Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiosios teisėjos Inos Kirkutienės, teisėjų Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Kęstučiui Griniui, atsakovo Konkurencijos tarybos atstovei Elenai Navickaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ukmergės energija“ atstovui advokatui Valentinui Giriūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą dėl Konkurencijos Tarybos 2007 03 29 nutarimo Nr. 1S-22 panaikinimo ir įpareigojimo pradėti tyrimą, atsakovė Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, tretieji suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės taryba ir UAB „Ukmergės energija“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Konkurencijos tarybos 2007 03 29 nutarimu „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Ukmergės rajono savivaldybės veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ Nr. 1S-22 atsisakyta pradėti tyrimą dėl Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos pareiškimo dėl Ukmergės rajono savivaldybės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėja Nacionalinė vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga (toliau -pareiškėja, lyga) padavė teismui skundą, kuriuo prašo pripažinti Konkurencijos tarybos (toliau ir - KT, Taryba) 2007 03 29 nutarimą Nr. 1S-22 neteisėtu, nepagrįstu ir įpareigoti KT pradėti tyrimą dėl pareiškėjos prašymo Viešojo administravimo įstatymo bei Konkurencijos tarybos reglamento nustatyta tvarka.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad 2007 03 12 pakartotinai kreipėsi į KT, pateikdama prašymą „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2006 10 25 sprendimo Nr. 7-175 „Dėl šilumos energijos kainos subsidijavimo gyventojams taisyklių patvirtinimo“ atitikties Konkurencijos įstatymui (toliau ir - KĮ).

Lyga vadovavosi Europos bendrijos sutarties 153 str., KĮ 4 str., 19 str. 1 d. 1 p., 4 p., 24 str. 1 d. 3 p. prašė pradėti tyrimą dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo atitikimo Europos steigimo sutarčiai bei Konkurencijos įstatymui. Lyga prašyme išvardijo argumentus bei motyvus, kodėl mano, kad savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos taisyklės prieštarauja nurodytiems teisės aktams. Skundžiamame savivaldybės tarybos sprendime numatyta, kad iš savivaldybės biudžeto mokama subsidija privačiam subjektui UAB „Ukmergės energija“. Lyga pastebi, kad Ukmergės savivaldybės teritorijoje yra įvairūs šildymo būdai, tuo tarpu gyventojai, kurie atsiskyrė nuo centralizuoto šildymo, negalėjo žinoti, kad dalis centralizuoto šilumos tiekimo kainos bus subsidijuojama. Savivaldybės sprendimas diskriminuoja vartotojus.

Nurodo, kad yra ir kiti šilumos tiekėjai, kuriems šilumos kaina nėra subsidijuojama, todėl tai pažeidžia konkurencijos principus, be to diskriminuoja vartotojus, kurie pasirinko kitus tiekėjus.

Nurodo, kad UAB „Ukmergės energija“ užima dominuojančią padėtį kitų šilumos tiekėjų ar individualų šildymą pasirinkusių asmenų atžvilgiu.

Dėl to lyga kreipėsi į KT su tokiais reikalavimais: atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Ukmergės rajono savivaldybės 2006 10 25 sprendimas Nr. 7-175 neprieštarauja KĮ; nustačius, kad sprendimas prieštarauja KĮ, imtis priemonių pažeidimams sustabdyti ir juos panaikinti. KT 2007 03 29 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti tyrimą.

Lyga su šiuo nutarimu nesutinka. Nesutinka, kad vartotojai nelaikomi konkurencijos politikos dalyviais, kad atsisakoma ginti nuo konkurencijos taisyklių nesilaikymo nukentėjusiųjų konkuruojančių įmonių interesus. Remiasi KĮ 4 straipsnio nuostatomis, kurios draudžia savivaldos institucijoms priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Nesutinka su KT nuomone, kad šiuo atveju subsidijos sąvoka yra tapati kompensacijos sąvokai. Remiasi kompensacijos sąvoka, apibrėžta LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme. Paaiškina, kad subsidijos sąvoka įstatymuose neapibrėžta. Nesutinka su KT nuomone, kad subsidijavimas ir yra viena iš savivaldybės funkcijų- šilumos tiekimo organizavimas. Mano, jog akivaizdu, kad pareiškėjos nurodytas savivaldybės Tarybos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl jo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, sprendimas sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas, kurios nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

Nesutinka su KT nuomone, kad galima remtis savivaldybės paaiškinimu dėl šilumos kainos, kuri UAB „Ukmergės energija“ yra didžiausia, ir tuo pateisinti subsidijavimo teisėtumą. Mano, kad tokiu atveju kiti rinkos dalyviai gali imtis kainų padidinimo tam, kad gautų subsidijas. Taip būtų iškraipoma rinka, konkurencija taptų ne kainų mažinimo, bet jų didinimo priemone.

