Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Vitalijui Vasiliauskui ir Vincui Petrokui, atsakovo atstovei Jolantai Stadalnikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Versenta“ atstovui Jevgenij Teliuk, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Universali arena“ skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „Versenta“, Vilniaus miesto savivaldybė).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėjas UAB „Universali arena“ (buv. UAB „Rubicon eventus“, toliau Pareiškėjas) patikslintame skunde (b. 1. 3-10) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau Taryba) 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 2S-19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau Nutarimas).

Mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Konkurencijos įstatymo 23 str. yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada Taryba turi teisę atlikti tyrimą dėl įstatymo pažeidimų. Tarp jų nėra Konkurencijos įstatymo 4 str. nurodytų pažeidimų. Todėl, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 2 p., Taryba turėjo atsisakyti pradėti tyrimą.

Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 4 p. suteikia Tarybai tik įgaliojimus kreiptis į savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, o šioms reikalavimo nepatenkinus, apskųsti savivaldos institucijų sprendimus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjančiam ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia Tarybai teisės administracine tvarka spręsti civilinių teisinių santykių, atsiradusių tarp Vilniaus miesto savivaldybės (toliau Savivaldybė) ir Pareiškėjo, atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Pabrėžia, kad Tarybos atliktas tyrimas neišsamus, išvados padarytos remiantis prielaidomis ir spėjimais. Siekdama nustatyti ar rinkoje yra kitų ūkio subjektų, Taryba, remdamasi neaiškiais, niekam nežinomais kriterijais, nustatė kelis renginius organizuojančius juridinius asmenis, taip pat kelis asmenis, įskaitant ir UAB „Versenta“, kurių valdomose patalpose gali būti vykdomi renginiai, į kuriuos kreipėsi raštu. Nemaža dalis atsakymų Tarybai buvo pateikta elektroniniu paštu, todėl šių atsakymų patikimumas turėtų būti vertinamas kritiškai. Tarybai pateiktuose atsakymuose renginius organizuojantys juridiniai asmenys, nurodydami, kokias patalpas, esančias Vilniuje, pasirinktų priklausomai nuo žmonių skaičiaus, pateikia prieštaringus ir nevienodus atsakymus, kurių tikrai nepakanka nustatyti, ar Vilniaus mieste yra ir kitų ūkio subjektų, iš kurių Savivaldybė galėtų nuomotis patalpas, užtikrinančias jos poreikius. Tik keliuose iš Tarybai pateiktų atsakymų nurodoma, kad planuojamam žiūrovų skaičiui viršijant 4 000 žmonių, be Pareiškėjo valdomos „Siemens“ arenos, renginio vykdymui galėtų būti pasirinkta kita patalpa. Tačiau ši renginius organizuojančių asmenų nuomonė negali būti faktas, įrodantis Vilniaus mieste esančiose uždarose patalpose telpančių žmonių skaičių. Siekiant nustatyti, kiek žmonių telpa vienoje ar kitoje erdvėje, turėtų būti atsižvelgiama į tos erdvės techninius dokumentus, į kuriuos Taryba nesigilino ir jų net nereikalavo pateikti. Renginiams skirta organizuoti erdve gali būti pripažįstama tik tokia erdvė, kuri atitinka nustatytus techninius, higieninius, priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, taip pat projektinę ir techninę uždaros erdvės dokumentaciją remiantis kuria renginiai uždaroje erdvėje gali būti vykdomi. Kai kuriose uždarose erdvėse vyksta renginiai, kuriuose dalyvauja žiūrovų skaičius, viršijantis pagal techninius dokumentus maksimalų leistiną ir tokiu būdu yra pažeidžiami leistini saugumo, priešgaisriniai ir kiti reikalavimai. Tokios erdvės neturėtų būti pripažįstamos kaip talpinančios daugiau negu 4 000 žmonių.

Tarybai pateiktų atsakymų nepagrįstumą ir prieštaringumą liudija taip pat ir tas faktas, kad UAB „Versenta“ atstovas bylos nagrinėjimo Taryboje metu nurodė, kad maksimalus „Utenos“ pramogų arenoje (Ledo rūmuose) telpantis žiūrovų skaičius yra 3 000 žmonių. Tuo tarpu kai kurių renginių organizatorių atsakymuose buvo nurodyta, kad tuo atveju, kai planuojamų žiūrovų skaičius renginyje viršija 4 000 žmonių, renginių organizatoriai rinktųsi renginiui organizuoti „Utenos“ pramogų areną. Mano, kad renginių organizatorių pateikti atsakymai neturėtų būti vertinami kaip pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis yra pateikiamos galutinės išvados, kadangi renginių organizatoriai neturi duomenų apie realią, pagrįstą ir dokumentais reglamentuotą Vilniuje esančių renginiams organizuoti skirtų erdvių talpą. Tuo tarpu Savivaldybė šią informaciją turėjo ir, iš anksto ją žinodama, galėjo pasirinkti jai priimtiniausią variantą.

Pareiškėjo teigimu, Savivaldybė ne šiaip nuomojosi patalpas renginiams organizuoti, tačiau jai reikėjo patalpų, kurios talpina ne mažiau kaip 4 000 žmonių, ir kuriose gali būti organizuojami nekomerciniai renginiai neribojant jų paskirties. Šių reikalavimų atitikimą Vilniaus mieste ir visoje Lietuvoje gali užtikrinti tik vienintelė Pareiškėjo valdoma „Siemens“ arena. Bet kokia kita viešoji erdvė Vilniaus mieste nebūtų pajėgi užtikrinti Savivaldybės renginiams reikiamo žiūrovų skaičiaus talpos bei techninių sąlygų ir reikalavimų, kuriuos gali užtikrinti Pareiškėjas. Taryba į tai neatsižvelgė, nepagrįstai konstatuodama, kad atitinkamoje rinkoje veikiančių subjektų yra.

Akcentuoja, kad Taryba neteisingai apibrėžė atitinkamos paslaugos rinką. Konkurencijos įstatymas konkurentais pripažįsta ūkio subjektus, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (3 str. 9 p.). Pabrėžia, kad jokia kita Lietuvos salė nėra tokia universali ir negali sutalpinti tiek žiūrovų, kiek jų telpa „Siemens“ arenoje, todėl atitinkamos rinkos nustatymui taikomo pakeičiamumo prasme, Pareiškėjo teikiamos paslaugos yra nepakeičiamos. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu Nutarime yra vertinamas faktiškai renginyje dalyvaujančių žiūrovų skaičius, o ne žiūrovų skaičius, kuris numatytas pirkimo dokumentuose.

Nustatinėjant atitinkamos paslaugos rinką reikėtų atsižvelgti į pirkimo organizavimo metu buvusius Savivaldybės tikslus ir poreikius. Paaiškina, kad Savivaldybės administracijos UAB „Rubicon eventus“ nuosavybės teise valdomų patalpų Ozo g. 14 nuomos neskelbiamų derybų būdu, sąlygų 15.5 p. numato, kad Savivaldybės organizuojamuose renginiuose maksimalus žiūrovų skaičius gali siekti 11 000, o minimalus - 4 000. Nustatinėjant atitinkamą rinką reikėtų atsižvelgti į tuos ūkio subjektus Vilniaus mieste, kurie turi galimybių suteikti atitinkamo dydžio patalpas. Šiuo požiūriu Pareiškėjas ir jo valdoma arena neturi tiesioginių konkurentų nei Vilniuje, nei kitur Lietuvoje. „Siemens“ arena yra pati didžiausia universali salė Vilniuje ir tai yra vienintelė uždara patalpa, kurioje daugiau nei 4 500 sėdimų vietų žiūrovams. Patalpų, skirtų organizuoti renginius, Lietuvoje yra ir daugiau. Tačiau Vilniuje esančios salės žymiai mažesnės ir skirtos bei dažniausiai pritaikytos tiktai siaurai specializuotai veiklai ar renginių nišai ir neatitinka Savivaldybės pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų.

Pasak Pareiškėjo, panašias sales, kuriose vyksta sporto ir/ar pramoginiai renginiai, tačiau kurios tiesiogiai nekonkuruoja su „Siemens“ arena, galima suskirstyti į tokias grupes:

1. Mažesnės salės:

(i) Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - iki 4 500 sėdimų vietų (Pareiškėjo žiniomis, pastatas yra avarinėje būklėje).

2. Riboto naudojimo (neuniversalios) salės:

(i) UAB „Versenta“ valdoma „Utenos“ pramogų arena - iki 3 000 sėdimų vietų (pritaikyti tik ledo renginiams ir treniruotėms).

(ii) Sportima - iki 1500 sėdimų vietų (futbolo maniežas, pritaikytas tik dideliems sporto ir pramoginiams renginiams, sėdimų vietų skaičius ribotas).

3. Mažesnės ir neuniversalios salės:

(i) Operos ir baleto teatras - iki 1 200 sėdimų vietų (neįmanomas scenos transformavimas ir sporto renginiai).

(ii) Kongresų rūmai - iki 800 sėdimų vietų (neįmanomas scenos transformavimas ir sporto renginiai).

(iii) Nacionalinis dramos teatras - iki 400 sėdimų vietų (neįmanomas scenos transformavimas ir sporto renginiai).

Mano, kad Vilniuje nėra kitų patalpų, kurios užtikrintų Savivaldybė pageidaujamą lankytojų skaičių ir universalumą. Tuo tarpu, „Siemens“ arena yra 20 000 kv. m. ploto, 103 m x 83 m perimetro, arenos tūris - daugiau nei 200 000 kubinių metrų. Joje gali vykti sporto renginiai (krepšinis, ledo ritulys, jojimo varžybos, rankinis, tinklinis, salės futbolas, boksas, karate, bušido, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai, motokrosas, aerobika, lengvoji atletika, imtynės, plaukimo varžybos); pramoginiai renginiai (koncertai, klasika, cirkas, miuziklai, šou renginiai, dainų, šokių bei filmų festivaliai, teatro spektakliai, opera, operetė, renginiai šeimai ir pan.); verslo renginiai (mugės, parodos, konferencijos, kongresai, metiniai susirinkimai, produktų pristatymai, vakarėliai, banketai, furšetai). Vietų skaičius „Siemens“ arenoje priklauso nuo renginio tipo. Yra galimybė pasiūlyti 14 salės išplanavimo variantų.

Teigia, kad Savivaldybės organizuojami viešieji renginiai yra nekomercinio pobūdžio, dažnai nemokami arba simboliškai kainuojantys, todėl ne visada galima nustatyti konkrečiame renginyje dalyvausiančių asmenų skaičių. Tikimybė, kad į nemokamus ar pigiai kainuojančius renginius susirinks labai daug žmonių, yra labai didelė. Tokių renginių metu, išnuomojus patalpas, talpinančias daugiau žiūrovų, yra užtikrinama, kad organizuojamą renginį galės pamatyti kiek įmanoma didesnė visuomenės dalis. Vien ši aplinkybė liudija, kad dėl patalpų renginiams nuomos pakviesti derėtis Pareiškėją yra logiškas ir socialiai pagrįstas Savivaldybės žingsnis. Be to, „Siemens“ arenos universalumas, ko negali pasiūlyti joks kitas ūkio subjektas Lietuvoje, leidžia savivaldybei organizuoti labai įvairius renginius, tokiu būdu užtikrinant kiek įmanoma didesnės visuomenės dalies socialinių poreikių tenkinimą.

Mano, kad Taryba turėjo atsižvelgti ne į faktiškai renginyje dalyvavusių žiūrovų skaičių, tačiau į planuojamą renginyje dalyvaujančių žiūrovų skaičių. Taryba, nepagrįstai nuspręsdama, kad į atitinkamos rinkos apibrėžimą įtrauktinos renginiams skirtų patalpų nuomos paslaugos nepriklausomai nuo renginio žiūrovų skaičiaus, neteisingai interpretuoja tarp Pareiškėjo ir Savivaldybės 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties (toliau Sutartis) nuostatas. Sutarties 2 skyriaus 2.2 p. numatytas žiūrovų limitas, priešingai nei teigiama Nutarime, nereiškia susitarimo dėl žiūrovų skaičiaus „Siemens“ arenoje. Žiūrovų limito sąvoka Sutartyje reiškia kainos apskaičiavimo ir žiūrovų skaičiaus derinimo metodiką. Sutartis jokiu būdu neriboja Savivaldybės teisės organizuoti renginius, kuriuose dalyvautų daugiau nei 4 000 žiūrovų ir atitinka pirkimo dokumentuose keltus reikalavimus. Sutartis numato tik Savivaldybės pareigą suderinti su Pareiškėju tuos atvejus, kai žiūrovų skaičius renginyje gali viršyti 4 000. Tokiu atveju, jeigu yra nesuderinama su Pareiškėju ir žiūrovų skaičius viršija 4000, Savivaldybė pagal Sutartį privalėtų mokėti po 2 Lt už kiekvieną žiūrovą viršijantį Sutartyje numatytą žiūrovų limitą.

