Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Januškos, teisėjų Liudmilos Zaborovskos (pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Linai Jasiulionytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, atsakovo atstovei Giedrei Jarmalytei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Vidutei Šimkavičienei, Kornelijai Janonytei, Andrejui Kiadijevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Akmenės energija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“ ir UAB „Ukmergės energija“, dėl nutarimo panaikinimo,

nustatė:

Pareiškėja skunde (b. 1. 3-11) prašo panaikinti LR konkurencijos tarybos nutarimą 2007-06-07 Nr. 1S-66 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimams tyrimo nutraukimo“ ir grąžinti bylą LR konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pagal LR konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. abu tretieji suinteresuoti asmenys - AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ - 2004 - 2006 m. užėmė dominuojančią padėtį dujų tiekimo (pardavimo) laisviesiems vartotojams rinkoje ir konkurencijos tarp AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ nėra. Pareiškėja nesutinka su nutarime padaryta išvada, kad rinkos dalių pasiskirstymas tarp AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ rodo, kad rinkoje veikia 2 pagrindiniai atitinkamos rinkos dalyviai, kurie abu atskirai užima pakankamai dideles rinkos dalis (artimas 40 procentų ir net viršijančias) ir taip riboja konkurento galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką, todėl AB „Lietuvos dujos“ negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos (Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d.). Tokios Konkurencijos tarybos išvados nepagrįstumą pareiškėja motyvuoja tuo, kad Konkurencijos taryba neturėjo vadovautis 2000-05-17 nutarimu Nr. 52 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo (toliau - Paaiškinimai), nes Paaiškinimai yra poįstatyminis aktas, todėl turi būti taikomos Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. nuostatos, kuriomis remiantis preziumuojama, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. LR konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Atsakovė nevertino, ar AB „Lietuvos dujos“ veiksmai nepažeidė vartotojų interesų. Šilumos tiekimo įmonės yra ypatingi gamtinių dujų vartotojai, o pareiškėja yra vienintelė šilumos ir karšto vandens tiekėja galutiniams vartotojams tam tikroje geografinėje vietovėje -gyvenamiesiems namams, švietimo ir gydymo įstaigoms, administraciniams ir gamybiniams pastatams Naujojoje Akmenėje, Akmenėje, Papilės ir Ventos gyvenvietėse Akmenės rajono savivaldybėje. Visiems laisviesiems vartotojams - šilumos tiekimo įmonėms - AB „Lietuvos dujos“ parduoda gamtines dujas, o pareiškėjai ir UAB „Ukmergės energija“ - ne. Be to, nutarime nebuvo tiriama, kokią dalį gamtinių dujų tretysis suinteresuotas asmuo parduoda reguliuojamiesiems vartotojams, o kokią dalį - laisviesiems vartotojams bei kokią dalį tarp laisviesiems vartotojams parduoto dujų kiekio sudarė šilumos tiekimo įmonėms parduotas dujų kiekis, o kokią dalį - kitiems laisviesiems gamtinių dujų vartotojams parduotas gamtinių dujų kiekis. Šios aplinkybės buvo neabejotinai svarbios vertinant trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ veiksmų teisėtumą. Atsakovė netyrė, kokiais kriterijais vadovavosi AB „Lietuvos dujos“ vieniems analogiškoje situacijoje esantiems ūkio subjektams (laisviesiems gamtinių dujų vartotojams - šilumos tiekimo įmonėms) parduodama gamtines dujas, o kitiems - neparduodama.

Atsakovė LR konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b. 1. 39-45) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dominavimas atitinkamoje rinkoje yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu atskiru atveju turi būti nagrinėjama individualiai, atsižvelgiant į įvairius ekonominius ir teisinius kriterijus. Konkurencijos tarybos paaiškinimų 2 punkte nurodyta, kad Konkurencijos taryba aiškina dominuojančios padėties sąvoką vadovaudamasi kriterijais ir principais, kurie parengti remiantis sukaupta Konkurencijos įstatymo įgyvendinimo patirtimi bei Europos Bendrijos ir šalių konkurencijos teisės praktika. Tai, kad tam tikras ūkio subjektas ar keli ūkio subjektai užima dominuojančią padėtį gali būti paneigiama kitais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nustatomos tyrimo Konkurencijos taryboje metu. Atitinkamoje rinkoje negali būti daugiau nei vienas dominuojantis ūkio subjektas (nes pagrindinis dominuojančios padėties požymis -galimybė daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkai, neatsižvelgiant į konkurentus), išskyrus kolektyvinio dominavimo atvejį. Tačiau kolektyvinis (bendras) dominavimas gali būti konstatuotas tik tada, jeigu keli ūkio subjektai kaip visuma gali daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribodami konkurenciją (Konkurencijos tarybos paaiškinimų 28 punktas). Konkurencijos tarybos paaiškinimų 30 punkte nurodyta, kad lygiagrečiu elgesiu gali būti laikomi ūkio subjektų veiksmai, kai jie seka vienas kitu, veikdami tuo pačiu būdu ir vengdami tarpusavio konkurencijos, o ypač - atlikdami vienodus ar panašius konkurenciją ribojančius veiksmus kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Tačiau tyrimo metu surinkti duomenys neparodė' lygiagretaus elgesio požymių. Konkurencijos taryba atlieka tyrimus tik dėl konkrečių aplinkybių ir neužsiima atskirų ūkio subjektų padėties rinkoje įvertinimu pagal privačių asmenų pageidavimus. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad konkurentai - ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Konkurencijos tarybos paaiškinimų 7 punkte laikoma, kad ūkio subjektas nesusiduria su konkurencija, kai jis yra vienintelis pardavėjas atitinkamoje rinkoje. Tačiau AB „Lietuvos dujos“ nebuvo vienintelė dujų tiekėja laisviesiems vartotojams. Kitas didelę rinkos dalį užėmęs ūkio subjektas, teikęs gamtines dujas, buvo UAB „Dujotekana“. Iš to seka, kad AB „Lietuvos dujos“ dominuojančios padėties vertinimas turi būti atliekamas nagrinėjant, ar AB „Lietuvos dujos“ pajėgi daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams rinkoje. Galimybė daryti įtaką atitinkamoje rinkoje iš esmės pasireiškia gebėjimu daryti poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ar kitoms veiklos sąlygoms. AB „Lietuvos dujos“ pati negali daryti lemiamos įtakos nei gamtinių dujų kainoms laisviesiems vartotojams, nei įėjimo į rinką galimybėms, nei parduodamam laisviesiems vartotojams dujų kiekiui. Konkurencijos taryba nenustatė, kad AB „Lietuvos dujos“ užimtų dominuojamą padėtį, o, nenustačius dominuojamos padėties tirto ūkio subjekto veiksmų, detalus vertinimas nėra būtinas, nes atsisakymas sudaryti sutartį savaime nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Konkurencijos taryba atskirai nenagrinėjo gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams - šilumos tiekimo įmonėms ir nelaiko jų prioritetiniais laisvaisiais gamtinių dujų vartotojais.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime į skundą (b. 1. 29-37) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dominuojančios padėties užėmimas rinkoje nėra pažeidimas, nes nėra numatytas LR konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. Konkurencijos tarybos paaiškinimai dėl dominuojančios padėties nustatymo neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. Pagal Konkurencijos įstatymo 19 str. 2 p. Konkurencijos taryba nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje, todėl Konkurencijos taryba, priimdama nutarimą, galėjo ir turėjo atsižvelgti į Paaiškinimus. Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad AB „Lietuvos dujos“ negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams rinkoje. Atsisakymas sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi nėra numatytas minėtame straipsnyje. Tuo labiau atsisakymas sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį su pareiškėja negali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi tiek atsižvelgiant į faktines atsisakymo sudaryti sutartį aplinkybes, tiek į teisinį gamtinių dujų energetikos sektoriaus reglamentavimą. Turėdama ribotą gamtinių dujų kiekį ir norėdama sėkmingai plėtoti savo verslą, AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų pirkimo—pardavimo sutartis sudarė su tais partneriais, kurie įrodė esą patikimi ir sąžiningi vykdydami įsipareigojimus pagal anksčiau su AB „Lietuvos dujos“ sudarytas sutartis - laiku atsikaitydavo už suteiktas paslaugas, laiku suteikdavo sutartims vykdyti reikalingą informaciją, tinkamai vykdė kitas savo prievoles. Pareiškėja nėra patikimas partneris, nes neretai pažeisdavo sudarytas sutartis, jos veikla santykiuose su AB „Lietuvos dujos“ neatitiko sąžiningos ūkinės veiklos praktikos bei gerų papročių. Atsisakymas sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį negali būti traktuojamas kaip Konkurencijos įstatymo 9 str. numatytas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Jis yra susijęs su galimu pateikti ribotu gamtinių dujų kiekiu, o ne su dominuojančia padėtimi rinkoje. Skundas tenkintinas.

