Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (posėdžio pirmininkė), Henriko Sadausko (pranešėjas) ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Sigitai Gamulėnienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Josvydui Martinkui ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Elenai Navickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Pergesas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

2007 vasario 22 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) priėmė nutarimą, kuriuo pripažino UAB „Pergesas“ reklaminius teiginius „Nebūk savižudis! Rinkis nekenksmingus „Royal Europa“ langus. Plastikiniai „Royal Europa“ langų profiliai neturi Jūsų sveikatai ir aplinkai kenksmingų švino ir kadmio“ klaidinančia reklama, įpareigojo nutraukti klaidinančią reklamą bei skyrė UAB „Pergesas“ 12 000 litų baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo nutarimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo jį panaikinti. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas Josvydas Martinkus pažeidimą iš dalies pripažino ir prašė sumažinti skirtą baudą. Skunde paaiškino, kad Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai nustatė, kad UAB „Pergesas“ reklama klaidinanti. Nutarime nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ 1 lentelės 24.6 punktą bei 1991 m. birželio 18 d. Europos tarybos direktyvos 91/338/EEB 2.2. punktą, draudžiama pateikti į rinką gatavus produktus arba produktų komponentus, pagamintus iš vinilchlorido polimerų arba kopolimerų, stabilizuotų kadmio turinčiomis medžiagomis, jei kadmio kiekis jose yra didesnis bei 0,01 proc. polimero masės. Tokiu būdu Konkurencijos taryba, remdamasi minėtais aktais, padarė išvadą, jog plastikinių langų profiliuose esantys cheminiai elementai švinas ir/ar kadmis nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai, kai jų emisijos kiekiai tenkina galiojančius higieninių normų reikalavimus. Tokia išvada nepagrįsta faktiniais duomenimis, o remiasi netinkamu higienos normos HN36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ bei 1991 m. birželio 18 d. Europos tarybos direktyvos 91/338/EEB nuostatų aiškinimu.

Konkurencijos taryba, aiškindama šias normas, netinkamai nustatė priežastis, dėl kurių 0,01 proc. kadmio koncentracija vinilchlorido polimerų bei kopolimerų gaminiuose yra leidžiama. Tarybos nuomone, tokia koncentracija leidžiama, nes laikytina, jog ji nekenksminga sveikatai bei aplinkai. Tikroji priežastis, dėl kurios yra leidžiama 0,01 proc. kadmio koncentracija, yra tai, jog kol kas šias medžiagas pakeisti ar išvengti šių medžiagų naudojimo technologine prasme yra neįmanoma arba sudėtinga. Šios priežastys minimos 1991 m. birželio 18 d. Europos Tarybos direktyvos įžanginėje dalyje, kurioje nurodoma, kokiomis aplinkybėmis vadovaujantis leidžia ribojant naudoti kadmį: „atsižvelgiant į dabartinę technologijų būklę, tam tikrais specialiais atvejais vis dar reikia naudoti kadmio pagrindu pagamintą stabilizuojančią medžiagą“. Atitinkamas reglamentavimas bei jo pagrindai numatyti ir kitose Europos Bendrijų dokumentuose. 2005 m. rugsėjo 20 d. Europos Tarybos sprendimo 2005/673/EB įžanginėje dalyje tai pat nurodoma, jog draudimo naudoti kadmį bei šviną išimtis toliau taikoma „kadangi šių pavojingų medžiagų naudojimo tose savitosiose medžiagose kol kas neįmanoma išvengti“.

Be to, kadmio naudojimo ribojimų priežastys kyla ir iš higienos normos PTN36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, kurios 11 punkte nurodoma, jog pavojingų medžiagų, taip pat kadmio ribojimai numatyti, jeigu pavojų galima sumažinti, t. y. siekiama sumažinti, o ne pašalinti pavojų, kenksmingumą. Tokiu būdu Konkurencijos taryba, pripažindama UAB „Pergesas“ reklamą klaidinančia, netinkamai taikė bei aiškino higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ bei Europos tarybos direktyvos 91/338/EEB nuostatas. Klaidingai nustačius priežastis, dėl kurių 0,01 proc. kadmio koncentracija vinilchlorido polimerų bei kopolimerų medžiagose yra leistina, padaryta neteisinga išvada, jog ji nekenksminga ar nepavojinga. Kaip jau minėta, tokia koncentracija leidžiama ne todėl, jog nepavojinga, nekenksminga, bet todėl, jog kadmio naudojimo kol kas neįmanoma išvengti technologijų bei gamybos prasme. Šias aplinkybes taip pat patvirtina kitų Europos Sąjungos valstybių praktika bei nuoseklus sunkiųjų metalų atsisakymas langų gamyboje. Danija, Švedija, Olandija, Austrija kadmio bei švino languose atsisakė ir pakeitė jį kitomis stabilizuojančiomis medžiagomis. „Royal Europa“ langai neturi kadmio bei švino, o kaip stabilizuojančią medžiagą naudoja alavą.

Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalimi, skyrė UAB „Pergesas“ 0,97 proc. nuo 2005 metų pajamų dydžio baudą, kurią sudaro 12 000 litų. Toks baudos dydis yra nepagrįstai didelis, skirtas neįvertinus visų skiriant baudą svarbių ir reikšmingų aplinkybių. Skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje numatytas lengvinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėja, gavusi Konkurencijos tarybos pranešimą, iš karto nutraukė akciją, tyrimo eigoje buvo geranoriškai bendradarbiaujama, operatyviai renkama bei teikiama informacija, duomenys. Be to, skiriant baudą pagal procentinę UAB „Pergesas“ pajamų dalį, nebuvo atsižvelgta į tai, jog prekyba „Royal Europa“ langais sudaro tik dalį UAB „Pergesas“ pajamų.

Skirdama baudą Konkurencijos taryba neįvertino, jog UAB „Pergesas“ grynasis pelnas per 2006 metus sudaro 13 430 litų, todėl skirtos baudos dydis sudaro beveik per visus metus uždirbtą UAB „Pergesas“ pelną. Be to, buvo neteisingai nustatyta pareiškėjos reklaminės akcijos trukmė, nes akcija truko ne iki 2006 m. rugsėjo 28 d., o iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., reklamos mastas nebuvo didelis, jai skirta tik 15 000 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas Josvydas Martinkus pažeidimą iš dalies pripažino ir prašė sumažinti skirtą baudą.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. 1. 21-23) paaiškino, kad ji nesutinka, jog skundžiamame nutarime buvo nepagrįstai nustatyta klaidinanti reklama ir neteisingai aiškinamos higienos normos HN 36:2002 bei Europos tarybos direktyva 91/338/EEB. Ginčo nutarime minėta, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2006 m. liepos 12 d rašte paaiškino, kad plastikinių neplastifikuoto polivinchlorido langų ir durų profilių gamyboje technologiniais tikslais buvo ir yra naudojamas švinas ir / arba kadmis. Profiliuose šie cheminiai elementai yra junginiuose, iš kurių šie sunkieji elementai arba neišsiskiria, arba jų emisijos kiekiai tenkina šiuo metu galiojančius higieninių normų reikalavimus. Sertifikavimo centras nurodė, jog šiuo požiūriu plastikiniai profiliai yra nekenksmingi nei žmonių sveikatai, nei aplinkai. Kadangi abejoti kompetentingos institucijos - Statybos produkcijos sertifikavimo centro - pateiktais paaiškinimais ir ankščiau minėtų teisės aktų nuostatomis nebuvo pagrindo, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad plastikinių langų profiliuose esantys cheminiai elementai švinas ir/ar kadmis nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai, kai jų emisijos kiekiai tenkina galiojančius higieninių normų reikalavimus. Priešingu atveju plastikinių langų profilių gamyba būtų nedelsiant uždrausta, jei naudojamas gamyboje švinas ir kadmis nepriklausomai nuo naudojamo jo kiekio būtų kenksmingas žmogui. Pareiškėja nei Konkurencijos tarybai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad švinas ir kadmis naudojamas profiliuose ir neviršijantis teisės aktais leidžiamų kiekių, kenkia aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Pareiškėjai paskirta bauda pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalį, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkurencijos taryba, nustatydama baudos dydį, vadovavosi tuo, kad UAB „Pergesas“ reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir galėjo paveikti jų ekonominį elgesį. Be to, Konkurencijos taryba atsižvelgė į ilgą pažeidimo trukmę (reklama buvo skleidžiama nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 28 d.) ir didelį pažeidimo mastą (buvo išplatinta 362000 reklaminių skrajučių, bendras leidinių ir dienraščių, kuriuose buvo įdėta klaidinanti reklama, tiražas - 719 530 egz.). Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių tyrimo metu nebuvo nustatyta. Tokiu būdu pareiškėjai turėtų būti skirta bauda didesnė, nei numatytos sankcijos vidurkis, tačiau galutinis baudos dydis buvo nustatytas atsižvelgus į UAB „Pergesas“ 2005 m. gautas pajamas - Konkurencijos tarybos skirta bauda sudaro 0,97 procentų bendrovės bendrųjų metinių pajamų. Taigi skiriant baudą buvo atsižvelgta į visus įstatyme numatytus kriterijus, įvertinus visas svarbias ir reikšmingas aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė Elena Navickaitė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo esmė - ar pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta 12 000 Lt bauda ir ar ši bauda atitinka padarytą pažeidimą.

Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja buvo nubausta 12 000 Lt bauda už tai, kad naudojo klaidinančią reklamą. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjos langų reklamoje panaudoti teiginiai: „Nebūk savižudis! Rinkis nekenksmingus „Royal Europa“ langus. Plastikiniai „Royal Europa langų profiliai neturi Jūsų sveikatai ir aplinkai kenksmingų švino ir kadmio“ ir reklamos pateikimo būdas - pavaizduotas užsimerkęs vyras, prisidėjęs sau prie smilkinio pistoletą - galėjo klaidinti vartotojus ir daryti įtaką jų pasirinkimui (b.l. 7-9). Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu iš dalies pripažino, kad minėta reklama gali klaidinti vartotojus, tačiau pažymėjo, kad įmonei paskirta bauda neatitinka padaryto pažeidimo. Paaiškino, kad nors įmonės apyvarta per metus yra didelė, pelnas siekia tik šiek tiek daugiau nei trylika tūkstančių litų, todėl prašė skirtą baudą sumažinti.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klaidinanti reklama yra reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Draudimas naudoti klaidinančią reklamą ir kriterijai jai nustatyti yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnyje, o šio įstatymo 22 straipsnyje - atsakomybė už šių draudimų nepaisymą. Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą- įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.

Įvertinęs teisės aktų normas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bendrovė pažeidė draudimą nenaudoti klaidinančios reklamos. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad reklamos turinys ir jos pateikimo būdas galėjo klaidinti vartotojus, turėti įtakos jų pasirinkimui. Paaiškino, kad bendrovė tokio dydžio baudos sumokėti negali. Ji pateikė teismui įrodymus, kad įmonės grynasis pelnas už 2006 metus sudaro tik 13 430 Lt (b.l. 11), todėl 12 000 Lt bauda yra per griežta sankcija už tokį pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga. Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Jeigu teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę, negu įstatymo numatyta sankcija, bausmę arba nuobaudą. Pasirinkęs tokį sankcijos - piniginės baudos - už teisei priešingos veikos padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, įstatymų leidėjas kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką - skirdamas piniginę baudą - galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai).

Teismas, išanalizavęs Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatė, kad už klaidinančios reklamos naudojimą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų. Kokios aplinkybės yra laikomos sunkinančiomis atsakomybę, yra numatyta Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą straipsnį atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Nei Konkurencijos taryba savo nutarime, nei teismas bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių nenustatė, todėl bauda pareiškėjai turėtų būti skiriama atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies numatytas sankcijos ribas, t. y. nuo vieno iki trisdešimties tūkstančių litų.

Pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies numatytų baudų dydis priklauso nuo reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Konkurencijos taryba skirdama baudą įvertino tai, kad pažeidimas truko ilgai, t. y. nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 28 d. ir jis buvo didelio masto, kitų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė pareiškėjos - UAB „Pergesas“ -atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatė vieną Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalies numatytą lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad pareiškėja padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu. Skiriant pareiškėjai baudą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į įmonės, kuriai skiriama bauda, finansinę padėtį.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais yra pagrindas paskirtą baudą sumažinti iki 3 000 Lt. Teismas mano, kad paskirta bauda paveiks pareiškėją ir sulaikys ją ir kitus asmenys ateityje nuo pažeidimų padarymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas

Skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. vasario 22 d. nutarimą, kuriuo UAB „Pergesas“ paskirta 12 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti Bendrovei 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Kolegijos pirmininkė

Ina Kirkutienė

Teisėjai

Henrikas Sadauskas

Arūnas Kaminskas