Nesutinka su tuo, kaip KT vertina gyventojus, kurie šildo namus individualiai. Mano, kad ir šie gyventojai yra rinkos dalyviai ir skundžiamas sprendimas juos diskriminuoja. Taip pat nurodo, kad tokia padėtis, kai subsidijuojami tik gyventojai, kurie negauna kompensacijų, leidžia susidaryti situacijai, kai subsidijos viršys kompensacijas, ir iš esmės kompensacijas gaus ne tie gyventojai, kuriems jos priklauso pagal įstatymus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir skunde išdėstytus argumentus. Papildomai aiškino, kad KT nepagrįstai nepradėjo tyrimo ir nelygino ūkio subjektų, teikiančių šilumos energiją, padėties rinkoje. Teigė, kad patikrinus atskiras sutartis, sudarytas tarp šilumos tiekėjų, KT būtų nustačiusi, kad tarp jų yra susitarimas dėl kainų, t.y. kiti ūkio subjektai įsipareigojo, kad jų kaina visada bus 1,5 ct mažesnė nei UAB „Ukmergės energija“. Tik atlikus tyrimą KT galėtų pasisakyti, ar nebuvo konkurencijos teisės pažeidimo šioje srityje. Pabrėžė, kad jokiu būdu negalima prilyginti subsidijų kompensacijoms, nes šiuo konkrečiu atveju per subsidijas teikiama parama ir tiems asmenims, kuriems kompensacija nepriklausytų nei pagal jokį įstatymą, reglamentuojantį kompensacijų suteikimą - t.y. nei pagal Švietimo įstatymą, nei pagal kitus įstatymus, kurie numato kompensacijų suteikimą už vartojamą šilumos energiją.

Paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju Lyga gina šilumos energijos vartotoją, nes bet kuriuo atveju esant konkurencijai tarp ūkio subjektų laimi galutinis vartotojas. Taip būtų netgi ir tuo atveju, jei savivaldybės tarybos paskirta subsidija būtų pripažinta neteisėta, nes tai verstų Ukmergės rajono šilumos tiekėjus konkuruoti lygiomis sąlygomis.

Prašė skundą tenkinti.

Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b. 1. 52-54) paaiškina, kad pareiškėjos prašymas panaikinti 2007 03 29 Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 1S-2 ir įpareigoti tarybą pradėti tyrimą yra atmestinas ir nepagrįstas. Paaiškina, kad nutarimas priimtas išnagrinėjus teisės aktus, kurie buvo pagrindu Ukmergės rajono savivaldybei priimti 2006 10 25 sprendimą Nr. 7-175.

Paaiškina, kad Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės, remdamosi šilumos ūkio specialiais planais, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 38 punktu įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas.

Atsakovė vadovaujasi ir Konkurencijos įstatymo (KĮ) 4 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad tam, kad būtų nustatyta, ar Ukmergės rajono savivaldybės sprendimas nepažeidžia KĮ 4 str., pirmiausia turi būti nustatyta, ar toks sprendimas teikia privilegijas ar diskriminuoja ūkio subjektus. Remiasi Konkurencijos įstatymo 3 straipsniu.