2005 m. kovo 30 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu nustatyti, ar 2005 m. tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ užima dominuojančią padėtį gamtinių dujų tiekimo laisviesiems gamtinių dujų vartotojams rinkoje; nustatyti, ar 2005 m. tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Dujotekana“ užima dominuojančią padėtį gamtinių dujų tiekimo laisviesiems gamtinių dujų vartotojams rinkoje; nustatyti, ar tretieji suinteresuoti asmenys - AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ - nėra sudarę Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nurodyto draudžiamo susitarimo; nustatyti, ar tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, atsisakydama sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su pareiškėja 2004 m II -jam pusmečiui ir 2005 m.; jei bus nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“, atsisakydama sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė Konkurencijos įstatymą (piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi) - įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ nutraukti neteisėtą veiką ir sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėja ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas; jei bus nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ pažeidė Konkurencijos įstatymą, - skirti piniginę baudą.

Atsakovė 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 1S-72 atsisakė pradėti tyrimą ir nusprendė, kad gamtinių dujų kainų reguliavimo klausimai ir bendrovių skundai, susiję su gamtinių dujų įmonių veikla ar neveikimu tiekiant (parduodant) dujas, nepriklauso jos kompetencijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl atsakovės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 1S-72 panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą panaikinti atsakovo 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 1S-72 ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Iš naujo nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą tyrimas dalyje dėl nustatymo, ar tretieji suinteresuoti asmenys - AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ - nėra sudarę LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nurodyto draudžiamo susitarimo, buvo nutrauktas. Tyrimas buvo tęsiamas dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimams.

2007-06-07 Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-66 tyrimą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimams nutraukti (b. 1. 13-16).

Pagal LR konkurencijos įstatymo 3 str. dominuojanti padėtis - vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriamą su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų, kuriems tenku didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Tam, kad būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimas, būtina nustatyti, ar subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje bei tokio ūkio subjekto veiksmus, kurie rodo piktnaudžiavimą tokia padėtimi.

Nagrinėjama rinka buvo gamtinių dujų tiekimas (pardavimas) laisviesiems vartotojams Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nutarime nurodoma, kad atitinkamoje rinkoje tiriamu laikotarpiu veikė tik trys ūkio subjektai - tretieji suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“, taip pat UAB „Haupas“, kurios dalis rinkoje 2004 - 2006 m. sudarė tik 1 proc. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ užimama rinkos dalis 2004 m. buvo 36 proc, 2005 m. - 61 proc, 2006 m. - 59 proc, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dujotekana“ užimama rinkos dalis 2004 m. buvo 63 proc, 2005 m. - 38 proc, 2006 m. - 40 proc. 2004-01-23 AB „Lietuvos dujos“ akcijų pirkimo sutartyje (privatizavimo sutartis) OAO „Gazprom“ įsipareigojo kasmet parduoti AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų ne mažiau kaip 70 procentų Lietuvos vartojimo poreikio; gamtines dujas, tiek AB „Lietuvos dujos“, tiek UAB „Dujotekana“ perka iš OAO „Gazprom“, kuri nusprendžia, kokį dujų kiekį parduos AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“.

Atsakovė nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos rinkoje, nes rinkoje veikia du pagrindiniai atitinkamos rinkos dalyviai, kurie abu atskirai užima pakankamai dideles rinkos dalis ir taip riboja konkurento galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką. Savo išvadą atsakovas motyvavo atsakovo 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 patvirtintais „Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo“. Pagal Paaiškinimų 10 p. ūkio subjekto užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo kriterijus, todėl atsakovas vertino ir kitus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų net ir tuo atveju, jei jo dalis atitinkamoje rinkoje yra didelė. Atsakovas taip pat rėmėsi Paaiškinimų 12 p., kur nurodoma, kad net ir turėdamas didesnę kaip 40 proc. rinkos dalį ūkio subjektas gali neužimti dominuojančios padėties, jeigu rinkoje veikia dar vienas ar daugiau ūkio subjektų, turinčių santykinai didelę rinkos dalį ir galinčių veiksmingai riboti jo galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką. Tokiu dar vienu ūkio subjektu, turinčiu santykinai didelę rinkos dalį ir galinčiu veiksmingai riboti trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką atsakovas laikė tretįjį suinteresuotą asmenį UAB „Dujotekana“.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką (1983 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, 322/81, Rink. p. 3461, 37 punktas; 2000 m. kovo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kish Glass prieš Komisiją, T-65/96, Rink. p. 11-1885, 62 punktas, ir 2003 m. gruodžio 17 d. Sprendimo British Airways prieš Komisiją, T-219/99, Rink. p. 11-5917, 91 punktas), siekiant nustatyti, kokią- dominuojančią ar ne - padėtį užima įmonė atitinkamoje prekių ar paslaugų rinkoje, konkurencijos galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į rinką, apimančią visas prekes ir paslaugas, kurios, atsižvelgiant į jų technines savybes, yra ypač tinkamos tenkinant nuolatinius poreikius ir yra mažai pakeičiamos kitomis prekėmis ir paslaugomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas naudojamas siekiant įvertinti, ar atitinkama įmonė turi galimybę kliudyti išsaugoti veiksmingą konkurenciją ir gali žymia dalimi veikti nepriklausomai nuo savo konkurentų ir nuo konkuruojančių paslaugų teikėjų, šiuo tikslu vykdomas tyrimas negali būti ribojamas vien tik atitinkamų paslaugų objektyviomis savybėmis, bet reikia atsižvelgti ir į konkurencijos sąlygas, paklausos ir pasiūlos rinkoje struktūrą.

Dominuojanti padėtis yra tuomet, kai įmonė ar įmonių grupė gali žymia dalimi veikti nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir, pagaliau, savo vartotojų ii' (aip apriboti veiksmingą konkurenciją tam tikroje rinkoje (78 punkte nurodyto 2003 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, 30 punktas, sprendimo Van den Bergh Foods prieš Komisiją, T-65/98, Rink. p. 11-4653, 154 punktas).

Net ir stipri konkurencija tam tikroje rinkoje nebūtinai reiškia, kad joje jokia įmonė neužima dominuojančios padėties, nes pagrindinis dominuojančios padėties rinkoje požymis - tam tikros įmonės gebėjimas įgyvendinti savo marketingo strategiją neatsižvelgiant į konkurentus ir dėl to nepatiriant nuostolių (80 punkte minėto sprendimo Hoffmann-La Roche prieš Komisiją 70 punktas ir 1978 m. vasario 14 d. sprendimo United Brands prieš Komisiją, 27/76, Rink. p. 207, 108 - 129 punktai). Taigi konkurencijos rinkoje buvimo galimybė yra neabejotinai svarbus, bet ne lemiamas veiksnys nustatant, ar egzistuoja dominuojanti padėtis.

Visą ginčijamą laikotarpį AB „Lietuvos dujos“ užėmė labai didelę rinkos dalį, tai įrodo, kad, išskyrus išskirtines aplinkybes, pagal minėtą teismų praktiką ji užima dominuojančią padėtį. Ginčijamą laikotarpį ši rinka buvo stabili. Rinkoje lyderio poziciją užėmė AB „Lietuvos dujos“. Taigi pagal teismų praktiką AB „Lietuvos dujos“ užimamos rinkos dalys, palyginti jas su jos konkurentų užimamomis rinkos dalimis, yra tinkami dominuojančios padėties įrodymai (80 punkte nurodyto sprendimo Hoffmann-La Roche prieš Komisiją 48 punktas). Tačiau tokia rinka turi būti vertinama atsižvelgiant į jos vystymosi dinamiškumą, įvertinant ne tik faktinę, bet ir potencialią konkurenciją. Rašytiniai įrodymai rodo, kad pati AB „Lietuvos dujos“ potencialią konkurenciją laikė ribota, todėl nagrinėjamoje rinkoje susiklosčiusios aplinkybės nepatvirtina nuomonės, kad užimamos rinkos dalys nėra patikimas įrodymas. Be to, tirdamas pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ užimamą padėtį rinkoje, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad AB „Lietuvos dujos“, turėdama sutartį su OAO „Gazprom“, naudojosi jos dominuojančią padėtį sustiprinančiais pranašumais. Todėl, atsižvelgus į visus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad atsakovė padarė neteisingą išvadą, jog nagrinėjamu laikotarpiu AB „Lietuvos dujos“ neužėmė dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą.

Pareiškėjo naudai priteistina iš atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 100 Lt žyminio mokesčio (LR ABTĮ 44 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

Pareiškėjo UAB „Akmenės energija“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007-06-07 nutarimą Nr. 1S-66 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimams tyrimo nutraukimo“ ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pareiškėjo UAB „Akmenės energija“ naudai 100 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Bronius Januška

Nijolė Šidagienė

Liudmila Zaborovska