Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo , Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo atstovei Elenai Navickaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tez Tour“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t at ė:

Pareiškėjas UAB „Tez tour“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-02-07 nutarimą Nr. 2S-2 „Dėl UAB Tez tour“ reklamos, skelbtos kataloge „Travelman 2006-2007 Egiptas, Gran Kanarija“, atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

Pareiškėjas nurodė, kad minėtu nutarimu atsakovas pripažino reklaminiame kataloge skelbtus teiginius: „viešbutis „Regina Style“ keturios žvaigždutės“ bei „vaikams – atskiras meniu“ klaidinančia reklama. UAB „Tez Tour“ 2008-02-07 nutarimu buvo įpareigotas per dvi darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą užsisakant poilsį viešbutyje „Regina Style“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingą viešbučio kategoriją bei teikiamas papildomas paslaugas. Be to, už klaidinančios reklamos naudojimą atsakovas paskyrė 20 000 Lt piniginę baudą.

Pareiškėjas nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus faktines aplinkybes, pažeidus įrodymų vertinimo taisykles bei 2004-09-16 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kuriais atsakovas privalo vadovautis savo veikloje. Vienas iš jų – objektyvumo, reiškiančio, kad tyrimo ar nagrinėjimo veiksmai ir sprendimai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Remdamasis CK 6.301 str. 2 d. 1 punktu pareiškėjas teigė, kad reklamos teiginių teisingumas gali būti grindžiamas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Nesant tiesioginių įrodymų, reklamos teiginių teisingumas gali būti įrodomas netiesioginiais įrodymais. Manė, kad 2008-01-12 viešbučio „Regina Style“ generalinio direktoriaus raštu buvo įrodytas reklaminių teiginių teisingumas. Todėl atsakovas neturėjo vadovautis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos raštu, kuriame nurodyta informacija apie tai, koks dokumentas patvirtina viešbučio klasę. 2008-01-15 dienos pastabose buvo nurodyta bei ginčo nagrinėjimo posėdyje metu paaiškinta, kad viešbučio „Regina Style“ kategoriją patvirtinantis dokumentas yra Egipto Turizmo ministerijoje, tuo tarpu viešbutis „Regina Style“ šio dokumento neturi. Dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, negalint pateikti Egipto turizmo ministerijos oficialaus rašto apie viešbučio kategoriją, buvo pateiktas viešbučio generalinio direktoriaus raštas. Pareiškėjo manymu, viešbučio direktoriaus pateiktas oficialus raštas apie viešbučiui suteiktą kategoriją negali būti vertinamas kaip turintis abejotiną įrodomąją reikšmę.

Atkreipė dėmesį į CK 6.718 str. 3 d. nuostatas dėl paslaugų teikimo taisyklių, aiškino, kad sąvoka „vaikams – atskiras meniu“ apima ne tik atskiro stalo vaikams parengimą, bet atskirų patiekalų vaikams paruošimą. Būtent antrasis vaikiško meniu pateikimo variantas yra įgyvendinamas viešbutyje „Regina Style“. Be to, viešbutyje „Regina Style“ vaikiškas meniu pateikiamas ne tik turistams maitinantis prie švediško stalo, bet ir paplūdimio bare dienos metu (11.00 h - 17.00 h).

Paaiškino, kad Viešbučių katalogas yra išleidžiamas vieną kartą per sezoną ir yra platinamas tik to sezono, kuriam jis yra išleistas, metu. Taigi katalogas, išleistas 2006-10-16, buvo platinamas tik tą sezoną, o, ne kaip nurodė atsakovas „iki šiol“.Be to, pareiškėjas yra nutraukęs bendradarbiavimo sutartį su viešbučiu „Regina Style“ ir poilsinių kelionių į šį viešbutį turistams neparduoda. Pareiškėjo manymu, Reklamos įstatymo numatytos bauda už klaidinančios reklamos naudojimą paskirta nesant visų administracinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų – ne tik kaltės, bet ir neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų informacijos vartotojo teises į teisingą, išsamią ir visapusišką informaciją apie viešbutį „Regina Style“. Nustatant baudos dydį nebuvo galima atsižvelgti į pakartotinumą, nes 2007-05-24 dienos Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo buvo paskirta pirmesnė administracinė nuobauda, yra apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalį apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata bei prejudicinę galią ir turi būti vykdomas.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu prašė skundą atmesti.