Paaiškina, kad iš pareiškėjos pateiktų motyvų nėra aišku, kodėl Ukmergės rajono savivaldybės 2006 10 25 sprendimas Nr. 7-175 yra laikomas privilegijų vienam ūkio subjektui teikimu. Teigia, kad iš savivaldybės mokėtinos kompensacijos naudą gauna ne UAB „Ukmergės energija“, kuri laikoma ūkio subjektu KĮ prasme, o Ukmergės rajono gyventojai, centralizuotai gaunantys šilumą iš UAB „Ukmergės energija“. Tuo tarpu pastarajai bendrovei yra mokama Valstybinės kainų ir energetikos kainų kontrolės komisijos nustatyta kaina - 17,39 ct/kWh (be PVM), kurios dalį - 1,5 ct/kWh gyventojams padengia savivaldybė iš savo biudžeto lėšų. Aiškina, kad UAB „Ukmergės energija“ ir kitų ūkio subjektų ekonominė padėtis dėl savivaldybės sprendimo nepasikeitė, nei viena bendrovė dėl priimto sprendimo nebuvo diskriminuojama ir nei vienai bendrovei nebuvo suteiktos privilegijos, kadangi bendrovėms buvo ir yra mokama Valstybinės kainų ir energetikos kainų kontrolės komisijos nustatyta kaina. Be to, net nustačius dalinį šilumos energijos kainos subsidijavimą, UAB „Ukmergės energija“ tiekiamos šilumos energijos kaina vartotojams yra didesnė už kitų ūkio subjektų, centralizuotai tiekiančių šilumos energijos kainą.

Paaiškina, kad gyventojai KĮ prasme nėra nei diskriminuojami, nei privilegijuojami, kadangi jie nėra laikomi ūkio subjektais, nes nevykdo ūkinės veiklos ir tarpusavyje nekonkuruoja.

Remiasi Konkurencijos tarybos 2007 03 29 nutarimu Nr. 1S-22 ir aiškina, kad atsižvelgiant į tai, kad vartotojai negali laisvai pasirinkti bendrovės, kuri tiektų centralizuotą šilumą, KĮ 4 str. nuostatos Ukmergės rajono savivaldybės 2006 10 25 sprendimu Nr. 7-175 nebuvo pažeistos.

Konkurencijos tarybos atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ukmergės energija“ atsiliepime į skundą (b. 1. 59-60) pasisako, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas. Paaiškina, kad palaiko Konkurencijos tarybos 2007 03 29 nutarime Nr. 1S-22 išdėstytus motyvus ir pagrindus. Be to, paaiškina, kad mano, jog pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje nustatytą terminą paduoti skundą dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2006 10 25 sprendimo Nr. 7-175 apskundimo Konkurencijos tarybai. Paaiškina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą iš kart po jo priėmimo, nes jis buvo publikuotas viešai prieinamuose šaltiniuose. Mano, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir prašymai yra nemotyvuoti ir atmestini.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB „Ukmergės energija“ atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepime į skundą (b. 1. 63-64) paaiškina, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2006 10 25 sprendimu Nr. 175 patvirtindama Šilumos energijos, naudojamos gyventojų būstui šildyti, kainos subsidijavimo taisykles, siekė palengvinti išaugusių mokesčių naštą savivaldybės gyventojams, o ne suteikti privilegijas atskiram ūkio subjektui, kaip teigia pareiškėja. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai patvirtinus „Ukmergės energijos“ centralizuotai teikiamos šilumos kainą, vartotojams susidarė padėtis, kai didžioji dauguma miesto gyventojų turėjo už teikiamą šilumos energiją mokėti ženkliai daugiau negu tikėjosi. Pastebi, kad savivaldybė dėjo pastangas kainai sumažinti, tačiau į jos reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Mano, kad pareiškėjos teiginys, kad kiti rinkos dalyviai taip pat didins kainas, kad gautų subsidijas, yra tik prielaida. Paaiškina, kad kitų ūkio subjektų veikla yra platesnė nei šilumos teikimas gyventojams ir tai nėra jų pagrindine veiklos rūšimi. Šie ūkio subjektai teikia šilumą tik ribotam gyventojų skaičiui, šilumos energijos teikimo kaina yra nustatoma ne vienasmeniu sprendimu, bet įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra galimybės neatsakingai šią kainą didinti ar mažinti. Aiškina, kad pareiškėja, teigdama, kad savivaldybės sprendimu teikiamos privilegijos ūkio subjektams, klaidingai suvokia galutinį naudos gavėją. Subsidijos skirtos atlyginti dalį savivaldybės nuomone per didelės kainos, kurią patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir kurią turi mokėti savivaldybės gyventojai.

