Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Vilpra“ atstovui G. Pranevičiui, atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos atstovei E. Navickaitei, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Sauda“ atstovui G. Janiliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilpra“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

pareiškėjas UAB „Vilpra“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2008-02-14 Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau-Taryba) nutarimą Nr. 1S-21 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ bei prašydamas įpareigoti Tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „visi židiniai“ atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms.

Savo reikalavimus UAB „Vilpra“ pagrindė tuo, kad 2008-01-14 kreipėsi į Tarybą, prašydamas atlikti tyrimą dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau-Reklamos įstatymas) reikalavimams bei pripažinti UAB „Sauda“ reklamą neteisėta bei klaidinančia reklama ir įpareigoti UAB „Sauda“ nedelsiant nutraukti neteisėtos reklamos skleidimą. Taryba 2008-02-14 priėmė nutarimą Nr. 1S-21, kuriuo nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Sauda“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

UAB „Vilpra“ nurodė, kad Taryba padarė nepagrįstą išvadą, jog „... manytina, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu „visi židiniai“ vidutinis vartotojas negali tikėtis rasti absoliučiai visų židinių gamintojų prekių. Susipažinęs su reklaminiu teiginiu, reklamos vartotojas galėtų tikėtis tik didelio šios rūšies prekių pasirinkimo ir asortimento, todėl konstatuotina, kad toks reklaminis teiginys nepaveiks reklamos vartotojų ekonominio elgesio, t.y. sprendimų ar veiksmų, susijusių su židinių įsigijimu“. Be to, Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, iš esmės neanalizavo UAB „Vilpra“ pateiktų argumentų ir nemotyvavo, kodėl šiems argumentams nepritaria. Pareiškime dėl klaidinančios reklamos naudojimo UAB „Vilpra“ akcentavo, jog skelbiama reklama „visi židiniai“ vidutiniam vartotojui formuoja nuomonę apie plačiausią, didesnį nei kitų tiekėjų siūlomą, židinių asortimentą. Faktiškai tinkle „visi židiniai“ siūlomas asortimentas nėra plačiausias, todėl egzistuoja reali vartotojų suklaidinimo galimybė. Dėl skelbiamos reklamos vartotojų srautas yra nukreipiamas pirmiausiai į trečiojo asmens valdomą tinklą, todėl įtakojamas (gali būti įtakojamas) vartotojų ekonominis elgesys. Vartotojų suklaidinimo galimybė bei poveikis vartotojo ekonominiam elgesiui yra vertinamieji kriterijai, todėl sprendimas dėl jų buvimo/nebuvimo galimas tiktai detalios analizės pagrindu. UAB „Vilpra“ Tarybai pateikė tinkamai įformintą ir faktiniais duomenimis pagrįstą prašymą, suteikiantį pakankamai informacijos įtarimui dėl Reklamos įstatymo pažeidimo. Konkurencijos įstatymas neįpareigoja pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų dokumentų ir duomenų, o Taryba neturi pareigos ir negali vertinti, ar pareiškime nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti įstatymo pažeidimą. Nepagrįstas yra ir Tarybos teiginys, kad kalbininko išvada nelaikytina pakankamu įrodymu, jog reklama gali suklaidinti reklamos vartotojus.

UAB „Vilpra“ paaiškino, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sauda“ Tarybai pateiktame paaiškinime niekaip nepagrindė reklaminio teiginio „visi židiniai“ teisingumo, nurodydamas, kad yra registruoto prekių ženklo „visi židiniai“ savininkas, taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus sprendimu, konstatuojančiu, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog minėtas prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę, tačiau minėtas sprendimas negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje. Reklaminio teiginio „visi židiniai“ sąvoka yra platesnė nei prekių ženklo „visi židiniai“ sąvoka. Reklama yra informacija, kuria vartotojas skatinamas įsigyti atitinkamų prekių ir paslaugų. Reklama gali būti pateikiama įvairiomis priemonėmis, tokio pateikimo metu atitinkamas žodžių junginys („visi židiniai“) vartotojų yra suprantamas ne kaip prekių ženklas, bet kaip konkretus reklaminis teiginys.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo UAB „Vilpra“ atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo UAB „Vilpra“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyti pagrindai, kada galima atsisakyti pradėti tyrimą. Gavus pareiškėjo skundą Taryba privalo įvertinti nurodytus faktus, skundą pagrindžiančius pateiktus įrodymus ir nuspręsti, ar pagal pateiktus duomenis galima pagrįstai įtarti esant Reklamos įstatymo pažeidimą. Gavusi pareiškėjo skundą, Taryba pagal savo kompetenciją privalo įvertinti konkretų skundžiamo veiksmo faktą, o ne pareiškėjo, kuris nėra kompetentingas taikyti Konkurencijos ar Reklamos įstatymą, pateiktus argumentus. Nors priimdama skundžiamą nutarimą, Taryba vertino ir UAB „Vilpra“ pateiktus argumentus, tai jokiu būdu nereiškia, kad turėjo būti įvertinti absoliučiai visi pareiškėjo pateikti motyvai.

Taryba paaiškino, kad ištyrusi UAB „Vilpra“ pateiktus įrodymus ir atsižvelgusi į Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalyje įtvirtintą klaidinančios reklamos apibrėžimą, Taryba pagrįstai konstatavo, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu „visi židiniai“ vidutinis vartotojas negali tikėtis rasti absoliučiai visų židinių gamintojų prekių. Be to, buvo konstatuota, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu, reklamos vartotojas galėtų tikėtis tik didelio šios rūšies prekių pasirinkimo ir asortimento, todėl akivaizdu, kad toks reklaminis teiginys nepaveiks reklamos vartotojų ekonominio elgesio, t.y. sprendimų ar veiksmų, susijusių su židinių įsigijimu. Tarybos nutarime buvo nurodyta, kodėl nebuvo atsižvelgta į UAB „Vilpra“ pateiktą kalbininkų išvadą -kaip konkrečią reklamą suvokia vidutinis vartotojas ir ar tokia reklama gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį ir ar gali jį suklaidinti. Taryba neteigė ir neturėjo pagrindo teigti, kad vartotojas, susipažinęs su reklaminiu teiginiu „visi židiniai“, kaip prašyme Tarybai nepagrįstai nurodė UAB „Vilpra“, galėtų tikėtis didžiausio židinių pasirinkimo. Įvertinus pateiktus įrodymus, Taryba atsisakė pradėti tyrimą tuo pagrindu, kad nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, kadangi UAB „Vilpra“ pateiktuose įrodymuose nebuvo požymių, kurie leistų įtarti Reklamos įstatymo pažeidimą.

Taryba paaiškino, kad Tarybai sprendžiant galimybę pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 str. nustatytais pagrindais, būtina preliminariai įvertinti skundžiamus veiksmus. Priešingu atveju Taryba negalėtų jokiais atvejais atsisakyti pradėti tyrimo, kai toks atvejis yra, pavyzdžiui, mažareikšmis ar nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Reglamento 25 punkte nurodyta, kad pateikiant Tarybai pareiškimą turi būti pridedami pareiškėjui žinomų skundžiamų veiksmų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta. Reglamento 27 punkte nurodyta, kad prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. UAB „Vilpra“ kartu su skundu pateikė įrodymus, su, jos manymu, klaidinančia reklama bei kitus dokumentus, kuriuos Taryba įvertino, nustatydama, kad iš pateiktų įrodymų negalima įtarti esant Reklamos įstatymo pažeidimą. Kadangi Tarybai buvo akivaizdu, kad pažeidimo nėra ir teiginys „visi židiniai“ negali paveikti reklamos vartotojų ekonominio elgesio dėl savo klaidinančio pobūdžio, nebuvo pagrindo ir tikslo reikalauti pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų.

Teismo posėdžio metu atsakovo Tarybos atstovė su UAB „Vilpra“ skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sauda“ atsiliepime į UAB „Vilpra“ skundą su pareiškėjo UAB „Vilpra“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad Taryba skundžiamame nutarime aiškiai ir pagrįstai, remdamasi Reklamos įstatymo nuostatomis, Europos teisingumo teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, paneigė įtarimą, kad UAB „Sauda“ priklausantis registruotas prekių ženklas „visi židiniai“ pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. UAB „Vilpra“ 2008-01-14 pareiškime Tarybai nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti tai, kad UAB „Sauda“ priklausantis registruotas prekių ženklas, kaip nors pažeidžia daugelio ūkio subjektų arba vartotojų interesus.

UAB „Sauda“ paaiškino, kad 2007-11-16 sprendimu LR Valstybinio patentų biuro apeliacinis skyrius motyvuotai išaiškino, kad UAB „Sauda“ prekių ženkle „visi židiniai“ naudojami žodžiai „visi židiniai“ visuomenės neklaidina, o pats prekių ženklas atitinka LR Prekių ženklų įstatymo reikalavimus.

UAB „Sauda“ paaiškino, kad tiek LR Valstybinio patentų biuro apeliacinis skyrius minėtame 2007-11-16 sprendime, tiek Europos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su vartotojų teisių apsauga ir konkurencija, apibrėžė vidutinio vartotojo sampratą ir išaiškino, kad vidutinis vartotojas yra protingas, gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo, o Taryba visiškai pagrįstai nusprendė, kad vidutinis vartotojas, protingai informuotas, atidus ir apdairus, kad vertindamas UAB „Sauda“ prekių ženklą „visi židiniai“ gali pagrįstai tikėtis pakankamai didelio židinių pasirinkimo ir asortimento, taip pat plataus diapazono teikiamų paslaugų, tačiau jis negali tikėtis kažko neapibrėžto, besąlygiško, t.y., kad UAB „Sauda“ pardavinėja absoliučiai visus pasaulio židinius.

UAB „Sauda“ pabrėžė, kad UAB „Vilpra“ Tarybai nepateikė jokios objektyvios informacijos, pagrindžiančios UAB „Sauda“ padarytą Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimą. Natūralu, kad UAB „Sauda“ reklaminiuose skelbimuose spaudoje, be kitos informacijos, naudoja ir bendrovės registruotą prekių ženklą. Yra nepagrįsta ir pareiškėjo Tarybai pateikta kalbininko išvada, kurioje neaiškinama antroji Lietuvių kalbos žodyne žodžio „visi“ reikšmė su daugiskaitiniais daiktavardžiais - neskirstomas dalimis, nurodant objektą kaip visumą. Būtent šia reikšme žodis „visi“ ir yra vartojamas UAB „Sauda“ registruotame prekių ženkle - židinius suprantant kaip visumą, t.y. jų projektavimą, montavimą, židinių statymą, apdailą bei konsultacijas šiais klausimais, kadangi židinys negali būti suprantamas tik kaip tam tikro gamintojo ugniakuras ar krosnelė. Būtent tokias ir kitas paslaugas, t.y. židinių projektavimą, įvairių gamintojų ir įvairių tipų kieto kuro, skysto kuro, dujinius, elektrinius ugniakurus ir krosneles, jų montavimą, statymą, apdailą bei konsultacijas šiais klausimais ir siūlo UAB „Sauda“.

UAB „Sauda“ paaiškino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Sauda“ kaip nors naudotų reklaminį teiginį „visi židiniai“ - UAB „Sauda“ savo veikloje naudoja bendrovės registruotą originalų grafinį prekių ženklą, tačiau ne kažkokius reklaminius teiginius.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sauda“ atstovas su UAB „Vilpra“ skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2008-02-14 Taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-21 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuriuo atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Sauda“ veiksmų“ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams (b.l.10-11).

Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 dalyje numatyta, kad prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyti pagrindai, kada galima atsisakyti pradėti tyrimą: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;- 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų. Konkurencijos tarybos darbo reglamento 25 punkte numatyta, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą, turi nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus bei pareiškėjams žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimą bei pateikti tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad gavus UAB „Vilpra“ skundą Taryba privalėjo įvertinti nurodytus faktus, skundą pagrindžiančius pateiktus įrodymus ir nuspręsti, ar pagal pateiktus duomenis galima pagrįstai įtarti esant Reklamos įstatymo pažeidimą. Taryba savo kompetencijos ribose privalo įvertinti konkretų skundžiamo veiksmo faktą, o ne pareiškėjo, kuris nėra kompetentingas taikyti Konkurencijos ar Reklamos įstatymą pateiktus argumentus. Priimdama skundžiamą nutarimą, Taryba neprivalėjo įvertinti absoliučiai visų UAB „Vilpra“ pateiktų motyvų, tačiau vertino ir UAB „Vilpra“ pateiktus argumentus. Teismas daro išvadą, kad įpareigojimas motyvuoti sprendimą (nutarimą) nereiškia įpareigojimo atsakyti į kiekvieną ginčo dalyvių argumentą ar iškeltą klausimą, todėl UAB „Vilpra“ teiginys, kad Taryba privalo atsakyti į visus UAB „Vilpra“ pateiktus argumentus yra nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalyje įtvirtintą klaidinančios reklamos apibrėžimą, kuriame nurodyta, kad klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia arba gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti, Taryba pagrįstai konstatavo, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu „visi židiniai“, vidutinis vartotojas negali tikėtis rasti absoliučiai visų židinių gamintojų prekių, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu, reklamos vartotojas galėtų tikėtis tik didelio šios rūšies prekių pasirinkimo ir asortimento, todėl akivaizdu, kad toks reklaminis teiginys nepaveiks reklamos vartotojų ekonominio elgesio, t.y. sprendimų ar veiksmų, susijusių su židinių įsigijimu. Tarybos nutarime pagrįstai ir tinkamai buvo įvertinta ir UAB „Vilpra“ pateikta Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbotyros katedros išvada, kurioje įvardinta, kad įvardis „visi“ vartojamas įvardijant kokią nors grupę asmenų, gyvių, daiktų, reiškinių ir kt. neišskiriant nė vieno iš jos. Taryba, remdamasi Reklamos įstatymo 5 str. 7 dalimi, pagrįstai konstatavo, kad Taryba vertina reklamos teiginį „visi židiniai“ vidutinio vartotojo suvokimo požiūriu, o ne tik lingvistine ar semantine prasme.

Teismas daro išvadą, kad Tarybai pateiktoje kalbininko išvadoje neaiškinama antroji Lietuvių kalbos žodyne žodžio „visi“ reikšmė su daugiskaitiniais daiktavardžiais - neskirstomas dalimis, nurodant objektą kaip visumą. Būtent šia reikšme žodis „visi“ ir yra vartojamas UAB „Sauda“ registruotame prekių ženkle - židinius suprantant kaip visumą, t.y. jų projektavimą montavimą, židinių statymą, apdailą bei konsultacijas šiais klausimais, kadangi židinys negali būti suprantamas tik kaip tam tikro gamintojo ugniakuras ar krosnelė. Būtent tokias ir kitas paslaugas, t.y. židinių projektavimą, įvairių gamintojų ir įvairių tipų kieto kuro, skysto kuro, dujinius, elektrinius ugniakurus ir krosneles, jų montavimą, statymą, apdailą bei konsultacijas šiais klausimais ir siūlo UAB „Sauda“.

Sistemiškai vertindamas minėtas teisės normas, teismas daro išvadą, kad vidutinis vartotojas yra protingas, gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo, kad toks vidutinis vartotojas, vertindamas UAB „Sauda“ prekių ženklą „visi židiniai“ gali pagrįstai tikėtis pakankamai didelio židinių pasirinkimo ir asortimento, taip pat plataus diapazono teikiamų paslaugų, tačiau jis negali tikėtis kažko neapibrėžto, besąlygiško, t.y. negali tikėtis, kad UAB „Sauda“ pardavinėja absoliučiai visus pasaulio židinius, todėl negalima daryti išvados, kad UAB „Sauda“ prekių ženklas „visi židiniai“ gali suklaidinti visuomenę.

Teismas daro išvadą, kad Taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą tuo pagrindu, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, remiantis Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 5 punktu, kadangi UAB „Vilpra“ pateiktuose įrodymuose nebuvo požymių, kurie leistų įtarti Reklamos įstatymo pažeidimą.

Teismas atmeta UAB „Vilpra“ argumentus, kad Taryba pateikė galutinę išvadą dėl poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui, kurią galėjo padaryti tik atlikus išsamų konkrečių aplinkybių bei pagrįstų tikimybių tyrimą, kadangi, Tarybai sprendžiant galimybę pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 str. nustatytais pagrindais, būtina preliminariai įvertinti skundžiamus veiksmus. Priešingu atveju, Tarybai būtų užkirstas kelias atsisakyti pradėti bet kurį tyrimą, vadovaujantis įstatymu (kai toks atvejis yra mažareikšmis ar nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą).

Tarybos darbo reglamento 25 punkte nurodyta, kad pateikiant Tarybai pareiškimą, turi būti pridedami pareiškėjui žinomų skundžiamų veiksmų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta. Reglamento 27 punkte nurodyta, kad prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. Taigi, kiekvienas ūkio subjektas, kreipdamasis į Tarybą dėl tyrimo pradėjimo, privalo pateikti turimus įrodymus. UAB „Vilpra“ kartu su skundu pateikė įrodymus, su, jos teigimu, klaidinančia reklama bei kitus dokumentus, kuriuos Taryba įvertino bei pagrįstai nustatė, kad iš pateiktų įrodymų negalima įtarti esant Reklamos įstatymo pažeidimą. Teismas daro išvadą, kad Tarybai buvo akivaizdu, jog pažeidimo UAB „Sauda“ veikoje nėra ir teiginys „visi židiniai“ negali paveikti reklamos vartotojų ekonominio elgesio dėl savo klaidinančio pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo ir tikslo reikalauti UAB „Vilpra“ pateikti papildomų įrodymų.

Teismas daro išvadą, kad Taryba tyrimo dėl minėto teiginio „visi židiniai“ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams nepradėjo, o pareigą, remiantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktu, pagrįsti savo naudojamos reklamos teisingumą įtariamas įstatymo pažeidimu ūkio subjektas įgyja tik Tarybai nustatyta tvarka pradėjus tyrimą, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad UAB „Sauda“ nepagrindė savo naudojamo teiginio „visi židiniai“ teisingumo.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Taryba, priimdama 2008-02-14 nutarimą Nr. 1S-21, tinkamai vertino ginčo aplinkybes bei surinktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis Tarybos veiklą, todėl UAB „Vilpra“ skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

pareiškėjo UAB „Vilpra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Kolegijos pirmininkas

Arūnas Kaminskas

Teisėjai

Irena Paulauskienė

Ernestas Spruogis