Pareiškėjo teigimu, nepagrįsti yra Nutarimo motyvai, susiję su Savivaldybės sprendimų dėl reikiamų patalpų nuomos paslaugų pirkimo. Savivaldybės administracija UAB „Universali arena“ nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių Ozo g., 14, Vilniuje, nuomos įsigijimą vykdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 211 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos patvirtinimo „ pakeitimo“. Savivaldybės struktūriniai vienetai parengė pirkimo dokumentus ir neskelbiamų derybų būdu pakvietė Pareiškėją derėtis. Atsižvelgiant į šių derybų rezultatus, Savivaldybė ir Pareiškėjas sudarė Sutartį. Neskelbiamos derybos buvo vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų, jų rezultatai yra galiojantys, jų teisėtumas nėra ginčijamas teismine tvarka. Teismine tvarka nėra ginčijama ir Sutartis, ji yra galiojanti ir jos šalims, remiantis Civilinio kodekso 6.189 str., turi įstatymo galią bei yra privaloma vykdyti. Savivaldybė, būdama civilinių teisinių santykių subjektu, gali pati pasirinkti, kokią sutartį ji sudarys, t. y. kokias konkrečiai jai reikalingas paslaugas ji pirks. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 6 str. savivaldybėms priskyrė nemažai savarankiškų funkcijų (pvz., vaikų ir jaunimo papildomą ugdymas bei užimtumas, suaugusiųjų neformalus švietimas, gyventojų užimtumo organizavimas, kūno kultūros ir sporto plėtojimas, turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas ir pan.), kurias savivaldybė privalo atlikti pagal įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. l p.).

Tvirtina, kad Nutarime nėra nurodyta nė viena Sutarties nuostata, kuri riboja ar galėtų riboti konkurenciją. Taryba rėmėsi tik Savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 1-759 (toliau Sprendimas), kuris yra negaliojantis ir juo neturėtų būti remiamasi.

Nurodo, kad Savivaldybės organizuojami renginiai yra nekomerciniai, todėl juos turėtų pamatyti kiek įmanoma daugiau žmonių. Pareiškėjo manymu, net ir „Siemens“ arenos talpa yra per maža, kad būtų užtikrinama teisė visiems Vilniaus miesto gyventojams stebėti savivaldybės renginius. Tačiau tokios erdvės, talpinančios dar daugiau žiūrovų Lietuvoje, kol kas nėra. Pareiškėjas mano, kad Savivaldybė pirkdama patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas, užtikrino sąžiningos konkurencijos laisvę.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. 1. 146-152) paaiškino, kad Tarybai yra pavesta visų galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimas. Savo praktikoje yra nagrinėjusi daugybę Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimų atvejų, jos priimtus nutarimus pagal pareiškėjų skundus ne kartą yra nagrinėję administraciniai teismai ir nei viename iš teismų sprendimų nebuvo pasisakyta, kad Tarybos kompetencijai nėra priskirtas Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimų tyrimas. Priešingai, dauguma Tarybos nutarimų dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimų teismų buvo palikti galioti ir buvo įvykdyti.

Savivaldybėms pagal Vietos savivaldos įstatymą priskirtų vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymas neretai yra vienaip ar kitaip susijęs su civilinių teisinių santykių atsiradimu tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų. Pvz., remiantis Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d., savivaldybė, organizuodama viešųjų paslaugų teikimą, turi teisę sudaryti sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tokiu atveju tarp savivaldybės ir atitinkamų asmenų atsirastų civiliniai teisiniai santykiai, tačiau, atsakovo manymu, tai nereiškia, kad tokių teisinių santykių atsiradimas panaikina vietos savivaldos institucijų pareigą priimant atitinkamus teisės aktus ar kitus sprendimus laikytis Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų. Sprendimas 2005 m. spalio 12 d. buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau šio teisės akto panaikinimas visiškai nepakeitė situacijos, kadangi dar 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasirašyta Sutartis, įtvirtinanti UAB „Universali arena“ išimtinę teisę teikti Savivaldybei patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas. Aplinkybė, jog Sprendimas buvo panaikintas, negali būti traktuojama kaip susiaurinanti Konkurencijos tarybos kompetencijos ribas. Priešingu atveju Konkurencijos įstatymo 4 str. siekiamų tikslų įgyvendinimas būtų itin apsunkintas, nes formaliai panaikinus šiai teisės normai prieštaraujantį individualų teisės aktą, neigiama įtaka konkurencijai atitinkamoje rinkoje ir toliau būtų daroma remiantis Sutartimi, o Taryba neturėtų teisės reikalauti panaikinti tokią neigiamą įtaką nulemiančius veiksnius. Savivaldybės valios, aiškiai išreikštos sudarant Sutartį bei šią Sutartį „išsaugant“, net ir panaikinus atitinkamą teisės aktą, kurio pagrindu Sutartis buvo pasirašyta, negalima vertinti niekaip kitaip, kaip tik atitinkamo savivaldos institucijos sprendimo Konkurencijos įstatymo 4 str. prasme. Mano, kad neviršijo savo kompetencijos, vykdė išimtinai jai teisės aktais pavestus uždavinius.

Atsakovo teigimu, nagrinėjant Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių yra tai, ar egzistuoja kitų ūkio subjektų, užsiimančių analogiška veikla, kurių padėtį rinkoje galėtų įtakoti atitinkami valstybės valdymo ar savivaldybės institucijų veiksmai. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta, ar egzistuoja ūkio subjektų, galinčių pasiūlyti patalpų nuomos paslaugas atitinkamų renginių, kuriuos finansuoja Savivaldybė, organizavimui. Jeigu tokių ūkio subjektų yra, yra ir tikimybė, kad be jokios atrankos suteikus teisę teikti paslaugas išimtinai vienam ūkio subjektui, būtent Pareiškėjui, kiti ūkio subjektai bus diskriminuojami.

Pareiškėjas skunde pats nurodo, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d., prekės rinka yra apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Būtent atsižvelgiant į tokią prekės rinkos sąvoką vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant, kokios prekės turi būti priskirtos tai pačiai prekės rinkai, yra pirkėjų požiūris. Šiuo atveju renginių organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugų pirkėjais yra laikytini renginių organizatoriai, kurie ir buvo apklausti. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, renginių organizatorių pateikti atsakymai nebuvo naudojami kaip įrodymas, siekiant nustatyti maksimalų atitinkamose renginiams skirtose patalpose galinčių tilpti žiūrovų skaičių. Ši apklausa buvo naudojama pirkėjų požiūrio į galimą atitinkamos paslaugos teikėjų pakeičiamumą analizei. Analizės rezultatai parodė, kad renginių organizatoriai mato galimybes organizuoti masinius renginius ne vien tik Pareiškėjo valdomoje „Siemens“ arenoje, tačiau ir kitose renginių organizavimui skirtose patalpose. Ši aplinkybė buvo įvertinta apibrėžiant prekės rinką.

Nors nedidelė dalis renginių organizatorių pateiktų atsakymų yra elektroninės formos, tačiau iš jų yra aiškiai matyti, kas, kokiu laiku ir į kokį paklausimą atsakė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu, juo labiau įvertinant aplinkybę, kad konkurencijos bylose elektroninės formos dokumentai buvo ne kartą pripažinti tinkamais įrodymais. Skirtingų paslaugos pirkėjų atsakymai nėra iš anksto tarpusavyje suderinti, todėl negali būti identiški. Juose išreiškiama kiekvieno ūkio subjekto nuomonė ir požiūris į galimybes pirkti patalpų nuomos renginių organizavimui paslaugas. Išanalizavus visus gautus atsakymus, buvo pastebėti pateiktos informacijos panašumai, kurie sudarė galimybę daryti tam tikrus apibendrinimus dėl atitinkamų paslaugų pakeičiamumo.

Taryba neginčija, kad „Siemens“ yra daugiausia žiūrovų galinti talpinti arena Lietuvoje, tačiau kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad dėl šios aplinkybės minėtos arenos paslaugos jokiais atvejais negali būti pakeičiamos kitų renginių organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugomis. Apibrėžiant atitinkamą prekės rinką, buvo vertinamas Savivaldybės poreikis pirkti tam tikras konkrečias patalpų nuomos paslaugas. Tiek Savivaldybė, tiek ir Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju iš Savivaldybės pusės egzistuoja tik patalpų, galinčių sutalpinti ne mažiau kaip 4 000 žiūrovų, nuomos paslaugų paklausa. Toks teiginys grindžiamas Sprendimo 1 p., kuriame yra numatyta būtent tokia žiūrovų riba. Pabrėžia, kad toks konkretus poreikis nėra pagrindžiamas absoliučiai jokiais motyvais. Todėl Savivaldybė neturi teisės nustatyti jokių dirbtinai konkurenciją ribojančių reikalavimų galimiems paslaugos teikėjams, nepagrįsdama tokių reikalavimų objektyviomis aplinkybėms. Vertindamas Sprendime nustatytą reikalavimą dėl žiūrovų skaičiaus, atsakovas teigia, kad toks nepagrįstas ribojimas, siekiant eliminuoti kitus galimus patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomotojus, jau savaime sukelia neigiamas pasekmes konkurencijai. Atlikta analizė parodė, kad daugiau nei pusėje Savivaldybės finansuotų renginių žiūrovų skaičius nesiekė 4000, kai kuriuose renginiuose žiūrovų skaičius nesiekė net 1000. Be to, jau pasirašant Sutartį Savivaldybės poreikis pirkti patalpų nuomos paslaugas, kai renginio žiūrovų skaičius neviršija 4000, buvo aiškiai išreikštas Sutarties 2.2 p, kuriame nurodoma, kad patalpos bus suteikiamos renginiams, kuriuose dalyvaus iki 4000 žiūrovų. Šie faktai, atsakovo manymu, patvirtina, kad Savivaldybė ketino įsigyti patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas nepriklausomai nuo konkretaus žiūrovų skaičiaus.

Pažymi, kad pirminis Sprendimo projektas buvo siejamas su kasmetinės dotacijos UAB „Rubicon eventus“ skyrimu, vėliau su partnerystės santykių užmezgimu. Savivaldybės Ekonomikos departamento parengtame aiškinamajame rašte netgi preliminariai nurodoma, kokia suma per metus turėtų būti sumokama UAB „Rubicon eventus“, kad būtų galima padengti dalį įmonės patiriamo nuostolio. Daro išvadą, kad savivaldybės poreikis pirkti „konkrečias“, t. y. „Siemens“ arenos nuomos paslaugas, buvo suformuotas atsižvelgiant būtent į Pareiškėjo prašymą finansuoti dalį jo nuostolių. Tai tik dar kartą įrodo, kad Savivaldybė privilegijavo šį ūkio subjektą neanalizuodama galimybės pirkti paslaugas iš kitų ūkio subjektų.

Nurodo, kad, atliekant tyrimą nebuvo būtinybės nagrinėti techninę įvairių patalpų dokumentaciją. Taryba nevertina galimų kitų teisės aktų pažeidimo, todėl Pareiškėjo teiginiai, kad, tam tikrose patalpose organizuojant renginius, yra nesilaikoma saugumo, priešgaisrinių ar kitų reikalavimų yra nereikšmingi nagrinėjant galimą paklausos pakeičiamumą. Tokių faktų tyrimas nepriklauso Tarybos kompetencijai.

Anot atsakovo, neskelbiamų derybų laimėtoju Pareiškėjas buvo pripažintas jau po Sutarties pasirašymo. Todėl Pareiškėjo teiginys, kad Sutartis buvo sudaryta kaip neskelbiamų derybų rezultatas, yra nepagrįstas; juo labiau įvertinus tai, kad pačioje Sutartyje, kaip jos teisinis pagrindas, yra nurodomas būtent Sprendimas. Pats Sprendimo priėmimas ir Sutarties sudarymas, suteikiant išskirtines teises vieninteliam ūkio subjektui teikti patalpų nuomos renginių organizavimui paslaugas, pripažintas prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams, todėl nurodyti konkrečias Sutarties nuostatas, atsakovo teigimu, nėra nei būtinybės, nei galimybės.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Konkurencijos tarybos priimto nutarimo, kuriame buvo konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimai.

Bylos~ duomenimis nustatyta, kad Taryba, gavusi UAB „Versenta“ skundą pradėjo tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1-758 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Marela“, įgyvendinant vaikų ir jaunimo socializacijos programą“ ir 2005 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1-759 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 str., esant pagrindo manyti, kad Savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais įsipareigojama pirkti paslaugas iš konkrečių atitinkamose rinkose veikiančių ūkio subjektų, galimai privilegijuoja šiuos ūkio subjektus kitų rinkoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. Nebaigus tyrimo, 2005 m. spalio 12 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-940 „Dėl Tarybos 2005-04-13 sprendimų Nr. 1-758 ir Nr. 1-759 pripažinimo netekusiais galios“ (KT tyrimo medžiaga, T. I, b. 1. 31). Šiuo sprendimu Savivaldybės tarybos sprendimai, dėl kurių atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams buvo pradėtas Tarybos tyrimas, pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, Taryba tyrimą nutraukė. Gavusi pakartotinį UAB „Versenta“ skundą ir nustačiusi, kad prieš panaikinant minėtus Savivaldybės tarybos sprendimus su UAB „Rubicon eventus“ (nuo 2007 m. gegužės mėn. pavadinimas pakeistas į UAB „Universali arena“) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis (KT tyrimo medžiaga, T. I, b. 1. 64-71), kuria buvo faktiškai įgyvendintas Sprendimas, Konkurencijos taryba nutarė tyrimą iš dalies atnaujinti bei papildyti ir atlikti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ (KT tyrimo medžiaga, T. I, b. 1. 165-166). Galutinai Konkurencijos taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. administraciniame akte (b. 1. 153-159) nutarė:

1) pripažinti, kad Savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 1-759 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“ ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartis Nr. 14-90, sudaryta tarp Savivaldybės administracijos ir UAB „Rubicon eventus“, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus;

2) įpareigoti Savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidimo „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 2005 m. rugpjūčio 19 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 14-90, sudarytą tarp Savivaldybės administracijos ir UAB „Rubicon eventus“, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams;

3) įpareigoti Savivaldybės tarybą per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 p. nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. reglamentuota, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teismų įstatymo 4 str. 3 d. numatyta, kad teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. reglamentuota, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Nagrinėjamu atveju Tarybos tyrimo objektas buvo Savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon Eventus“ atitiktis Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams, tačiau priimtas Nutarimas tiesiogiai paliečia UAB „Universali arena“ interesus (tarp Pareiškėjo ir Savivaldybės susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai ir įpareigojimas nutraukti Sutartį gali būti susijęs su finansiškai žalingomis pasekmėmis), todėl Pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi teisę ginčyti Tarybos priimtą nutarimą.

Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucijos 46 str. 1 ir 3 d.). Šie principai visumoje su kitais Konstitucijos 46 str. įtvirtintais principais sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.).

Tarybos priimtame nutarime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju yra pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimai. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. detalizuoja šio straipsnio 1 d. įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Taryba nagrinėjamu atveju neturi teisės tirti pažeidimų, nurodytų Konkurencijos įstatymo 4 str., nes minėto įstatymo 23 str. yra numatytas baigtims sąrašas atvejų, kada Taryba turi teisę atlikti tyrimą dėl įstatymo pažeidimų. Pasak Pareiškėjo, tarp jų nėra Konkurencijos įstatymo 4 str. nurodytų pažeidimų. Su tokia Pareiškėjo pozicija kolegija nesutinka.

Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d. nustato, kad Taryba yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi šio įstatymo. Pagal įstatymo 19 str. 1 d. Taryba kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Tiek iš paminėtų normų verbalinio aiškinimo, tiek iš Konkurencijos įstatymo reguliacinės paskirties (1 str.) akivaizdu, kad Taryba turi teisę tirti visus galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Tai, kad į Tarybos kompetenciją įeina Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimų tyrimas patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis adm. byloje Nr.A² - 32/2007, 2008 m. sausio 31 d. nutartis adm. byloje Nr. A⁵⁵⁶-45/2008).

Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 4 p. nustato, kad Taryba nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 str. reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus

Skunde pažymėta, kad teisės aktai nesuteikia teisės Tarybai administracine tvarka spręsti Sutarties atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, taip pat, kad Taryba neturi teisės kištis į civilinius teisinius santykius, atsirandančius tarp Pareiškėjo ir Savivaldybės administracijos.

Kolegija, išanalizavusi faktines bylos aplinkybes bei įvertinusi teisinio reguliavimo ypatumus, mano, kad tokia Pareiškėjo pozicija nepagrįsta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Savivaldybės administracija įvykdė neskelbiamas derybas dėl patalpų nuomos pirkimo. Patvirtintose neskelbiamų derybų sąlygose nuomos objektu įvardintos UAB „Rubicon eventus“ nuosavybės teise valdomos „Siemens“ arenos patalpos. 2005 m. rugpjūčio 19 d. tarp Savivaldybės administracijos ir Pareiškėjo buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis Nr. 14-90, pagal kurią Savivaldybė užsakė Pareiškėjui teikti patalpų nuomos bei su tuo susijusias paslaugas ir įsipareigojo už jas atsiskaityti. 2005 m. rugpjūčio 23 d. Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija pripažino Pareiškėją neskelbiamų derybų laimėtoju. Savivaldybės taryba 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-940 pripažino Savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimus Nr. 1-758 ir Nr. 1-759 netekusiais galios, tačiau Sutartis liko galioti ir patalpų nuomos paslaugos yra toliau perkamos remiantis Sutartimi.

Vien tik gramatiškai analizuojant Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 4 p. įtvirtintą normą, matyti, kad įstatymas išskiria du objektus, dėl kurių pagrįstumo Taryba turi teisę kreiptis į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu - tai konkurenciją ribojantys teisės aktai ar kiti sprendimai. Tačiau norminiuose teisės aktuose esančių sąvokų negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą. Jas aiškinant, turėtų būti taikomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: sisteminis, bendrųjų teisės principų, loginis, teleologinis, lyginamasis ir kt. Kaip jau minėta, Sprendimas buvo panaikintas, tačiau teisę teikti patalpų nuomos paslaugas Pareiškėjui leido Sutartis. Sąlygos, įtvirtintos atitinkamoje sutartyje tarp Savivaldybės ir atitinkamo privataus subjekto, Konkurencijos įstatymo pažeidimo prasme gali būti tolygios teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms ar tam tikrų administracinių sprendimų veikimui. Šiuo atveju būtent tokia situacija ir susiklostė. Panaikinus Sprendimą (tai reiškia atitinkamų administracinių santykių pasibaigimą), liko galioti Sutartis, kas reiškia, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau toks teisinių santykių pobūdis negali eliminuoti teisės atlikti tyrimą dėl sąžiningai konkurencijai galimai prieštaraujančių veiksmų. Priešingu atveju, atitinkamos institucijos galėtų išvengti sąžiningos konkurencijos kontrolės vien dėl to, kad atitinkamam klausimui spręsti pasirinko ne administracinio sprendimo, o civilinės sutarties formą. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad skundo argumentai, jog teisės aktai nesuteikia teisės Tarybai administracine tvarka spręsti Sutarties atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, yra nepagrįsti. Taryba nagrinėjamu atveju savo kompetencijos ribų neperžengė.

UAB „Universali arena“ skunde pabrėžia, kad Taryba neteisingai apibrėžė atitinkamą rinką, ko pasekoje nepagrįstai buvo konstatuotas Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimas. Sis Pareiškėjo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu.

Konkurencijos įstatymo 3 str. apibrėžtos aktualios šiai bylai sąvokos: atitinkama rinka -tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje; prekės rinka - visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Visuotinai žinoma, kad „Siemens“ arena yra didžiausia universali salė Vilniuje. Šios aplinkybės neginčija nė viena proceso šalis. Tačiau Vilniaus mieste be „Siemens“ arenos yra patalpų, kurios gali būti nuomojamos tam tikriems renginiams organizuoti. Jas skunde nurodė ir pats Pareiškėjas.

Pareiškėjo manymas, kad nagrinėjamu atveju jo paslaugos yra nepakeičiamos, šiuo atveju yra neteisingas. Žiūrovų skaičius, kurio pageidauja sulaukti renginyje organizatorius, ir faktinis tam tikro renginio žiūrovų skaičius gali aiškiai skirtis. Kaip matyti iš Sutarties 2.2 p., arenos patalpos galėjo būti nuomojamos ir tais atvejais, kai renginio žiūrovų skaičius neviršija 4000. KT tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad kai kuriuose renginiuose žiūrovų skaičius nesiekė net 1 000. Iš to galima daryti išvadą, kad Savivaldybė pageidavo pirkti „Siemens“ arenos nuomos paslaugas nepriklausomai nuo Sprendimo 1 p. užfiksuoto žiūrovų limito (4 000). Nesant pastatytos „Siemens“ arenos, atitinkami renginiai galėjo būti organizuojami ir kitose patalpose (salėse), todėl šios patalpos pagrįstai Tarybos pripažįstamos pakaitalais patalpų nuomos rinkoje. Be to, kaip teisingai pažymėjo Taryba, jokiais kriterijais nėra pagrįsta Sprendime, Sutartyje ir UAB „Rubicon eventus“ nuosavybės teise valdomų patalpų Ozo g. 14 nuomos neskelbiamų derybų būdų sąlygų (KT tyrimo medžiaga, T, I, b. 1. 81-83) 15.5 p. minima 4000 žiūrovų riba.

Pareiškėjas skunde teigia, kad dalis renginių organizatorių pateiktų atsakymų yra elektroninės formos (pvz., KT tyrimo medžiaga, T. III, b. 1. 14, 26-27 ir kt), todėl yra abejotino įrodomumo. Kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas elektroninės formos įrodymų neišskiria iš kitų įrodymų tarpo. Iš kitos pusės, minėtų įrodymų forma nėra esminė aplinkybė byloje.

Taryba pagrįstai nenagrinėjo techninės įvairių patalpų dokumentacijos, nes ši informacija nesietina su paklausos pakeičiamumu. Be to, tokio tyrimo atlikimas neįeina į šios institucijos kompetenciją. Tai nėra su konkurencijos teise susijęs dalykas.

Tokiu būdu spręstina, kad Savivaldybės veiksmai (Sprendimo priėmimas, Sutarties sudarymas) diskriminavo kitus ūkio subjektus, neleido jiems siūlyti patalpų nuomos paslaugų. Pareiškėjo manymas, kad Tarybos atliktas tyrimas buvo neišsamus, jo išvados paremtos prielaidomis, yra paremtas tik deklaratyviais teiginiais.

Kadangi Nutarime aiškiai įvardinta, kad Sutartis visumoje suteikė išskirtines sąlygas vieninteliam ūkio subjektui teikti patalpų nuomos renginių organizavimui paslaugas, detaliai išskirti atskirus Sutarties punktus, kurie prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str., nėra pagrindo.

Kitos Pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad skundas yra pagrįstas. Procedūrinių pažeidimų atliekant tyrimą Taryboje nenustatyta. Savivaldybė nesudarė sąlygų kitiems ūkio subjektams pretenduoti teikti patalpų nuomos paslaugas, todėl Nutarime teisingai pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nesilaikyta Konkurencijos įstatymo nuostatų.

Konstatuotina, kad Konkurencijos taryba išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas. Tarybos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

pareiškėjo UAB „Universali arena“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Rūta Miliuvienė

Mefodija Povilaitienė

Henrikas Sadauskas