Teisminiame bylos nagrinėjime Ukmergės rajono savivaldybės tarybos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Šio ginčo dalykas yra Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2007 03 29 nutarimo Nr. 1S-22 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Ukmergės rajono savivaldybės veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo nutarimu Taryba atsisakė pradėti tyrimą dėl Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos pareiškimo dėl Ukmergės rajono savivaldybės veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Ginčijamas Tarybos nutarimas priimtas įvertinus Nacionalinės dujų, elektros energijos ir šilumos vartotojų gynimo lygos 2006 11 12 pareiškimą, kurį Taryba gavo 2006 11 16 (LR Konkurencijos tarybos medžiaga dėl 2007 03 29 nutarimo Nr. 1S-22). Šiuo pareiškimu Lyga, vadovaudamasi Europos bendrijos sutarties 153 straipsniu, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė pradėti-tyrimą dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2006 10 25 sprendimo Nr. 7-175 „Dėl šilumos energijos kainos subsidijavimo gyventojams taisyklių patvirtinimo“ atitikimo Europos bendrijos sutarčiai bei Konkurencijos įstatymui.

KT šį pareiškimą išnagrinėjo ir 2006 12 11 pateikė Lygai raštą Nr. (2.32-03)-6V-1334 (KT medžiaga), kuriuo paaiškino savo motyvus, kodėl KT nemato pagrindo galimam KĮ 4 straipsnio pažeidimui. Lyga dėl šio atsakymo pakartotinai kreipėsi į KT 2007 03 12 prašymu, kuris gautas KT 2007 03 16. Lyga šiame prašyme nurodo, kad atsisakant pradėti tyrimą pagal Konkurencijos tarybos darbo reglamento 97 punktą turi būti priimtas nutarimas. Lygos gautas atsakymas neatitinka Reglamento reikalavimų. Taip pat gautas atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8, 20 ir 30 straipsnių reikalavimų. Šis prašymas buvo patenkintas, nes KT 2007 03 29 priėmė nutarimą Nr. 1S-22, kuris ir skundžiamas teismui.

KT nutarimas grindžiamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio aiškinimu. Nurodoma, kad KĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai pažeidžiami tik tuo atveju, jei egzistuoja įstatyme apibrėžtų aplinkybių visuma. Pažymi, kad KĮ savivaldos institucijos gali pažeisti tik tuo atveju, jei dėl jų veiksmų teikiamos privilegijos ar diskriminuojami būtent ūkio subjektai, ar jų grupės. Nurodė, kad nagrinėtu atveju gyvenamųjų namų gyventojai, nesinaudojantys centralizuotu šildymu, nepatenka į ūkio subjekto sąvoką, kadangi nevykdo ūkinės veiklos ir tarpusavyje nekonkuruoja. Todėl, KT manymu, negali būti ir pareiškime minimų nevienodų sąlygų jų atžvilgiu sudarymo. Remiasi Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsniu ir Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 38 punktu ir teigia, kad savivaldybių tarybos gali priimti sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms už šilumos energiją. Teigia, kad skundžiamame savivaldybės tarybos sprendime subsidijos sąvoka iš esmės yra tapati kompensacijos sąvokai. KT nutarimas grindžiamas ir tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimu. Nurodoma, kad vartotojų požiūriu UAB „Ukmergės energija“ kaina yra aukštesnė už kitų ūkio subjektų, centralizuotai tiekiančių šilumos energiją, kainą, be to, nurodoma, kad kitų 3 Ukmergės rajone centralizuotą šilumą tiekiančių bendrovių galimybės konkuruoti dėl vartotojų yra itin ribotos, nes vartotojas negali laisvai pasirinkti, iš kurios bendrovės norėtų gauti centralizuotą šilumą.

Vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos tikslai ir veikla apibrėžti Lygos įstatuose, kur numatyta, kad Lygos tikslas siekti, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, valdžios įstaigos tarnautų žmogui, kad vartotojai turėtų teisėtas galimybes realizuoti savo teises ir teisėtus interesus, kad paslaugų vartotojų ir tiekėjų teisės, pareigos ir atsakomybė būtų suderinta ir pan. Pagal Lygos narių sąrašą matyti, kad 5 Ukmergės daugiabučių namų savininkų bendrijos yra šios lygos nariai. Pagal Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, turi ūkio subjektų ir vartotojų interesus atstovaujančios asociacijos ir sąjungos, Lyga turėjo teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą. Skundžiamame KT 2007 03 29 nutarime pasakyta, kad KT atsisako pradėti tyrimą vadovaudamasi KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu, o tai reiškia, kad dėl to, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Dėl Lygos pareiškimo nagrinėjimo Konkurencijos taryboje procedūrinių klausimų teismas atkreipia dėmesį į tai, kad KĮ 19 straipsnyje apibrėžti KT įgalinimai ir šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad KT kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio Įstatymo nustatytų reikalavimu, o 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad KT nagrinėja, ar savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, jeigu reikalavimas neįvykdytas, KT turi teisę savivaldos institucijų sprendimus apskųsti apygardos administraciniam teismui. Šiuo atveju Lyga kreipėsi į KT dėl savivaldybės tarybos norminio teisės akto įvertinimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų laikymosi prasme. Todėl KT nagrinėdama savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas taisykles turėtų vadovautis KĮ 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, t.y. šiuo atveju tiriamas galimai konkurenciją ribojantis savivaldos tarybos norminis teisės aktas, o ne pažeidimas, nurodytas KĮ 23 straipsnyje. KĮ 23 str. esančiame pažeidimų sąraše nenumatytas valstybės ar savivaldos institucijų teisės aktais sudarytų skirtingų konkurencijos sąlygų tyrimas. Tačiau Konkurencijos tarybos 2004 09 16 nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento (Žin., 2004 Nr. 149-5453) III skyriaus 22 punkte nustatyta, kad įstatymų pažeidimų tyrimo tvarka su atitinkamais pakeitimais (mutatis mutandis)taip pat taikoma tiriant pažeidimus dėl valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktų ir sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Taigi KT, atsisakydama pradėti tyrimą dėl savivaldos institucijos norminio teisės akto atitikimo KĮ 4 str. reikalavimams, galėjo remtis KĮ 25 str. 4 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčas kilo dėl to, kad savivaldybės taryba priimdama 2006 10 25 sprendimą Nr. 7-175, juo patvirtino šilumos energijos, naudojamos gyventojų būstui šildyti, kainos subsidijavimo taisykles (toliau - Taisyklės). Šiose Taisyklėse nustatyta, kad kainos subsidija už UAB „Ukmergės energija“ tiekiamą šilumos energiją būstui šildyti taikoma gyventojams, negaunantiems kompensacijų pagal rajono savivaldybės Tarybos 2004 10 03 sprendimu Nr. 7-224 patvirtintą Piniginės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skyrimo ir mokėjimo tvarką. Nustatyta, kad kainos subsidija taikoma 2006-2007 m. šildymo sezonui, subsidijos dydis 1,5 ct/kWh nuo 17,39 ct/kWh (be PVM) šilumos energijos kainos, nustatytos būstui šildyti. Taisyklėse nustatyta, kad dėl šios subsidijos galutinė šilumos energijos kaina gyventojams būstui šildyti - 15,89 ct/lWh (be PVM). Šiose Taisyklėse paaiškinama, kad savivaldybė moka „Ukmergės energija“ subsidiją už gyventojams negaunantiems kompensacijų faktiškai patiektą šilumos energiją, skaičiuojant kaip skirtumą tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos kainos - 17,39 ct/kWh (be PVM) ir subsidijuojamos šilumos energijos kainos. Taisyklės numato, kad UAB „Ukmergės energija“ pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, apskaičiuoja mėnesinės subsidijos sumą ir iki kito mėnesio 10 d. pateikia savivaldybės administracijai PVM sąskaitą faktūrą ir paraišką, kurioje nurodoma būsto savininko (nuomininko) vardas, pavardė, adresas, būsto šildymui patiektas šilumos energijos kiekis kWh ir subsidijos suma. Taigi, Taisyklėse aiškiai nustatyta, kad subsidija skirta ne UAB „Ukmergės energija“ ekonominei naudai gauti, o konkrečiam gyventojui. Todėl toks teisinis reguliavimas nepatenka į Konkurencijos tarybos tiriamų pažeidimų sritį. KĮ 4 straipsnyje kalbama apie savivaldos sprendimus, kuriais teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šiuo atveju per ūkio subjektą savivaldybės subsidija teikiama parama konkrečiam gyventojui. KT neįgalinta tirti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai vartotojas gauna kompensaciją, finansinę savivaldybės paramą už šilumos energijos tiekimą. Šiuo konkrečiu atveju subsidijos teikimas per ūkio subjektą savivaldybės gyventojams negali pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesų. Ukmergės rajono savivaldybės mero 2006 12 05 rašte KT Nr. (6.17)-18-2102 (KT medžiaga) „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškinta, kad centralizuotai šilumos energiją tiekia trys bendrovės, tačiau viena jų teikia šilumą tik 4 namams, kaina yra mažesnė nei UAB „Ukmergės energija“ - nuo 12,81 iki 14,66 ct/kWh, kita tiekia šilumą 19 namų, kaina nuo 9,5 ct/kWh iki 15 ct/kWh, taigi šių bendrovių šilumos energijos kainos yra mažesnės. Tuo tarpu UAB „Ukmergės energija“ tiekia šilumą centralizuotai visiems kitiems energijos vartotojams, kurių yra didžioji dauguma, o kaina, kurią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (kuri reguliuoja kainas ir kitoms bendrovėms) yra pati didžiausia. Pareiškėja aiškina, kad komisija nustato tik maksimalią kainą, o UAB „Ukmergės energija“ galėtų pardavinėti šilumos energiją ir už mažesnę kainą. Tačiau pastebėtina, kad savivaldos institucijos neturi galimybės paveikti šį šilumos tiekėją taip, kad jis kainą sumažintų. Šių keleto šilumos energiją tiekiančių subjektų veikla rinkoje nėra visai laisva, kadangi kainas šiuo atveju reguliuoja valstybė, tokį reguliavimą nustato įstatymas. Be to esamas vartotojas neturi galimybės pasirinkti kitą tiekėją. Yra tik ribota galimybė atsisakyti šio tiekėjo paslaugų, tačiau tai taip pat reikalautų nemažų finansinių įdėjimų. Savivaldybės institucijos negali daryti jokio poveikio kainai, kurią nusistato šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta maksimalia kaina. Tai, kad energetika yra ekonomikos sritis, kurioje negalima išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų, patvirtina Energetikos įstatymo (tame tarpe ir galiojusio savivaldybės tarybos 2006 10 25 sprendimo Nr. 7-175 priėmimo metu) nuostatos. Energetikos įstatymo (2002 05 16, Nr. IX-884, redakcija galiojusi nuo 2005 11 15 iki 2007 05 18) 2 straipsnyje aiškinant sąvokas, 23 dalyje numatyta, kad galimas reguliuojamas energetikos vartotojas - tai energetikos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti energijos tiekėjo. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš energetikos veiklos reguliavimo tikslų yra pagrįstos konkurencijos skatinimas. Energetikos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad energetikos sektoriuje kainos yra valstybės reguliuojamos. Taigi įstatymo paskirtis - reguliuojant kainas, palaikyti konkurenciją. Kainų valstybinio reguliavimo funkcija pavesta Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (17 straipsnis). Beje, šiame įstatyme buvo numatytas ir vartotojų teisių apsaugos mechanizmas. Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo Sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

Taigi, atsižvelgiant į teisinį energijos pirkimo pardavimo sutarčių reguliavimą, į Šilumos ūkio 9 straipsnio bei Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 38 punkto nuostatas, Konkurencijos taryba padarė teisingą išvadą, kad skundžiamu savivaldybės tarybos sprendimu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Darytina išvada, kad be kitų Konkurencijos tarybos 2007 03 29 nutarime Nr. 1 S-22 nurodytų argumentų, šiuo atveju skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. T. y. savivaldos institucijos negali paveikti kainų energetikos srityje, kurias iš esmės reguliuoja valstybė, todėl, gindamos savo teritorijos gyventojų interesus, turi teisę kompensuoti gyventojams dalį vienos iš šilumos teikėjų kainos.

Pareiškėja akcentuoja subsidijos ir kompensacijos sąvokų skirtumus. Iš tiesų, subsidija, pagal Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje www.konkuren.lt esantį terminų žodyną, yra negrąžintina valstybės finansinė parama (subsidija, dotacija). Tačiau įvertinus savivaldybės 2006 10 25 sprendimu Nr. 7-175 patvirtintų taisyklių turinį, subsidijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, matyti, kad tai yra kainos subsidija, mokama už gyventojus, negaunančius kitų savivaldybės tarybos sprendimu nustatytų kompensacijų. Tai reiškia, kad UAB Ukmergės energija bet kuriuo atveju gautų kainą, kuri jai nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu, ir jokios ekonominės naudos ji iš paramos, kuri numatyta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2006 10 25 sprendime Nr. 7-175, negauna.

Dėl nurodytų aplinkybių skundas netenkinamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo Lygos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Ina Kirkutienė

Halina Zaikauskaitė

Henrikas Sadauskas