Pažymėjo, kad pagal CK 6.301 str. 2 d. 1 punktą reklaminio teiginio teisingumą gali pagrįsti asmuo, kurio veikla susijusi su skleidžiama informacija. Nurodydamas, kad Reklamos įstatymas yra specialus aktas Civilinio kodekso atžvilgiu, prašė atsižvelgti į Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkto nuostatą, kad pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Nurodė, kad atsakovas neginčija įrodymų leistinumo bei įvertino pareiškėjo pateiktus su informacijos turiniu susijusių asmenų liudijimus, tačiau atsižvelgė į kitą tyrimo metu surinktą informaciją – suklaidintų vartotojų pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, ir nustatė galimą pardavimo direktoriaus asistento suinteresuotumą bylos eiga, todėl laikė įrodymus nepakankamais. Pažymėjo, kad paties pareiškėjo 2007-03-14 kelionių organizatoriaus „Travelman“ atstovės Egipto kurorte Hurgadoje paaiškinime nurodoma, kad pagrindiniame restorane vaikiško meniu nėra. Tai patvirtino ir suklaidintų vartotojų pateikti paaiškinimai.

Kvalifikuodamas pažeidimą atsakovas vadovavosi Reklamos įstatymo 5 str. 2 dalyje numatytu teisingumo kriterijumi, kuriuo remiantis reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu.Nagrinėjamu atveju, vertindama bendrovės pateiktų įrodymų patikimumą, Konkurencijos taryba atsižvelgė į pažeidimo aplinkybes, pareiškėjos, jos verslo partnerių tarpusavio ryšius, kelionių organizatoriaus „Travelman“ atstovės Egipte paaiškinimus, suklaidintų reklamos vartotojų pateiktus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus (pvz. interneto tinklalapio nuorašas, kuriame matyti, kad viešbutis „Regina Style“ yra trijų žvaigždučių), kitus įrodymus padarydama išvadą, kad pareiškėjos pateikti įrodymai negali būti pripažinti tinkamais ir patikimais, t.y. pakankamais.

Atkreipė dėmesį, kad viešo nagrinėjimo metu, pareiškėjos atstovas pripažino, kad UAB „Tez Tour“ galėtų gauti pažymą apie viešbučio klasifikaciją Egipto turizmo ministerijoje, tačiau ūkio subjektas, skelbdamas reklaminius teiginius, privalo turėti jų teisingumą patvirtinančius įrodymus teiginių skleidimo metu, o ne pareikalavus Konkurencijos tarybai.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato įrodymų skirstymo į tiesioginius ir netiesioginius.

Dėl baudos dydžio pažymėjo, kad pareiškėjo platintas katalogas buvo išleistas 2006 m. – 2007 m., o bendrovė nepateikė duomenų, kad jos skleista reklama buvo nutraukta. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, rodančių, kad nutraukė bendradarbiavimo sutartį su viešbučiu „Regina Style“.

Teigė, kad iš Reklamos įstatymo 5 str. 2 dalyje bei 21 str. 1 dalyje nurodytų nuostatų matyti, kad Konkurencijos taryba neprivalo įrodinėti įtariamų pažeidėjų kaltės, kadangi įrodžius, kad reklama klaidina ar gali klaidinti, ir, kad ūkio subjektas yra konkrečios klaidinančios reklamos davėjas – reklamos davėjo kaltė yra preziumuojama. Ūkio subjektas, kuris mano, kad Reklamos įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės, pats turi įrodinėti šią aplinkybę.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalis jokių papildomų sąlygų sunkinančioms aplinkybėms konstatuoti nenumato, užtenka nustatyti, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Kadangi 2007-05-24 nutarimu Nr. 2S-11 UAB „Tez Tour“ buvo paskirta 10 000 Lt piniginė bauda, minėtu atveju buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. Kadangi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 13 dalyje įsakmiai nurodyta, kad bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo reklamos skleidimo dienos, laukiant nutarimo įsiteisėjimo dienos ir suėjus vienerių metų terminui, baudos reklaminės veiklos subjektams daugeliu atvejų nebebūtų galima skirti. Be to, neaišku, kokiu būdu Konkurencijos tarybai paskyrus baudą be sunkinančių aplinkybių (nors ūkio subjektas pažeidė Reklamos įstatymą antrą kartą per metus) ir vėliau įsiteisėjus prieš tai buvusiam nutarimui, būtų galima pakeisti baudą pritaikius atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2008-02-07 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-2 „Dėl UAB Tez tour“ reklamos, skelbtos kataloge „Travelman 2006-2007 Egiptas, Gran Kanarija“ atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ reklaminiame kataloge skelbti teiginiai – „viešbutis „Regina Style“ keturios žvaigždutės“ bei „vaikams – atskiras meniu“ pripažinti klaidinančia reklama, UAB „Tez Tour“ įpareigotas per dvi darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą užsisakant poilsį viešbutyje „Regina Style“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingą viešbučio kategoriją bei teikiamas papildomas paslaugas, už klaidinančios reklamos naudojimą paskirta 20 000 Lt piniginė bauda.

