Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovei Linai Darulienei,

atsakovo atstovams Jūratei Šovienei, Justinai Paulauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“, uždarosios akcinės bendrovės „SOBO Sistemos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Termofora“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr. 2S-6 dalį, kuria Konkurencijos taryba paskyrė UAB „Sobo sistemos“ 62 774 Lt baudą, UAB „Lamberta“ - 71 755 Lt baudą ir UAB „Termofora“ 7 252 Lt baudą.

Skunde pareiškėjai paaiškino, kad nors tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pranešime apie atliktą tyrimą nurodė, kad draudžiami susitarimai vyko trumpiau nei metus, tačiau skiriant baudos dydį trumpa pažeidimo trukmė nebuvo įvertinta. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų sudarę draudžiamą susitarimą kituose, ne Klaipėdos savivaldybės teritorijoje vykusiuose konkursuose, ar kad šiuose konkursuose dalyvavo ar ketino dalyvauti bendrovės, kurios vykdo konkurso objektu esančią veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pažeidimo geografinė rinka turėtų būti apibrėžta kaip regioninė. Pranešime apie tyrimą ir tyrimo byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad draudžiamu susitarimu buvo padaryta kokia nors žala. Pareiškėjų konkursuose pasiūlytos kainos tyrimą atlikusių pareigūnų nebuvo įvertintos kaip nepagrįstai aukštos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų manymu, nepagrįstai buvo apskaičiuotas skiriamos baudos pagrindinis dydis 3 procentai bendrųjų metinių pajamų. Šis dydis turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, kuri Konkurencijos tarybos tyrimą atlikusių pareigūnų įvardinta kaip trumpa; lokalinį (regioninį) pažeidimo pobūdį; žalos nebuvimą; aplinkybes, kad 3 proc. baudos dydis praeityje buvo skirtas už daug didesnės apimties, masto ir trukmės susitarimą.

Skunde taip pat nurodė, jog pareiškėjai tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, dar nebaigus atlikti tyrimo nutraukė veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba įvardijo kaip draudžiamą susitarimą ir įsipareigojo ateityje neatlikti jokių veiksmų, pažeidžiančių konkurencijos teisės reikalavimams ir įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonėje būtų įdiegta efektyvi konkurencijos teisės laikymosi programa, kad visi įmonės darbuotojai būtų supažindinti su konkurencijos teisės reikalavimais, suvoktų konkurencijos taisykles bei būtų skatinami priimti sprendimus, atitinkančius šių taisyklių reikalavimus. Taigi pareiškėjai geranoriškai ir savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms. Pareiškėjai pažymėjo, jog tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pranešime apie tyrimą Konkurencijos tarybai nurodė, kad ūkio subjektai lygiaverčiai atliko draudžiamus veiksmus. Šių veiksmų iniciatorius nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į tokias tyrimo išvadas, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais yra Konkurencijos tarybos išvada, kad UAB „SOBO sistemos“ vaidmuo susitarime buvo svarbiausias.

Pareiškėjai paaiškino, kad Konkurencijos taryba baigė tyrimą iš karto po to, kai pareiškėjai 2006 m. lapkričio mėnesį pateikė pareiškimus dėl tyrimo. Šių pareiškimų pateikimas yra paskutinis tyrimo veiksmas - gavę pareiškimus Konkurencijos tarybos pareigūnai toliau tyrimo netęsė, o pateikė išvadas Konkurencijos tarybai. Pareiškėjai neturėjo informacijos kada Konkurencijos taryba ketina vykdyti tyrimo veiksmus ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kada tyrimas bus baigtas. Negavusi Pareiškėjų pareiškimų Konkurencijos taryba būtų tęsusi tyrimą ir toliau apklaususi UAB „Lamberta“ ir UAB „Termofora“ atsakingus darbuotojus ir visų trijų pareiškėjų direktorius, būtų kitais būdais rinkusi įrodymus, leidžiančius nustatyti kokiu būdu ir kada tyrėjų rasta konkurentų konkursinių pasiūlymų medžiaga pateko į pareiškėjų kompiuterius. Šių tyrimo veiksmų Konkurencijos taryba neatliko, kadangi, pareiškėjams pateikus pareiškimus, tam nebuvo jokios būtinybės.

Pareiškėjų nuomone, jų pateiktas prisipažinimas byloje turėjo esminės reikšmės Konkurencijos tarybai baigiant tyrimą ir konstatuojant pažeidimą, kadangi leido Konkurencijos tarybai išspręsti įrodymų leistinumo ir įrodymų pakankamumo problemas. Kitaip tariant, Konkurencijos taryba įgijo kokybiškai naujus, praktiškai nenuginčijamus pažeidimo įrodymus, kurių pakanka pažeidimui konstatuoti. Nesant pareiškėjų prisipažinimo ir konkursų, kuriuose pareiškėjai buvo sudarę draudžiamus susitarimus sąrašo, Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų leistinumo ir pakankamumo klausimas būtų labai ginčytinas, kadangi vadovaujantis 2006-02-15 nutarimu Nr. 1S-17 Konkurencijos tarybos pareigūnai buvo įgalioti atlikti tyrimą tik toje apimtyje, kiek tai liečia 2005 m. konkursą. Vilniaus   apygardos administracinis teismas 2006-03-20 išdavė sankciją Konkurencijos tarybai, kuria sankcionavo tyrimo veiksmus, tiriant pareiškėjų veiksmus minėtame konkurse. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos pareigūnai, atvykę į įmones atlikti patikrinimo su teismo sankcija ir Konkurencijos tarybos nutarimu, įgaliojančiu tirti tik vieną konkretų konkursą, susirinko duomenis, nesusijusius su tyrimo objektu, t. y. atliko kratą ir poėmius dėl tų ūkio subjektų veiksmų, kurie nebuvo sankcionuoti. Įvertinę surinktą informaciją Konkurencijos tarybos pareigūnai papildė tyrimą nurodydami, kad tyrimas atliekamas dėl ūkio subjektų, 2005-2006 m. dalyvavusių Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ūkio tarnybos organizuotuose konkursuose. Taigi, pareiškėjų vertinimu, Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų nepakaktų pažeidimui konstatuoti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad  nustatant pagrindinį baudos dydį, baudos už pažeidimo trukmę dydisbuvo prilygintas 0 procentų bei pridėtas prie baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio. Nei Konkurencijos įstatymas, nei Taisyklės nenumato galimybės mažinti pagrindinio baudos dydžio atsižvelgiant į trumpą pažeidimo trukmę. Be to, daugiau nei 11 mėnesių vykęs pažeidimas nelaikytinas trumpos trukmės pažeidimu. Apibrėždami teikiamos paslaugos atitinkamą rinką, tyrėjai vadovavosi 2000-02-24 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo". Šių Paaiškinimų 3 punkte nurodyta, jog geografinė rinka (teritorija) suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Taigi buvo vertinama, kokioje teritorijoje ūkio subjektai susiduria su panašiomis konkurencijos sąlygomis teikti šilumos įrenginių ir remonto sistemų, renovacijos darbus bei kokie ūkio subjektai galėjo dalyvauti Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose. Nustatyta, jog Lietuvoje šilumos įrenginių eksploatavimo rinkoje veikia 658 ūkio subjektai. Bet kuris atestuotas ūkio subjektas galėjo dalyvauti tirtuose konkursuose. Dėl šios priežasties pažeidimo atitinkama rinka buvo apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos teritorija, o ne kaip Klaipėdos miestas.

Pasak atsakovo, Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime niekur nėra nurodžiusi apie pažeidimu padarytą žalą. Skirdama baudas Konkurencijos taryba vadovaujasi Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatytais baudos diferencijavimo kriterijais, tarp kurių nėra padarytos žalos kriterijaus. Pareiškėjai nepaaiškino, kokiu būdu jie nutraukė veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba įvardijo kaip draudžiamą susitarimą. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti draudžiami susitarimai 15-oje viešųjų konkursų ir tyrimo pradėjimo metu šie draudžiami susitarimai jau nebevyko, todėl pareiškėjų teiginys dėl veiksmų nutraukimo laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjų nurodomas bendradarbiavimas su Konkurencijos taryba laikytinas įtariamų ūkio subjektų pareiga, už kurios nevykdymą gali būti skirta bauda pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, o taip pat gali būti įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį. Įmonės neturėjo teisės atsisakyti teikti prašomą informaciją, o jos pateikimas per se nėra lengvinanti aplinkybė. Konkurencijos taryba pareiškėjų prisipažinimus įvertino kaip reikšmingą lengvinančią aplinkybę, kadangi jie patvirtino tyrėjų jau turimus įrodymus. Konkurencijos taryba 2006-04-11 patikrinimo metu rastų įrodymų pagrindu 2006-07-13 tyrimą papildydama ir dėl kitų konkursų, veikė neperžengdama Konkurencijos tarybos nutarime bei teismo sankcijoje nustatytų ribų, o įrodymai buvo surinkti ir panaudoti teisėtai.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų ginčijamame nutarime buvo nurodyta, jog baudos skiriamos pagal Konkurencijos įstatymą, o ne pagal Europos Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. reglamento (EB) Nr.:1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau - Reglamentas) 23 straipsnį. Pareiškėjų nurodytos Europos Komisijos 2006 m. birželio 28 d. išleistos „Pagal reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės" (toliau - Gairės) taikomos, kai Europos Komisija skiria baudas pagal Reglamento 23 straipsnį. Valstybių narių konkurencijos institucijos negali skirti baudų pagal šį Reglamento straipsnį. Lietuvos teisės aktuose nustatytas skaičiavimas remiasi procentų nuo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o viršutinė riba nustatyta tokia pati kaip ir Reglamento Nr. 1/2003 - iki 10 procentų nuo bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais. Šią Konkurencijos tarybos poziciją patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-579-13/07.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-11 sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr. 2S-6 dalį, kuria Konkurencijos taryba paskyrė UAB „Sobo sistemos“ 62 774 Lt baudą, UAB „Lamberta“ - 71 755 Lt baudą ir UAB „Termofora“ 7 252 Lt baudą ir paskyrė UAB „Lamberta“ 47 933 Lt baudą, UAB „SOBO sistemos“ – 39 612 Lt baudą ir UAB „Termofora“ – 5 578 Lt baudą.

Teismas akcentavo, jog byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2007-03-15 nutarimu pripažino UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos“ ir UAB „Termofora“ pažeidus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus ir paskyrė UAB „Lamberta“ 71 755 Lt, UAB „Sobo sistemos“ – 62 774 Lt ir UAB „Termofora“ – 7 252 Lt pinigines baudas. Pareiškėjai neginčija padaryto pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su paskirtomis baudomis. Taigi, teismo nuomone, ginčas šioje byloje kilęs dėl to, kad atsakovas skirdamas baudos dydį netinkamai pritaikė įstatymo normas, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskyrė nepagrįstai dideles baudas. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimas padarytas kelių subjektų (Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurias Vyriausybė įgaliota patvirtinti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi.  Pagal Taisyklių 3 punktą nustatant pažeidimo pavojingumą (kuris Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte priskirtas prie kriterijų, vertinamų skiriant baudą), atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos plotą. Taisyklių 5 punktas numato galimybę sumažinti arba padidinti baudą 50 procentų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Taisyklių 5.1 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Taisyklių 5.2 punktas), ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, t. y. į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas baudos dydį sieja su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba apskaičiuodama pareiškėjams baudos dydį tinkamai kaip pagrindą laikė pareiškėjų bendrųjų metinių pajamų dydį praėjusiais metais, o pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog Konkurencijos taryba turėjo skaičiuoti baudos dydį remiantis su pažeidimu susijusiomis pajamomis yra nepagrįstas. Konkurencijos įstatyme nustatytas baudos dydis už draudžiamą susitarimą – iki 10 procentų bendrųjų įmonės pajamų praėjusiais ūkiniais metais (šiuo atveju – 2005 metais). Todėl, teismo nuomone, sprendžiant baudų dydžio klausimą kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu, pirmiausiai nustatytina bendra procentinė baudos dydžio išraiška pagal pažeidimo pavojingumą ir trukmę (Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) visiems pareiškėjams, o po to bauda individualizuotina remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais.

Teismas konstatavo, jog pažeidimo pobūdis ir geografinės rinkos plotas pagal Taisyklių 3 punktą yra esminiai kriterijai sprendžiant apie pažeidimo pavojingumą. Draudžiamas susitarimas dėl kainos pagal pobūdį yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų (Lietuvos Vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 pabrėžė, kad toks susitarimas per se yra draudžiamas net nenustatinėjant jo faktinio poveikio rinkai). Apibrėžiant teikiamos paslaugos atitinkamą rinką, būtina vadovautis Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr.17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo" (toliau – Paaiškinimai). Šių Paaiškinimų 3 punkte nurodyta, jog geografinė rinka (teritorija) suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Pareiškėjai, pažeisdami Konkurencijos įstatymo nuostatas, susitarė pasidalinti prekės rinką Klaipėdos miesto teritorijoje, todėl, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šiuo atveju pažeidimas padarytas lokalioje rinkoje. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismo nuomone, darytina išvada, jog pagal pažeidimo pavojingumą baudos dydis turėtų neviršyti vidurkio. Analogiškoje byloje Nr. A¹-686/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas už draudžiamą susitarimą dėl kainos, nustatęs kad toks pažeidimas yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, ir padarytas lokalioje rinkoje, priėjo išvados, jog baudos dydis turi sudaryti 4 procentus bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju, skirtingai nei minėtoje byloje, dalyvavo tik trys ūkio subjektai, todėl situacija nėra identiška, padarė išvadą, jog Konkurencijos taryba turėjo pagrindą skirti mažesnį baudos dydį nei 4 procentai bendrųjų metinių pareiškėjų pajamų. Todėl pagrindinis 3 procentų metinių pareiškėjų pajamų dydis paskirtas pagrįstai.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Taisyklių 4 punktas numato, kad jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Taigi, pagal šį punktą numatyta, kad jei pažeidimas trunka ilgiau nei metus, tai nustatytas pagrindinis baudos dydis turi būti skaičiuojamas už kiekvienus pažeidimo metus, tačiau jei pažeidimas trunka iki vienų metų, diferencijuojant pagrindinį baudos dydį šis taisyklių punktas netaikomas. Todėl pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad pagrindinis baudos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas truko mažiau nei metus, teismo nuomone ,yra nepagrįstas.

Teismas akcentavo, kad individualizuodama baudos dydį remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais, Konkurencijos taryba įvertino tai, jog pareiškėjai prisipažino sudarę draudžiamus susitarimus tyrimo pabaigoje, o tyrimo metu jokios naudingos informacijos nepateikė, todėl pagrindinį baudos dydį visoms įmonėms sumažino 25 procentais. Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis numato, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Pagal Taisyklių 8 punktą bauda sumažinama nuo 20 iki 50 procentų, jeigu draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis pateikia draudžiamo susitarimo įrodymus, kurių neturi Konkurencijos taryba ir kurie yra reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą. Teismo vertinimu, UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“  tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, dar nebaigus atlikti tyrimo nutraukė veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba įvardijo kaip draudžiamą susitarimą. Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažino pažeidusios konkurencijos įstatymo nuostatas po to, kai buvo Konkurencijos tarybos pareigūnai jau buvo nustatę pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas nenumato, jog prisipažinti ūkio subjektai privalo iki pažeidimo nustatymo, todėl UAB „Lamberta“ ir UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažinimą vertino kaip aplinkybę lengvinančią atsakomybę. 2006-02-15 nutarimu Nr. 1S-17 Konkurencijos tarybos pareigūnai buvo įgalioti atlikti tyrimą tik toje apimtyje, kiek tai liečia 2005 m. konkursą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-03-20 išdavė sankciją Konkurencijos tarybai kuria sankcionavo tyrimo veiksmus, tiriant pareiškėjų veiksmus minėtame konkurse. UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažino sudariusios draudžiamus susitarimus visuose konkursuose ir pateikė išsamų konkursų sąrašą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai UAB „Lamberta“ ir UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ pagrindinį baudos dydį esant minėtoms aplinkybėms sumažino tik 25 procentais.

Teismas kartu pažymėjo, jog pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktą individualizuojant baudą taip pat turi būti atsižvelgta į kiekvieno ūkio subjekto vaidmenį pažeidime, t.y. ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 punktas). Teismas nurodė, jog tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pranešime apie tyrimą Konkurencijos tarybai nurodė, kad ūkio subjektai lygiaverčiai atliko draudžiamus veiksmus. Šių veiksmų iniciatorius nebuvo nustatytas. Todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai sumažino UAB „Termofora“ pagrindinį baudos dydį tuo pagrindu, kad ši bendrovė konkursuose dalyvavo mažiausiai, vaidino tik papildomą vaidmenį ir iš draudžiamo susitarimo pajamų negavo. Kadangi Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių UAB „Lamberta“ , UAB „SOBO sistemos“ ir UAB „Termofora“ veikloje nenustatyta, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti taisyklių 8 punktą ir paskirtą pagrindinį baudos dydį mažinti 50 procentų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į kiekvienos pareiškėjos metines pajamas, skirtinos tokios baudos: UAB „Lamberta“ 47933 Lt, UAB „SOBO sistemos“ – 39612 Lt ir UAB „Termofora“ – 5578 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-11 sprendimą, o Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimą Nr. 2S-6 palikti galioti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis yra parengtas ir iš esmės identiškas Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniui, bei į tai, kad Konkurencijos įstatymo paskirtis yra siekti „Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinamumo" (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis), manytina, kad Konkurencijos taryba taip pat turėtų laikytis panašios pozicijos vertindama baudų sumažinimo apimtis. Kadangi nagrinėjamoje byloje įmonių prisipažinimai buvo pateikti tyrimo pabaigoje, Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams jau turint visus įrodymus dėl kartelinio susitarimo, pagrindinis baudos dydis įmonėms buvo sumažintas 25 procentais. Atsakovo nuomone, dėl priimto ginčijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo bus formuojama ydinga praktika, kuomet kartelinio susitarimo dalyviai tyrimo pabaigoje įvertinę Konkurencijos tarybos surinktus įrodymus, pilnai įrodančius jų dalyvavimą pažeidime, ir pateikę savo prisipažinimus dėl nustatytų faktų, galės tikėtis maksimalaus baudos sumažinimo. Toks ūkio subjektų elgesys neskatins greito ir efektyvaus Konkurencijos įstatymo pažeidimų ištyrimo, iškreips teisės normų, skatinančių ūkio subjektus prisipažinti apie padarytą pažeidimą iki tyrimo pradėjimo, tikslą.

2. Atsakovo tvirtinimu, pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, yra tas, kad tyrimą atlikusių pareigūnų 2006-12-07 Pranešime apie atliktą tyrimą yra nurodyta, kad tyrimo iniciatorius nustatytas nebuvo. Tačiau, kaip teigia atsakovas, atkreiptinas dėmesys, į tai kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bei Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintų baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles, nes kiekvieno ūkio subjekto įtakos pažeidimo padarymui nustatymas apima platesnį aplinkybių rato nustatymą, nei vien tik tyrimo iniciatoriaus nustatymas. Pagal Baudos nustatymo taisyklių 5.3 punktą nustatant kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, atsižvelgiama į tai, „ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį". Be to, tai, kad Pranešime apie atliktą tyrimą nebuvo aiškiai išreikštas kiekvieno ūkio subjekto vaidmens pažeidimo padaryme vertinimas, negali riboti Konkurencijos tarybos teisės ir pareigos to įvertinti nutarime, nes pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį Konkurencijos tarybos galutinis nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmuo įtariamas įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus. Atsakovo nuomone, šioje byloje faktinės aplinkybės, kad UAB „Termofora“ dalyvavo trylikoje draudžiamo susitarimo epizodų iš penkiolikos, kad įmonė nerengė konkursinių pasiūlymų savo konkurentams, o konkursuose vaidino tik papildomą pasyvų vaidmenį ir iš draudžiamo susitarimo pajamų negavo, bei tai, kad UAB „SOBO sistemos“ rengė konkursinius pasiūlymus su kainomis savo konkurentėms UAB „Lamberta“ ir UAB „Termofora“ trylikoje konkursų, jos vaidmuo karteliniame susitarime buvo svarbiausias, įmonė gavo daugiausiai pajamų iš laimėtų konkursų yra patvirtinamos tyrimo byloje surinktais dokumentais, bei aprašytos Pranešime apie atliktą tyrimą. Su šia medžiaga pareiškėjams buvo suteikta teisė susipažinti, jie šia teise pasinaudojo.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjai prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Analizuojant tyrimo byloje esančią medžiagą, o taip pat Pranešimą apie atliktą tyrimą, kuris buvo pateiktas Konkurencijos tarybai prieš priimant šioje byloje ginčijamą nutarimą, Konkurencijos taryba, spręsdama dėl pareiškėjų neteisėtų veiksmų rėmėsi išimtinai pirmojo patikrinimo metu surinktais įrodymais, kurie buvo surinkti neteisėtai. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nusprendė, kad, nesant pareiškėjų prisipažinimo, Konkurencijos taryba leistinais įrodymais nebūtų galėjusi įrodyti pareiškėjų padaryto teisės pažeidimo, todėl pareiškėjų prisipažinimas buvo reikšmingas įrodymas, be kurio Konkurencijos taryba nebūtų galėjusi neginčijamai įrodyti draudžiamo susitarimo tarp pareiškėjų fakto.

2. Pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalį, Konkurencijos tarybos galutinis nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmuo, įtariamas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus. Pareiškėjai pažymi, jog jie tokios galimybės neturėjo, nes Pranešime apie atliktą tyrimą, dėl kurio turėjo teisę pateikti nuomonę, suformuluotos išvados neatitiko vėliau atsakovo priimto nutarimo išvadų. Tokie Konkurencijos tarybos veiksmai, pareiškėjų manymu, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai skundžiamą atsakovo nutarimo dalį panaikino ir baudas pareiškėjams sumažino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjams paskirtų baudų dydžio. Byloje nustatyta, kad  Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2007 m. kovo 5 d. nutarimu, už padarytus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimus, atitinkamai paskyrė - UAB „Lamberta“ 71 755 Lt, UAB „Sobo sistemos“ – 62 774 Lt ir UAB „Termofora“ – 7 252 Lt pinigines baudas. Pareiškėjai padaryto pažeidimo fakto neginčijo, tačiau nesutiko su paskirtų baudų dydžiais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintų Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punktu, pareiškėjams paskirtas baudas sumažino iki 50 procentų, atitinkamai paskirdamas  UAB „Lamberta“ 47933 Lt, UAB „SOBO sistemos" – 39612 Lt ir UAB „Termofora“ – 5578 Lt dydžio baudas.

Baudų skyrimo klausimus už padarytus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintų Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į: pažeidimo pavojingumą; pažeidimo trukmę; ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;  kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai,     t. y. šia teisės norma yra nustatyti bendrieji baudų skyrimo pradmenys, kuriais vadovaujantis turi būti individualizuojamas skiriamos ūkio subjektui baudos dydis už padarytą jo atitinkamą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimą.

           Minėtų Taisyklių II skyriuje ( 2 – 5 punktai ) nustatytos taisyklės, kurios detalizuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius baudų skyrimo pradmenis. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad baudos dydis nustatomas taip: apskaičiuojami baudos už pažeidimo pavojingumą dydis, baudos už pažeidimo trukmę dydis ir šių dydžių suma. Taisyklių 3 punkte išaiškinta į ką turi būti atsižvelgiama nustatant pažeidimo pavojingumą (į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (geografinės rinkos) plotą ), o Taisyklių 4 punkte išaiškinta kokio dydžio bauda ( už pažeidimo trukmę ) turi būti skiriama jei pažeidimas truko ilgiau kaip metus. Remiantis Taisyklių 2 – 4 punktais yra nustatomas „pradinis“  baudos ( bausmės ) dydis, kuris tokiu būdu yra individualizuotas pagal ūkio subjekto padaryto konkretaus pažeidimo pavojingumą ir jo trukmę.

Remiantis Taisyklių 5 punktu ši „pradinė“ bauda ( bausmė ) individualizuojama (baudą sumažinant arba padidinant iki 50 procentų), įvertinus ir ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jo įtaką pažeidimo padarymui. 

Iš paminėtų teisės normų matyti, kad atlikus Taisyklių 2 – 5 punktuose numatytus veiksmus yra realizuojami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji baudų skyrimo pradmenys, t. y. įgyvendinama bendroji taisyklė, kuri nustato kokio dydžio bauda gali būti skiriama ūkio subjektui už konkretų jo padarytą pažeidimą.

Iš paminėtos taisyklės, reglamentuojančios bendruosius baudų skyrimo klausimus, teisės normos numato ir išimtis, leidžiančias geriau individualizuoti baudos dydį bei užtikrinti teisingumą.

Viena iš tokių išimčių yra numatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 43 straipsnyje, kuris suteikia teisę ūkio subjektą, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, atleisti nuo baudos ( bausmės ), jei jo veika atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

Kita išimtis yra nustatyta Taisyklių III skyriuje (6 – 8 punktai), kuris suteikia teisę sumažinti ( sušvelninti ) pagal Taisyklių II skyriaus nuostatas paskirtą baudą ūkio subjektui, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, jei jo veika atitinka Taisyklių 6 – 8 punktuose nustatytas sąlygas.

Iš Taisyklių III skyriuje įtvirtintų teisės normų konstrukcijos matyti, kad Taisyklių 6 punktas veikia kaip bendro pobūdžio teisės norma, Taisyklių 7 ir 8 punktų atžvilgiu. Tai reiškia, kad ūkio subjekto atžvilgiu Taisyklių III skyriuje nustatyta išimtis gali būti taikoma tik tuomet, jei jo veika, visų pirma, atitinka Taisyklių 6 punkte nustatytas sąlygas, o būtent, jeigu jis pateikė visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu. Ir tik tuomet, jei jo veika atitinka Taisyklių 6 punkte nustatytas sąlygas, gali būti sprendžiamas klausimas dėl Taisyklių 7 ar 8 punktų, leidžiančių sumažinti baudą nuo 50 iki 75 procentų taikymo, ar nuo 20 iki 50 procentų, taikymo.

Byloje nustatyta, kad tyrimas pareiškėjų atžvilgiu buvo pradėtas 2006 m. balandžio mėn., o 2006 m. liepos mėn. pradėtas ir papildomas tyrimas dėl veikų už kurių pažeidimą pareiškėjai buvo nubausti šioje byloje. Minėtas tyrimas buvo baigtas 2006 m. gruodžio 7 d., o pareiškėjai apie padarytus jų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, informaciją atsakovui pateikė tik 2006 m. lapkričio mėnesį.

Visa tai nepatvirtina tos aplinkybės, kad pareiškėjai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo, atliekamo jų atžvilgiu, metu, o tai savo ruožtu yra ta aplinkybė, kuri neatitinka Taisyklių 6 punkte nustatytos sąlygos - jeigu pateikė visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimumo taikyti pareiškėjų atžvilgiu Taisyklių 8 punkto nuostatas, yra nepagrįsta ir neteisinga.

Iš ginčijamo atsakovo nutarimo matyti, kad atsakovas pareiškėjų padarytus tyrimo pabaigoje prisipažinimus, pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atitinkamai paskirtas baudas sumažino 25 procentais. Tokiu būdu pareiškėjų prisipažinimai buvo tinkamai teisiškai įvertinti, o kaip minėta, šiuos prisipažinimus vertinti kaip aplinkybę, suteikiančią galimybę pareiškėjų atžvilgiu taikyti Taisyklių III skyriaus nuostatas, nėra teisinių sąlygų.

 Kokių tai papildomų aplinkybių, kurių atsakovas nebūtų įvertinęs, skirdamas baudas, pareiškėjai iš esmės nepateikė bei nenurodė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skiriant pareiškėjams baudas nebuvo pažeisti kiti Taisyklių II skyriaus nuostatai, kiek tai susiję su baudų dydžių skyrimu už padarytų pažeidimų pavojingumą ir jų trukmę.

Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas atmetamas. 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“, uždarosios akcinės bendrovės „SOBO Sistemos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Termofora“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius