Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant D.Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams L.Darulienei ir G. Makušev, atsakovės atstovėms J.Šovienei ir G.Jarmalytei, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Audlita“ atstovei J.Petkuvienei, UAB „Baltijos auditas“ atstovui Š.Gintilui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos auditorių rūmų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo,

pareiškėjas Lietuvos auditorių rūmai (toliau-LAR) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau-Taryba) 2007-06-21 nutarimą Nr.2S-15 „Dėl Lietuvos auditorių rūmų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau-Nutarimas). Šiuo Nutarimu LAR už LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą buvo skirta 30000 litų bauda.

LAR nesutiko su Tarybos priimtu Nutarimu ir pareiškė, kad Nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas dėl to, kad:

1) Taryba neteisėtai atnaujino ir papildė 2005-09-22 nutarimu Nr.1S-107 nutrauktą tyrimą;

2) Taryba Nutarime pasisakė dėl LAR veiksmų neteisėtumo, nors tyrimas dėl LAR veiksmų nebuvo pradėtas ir nebuvo atliekamas;

3) LAR negali būti laikomi ūkio subjektų junginiu;

4) LAR veiksmai neribojo ir negalėjo riboti konkurencijos;

5) LAR nėra ūkio subjektas, todėl jiems negali būti skirta bauda;

6) Taryba neteisingai apskaičiavo baudos dydį;

7) Tarybos nustatytas įpareigojimas nutraukti LR konkurencijos įstatymo pažeidimą yra netinkamas.

Pareiškėjas LAR skunde paaiškino, kad Taryba neteisėtai, pažeisdama LR konkurencijos įstatymo 30 str. 4 d., atnaujino ir papildė 2005-09-22 nutarimu Nr.1 S-107 nutrauktą tyrimą, kad naujai paaiškėjusią aplinkybe laikyti tai, kad 2006-01-26 LAR prezidiumo posėdyje protokolu Nr.2 buvo patvirtinti „Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemones, audito atlikimo rekomenduotini darbo laiko sąnaudų normatyvai“ (toliau-Darbo laiko sąnaudų normatyvai) negalima, nes nėra tam teisinio pagrindo, t.y. nesant naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų susijusios su LAR veiksmais, tirtais 2004-10-25 nutarimo Nr.lS-153 pagrindu. Šiuo atveju Taryba sužinojo ne apie naujai paaiškėjusias, o apie naujai atsiradusias aplinkybes, todėl Nutarimas priimtas neteisėtai atnaujinto ir vykdyto tyrimo pagrindu, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 30 str. 4 d., jame pakartotinai vertinamos faktinės aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos Tarybos 2005-09-22 nutarimu Nr.lS-107, nustatant, kad jos nesudaro Konkurencijos įstatymo pažeidimo sudėties.

LAR žinoma, kad tyrimas buvo atnaujintas ir papildytas nurodant, kad Taryba tiria audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikimą LR konkurencijos įstatymo 5 str. Taryba aiškiai apibrėžė tyrimo objektą - ūkio subjektų, veikiančių audito paslaugų rinkoje, veiklą. Tuo tarpu skundžiamas Nutarimas yra įvardijamas kaip nutarimas „Dėl LAR veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, nors LAR nebuvo įvardijamas kaip subjektas, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas. Todėl tyrimo metu paaiškėjus, kad LAR nėra ūkio subjektas, vykdantis veiklą audito paslaugų rinkoje, Taryba turėjo tyrimą šio subjekto atžvilgiu nutraukti arba turėjo papildyti ar pakeisti tyrimą, nurodant, kad tiriami yra ne ūkio subjektų, veikiančių audito paslaugų rinkoje veiksmai, bet auditorių asociacijos (LAR) sprendimai. To nepadariusi, Taryba pažeidė LAR teises būti informuotai apie jos atžvilgiu vykdomą tyrimą bei laiku ir tinkamai imtis gynybos priemonių (LR konkurencijos įstatymo 34 str.).

LAR įsitikinimu, LAR negalėjo būti nubausti už LR konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimus, nes šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata draudžia sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, kurie suprantami kaip dviejų ar daugiau ūkio subjektų, ūkio subjektų junginių ar jų atstovų susitarimai. LAR nėra ir negali būti laikomas ūkio subjektų junginiu, todėl joks LAR priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip susitarimas LR konkurencijos įstatymo 3 str. 10 d. ir 5 str. taikymo prasme. LAR nariai yra auditoriai, kurie yra ūkio subjektų darbuotojai ar savininkai, patys negali būti laikomi ūkio subjektais, kadangi jie patys neparduoda audito paslaugų ir negali jų parduoti. Tai daro ir gali daryti tik audito įmonės. LAR yra asociacija, kurios nariais yra fiziniai asmenys, asmeniškai nevykdantys ūkinės veiklos ir dažniausiai esantys darbo santykiuose su audito įmonėmis, todėl LAR negali būti laikomi ūkio subjektų junginiu ir jiems negali būti taikomos LR konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatos. LAR nesutinka su Tarybos teiginiu, kad LAR laikytini ūkio subjektų jungimu dėl to, kad atlieka audito bendrovių veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijas, todėl gali daryti įtaką ūkinei veiklai audito paslaugų rinkoje. Šie Tarybos argumentai yra nepagrįsti, nes kontrolės ir priežiūros funkcijas vykdantys subjektai laikomi viešo administravimo subjektais, o ne ūkio subjektų junginiais.

LAR nurodė, kad Taryba neteisėtai ir nemotyvuotai, kaip LAR veiksmus, kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją, įvardijo „apskrito stalo“ paruoštas rekomendacijas, nes „apskritas stalas“ nėra LAR organas ar padalinys, jo sprendimai nėra LAR veiksmai ar sprendimai. Todėl LAR 2004 metų rugsėjo mėnesį savo internetiniame tinklalapyje paskelbę „apskrito stato“ pasitarimo „Dėl ES struktūrinių fondų audito atlikimo“ metu sudarytos iniciatyvinės grupės paruoštas rekomenduojamas ES struktūrinių paramos lėšų minimalias audito kainas LR konkurencijos įstatymo 5 str. nepažeidė. LAR nėra tinkamas subjektas, kuris turi būti traukiamas atsakomybėn už šiuos veiksmus.

LAR tvirtina, kad LAR prezidiumo 2006-01-26 posėdyje protokolu Nr.2 patvirtinti Darbo laiko sąnaudų normatyvai ir priimtas „Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemones, audito atlikimo rekomenduotinas minimalių darbo laiko sąnaudų planas“ (toliau-Darbo laiko sąnaudų planas), kurie buvo išsiųsti audito bendrovėms, yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl neturėjo ir negalėjo turėti jokio poveikio konkurencijai. Pareiškėjas neginčija, kad LAR prezidiumas svarstė Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei Darbo laiko sąnaudų planą, tačiau nesutinka, kad šių dokumentų svarstymas ar jų išsiuntimas galėjo apriboti konkurenciją tarp audito bendrovių. Taryba neteisingai nurodė, kad LAR prezidiumas 2006-01-26 posėdyje priėmė Darbo laiko sąnaudų planą, kuriame nurodytas ir minimalus audito atlikimo valandinis įkainis, nes LAR prezidiumas 2006-01-26 posėdyje patvirtino tik rekomendacines ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalias audito darbo laiko sąnaudas. LAR nariams išsiųstos darbo laiko ir paslaugų kainų skaičiavimo rekomendacijos, kurias Taryba įvardija kaip LR konkurencijos įstatymo pažeidimą, yra sąlygotos LR audito įstatyme LAR nustatytų funkcijų vykdymo. LAR metodinė pagalba auditoriams buvo objektyviai pateisinama ir būtina, kadangi poreikis atlikti paramos lėšų, gautų iš ES struktūrinių fondų, auditą Lietuvoje iš esmės atsirado visai neseniai - po stojimo į Europos Sąjungą. Taigi šios audito rūšies paslauga Lietuvoje yra sąlyginai nauja, todėl LAR, kaip audito kokybę užtikrinanti institucija, privalėjo priimti rekomendacinius sprendimus, kurie galėtų palengvinti LAR narių veiklą. Taigi, nustatydami rekomendacinius darbo laiko sąnaudų minimalius normatyvus, LAR vykdė įstatymu jiems pavestas funkcijas. Praktikoje LAR rekomendacijos dėl darbo laiko ir paslaugų kainų skaičiavimo audito bendrovių nebuvo įgyvendinamos, todėl Tarybos argumentai, kad rekomendacijos turėjo imperatyvų pobūdį yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Taryba nenustatė, kad audito bendrovės laikytųsi LAR patvirtintų audito procedūrų atlikimo darbo laiko normatyvų ar auditoriams išsiųstų rekomenduotinų minimalių darbo laiko sąnaudų skaičiavimo. Taryba nerinko ir netyrė informacijos apie realias ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito paslaugų kainas bei darbo sąnaudų skaičiavimą, todėl neturi faktinio pagrindo teigti, kad LAR rekomendacijos buvo imperatyvios ir/ar įgyvendinamos.

LAR neigia, kad LAR prezidiumas taikė kokias nors poveikio priemones audito bendrovėms, kurios nesilaikė rekomendacijų dėl Darbo laiko sąnaudų normatyvų bei minimalių kainų. LAR niekada nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalavo iš audito bendrovių padidinti teikiamų audito paslaugų kainą, o tik reikalavo pagrįsti tokią kainą bei, esant būtinybei, įrodyti, kad už tokią kainą suteikta paslauga yra kokybiška. Šiais veiksmais pareiškėjas siekė vykdyti LR audito įstatyme LAR nustatytas pareigas bei funkcijas, o ne reguliuoti kainas audito paslaugų rinkoje. LAR vadovavosi 2002-05-16 EB Komisijos rekomendacija „Dėl įstatymų nustatytų auditorių nepriklausomumo ES: pagrindinių principų rinkiniu“, kuris numato, jog auditorius turi sugebėti įrodyti, kad audito ir kitų paslaugų atlikimo įkainis yra pagrįstas ir pakankamas šiai užduočiai skirtam laikui ir kvalifikuotiems darbuotojams apmokėti bei visoms audito standartų ir kokybės kontrolės procedūrų reikalavimams užtikrinti, ypač jei įkainis yra gerokai mažesnis nei jo pirmtakų arba kitų konkurse dalyvaujančių audito įmonių. Šie teisės aktai patvirtina, kad LAR, tikrindama auditorių darbą, pagrįstai kreipė dėmesį į jų nustatomą paslaugų kainą, nes šio kriterijaus svarbą paslaugos kokybei ne viename teisės akte yra pabrėžusios ES institucijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad patikrinimų metu LAR nagrinėjama vidutinė finansinės atskaitomybės audito kaina niekaip nesusijusi su ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito kaina. Minėta audito atlikimo kokybės kontrolės metodika reglamentuoja tik finansinės atskaitomybės audito atlikimo kontrolės tvarką ir netaikoma ES struktūrinių foridų auditu atlikimų kontrolei. Todėl Tarybos teiginys, kad metodika buvo patvirtinta būtent siekiant kontroliuoti rekomendacijų nesilaikančias audito įmones, neturi jokio pagrindo.

LAR paaiškino, kad LAR negali būti laikomas ūkio subjektu LR konkurencijos įstatymo taikymo prasme, todėl LR konkurencijos įstatymo 40 str. nustatytos sankcijos LAR negali būti taikomos. LAR yra viešasis juridinis asmuo, įsteigtas su tikslu prižiūrėti ir kontroliuoti audito bendrovių veiklą bei įgyvendinti auditorių savivaldą. LAR veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktais, o jų funkcijos yra griežtai apibrėžtų kontrolės ir švietimo veiklų vykdymas bei narių interesų atstovavimas. Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, LAR užsiima išimtinai ta veikla, kuri yra būtina LR audito įstatymo nustatytoms pareigoms įgyvendinti ir nevykdo jokios kitos, su LR audito įstatymo nuostatomis nesusijusios veiklos, kuri galėtų būti laikoma ūkine veikla, susijusia su prekių ar paslaugų pardavimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog neįrodžius, kad LAR yra ūkio subjektas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šios institucijos atžvilgiu taikyti LR konkurencijos įstatymo 40 str. nustatytas sankcijas.

Skunde LAR nurodė, kad, apskaičiuodama ir skirdama baudą, Taryba neatsižvelgė į tai, kad LAR neturėjo jokių pajamų iš veiklos, susijusios su tyrimo objektu, t.y. neveikė audito paslaugų rinkoje ir negavo pajamų iš audito paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, kad LAR nevykdo veiklos rinkoje, kurioje buvo nustatytas pažeidimas, piniginė bauda LAR negalėjo būti skiriama. Taip pat nesutinka, jog LAR padarė pažeidimą kuris truko laikotarpyje nuo 2004-2007 metų, todėl Taryba neteisėtai padidino apskaičiuotą bazinę baudą, kad pažeidimo trukmė negali būti skaičiuojama nuo 2004-09-15, t.y. nuo dienos, kada buvo paskelbti „apskrito stalo“ diskusijos rezultatai, nes Taryba, 2005-09-22 dieną priimdama nutarimą dėl tyrimo nutraukimo, patvirtino, jog nėra pakankamai įrodymų, kad LAR pažeidė LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Skunde LAR pažymėjo, kad Taryba Nutarimu įpareigojo LAR nutraukti LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą. Šis Tarybos įpareigojimas yra netikslus ir neaiškus, kadangi Nutarime nėra aiškiai nurodyta, kokius veiksmus LAR turi nutraukti, kad iš Tarybos Nutarimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokius LAR sprendimus ar veiksmus Konkurencijos taryba vertina kaip ribojančius konkurenciją ir kaip juos LAR turėtų nutraukti. Toks Tarybos Nutarimas, iš kurio nėra aiškus įpareigojimų turinys bei mastas, yra neteisėtas, nes pažeidžia teisinio tikrumo principą, kuris reiškia, kad valstybės valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad teisės normos būtų be vargo nustatomos tų, kuriems jos yra taikomos ir šie asmenys galėtų pagrįstai numatyti šių normų buvimą ir jų aiškinimo bei taikymo būdą, ir LR viešo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 d., kurioje nurodoma, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo LAR atstovai L.Darulienė ir G.Makušev skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjo LAR skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Taryba nesutinka su LAR skundo teiginiu, kad Taryba neteisėtai 2006-04-27 nutarimu Nr.lS-41 atnaujino ir papildė tyrimą dėl audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams, nes atsižvelgė ne į naujai paaiškėjusias, o į naujai atsiradusias aplinkybes. Toks pareiškėjo teiginys atmestinas, nes tyrimas yra tęstinis procesas, todėl yra svarbios visos aplinkybės, turinčios reikšmę tiriamai situacijai. Dėl šios priežasties apriboti tiriamas aplinkybes, susijusias vien tik su tam tikru vienu tyrimo etapu, yra nepagrįsta. Tarybai nutraukus tyrimą dėl LR konkurencijos įstatymo pažeidimo nenustačius, kad tam tikri LAR veiksmai sudaro LR konkurencijos įstatymo pažeidimo sudėtį, Taryba nepraranda teisės tokį tyrimą atnaujinti, kai paaiškėja naujos aplinkybės. Be to, LAR galėjo pasinaudoti teise apskųsti Tarybos nutarimą atnaujinti ir papildyti tyrimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taryba daro išvadą, kad ji, priimdama 2006-04-27 nutarimą Nr.lS-41, teisėtai atnaujino ir papildė anksčiau nutrauktą tyrimą paaiškėjus naujiems to paties pažeidimo epizodams. Sutinka, jog pirmo tyrimo (iki atnaujinimo) metu nebuvo rasta pakankamai įrodymų, kad buvo sudarytas draudžiamas susitarimas audito paslaugų rinkoje. Tik atnaujinus tyrimą buvo nustatytos ypač reikšmingos aplinkybės, kurios parodė, kad LAR iš tikrųjų turėjo tikslą rekomendacijomis nustatyti minimalias audito kainas ir, kad 2004 metų ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalios audito kainos nebuvo atsitiktinis pavienis pareiškėjo sprendimas. Visa surinkta informacija (tiek atliekant tyrimą pagal 2004 m. Tarybos nutarimą pradėti tyrimą tiek pagal 2006 m. Tarybos nutarimą tyrimą atnaujinti) leido daryti išvadą, kad LAR siekė reguliuoti minimalų kainų lygį audito paslaugų rinkoje, o atskiri epizodai, kuriuos LAR laiko atskirais LR konkurencijos įstatymo pažeidimais, iš tikro sudaro vieną LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą - minimalių audito paslaugų kainų nustatymą (fiksavimą).

Taryba nesutinka su LAR teiginiais, kad Taryba nepagrįstai pripažino LAR pažeidus LR konkurencijos įstatymo reikalavimus, nes pareiškėjo veikla negalėjo patekti į Taryboje atlikto tyrimo apimtį, taip pat, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti informuotam apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą bei jo teisė būti išklausytam ir duoti paaiškinimus tyrimo metu. Atsakovė tvirtina, kad nagrinėjamų rekomendacijų atveju LAR veikė audito paslaugų rinkoje kaip audito paslaugas teikiančių ūkio subjektų junginys, todėl į Taryboje atlikto tyrimo apimtį pateko pagrįstai. LAR apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą buvo pranešta, be to, LAR patalpose buvo atliktas patikrinimas ir poėmis, kuriuo metu LAR prezidentas buvo informuotas, kad yra atliekamas tyrimas dėl LAR veiksmų. Pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. LAR buvo sudarytos sąlygos susipažinti su visa tyrimo medžiaga.

Taryba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad LAR yra ne ūkio subjektų junginys LR konkurencijos įstatymo prasme. Nagrinėjant LR konkurencijos įstatymo pažeidimus, svarbus yra ne formalus požiūris į tam tikrą ūkinį ar teisinį vienetą, tačiau yra svarbios tokio vieneto galimybės vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką kitiems ūkio subjektams, veikiantiems atitinkamoje rinkoje. Iš LR audito įstatyme nurodytų LAR ir jų padalinių funkcijų galima daryti pagrįstą išvadą kad LAR yra toks ūkio subjektų junginys, kuris gali daryti ir daro įtaką audito paslaugų rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Tokie LAR įgalinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą kad LAR gali būti laikomi tiek auditorius, tiek ir audito įmones vienijančiu junginiu, t.y. ir ūkio subjektų junginiu.

Taryba nepagrįstu ir atmestinu laiko pareiškėjo teiginį, kad „apskrito stalo“ 2004 m. paruoštos rekomendacijos negali būti įvardijamos kaip LAR sprendimas, nes „apskritasis stalas“ nėra LAR organas ar padalinys. Atsakovė tvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra svarbus LAR, kaip ūkio subjektų junginio, santykis su ta atskira auditorių grupe. Konkurencijos taryba šiuo atveju atsižvelgė į keletą svarbių aplinkybių, t.y., kad vadinamojo „apskritojo stalo“ susitikimai ir svarstomi klausimai buvo žinomi LAR, nes šis pasitarimas vyko LAR patalpose. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad informacija apie šios auditorių grupės pasitarimo metu parengtas rekomendacijas dėl kainų buvo paskelbta pačių LAR internetiniame tinklalapyje. Be to, apie „apskritojo stalo“ pasitarimo rezultatus buvo pranešta LAR prezidiumo posėdyje. Šios aplinkybės rodo, kad LAR žinojo kas yra „apskritasis stalas“, žinojo kokia tema ši grupė vykdė pasitarimą taip pat žinojo koks šio pasitarimo rezultatas. Tuo tarpu LAR niekaip neatsiribojo nuo „apskritojo stalo“ paruoštų rekomendacijų, priešingai - savo veiksmais ir vėlesniais sprendimais tik patvirtino, jog palaiko šios grupės priimtas rekomendacijas ir ėmėsi veiksmų, siekdami daryti įtaką audito paslaugų kainoms. Nors „apskritasis stalas“ nėra formalus LAR struktūrinis organas ar padalinys, LAR panaudojo šios grupės rekomendacijas ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami nustatyti minimalias audito paslaugų kainas, o tokie veiksmai laikytini LR konkurencijos įstatymo pažeidimu.

Taryba nesutinka, kad LAR 2006 m. paruoštos rekomendacijos dėl darbo laiko sąnaudų ir normatyvų bei minimalaus valandinio įkainio buvo tik rekomendacinio pobūdžio, todėl negalėjo turėti jokio poveikio konkurencijai. Kaip vieną iš argumentų pareiškėjas nurodė, jog 2006-01-26 LAR prezidiumo posėdyje buvo patvirtintos tik rekomendacijos dėl minimalių darbo laiko .sąnaudų, o ne dėl minimalių audito įkainių. Taryba atkreipia dėmesį, kad LAR prezidiumas buvo paruošęs du dokumentus: Darbo laiko sąnaudų normatyvus ir Darbo laiko sąnaudų planą, kuriame buvo nurodytas ir minimalus valandinis darbo įkainis. Nepaisant to, kad LAR nepriėmė atskiro sprendimo dėl minimalių kainų patvirtinimo, tai nepašalina LAR atsakomybės dėl minimalių kainų nustatymo, nes sprendimas patvirtinti minimalias darbo laiko sąnaudas šiuo atveju apėmė ir minimalaus valandinio įkainio patvirtinimą. Kadangi minimali kaina buvo nurodyta tame pačiame dokumente kaip ir Darbo laiko sąnaudų planas, LAR norėjo, kad visi auditoriai ir audito įmonės žinotų ir apie minimalų valandinį įkainį. Be to, atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas niekaip nepaaiškina, kuo remdamasis daro išvadą, kad Darbo laiko sąnaudų planą auditoriai ir audito įmonės turėjo suprasti ne kaip privalomus Darbo laiko sąnaudų normatyvus. Nesutinka, kad darbo laiko sąnaudų ir kainų skaičiavimo rekomendacijos negali būti pripažintos LR konkurencijos įstatymo pažeidimu, nes jos yra sąlygotos LR audito įstatyme nustatytų LAR funkcijų vykdymo. Sis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, nes rekomendacijomis LAR siekė riboti ir ribojo konkurenciją tarp audito paslaugas teikiančių ūkio subjektų, o ne atliko LR audito įstatyme nustatytas LAR funkcijas. Neigtinas ir pareiškėjo teiginys, kad rekomendacijos dėl darbo laiko ir paslaugų kainų skaičiavimo nebuvo įgyvendinamos, todėl Taryba padarė neteisingą išvadą, jog rekomendacijos turėjo imperatyvų pobūdį. Atsakovės teigimu, kadangi LAR paruoštos rekomendacijos dėl savo pobūdžio turėjo tikslą riboti konkurenciją, nėra būtina nustatyti, ar šios rekomendacijos buvo įgyvendinamos praktikoje, kad būtų galima taikyti sankcijas už LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Tokia išvada išplaukia ir iš LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio formuluotės, kuri nurodo, kad yra draudžiami visi susitarimai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad audito įmonės nesilaikė LAR rekomendacijų. Taip pat, atmestini pareiškėjo argumentai, kad LAR netaikė jokių poveikio priemonių, kad būtų laikomasi rekomendacijų, o tik atliko audito kontrolę, nes LAR, reikalaudami pagrįsti per viešojo pirkimo konkursus pateiktuose pasiūlymuose nurodytas savo paslaugos kainas, darė spaudimą, kad būtų laikomasi rekomendacijose nurodytų minimalių kainų lygio. Be to, LAR siekį įtakoti minimalias kainas ir taip riboti konkurenciją, rodo ir LAR iniciatyva pakeisti metodiką, nustatant kokybės patikrinimus įmonėms, kurių kainos yra mažiausios.

Taryba nesutiko, kad LAR nėra ūkio subjektas, kuriam gali būti skiriama bauda už LR konkurencijos įstatymo pažeidimą, nes LAR yra asociacija, kuri nevykdo ūkinės veiklos LR konkurencijos įstatymo prasme. Taryba tvirtina, kad asociacijos gali turėti didelę įtaką, atitinkamai rinkai nustatydamos tam tikrus reikalavimus, tam tikrus bendrus standartus ir panašiai, kuriais vadovaujasi vienijami ūkio subjektai, todėl tai, kad tokie junginiai patys nevykdo tam tikros veiklos, kuria užsiima tie ūkio subjektai, kuriuos jie vienija, jokiais būdais nepašalina tokių vienetų atsakomybės už įstatymų, taip pat ir LR konkurencijos įstatymo, pažeidimus. Taryba tvirtina, kad padarė teisingą išvadą, pripažindama LAR ūkio subjektu, kuriam gali būti skiriama bauda pagal LR konkurencijos įstatymą. Taip pat, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jam negalėjo būti skirta bauda vien dėl to, kad jis negavo jokių pajamų už audito paslaugų teikimą, nes įstatymo normoje nėra nurodoma, kad bauda gali būti skiriama, atsižvelgiant į pajamas iš tos ūkinės veiklos, su kuria susijęs LR konkurencijos įstatymo pažeidimas. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad LAR bauda buvo skirta atsižvelgiant į bendrąsias pajamas, kurios buvo nurodytos pranešime apie atliktą tyrimą, tačiau neteisingai teigia, kad tos pajamos nėra iš komercinės ūkinės veiklos, nes Taryba duomenis apie bendrąsias pajamas gavo iš pačių LAR, kurie rašte nurodė, kad pateikia savo pajamas už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes. Nesuprantamas LAR argumentas, kad Tarybos nustatytas įpareigojimas nutraukti LR konkurencijos įstatymo pažeidimą yra netinkamas, nes neaiškus. Taryba tvirtina, kad iš skundžiamo Nutarimo teksto turinio aišku, jog LAR įpareigotinas atšaukti rekomendacijas pranešant, kad jomis auditoriai bei audito įmonės nesivadovautų ir nevykdytų jokių kitų veiksmų, kuriais būtų siekiama daryti įtaką audito paslaugos kainoms.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Tarybos atstovės J.Šovienė ir G.Jarmalytė prašė LAR skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos auditas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė LAR skundą tenkinti iš dalies, panaikinant tą Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui už LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą skirta 30000 litų bauda, bei prašė kitoje dalyje skundą atmesti. Paaiškino, kad nesutinka, kad Taryba neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti tyrimą, nes nebuvo nustatyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų susijusios su neteisėtais LAR veiksmais. Mano, kad naujai paaiškėjusią reikšminga aplinkybe pagrįstai galima laikyti tai, jog LAR audito kainų reguliavimas, iki tol pasireiškęs projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 BPD priemones, srityje, 2005 metų pradžioje buvo pradėtas taikyti nustatant kainas finansinės atskaitomybės auditams bei taikant poveikio priemones įmonėms nesilaikančioms karteliniu susitarimu nustatytų kainų, kad Taryba skundžiamame Nutarime pagrįstai nurodo, kad LAR laikytinas ūkio subjektų junginiu dėl to, kad atlieka audito bendrovių veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijas, todėl gali daryti įtaką ūkinei veiklai audito paslaugų rinkoje. UAB „Baltijos auditas“ atsiliepime pasisakė ir dėl LR konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimo fakto buvimo. Taryba pagrįstai tvirtina, jog LAR pažeidė minėtą LR konkurencijos įstatymo nuostatą, kad LAR prezidiumas 2006-01-26 sprendimu patvirtino ne tik rekomendacines ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalias audito darbo laiko sąnaudas, kaip teigia pareiškėjas, bet ir Darbo laiko sąnaudų planą, kuriame buvo nurodytas minimalus vienos audito paslaugų valandos įkainis - 110 litų be PVM. Pažymėjo, kad LAR veikla neapsiribojo „metodine pagalba“, bet ir pasireiškė praktiniais administracinio poveikio veiksmais, siekiant įtakoti finansinės atskaitomybės audito paslaugų kainas. Pareiškėjo paaiškinimas, kad LAR rekomendacijomis buvo siekiama užtikrinti audito paslaugos kokybę iš esmės yra noro reguliuoti kainas priedanga. UAB „Baltijos auditas“ nuomone, audito kokybės ir audito kainų reguliavimo klausimai neturėtų būti siejami. Nepaneigė Tarybos atlikto tyrimo medžiagos, kurioje tvirtinama, kad LAR rekomendacijomis dėl darbo laiko ir paslaugų kainų skaičiavimo audito bendrovės plačiai naudojosi, o tiems kurie nesilaikė rekomendacijų buvo taikomos administracinio poveikio priemonės atliekant patikrinimus ar skiriant drausmines nuobaudas. Tokiais savo veiksmais LAR siekė apriboti konkurenciją audito paslaugų rinkoje. UAB „Baltijos auditas“ nurodė, kad Taryba nubaudė LAR ne už įstatymo deleguotų funkcijų vykdymą, o už įstatymo deleguotų funkcijų netinkamą vykdymą. Įstatymu nenumatyta, kad audito kainos būtų reguliuojamos ir kainų nustatymo funkcija LAR nėra pavesta. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime pritarė tik dėl baudos LAR neskyrimo, t.y. sutinka su LAR nuomone, kad paskirta 30000 litų bauda yra didelė ir gali sutrikdyti LAR veiklą. Be to LAR, siekdami susimokėti paskirtą baudą, turės priimti sprendimą dėl asociacijos narių (auditorių) nario mokesčio padidinimo, o tokiu atveju nukentėtų ir kitų, karteliniuose susitarimuose nedalyvavusių auditorių, interesai.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Baltijos auditas“ atstovas S.Gintilas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Audlita“ atstovė teisminio nagrinėjimo metu sutiko su UAB „Baltijos auditas“ išdėstytais argumentais.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar LAR veiksmai, nustatant rekomenduojamas ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalias audito paslaugų kainas, Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei Darbo laiko sąnaudų planą, kuriame nurodytas ir minimalus valandinis audito įkainis, gali būti laikomi draudžiamu susitarimu LR konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, ir, ar teisėtas bei pagrįstas Tarybos Nutarimas.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad Taryba 2004-10-25 nutarimu Nr.lS-153 (Tarybos bylos 1 t., b.1.1) savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams. Buvo įtariama, kad audito paslaugų rinkoje veikiantys ūkio subjektai yra sudarę LR konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą dėl kainų. Nustatyta, kad LAR tinklalapyje paskelbtos rekomenduojamos ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalios audito paslaugų kainos ūkio subjektams, užsiimantiems tokio pobūdžio veikla. Tyrimas buvo nutrauktas 2005-09-22 nutarimu Nr.lS-107 (Tarybos bylos 1 t., b.1.3-4), nustačius, kad faktinės aplinkybės buvo nepakankamos pripažinti LR konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tačiau 2006-04-12 Taryba gavo UAB „Audata“ (Tarybos bylos 8 t., b.1.14-37) ir 2006-04-19 UAB „Baltijos auditas“ (Tarybos bylos 8 t., b.1.1-13) prašymus ištirti, ar LAR prezidiumas, nustatydamas ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito minimalias kainas, minimalius darbo laiko sąnaudų normatyvus bei minimalų valandinį įkainį, nepažeidė LR konkurencijos įstatymo reikalavimų, taip pat, ar LAR prezidiumas, piktnaudžiaudamas savo administracinio poveikio priemonėmis, tiesiogiai primesdamas auditoriams nepagrįstas audito paslaugų teikimo kainas, nepažeidžia LR konkurencijos įstatymo reikalavimų. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Taryba 2006-04-27 nutarimu Nr.lS-41 (Tarybos bylos 8 t., b.1.38-39) atnaujino ir papildė tyrimą dėl audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams. Nutarime Taryba konstatavo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės leidžia įtarti, jog vadovaujant LAR, ūkio subjektai galėjo tartis bei derinti minimalias ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito bei kitų audito paslaugų kainas, kas yra draudžiama LR konkurencijos įstatymo 5 str. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog LAR tinklapyje (http://www.lar.lt) buvo paskelbta, kad 2004-09-15 vykusio „apskrito stalo“ pasitarimo „Dėl ES struktūrinių fondų audito atlikimo“ metu sudaryta iniciatyvinė grupė paruošė rekomenduojamas ES struktūrinių paramos lėšų minimalias audito kainas (Tarybos bylos 2 t.,b.l.68-69). Šios rekomenduojamos audito kainos taip pat buvo paskelbtos LAR tinklalapyje. Dokumente, kurio antraštė pavadinta „ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalios audito kainos“ (Tarybos bylos 6 t.,b.l. 198-200) buvo nurodyta, kad audito kaina sudaro tam tikrą projekto vertės procentinę dalį. Projektai, kurių vertė virš 50000 litų, pagal jų vertes buvo suskirstyti į kelias grupes bei kategorijas ir priklausomai nuo to, kokia projekto vertė ir kategorija, buvo nurodyta, kad audito kaina yra nuo 1 iki 3 proc. nuo projekto vertės. Projektams, kurių vertė buvo iki 50000 litų, audito kaina nebuvo rekomenduojama, nes buvo laikoma, kad tokie projektai yra nereikšmingi ir todėl auditoriai gali patys be apribojimų nustatyti jų audito kainą. Šis dokumentas buvo svarstomas ir LAR prezidiumo 2004-10-08 posėdyje (Tarybos bylos 6 t.,b.l. 183-200). Tyrimo metu, taip pat, buvo nustatyta, kad LAR prezidiumas 2006-01-26 posėdyje protokolu Nr.2 patvirtino Darbo laiko sąnaudų normatyvus (Tarybos bylos 8 t.,b.l.l20) bei priėmė Darbo laiko sąnaudų planą (Tarybos bylos 7 t.,b.l.83-87), kuriame nurodytas ir minimalus tokio audito atlikimo valandinis įkainis - 110 litų be PVM. Apie Darbo laiko sąnaudą normatyvus ir Darbo laiko sąnaudų planą auditoriai ir audito įmonės buvo informuotos elektroninėmis žinutėmis (Tarybos bylos 8 t.,b.l.l3). Be to, LAR prezidiumas savo posėdžiuose svarstydavo įvairiuose audito paslaugų viešo pirkimo konkursuose (tiek dėl ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito, tiek dėl finansinės atskaitomybės audito) audito įmonių pasiūlytas žemas paslaugų kainas ir reikalaudavo kainų pagrindimo (Tarybos bylos 5 t.,b.l.60; 6 t.,b.l.74,109,153; 7 t.,b.l.l43). Tyrimo metu buvo nustatyta dar viena aplinkybė, susijusi su LAR įgalinimais auditorių bei audito įmonių veiklos priežiūros srityje. Nustatyta, kad LAR prezidiumas inicijavo Auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros metodikos pakeitimą, siūlant veiklos patikrinimams atrinkti audito įmones, kurių vidutinės finansinės atskaitomybės audito kaina yra mažiausia, ir Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimu atrinkti dar 5 audito įmones, kurių finansinės atskaitomybės audito kaina yra mažesnė nei 55 proc. vidutinės visų audito įmonių finansinės atskaitomybės audito kainos (Tarybos bylos 6 t.,b.l.l59-161). Metodika buvo pakeista LAR prezidiumo 2005-04-08 posėdžio protokolu Nr.815 (Tarybos bylos 6 t.,b.l.l47), nustatant, kad patikrinimui atrenkamos 5 audito įmonės, kurių vidutinė finansinės atskaitomybės audito kaina yra mažesnė nei 50 proc. vidutinės visų audito įmonių finansinės atskaitomybės audito kainos.

Teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Taryboje buvo prieita prie išvados, kad LAR, priėmę ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalios audito -paslaugų kainas, Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei Darbo laiko -sąnaudų planą, kuriame nurodytas ir minimalus valandinis audito įkainis, ribojo konkurenciją ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito rinkoje ir tokiu būdu pažeidė LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Teismas daro išvadą, kad Taryba 2004-10-25 nutarimu Nr.lS-153 pradėjo tyrimą dėl ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams, įtariant, kad audito paslaugų rinkoje veikiantys ūkio subjektai yra sudarę LR konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą dėl kainų. Tačiau 2005-09-22 nutarimu Nr.lS-107 tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad faktinės aplinkybės buvo nepakankamos pripažinti LR konkurencijos įstatymo pažeidimą. 2006-04-12 ir 2006-04-19, Taryba gavo UAB „Audata“ ir UAB „Baltijos auditas“ prašymus ištirti, ar LAR prezidiumas, nustatydamas ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito minimalias kainas, minimalius Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei minimalų valandinį įkainį, nepažeidė LR konkurencijos įstatymo reikalavimų, taip pat, ar LAR prezidiumas, piktnaudžiaudamas savo administracinio poveikio priemonėmis ir tiesiogiai primesdamas auditoriams nepagrįstas audito paslaugų teikimo kainas, nepažeidžia LR konkurencijos įstatymo reikalavimų. Taryba 2006-04-27 nutarimu Nr.lS-41 nusprendė tyrimą atnaujinti. Šių aplinkybių šalys neginčija. Tačiau LAR tvirtina, kad tyrimas buvo atnaujintas ir papildytas neteisėtai, nes nebuvo nustatyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų susijusios su LAR veiksmais, tirtais 2004-10-25 nutarimo pagrindo. Aplinkybes, kurių pagrindu tyrimas buvo atnaujintas, LAR tvirtina esant ne naujai paaiškėjusiomis, bet naujai atsiradusiomis, o tokio pagrindo tyrimui atnaujinti LR konkurencijos įstatymas nenumato.

LR konkurencijos įstatymo 30 str. 4 d. nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba jeigu ūkio subjektas nesilaiko šio įstatymo pagrindu nustatytų sąlygų ir įpareigojimų, Taryba turi teisę nutrauktą tyrimą atnaujinti. Teismas, atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, daro išvadą, kad įstatymas numato tyrimo atnaujinimą, tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir neskirsto aplinkybių į „naujai paaiškėjusias“ ir „naujai atsiradusias“, kaip kad skunde išskyrė pareiškėjas. Teismas daro išvadą, kad LR konkurencijos įstatymo 30 str. 4 d. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, apie kurias nebuvo žinoma atliekant tyrimą. Nagrinėjamu atveju LAR vykdė tęstinį LR konkurencijos įstatymo pažeidimą, todėl vėliau (po 2005-09-22 nutarimo Nr.lS-107 priėmimo) atsiradusios aplinkybės galėjo suteikti Tarybai pagrindą nutrauktą tyrimą atnaujinti. Tarybos Kartelių skyriaus 2007-03-22 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ ( t.l.,b.l.33-65) nurodyta, kad tyrimas atnaujintas ir papildytas 2006-04-13 gavus UAB „Audata“ ir 2006-04-20 UAB „Baltijos auditas“ prašymus ištirti LAR veiksmus, taikant LR konkurencijos įstatymo nuostatas ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad LAR galėjo nustatyti minimalias audito paslaugų kainas ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito bei kitų audito paslaugų teikime. Naujai paaiškėjusią aplinkybe Taryba laiko tai, kad 2006-01-26 LAR prezidiumas priėmė rekomenduotinus Darbo laiko sąnaudų normatyvus ir juos paskelbė LAR internetiniame puslapyje. Akivaizdu, kad 2005-09-22 priimant nutarimą nutraukti tyrimą, nebuvo žinomos 2006 metais įvykusios aplinkybės, todėl teismas daro išvadą, kad Tarybos 2006-04-27 nutarimas Nr.lS-41, kuriuo nuspręsta atnaujinti tyrimą dėl LAR neteisėtų veiksmų, yra teisėtas ir pagrįstas.

LAR skunde nurodo, kad Taryba pažeidė LAR teises, nustatytas LR konkurencijos įstatymo 34 str., t.y. teisę būti išklausytam ir duoti paaiškinimus tyrimo metu, nes tiek 2004-10-25 nutarime Nr.l-S-153, tiek ir 2006-04-27 nutarime, kuriuo atnaujintas tyrimas, Taryba buvo nurodžiusi, kad tiria audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikimą LR konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams, tačiau skundžiamas Nutarimas yra įvardijamas kaip nutarimas „Dėl LAR veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams“, kad LAR nėra ūkio subjektas, vykdantis veiklą audito paslaugų rinkoje, todėl Taryba tyrimą šio subjekto atžvilgiu turėjo nutraukti arba pakeisti, nurodant, kad tiriami ne ūkio subjektų, veikiančių audito paslaugų rinkoje, veiksmai, bet LAR sprendimai.

Teismas daro išvadą, kad prieš nustatant, ar Taryba Nutarime pasisakiusi dėl LAR, o ne dėl ūkio subjektų, veikiančių audito paslaugų rinkoje, veiksmų teisėtumo LR konkurencijos įstatymo 5 str. prasme, veikė teisėtai ir pagrįstai, svarbu nustatyti, ar LAR gali būti laikomas ūkio subjektų junginiu, ar ne.

LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Susitarimo sąvoka apibrėžta to paties įstatymo 3 str. 10 d. ir teigia, kad susitarimu laikytina bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad LR konkurencijos įstatymo 5 str. numatytus draudžiamus veiksmus galinčių atlikti subjektų ratas yra labai konkretus ir išbaigtas: ūkio subjektai, jų junginiai ar junginio atstovai. Todėl esminis klausimas šioje byloje -ar LAR gali būti laikomas ūkio subjektų junginiu.

LR konkurencijos įstatymo 3 str. 4 d. apibrėžia ūkio subjekto sąvoką šio įstatymo prasme ir aiškina, kad ūkio subjektais laikytini: įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ir organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. LR audito įstatymo 2 str. 8 d. nurodoma, kad LAR yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldą. Pagal LR audito įstatymo 2 str. 1 d. auditorius - asmuo, kuris atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus, turi auditoriaus pažymėjimą ir yra LAR narys. Remiantis LR audito įstatymo 27 str. 1 d., auditorius gali atlikti auditą tik būdamas audito individualios įmonės savininku, tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu arba dirbdamas audito įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad LAR nariai yra fiziniai asmenys (auditoriai), kurie ūkinę veiklą gali vykdyti tik būdami audito įmonių darbuotojais, savininkais ar tikraisiais bendrijų nariais. Vadovaudamasis šia išvada, teismas konstatuoja, kad LAR neturėtų būti laikoma asociacija, kuri vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą, tačiau ši išvada nepaneigia galimybės LAR laikyti asociacija, kurios veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai.

Teismas daro išvadą, kad, nagrinėjant Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, šioje byloje svarbus ne tiek formalus požiūris į LAR, kiek šio subjekto galimybės vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką kitiems ūkio subjektams, veikiantiems atitinkamoje rinkoje. Vadovaujantis LR audito įstatyme nustatytomis LAR funkcijomis (atlieka auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą), ir atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad LAR, nustatydami rekomenduojamas ES struktūrinių fondų paramos lėšų audito kainas, rekomendacinius Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei Darbo laiko sąnaudų planą ir nurodydami minimalių valandinį audito įkainį, šias rekomendacijas skelbdami savo internetinėje svetainėje ir vienaip ar kitaip kontroliuodami, ar auditoriai ir audito įmonės šių rekomendacijų laikosi, savo veiksmais darė įtaką ūkinei veiklai, todėl gali būti laikomi ūkio subjektų junginiais LR konkurencijos įstatymo 3 str. 4 d. prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Taryba turėjo teisę atlikti LAR veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams tyrimą ir šio subjekto atžvilgiu priimti Nutarimą. LAR teiginys, kad Taryba pažeidė jo teisę būti informuotam, nes tiek 2004-10-25 nutarime Nr.l-S-153, tiek ir 2006-04-27 nutarime, kuriuo atnaujintas tyrimas, Taryba buvo nurodžiusi, kad tiria audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikimą LR konkurencijos įstatymo 5 str., tuo tarpu skundžiamas Nutarimas priimtas LAR atžvilgiu, todėl LAR nebuvusi informuota apie jų atžvilgiu atliekamą tyrimą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjo skundo motyvas, kad LAR negali būti laikytinas ūkio subjektu, atmestinas. Atmestinas ir LAR teiginys, kad Taryba pažeidė LR konkurencijos įstatymo 34 str. įtvirtintą LAR teisę būti išklausytiems ir duoti paaiškinimus, nes byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog LAR buvo informuoti apie jų veiksmų atitikties LR konkurencijos įstatymo 5 str. atliekamą tyrimą, LAR buvo suteikta teisė būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. Tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą ir, kad buvo suteikta teisė būti išklausytam ir teisė duoti paaiškinimus patvirtina: Tarybos 2006-05-02, dalyvaujant LAR prezidentui G.Makuševui, LAR atliktas patikrinimas ir surašytas bei G.Makuševo pasirašytas patikrinimo protokolas (Tarybos bylos 5 t.,b.l.3), tą pačią dieną įvykdytas patikrinimas ir poėmis (Tarybos bylos 5 t.,b.l.4-5), Tarybos 2006-12-07 raštas Nr. (2.19-08)-6V-1313 „Dėl informacijos pateikimo“ (Tarybos bylos 8 t.,b.l.45), kuriame Taryba nurodė, jog „tęsia tyrimą „Dėl audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos „įstatymo 5 straipsniui“„ ir prašė LAR pateikti rašte nurodytą informaciją (dokumentus), LAR 2006-12-19 raštas Nr.2.1.5-1971 „Dėl informacijos pateikimo“ (Tarybos bylos 8 t.,b.l.69), taip pat, Tarybos Kartelių skyriaus 2007-03-26 raštas Nr.(2.1-08)-6V-273 „Dėl pranešimo apie atliktą tyrimą“ (Tarybos bylos 8 t.,b.l.l46), kuriuo LAR informuoti apie užbaigtą tyrimą, Tarybos Kartelių skyriaus 2007-03-22 pranešimas „Apie atliktą tyrimą dėl audito paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (Tarybos bylos 8 t.,b.l.l47-173), kuriame LAR suteikta teisė pateikti savo nuomonę per 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo datos, taip pat, Tarybos 2007-01-09 dieną surašytas LAR prezidento G.Makušev duotų paaiškinimų protokolas (Tarybos bylos 8 t.; b.l. 140-142).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad LAR skundo argumentai, jog Taryba pažeidė LAR teises, nustatytas LR konkurencijos įstatymo 34 str., t.y. teisę būti išklausytam ir duoti paaiškinimus tyrimo metu, bei, kad LAR veiksmai negali būti vertinami LR konkurencijos įstatymo 5 str. prasme, nes LAR nėra ūkio subjektas, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad LAR skundo motyvas, kad 2004-09-15 vykusio „apskrito stalo“ pasitarimo „Dėl ES struktūrinių fondų audito atlikimo“ metu sudarytos iniciatyvinės grupės paruoštas rekomenduojamas ES struktūrinių paramos lėšų minimalias audito kainas Taryba neteisėtai įvardijo kaip LAR veiksmus, nes „apskritas stalas“ nėra LAR organas ar padalinys, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

LR audito įstatymo 62 str. 1 d. įtvirtina, kad LAR valdymo organus, jų struktūrą, kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato LAR statutas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad LAR turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja), turintis visas ar dalį visuotinio susirinkimo teisių. LAR statuto 14.1. dalyje įtvirtinti LAR valdymo organai: kolegialus valdymo organas prezidiumas ir vienasmenis valdymo organas Prezidentas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad „apskirtas stalas“ nėra LAR organas ar padalinys. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbus LAR, kaip ūkio subjektų junginio, santykis su iniciatyvine grupe „apskritas stalas“.

Byloje yra duomenų, kad LAR internetiniame puslapyje 2004-10-21 buvo paskelbta, jog „šių metų rugsėjo 15 dieną LAR įvykusio apskrito stalo pasitarimo „Dėl ES struktūrinių fondų audito atlikimo“ metu sudaryta iniciatyvinė grupė paruošė rekomenduojamas ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalias audito kainas“ (Tarybos bylos 2 t.,b.l.67). Su rekomenduojamomis minimaliomis kainomis auditoriai galėjo susipažinti LAR internetiniame puslapyje, įvedę savo prisijungimo slaptažodžius. Ši informacija leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad LAR valdymo organai žinojo apie įvykusį „apskrito stalo“ pasitarimą ir apie jo metu parengtas rekomendacijas bei tai, kad pasitarimo metu paruoštos rekomendacijos yra paskelbtos LAR internetiniame puslapyje. Teismas neturi duomenų, kad LAR valdymo organai kokiu nors būdu nepritarė paruoštoms rekomendacijoms, jas paneigė ar draudė su jomis susipažinti. Priešingai, byloje yra duomenų, kad LAR 2004-10-08 prezidiumo posėdyje (Tarybos bylos 6 t.,b.l. 183-197) prezidentas G.Makušev informavo, kad toks susirinkimas yra įvykęs, kad jo metu buvo paruoštos rekomenduojamos ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalios audito kainos ir, kad ši informacija yra patalpinta internetiniame LAR puslapyje. LAR prezidiumo posėdyje tokią prezidento pateiktą informaciją nutarta priimti žiniai. Teismas daro išvadą, kad nors „apskritasis stalas“ nėra formalus LAR struktūrinis organas ar padalinys, LAR panaudojo šios iniciatyvinės grupės rekomendacijas ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami nustatyti minimalias audito paslaugų kainas. Tokie LAR veiksmai gali būti laikomi LR konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimu.

LAR skundo argumentas, kad Darbo laiko sąnaudų normatyvai bei Darbo laikų sąnaudų planas yra tik rekomendacinio pobūdžio, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esanti medžiaga tvirtina, kad LAR prezidiumas 2006-01-26 posėdyje protokolu Nr.2 (Tarybos bylos 8 t.,b.l.96-126) patvirtino Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei siūlė patvirtinti Darbo laiko sąnaudų planą. Tarybos byloje esantys dokumentai tvirtina, kad LAR 2006-01-26 įvykusio LAR prezidiumo posėdžio metu ne tik siūlė patvirtinti Darbo laiko sąnaudų planą, bet ir jį patvirtino (Tarybos bylos 8 t.,b.l.8-12). Darbo laiko sąnaudų plane buvo nurodytas ir minimalus audito valandinis įkainis (110 litų be PVM) (Tarybos bylos 8 t.,b.l.l2). Darbo laiko sąnaudų normatyvai ir Darbo laiko sąnaudų planas iš LAR elektroniniu paštu buvo išsiųsti auditorių įmonėms (Tarybos bylos 8 t.,b.l.l3). Teismas nustatė, kad LAR nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad auditoriai ir audito įmonės Darbo laiko sąnaudų planą turėjo suprasti, esant tik rekomendacinio pobūdžio, nes elektroniniu paštu buvo išsiųsti ir Darbo laiko sąnaudų normatyvai, ir Darbo laiko sąnaudų planas, nenurodant, kad Darbo laiko sąnaudų planas nėra patvirtintas. Todėl LAR argumentas, kad LAR prezidiumas 2006-01-26 posėdžio metu patvirtino tik rekomendacinius Darbo laiko sąnaudų normatyvus, o Darbo laiko sąnaudų planas, kuriame nurodytas minimalus valandinis audito atlikimo įkainis, buvo tik svarstomas, bet nepriimtas, atmestinas.

Teismas daro išvadą, kad LAR skundo argumentas, jog LAR rekomendacijos dėl darbo laiko ir paslaugų kainų skaičiavimo audito bendrovių nebuvo įgyvendinamos, todėl Taryba neteisėtai jas vertino kaip imperatyvias, yra atmestinas. LR konkurencijos įstatymo 5 str. aiškiai apibrėžia, kokie susitarimai yra draudžiami ir nurodo, kad tokiais susitarimais laikytini susitarimai, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą bei įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad LAR nustatyti ir patvirtinti rekomenduotini Darbo laiko sąnaudų normatyvai ir Darbo laiko sąnaudų planas, kuriame buvo nurodytas minimalus valandinis audito įkainis, šių rekomendacijų paskelbimas LAR internetiniame puslapyje ar jų išsiuntimas konkrečioms audito įmonės (auditoriams) elektroniniu paštu, yra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad LAR savo veiksmais siekė riboti konkurenciją audito rinkoje ir tuo pažeidė LR konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatas.

LAR skundo motyvas, kad LAR negali būti laikomi ūkio subjektu LR konkurencijos įstatymo prasme, todėl LR konkurencijos įstatymo 40 str. nustatytos sankcijos LAR negalėjo būti taikomos, yra atmestinas.

Teismas padarė išvadą, kad LAR šio ginčo nagrinėjimo ribose gali būti laikomi ūkio subjektų junginiu LR konkurencijos įstatymo 3 str. 4 d. prasme, nes savo veiksmais darė įtaką ūkinei veiklai. Teismas daro išvadą, kad tai, jog tiek LR konkurencijos įstatymo 3 str. 4 d., tiek visame šeštame šio įstatymo skyriuje, reglamentuojančiame atsakomybę už LR konkurencijos įstatymo pažeidimus, yra kalbama tik apie ūkio subjektus, nėra pagrindo tvirtinti, kad LR konkurencijos įstatymo 40 str. numatytos sankcijos negali būti skiriamos ūkio subjektų junginiams. Teismas daro išvadą, kad LR konkurencijos įstatyme „ūkio subjekto“ sąvoka apima ir ūkio subjektų junginių sąvoką, nes šio įstatymo 41 str. 1 d. yra numatytos baudos už draudžiamus susitarimus, tuo tarpu draudžiamu susitarimu gali būti laikomas ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtas sprendimas.

LAR skunde išdėstė argumentus, kuriais remiantis nesutinka su Tarybos paskirtos baudos dydžiu, tačiau skundu iš esmės ginčija patį Nutarimą (nesutinka, kad padarė pažeidimą, numatytą LR konkurencijos įstatymo 5 str.), o reikalavimo sumažinti baudą ar jos neskirti, jei bus nustatyta, kad Tarybos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skunde nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėti LAR paskirtos baudos pagrįstumo nėra pagrindo.

LAR skundo argumentas, kad Nutarimo rezoliucinė dalis, kuria LAR įpareigojami nutraukti LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, yra neaiški ir nekonkreti, todėl Taryba pažeidė teisinio tikrumo principą ir LR viešojo administravimo 8 str. 2 d., yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, teismas daro išvadą, kad Nutarime aiškiai ir konkrečiai konstatuota, kokiais veiksmais LAR pažeidė LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., t.y. išdėstyta, kad LAR pažeidė LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., nustatydami rekomenduotinas ES struktūrinių fondų paramos lėšų minimalias audito kainas, rekomendacinius Darbo laiko sąnaudų normatyvus bei Darbo laiko sąnaudų planą, kuriame nurodytas minimalus valandinis audito įkainis. Be to, teismas pažymi, kad LAR, nesuprasdamas Nutarimo rezoliucinės dalies, turėjo teisę kreiptis į Tarybą dėl Nutarimo rezoliucinės dalies išaiškinimo, tačiau to nepadarė.

Remiantis išdėstytu, išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Taryba, 2007-06-21 priimdama nutarimą Nr.2S-15 „Dėl Lietuvos auditorių rūmų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, nutarime nustačius, kad LAR pažeidė LR konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus bei skirdama LAR 30000 litų baudą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo LAR skundas dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo yra atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

pareiškėjo Lietuvos auditorių rūmų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Kolegijos pirmininkas

Arūnas Kaminskas

Teisėjai

Irena Paulauskienė

Alvydas Barkauskas