarybos atitinkamos rinkos apibrėžimas. Be to, pats pareiškėjas pranešime apie koncentraciją siūlė neįtraukti visų paminėtų paslaugų (palydovinės televizijos, nemokamos televizijos, internetinių platformų, vaizdo turinio perdavimo paslaugų) į prekės rinkos apibrėžimą.

16. Atsakovas pažymėjo, kad nėra suprantama pareiškėjo pozicija, jog Konkurencijos taryba neatliko jokio savarankiško vertinimo. Atsakovas tvirtino atlikęs visus būtinus veiksmus, t. y. rinko informaciją iš įvairių šaltinių ir ją įvertino. Atlikta tiek situacijos nagrinėjamose rinkose analizė iki sandorio, tiek ir perspektyvinė galimo elgesio po susijungimo analizė, remiantis tiek esama situacija, tiek koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų faktiniais veiksmais iki sandorio.

17. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo teiginius apie pasenusią RRT informaciją paneigė RRT direktoriaus įsakymų dėl radijo dažnių nuomos projektai, 2021 m. vasario 26 d. teikti viešosioms konsultacijoms. Minėtuose projektuose pažymėta, kad elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos fiksuotojo ryšio tinklais ir elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos judriojo ryšio tinklais, tarpusavyje nėra visa paslaugų apimtimi pakeičiamos. Be to, pats pareiškėjas siūlė Konkurencijos tarybai apibrėžti rinką neįtraukiant judriojo ryšio interneto paslaugų į prekės rinkos apibrėžimą, įtraukti tik fiksuotojo ryšio technologijomis teikiamo interneto paslaugas.

18. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo reiškiama kritika dėl atskirų vertinimo aspektų (judriojo interneto ryšio planų, fiksuoto ryšio) nei yra pagrįsta, nei gali paneigti Konkurencijos tarybos išvadas. Konkurencijos tarybos vertinimo nekeičia ir pareiškėjo argumentai dėl 5G ryšio. Be to, iš apklaustų ūkio subjektų nuomonių matyti, jog bent artimiausiu laikotarpiu 5G nebus alternatyva fiksuotam ryšiui. Atsakovas teigė, kad Taryba, atribodama judriojo ryšio ir Interneto paslaugas, dėmesį skyrė visoms aplinkybėms. Pats pareiškėjas Konkurencijos tarybai siūlė apibrėžti rinką neįtraukiant judriojo ryšio interneto paslaugų į prekės rinkos apibrėžimą – apibrėžti kaip mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis atitinkamą rinką.

19. Atsakovas nurodė, kad geografinė rinka nėra apibrėžiama pradiniu atskaitos tašku –Lietuvos Respublika, priešingai – šis taškas yra nagrinėjama teritorija ir, esant pagrindui, geografinė teritorija gali būti brėžiama kitaip. Konkurencijos taryba koncentracijos nagrinėjimo tikslais mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais prekės rinkos geografinę rinką apibrėžė kaip lokalią, t. y. apimančią Šiaulių miesto teritoriją, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu, nereiškia, kad jis yra nepagrįstas.

20. Atsakovas teigė, kad UAB „Splius“ yra mažiausias kainas siūlantis operatorius Šiaulių mieste. Nepriklausomai nuo to, kokios buvo pareiškėjo taikomų akcijų Šiauliuose priežastys, pareiškėjas nepaneigė fakto, kad skirtinga kainodara buvo nukreipta į konkretų konkurentą. Atsakovas mano, kad pareiškėjas argumentus dėl tariamo įsipareigojimų tinkamumo naudoja kaip dėl koncentracijos kilsiančių konkurencijos problemų neigimą. Tokia pozicija nepagrįsta, nes bandydamas akcentuoti įsipareigojimų tinkamumą pareiškėjas turi pripažinti koncentracijos neigiamą poveikį.

21. Atsakovas nurodė, kad UAB „Balticum TV“ galimybės atsverti UAB „Splius“ šiuo metu daromą spaudimą yra abejotinos, o ir pats pareiškėjas neprognozavo reikšmingo konkurencinio spaudimo iš UAB „Balticum TV“ net jai perėmus pareiškėjo Šiaulių miesto klientus. Pareiškėjas ignoravo esminę aplinkybę, jog UAB „Balticum TV“ nėra tinkamas pirkėjas, taigi dėl koncentracijos konkurencinė situacija Šiaulių mieste pasikeistų – nebeliktų pareiškėjui didžiausią konkurencinį spaudimą darančios UAB „Splius“. Jei vartotojų netenkintų UAB „Splius“ teikiamų paslaugų kokybė, didžioji jų dalis galėtų rinktis pareiškėjo ar Telia Lietuva paslaugas. Pareiškėja akcentavo plačiai išplėtotą UAB „Mezon“ tinklą, tačiau vis dėlto net ir turėdama didelę aprėptį, UAB „Mezon“ turi tik nedideles rinkos dalis. Atsakovo nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad UAB „Mezon“ artimiausiu metu taptų reikšmingu rinkos dalyviu, darančiu didelį konkurencinį spaudimą Šiaulių mieste, kuris atsvertų pareiškėjui UAB „Splius“ daromą konkurencinį spaudimą.

II.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Cgates“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 24 d. pateikė Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę. Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos preliminarios išvados, išdėstytos Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros grupės 2019 m. birželio 6 d. koncentracijos UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „SPLIUS“, akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę nagrinėjimo išvadose. Įvertinus koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta preliminari išvada, kad dėl vykdomos koncentracijos mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo KTV, IPTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje bus itin apribota konkurencija. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai 2019 m. liepos 5 d. pateikė prašymą nutraukti pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą, kuriame UAB „Cgates“ nurodė, kad atsisako ketinimo įgyvendinti koncentraciją. Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-96 dėl procedūros nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“, akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę nutraukimo. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę (toliau – pranešimas apie koncentraciją). Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos preliminarios išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Susijungimų priežiūros grupės 2021 m. birželio 8 d. koncentracijos UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę nagrinėjimo išvadose. Įvertinus koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta preliminari išvada, kad dėl vykdomos koncentracijos mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo KTV, IPTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje bus itin apribota konkurencija. Išvados bei bylos medžiaga buvo išsiųsta pranešimą apie koncentraciją pateikusiam ūkio subjektui, t. y. pareiškėjui. Pareiškėjas 2021 m. birželio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat Konkurencijos taryboje vykusiame išklausymo posėdyje pareiškėjas pateikė paaiškinimus, iš esmės patvirtindamas paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Įvertinusi visą informaciją, Konkurencijos taryba 2021 m. birželio 23 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriame padarė išvadą, kad dėl vykdomos koncentracijos bus itin apribota konkurencija mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje (toliau – ir Televizijos paslaugų rinka) ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje, o pareiškėjo pasiūlyti įsipareigojimai nepašalina identifikuotų konkurencijos problemų. Konkurencijos taryba apibrėžė atitinkamas rinkas Nutarimo 2 dalyje, Nutarimo 3 dalyje įvertino koncentracijos poveikį, o Nutarimo 4 dalyje įvertino pareiškėjo pasiūlytus įsipareigojimus.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atitinkamų prekių rinkų nustatymu, geografinės prekės rinkos apibrėžimu, su tuo, kad prašoma leisti vykdyti koncentracija apskritai darys įtaką konkurencijai bei tuo, kad pareiškėjo teikiamų įsipareigojimų nepakanka pašalinti konkurencijos ribojimo problemas, jei tokios būtų nustatytos. Taip pat pareiškėjas skunde kėlė kai kuriuos koncentracijos bylų nagrinėjimo procedūrinius aspektus.

25. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kuriais jis nesutiko su geografinės rinkos ir prekės (-ių) atitinkamos (-ų) rinkos (-ų) nustatytu apibrėžimu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 1, 3 ir 16 dalių, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019) patvirtintų Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 27 punkto, 43.1–43.8 papunkčių, 44 ir 49 punktų nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad Nutarime geografinė mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuoto ryšio technologijomis prekių rinkos buvo apibrėžtos kaip nacionalinė – lokali, apimanti Šiaulių miesto teritoriją. Konkurencijos taryba, vertindama geografinės mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais prekės rinkos apibrėžimą, atsižvelgė į: 1) skirtingas pareiškėjo teikiamų paslaugų kainas skirtinguose regionuose (Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio); 2) pareiškėjo teiktus paaiškinimus apie jo teikiamų paslaugų kainų skirtumus, 3) į tai, kad pareiškėjas netaiko nacionalinės kainodaros ir reaguoja į lokaliu mastu veikiančių konkurentų (UAB „Splius“) taikomą kainodarą. Konkurencijos taryba, vertindama geografinės mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuoto ryšio technologijomis prekių rinkos apibrėžimą, atsižvelgė į: 1) pranešime apie koncentraciją pateiktą informaciją, 2) Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje pateiktą informaciją, 3) apklaustų ūkio subjektų nuomones dėl judriojo ir fiksuoto ryšio paslaugų pakeičiamumo, 4) tai, kad pareiškėjas diferencijuoja savo teikiamų mokamos televizijos retransliavimo ir interneto paslaugų rinkinio kainodarą priklausomai nuo regiono, kuriame teikia paslaugas. Atsižvelgusi į tai, Konkurencijos taryba vertino koncentracijos poveikį mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis paslaugų teikimo rinkai Šiaulių mieste. 

26. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad geografinė rinka turėtų būti apibrėžiama, kaip apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją arba kelis atskirus miestus, teismas nurodė, jog šiuo atveju tam, kad įvertinti koncentracijos poveikį konkurencijai, buvo būtina nustatyti tą geografinę rinką, kuri po koncentracijos pasikeistų esmingai. Šiuo atveju, nepaisant to, kad pareiškėjas skunde teigė, jog jis nesiekia veikti lokaliai, o jo taikomai kainodarai turi įtakos skirtinguose regionuose gyvenančių subjektų galimybėmis įsigyti jo paslaugas, jis nepaneigė Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo taikoma kainodara Šiaulių mieste yra mažesnė nei Alytuje ir Panevėžyje, taip pat ir lyginant visų klientų (tiek naujų, tiek esamų) mokamas kainas. Be to, tik Šiaulių mieste ir tik UAB „Splius“ atžvilgiu paslaugų akcijos trukmė buvo žymiai ilgesnė nei kituose miestuose, kas leido šią įmonę laikyti artimiausiu konkurentu atitinkamoje prekės rinkoje. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas, apibrėždamas geografinę rinką, pagrįstai jos neišplėtė, o nustatė tik Šiaulių mieste. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas netaiko nacionalinės kainodaros ir reaguoja į konkurentus išimtinai lokaliu mastu. Pareiškėjo vidiniai dokumentai taip pat rodo, kad jis susiduria su skirtingomis konkurencijos sąlygomis skirtinguose miestuose. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad Konkurencijos taryba nepagristai neatsižvelgė į taikytą akciją Šiaulių mieste, neįrodė, jog ilgalaikė akcija nebuvo taikyta išimtinai sandorio sudarymo tikslais ir skirtinga kainodara nebuvo taikoma skirtinguose miestuose bei nebuvo nukreipta prieš konkretų konkurentą, kurio kontrolę siekiama įsigyti.

27.  Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad apibrėžiant atitinkamą rinką buvo ignoruotas jo pateiktas ekonominis vertinimas, teismas nurodė, jog pareiškėjo užsakytas Civitta 2020 m. atliktas nepriklausomas ekonominis UAB „Cgates“ ketinimų įsigyti UAB „Splius“ vertinimas iš esmės atskleidžia ekonominį ketinamo sudaryti sandorio efektą, o rinka įvertinta išskiriant potencialą ir augantį judriojo interneto vaidmenį, kas neatitinka visapusiško konkurencijos sąlygų įvertinimo ir pagal tai atitinkamos rinkos ir / ar geografinės rinkos apibrėžimo.

28. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas pernelyg siaurai apibrėžė atitinkamas prekės rinkas (mokamų televizijos paslaugų ir interneto paslaugų rinkas), nes iš esmės neatliko jokios pakeičiamumo analizės nelegalaus turinio ir vaizdo turinio perdavimo, palydovinės televizijos retransliavimo, nemokamos televizijos transliavimo, internetinių įtraukimo paslaugų atžvilgiu, teismas nurodė, kad 2019 m. Konkurencijos taryba pirmą kartą nagrinėdama pateiktą pareiškėjo pranešimą dėl koncentracijos parengė išvadą, kurios metu buvo atlikta išsami prekės rinkos apibrėžimo analizė. Šios bylos nagrinėjimo metu Konkurencijos taryba, vertindama prekės rinkos apibrėžimą, rėmėsi anksčiau daryto tyrimo duomenimis, tačiau taip pat svarstė ir lygino, ar buvo esminių pokyčių apibrėžiant prekės rinką ir ar nėra pagrindo peržiūrėti anksčiau preliminariai apibrėžtą prekės rinką. Konkurencijos taryba Nutarime nustatė, kad esminių pokyčių nėra įvykę. Esminių pokyčių pareiškėjas koncentracijos prašyme bei skunde teismui taip pat neįvardijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad atitinkamų prekių rinkų apibrėžimas išimtinai pagrįstas 2019 m. išvadose atlikta preliminaria analize, nes Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. pateiktą prašymą dėl koncentracijos, iš naujo rinko informaciją iš rinkos dalyvių, svarstė paties pareiškėjo pateiktą aktualią informaciją dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, vertino pareiškėjo nurodomų kitokių prekių galimumą būti pakaitalu tiek mokamos televizijos retransliavimo paslaugoms, teikiamoms nurodytais tinklais, tiek ir mažmeninės interneto prieigos paslaugoms, teikiamoms fiksuotojo ryšio technologijomis. Be to, apibrėžiant atitinkamas prekės rinkas, pirmiausia svarbi vartotojų elgsenos informacija, nes prekės rinka suvokiama kaip visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Teismas nustatė, kad vartotojai įsigyja mažiausius televizijos planus, nors šiuos didžiąja dalimi sudaro nemokamai transliuojami televizijos kanalai ir dėl to mokamos televizijos retransliavimo paslaugos nėra pakeičiamos su nemokamos televizijos retransliavimo paslaugomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad papildomų funkcionalumų buvimas yra tik vienas iš kriterijų darant šią išvadą, tačiau ne vienintelis (TV auditorijos tyrimo rezultatai, RRT transliacijos perdavimo rinkos tyrimo ataskaita, duomenys apie vartotojų elgseną, papildomos įrangos reikalingumas ir kt.).

29. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Konkurencijos taryba netinkamai apibrėžė interneto paslaugų prekės rinką, nes, pasak pareiškėjo, atsakovas nepagrįstai atliko išimtinai retrospektyvinę prekės rinkos analizę, visiškai ignoruojant ateities perspektyvas informacinių technologijų srityje. Dėl šių pareiškėjo teiginių teismas nurodė, kad prekės rinka apibrėžiama siekiant koncentracijos byloje nustatyti, ar po koncentracijos bus konkurencijai atitinkamoje rinkoje padarytas itin reikšmingas poveikis ar ne. Dėl to ir ateities perspektyvos neturi būti pernelyg nutolusios nuo nagrinėjamos koncentracijos situacijos. Pareiškėjo papildomai pateikti duomenys (pvz., nurodomų kitų rinkos dalyvių įvairiais tikslais skelbiami pareiškimai apie 5G ryšio plėtrą) nerodo netolimoje ateityje įvyksiant esminių pokyčių, galinčių turėti reikšmingos įtakos  skundžiamame Nutarime nustatytos prekių rinkos apibrėžimui. Teismas pažymėjo, kad, kitaip nei rinkos dalyviai, Konkurencijos taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti visapusišką ir objektyvų reikšmingos informacijos ištyrimą, t. y. negali skirti informacijai iš vieno šaltinio pernelyg didelės įrodomosios galios, ignoruojant informaciją iš kitų informacijos šaltinių. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pastebėjimais, kad nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai apie tai, jog naujos, investicijų reikalaujančios technologijos pagrindu teikiamos judriojo ryšio paslaugos, bus panašaus kainų lygio kaip ir fiksuotojo interneto paslaugos. Dėl to nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentų pagrindu peržiūrėti ir keisti nustatytos Interneto paslaugų prekės rinką, įtraukiant ir judriojo interneto ryšio (įskaitant planuojamo atsirasti pagal 5G technologiją) paslaugas. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad į interneto paslaugų prekės rinką Konkurencijos taryba, įtraukdama tik fiksuoto interneto ryšio paslaugas, išimtinai rėmėsi techninėmis paslaugų charakteristikomis. Būtent Nutarime pateiktam interneto paslaugų prekės rinkos apibrėžimui buvo vertintos RRT išvados, apklaustų ūkio subjektų nuomonės, fiksuotojo ir judriojo interneto vartotojų skaičius ir pokyčio duomenys, paties pareiškėjo pozicija, kt. Teismo vertinimu, pareiškėjas, akcentuodamas paslaugų techninius parametrus, kokybės aspektus, nepaneigė Konkurencijos tarybos išvados apie produktų prekės rinkoje pakeičiamumą pirkėjų požiūriu pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Kaip nustatyta tyrimo metu, UAB „Splius“ taip pat turi galimybę pasiūlyti vartotojams spartesnį internetą savo tinkle, tačiau didžioji vartotojų dalis renkasi ir naudojasi mažesne greitaveikos siūloma alternatyva (pagal pareiškėjo pateiktus duomenis Šiaulių mieste net 85 proc. planų, vertinant tiek atskirai, tiek ir rinkinyje su televizijos paslaugomis, yra 100 Mbps planai). Be to, pareiškėjo skundo argumentus dėl fiksuotojo ryšio interneto pakeičiamumo su judriuoju interneto ryšiu paneigia vartotojų duomenų vertinimas: nors judriojo interneto ryšio vartotojų skaičius augo, tačiau fiksuotojo interneto ryšio vartotojų skaičius išlieka iš esmės stabilus.

30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti abstraktūs svarstymai apie vienų ar kitų paslaugų įtraukimą į prekės rinką (-as) nepaneigia atsakovo atlikto Konkurencijos tarybos įvertinimo dėl paslaugų pakeičiamumo. Analizuodamas Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų įrodomąją galią bei juose suformuluotų išvadų pagrindimą, pareiškėjo nurodytus jų trūkumus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti trūkumai nepaneigia Konkurencijos tarybos padarytų išvadų, kurios remiasi koncentracijos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis bei neiškraipant faktinių aplinkybių ir nepadarant esminių vertinimo klaidų. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, nes nenustatyta, jog aptariamos koncentracijos atveju būtų netinkamai apibrėžta atitinkama rinka (mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimas IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimas fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste).

31. Teismas akcentavo, kad Konkurencijos taryba labai detaliai ir išsamiai analizavo kitų ūkio subjektų galimai daromą spaudimą pareiškėjui bei padarė išvadą, jog kiti ūkio subjektai pareiškėjui nedaro jokio reikšmingo spaudimo (pvz., pats pareiškėjas pagal vidinius įmonės dokumentus (duomenys neskelbtini). Konkurencijos taryba taip pat nustatė, kad pareiškėjas, taikydamas atitinkamą kainodarą Šiauliuose ilgalaikėmis akcijomis, darė spaudimą UAB „Splius“. Po koncentracijos pareiškėjas nebeturėtų konkurento, kuris atsvertų jo daromą spaudimą. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie kitų ūkio subjektų daromą spaudimą yra abstraktūs, nepaneigiantys Konkurencijos tarybos atliktos analizės.

32. Teismas sutiko su Konkurencijos Tarybos išvada, kad koncentracijos metu planuojamas susijungimas panaikintų svarbią konkurencinę jėgą: rinkoje nebebus ūkio subjekto, kuris galėtų atsverti dėl konkurencijos padidėjusią susijungusių ūkio subjektų įtaką atitinkamoje rinkoje bei varžyti koncentracijos dalyvių elgseną taip, kad jie negalėtų padidinti televizijos ir interneto paslaugų įkainių. Įvykdžius koncentraciją vartotojams ženkliai sumažėtų galimybė pasirinkti kitus tiekėjus bei liktų pasirinkimas tik tarp dviejų ūkio subjektų – Telia Lietuva ir pareiškėjo. Teismas vertino, kad pareiškėjo plėtimasis dėl koncentracijos pats savaime galėtų sukelti neigiamų pasekmių – itin apriboti smulkių atitinkamos rinkos dalyvių įėjimo į šią rinką galimybes, o tai neabejotinai darytų įtaką televizijos ir interneto paslaugų kainoms Šiaulių mieste. Nustačiusi, kad nagrinėjama koncentracija gali sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį arba itin apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje bei atsižvelgusi į tai, kad koncentracija tokiu atveju gali būti leidžiama tik nustačius tam tikras koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, būtinas užkirsti kelią minėtų neigiamų padarinių konkurencijai atsiradimui, Konkurencijos taryba pagrįstai vertino pareiškėjo galimybę vykdyti koncentraciją su jo nurodytomis sąlygomis bei įsipareigojimais. Teismas pažymėjo, kad net ir padarius išvadą, jog pareiškėjas nesiimtų piktnaudžiavimo veiksmų, tai argumentacijos dėl padidėjusio konkurencijos ribojimo Šiaulių mieste, įvykus koncentracijai, nekeistų. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo planuojama taikyti kainodara taikomomis vartotojams ilgalaikėmis akcijomis po koncentracijos būtų pakankama, jog jam taptų nepelninga pakelti kainą, juolab, kad planuojama atsisakyti mažas vidutines pajamas iš vartotojų generuojančių analoginės televizijos paslaugų. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo atlikto platesnio koncentracijos poveikio įvertinimo, todėl teismas sutiko su atsakovu, kad klientų elgsenos duomenys yra tinkamas įrodymas vertinant, jog dėl koncentracijos apibrėžtose atitinkamose rinkose nebeliktų artimiausio pareiškėjo konkurento, o pats pareiškėjas turėtų itin dideles rinkos dalis.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytus įsipareigojimus galimoms konkurencijos problemoms spręsti (atskirti dalį turto, teisių ir pareigų, susijusių su verslu Šiaulių mieste, šios dalies pagrindu įkurti dukterinę įmonę (UAB „Šiaulių tinklas“), o pastarosios akcijas perleisti UAB „Balticum TV“), nurodė, kad iš pareiškėjo vidinių įmonės dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas po koncentracijos (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo planus atsisakyti analoginės televizijos paslaugos ir jo įgyjamos įmonės valdomą tinklą bei turimą didelę atitinkamą rinkos dalį, teismas nurodė, jog Konkurencijos taryba pagrįstai sprendė, kad siūlomas pareiškėjo įsipareigojimas konkurencijos problemoms po koncentracijos spręsti yra netinkamas.

34. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo susipažinti su UAB „Balticum TV“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, teismas pažymėjo, jog koncentracijos bylose yra numatyta speciali taisyklė dėl susipažinimo su kitų ūkio subjektų komercines paslaptis sudarančia informacija – Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis. Konkurencijos taryba nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės susipažinti su tiesiogiai byloje nedalyvaujančio ūkio subjekto pateiktais dokumentais, kurie atitinka komercinės paslapties kriterijus. Šioje byloje nustatyta, jog UAB „Balticum TV“ yra pareiškėjo konkurentas, užsiimantis panašia ūkine komercine veikla, todėl tokio pobūdžio informacijos atskleidimas būtų žalingas. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog Nutarime nėra atskleista visa UAB „Balticum TV“ Konkurencijos tarybai pateikta informacija, tačiau ginčijamas Nutarimas, kuriuo atliktas įvertinimas dėl pareiškėjo prašymo dėl koncentracijos ir įsipareigojimų, yra aiškus, išsamus, išvados paremtos įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba, vertindama koncentracijos poveikį kainoms, UAB „Balticum TV“ pateiktą informaciją Nutarime iš dalies atskleidė, t. y. atleista apibendrinta informacija apie konkurento UAB „Balticum TV“ rinkos dalį ir jo daromą konkurencinį spaudimą pareiškėjui. Taigi esminė informacija, kurios pagrindu galima suprasti, kodėl pareiškėjui neleidžiama atlikti koncentracijos, Nutarime yra pateikta, kaip ir esminiai argumentai dėl pareiškėjo pateiktų įsipareigojimų netinkamumo (nepakankamumo) po koncentracijos galinčioms atsirasti konkurencijos problemoms spręsti.

35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo bendrųjų reikalavimų, teismas nurodė, jog nenustatė, kad būtų buvę pažeistos esminės procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti visapusišką, išsamų ir objektyvų pranešimo dėl koncentracijos išnagrinėjimą. Teismas sprendė, kad Konkurencijos tarybai pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjo nurodomas potencialus verslo dalies pirkėjas nėra tinkamas konkurencijos problemoms, kurios gali kilti po koncentracijos, spręsti, Nutarimas atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją pareiškėjui įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę įmonės kontrolę, yra teisėtas ir pagrįstas. Kitų pavienių pareiškėjo skundo argumentų dėl atskirų tyrimo detalių, nekonkretizuojant jų įtakos ar esminės reikšminės tyrimo išvadoms, teismas plačiau neaptarė, nes jie nedaro įtakos skundžiamo Nutarimo esminėms išvadoms ir atliktam ekonominiam vertinimui.

III.

36. Pareiškėjas UAB „Cgates“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai tenkintų jo skundą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant asmeniui, kurio teisėms ir pareigoms priimtas sprendimas turi tiesioginę įtaką. Pažymi, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašė trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Balticum TV“, nes ši bendrovė dalyvavo koncentracijoje ir administracinėje procedūroje kaip potencialus pirkėjas pareiškėjo verslo daliai perimti, todėl Nutarimas tiesiogiai ir asmeniškai paveikia UAB „Balticum TV“ teises ir teisėtus interesus. Teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau atsisakė UAB „Balticum TV“ laikyti procese dalyvaujančiu trečiuoju suinteresuotu asmeniu. UAB „Balticum TV“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau teismas nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant UAB „Balticum TV“, kaip proceso šaliai. Pareiškėjo nuomone, UAB „Balticum TV“ neįtraukimas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir teismo sprendimo priėmimas nesudarant galimybių UAB „Balticum TV“ pasisakyti dėl Konkurencijos tarybos vertinimo ir Nutarimo yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 4 dalies pažeidimas ir vertintinas kaip pagrindas atnaujinti procesą byloje.

38. Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo esminių procedūrinių garantijų pažeidimus. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pateikti savo nuomonę ir realizuoti teisę į gynybą Konkurencijos tarybos vykdytos administracinės procedūros metu, nes visa su įsipareigojimų vertinimu susijusi informacija buvo užslaptinta. Pažymi, kad teismas sprendime vengė išsamiau įvertinti tokio teisės pažeidimo pobūdį ir apsiribojo formaliais teiginiais, kad informacija yra konfidenciali ir kad Nutarimas yra aiškus bei išsamus. Pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba neturėjo teisės iš esmės visa apimtimi užslaptinti savo argumentų, susijusių su įsipareigojimų vertinimu. Pareiškėjui turi būti sudarytos efektyvios galimybės pareikšti savo poziciją ir tai turi būti atlikta Koncentracijos vertinimo metu (administracinės procedūros metu). Pasak pareiškėjo, galimybės veiksmingai pasisakyti dėl įsipareigojimų vertinimo, neatskleidimas įsipareigojimų netinkamumo pagrindimo, turėjo įtakos esminio procedūrinio pažeidimo padarymui pareiškėjo atžvilgiu.

39. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatliko teisinio ir faktinio aplinkybių vertinimo, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė savo sprendimo. Pareiškėjui nepalankias išvadas priėmė neįsigilinęs į byloje nagrinėjamos situacijos aplinkybes, neatlikęs kokybinio (ne formalaus) įrodymų ir argumentų vertinimo bei „mechaniškai“ pritaikęs teisę, savo poziciją pagrindęs išimtinai atsakovo dokumentų teiginiais.

40. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepatikrino Konkurencijos tarybos atlikto koncentracijos poveikio vertinimo. Teismo sprendime koncentracijos poveikio analizei skirti nepilni du puslapiai, kuriuose pakartojama tai, kas pasakyta ankstesniuose sprendimo puslapiuose, ir išvados daromos nesiremiant jokia bylos medžiaga. Pasak pareiškėjo, teismo sprendimo analizė leidžia teigti, kad išvados daromos ne objektyviai ir nešališkai įvertinus abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, bet vadovaujantis išimtinai Konkurencijos tarybos Nutarimu ir Tarybos pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Teismas savo sprendime epizodiškai pamini „Civitta“ vertinimą, bet ignoruoja jame pateiktą analizę, kuri, pasak pareiškėjo, svarbi visos Koncentracijos poveikio tyrimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teismų praktiką, teismai privalo išsamiai įvertinti konkurencijos priežiūros institucijos įrodymus ir juos palyginti su ekonominėmis studijomis. Tokie atvejai, kai sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik nurodomos atitinkamos aplinkybės, tačiau pats sprendimas neparemtas įrodymų visumos analize, nesuformuluotos įrodymų visuma pagrįstos teismo išvados, kaip to reikalauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis, negali būti laikomi tinkamu teismo sprendimo motyvavimu.

41. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių apie UAB „Balticum TV“ įtraukimą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nurodo, kad niekas neužkirto kelio UAB „Balticum TV“ skųsti Nutarimo. Pats UAB „Balticum TV“ nematė intereso pateikti skundą, šiuo atveju skundą teikė tik pareiškėjas. Teigia, kad įvairūs asmenys gali būti suinteresuoti konkurencijos priežiūros institucijos sprendimu dėl koncentracijos, įskaitant ir koncentracijos dalyvių konkurentus bei potencialius konkurentus, tačiau vien tik suinteresuotumo sprendimu potenciali galimybė savaime nereiškia, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, aplinkybė, kad kitose bylose įvairūs asmenys buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pat savaime nereiškia, kad šiuo atveju UAB „Balticum TV“ turėjo būti įtrauktas į bylą. Atsakovas pažymi, kad UAB „Balticum TV“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašyme teismui savo suinteresuotumą dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu iš esmės grindė aplinkybėmis, kokia yra UAB „Balticum TV“ ir pareiškėjo sandorio vertė, kokios bus reikalingos investicijos rinkoje, kokios yra patirtos išlaidos, tačiau šios aplinkybės, atsakovo nuomone, niekaip nepagrindžia UAB „Balticum TV“ materialinio teisinio suinteresuotumo.

43. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo suteikta teisė pateikti savo nuomonės ir realizuoti teisę į gynybą Konkurencijos tarybos vykdytos administracinės procedūros metu, nes visa su įsipareigojimų vertinimu susijusi informacija buvo užslaptinta, nurodo, jog Nutarime užslaptinta informacija sudaro kito ūkio subjekto, kuris yra pareiškėjo konkurentas, komercines paslaptis, t. y. minėta informacija yra susijusi su pareiškėjo konkurento UAB „Balticum TV“ veiklos strategija, įskaitant ir konkuravimo su pareiškėju būdus. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam reikalinga informacija apie UAB „Balticum TV“ strategiją, kad galėtų įrodyti, jog UAB „Balticum TV“ yra tinkamas pirkėjas, tačiau, atsakovo nuomone, informacijos paviešinimas kaip tik galėtų sumažinti galimybes UAB „Balticum TV“ veiksmingai konkuruoti su pareiškėju ir galėtų turėti neigiamą poveikį konkurencijai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neteisingai vertina užslaptintos informacijos pobūdį – anot pareiškėjo, jis neturėjo jokių galimybių pateikti savo nuomonės dėl koncentracijos poveikio vertinimo. Tačiau pastebėtina, kad dėl koncentracijos kilsiančios konkurencijos problemos yra nustatytos Nutarime iki įsipareigojimų vertinimo. Atsakovas mano, kad pareiškėjui prieinama informacija Nutarime yra pakankama jam suprasti Konkurencijos tarybos esminius Nutarimo argumentus.

44. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų, kurie pagrįstų, jog Konkurencijos taryba ir / ar teismas būtų atlikę teismų praktikos neatitinkantį koncentracijos vertinimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, jog teismo sprendime vadovaujamasi išimtinai Konkurencijos tarybos pozicija, savaime nesudaro pagrindo vertinti teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teismas gali nuspręsti, kad pareiškėjas kelia nepagrįstus argumentus ir, atitinkamai, laikytis atsakovo pateiktos pozicijos, jei mano, jog ši pozicija yra pagrįsta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo keliami smulkmeniško pobūdžio argumentai, jog tam tikrose teismo sprendimo pastraipose nėra remiamasi nuorodomis į konkrečius bylos medžiagos lapus, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą. Nuorodos į bylos medžiagą yra Nutarime, todėl teismas neprivalo papildomai kartoti nuorodų.

45. Atsakovas teigia, kad tiek Konkurencijos taryba, tiek teismas aptarė pareiškėjo teiktą „Civitta“ vertinimą. Teismas sprendime atitinkamose dalyse įvertino visus pareiškėjo keltus esminius klausimus: teismas įvertino atitinkamas rinkas, koncentracijos poveikį, įsipareigojimus bei įvertino argumentus dėl neva Konkurencijos tarybos padarytų procedūrinių pažeidimų. Pasak atsakovo, aplinkybė, kad pareiškėjo subjektyvia nuomone toks aptarimas turėjo būti platesnis, nereiškia, jog pareiškėjo pozicija yra pagrįsta ir teismo sprendimas turi būti panaikintas.

46. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo vadovautis priimant sprendimą ir kuriuose akcentuoja, kad Konkurencijos taryba atsiliepime ne tik selektyviai interpretuota pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, tačiau, atsikirsdama į juos, pateikia klaidinančius ar net faktiškai ir teisiškai neteisingus argumentus, taip pat ignoruoja kitas pareiškėjo argumentų pagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, tokiu būdu siekdama sudaryti įspūdį, kad tiek Konkurencijos tarybos analizė, tiek pirmosios instancijos teismo atliktas šios analizės įvertinimas yra pagrįsti.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Administracinėje byloje nagrinėjamo kilusio ginčo esmė

47. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2021 m. birželio 23 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta duoti leidimą pareiškėjui UAB „Cgates“ vykdyti koncentraciją, įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Iš surinktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 24 d. pateikė Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę jos kontrolę. Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos preliminarios išvados, išdėstytos Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros grupės 2019 m. birželio 6 d. nagrinėjimo išvadose, t. y. kad dėl vykdomos koncentracijos mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo KTV, IPTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje bus itin apribota konkurencija. Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. Konkurencijos tarybai pateikė prašymą nutraukti pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą. Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą dėl procedūros nagrinėjant pranešimą apie šią koncentraciją nutraukimo.

49. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie koncentraciją UAB „Cgates“ įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę. Pareiškėjas kartu su 2020 m. pranešimu pateikė ir įsipareigojimus, kuriuos įgyvendinant nuo pareiškėjo būtų atskirta turto, teisių ir pareigų dalis, faktiškai sudaranti pareiškėjo verslą Šiaulių mieste, bei šios dalies pagrindu būtų įkurta dukterinė įmonė – UAB „Šiaulių tinklas“. Į pastarąją bendrovę būtų perkelta: a) sutartys su unikaliais klientais; b) infrastruktūra ir tinklo sprendimai, padengiantys atitinkamą skaičių namų; c) televizijos ir interneto paslaugų stotys; d) kiti gyvybingam ir konkurencingam verslui reikalingi turto, infrastruktūros, administraciniai ir žmogiškieji ištekliai. Šiaulių tinklo 100 proc. akcijų nuosavybės teisės būtų perleistos UAB „Balticum TV“, Konkurencijos tarybai patvirtinus pastarosios įmonės, kaip įgijėjo, tinkamumą. Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos preliminarios išvados buvo išdėstytos 2021 m. birželio 8 d. nagrinėjimo išvadose, t. y. kad dėl vykdomos koncentracijos mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo KTV, IPTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje bus itin apribota konkurencija. Išvados bei bylos medžiaga buvo išsiųsta pareiškėjui, kuris 2021 m. birželio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat pateikė paaiškinimus Konkurencijos taryboje vykusiame išklausymo posėdyje. Įvertinusi visą informaciją, Konkurencijos taryba 2021 m. birželio 23 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriame padarė išvadą, kad dėl vykdomos koncentracijos bus itin apribota konkurencija mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamoje rinkoje, o pareiškėjo pasiūlyti įsipareigojimai nepašalina identifikuotų konkurencijos problemų.

50. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog Konkurencijos tarybos išvados dėl koncentracijos poveikio ir masto atitinkamai rinkai vertinimo yra pagrįstos, o pareiškėjo nurodomas potencialus verslo dalies pirkėjas nėra tinkamas konkurencijos problemoms, kurios gali kilti po koncentracijos, spręsti, skundžiamą Nutarimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant UAB „Balticum TV“, kurio teisėms ir pareigoms priimtas sprendimas turi tiesioginę ir akivaizdžią įtaką, taip pat ignoravo esminių procedūrinių garantijų pažeidimus, neatliko teisinio ir faktinio vertinimo bei tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė skundžiamo sprendimo, ir, galiausiai, nepatikrino Konkurencijos tarybos atlikto koncentracijos poveikio vertinimo.

51. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Konkurencijos įstatymas, Koncentracijų nagrinėjimo tvarka. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai įtvirtintą tikslą siekti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, aiškinant ir taikant nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas koncentracijų kontrolės srityje kaip doktrininis teisės šaltinis svarbios ir Europos Sąjungos teisės nuostatos, reglamentuojančios itin panašius teisinius santykius bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Komisijos priimti sprendimai koncentracijų kontrolės bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, 32 p.; 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3144-822/2020, 19 p.).

52. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Konkurencijos taryba, atsisakydama duoti leidimą vykdyti prašomą koncentraciją, vadovavosi Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų: 1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą; 2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje; 3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą ir tariamų procedūrinių garantijų pažeidimų

53. Pareiškėjas pirmiausia teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, kurio teisėms ir pareigoms priimtas sprendimas turi tiesioginę ir akivaizdžią įtaką. Anot pareiškėjo, Nutarimu atsisakius leisti vykdyti koncentraciją, tiesiogiai ir asmeniškai paveikiamos potencialaus įgijėjo UAB „Balticum TV“ teisės ir teisėti interesai vykdyti atskyrimo sandorį ir perimti pareiškėjo verslą Šiaulių mieste. Pareiškėjas taip pat nurodė teismų praktiką, kurioje tokio pobūdžio bylose trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukiamas platus subjektų ratas.

54. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išdėstytus argumentus, juos atmeta kaip nepagrįstus. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie koncentraciją įsigyjant 100 proc. UAB „Splius“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę. UAB „Balticum TV“ nėra tokio sandorio dalis, nėra koncentracijos dalyvis, ateityje vykdant siūlomus įsipareigojimus planuoto kurti UAB „Šiaulių tinklo“ akcijų nuosavybės teisės planuotos perleisti UAB „Balticum TV“ (t. y. perleistos nebuvo) tik Konkurencijos tarybai patvirtinus pastarosios įmonės, kaip įgijėjo, tinkamumą, o tai, kad vėliau tarp jo ir pareiškėjo būtų galėję susiklostyti ateities teisiniai santykiai, savaime nepagrindžia UAB „Balticum TV“ suinteresuotumo šios bylos baigtimi bei poveikio jo teisėms ar pareigoms. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad pagal Konkurencijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinamas visas ar dalis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyto Konkurencijos tarybos nutarimo, ūkio subjektai turi Konkurencijos tarybai pateikti pagal esamą padėtį rinkoje patikslintą pranešimą apie koncentraciją. Jeigu ūkio subjektai neatlieka šių veiksmų, mutatis mutandis kyla šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, kiek jos neprieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Tai reiškia, kad net ir panaikinus šioje byloje ginčijamą Konkurencijos tarybos Nutarimą ar jo dalį, dėl tokio teismo sprendimo nėra suteikiamas prašomas leidimas vykdyti koncentraciją, dėl kurio pareiškėjas su UAB „Balticum TV“ (ar kitais ūkio subjektais, jei juos siūlytų savo įsipareigojimuose) vėliau galėtų vystyti santykius, kadangi pagal specialiai Konkurencijos įstatyme aptartą tvarką pareiškėjas galėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą su pranešimu (ir siūlomais konkurencijos problemas šalinančiais įsipareigojimais), kuris būtų vertinamas tuo metu rinkoje susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip konkrečiai buvo paveiktos jo nurodyto asmens UAB „Balticum TV“ teisės ar pareigos, o ši bendrovė pagrįstai nebuvo įtraukta į administracinės bylos procesą.

55. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo pirmosios instancijos teismą nepaisius jo procedūrinių garantijų pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės dėl koncentracijos poveikio vertinimo, kadangi iš esmės visi Konkurencijos tarybos argumentai, susiję su pareiškėjo teiktais įsipareigojimais, buvo užslaptinti. Išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių pareiškėjo skundo argumentų, ir pažymi, kad pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba, prieš priimdama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą nutarimą, koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims raštu pateikia motyvuotas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadas ir nuo šių išvadų pateikimo momento sudaro galimybę susipažinti su pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo medžiaga, išskyrus tarnybinio naudojimo dokumentus ir kitų ūkio subjektų komercines bei profesines paslaptis sudarančią informaciją. Be to, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra paaiškinta, kad jeigu ūkio subjektams medžiagos pripažinimas konfidencialia trukdo gintis teises, jie turi nurodyti ir motyvuotai pagrįsti, kodėl ir kokie konkretūs konfidencialiais pripažinti duomenys jiems trukdo ginti savo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-253/2014, 117 p.).

56. Šiame kontekste dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėjas nekvestionuoja Konkurencijos tarybos nustatyto UAB „Balticum TV“ pateiktų dokumentų statuso (t. y. juos sudarant ūkio subjekto komercinę paslaptį), dėl ko Konkurencijos tarybos atliktas jų užslaptinimas būtų nepagrįstas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina neva negalėjęs pateikti nuomonės dėl koncentracijos poveikio vertinimo todėl, kad argumentai, susiję su teiktų įsipareigojimų vertinimu, buvo užslaptinti. Šie du Konkurencijos tarybos atlikti vertinimai (ir su jais susiję argumentai) nėra tapatūs, koncentracijos poveikio vertinimas atliktas kitoje (ankstesnėje) Nutarimo dalyje, nei pareiškėjo siūlytų įsipareigojimų vertinimas. Pareiškėjas taip pat kvestionuoja Konkurencijos tarybos teisę iš esmės visa apimtimi užslaptinti argumentus, susijusius su įsipareigojimų vertinimu, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjui prieinamos Nutarimo versijos (išrašo) interpretacija – kaip matyti iš Nutarimo, nors įsipareigojimų vertinimo dalyje iš tiesų yra pateiktos nuorodos į komercines UAB „Balticum TV“ paslaptis, su jomis susijusi informacija, kaip tą teisingai įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, Nutarime pareiškėjui iš dalies yra atskleista apibendrinimais, siejamais su, pavyzdžiui, UAB „Balticum TV“ užimama rinkos dalimi ir jo daromu konkurenciniu spaudimu pareiškėjui, dėl ko net ir iš tos Nutarimo dalies, kurioje naudojama žyma „[KOMERCINĖ PASLAPTIS]“, galima suprasti pagrindinius argumentus (tiek dėl numatomų dėl norimos vykdyti koncentracijos kilsiančių konkurencijos problemų, tiek dėl jų neišsprendžiančių pareiškėjo siūlytų įsipareigojimų), nulėmusius Konkurencijos tarybos sprendimą neduoti leidimo pareiškėjui vykdyti koncentraciją. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis, kokios yra susiklosčiusios šioje byloje, vien tai, kad nėra atskleisti tam tikri su UAB „Balticum TV“ susiję konkretūs duomenys, sudarantys to ūkio subjekto komercinę paslaptį, netrukdo pareiškėjui nei suprasti Konkurencijos tarybos Nutarimo argumentacijos esmę, nei ginčyti jos padarytas išvadas teisme. Atsižvelgdama į ginčijamo Nutarimo turinį ir tai, kas anksčiau išdėstytą, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytais argumentais, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl koncentracijos poveikio ir UAB „Cgates“ siūlytų įsipareigojimų vertinimų

57. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde pabrėžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatliko teisinio ir faktinio vertinimo, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė skundžiamo sprendimo. Pareiškėjas akcentuoja, jog ES teismai yra nustatę griežtus elgesio standartus atliekant koncentracijų poveikio vertinimą, ir itin aukšti faktinio ir teisinio vertinimo standartai galioja ne tik konkurencijos priežiūrą atliekančiai institucijai, bet ir jos priimtų aktų kontrolę atliekantiems administraciniams teismams. Pareiškėjo vertinimu, teismas įrodymus vertino formaliai, neįsigilinęs į situacijos aplinkybes, savo poziciją grįsdamas vien atsakovės dokumentų teiginiais. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad teismas nepatikrino Konkurencijos tarybos atlikto koncentracijos poveikio vertinimo.

58. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą ir skundžiamą sprendimą, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos apibrėžimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, atliekamo tyrimo tikslų ir konkrečių tyrimo metu nustatytų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1377-552/2017, 104 p.), o teismas, vertindamas Konkurencijos tarybos atliktų sudėtingų ekonominio pobūdžio tyrimų išvadas, turi iš esmės patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi procedūrinių taisyklių, ar visos išvados buvo motyvuotos, ar nebuvo iškraipytos faktinės bylos aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog nors tose srityse, kuriose atliekami sudėtingi ekonominiai vertinimai, Komisija turi diskreciją ekonominėje srityje, tai nereiškia, kad teismas turi susilaikyti nuo Komisijos ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės. Teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas. Tačiau teismas neturi Komisijos ekonominio vertinimo pakeisti savuoju. Tokiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytais standartais vadovautinasi ir nacionalinių teismų praktikoje, vertinant nacionalinių konkurencijos priežiūrą vykdančių institucijų veiklos teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-801/2013 ir ten nurodytą praktiką; Bendrojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Éditions Odile Jacob SAS, T‑471/11, 137 p. ir ten nurodytą praktiką).

59. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Konkurencijos taryba skundžiamame Nutarime, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai apibrėžė mokamos televizijos retransliavimo paslaugų teikimo IPTV, KTV, DVB-T ir MDTV tinklais Šiaulių mieste ir mažmeninės interneto prieigos paslaugų teikimo fiksuotojo ryšio technologijomis Šiaulių mieste atitinkamas rinkas. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisminę Nutarimo kontrolę jam suteiktos diskrecijos ribose, pritarė Konkurencijos tarybos atliktam atitinkamos rinkos apibrėžimui ir pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, teiktų tiek dėl prekės rinkų, tiek dėl geografinių rinkos ribų. Kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, kad teismas rėmėsi išimtinai Konkurencijos tarybos pozicija, kadangi pagrindiniai pareiškėjo kelti argumentai (tokie kaip, pavyzdžiui, geografinės rinkos ribų išplėtimas iki visos Lietuvos Respublikos arba kelių atskirų miestų, internetinių platformų ir vaizdo turinio perdavimo paslaugų įtraukimo į prekės rinkos apibrėžimą) sprendime taip pat yra aptarti. Tai, kad teismo padarytos išvados neatitinka pareiškėjo pateikiamos aplinkybių interpretacijos, kuria siekta įtikinti teismą, savaime nereiškia teismą nevykdžius pareigos motyvuoti priimtą sprendimą ir ištirti reikšmingus faktinius ir teisinius Nutarimo aspektus. Be to, nors teismas iš tiesų nedaro nuorodų į bylos medžiagą, sprendime referuojama, pavyzdžiui, į konkrečius Nutarimo punktus, o pastarieji yra grindžiami nuorodomis į bylos medžiagą. Vien tai, kad sprendime nėra konkrečių nuorodų į bylos medžiagą, savaime nereiškia, jog teismo išvados yra niekuo neparemtos ir neseka iš surinktų bei vertintų duomenų. Nors pareiškėjas teigia teismą esą ignoravus „Civitta“ atliktame vertinime pateiktą analizę, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ši analizė yra vertinta kartu su kitais byloje esančiais duomenimis laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Įvertinusi minėto vertinimo turinį kitų byloje esančių duomenų kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog Konkurencijos taryba šiuo atveju tinkamai apibrėžė atitinkamas rinkas, o joms esant apribotoms Šiaulių miestu, nebuvo pagrindo remtis nacionaliniu mastu rinką apibrėžiančiomis išvadomis.

60. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl atlikto koncentracijos poveikio vertinimo, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, jog koncentracijų kontrolės procedūromis iš esmės siekiama patikrinti, ar ūkio subjektų koncentracijos veiksmai (susijungimų ar įsigijimų forma) neribos konkurencijos. Konkurencijos įstatyme įtvirtintas ex ante koncentracijų kontrolės mechanizmas turi užtikrinti, kad koncentracija nepadarytų neigiamos įtakos konkurencijai, kad dėl koncentracijos veiksmų neatsirastų neigiamos žalos konkurencijos struktūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-634/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016, 222 p.). Sprendimas atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją priimamas tik tuo atveju, kai faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog dėl vykdomos koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta joje dalyvaujančių subjektų dominuojanti padėtis, ar gali būti reikšmingai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2703/2012). 

61. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, prevencinė koncentracijų kontrolės sistema skiriasi nuo ex post kontrolės, taikomos įmonių susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ir suderintiems veiksmams, taip pat piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi. Vykdydama šią ex ante koncentracijų kontrolę, Komisija turi diskreciją ekonomikos srityje, taikydama Reglamento Nr. 139/2004 materialines normas, ypač jo 2 straipsnį, nes atlieka perspektyviąsias ekonomines analizes, kuriomis siekiama nustatyti tam tikrų pokyčių atitinkamoje rinkoje tikimybę per numatomą laikotarpį. Šios perspektyviosios analizės, kurios dažniausiai būna sudėtingos, neabejotinai yra labiau neapibrėžtos nei ex post analizės. Vykdant koncentracijų kontrolės srityje reikalaujamą perspektyviąją analizę, kurią atliekant nagrinėjama, kokiu mastu koncentracija galėtų pakeisti konkurencijos parametrus paveiktose rinkose, ir siekiant nustatyti, ar dėl to galėtų atsirasti reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, reikalaujama įsivaizduoti įvairias priežasties ir pasekmės grandines, siekiant pasiremti labiausiai tikėtinomis. Ši perspektyvioji analizė priskiriama ekonomikos srityje Komisijos turimai diskrecijai taikyti Reglamento Nr. 139/2004 materialines normas, ypač jo 2 straipsnį, todėl atlikdamas Komisijos sprendimo koncentracijos srityje kontrolę Sąjungos teismas tik patikrina, ar faktai iš esmės yra tikslūs ir ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos. Žinoma, tokia analizė reikalauja didelio dėmesingumo, nes reikia atlikti ne praeities įvykių, su kuriais dažniausiai susiję daugybė faktų, leidžiančių suprasti jų priežastis, ir net ne dabarties įvykių analizę, o numatyti įvykius, su didesne ar mažesne tikimybe įvyksiančius ateityje, jeigu nebus priimta planuojamą koncentraciją draudžiančio ar jos sąlygas nustatančio sprendimo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo byloje CK Telecoms UK, Nr. C-376/20 P, 80-85 p.).

62. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teismų praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad ekonominė analizė, kurią turi atlikti Komisija, yra perspektyvioji, neleidžiama reikalauti, kad ši institucija laikytųsi itin aukšto įrodymų lygio, siekdama įrodyti, kad koncentracija reikšmingai apribos arba, atvirkščiai, neapribos veiksmingos konkurencijos. Siekiant pripažinti, jog koncentracija yra nesuderinama arba suderinama su vidaus rinka, pakanka, kad Komisija, remdamasi pakankamai reikšmingais ir nuosekliais duomenimis, įrodytų, jog veikiau tikėtina, nei netikėtina, kad dėl atitinkamos koncentracijos bus reikšmingai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje (žr. Sprendimo byloje CK Telecoms UK, Nr. C-376/20 P, 86-87 p.).

63.  Šios bylos aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Konkurencijos taryba priimdama Nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas jį tikrindamas, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai padarė išvadą, jog dėl planuojamos koncentracijos būtų itin apribota konkurencija. Įvertinusi tokius byloje esančius duomenis, kaip koncentracijos procedūroje dalyvaujančių ūkio subjektų užimamas atitinkamų rinkų dalis, šių rinkų koncentracijos lygį dėl jose veikiančių ir kitų ūkio subjektų, naujo ūkio subjekto įžengimo į rinką tikimybę ir galimybes, koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų daromą konkurencinį spaudimą vienas kito atžvilgiu, Konkurencijos tarybos atliktą objektyvių ekonominių duomenų analizę, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, patvirtinančiais Konkurencijos tarybos Nutarime padarytą išvadą, jog įgyvendinus koncentraciją byloje nagrinėjamoje rinkoje būtų itin apribota konkurencija, ir jų nebeatkartoja. Išplėstinė teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta kitus pareiškėjo argumentus, susijusius su neva netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktu koncentracijos poveikio vertinimu, kadangi abstraktūs skundo teiginiai, esą turėta vertinti kitaip, ne formaliai ar mechaniškai taikant teisę, yra vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė nesutinkant su teismo atliktu jam nepalankiu vertinimu, ir nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo argumentų pagrįstumu ir išsamumu.

64. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai taip pat pateikė siūlomus įsipareigojimus, kuriuos įgyvendinant nuo pareiškėjo būtų atskirta turto, teisių ir pareigų dalis, faktiškai sudaranti pareiškėjo verslą Šiaulių mieste, bei šios dalies pagrindu būtų įkurta dukterinė įmonė – UAB „Šiaulių tinklas“. Į pastarąją bendrovę būtų perkelta: a) sutartys su unikaliais klientais; b) infrastruktūra ir tinklo sprendimai, padengiantys atitinkamą skaičių namų; c) televizijos ir interneto paslaugų stotys; d) kiti gyvybingam ir konkurencingam verslui reikalingi turto, infrastruktūros, administraciniai ir žmogiškieji ištekliai. Šiaulių tinklo 100 proc. akcijų nuosavybės teisės būtų perleistos UAB „Balticum TV“, Konkurencijos tarybai patvirtinus pastarosios įmonės, kaip įgijėjo, tinkamumą. Konkurencijos taryba šiuos įsipareigojimus įvertino kaip nepašalinančius Nutarime identifikuotų konkurencijos problemų. Primintina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, gali leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Nors priešingai nei ES teisėje, kurioje yra įsipareigojimų institutas, Konkurencijos įstatyme jis nėra nustatytas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016, 213-214 p. ir ten nurodytus šaltinius bei praktiką), išplėstinė teisėjų kolegija dėmesį atkreipia į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1S-82/2015 patvirtinto nutarimo „Dėl Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ 48 punkte nurodyta, kad koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai turi teisę teikti Konkurencijos tarybai įsipareigojimus, pašalinančius konkurencijos problemą, kuri atsirastų dėl koncentracijos įgyvendinimo. Be to, pagal 50 punktą įsipareigojimai Konkurencijos tarybai gali būti teikiami kartu su pranešimu apie koncentraciją, pranešimo nagrinėjimo metu arba gavus pranešimo nagrinėjimo išvadas. Įsipareigojimai turi būti pakankami konkurencijos problemoms visiškai išspręsti, išsamūs bei tinkami juos įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką. Prie įsipareigojimų turi būti pridėta nekonfidenciali įsipareigojimų versija, kuri Konkurencijos tarybos sprendimu būtų skelbiama Konkurencijos tarybos interneto svetainėje ir sudarytų galimybę tretiesiems asmenims susipažinti su įsipareigojimų turiniu bei įvertinti siūlomų įsipareigojimų įgyvendinamumą ir veiksmingumą konkurencijos problemoms išspręsti (51 p.). Jeigu įsipareigojimai nepašalina konkurencijos problemų, Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją (52 p.).

65. Anksčiau išdėstyto kontekste paminėtina, jog ES teismuose laikoma, kad tam, kad Komisija sutiktų su šalių įsipareigojimais, jie turi būti proporcingi Komisijos sprendime nustatytai konkurencijos problemai bei visiškai ją spręsti ir visais aspektais turi būti išsamūs bei veiksmingi (mutatis mutandis žr. Bendrojo Teismo 2023 gegužės 10 d. Sprendimo sujungtose bylose Ryanair DAC, Condor Flugdienst GmbH, Nr. T‑34/21 ir T‑87/21, 420 p. ir ten mutatis mutandis nurodytą praktiką dėl koncentracijų). Koncentracijos, apie kurią pranešta, šalys privalo pateikti visapusiškus ir visais atžvilgiais veiksmingus įsipareigojimus (žr. Pirmosios instancijos teismo 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo byloje General Electric Company, Nr. T‑210/01, 52 p.). Vykdydama koncentracijų kontrolę Komisija turi teisę sutikti tik su tais įsipareigojimais, kurių laikantis operacija, apie kurią pranešta, taps suderinama su bendrąja rinka. Vienos iš koncentracijos šalių pasiūlyti įsipareigojimai atitinka šį kriterijų, tik jei Komisija gali padaryti užtikrintą išvadą, kad juos bus įmanoma įvykdyti ir kad dėl jų atsiradusios korekcinės priemonės bus pakankamai gyvybingos ir ilgalaikės užtikrinant, kad palyginti netolimoje ateityje nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar apribota veiksminga konkurencija, t. y. neįvyktų tai, kam šie įsipareigojimai turi užkirsti kelią. Dėl Europos Sąjungos teismo vykdomos atliekant koncentracijos kontrolę Komisijos patvirtintų įsipareigojimų kontrolės aiškinama, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika Komisija turi plačią diskreciją vertinti, ar reikia nustatyti įpareigojimus siekiant išsklaidyti kilusias rimtas abejones dėl koncentracijos. Bendrasis Teismas neturi vertinti to, ką jau įvertino Komisija, nes jo vykdoma kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos (žr. Bendrojo teismo 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo byloje Niki Luftfahrt GmbH, Nr. T‑162/10, 293-295 p.).

66. Pažymėtina, kad pareiškėjas įsipareigojimuose siūlė atskirti dalį savo verslo ir perleisti ją UAB „Balticum TV“, o Konkurencijos taryba įvertino pastarąjį ūkio subjektą kaip netinkamą pirkėją. Anksčiau išdėstytas nacionalinis reguliavimas, jį aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ES teismų ir institucijų praktika, į kurią šioje byloje galima atsižvelgti kaip į doktrininį teisės šaltinį, suponuoja, kad šioje specifinėje paties ūkio subjekto siūlomų įsipareigojimų, šalinančių konkurencijos problemą, kilsiančią dėl koncentracijos vykdymo, procedūroje, ūkio subjektui, norinčiam vykdyti koncentraciją, tenka pareiga Konkurencijos tarybai pateikti tokius išsamius ir veiksmingus įsipareigojimus, kurie pašalina konkurencijos problemą, grindžiamus ne trečiųjų asmenų ketinimais ir jiems neprivalomais bei kontroliuoti negalimais ateities elgesio modeliais, kurių nesilaikant galiausiai įvyktų tai, kam šie įsipareigojimai turi užkirsti kelią, o Konkurencijos taryba turi atlikti to vertinimą. Nors tą vykdydama Konkurencijos taryba ir turi plačią diskreciją, ji, kaip ir bet kuri kita viešojo administravimo institucija, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.); priimami individualūs administraciniai aktai (administraciniai sprendimai) turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-537-1188/2023, 72-73 p. ir ten nurodytą praktiką).

67. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ši Konkurencijos tarybos vykdoma patikra privalo būti motyvuota ir grindžiama, be kita ko, objektyviais duomenimis, leidžiančiais įvertinti, ar įgyvendinus siūlomus įsipareigojimus bus pašalinta tyrime identifikuota konkurencijos problema, tačiau negali būti grindžiama vien trečiųjų šalių (šiuo atveju – UAB „Balticum TV“) subjektyvių ketinimų ar planų (įskaitant planų aktyviai ar neaktyviai konkuruoti), kurių niekaip negalima patikrinti, o jų įgyvendinimo – užtikrinti, vertinimu. Nepaisant to, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti Nutarime Konkurencijos tarybos nurodyti duomenys, susiję su vertinto ūkio subjekto (pirkėjo) tinkamumu, pavyzdžiui, jo užimama rinkos dalis, turima patirtis, daromas konkurencinis spaudimas, leidžia daryti išvadą, jog Konkurencijos taryba, veikdama savo diskrecijos ribose, nepadarė akivaizdžių tokių įsipareigojimų vertinimo klaidų, o pareiškėjo pasiūlyti įsipareigojimai pagrįstai buvo įvertinti kaip neišsklaidantys kilusių rimtų abejonių dėl konkurencijos problemos. 

68. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė byloje esančius duomenis, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

          Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

          Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė