Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. V. Kirpičnikovui, atsakovo atstovei J. Brėskytei, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams M. Ignotui ir M. Jablonskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Balterma“ ir ko, UAB „Mabilta“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 1S-83, kuriuo nutarta atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Mabilta“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „Mabilta“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. gegužės 19 d. pateikė Konkurencijos tarybai pareiškimą dėl UAB „Mabilta“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir paskleistos reklamos pripažinimo klaidinančia. Konkurencijos taryba 2005 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1S-83 atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Mabilta“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams. Pareiškėjos manymu, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakako nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba privalėjo vadovautis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais nurodančiais, kad nustatant klaidinantį reklamos pobūdį, pakanka nustatyti, kad ji yra klaidinanti nors pagal vieną numatytą kriterijų. Minėtu atveju teisingumo ir išsamumo kriterijus.

Pareiškėja nurodė, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgė į tai, ar teisingai nurodytos reklamuojamos prekės ir paslaugos, jų savybės. Pareiškėjos manymu, Konkurencijos taryba vertindama UAB „Mabilta“ reklamoje pateiktos informacijos išsamumą, privalėjo atsižvelgti į tai, ar išsamiai reklamoje nurodytos reklamuojamų prekių ar paslaugų savybės ar sąlygos konkrečioje reklamoje pasirinktos kaip skatinančios pardavimą.

Pareiškėjos nuomone, Taryba labai formaliai atlieka valstybės jai patikėtas funkcijas klaidinančios reklamos kontrolei įgyvendinti, be to Konkurencijos taryba nesurinko pakankamai duomenų ir neatliko reikiamų tyrimo bei vertinimo veiksmų nustatant ar paskleista UAB „Mabilta“ reklama gali būti pripažinta klaidinančia ir (ar) padarytų kitiems subjektams esminę žalą ar sukeltų nepataisomų padarinių.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą teigdama, kad UAB „Mabilta“ naudoja šią klaidinančią reklamą: „Mabiltos“ statomi nauji butai jūsų patogumui apšildomi moderniu ekonominiu dujiniu šildymu – šilta ir pigu!“, „Visuose statomuose daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose sumontuojame vietinį dujinį šildymą“, „Statomi ir parduodamai nauji butai, pigesnis dujinis šildymas“.

Atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais, atsisakė pradėti tyrimą dėl šios reklamos, nes pareiškėja per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų ir nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Atsakovas nurodė, kad Reklamos įstatymas nenustato Konkurencijos tarybos atliekamų Reklamos įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarkos, visais procedūriniais klausimais nukreipiama į Konkurencijos įstatymo nuostatas (Reklamos įstatymo 19 str. 1 d., 23 str. 1 d.). Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas tyrimo pradėjimo atsisakymo pagrindas – jei pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ar dokumentų. Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto darbo reglamento 25 punkte numatyti pareiškimo ištirti įstatymo pažeidimą reikalavimai. Vadovaujantis šiomis normomis, pati pareiškėja turi pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą. Tačiau pareiškėja tiek 2005 m. gegužės 19 d. pareiškime, tiek 2005 m. birželio 14 d. raštu Nr. 008-08-1712, atsakydama į Konkurencijos tarybos prašymą pateikti trūkstamus duomenis, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos pareiškime nurodytas aplinkybes.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėja teigia, kad vertinant reklamos teiginius negalima tiksliai suprasti, kokia šildymo sistema (centralizuota ar decentralizuota) turima omenyje, o sąvokos „butai“ ir „pigesnis dujinis šildymas“ asocijuojasi su butuose įrengtomis decentralizuoto šildymo sistemomis (individualiais dujiniais katilais), tuo tarpu UAB „Mabilta“ statomuose butuose yra įrengiamas centralizuotas dujų šildymas. Remdamasi šiais motyvais, pareiškėja darė išvadą, kad reklama yra neteisinga. Paprašyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad vartotojai reklamą galėtų suprasti būtent taip, pareiškėja pateikė naujų pasvarstymų ir nuorodą į Lietuvos vartotojų asociacijos parengtą leidinį „Būsto šildymas gamtinėmis dujomis“. Tačiau, išanalizavus pareiškėjos pateiktą leidinį, UAB „Vilniaus energija“ nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Priešingai, buvo rasti argumentai paneigiantys pareiškėjos teiginius.

Kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių UAB „Mabilta“ skelbtos reklamos teigimo „pigesnis dujinis šildymas“ neteisingumą, pareiškėja nurodė savo ir UAB „Balterma“ ir ko, eksploatuojančios dujines katilines UAB „Mabilta“ statomuose namuose, tiekiamos šilumos kainas. Pareiškėjos teigimu, UAB „Vilniaus energija“ kaina vartotojams – 9,954 ct. už kWh, o UAB „Balterma“ ir ko kaina – 9,955 ct. už kWh (pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. sausio 20 d. posėdžio protokolą Nr. 02-1). UAB „Vilniaus energija“ buvo paprašyta pateikti įrodymus, patvirtinančius jos rašte nurodytą kainą – 9,954 ct. už kWh. Pareiškėja pateikė UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2005 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 118 kopiją teigdama, kad Vilniaus miesto gyventojams taikoma 9,924 ct. už kWh šilumos, pateikiamos iki pastatų šilumos įvadų (punktų) kaina. Iš pareiškėjos pateiktos informacijos neaišku, ar tai galutinė vartotojo mokama kaina, t. y. įskaičiavus PVM ar ne, be to, pareiškėja skirtinguose raštuose nurodo skirtingą vartotojams taikomą kainą.

Atsakovas pažymėjo, kad siekdama gauti tyrimo pradėjimui reikalingos papildomos informacijos, kreipėsi į UAB „Balterma“ ir ko, prašydama nurodyti įmonės tiekiamos šilumos kainą vartotojams. Bendrovė pateikė direktoriaus 2005 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. SS-3 kopiją, nurodydama, kad vartotojams taikoma šilumos kaina Vilniaus mieste – 10,45 ct. už kWh (kaina įskaičius PVM). Buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ šildymo kaina gyventojams – 10,4517 ct. už kWh (įskaičiavus PVM ). Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, atsakovas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo pareiškėjos teiginių dėl UAB „Vilniaus energija“ mažesnių už UAB „Balterma“ ir ko kainų nepagrįstumą.

Pareiškėja prašyme pradėti tyrimą buvo nurodžiusi, kad UAB „Mabilta“ reklama laikytina neobjektyvia lyginamąja reklama. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, lyginamąja reklama laikoma tokia reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos. Nagrinėjamos reklamos davėjas – UAB „Mabilta“ statybų bendrovė, todėl pareiškėjos buvo paprašyta pagrįsti, kodėl reklama laikytina lyginamąja. Įrodymų pareiškėja nepateikė.

Atsakovas nurodė, kad Reklamos įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokia turi būti reklama, įstatyme apibrėžti tik bendro pobūdžio reikalavimai, kurių turi laikytis reklamos davėjas. Ūkio subjektas laisvai gali pasirinkti kaip ir ką reklamuoti, jeigu nepažeidžiami Reklamos įstatyme nustatyti reikalavimai. Reklamos įstatyme (5 str. 2 d. 2 p.) keliami reikalavimai reklamos išsamumui. Informacija apie tikslią šildymo kainą ar apie analogiškas paslaugų teikėjų kainas būtų tik papildoma informacija. Tačiau nėra jokio pagrindo reikalauti reklamos davėją papildyti reklamą šia informacija, nes nėra jokio pagrindo įtarti, kad nagrinėjama reklama gali suklaidinti vartotojus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad nenurodžius šių sąlygų, reklamos vartotojai galėjo tikėtis, jog įsigiję butą, jie gaus pigesnę „dujinio šildymo“ paslaugą be jokių papildomų sąlygų ar išlaidų. O atsižvelgus į tai, kad paprastai butų pirkimo – pardavimo sutartyse nėra nurodoma informacija apie šildymo sistemą bei šildymo kainą, laikytina, jog UAB „Mabilta“ reklama dėl savo klaidinančio pobūdžio gali turėti įtakos vartotojų ekonominiam elgesiui. Šie pareiškėjos argumentai, atsakovo nuomone, visiškai nerodo būtinumo UAB „Mabilta“ reklamoje nurodyti šildymo tarifus, pateikti kitų tiekėjų kainas.

Atsakovas nurodė, kad ne tik išanalizavo pareiškėjo pateiktą informaciją, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų bandydamas išsiaiškinti, ar nagrinėjama reklama galėtų pažeisti Reklamos įstatymą: kreipėsi į pareiškėją, reikalaudamas pateikti trūkstamą informaciją, į UAB „Balterma“ ir ko, prašydamas pateikti tyrimui pradėti reikalingą informaciją. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėja, kaltindama Konkurencijos tarybą neatlikus reikiamų veiksmų, nenurodo, kokių konkrečiai veiksmų ji neatliko, o tik pateikė bendro pobūdžio samprotavimus.

Atsakovas nurodė, kad savo sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą priėmė vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, nustatančiomis atsisakymo pradėti tyrimą pagrindus.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Mabilta“ atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 27-30), pateikdamas tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi atsakovė.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Balterma“ ir ko atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti ir paaiškino reklamoje esančių žodžių pasirinkimo ir vartojimo prasmes.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad neturėjo pagrindo reklamoje nenaudoti žodžių „dujinis šildymas“, kadangi žodis „dujinis“ reklamoje reiškia, jog nebus naudojama kitokia kuro rūšis. Šio žodžio prasmė paprastam vartotojui suprantama taip, kad šilumos neteiks UAB „Vilniaus energija“. Naudodama žodžius „centralizuotą šilumą visam namui gaminančios katilinės“ klaidintų paprastus vartotojus, nes šie žodžiai jiems asocijuojasi su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir (ar) UAB „Vilniaus energija“. Nurodė, kad šildymo paslaugų kaina nurodyta žodžiu „pigesnis“, o ne litais už kWh todėl, kad siekiama, jog šildymas būtų pigesnis ne tik reklamos paskelbimo metu, bet ir ateityje.

Tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimu pateikti informaciją apie analogiškas paslaugų tiekėjų taikomas kainas, kadangi UAB „Mabilta“ neprivalo reklamuoti kitų šilumos tiekėjų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

Pirmosios instancijos administracinis teismas, remdamasis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad UAB „Mabilta“ reklamoje yra reklamuojami ne konkretūs objektai, o tiesiog šios bendrovės statomi namai. Šie namai šildomi dujomis ir tai yra jų išskirtinis bruožas. Kai kuriuose šios bendrovės namuose yra decentralizuotas dujinis šildymas (butuose įrengti individualūs dujiniai katilai), kituose namuose įrengiama bendra dujinė katilinė visam namui. Todėl teiginys, kad UAB „Mabilta“ statomuose namuose yra įrengiamas dujinis šildymas yra teisingas ir neklaidinantis, tad pateikdama teisingą informaciją, UAB „Mabilta“ nepažeidė Reklamos įstatymo nuostatų.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad iš reklamos teiginių negalima suprasti, koks šildymo būdas (decentralizuotas ar centralizuotas ) įrengiamas reklamuojamuose butuose. Konkurencijos Taryba savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad asmuo, norintis įsigyti reklamoje nurodytą butą, pasirašo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje detaliai pateikiama visa informacija leidžianti pirkėjui apsispręsti.

Pirmosios instancijos administracinis teismas pažymėjo, kad lyginamoji reklama yra tokia, kurioje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ir paslaugos (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „Mabilta“ šio straipsnio reikalavimo nepažeidė. Byloje yra duomenys, kad UAB „Balterma“ ir ko teikiamos šilumos kaina yra 10,45 ct. už kWh, o UAB „Vilniaus energija“ 10,4517 ct. už kWh, todėl pareiškėjos teiginys, kad jos teikiama šiluma yra pigesnė, yra nepagrįstas.

Remdamasis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu bei Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto darbo reglamento 25.5 punktu, Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėja Konkurencijos tarybos nurodymu, nepateikė trūkstamų duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jo pareiškimo teigimus, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl UAB „Mabilta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.

Apeliaciniu skundu UAB „Vilniaus energija prašo panaikinti 2005 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2005 m. liepos 7 d. Konkurencijos tarybos priimtą nutarimą Nr. 1S-83, kuriuo nutarta atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Mabilta“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams bei įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „Mabilta“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

Apeliaciniame skunde, be motyvų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad UAB „Mabilta“ internetiniame tinklapyje skiltyje „Techninės charakteristikos“ nepagrįstai nurodoma: „visuose statomuose daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose sumontuojame vietinį dujinį šildymą“, o faktiškai nei viename UAB „Mabilta“ naujai statomame bute individualūs dujiniai katilai nėra įrengiami, o visuose UAB „Mabilta“ statomuose namuose įrengiamos centralizuoto šildymo sistemos (dujinės katilinės), kurias eksploatuoja UAB „Balterma“ ir ko.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos taryba, prašydama pateikti įrodymus, labai nekonkrečiai apibūdino, ką turėtų pateikti pareiškėja ir tik abstrakčiai išvardino teiginius, kuriuos šie įrodymai turėtų pagrįsti arba paneigti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia atsiliepimo į skundą pirmosios instancijos teismui argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Mabilta“ prašo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą UAB „Mabilta“ grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime.

UAB „Balterma“ ir ko atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad UAB „Mabilta“ savo tinklapyje reklamoje nenurodė, kad visuose statomuose daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose sumontuoja individualų buto dujinį šildymą, o nurodė, kad įrengiamas „vietinis“ dujinis šildymas (tai nereiškia individualaus). Taip pat nurodo kitus argumentus, išdėstytus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei:

- pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų,

- nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 19 d. atsakovas gavo pareiškėjo pareiškimą dėl UAB „Mabilta“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir paskleistos reklamos pripažinimo klaidinančia. Tačiau, pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimus. Todėl atsakovas 2005 m. birželio 6 d. raštu Nr. 5.5-11-6V-635 pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad pareiškėjo paminėti reklamos teiginiai tiesiogiai ar netiesiogiai nurodo reklamos davėjo UAB „Mabilta“ konkurentą, jo prekes ar paslaugas, kad pareiškėjo nurodyti UAB „Mabilta“ reklaminiai teiginiai kenkia ar gali pakenkti centralizuotai šilumos energiją gaminančių ir tiekančių įmonių galimybei konkuruoti. Tokių įrodymų pareiškėjas atsakovui nepateikė. Pareiškėjas apsiribojo savo pamąstymų, nepagrįstų faktinėmis aplinkybėmis ar dokumentais, pateikimu atsakovui.

Duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, nėra. Paneigtas ir pareiškėjo teiginys, kad jo tiekiama šilumos energija yra pigesnė. Todėl konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jo pareiškimo teiginius, teismas, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Mabilta“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams. Apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Stasys Gudynas

Romanas Klišauskas

Sigita Rudėnaitė