Atsakovas, atlikęs tyrimą pripažino, kad pareiškėjas pažeidė reklamos įstatymo 5 str. 1 dalies reikalavimus. Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams naudoti klaidinančią reklamą. Klaidinančia reklama pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalį suprantama reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Nustatant klaidinančios reklamos buvimą atsižvelgiama į tai, kokius pagrindžiančius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą duomenis, turi reklamos davėjas reklamos naudojimo metu (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktas). Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Atliekant tyrimą dėl klaidinančios reklamos buvimo reikalinga remtis ne tyrimo metu gautais ar teismui pateiktais duomenimis, tačiau tik tais, kuriais davėjas disponavo, kai naudojo reklamą. Tiriantis klaidinančios reklamos buvimo faktą subjektas turi ne rinkti duomenis dėl reklamos teiginių pagrįstumo, bet patikrinti ar reklamos davėjas turi pakankamai duomenų faktams pagrįsti. Nei atsakovas, nei teismas, atlikdamas aktyvų vaidmenų administraciniame procese renkant įrodymus, neturi pareigos aiškintis objektyvaus faktų buvimo. Tyrimo dalyku yra tik reklamos davėjo turimų duomenų pakankamumo patikrinimas.   

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atsakovui tyrimo metu bei teismui skundo dėl nutarimo panaikinimo nagrinėjimo metu pateikti duomenys yra aiškiai nepakankami faktams dėl viešbučio žvaigždučių skaičiaus ar vaikams teikiamo atskiro meniu nustatyti. Pakankamu dokumentu, patvirtinančiu viešbučiui suteiktų žvaigždučių skaičių, gali būti viešbučius reitinguojančio subjekto pažyma, sertifikatas ar panašus dokumentas. Visuotinai žinoma, kad viešbučiai Egipte įvertinti žvaigždutėmis. Tai eilę metų matyti iš pateikiamos reklamos. Pareiškėjo atstovas, teigdamas, kad viešbučių klasifikavimas pradėtas prieš metus, nepateikė jokių įrodymų. Tai teigdamas pareiškėjo atstovas kartu aiškino, jog viešbučiai buvo vertinami tik jų atidarymo metu. Šie abu teiginiai prieštarauja vienas kitam, todėl vertinami tik gynimosi bet kokiu būdu priemonė. Jei viešbučiai nebūtų klasifikuoti, tai reklamos davėjai neturėtų kaip reklamose nurodyti viešbučiams suteiktų žvaigždučių kiekį.

Teismas konstatavo, kad duomenų pakankamumą turi įvertinti atsakovas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Šioje byloje nėra aplinkybių, leidžiančių abejoti atsakovo išvadų tinkamumu. Iki tyrimo pradėjimo pareiškėjas turėjo tik faksu New Panorama RTK generaliniam direktoriui išsiųstą  viešbučio pardavimų direktoriaus asistento 2006-02-14 raštą (tyrimo dokumentai, l. 39-40), kuriame nurodyti duomenys apie Reginos viešbutį. Jokių duomenų apie vaikams pritaikyto atskiro meniu buvimą šiame rašte nėra. Kokiu tikslu ir kam jis buvo siųstas, kaip atsidūrė pas pareiškėją, neaišku. Teismas padarė išvadą, kad turėdamas tik tokią informaciją pareiškėjas neturėjo pagrindo reklaminiame kataloge nurodyti ginčijamų teiginių. Todėl atsakovo išvadą dėl klaidinančios reklamos pateikimo teismas pripažino teisinga.

 Taip pat nustatė, kad atlikdama tyrimą Konkurencijos taryba 2007-09-17, 2007-10-03 ir 2007-10-12 raštais (Tyrimo dokumentai, b.l. 31, 36-37) prašė pareiškėjo pateikti reklamos teiginių teisingumą patvirtinančius teiginius, tokia pareiga šiam buvo žinoma ir iš Reklamos įstatymo nuostatų. Nors pareiškėjo atstovas proceso eigoje vis minėjo apie turimus duomenis, padarytas užklausas, sunkumą gauti įrodymus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Reklamos įstatymo 21 str. 1 dalyje nurodyta taisyklė preziumuoja reklamos davėjo kaltę. Nepateikęs pakankamų duomenų reklamos teiginiams pagrįsti subjektas laikomas kaltu.  Pareiškėjas 2008-01-15 pastabose dėl atsakovo pranešimo apie atliktą tyrimą dėl klaidinančios reklamos byloje Nr. 07//1/5/07/11/083 pateikė Regina viešbučio ir kurorto Hurgadoje generalinio direktoriaus Muhamedo Ibrahimo 2008-01-12 raštą, kad viešbučiui suteiktos keturios žvaigždutės (Tyrimo dokumentai l. 61-62), bei to paties viešbučio gėrimų ir maisto direktoriaus 2008-01-12 raštą apie tai, kad yra švediško stalo dalis, skirta vaikams, viešbutyje yra 8 kėdutės kūdikiams (Tyrimo dokumentai, l. 63-64). Visų pirma, teismo manymu, šie dokumentai negali būti vertinami, nes pradėdamas viešbučio reklamą pareiškėjas jų neturėjo. Teismas konstatavo, kad vertindamas šiuos dokumentus atsakovas tinkamai pažymėjo, kad šie duomenys nelaikytini tinkamais įrodymais dėl to, kad nepatvirtintas oficialiais Egipto institucijų dokumentais, o be to, kelia abejonių dėl pareiškėjo ir patvirtinimą pateikusių asmenų tarpusavio bendradarbiavimo ryšių. Atsakovo atstovės A. Buckiūnaitės 2007-03-14 paaiškinime nurodyta, kad viešbučio pagrindiniame restorane vaikiško meniu nėra, jis pateikiamas tik paplūdimio bare dienos metu nuo 11.00 iki 17.00 val. Vaikiškame meniu yra picų, dešrelių, chicken nuggets, sūrainių, skrudintų bulvyčių, ledų, vaisių salotų ir kita. Specialių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas vaikiško meniu buvimas, nėra. Reklamoje panaudotas teiginys dėl atskiro meniu vaikams buvimo, teismo manymu, nėra visiškai neteisingas. A. Buckiūnaitės parodymai rodo, kad toks meniu yra paplūdimio bare. Tačiau teismas pripažino, kad tokio teiginio įrašymas viešbučio reklamoje sąlygoja vartotojo įsitikinimą, kad jo vaikas galės maitintis pusryčių, pietų ir vakarienės metu rinkdamasis vaikiško meniu patiekalus. Tuo tarpu atsižvelgus į paplūdimio baro darbo laiką matyti, kad to nėra. Teismas nustatė, kad norėdamas tinkamai informuoti vartotoją apie viešbutyje teikiamas paslaugas pareiškėjas turėjo nurodyti vaikiško meniu teikimo sąlygas. Pažymėjo, kad informacija apie užsienio viešbučiuose esančias sąlygas turėtų būti teikiama atsižvelgiant ne į užsienio šalyje nusistovėjusius paslaugos teikimo standartus, bet į Lietuvos gyventojo požiūrį į paslaugų teikimą. Reklamos katalogai skiriami visiems Lietuvos gyventojams, tiek gerai susipažinusiems su užsienio šalimis, tiek turintiems ketinimų vykti į pirmą kelionę. Todėl esant neatitikimams tarp užsienio šalyje įprastų standartų ir priimtų Lietuvoje (kaip šiuo atveju, maisto vaikams tinkamumo) teikiama paslauga turėtų būti apibūdinta plačiau, kad vartotojas galėtų teisingai suprasti, kokią paslaugą jis perka.

Katalogas sekantiems metams pradedamas spausdinti apie tris mėnesius iki metų pradžios. Vadinasi, tuo metu, ar katalogo platinimo pradžios metu pareiškėjas turėjo turėti pakankamus duomenis faktams patvirtinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teigė, jog sutartis sudaro ne su konkrečiais viešbučiais, bet su savo atstovu Egipte. Šis atstovas pateikia duomenis apie siūlomus viešbučius, pagal kuriuos surenkama medžiaga katalogui. Minėtais atsakovo raštais buvo prašoma pateikti visą turimą medžiagą dėl tiriamų faktų. Pareiškėjui sudarytos visos galimybės pasinaudoti įrodymų rinkimo galimybe, todėl naujų įrodymų rinkimas nėra galimas. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad elektroniniu paštu yra užklausęs Egipto Turizmo ministeriją dėl oficialaus dokumento gavimo, tačiau atsakymo negavo. Jokių patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo aiškinimas, kad viešbutis gali neturėti oficialaus dokumento ar tokio dokumento neįmanoma gauti iš Egipto turizmo ministerijos, niekuo nepagrįsti. Teismas nenustatė duomenų, leidžiančių manyti, kad viešbutis būtų atsisakęs pateikti klasifikaciją patvirtinantį pažymėjimą dėl tos priežasties, jog jo neturi ar negali gauti. Viešbučio generalinio direktoriaus 2008-01-12 rašte tokia priežastis nenurodyta. Viešbučio direktorius kaip tik siūlo kreiptis į Egipto turizmo ministeriją, iš ko matyti, kad jis tokio kreipimosi nelaiko beviltišku. Generalinis direktorius yra Egipte viešbučių versle dirbantis asmuo, todėl jo padėtis leidžia turėti platesnę informaciją apie viešbučių verslo situaciją Egipte.

Konstatavo, kad pripažindamas pareiškėjo kataloge pateiktus teiginius klaidinančia reklama, atsakovas padarė tinkamas išvadas. Vertindamas administracinio akto teisėtumą teismas turi nustatyti, ar priimant aktą nebuvo pažeistas įstatymas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, o taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos 3 str.). Tokių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnį už klaidinančios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 1000 iki 30 000 Lt, o kai pažeidimai padaryti nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, gali būti skiriama bauda iki 120 000 Lt. Reklamos įstatymo 22 str. 7 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę ir mastą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Bauda skiriama pagal minimumo ir maksimumo vidurkį. Paskirdamas pareiškėjui 20 000 Lt baudą atsakovas atsižvelgė į ilgą reklamos skleidimo trukmę nuo 2006 spalio 16 d. iki nutarimo priėmimo, didelį skleidimo mastą, nes katalogas išleistas 10 000 egzempliorių tiražu bei sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą dėl 2007-05-24 nutarimu taikytos nuobaudos. 

Teismas konstatavo, jog pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie tai, kad katalogai jau neplatinami, neišplatinti sunaikinti, o taip pat dėl to, kad buvo nutraukta sutartis su viešbučiu, tai atsakovas pagrįstai konstatavo, jog reklama platinama iki šiol ir įpareigojo klaidinančios reklamos naudojimą nutraukti. Sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikytas pakartotinumas, kadangi nutarimas dėl baudos skyrimo nėra panaikintas. Pažymėjo, kad pareiškėjui paskirta labai nedidelė bauda. Kadangi bauda skirta esant sunkinančiai aplinkybei, tai baudos vidurkis turėjo būti 60 000 Lt. Šiuo atveju paskirta trigubai mažesnė bauda, todėl laikytina, kad buvo atsižvelgta į visas pareiškėjo atsakomybę galinčias sušvelninti aplinkybes. Pastebėjo, kad teismų praktikoje skiriamos gana didelės baudos dėl Reklamos įstatymų pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. A-709/2007 sutiko su 15 000 Lt bauda už apie 10 mėnesių trukusį klaidinančios reklamos naudojimą, nutartyje Nr. A-1714/2006 sutiko su 13 500 Lt bauda. Pažymėtina, kad 20 000 Lt bauda, palyginus su pareiškėjo gaunamomis pajamomis, nelaikytina didele (UAB „Tez tour bendrųjų pajamų dydis už 2006 metus buvo 79 638 350 Lt (Tyrimo dokumentai, l. 51)).

Pareiškėjas UAB „Tez Tour“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 68 – 72) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 2008-06-11 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies bei 81 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad „pakankamu dokumentu, patvirtinančiu viešbučiui suteiktų žvaigždučių skaičių gali būti viešbučius reitinguojančio subjekto pažyma, sertifikatas ar panašus dokumentas“, tačiau tokia išvada teismas visiškai atsiriboja nuo apelianto pateiktų netiesioginių įrodymų vertinimo. Mano, kad teismas nepagrįstai pirmenybę teikė tiesioginiams įrodymams, neanalizuodamas priežasčių, dėl kurių tokio įrodymo pateikimas yra negalimas.

2. Teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad nuo 2006-01-01 dienos Egipte įsigaliojo nauja viešbučių klasifikavimo sistema, parengta bendradarbiaujant su Europos viešbučių ir restoranų asociacija. Ši klasifikavimo sistema taikoma naujai pastatytiems viešbučiams, o viešbučiai, klasifikuoti pagal senąją sistemą, pagal naują sistemą gali klasifikuotis savanoriškai.Viešbučiui „Regina Style“ buvo suteikta kategorija pagal senąją sistemą. Šie paaiškinimai yra teisiškai reikšmingi atsižvelgiant į tai, kad per kelerių metų laikotarpį nuo sertifikato viešbučiui suteikimo galimi viešbučio kokybės pakitimai.Vadovaujantis LR Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, viešbučiui „Regina Style“ Egipto turizmo ministerijos suteikta kategorija, nors ji suteikta prieš keletą metų, negali būti priešpastatoma subjektyviam turistų vertinimui. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, mano, kad nėra jokio prieštaravimo apelianto paaiškinimuose.

3. Mano, kad apeliantui yra perkelta užsienio teisės įrodinėjimo našta – „pareiškėjo atstovas, teigdamas, kad viešbučių klasifikavimas pradėtas prieš metus, nepateikė jokių įrodymų“. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokia našta apeliantui perkelta visiškai nepagrįstai – teisės normų, nustatančių viešbučio kategorijos suteikimo procedūrą, turinys, jos aiškinimas ir taikymas, išskyrus LR CK 1.12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atvejį, nėra įrodinėjimo dalykas.Apeliantas viešbutį „Regina Style“ pasitelkė kaip tretįjį asmenį apgyvendinimo paslaugos turistams teikimui. Todėl negali būti atmetamas ir šio viešbučio direktoriaus pateiktas oficialus raštas apie viešbučiui suteiktą kategoriją, kaip turintis abejotiną įrodomąją reikšmę „dėl pareiškėjo ir patvirtinimą pateikusių asmenų tarpusavio bendradarbiavimo ryšių“.

4. Teismas nepagrįstai apsiriboja tik vaikiško meniu paplūdimio bare vertinimu, visiškai nesivadovauja tiek į 2008-01-12 dienos viešbučio „Regina Style“ maisto ir gėrimų skyriaus direktoriaus raštu, kuriame yra patvirtinama, kad viešbučio „Regina Style“ restorane yra atskiras meniu vaikams, tiek apelianto paaiškinimais, bei nenurodo, dėl kokių priežasčių juos atmeta. 2008-03-15 dienos skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo nurodyta, kad pagal LR CK 6.718 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Maitinimo teikimo tvarką ir maisto asortimentą nustato viešbučio administracija. Atsižvelgiant į tai, viešbučio restorane vaikiško meniu pateikimas priklauso viešbučio administracijos nuožiūrai bei skiriasi priklausomai nuo viešbučio kategorijos. Todėl sąvoka „vaikams – atskiras meniu“ apima ne tik atskiro stalo vaikams parengimą, bet atskirų patiekalų vaikams paruošimą taip pat. Būtent antrasis vaikiško meniu pateikimo variantas yra įgyvendinamas viešbutyje „Regina Style“. Todėl pusryčių pietų ir vakarienės metu vaikams buvo ruošiami atskiri patiekalai ir pateikiami švediškame stale. Remiantis ETT praktika (ETT byla C-210/96 Gut Springenheide and Tusky/Oberkreisdirektor des Kreis Steinfurt ECR 1-4657, ir kt.), vidutinis vartotojas – tai protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas. Reklamos įstatyme naudojama paprasto vartotojo sąvoka LAT 2005-11-17 dienos nutartyje Nr. A-930/2005 ir Nr. A-931/2005 buvo prilyginta vidutinio vartotojo sąvokai. Teismui buvo nurodyta, kad viešbutyje „Regina Style“ yra vaikiškas meniu, ir kas sudaro tokio vaikiško meniu turinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad esant neatitikimams tarp įprastų standartų dėl maisto vaikams tinkamumo užsienio šalyje ir priimtų standartų Lietuvoje, teikiama paslauga turėtų būti apibūdinta plačiau, kadangi viešbutyje „Regina Style“ buvo teikiamas įprastas vaikams maistas, kurį analogiškai vertintų ir vidutinis vartotojas.

5. Apeliantui atsakovo nutarimu buvo paskirta 20 000 Lt bauda, kurios nepagrįstumas buvo ginčijamas 2008-03-15 dienos skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau, kaip matyti iš 2008-06-11 dienos teismo sprendimo, teismas ne tik neteisingai taikė ir aiškino teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą apibrėžiančias teisės normas, bet ir nesivadovavo teisės teorija, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas. Pažymėtina, kad 2007-05-24 dienos Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda, yra apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (šalims turi įstatymo galią) bei prejudicinę galią ir turi būti vykdomas. Tai reiškia, kad bylinėjimasis laikomas baigtu (lites finiri oportet), o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai (res in iudicium deducta) – formalusis res judicata principo aspektas. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas sudaro pagrindą teigti, jog yra padarytas teisės pažeidimas, o už jį kyla teisinė atsakomybė. Todėl prie sunkinančių aplinkybių negali būti priskiriamas atvejis, kai atsakovo nutarimo, kuriuo konstatuotas teisės pažeidimas, teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas teisme, o teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 78 – 80) prašo jį atmesti.

Nurodo, kad 2008 m. birželio 11 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas detaliai išdėstė savo motyvus, kodėl apelianto Konkurencijos tarybai pateiktas dokumentas – viešbučio „Regina Style“ pardavimo direktoriaus asistento viešbučio kategorijos patvirtinimas, yra nepakankamas ir kokie dokumentai būtų laikytini tinkamais ir įrodančiais reklamoje esančių teiginių teisingumą. Konkurencijos tarybos argumentai dėl įrodymų pakankamumo taip pat jaubuvo išdėstyti 2008 m. balandžio 29 d. atsiliepime į skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytu teisingumo kriterijumi, reklaminiai teiginiai pripažįstami neteisingais tuo atveju, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Konkurencijos tarybai nėra svarbu, pagal kokią sistemą buvo ar yra atestuojami viešbučiai – svarbiausia, kad reklamą naudojantis ūkio subjektas reklamos naudojimo metu turėtų toje reklamoje naudojamų teiginių patvirtinimo įrodymus. Tai yra, UAB „Tez tour“ Konkurencijos tarybai privalėjo pateikti duomenis, kurie rodytų, kuo remiantis bendrovė skelbdama savo reklamą teigė, kad viešbutis „Regina Style“ yra keturių žvaigždučių. Tokių duomenų apeliantas nei Konkurencijos tarybai, nei teismui nepateikė.

Nei Konkurencijos taryba, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas nekvestionavo klausimo, ar vaikiškas meniu reiškia atskiro stalo vaikams paruošimą, ar gali būti pateikiami atskiri patiekalai ant „švediško stalo“. Teigdama, kad vaikiški patiekalai buvo pateikiami „švediškame stale“, apeliantas privalėjo pateikti tokį faktą patvirtinančius įrodymus (tokių įrodymų nepateikė).

Atkreipia dėmesį, kad sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas – jau buvo pritaikyta Konkurencijos tarybos bylose. Šioje vietoje paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 -930/2005, kurioje teismas nurodė, kad „pakartotinumui, kaip sunkinančiai aplinkybei, konstatuoti pagal Reklamos įstatymą pakanka formalaus fakto, kad atitinkamam subjektui per metus buvo skirta nuobauda už bet kokį Reklamos įstatymo pažeidimą.“ Atsižvelgus į tai, kad bendrovei per metus ginčijamo pažeidimo padarymo buvo skirta nuobauda už Reklamos įstatymo pažeidimą, teisėjų kolegija pripažino, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė sunkinančios aplinkybės buvimą, dar neįsiteisėjus Konkurencijos tarybos nutarimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl 2008 m. vasario 7 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-2 „Dėl UAB „Tez tour“ reklamos, skelbtos kataloge „Travelman 2006-2007 Egiptas, Gran Kanarija“, atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ panaikinimo. Šiuo nutarimu atitinkamame reklaminiame kataloge skelbtus teiginius – „viešbutis „Regina Style“ keturios žvaigždutės“ bei „vaikams – atskiras meniu“ Konkurencijos taryba pripažino klaidinančia reklama ir įpareigojo UAB „Tez Tour“ per dvi darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą užsisakant poilsį viešbutyje „Regina Style“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingą viešbučio kategoriją bei teikiamas papildomas paslaugas ir už klaidinančios reklamos naudojimą paskyrė 20 000 Lt piniginę baudą.

Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus kelionės organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje, turi teikti neklaidinančią informaciją apie apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles) bei maitinimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį kelionės organizatorius atsako už kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje pateiktą informaciją. Klaidinančia reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis turi reklamos davėjas reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad subjektas, tiriantis klaidinančios reklamos buvimo faktą, turi patikrinti, ar reklamos davėjas turi pakankamai duomenų faktams pagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo atsakovui tyrimo metu bei teismui skundo dėl nutarimo panaikinimo nagrinėjimo metu pateikti duomenys yra aiškiai nepakankami faktams dėl viešbučio žvaigždučių skaičiaus ar vaikams teikiamo atskiro meniu nustatyti. Iki tyrimo pradėjimo pareiškėjas turėjo tik faksu New Panorama RTK generaliniam direktoriui išsiųstą viešbučio pardavimų direktoriaus asistento 2006-02-14 raštą (tyrimo dokumentai, l. 39-40), kuriame nurodyti duomenys apie viešbutį. Jokių duomenų apie vaikams pritaikyto atskiro meniu buvimą šiame rašte nėra. Turėdamas tik tokią informaciją pareiškėjas neturėjo pagrindo reklaminiame kataloge nurodyti ginčijamų teiginių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo išvada dėl klaidinančios reklamos pateikimo yra teisinga.

 Pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį reklamos davėjas atsako už klaidinančios reklamos naudojimą, jeigu neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės. Nepateikęs pakankamų duomenų reklamos teiginiams pagrįsti subjektas laikomas kaltu. Pareiškėjas 2008-01-15 pastabose dėl atsakovo pranešimo apie atliktą tyrimą dėl klaidinančios reklamos byloje pateikė „Regina Hotel & Resort Hurghada“ generalinio direktoriaus Muhamedo Ibrahimo 2008 m. sausio 12 d. raštą, kad viešbučiui suteiktos keturios žvaigždutės (Tyrimo dokumentai l. 61-62), bei „Regina Hotel & Resort Hurghada“ gėrimų ir maisto direktoriaus 2008 m. sausio 12 d. raštą apie tai, kad yra švediško stalo dalis, skirta vaikams, viešbutyje yra 8 kėdutės kūdikiams (Tyrimo dokumentai, l. 63-64). Šie duomenys nelaikytini tinkamais įrodymais dėl to, kad nepatvirtinti oficialiais Egipto kompetentingų institucijų dokumentais, o be to, kelia abejonių dėl pareiškėjo ir patvirtinimą pateikusių asmenų tarpusavio bendradarbiavimo ryšių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2008 m. vasario 7 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-2 yra teisėtas, o Konkurencijos taryba remiantis Reklamos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis pagrįstai paskyrė 20 000 Lt piniginę baudą už klaidinančios reklamos naudojimą.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo UAB „Tez Tour“ apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Tez Tour“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė