Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

 


DĖL AB LIETUVOS PAŠTAS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-370-661/2008

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Smalakienės, Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,
dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos paštas“ atstovams Ievai Puodžiūtei ir advokatui Gyčiui Mikelioniui,
atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovui Elonui Šatui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Biznio mašinų kompanija“ atstovui advokatui Justui Vyliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos paštas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau - Konkurencijos taryba), trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Biznio mašinų kompanijai“ dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Pareiškėjas skundžia atsakovo 2007-09-27 nutarimą Nr. 2S-20 „Dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“, kuriuo akcinė bendrovė Lietuvos paštas buvo pripažinta piktnaudžiavusi dominuojančia padėtimi ir už šį pažeidimą jai buvo paskirta 80000 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 3-8).
Nesutinka su atsakovo priimtu nutarimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių ir / ar tinkamai jų neįvertinus.
Dėl Konkurencijos tarybos papildomame tyrime nustatytų aplinkybių pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2007-06-14 pateiktos tyrimo išvados yra neišsamios, padarytos visapusiškai neišnagrinėjus visų aplinkybių ir galimų variantų. Paaiškino, kad į pareiškėjų pateiktą pastabas taryba neatsižvelgė ir nepagrįsta nustatė, kad pašto ir pasiuntinių paslaugos negali būti pakeičiamos viena kita, nors faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „BMK“ pristato UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas naudodamasi UAB „Vilniaus kurjeris“ teikiamomis pasiuntinių paslaugomis ir šią išvadą paneigia.
Padariusi tik prielaidomis paremtą išvadą dėl to, kad pašto ir pasiuntinių paslaugos negali būti pakeičiamomis prekėmis, Konkurencijos taryba padarė nepagrįstas išvadas dėl rezervuotųjų pašto paslaugų ir jų tarifų taikymo. Tačiau nepaisant ankstesnės išvados ir laikant, kad vokų pristatymas įmanomas tik teikiant rezervuotąsias pašto paslaugas, Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad nė vienas konkurso dalyvių nepasiūlė 3 kartus didesnės vokų pristatymo kainos, kaip tai buvo numatyta LR Pašto įstatymo 9 str., todėl konstatuotina, kad arba kiti konkurso dalyviai patys pažeidė LR Pašto ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, arba tai nėra universalioji rezervuotoji pašto paslauga. Ši aplinkybė visapusiškai taip pat nebuvo ištirta ir tinkamai įvertinta.
Tyrimo išvadose ir Nutarime taip pat nurodoma, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ pažeidė pasiuntinių paslaugų teikimo reikalavimus ir už tai šiai bendrovei buvo paskirta bauda, tačiau tai yra visiškai nesusiję su tariamu Lietuvos pašto pažeidimu, todėl ši aplinkybė tyrimo išvadoms turėjo būti visiškai nesvarbi, nes AB „Lietuvos paštas“ neatsako už trečiųjų asmenų veikas ir/ar įsipareigojimus. Be to, tyrimo išvadose remiamasi teoriniu UAB „BMK“ siūlytinu vokų pristatymo įkainiu - 0,58 Lt/vnt, nors faktiškai UAB „BMK“ pasiūlyta vokų pristatymo kaina buvo 0,22 Lt/vnt. ir klaidingai nurodoma, kad kompleksinės paslaugos AB „Lietuvos paštas“ konkurso pasiūlymas buvo patrauklesnis nei kitų ūkio subjektų dalyvavusių šiame konkurse Pažymėjo, kad Konkurencijos tarybai 0,55 Lt yra patrauklesnė pirkimo kaina nei 0,40 Lt., konkursą laimėjo ta pati UAB „BMK“, pasiūliusi mažiausią paslaugos kainą.
Atsižvelgiant į tai, kad remiamasi klaidingais duomenimis, Nutarime daromos neteisingos išvados. Nurodė, kad LR Konkurencijos įstatymo 43 str. imperatyviai įpareigoja Konkurencijos tarybą svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo nuobaudos net jei ir nėra tokio prašymo, tačiau nesvarsčiusi šios sąlygos dėl atleidimo nuo nuobaudos, paskirdama 80 000 Lt baudą, pažeidė šias įstatymo nuostatas.
Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti (b.l 66-69).
Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (Z). /. 25-30)
Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nurodė, kad dėl pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų kokybinių skirtumų šios paslaugos nėra tarpusavyje pakeičiamos, todėl negali būti priskiriamos tai pačiai prekės (paslaugų) rinkai. Nustatinėdama atitinkamą paslaugų rinką, Konkurencijos taryba vertino keletą kriterijų. Šiuo nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę turėjo teisinio pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų reguliavimo skirtumai, šių dviejų paslaugų savybės bei jų teikimo sąlygos yra skirtingos. Pažymėjo, kad minimalus skirtumas, kuris skiria pašto ir pasiuntinių paslaugas, yra pašto siuntos įteikimas asmeniškai per pasiuntinį, o pašto paslaugų atveju - pašto siuntos įdėjimas į gaunamųjų laiškų dėžutes, t. y. pasiuntinių paslaugos teikia didesnę garantiją dėl pašto siuntos pristatymo. Tokios papildomos paslaugos, kurios siejamos su pasiuntinių paslaugomis, taip pat paslaugoms suteikia ir papildomą pridėtinę vertę, už kurią paprastai siuntėjas yra pasiruošęs sumokėti ir atitinkamai didesnę kainą.
Remiasi Europos Komisijos praktika, kuri patvirtina skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytą pasiuntinių paslaugų ir pašto paslaugų kaip nesudarančių vienos atitinkamos rinkos vertinimą. Nurodė, kad vartotojų apsisprendimas, kurias paslaugas pasirinkti, priklauso nuo konkrečių jų poreikių konkrečiais atvejais. Taigi pasiuntinių paslaugos ir pašto paslaugos pagal savo savybes paslaugų vartotojų požiūriu vertintinos kaip skirtingos paslaugos, todėl tarpusavyje nekonkuruoja ir nepriskirtinos tai pačiai paslaugų rinkai, pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų tarpusavio pakeičiamumas negalimas ir atsižvelgiant į šių paslaugų kainų skirtumą. Nagrinėjant pasiuntinių ir pašto paslaugų pakeičiamumą, vertintinas paslaugų pakeičiamumas ir iš paslaugų teikėjų pusės, t. y. ūkio subjektų galimybes teikiant vienas iš šių paslaugų pradėti teikti ir kitas. Atsižvelgiant į Pašto įstatymo 2 straipsnio 20, 22 ir 23 punktų, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 9 str., nuostatas darytina išvada, kad pašto paslaugos teikimas nėra visiškai liberalizuotas lyginant su pasiuntinių paslaugomis, todėl kiti ūkio subjektai, net ir turėdami leidimą teikti pašto paslaugas, niekaip negalėtų pašto paslaugų rinkoje veikti vienodomis sąlygomis kaip ir AB „Lietuvos paštas“, kuriam įstatymu yra suteiktos privilegijos.
Vertintina kaip pasireiškia konkrečių paslaugų teikimas, o ne tai, kaip jas teikiantis ūkio subjektas įvardina. Konkurencijos taryboje tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ pašto siuntų pristatymą vykdė ne sąskaitas įteikdama asmeniškai per pasiuntinius, o sąskaitas įmesdama į laiškų dėžutes, kas faktiškai pagal požymius atitiko pašto paslaugas.
Atsakovo teigimu, skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime yra pagrįstai nustatyta, jog pasiuntinių paslaugos ir pašto paslaugos nėra tarpusavyje pakeičiamos dėl skirtingų savo savybių, todėl nenagrinėtinos kaip priklausančio tai pačiai atitinkamai paslaugų rinkai ir pagrįstai vertino AB „Lietuvos paštas“ padėtį ne bendroje pasiuntinių ir pašto paslaugų rinkoje, o pašto siuntų pristatymo - paslaugų, rezervuotų AB „Lietuvos paštas“, rinkoje bei sąskaitų spausdinimo ir vokavimo rinkoje. Siekiant įvertinti realią situaciją ir įvertinti AB Lietuvos paštas veiksmus, tyrimo Konkurencijos taryboje metu buvo pasiremta tais sąskaitų, kaip siuntų, kurių pristatymas adresatams patenka į rezervuotųjų pašto paslaugų sritį, pristatymo tarifais, kuriuos kitoms viešajai pirkime dalyvavusioms įmonėms, būtų turėjusi nustatyti pati AB „Lietuvos paštas“. Vadovaudamasi nustatytais tarifais Konkurencijos taryba nustatė, kad AB „Lietuvos paštas“ už sąskaitų pristatymą pasiūlė žymiai (apie 1,5 karto) mažesnę kainą, nei, kad būtų gal pasiūlyti kitos viešajame pirkime dalyvavusios įmonės. Pažymėjo, kad 3 kartus didesnę kainą už sąskaitų pristatymą būtų galėjusi pateikti tik ta įmonė, kuri nesinaudotų AB „Lietuvos paštas“ teikiamomis rezervuotomis siuntų pristatymo paslaugomis, o pasirinktų kito pašto paslaugų tiekėjo siuntų pristatymo paslaugas. Todėl pagrįstai atsakovas nagrinėjo tuos tarifus, kuriuos už sąskaitų pristatymą adresatams AB „Lietuvos paštas“ būtų pasiūliusi viešame pirkime dalyvavusioms įmonėms ir padarė pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 9 str.
Atsakovo teigimu, AB „Lietuvos paštas“ neatitinka Konkurencijos įstatymo 43 str. 2 d. numatytų atleidimo nuo baudos sąlygų, todėl pagrįstai Konkurencijos taryba AB „Lietuvos paštas“ skyrė baudą už Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimą, o šiame įstatyme numatyta atleidimo nuo baudos mechanizmas praktiškai netaikomas.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti (b.l. 66-68).
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Biznio mašinų kompanija“ teismui nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo poziciją ir prašė skundą atmesti (b.l. 69).
Skundas atmestinas
Byloje nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2006 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 2S-1 pripažino, kad AB Lietuvos paštas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje siekdama įtvirtinti savo padėtį bei išstumti savo konkurentus iš kitos susijusios sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos. Konkurencijos taryba nurodė, kad toks AB Lietuvos paštas elgesys galėjo paveikti konkurenciją sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje ir atimti kitiems UAB „Vilniaus energija“ vykdytame viešajame paslaugų pirkime dalyvavusiems ūkio subjektams galimybę jį laimėti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau - Pašto įstatymas) reikalavimų (administracinė byla Nr. I-1174-10/2006, T. I, b.l. 15).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A2-2207/2006 2006 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Konkurencijos tarybos 2006 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 2S-1 panaikinti ir perduoti ginčą nagrinėti iš naujo Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Teismas nurodė, kad tyrimas turi būti papildytas galimybės UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas pristatyti kitais būdais (ne paštu) įvertinimu (administracinė byla Nr. 1-1174-10/2006, T. II, b.l. 64). Konkurencijos taryba atlikusi papildomą tyrimą 2007 m. vasario 8 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-8 dėl AB Lietuvos paštas veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams atnaujinimo (Tarybos b.l. T III., b.l. 1).
Taryba atlikusi papildomą tyrimą 2007 m. rugsėjo 27 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 2S-20, kuriuo buvo pripažinta, kad AB Lietuvos paštas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, bei paskyrė 80000 Lt baudą (b.l. 31).
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2004 m. birželio - liepos mėnesiais rinko ir nagrinėjo pasiūlymus sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugų pirkimui skelbiamų supaprastintų derybų būdu (toliau -viešasis pirkimas). Pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktas sąlygas vieno užsakymo per mėnesį sąskaitų kiekis buvo numatomas 210 000 vienetų, paslaugų teikėjas turėjo atlikti vieno A4 formato lapo spausdinimą, F-3 pateiktos lentelės, kurioje išvardintos paslaugos, kurių kainas turėjo įvardinti pasiūlymus teikiantys ūkio subjektai, 6 eilutėje, sąskaitų pristatymas turėjo būti vykdomas paprastu paštu arba registruotu paštu. Viešojo pirkimo procedūros metu savo pasiūlymus UAB „Vilniaus energija“ pateikė trys ūkio subjektai: UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“, UAB „Biznio mašinų kompanija“ ir AB Lietuvos paštas. Atsižvelgiant į vykdyto viešojo pirkimo sąlygas nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos su voku svoris neviršija 20 gramų (administracinė byla Nr. 1-1174-10/2006, T. L, b.l. 19-150).
UAB „Vilniaus energija“ viešojo pirkimo procedūrą laimėjusi UAB „Biznio mašinų kompanija“ pati nevykdė sąskaitų pristatymo adresatams, o, atsižvelgdama į numatytą galimybę vokų pristatymą adresatams organizuoti per trečiuosius asmenis, pasirinko UAB „Vilniaus kurjeris“ teikiamas siuntų pristatymo paslaugas. Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktais duomenimis, UAB „Vilniaus kurjeris“ tirtu laikotarpiu turėjo teisę teikti pasiuntinių paslaugas, tačiau neturėjo leidimo teikti universaliųjų pašto paslaugų. UAB „Biznio mašinų kompanija“ pasiūlyme pateiktą žemiausią pasiūlymo kainą iš esmės lėmė UAB „Vilniaus kurjeris“ paslaugos, teiktos pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad dominuojanti padėtis - vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriamą su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.
Nustatant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apibrėžti atitinkamą rinką. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis atitinkama rinka suprantama, kaip visuma prekių ar paslaugų, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas vienos kitoms pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, tam tikroje teritorijoje, kurioje visi ūkio subjektai, teikiantys šias paslaugas ar prekes, susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.'
Tyrimo metu Taryba pagrįstai nagrinėjo dvi tarpusavyje susijusias paslaugas - sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugos, bei sąskaitų pristatymo paslaugos. Pirmiausia nagrinėtinos būtent sąskaitų kaip pašto siuntų pristatymo paslaugos. Tyrimo metu nustatyta, kad pašto siuntos gali būti pristatytos dviem būdais - teikiant pašto paslaugas arba teikiant pasiuntinių paslaugas. Šiuo atveju būtina aptarti šių paslaugų pakeičiamumo galimybę atsižvelgiant tiek į šių paslaugų pobūdį, tiek į UAB „Vilniaus energija“ vykdyto viešojo pirkimo sąlygas.
Sąskaitų ar kitų pašto siuntų pristatymo paslaugas reglamentuoja Pašto įstatymas. Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas nustatyta, kad pašto siuntas galima pristatyti dviem būdais - naudojantis pasiuntinių paslaugomis arba naudojantis pašto paslaugomis. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pasiuntinių paslaugas ūkio subjektai gali teikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, kai nustatyta tvarka praneša apie tai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau - Ryšių reguliavimo tarnyba). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, ūkio subjektai teikti pašto paslaugas turi teisę tik turėdami nustatyta tvarka Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą. Pagal šios tarnybos pateiktą informaciją nustatyta, kad pašto paslaugas galėjo teikti ne tik AB Lietuvos paštas, bet ir kiti ūkio subjektai, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu AB Lietuvos paštas buvo vienintelis ūkio subjektas, teikiantis universaliąsias pašto paslaugas, o taip pat ir vienintelis rezervuotųjų pašto paslaugų teikėjas pagal Pašto įstatymą.
Pašto įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad pašto paslaugos - pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas. Šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad pašto paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, apie tai praneša gavėjui. Tuo tarpu pagal Pašto įstatymo 2 straipsnio 8 punktą bei 7 straipsnio 9 punktą, pasiuntinių paslaugos yra pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas: surinkti pašto siuntas iš siuntėjų, garantuoti pašto siuntų pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybę stebėti pašto siuntos pristatymą. Taigi, pagal įstatyme nustatytas šių paslaugų savybes, galima daryti išvadą, kad skirtumas, kuris skiria pašto ir pasiuntinių paslaugas, yra pašto siuntos įteikimas asmeniškai per pasiuntinį, o pašto paslaugų atveju - pašto siuntos įdėjimas į gaunamųjų laiškų dėžutes, t.y. pasiuntinių paslaugos teikia didesnę garantiją dėl pašto siuntos pristatymo. Tokios papildomos paslaugos, kurios siejamos su pasiuntinių paslaugomis, taip pat paslaugoms suteikia ir papildomą pridėtinę vertę, „už kurią paprastai siuntėjas yra pasiruošęs sumokėti ir atitinkamai didesnę kainą.
Tokį pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų atskyrimą patvirtina ir Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau - EB sutartis) nuostatų, kurios įtvirtina konkurencijos taisykles, taikymo praktika. Europos Komisijos 1990 m. rugpjūčio 1 d. sprendime taip pat įvardintos papildomos savybės, kuriomis pasižymi pasiuntinių paslaugos (kurjerių, greitojo pašto paslaugos), tokios kaip ir nurodytos jau minėtose Pašto įstatymo nuostatose, ir pabrėžta, kad pagrindinis skirtumas tarp paprasto pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų yra papildoma vertė, kuri suteikiama siuntų pristatymui. Analogiškos nuomonės Europos Komisija laikėsi ir 1989 m. gruodžio 20 d. sprendime. Tokia Europos Komisijos praktika tik patvirtina skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytą pasiuntinių paslaugų ir pašto paslaugų kaip nesudarančių vienos atitinkamos rinkos vertinimą.
Byloje esanti tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugos yra savarankiškos paslaugos nuo pašto (įskaitant ir rezervuotąsias pašto paslaugas) paslaugų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į ūkio subjektų galimybes užsiimti sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugomis. Kaip nustatyta tyrimo metu, norint teikti tokias paslaugas nėra būtina turėti jokių specialių leidimų, tik tam tikrą specialią techniką bei atitinkamas galimybes. Jokie teisės aktai taip pat nenumato ir jokių specialių reikalavimų ūkio subjektams, kurie užsiima sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugų teikimu. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog sąskaitų spausdinimo ir vokavimo paslaugos yra atskira atitinkama prekės (paslaugų) rinka. Su tokiu atitinkamos rinkos apibrėžimu sutinka ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A2-2207/2006 konstatavęs, kad dėl to, jog sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir dėjimo į vokus paslaugas gali teikti įmonės, turinčios atitinkamą įrangą, teisės aktai nenustato jokių specialių reikalavimų šias paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, todėl šios paslaugos sudaro atskirą rinką. Toks vertinimas paneigia galimybę sąskaitų spausdinimą, vokavimą ir pristatymą adresatams vertinti kaip kompleksinę paslaugą, kuri sudaro vieną informacijos parengimo ir pristatymo rinką.
Nagrinėjant pasiuntinių ir pašto paslaugų pakeičiamumą, galima atsižvelgti ir į šių paslaugų pakeičiamumą iš paslaugų teikėjų pusės, t. y. ūkio subjektų galimybes teikiant vienas iš šių paslaugų pradėti teikti ir kitas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgė į tai, kad AB Lietuvos paštas gali teikti tiek pašto, tiek pasiuntinių paslaugas, todėl, pareiškėjo nuomone, jau vien tai gali įrodyti, jog šios paslaugos yra pakeičiamos. Šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei nurodyta skundžiamame nutarime, kaip jau minėta, ūkio subjektai turi teisę teikti pasiuntinių paslaugas be jokio išankstinio leidimo, tik informavus apie tai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Tuo tarpu teikti pašto paslaugas galima tik turint atitinkama tvarka išduotą leidimą. Tokia leidimų tvarka sietina su pareiga garantuoti nenutrūkstamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamas pašto paslaugas, kurias įgaliotas teikti tik AB Lietuvos paštas kaip universaliųjų paslaugų tiekėjas. Tam, kad būtų užtikrintas universaliųjų paslaugų tiekimas, yra atskirta pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir kainų ribų ir kurios yra rezervuotos AB Lietuvos paštas (Pašto įstatymo 2 straipsnio 20, 22 ir 23 punktai). Rezervuotųjų pašto paslaugų svorio ir kainų limitai yra reglamentuoti Pašto įstatymo 9 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog tirtuoju laikotarpiu (2004 m. birželio — liepos mėn.) AB Lietuvos paštas buvo rezervuotas siuntų, kurių svorio riba iki 100 gramų, surinkimas, paskirstymas, vežimas, pristatymas bei įteikimas. Kiti pašto paslaugų tiekėjai privalėjo analogiškas paslaugas teikti, taikydami ne mažesnį kaip 3 kartus didesnį tarifą, negu buvo nustatytas AB Lietuvos paštas tarifas.
Atsižvelgiant į minėtas Pašto įstatymo nuostatas Taryba padarė pagrįstą išvadą, kad pašto paslaugos teikimas nėra visiškai liberalizuotas lyginant su pasiuntinių paslaugomis. Taigi kiti ūkio subjektai, net ir turėdami leidimą teikti pašto paslaugas, niekaip negalėtų pašto paslaugų rinkoje veikti vienodomis sąlygomis kaip ir AB Lietuvos paštas, kuriam įstatymu yra suteiktos privilegijos. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentas, jog AB Lietuvos paštas turi teisę teikti tiek pasiuntinių, tiek pašto paslaugas, nepatvirtina, kad šios paslaugos yra pakeičiamos ir paslaugų tiekėjų požiūriu, taigi ir nepaneigia Konkurencijos tarybos išvados, kad šios paslaugos nėra pakeičiamos. Europos Komisija yra nurodžiusi, jog tai, kad ūkio subjektai teikia abejas šias paslaugas, tokiu atveju nėra svarbu ir nerodo, kad paslaugos priklauso vienai atitinkamai rinkai.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių yra atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad pašto pasiuntinių paslaugų pakeičiamumą rodo aplinkybė, jog UAB „Vilniaus energija“ vykdytą viešą pirkimą laimėjo UAB „Biznio mašinų kompanija“, kuri sąskaitas įteikinėjo naudodamasi UAB „Vilniaus kurjeris“ paslaugomis, kuri, pareiškėjo nuomone, teikė pasiuntinių paslaugas.
Šioje vietoje svarbu tai, kaip pasireiškia konkrečių paslaugų teikimas, o ne tai, kaip jas teikiantis ūkio subjektas jas įvardina. Tyrimo Konkurencijos taryboje metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ pašto siuntų pristatymą vykdė ne sąskaitas įteikdama asmeniškai per pasiuntinius, o sąskaitas įmesdama į laiškų dėžutes, kas faktiškai pagal požymius atitiko pašto paslaugas. Taigi ši aplinkybė nepaneigia Konkurencijos tarybos išvados dėl paslaugų nepakeičiamumo, bei patvirtina tai, kad, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, didelį kiekį sąskaitų pristatyti adresatams per sąlyginai trumpą laiką dėl pasiuntinių paslaugų didesnių laiko sąnaudų vienos sąskaitos pristatymui būtų praktiškai neįmanoma.
Taryba siekdama įvertinti realią situaciją ir tokiu būdu įvertinti AB Lietuvos paštas veiksmus, tyrimo taryboje metu rėmėsi tais sąskaitų, kaip siuntų, kurių pristatymas adresatams patenka į rezervuotųjų pašto paslaugų sritį, pristatymo tarifais, kuriuos kitoms viešajai pirkime dalyvavusioms įmonėms, vadovaudamasi generalinio direktoriaus 2002 m. liepos 15 įsakymu Nr. 1-165 ir 2002 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1-2009, būtų turėjusi nustatyti pati AB Lietuvos paštas. Vadovaudamasi šiais tarifais Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, kad AB Lietuvos paštas už sąskaitų pristatymą pasiūlė žymiai mažesnę (apie 1,5 karto) kainą, nei kad būtų galėjusios pasiūlyti kitos viešajame pirkime dalyvavusios įmonės.
Teismas konstatuoja, kad AB Lietuvos paštas, pasinaudodama savo išskirtine padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, bei žinodama, kokius sąskaitų vokuose pristatymo paslaugų įkainius turės įskaičiuoti į savo pasiūlymus viešojo pirkimo procedūroje dalyvavę AB Lietuvos paštas konkurentai sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje, bei pateikdama žymiai mažesnį sąskaitų pristatymo paslaugų įkainį, negu galėjo tokias paslaugas iš AB Lietuvos paštas nupirkti kiti pasiūlymus pateikę ūkio subjektai (UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ ir UAB „Biznio mašinų kompanija“), piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje ir siekė įtvirtinti savo padėtį bei išstumti konkurentus iš su minėta rinka glaudžiai susijusios sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos. Tokie AB Lietuvos paštas veiksmai galėjo paveikti konkurenciją sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkoje ir atimti kitų ūkio subjektų, pateikusių pasiūlymus UAB „Vilniaus energija“ vykdytoje viešojo pirkimo procedūroje, galimybę sudaryti paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“, nepažeidžiant Pašto įstatymo reikalavimų.
Už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 41 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintų Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, gali skirti ūkio subjektui baudą iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Konkurencijos taryba 2006 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 2S-1 skyrė AB Lietuvos paštas baudą atsižvelgdama į AB Lietuvos paštas bendrąsias metines pajamas 2004 m. Nustatydama skiriamos baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra vienas iš pavojingiausių konkurencijos teisės normų pažeidimų, AB Lietuvos paštas tirtuoju laikotarpiu turėjo išskirtinę padėtį rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje ir savo veiksmais siekė išplėsti įtaką ir į kitą glaudžiai su, šią rinka susijusią rinką.
Taryba pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pažeidimas įvykdytas lokalinėje rinkoje, bei į tai, kad dėl įvykdyto Konkurencijos įstatymo pažeidimo AB Lietuvos paštas neteisėtų pajamų negavo. Įvertinus šias aplinkybes, buvo nustatytas 80 000 Lt baudos už pažeidimo pavojingumą dydis. AB Lietuvos paštas atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pažeidimas nebuvo tęstinis, todėl nebuvo taikomas baudos padidinimas atsižvelgus į pažeidimo trukmę.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjo AB „Lietuvos Paštas“ skundą atmesti kaip nepagrįsta, Konkurencijos tarybos 2007-09-27 nutarimą Nr. 2S-20 palikti nepakeistą
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Kolegijos pirmininkas
Alvydas Barkauskas
Teisėjai
Irena Paulauskienė
Egidija Smalakienė