Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Violetos Balčytienės, Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Raivydui Rukštelei, atsakovo atstovams Justinai Paulauskaitei, Elonui Šatui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovėms advokatei Vilijai Viešūnaitei, Alvydai Jatulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo,

byloje nustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija 2007-02-17 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 13 paskelbė viešąjį konkursą, pirkimo Nr. 49001, dėl kelių vinječių ir jas lydinčių informacinių priemonių platinimo paslaugų pirkimo; konkurso sąlygos numatė pagrindinę teikimo vietą: Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių keturių didžiausių degalinių tinklų, tokių kaip „Lukoil“, „Statoil“, „Ventus“ ir „Baltic Petroleum“, bei pasirinktinai dar vieno degalinių tinklo, turinčio ne mažiau kaip 10 degalinių, visose degalinėse (b.l. 26).

2007-12-20 Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjunga kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu atlikti tyrimą dėl konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimo. Prašyme nurodė, kad kreipiasi į Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskelbto viešojo konkurso dėl kelių vinječių ir jas lydinčių informacinių priemonių platinimo paslaugų pirkimo, sąlygas, kurios dėl savo diskriminacinio pobūdžio nesuteikė teisės smulkiesiems verslininkams dalyvauti konkurse ir tokiu būdu pažeidė jų interesus, taip pat sudarė nevienodas konkurencines sąlygas rinkoje tos pačios rūšies ūkio subjektams. Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė jų manymu tinkamas paslaugos teikimo vietas, todėl konkurse galėjo dalyvauti tik stambieji ūkio subjektai. Pareiškėjas prašė užkirsti kelią sutarties tarp perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo UAB „Degalinių aptarnavimo sistemos“ pratęsimui bei įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją ir LR Susisiekimo ministeriją priimti konkurenciją neribojančius sprendimus, t.y. suteikti galimybę kelių vinjetes platinti visoms to pageidaujančioms degalinėms (Konkurencijos tarybos pateiktos bylos Nr. 2.1-07 b.l. 1,2).

2008-01-02 Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., persiuntė Viešųjų pirkimų tarnybai pagal kompetenciją išnagrinėti Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos prašymą (2.1-07 b.l. 5).

2008-01-29 Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., grąžino Konkurencijos tarybai Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos prašymą tyrimui, nes Tarnyba nėra kompetentinga ištirti, ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimas teikti paslaugą tik konkrečiuose degalinių tinkluose riboja konkurenciją pagal Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir siekdama efektyviau vykdyti jai nustatytas funkcijas, kiekvienu atveju atsižvelgdama į tai, kokias prekes, paslaugas ar darbus jai reikia pirkti, į pirkimo objekto specifiką, į numatomos sudaryti pirkimo sutarties sąlygas, pati pasirenka pirkimo objektą, nustato perkamų paslaugų apimtį ir paslaugų teikimo vietas. Todėl, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija, nurodydama konkrečias vinječių platinimo vietas, įstatymo prasme, neapribojo tiekėjų konkurencijos (2.1-07 b.l. 6).

Konkurencijos taryba 2008-02-14 nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbto viešo konkurso sąlygų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams (2.1-07 b.l. 6). Konkurencijos taryba nutarime konstatavo, kad viešųjų pirkimų konkursai organizuojami laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Šio įstatymo 3 str. 1 d., 32 str. 2 d. nuostatos yra skirtos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant viešuosius pirkimus. Konkurencijos tarybos nuomone, skelbto konkurso sąlygos, kuriose iš anksto nurodomi konkretūs ūkio subjektai, dalyvausiantys tam tikroje ūkinėje veikloje, gali turėti įtakos sąžiningos konkurencijos principų iškraipymui, tačiau, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, sąlygas reikalingas sąžiningos konkurencijos užtikrinimui viešųjų pirkimų srityje, užtikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Todėl Viešųjų pirkimų įstatymas laikytinas specialiuoju Konkurencijos įstatymo atžvilgiu, o ginčai, kylantys dėl viešųjų pirkimų sąlygų, turėtų būti sprendžiami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

2008-03-20 Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjunga kreipėsi skundu į teismą ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008-02-14 nutarimą Nr. 1S-19 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2007-02-17 skelbto viešojo konkurso sąlygų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2007-02-17 skelbto viešojo konkurso sąlygų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas privalo tirti pareiškėjo nurodytus faktus pagal Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d. Konkurencijos įstatymo 2 str. numato išimtis kuomet įstatymas netaikomas, tarp šių išimčių nėra viešųjų pirkimų teisinių santykių. Atsakovė nepagrįstai sutapatino su ginčo sprendimu ūkio subjekto pagal Konkurencijos įstatymo inicijuojamo tyrimo procedūrą. Viešųjų pirkimų įstatymo normos - 8 str. 2 d. 2 p., nustatančios Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją, negali būti laikomos specialiosiomis normomis Konkurencijos įstatymo normų - 19 str. 1 d. 4 p., Konkurencijos tarybos kompetencijos atžvilgiu. Šios normos tarpusavyje nekonkuruoja nes nustato skirtingų institucijų kompetenciją įgyvendinant skirtingus įstatymus. Viešųjų pirkimų tarnybai ir Konkurencijos tarybai atisakius tirti pažeidimą, susidarė situacija, kuri neatitinka teisinės valstybės principų. Konkurencijos tarybos padarytos išvados prieštarauja priimtam sprendimui. Aplinkybės, susijusios su Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskelbtu konkursu, leidžia manyti egzistavus susitarimą tarp perkančiosios organizacijos ir konkursą laimėjusio tiekėjo, nes konkursas buvo paskelbtas ankščiau, nei buvo priimtas Susisiekimo ministro įsakymas „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2007-03-23), o apie konkurso nugalėtoją buvo paskelbtą 2007-05-23, t.y. ankščiau nei įsakymas įsigaliojo (2007-07-01). Pagal Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. Konkurencijos taryba privalo tirti konkurenciją ribojančius susitarimus.

Pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 37-43). Atsakovas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, skirtos sąžiningai konkurencijai užtikrinti viešuosiuose pirkimuose, yra specialiosios normos Konkurencijos įstatymo atžvilgiu. Viešųjų pirkimų tarnyba, būdama atsakinga už viešųjų pirkimų politikos formavimą ir įgyvendinimą, laikytina specialiuoju centriniu valstybinio administravimo subjektu nagrinėjant visus klausimus viešųjų pirkimų srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-7-1061/2005). Siekiant apginti ūkio subjektų teises viešųjų pirkimų teisinių santykių srityje, būtina vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 120 str. įtvirtinta ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarka. Pagrindinius tiekėjų teisių gynimo klausimus viešųjų pirkimų srityje ES lygmeniu reguliuoja keletas direktyvų (1989-12-21 Tarybos direktyva 89/665/EEB ir 1992-02-25 Tarybos direktyva 92/13/EEB), kuriomis siekiama nustatyti būdus kaip konkurso dalyvis, manantis, kad perkančioji organizacija pažeidė direktyvas, galėtų imtis veiksmų ginti savo interesus. Direktyvose numatytas efektyvumo principas reiškia veiksmingą perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų atitikties ES teisės aktams peržiūrą, teisinį įvertinimą, principo turinį atskleidžia skubus viešojo pirkimo ginčų išnagrinėjimas ir priimtų sprendimų vykdymas. Direktyvose numatytas nediskriminavimo principas reiškia, kad perkančiosios organizacijos negali priimti tokių sprendimų ar atlikti pirkimo procedūrą, kurios diskriminuotų tiekėjus. Nediskriminavimo principas yra įtvirtintas ir Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. Siekiant užtikrinti efektyvų konkurso dalyvių skundų išnagrinėjimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 121 str. 5 d. numatė, kad perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo. Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo procedūra trunka žymiai ilgiau (apie 12 mėnesių). Viešųjų pirkimų tarnyba išnagrinėjo konkurso sąlygas dėl galimos dirbtinės konkurencijos vykdant viešuosius pirkimus ir konstatavo, kad skelbto konkurso sąlygos konkurencijos neapribojo. Konkurencijos tarybai vertinant ir tiriant tas pačias aplinkybes, būtų pažeistas Konstitucijos 31 str. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja skundžiamą nutarimą, Konkurencijos taryba nėra pasisakiusi, kad skundžiamo konkurso sąlygos riboja konkurenciją. Pareiškėjo prašyme nebuvo užsimenama apie galimą draudžiamą susitarimą tarp perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo ir nebuvo prašoma įvertinti tokio susitarimo Konkurencijos įstatymo 5 str. prasme, pagal kurį konkurenciją ribojantys susitarimai draudžiami tik tarp ūkio subjektų.

Atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 49). Nurodė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, motyvuodama tuo, kad sąlygas, reikalingas sąžiningos konkurencijos užtikrinimui viešųjų pirkimų srityje, užtikrina Viešųjų pirkimų tarnyba.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės atsiliepime į skundą, prašė jį tenkinti (b.l. 54). Nurodė, kad viešojo pirkimo objektu buvo kelių vinječių ir jas lydinčių informacinių priemonių platinimo paslaugos. Viešajame pirkime kaip tiekėjai dalyvavo ne degalinės, o platinimo paslaugas teikiantys tiekėjai. Tiekėjams yra nesvarbu, į kurias degalines kelių vinjetes ir jas lydinčias informacines priemones pristatyti. Šiuo požiūriu ginčijama pirkimo dokumentų sąlyga dėl konkrečios vinječių platinimo vietos neapribojo tiekėjų, dalyvaujančių viešajame pirkime, konkurencijos Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, todėl minėtos pirkimo dokumentų sąlygos dėl konkurencijos ribojimo tyrimas nepriklauso Tarnybos kompetencijai. Konkurencijos ir Viešųjų pirkimų įstatymai reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl nė vienas iš jų nėra specialus kito atžvilgiu. Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. draudžia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus arba jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gal atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos sprendimas nurodyti konkrečias vinječių platinimo vietas, Viešųjų pirkimų įstatymo prasme nediskriminuoja tiekėjų, dalyvaujančių viešajame pirkime, bet kaip nurodo atsakovas, gali turėti įtakos sąžiningos konkurencijos principų iškraipymui, nes užkerta kelią vinjetes platinti kitose nei nurodyta perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose degalinėse. Minėta pirkimo dokumentų sąlyga gali sukelti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (šiuo atveju - subjektams, prekiaujantiems degalais). Minėti atvejai yra Konkurencijos įstatymo reglamentavimo objektas.

Skundas tenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2008-02-14 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbto viešo konkurso sąlygų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

1999-03-23 Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 4 str. yra numatyta: „1. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 2. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.“.

Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą padariusi išvadą, kad tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso (Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 2 p.). Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad tirti pareiškime nurodytus faktus priklauso Viešųjų pirkimų tarnybai. Todėl Konkurencijos taryba persiuntė pareiškimą Viešųjų pirkimų tarnybai. Konkurencijos taryba vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 2006-06-27 įstatymo Nr. X-736, 23 str. 4 d., kurioje yra numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Viešųjų pirkimų tarnyba padarė išvadą, kad tirti dalį pareiškime nurodytų faktų, o būtent dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo, priklauso Konkurencijos tarybai.

Konkurencijos taryba priėmė skundžiamą nutarimą padariusi klaidingą išvadą, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų 1996-08-13 įstatyme Nr. T-1491 yra numatytos specialiosios teisės normos Konkurencijos įstatyme esančių bendrųjų teisės normų atžvilgiu, todėl teisiniuose santykiuose, atsirandančiuose dėl viešųjų pirkimų turėtų būti taikomos specialios teisės normos.

Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d. yra numatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Viešųjų pirkimų įstatymo 1 str. 1 d. yra numatyta, kad šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką.

Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, kad Konkurencijos įstatymas ir Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl nėra šių įstatymų normų konkurencijos. Todėl nei atsakovo minėtos, nei kitos Viešųjų pirkimų įstatymo normos negali būti laikomos specialiomis Konkurencijos įstatymo atžvilgiu. Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja viešųjų pirkimų bendrųjų taisyklių, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme nėra ir negali būti numatyta specialių taisyklių, kurioms esant neturėtų būti taikomas Konkurencijos įstatymas.

Todėl atsakovas nepagristai ir neteisėtai vadovavosi Viešųių.pirkimu įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl Viešųių pirkimų tarnybos funkcijų, aiškindamas jas taip, jog šiai institucijai yra priskirta funkcija tirti visus klausimus, susijusius su konkurencija, jeigu teisiniai santykiai atsiranda iš viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 1 d. yra numatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba - viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga <...>; 8 str. 2 d. 2 p. yra numatyta Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Nurodytos bei kitos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos patvirtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo funkcijas, susijusias tik su viešųjų pirkimų procesu, šių pirkimų subjektų (perkančioji organizacija ir tiekėjai, Viešųjų pirkimo įstatymo 4, 5 str.) veiksmais, bet ne su viešųjų pirkimų įtaka kitiems subjektams ir kitiems teisiniams santykiams.

Nurodytas aplinkybes tiesiogiai patvirtina teisės normos, kuriomis rėmėsi atsakovas. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. yra numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2 d. yra numatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Šios teisės normos reglamentuoja tik viešųjų pirkimų subjektų tarpusavio teisinius santykius viešųjų pirkimų metu, šios teisės normos nereglamentuoja kitu asmenų teisių ir pareigų, nereglamentuoja teisinių santykių pasibaigus viešajam pirkimui. Viešųjų pirkimų įstatymo 120 str., kuris reglamentuoja ginčų dėl perkančiosios~organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimą, 1 d. yra numatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų.

Viešųjų pirkimų tarnyba teisingai nurodė, kad viešojo pirkimo objektu buvo kelių vinječių ir jas lydinčių informacinių priemonių platinimo paslaugos; viešajame pirkime kaip tiekėjai dalyvavo ne degalinės, o platinimo paslaugas teikiantys tiekėjai; tiekėjams neturi ekonominės reikšmės, į kurias degalines kelių vinjetes ir jas lydinčias informacines priemones pristatyti. Pareiškėjas, kreipdamasis pas atsakovą, siekė apginti savo teises, t.y. subjektų, prekiaujančių degalais, kurių teises savo sprendimu, priimtu viešojo pirkimo metu galėjo pažeisti perkančioji organizacija. Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos pareiškimo turinys ir prašymas ištirti galimą Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimą, patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi ne kaip galimas tiekėjas, ir ne viešojo pirkimo metu, bet kaip viešėj ame pirkime nedalyvavęs ir neketinęs dalyvauti subjektas. Pareiškėjas prašė ištirti pirkimo dokumentų sąlygą, jo manymu užkertančią kelią vinjetes platinti kitose nei nurodyta perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose degalinėse, dėl to galinčią sukelti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (šiuo atveju - subjektams, prekiaujantiems degalais).

Pareiškėjas, pareiškime, adresuotame Konkurencijos tarybai nurodė tam tikras klaidingas aplinkybes, dėl savo kaip galimo tiekėjo teisių pažeidimo viešojo pirkimo metu ir pan. Tačiau viso prašymo turinys patvirtina, kad esminis reikalavimas buvo dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo, dėl kurio Konkurencijos taryba faktiškai pasisakė, t.y. padarė prielaidą, kad skelbto konkurso sąlygos, kuriose iš anksto nurodomi konkretūs ūkio subjektai, dalyvausiantys tam tikroje ūkinėje veikloje, gali turėti įtakos sąžiningos konkurencijos principų iškraipymui. Konkurencijos taryba, neatlikusi tyrimo, padarė minėtą prielaidą dėl galima Konkurencijos jstatymorpažeidimo.

Dėl nurodytų motyvų, Konkurencijos tarybos nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti - spręsti iš naujo tyrimo pradėjimo klausimą pagal 2007-12-20 Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos pareiškimą atlikti tyrimą dėl konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimo (Konkurencijos įstatymo 39 str. 2 d.).

Negali būti patenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2007-02-17 skelbto viešojo konkurso sąlygų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos įstatymo 25 str. yra numatyta pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimo ir jo nagrinėjimo tvarka, Konkurencijos tarybai yra suteiktos teisės nustatyti bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Todėl tyrimo pradėjimo klausimas turi būti sprendžiamas nurodyta įstatymo nustatyta tvarka, Konkurencijos tarybai vykdant savo funkcijas, susijusias su pateikto pareiškimo nagrinėjimo tvarka.

Nėra pagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad Konkurencijos taryba vertintų ir tirtų tos pačias aplinkybes, kaip ir Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl būtų pažeistas Konstitucijos 31 str. Viešųjų pirkimų tarnyba tiria aplinkybes dėl viešojo pirkimo dalyvių veiksmų, viešojo pirkimo proceso, kad jo metu nebūtų dirbtinai ribojam konkurencija, t.y. kontroliuoja viešojo pirkimo procesą, tame tarpe ir konkurencijos aspektu aukščiau minėtais ir kitais Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais atvejais, bei taiko Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas priemones. Konkurencijos taryba netiria viešojo pirkimo proceso eigos, nekontroliuoja viešojo pirkimo subjektų tarpusavio santykių, bet tiria Konkurencijos įstatymo galimus pažeidimo atvejus, jeigu nustatomi tokie atvejai, atsirandantys dėl viešojo pirkimo arba dėl kitokių teisinių santykių, jeigu nėra Konkurencijos įstatymo 2 str. numatytų išimčių, kuomet Konkurencijos įstatymas yra netaikomas. Konkurencijos taryba nustačiusi pažeidimą, taiko įstatyme numatytas poveikio priemones už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Nurodyti tyrimai negali būti laikomi dviguba atsakomybė, nes tai yra skirtinga atsakomybė, dėl skirtingų pažeidimų, kuri gali būti taikoma skirtingų subjektų atžvilgiu.

Dalinai patenkinus skundo reikalavimus, pareiškėjo naudai iš atsakovo yra priteistina 100 Lt žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 43-45 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008-02-14 nutarimą Nr. 1S-19 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2007-02-17 skelbto viešojo konkurso sąlygų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ ir bylą grąžinti Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti - spręsti iš naujo tyrimo pradėjimo klausimą pagal 2007-12-20 Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos pareiškimą atlikti tyrimą dėl konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjo Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 100 Lt.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Violeta Balčytienė

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan