Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, atsakovo atstovams Jolantai Stadalnikaitei ir Elonui Šatui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Uždarosios akcinės bendrovės „RSS Motors“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „RSS Motors“, dėl nutarimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

pareiškėjas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2007 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-14. (b.l. 3-8)

 Pareiškėjas nurodė, kad VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui yra pavesta administruoti ir valdyti šio oro uosto infrastruktūrą, taip pat koordinuoti ir kontroliuoti įvairių minėtame oro uosto veikiančių įmonių veiklą, užtikrinti aviacijos saugumą. Pareiškėjo reikalavimas pateikti UAB „RSS Motors“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis dėl reaktyvinių degalų tiekimo ir buvo valstybinės įmonės kontrolės išraiška, sąlygota objektyvių priežasčių, viena kurių – siekis užtikrinti skrydžio saugos reikalavimus. Vadovaujantis Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 412-3, aviaciniai degalai turi būti tiekiami pagal sudarytas sutartis, kuriose numatoma atsakomybė dėl kuro kokybės užtikrinimo. Reikalavimą UAB „RSS Motors“ pateikti sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis dėl reaktyvinių degalų tiekimo pareiškėjas kildina iš minėtos programos, jos esmės ir prasmės. Teigia, kad LR konkurencijos tarybos motyvas, kad VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto reikalavimas, jog UAB „RSS Motors“ pateiktų sutartis su klientais, mažina pastarosios bendrovės konkurencingumą – tėra subjektyvi prielaida, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Be to, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir jos nustatymas yra siejami su tam tikromis pasekmėmis. Šį savo teiginį pareiškėjas pagrindžia Europos Teisingumo Teismo byla Hoffman – La Roche Nr. 86/76.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas laikinai atsisakė suteikti UAB „RSS Motors“ vietą antram degalų užpylimo automobiliui, kadangi nebuvo įrengta reikalinga priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkanti degalų pylimo automobilių stovėjimo aikštelė, todėl UAB „RSS Motors“ suteikimas teisės laikyti savo antrą degalų pylimo automobilį, vietoje, būtų sąlygojęs imperatyvių aviacijos saugumo taisyklių ir viešųjų interesų pažeidimą, t. y. reikštų ženklų išėjimą už VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto interesų ribų. Be to, atsakovas skundžiamame nutarime visiškai neįvertino pareiškėjo 2006 m. lapkričio 15 d. rašto, adresuoto UAB „RSS Motors“, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad dviejų reaktyvinių degalų užpylėjų laikymui Vilniaus oro uoste būtina išnuomoti žemės sklypą ir pagal reikalavimus įrengti tų automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat atsakovas neįvertino ir to fakto, kad pareiškėjas nesiekė konkurencijos tikslais riboti UAB „RSS Motors“ teisės vykdyti ūkinę – komercinę veiklą.

Paaiškino, kad atsakovas netinkamai taikė baudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė 50 000 Lt baudą. Atsakovas nepagrindė kokiais kriterijais vadovaudamasis skyrė baudą, nevertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesvarstė ar nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo baudos. Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudos mokėjimo, o Konkurencijos tarybos siūlymas LR susisiekimo ministerijai imtis priemonių dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto teikiamų valdymo ir organizavimo paslaugų atskyrimo nuo kitos komercinės veiklos nėra būtinas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas iš trečiųjų asmenų pareikalavo pateikti sutartis, kuriose yra nurodyta, kam jie teikia aviacinį kurą. Dėl šio veiksmo atsakovas pripažino, kad oro uostas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Svarbi yra šio reikalavimo įtaka tretiesiems asmenims konkurencijos atžvilgiu. Jokių faktų atsakovas nenustatė, kad buvo padaryta žala. Oro uostas gali kontroliuoti stovėjimų sistemą ir leidimus, todėl leidimas antram automobiliui nebuvo duotas esant objektyviai situacijai. Objektyviai dėl to, kad tuo metu antra vieta nebuvo paruošta degalams užpilti ir juos laikyti. 2007 m. sausio 16 d. antra vieta buvo suteikta. Per tą laiką vieta buvo tinkamai parengta, tačiau į tai Konkurencijos taryba neatsižvelgė ir paskyrė nuobaudą.

Atsakovas Konkurencijos taryba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad LR Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis numato, jog draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Vienas iš atvejų, kada yra pripažįstamas šio straipsnio pažeidimas yra „esminių išteklių“ valdytojo piktnaudžiavimas užimama dominuojančia padėtimi. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas yra esminių išteklių valdytojas, be kurio valdomų išteklių UAB „RSS Motors“ neturi galimybės veikti rinkoje, t. y. teikti orlaiviams reaktyvinių degalų. Taikant „esminių išteklių“ doktriną pripažįstama, kad esminių išteklių valdytojo veiksmai gali būti objektyviai pateisinami, tuomet tai nebūtų laikoma piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Tačiau pareiškėjo reikalavimas UAB „RSS Motors“ pateikti sutartis su klientais nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, todėl pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas nepaaiškino, kaip sutarčių peržiūrėjimas galėtų užtikrinti didesnį aviacijos saugumą aptariamu atveju.

Nurodė, kad atsakydamas į UAB „RSS Motors“ prašymą suteikti leidimą įsigytam antram degalų pylimo automobiliui, pareiškėjas 2006 m. spalio 9 d. rašte teigė, kad oro uosto administracijos nuomone, antras degalų pylimo automobilis bendrovei „RSS Motors“ nebūtinas. Šią nuomonę pareiškėjas grindė nedideliu vidutiniu UAB „RSS Motors“ užpilamų į orlaivius degalų kiekiu per dieną. Atsakovas mano, kad iš tokių argumentų matyti, kad pareiškėjas atsisakydamas suteikti vietą degalų pylimo automobiliui grindžia subjektyviu UAB „RSS Motors“ veiklos apimties vertinimu ir nenori suteikti šiai bendrovei galimybės efektyviau ir aktyviau veikti reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje. Pažymėjo, kad nustatyta, jog aviakompanija UAB „Aurela“ derėjosi dėl degalų tiekimo su UAB „RSS Motos“, bet paaiškėjus, jog pastaroji bendrovė naudoja tik vieną autocisterną degalų tiekimui, buvo suabejota šios bendrovės galimybėmis užtikrinti nepertraukiamą ir savalaikį degalų tiekimą. Dėl šios priežasties derybos su UAB „RSS Motors“ buvo sustabdytos. Atsakovo manymu, ši informacija įrodo, kad pareiškėjo atsisakymas suteikti leidimą antram UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliui neigiamai paveikė pastarosios bendrovės konkurencinę padėtį rinkoje ir neigiamai įtakojo šios bendrovės galimybes konkuruoti su kitu degalų tiekėju – VĮ Tarptautiniu Vilniaus oro uostu. Atleidimas nuo baudos taikomas tik esant visoms Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nutraukė tik vieną iš konkurenciją ribojančių veiksmų, kurių pagrindu jam buvo paskirta bauda – leido UAB „RSS Motors“ laikyti tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje du degalų pylimo automobilius. Tačiau pareiškėjas iki šiol nesutinka su Konkurencijos tarybos išvadomis dėl reikalavimo pateikti sutartis neteisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos. Pareiškėjui paskirta bauda sudarė tik apie 0,043 procento nuo jo 2006 metų bendrųjų metinių pajamų.

Atsakovo atstovai nagrinėjant bylą teisme paaiškino, kad dėl degalų pylimo vietos, argumentacija yra nenuosekli ir kinta, buvo atsisakyta suteikti vietą, tai parodo, kad yra dominuojančio ūkio subjekto argumentas. Tokie veiksmai yra bandymas reguliuoti kito subjekto veiklą. Sutartis dėl vietos buvo pateikta tyrimo metu, o ne prieš tyrimą. Tokiu savo elgesiu oro uostas parodo, kad jis sutinka, kad buvo padarytas pažeidimas. Kuo didesnė pažeidimo trukmė, tuo didesnė bauda, šiuo atveju trukmė buvo trumpa, todėl ir bauda buvo nedidelė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „RSS Motors“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jam galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta įstatyme. Pabrėžė, kad Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje ne tik kad nėra numatyta pareiškėjo teisė reikalauti iš aviacinio kuro tiekėjų pateikti su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, bet ir apskritai nėra jokios konkrečios nuostatos, kurios pagrindu būtų pateisinamas kurio nors viešojo administravimo subjekto reikalavimas tokias sutartis pateikti. Pareiškėjo įgaliojimai koordinuoti ir kontroliuoti oro uoste veikiančių įmonių veiklą nėra neriboti, kadangi jie pareiškėjui yra suteikti siekiant tam tikrų tikslų, iš kurių pagrindinis yra susijęs su aviacijos saugumu. Todėl pareiškėjas gali naudotis savo teise koordinuoti ir kontroliuoti oro uoste veikiančių įmonių veiklą tik tiek, kiek tai yra būtina minėtiems tikslams pasiekti, kitaip tariant, turi būti taikomas proporcingumo principas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo objektyvios būtinybės reikalauti iš UAB „RSS Motors“ pateikti sutartis su klientais dėl aviacinio kuro tiekimo. Pareiškėjas reikalaudamas pateikti sutartis su klientais siekė riboti konkurenciją reaktyvinių degalų tiekimo rinkoje tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Dominuojančią padėtį užimančio ūkio subjekto veiksmai gali būti pripažinti piktnaudžiavimu, taigi ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu, nepriklausomai nuo atitinkamų pasekmių atsiradimo. Dėl pareiškėjo atsisakymo suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti UAB „RSS Motors“ iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip ir atsakovas savo atsiliepime į skundą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygų tinkamai neįvykdė, t. y. nepateikė draudžiamų veiksmų nutraukimo įrodymų iki tyrimo pabaigos, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo baudos. Konkurencijos tarybos siūlymas LR susisiekimo ministerijai imtis priemonių dėl pareiškėjo teikiamų valdymo ir organizavimo paslaugų atskyrimo nuo kitos komercinės veiklos yra objektyviai būtinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skundą tenkino iš dalies – pakeitė Konkurencijos tarybos 2007 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-14, kuriuo VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui paskirta 50000 Lt piniginė bauda, ir VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui paskyrė 25000 Lt piniginę baudą.

Teismas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis numato, kad dominuojanti padėtis - vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės d. 17 nutarimas Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ nustatyta, kad ūkio subjekto galimybė daryti vienpusę lemiamą įtaką labai priklauso nuo jo dalies atitinkamoje rinkoje. Vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.

Teismas nustatė, kad VĮ Vilniaus oro uosto įstatų 8 punktas suteikia šiai įmonei išimtinę teisę teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Tarptautinį Vilniaus oro uostą, ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus, t. y. vykdyti valdymo ir organizavimo paslaugas, teisinio statuso pagrindu ši įmonė laikytina užimančia dominuojančią padėtį valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje. (b.l.21-27)

Veikdamas valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje, VĮ Vilniaus oro uostas konkuruoja su UAB „RSS Motors“ orlaivių aprūpinimo reaktyviniais degalais Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje.

Pareiškėjas aukščiau išdėstytų faktų – dėl dominuojančios padėties bei konkuravimo su UAB „RSS Motors“ neginčija, tačiau skunde nesutinka su konkurencijos tarybos skundžiamo nutarimo nuostata, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalavo iš UAB „RSS Motors“ pateikti sutartis dėl aviacinio kuro tiekimo, sudarytas su trečiaisiais asmenimis bei nurodo, kad tai darė vadovaudamasis Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programa, patvirtinta 2005 m. balandžio 18 d. vyriausybės nutarimu Nr. 412-3 „Dėl nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos“ (toliau Programa). (Konkurencijos tarybos bylos Nr. 06/07/2/1/04/03/070 3 tomas b.l. 3-17) bei vykdydamas oro uosto administravimo funkciją.

Pagal programos Bendrųjų nuostatų 4 dalį, saugumas yra priemonių, žmonių ir materialinių išteklių, skirtų civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtos veikos visuma. Saugumo priemonės – priemonės, kuriomis užkertama galimybė įsinešti draudžiamų daiktų ir panaudoti ginklus, sprogstamuosius įtaisus ar kitus pavojingus daiktus neteisėtai veikai vykdyti. Pareiškėjas kaip Programą įgyvendinantis subjektas pagal Programos 7 punktą atlieka eilę funkcijų, susijusių su aviacinio saugumo įgyvendinimu, tačiau teismas, išsamiai išanalizavęs Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatas, pareiškėjo argumentą, kad sutarčių peržiūrėjimas galimas esant objektyviam tikslui, jeigu tai galėtų padėti užtikrinti aviacijos saugos reikalavimus, - atmetė kaip nepagrįstą, nes nuoseklus šios programos tyrimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nacionalinės civilinės aviacijos saugumo klausimai bei oro uosto valdymo ir administravimo klausimai yra visiškai nesusiję su UAB „RSS Motors“ sudarytomis sutartimis su trečiaisiais asmenimis.

Teismas nurodė, kad 2004 m. spalio 26 d. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 4R-193 patvirtintų Oro uostų reikalavimų devintame skyriuje išsamiai išdėstyta, kaip yra užtikrinama degalų kokybė, tačiau nereglamentuotas šio užtikrinimo proceso ryšys su saugos reikalavimų įgyvendinimu, todėl šį pareiškėjo argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad VĮ Vilniaus oro uostas UAB „RSS Motors“ sutarčių su trečiaisiais asmenimis reikalavo nepagrįstai, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pagal Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, tarptautinį oro uostą valdanti valstybės įmonė oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas valdo visą Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūrą, atlieka valdymo ir organizavimo paslaugas joje bei užtikrina aviacijos saugumo taisyklių laikymąsi. UAB „RSS Motors“ 2006 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama suteikti nuolatinį leidimą darbui oro uosto teritorijoje naujai įsigytam antram degalų užpylimo automobiliui VOLVO FM9. VĮ Vilniaus oro uostas 2006 m. lapkričio 15 d. atsakyme Nr. 4R-1629 nurodė, kad UAB „RSS Motors“ eksploatuojamas reaktyvinių degalų užpylimo automobilis neturi įrangos prieškristalizaciniam skysčiui naudoti, o naujas įsigytas automobilis MB 2528 tą įrangą turi, pasiūlė jį po komisijos priėmimo eksploatacijai naudoti, o dabartinį reaktyvinių degalų užpylėją iš Vilniaus oro uosto pašalinti, nes dviejų reaktyvinių degalų užpylėjų laikymui Vilniaus oro uoste būtina išnuomoti žemės sklypą ir pagal reikalavimus įrengti tų automobilių stovėjimo aikštelę.

Pareiškėjas 2006 m. spalio 9 d. atsisakė suteikti UAB „RSS Motors“ vietą antram automobiliui, kadangi vidutinis UAB „RSS Motors“ užpilamų į orlaivius degalų kiekis sudaro 4.7 tonos per dieną, nėra išspręstas klausimas dėl pirmo UAB „RSS Motors“ priklausančio degalų pylimo automobilio apsaugos UAB „RSS Motors“ darbuotojų nedarbo metu, padidėtų automobilinių degalų įvežamas kiekis per kontrolės postus degalų užpylimo mašinoms, o tai tariamai nepageidautina aviacinio saugumo požiūriu. (Konkurencijos tarybos bylos Nr. 06/07/2/1/04/03/070 1 tomas b.l. 17)

Teismas įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų turinį, bei atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytus motyvus ir argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo atsisakymas suteikti UAB „RSS Motors“ vietą antram degalų užpylimo automobiliui laikytinas objektyviai pagrįstu ir sąlygotas civilinės aviacijos saugumo užtikrinimu, todėl pareiškėjas savo veiksmais Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl baudos skyrimo teismas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.

Teismas aplinkybę, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 16 d. sudarė sutartį Nr. 3F-12/07 su UAB „RSS Motors“, kuria pareiškėjas įsipareigojo leisti įvažiuoti į oro uosto teritoriją ir stovėti abiejų sutarties šalių suderintoje priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančioje vietoje dviems UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliams, pripažino pareiškėjo teisinę padėtį lengvinančia aplinkybe.

Teismas atsižvelgęs į tai, jog pripažino pareiškėjo atsisakymą suteikti UAB „RSS Motors“ vietą antram degalų užpylimo automobiliui laikytinas objektyviai pagrįstu ir konstatavo, kad šiais veiksmais pareiškėjas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų nepažeidė, Konkurencijos tarybos 2007 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 2S-14 paskirtą piniginę baudą sumažino iki 25000 Lt. Taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos siūlymas LR susisiekimo ministerijai imtis priemonių dėl pareiškėjo teikiamų valdymo ir organizavimo paslaugų atskyrimo nuo kitos komercinės veiklos nelaikytinas objektyviai būtinu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neargumentavo sprendimo sumažinti VĮ Tarptautiniam oro uostui pakirtą baudą tik nurodė, keletą byloje nustatytų aplinkybių, nepateikdamas jų konkretaus įvertinimo ir reikšmės sprendimo priėmimui. Teismas nurodė tik VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentus, kurie atitinkamais raštais buvo pateikti UAB „RSS Motors“, klaidingai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai išaiškino Konkurencijos įstatymo normas.

2. Teismo sprendime nurodomos tik nustatytos bylos aplinkybės ir daroma išvada, kad atsisakymas suteikti minėtą vietą buvo objektyviai pagrįstas. Sprendime neargumentuojama, kaip konkrečiai VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai buvo susiję su aviacinio saugumo užtikrinimu, nenurodo, kurie iš keleto skirtingų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateiktų pateisinimų laikytini objektyviais ir kodėl vieniems atsisakymo suteikti vietą antrajam degalų pylimo automobiliui argumentams turėtų būti teikiama pirmenybė kitų atžvilgiu.

3. Mano, kad pagal byloje esančius įrodymus atsisakymas suteikti vietą antrajam degalų pylimo automobiliui buvo visiškai nepateisinamas ir jokiu būdu neobjektyvus. Nuosekliai vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad UAB „RSS Motors“ kreipėsi į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl vietos ir visų reikalingų leidimų antrajam degalų pylimo automobiliui dar 2006 m. rugpjūčio 28 d. (tyrimo b. l. 11), pakartotinai buvo kreiptasi 2006 m. rugsėjo 25 d. (tyrimo b. 1. 16). 2006 m. spalio 9 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikė rašytinį atsisakymą, kuris aiškiai yra visiškai neobjektyvus ir nepagrįstas siekiu užtikrinti aviacinį saugumą, kadangi yra vertinamos UAB „RSS Motors“ veiklos apimtys, taip pat nurodoma, kad padidėjęs pervežamų degalų kiekis būtų nepageidautinas aviacinio saugumo požiūriu, tačiau šis argumentas yra visiškai nieko nepagrindžiamas. Be to, vėliau jis pačios VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo pripažintas negaliojančiu, leidus eksploatuoti antrąjį degalų užpylimo automobilį ir neįžvelgus dėl to jokio pavojaus saugumui. Šiame atsisakyme keliamas jau turimo ir eksploatuojamo automobilio apsaugos klausimas, tačiau nenurodoma, kad tai galėtų būtų susiję su aviacinio saugumo problemomis. Vėliau savo 2006 m. lapkričio 15 d. rašte VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikia jau kitus „objektyvius“ pateisinimus: būtina išnuomoti žemės sklypą degalų užpylėjų laikymui bei pagal reikalavimus įrengti tų automobilių stovėjimo aikštelę. Atsakovas mano, kas neišspręstas žemės sklypo nuomos klausimas visiškai neturėjo įtakos 2007 m. sausio 16 d. sutarties dėl vietos antrajam automobiliui suteikimo pasirašymui, taigi praėjus kuriam laikui ta pati aplinkybė nebesudarė jokių kliūčių UAB „RSS Motors“ pradėti eksploatuoti antrąjį automobilį. Be to, iš minėto 2006 m. lapkričio 15 d. rašto matyti, kad kalbant apie reikalingą automobilių stovėjimo aikštelę minimi abu automobiliai, taigi ir tuo metu naudotas automobilis, todėl akivaizdu, kad tie patys reikalingi darbai neužkirto kelio naudoti pirmąjį automobilį ir nesudarė jokių problemų aviacinio saugumo požiūriu.

4. Nurodė, kad, kad šiame rašte išryškėja dar vienas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bruožas, t. y. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas siūlo naudoti tik vieną (naująjį) degalų užpylimo automobilį, kadangi tuo metu eksploatuotas automobilis neturi įrangos prieškristalizaciniam skysčiui naudoti. Tuo tarpu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uosto teismo posėdžio metu pateiktame priešgaisrinės tarnybos viršininko tarnybiniame pranešime nurodoma, kad esamas kuro užpylimo automobilis atitinka priešgaisrines taisykles. Taigi, iš tokių aplinkybių aiškiai matyti, kad yra siekiama apriboti UAB „RSS Motors“ veiklos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste plėtrą.

5.Visi VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto nagrinėjamų veiksmų pateisinimai yra skirtingi ir iš esmės nesusiję su aviacinio saugumo užtikrinimu. Objektyvaus pateisinimo buvimas reikštų, kad egzistuoja aplinkybės, kurioms esant ūkio subjektas neturi galimybės pasielgti kitaip, tos aplinkybės nuo jo nepriklauso, jis negali jų kontroliuoti, pavyzdžiui, imperatyvios teisės normos numato atitinkamas pareigas oro uostų valdytojams ir kito ūkio subjekto reikalavimų vykdymas pažeistų tokias imperatyvias teisės aktų nuostatas. Be to, objektyvus pateisinimas dėl savo prigimties negali kisti, jeigu nekinta pati situacija, t. y. nuo pat atitinkamų aplinkybių susidarymo momento konkretus objektyvus pateisinimas egzistuoja arba ne. Todėl negalima situacija, kad nepasikeitus jokioms aplinkybėms galėtų kisti situacijos objektyvus vertinimas.

6. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai „teisinę padėtį“ lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad 2006 m. sausio 16 d. buvo sudaryta sutartis dėl dviejų degalų pylimo automobilių laikymo ir naudojimo. Pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnį bauda gali būti didinama arba mažinama, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tik tuomet, kai yra konstatuojamas Konkurencijos įstatymo pažeidimas ir reikia nustatyti konkretų baudos, skiriamos už tą pažeidimą, dydį. Taigi, situacija, kai pripažįstama, kad nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimo, tačiau vis tiek skiriama bauda, yra teisiškai negalima. Tuo tarpu remiantis sprendimu galima daryti išvadą kad nors atsisakymas suteikti vietą antrajam degalų pylimo automobiliui, teismo nuomone, nėra laikytinas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, tačiau vis tiek yra vertinamos su šiais veiksmais susijusios aplinkybės.

Pabrėžė, kad Konkurencijos įstatymas nenumato „teisinę padėtį“ lengvinančių aplinkybių, todėl toks teismo vertinimas yra teisiškai nepagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „RSS Motors“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, atsisakydamas suteikti UAB „RSS Motors“ vietą laikyti antrą degalų pylimo automobilį, Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų nepažeidė, yra nemotyvuota. Ši sprendimo dalis yra priimta neišanalizavus byloje esančiu įrodymų, atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimų, teismas nurodė tik kelių rašytinių įrodymų turinį, tačiau visiškai neanalizavo nei šių, nei kitų byloje esančiu įrodymų, taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atsisako remtis kitais byloje esančiais įrodymais.

2. Iš 2006 m. spalio 9 d. pareiškėjo atsakymo, kuris buvo pateiktas UAB „RSS Motors“ dar iki 2006 m. lapkričio 3 d. UAB „RSS Motors“ prašymo, matyti, kad 2006 m. lapkričio 3 d. prašymas buvo pakartotinis. Pirminį prašymą pareiškėjui UAB „RSS Motors“ pateikė dar 2006 m. rugpjūčio 28 d. (Konkurencijos tarybos bylos 11, b.l. 11), kitas prašymas buvo pateiktas 2006 m. rugsėjo 25 d. (Konkurencijos tarybos bylos 11, b.l. 16). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tik tuos įrodymus, kurie buvo pateikti teismo posėdžio metu, kitų byloje esančių įrodymų nevertino ir neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas nevertino Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytų argumentų dėl 2006 m. spalio 9 d. rašte nurodytų pareiškėjo atsisakymo motyvų nepagrįstumo.

3. Teismas nevertino ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje išdėstyto argumento, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog tam, kad būtų galima suteikti vietą UAB „RSS Motors“ laikyti antrą degalų pylimo automobilį (kuri vėliau buvo suteikta), pareiškėjas ėmėsi kokių nors veiksmų, nurodytų 2006 m. lapkričio 15 d. rašte - išnuomojo žemės sklypą ar specialiai įrengė priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią automobilių stovėjimo aikštelę. Pažymėjo, kad pareiškėjas tokio pobūdžio veiksmų niekada neatliko, kadangi turėjo visas galimybes suteikti vietą antram UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliui laikyti iškart po to, kai UAB „RSS Motors“ pateikė tokį prašymą (2006 m. rugpjūčio 28 d.), nors šią vietą pareiškėjas suteikė tik po to, kai UAB „RSS Motors“ su pareiškimu kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir į teismą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir šių trečiojo asmens atsiliepimo į skundą argumentų.

4. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsisakydamas suteikti UAB „RSS Motors“ vietą laikyti antrą degalų pylimo automobilį pareiškėjas nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų, ir sumažino paskirtą 50 000 litų baudą.

5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas dėl tam tikros aplinkybės pripažinimo lengvinančia pareiškėjo atsakomybę, prieštarauja anksčiau šio teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas, atsisakydamas suteikti UAB „RSS Motors“ vietą laikyti antrą degalų pylimo automobilį, Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Aplinkybė, jog 2007 m. sausio 16 d. pareiškėjas sudarė sutartį su UAB „RSS Motors“, kuria pareiškėjas įsipareigojo leisti įvažiuoti į oro uosto teritoriją ir stovėti dviem UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliams, nėra susijusi ir todėl neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės dydžio už kitą Konkurencijos tarybos ir pirmosios instancijos teismo konstatuotą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą – reikalavimą iš UAB „RSS Motors“ pateikti su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis.

6. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad Konkurencijos tarybos siūlymas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai imtis priemonių dėl pareiškėjo teikiamu valdymo ir organizavimo paslaugu atskyrimo nuo kitos komercinės veiklos nelaikytinas objektyviai būtinu. Tačiau jokių motyvų, pagrindžiančių šią išvadą, nenurodė, todėl ši teismo išvada yra nepagrįsta.

7. Teismas neanalizavo atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, kad dvejopas pareiškėjo, teisinis statusas sudaro palankias sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi valdymo ir organizavimo paslaugu rinkoje bei pareiškėjui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais siekiant komerciniu tikslų. Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus, reikalaujant iš UAB „RSS Motors“ pateikti sutartis su trečiaisiais asmenimis, pripažino piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, tačiau minėto trečiojo asmens argumento neanalizavo ir į jį neatsižvelgė.

8. Sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota neišsamiai ir neatitinka motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje išdėstytų motyvų. Administraciniu bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Konkurencijos tarybos nutarimą ta apimtimi, kuria Valstybės įmonei Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirta 50 000 litu piniginė bauda. Tačiau nenurodė, nei kad kitos minėto Konkurencijos tarybos nutarimo dalys yra panaikinamos ar pakeičiamos, nei kad šios Konkurencijos tarybos nutarimo dalys paliekamos nepakeistos. Tačiau dėl šių nutarimo dalių pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentus motyvuojamojoje sprendimo dalyje. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 3 dalies bei teisinio tikrumo principo reikalavimų.

Pareiškėjas su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į apeliacinius skundus paaiškino, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus nereiškia, kad teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno atsakovo ar trečiojo asmens atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pateiktus argumentus. Argumentavimas turi būti racionalus - teismo sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti. Pagrindinis reikalavimas, keliamas teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui, yra tai, jog teismo sprendimu padaryta išvada (rezoliucinė dalis) logiškai seka iš jame išdėstytų argumentų. Apeliacine tvarka skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas šį reikalavimą visiškai atitinka. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje aptarė, kodėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo veiksmus pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Teismui pripažinus pareiškėjo atsisakymą suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje laikyti objektyviai pagrįstu, buvo konstatuota, kad šiuo veiksmu pareiškėjas nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio. Kadangi teismas pažeidimą konstatavo tik dėl vieno iš dviejų Konkurencijos tarybos nurodytų pažeidimų už kuriuos VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui buvo skirta 50 000 Lt bauda, teismas visiškai pagrįstai pareiškėjui paskirtą baudą sumažino pusiau, tuo paskirdamas 25 000 Lt baudą.

Tretysis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokie konkrečiai argumentai liko neaptarti, kokie įrodymai buvo pirmos instancijos teismo atmesti ir nenurodo, kaip nurodomas procesinės teisės pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimui.

Tretysis asmuo subjektyviai interpretuodamas skundžiamoje teismo sprendimo dalyje nurodytus teismo argumentus, siekia pabrėžti pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo sprendimo dalies, teismas VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmus (atsisakymą suteikti UAB „RSS Motors“ vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti) vertino ne tik byloje esančių VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto raštų turinio kontekste, bet ir atsižvelgė (įvertino) LR Konkurencijos tarybos nutarime Nr. 2S-14 pateiktų argumentų turinį. Kadangi buvo skundžiamas minėtas LR Konkurencijos tarybos nutarimas, teismas spręsdamas klausimą dėl LR Konkurencijos tarybos padarytos išvados, kuria VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti buvo įvertintas kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas, pagrįstumo, atsižvelgė tiek į VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto minėtų raštų turinį, tiek į Konkurencijos tarybos nutarime Nr. 2S-14 pateiktus motyvus ir argumentus.

Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai, leidžia pagrįstai teigti, kad atsisakymas suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui buvo visiškai nepateisinamas ir jokiu būdu neobjektyvus ir pateikia savo subjektyvų bylos įrodymų vertinimą.

Nereikšmingais turėtų būti laikytini tokie atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis vertina byloje esančius įrodymus, kadangi kiekviena bylos ir proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime (ABTĮ 53 str.), tačiau pareiga vertinti įrodymus, priimant byloje sprendimą yra teismo prerogatyva.

Tik teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymu taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas neapibrėžia iš anksto įrodymų galios ir nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus (ABTĮ 57 str. 6d.). Tai reiškia, kad nei viena iš administracinės bylos proceso šalių negali nustatyti, kaip teismas privalo įvertinti vieną ar kitą įrodymą.

Apeliantai pabrėžia aplinkybę, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikia skirtingus to paties veiksmo (atsisakymo suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui Tarptautiniame Vilniaus oro uoste laikyti) objektyvius pateisinimus. Dėl to apeliantams pareiškėjo pozicija atrodo nenuosekli dėl subjektyvaus bylos faktinių aplinkybių vertinimo, bei interpretavimo.

Nurodo, kad UAB „RSS Motors“ į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą kreipėsi 2006 m. rugsėjo 25 d. raštu. Oro uosto administracija 2007 m. spalio 9 d. pateikė raštą Nr. 2SR-22, kurio kopija buvo siunčiama ir LR Susisiekimo ministerijai, kuriame pasisakė ne dėl vietos antram degalų pylimo automobiliui suteikimo, bet išdėstė savo nuomone dėl to, ar UAB „RSS Motors“ yra būtinas antras degalų pylimo automobilis. Todėl nepagrįstai minėtame rašte pateikiami oro uosto administracijos argumentai dėl to, kad įmonei nėra būtinas antras degalų pylimo automobilis, apeliantų buvo vertinami kaip atsisakymo suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui motyvai, kadangi apie vietos suteikimą/nesuteikimą šiame rašte nėra kalbama.

2006 m. lapkričio 3 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas gavo dar vieną UAB „RSS Motors“ raštą, kuriame UAB „RSS Motors“ išdėstė antro degalų pylimo automobilio įsigijimo priežastis pagrindžiančias aplinkybes bei prašymą suteikti visus reikalingus leidimus antram degalų pylimo automobiliui ir suteikti vietą šiam automobiliui laikyti. Oro uosto administracija dviejų degalų pylimo automobilių laikymo Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje klausimą pavedė išnagrinėti Priešgaisrinės tarnybos viršininkui. Specialistas priešgaisrinės saugos klausimais, išnagrinėjęs situaciją, 2006 m. lapkričio 8 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl galimybės Tarptautiniame Vilniaus oro uoste laikyti antrą degalų pylimo automobilį. Pranešime nurodyta, kad yra rekomenduojama įrengti nuolatinę šių automobilių stovėjimo aikštelę, kuri turi būti aptverta, aprūpinta pirminėmis gaisro priemonėmis, turėti atsarginį išvažiavimą ir atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Atsižvelgdamas į šias priešgaisrinės saugos specialisto rekomendacijas, 2006 m. lapkričio 15 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikė UAB „RSS Motors“ atsakymą Nr. 4R-1629, kuriame pažymėjo, kad dviejų reaktyvinių degalų užpylėjų laikymui Vilniaus oro uoste yra būtina išnuomoti žemės sklypą ir pagal reikalavimus įrengti tų automobilių stovėjimo aikštelę.

Žemės sklypą buvo pasiūlyta išsinuomoti dėl to, kad Tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė (LR Aviacijos įstatymo 44 str. 1 d.). Tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis (LR Aviacijos įstatymo 44 str. 2 d.). Tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims priklausantiems nuosavybės teise ar nuomojamiems pastatams, statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. (LR Aviacijos įstatymo 44 str. 3 d.).

Mano, kad neatlygintinas oro uosto žemės perleidimas verslo subjektui, kurio veikla yra nukreipta į pelno gavimą, tikslu joje įrengti priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią aikštelę, yra negalimas. Priešingu atveju, neatlygintinas oro uosto žemės suteikimas pažeistų minėtas įstatymo nuostatas, susijusias su disponavimu valstybės nuosavybe.

Paaiškino, kad vėliau situacija iš esmės pasikeitė ir, 2007 m. sausio 16 d. sutartimi Nr. 3F-12/07 sudaryta tarp VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir UAB „RSS Motors“, UAB „RSS Motors“ buvo leista Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje laikyti du degalų pylimo automobilius, nereiškiant šiam verslo subjektui reikalavimo išsinuomoti žemės sklypą. Toks pokytis objektyviai buvo sąlygotas šių aplinkybių – 2006 m. gruodžio 22 d. UAB „RSS Motors“ LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-505 buvo patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju trečiosioms šalims, nuo 2006 m. gruodžio 31 d. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atžvilgiu pradėtos taikyti LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-144 patvirtintos Antžeminių paslaugų teikimo oro uostose taisyklės. Minėtų taisyklių 46 punktas numato, kad oro uosto teritoriją, skirtą antžeminėms paslaugoms, oro uosto administracija, jei tai būtina, turi paskirstyti įvairiems teikėjams ir savatiekiams, įskaitant naujus dalyvius, kad šie galėtų pasinaudoti savo teisėmis bei leisti veiksmingą ir teisingą konkurenciją, remdamasi tinkamomis, objektyviomis, viešomis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis bei kriterijai. Ši įstatyminė nuostata įpareigojo oro uosto administraciją, atsižvelgiant į būtinybę, oro uosto teritoriją paskirstyti antžeminių paslaugų teikėjams.

Pagal minėtų Taisyklių 13 punktą šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytas antžemines paslaugas turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje įregistruoti patvirtinti tiekėjai. Vadovaujantis tų pačių Taisyklių VIII skirsnio nuostatomis, antžeminių paslaugų teikėjus tvirtina LR susisiekimo ministras. UAB „RSS Motors“ antžeminių paslaugų teikėju buvo patvirtinta 2006 m. gruodžio 22 d.

Mano, kad apeliantų išvada, jog teismas netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio nuostatas yra sąlygota netinkamo teismo sprendimo turinio supratimo ir jo aiškinimo. Paaiškino, kad teismas konstatavo, jog Konkurencijos taryba nustačiusi, jog pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tuo tarpu teismas, pareiškėjo atsisakymą suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti vertino objektyviai pagrįstu ir konstatavo, kad šis pareiškėjo veiksmas nelaikytinas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu. Teismas pasisakė, kad iš esmės 2007 m. sausio 16 d. sutarties Nr. 3F-12/07 pasirašymas, priešingai nei manė Konkurencijos taryba nustačiusi šioje dalyje pažeidimą, turėjo būti laikytinas pareiškėjo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Šis teismo argumentas neturėtų būti laikomas netinkamu Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio aiškinimu ar taikymu.

Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą vertino konkretaus administracinio akto - 2007 m. birželio 7 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-14 pagrįstumą ir teisėtumą. Konkurencijos taryba pareiškėjo atsisakymą suteikti vietą antram degalų pylimo automobiliui traktavusi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu, 2007 m. sausio 16 d. tarp ginčo šalių sudarytos sutarties Nr. 3F-12/07 nelaikė pareiškėjo padėtį lengvinančia aplinkybe nepaisant to, kad ji užbaigė tarp šalių kilusį ginčą.

Teismas pasisakydamas dėl tokio Konkurencijos tarybos pareiškėjo veiksmų vertinimo nurodė, kad ši aplinkybė – 2007 m. sausio 16 d. sutarties Nr. 3F-12/07 sudarymas yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kitaip tariant turėjo būti Konkurencijos tarybos laikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe), tačiau toks teismo argumentas nereiškia, kad jis juo vadovavosi priimdamas sprendimą ar remdamasis šia aplinkybe sumažino pareiškėjui Konkurencijos tarybos paskirtą baudą.

Tam, kad teismas galėtų spręsti dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teisių ir pareigų, bei siūlyti jai imtis atitinkamų priemonių, pagal įstatymą (ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p.) ji turi būti įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, priešingu atveju teismui priėmus tokį sprendimą, tai būtų pripažįstama sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundus patenkinti.

Pareiškėjo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s ta t u o j a:

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pareiškėjas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos 2007 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-14, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ir už šį pažeidimą paskirta 50000 Lt piniginė bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu pakeitė Konkurencijos tarybos 2007 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-14 ir juo paskirtą 50000 Lt baudą sumažino iki 25000 Lt baudos.

Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu paliko galioti nutarimą toje dalyje, kuria pripažinta, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus tarptautinis oro uostas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, tačiau sumažino pažeidimų apimtį – pripažino, kad pareiškėjo atsisakymas suteikti UAB „RSS Motors“ vietą antram degalų užpylimo automobiliui laikytinas objektyviai pagrįstu.

Iš Konkurencijos tarybos ir UAB „RSS Motors“ apeliacinių skundų matyti, kad tiek Konkurencijos taryba, tiek UAB „RSS Motors“ apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kuria teismas sumažino pareiškėjui paskirtą baudą ir pripažino pareiškėjo veiksmus atsisakius suteikti UAB „Motors“ vietą antram degalų užpylimo automobiliui laikyti, teisėtais.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą. Todėl apeliacinėje instancijoje nesant skundo dėl nutarimo teisėtumo bei baudos paskyrimo pagrįstumo, nėra ginčo dėl to, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo nutarimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo toje dalyje, kuria pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir paskirtos baudos pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ginčas pateiktų apeliacinių skundų apimtyje kyla dėl to, ar pagrįstai Konkurencijos taryba pripažino VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmus, kuriais atsisakyta suteikti UAB „RSS Motors“ vietą antram degalų užpylimo automobiliui, pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį bei dėl baudos sumažinimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo veiksmus pripažino objektyviai pagrįstais ir sąlygotais civilinės aviacijos saugumo užtikrinimu. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006 m. spalio 9 d. raštu Nr. 2RS-22 atsisakė suteikti UAB „RSS Motors“ leidimą eksploatuoti antrą degalų pylimo automobilį, kadangi tuo padidėtų automobilinių degalų įvežamas kiekis per kontrolės postus degalų užpylimo mašinomis, ir tai nepageidautina aviacinio saugumo požiūriu. Tai įrodo, kad atsisakymas grindžiamas oro uosto saugumo užtikrinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 412-3 „Dėl nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“ 4 punktu saugumo sąvoka apibrėžiama kaip priemonių, žmonių ir materialiųjų išteklių, skirtų civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtos veikos, visuma. Byloje duomenų, kad UAB „RSS Motors“ siekdama įgyti vietą antram degalų užpylimo automobiliui oro uoste veikė neteisėtai, nėra. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „RSS Motors“ vykdo teisėtą veiklą. Todėl pareiškėjo nesutikimas spręsti dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo naudoti antrą degalų užpylimo automobilį oro uoste, siejant tai su saugumo užtikrinimu, vertintinas kaip veiksmas, ribojantis konkurenciją, atitinkantis Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje numatytą draudimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius neteisėtų trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, jo prašymo pateikimo metu pareiškėjas nepagrįstai atsisakė leisti eksploatuoti antrą degalų pylimo automobilį oro uosto saugumo užtikrinimo motyvais. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarydamas priešingą išvadą, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino teisės aktus. Todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina nepagrįsta ir keistina į priešingą.

Atsakovas Konkurencijos taryba pareiškėjui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui už konkurenciją ribojančius veiksmus, nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė 50000 Lt baudą.

Pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimas padarytas kelių subjektų (Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d.). Iš 2007 m. birželio 7 d. nutarimo NR. 2S-14 matyti, kad atsakovas skirdamas baudos dydį atsižvelgė į tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi vietinėje rinkoje ir įvertino pažeidimą kaip apysunkį, reikalavimas pateikti sutartis su klientais iš esmės pasireiškė vienkartiniais atskirais veiksmais tuo tarpu atsisakymo vietą degalų pylimo automobiliui trukmę įvertino kaip trumpą. Šių aplinkybių apeliantai neginčija.

Baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 5 punktas numato galimybę sumažinti arba padidinti baudą 50 procentų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Taisyklių 5.1 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Taisyklių 5.2 p.), ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, t. y. į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 p.).

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas 2007 m. sausio 16 d. sudarė sutartį Nr. 3F-12/07 su UAB „RSS Motors“, kuria pareiškėjas įsipareigojo leisti įvažiuoti į oro uosto teritoriją ir stovėti abiejų sutarties šalių suderintoje priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančioje vietoje dviems UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliams, teismas pripažino pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sumažino paskirtą baudą iki 25000 Lt baudos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino 2007 m. sausio 16 d. sutarties sudarymą atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kadangi pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms. Atsakovas atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų, buvos sustabdytos UAB „Aurela“ derybos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „RSS Motors“, kadangi minėta bendrovė suabejojo trečiojo suinteresuoto asmens galimybėmis užtikrinti nepertraukiamą ir savalaikį degalų tiekimą. Tačiau pareiškėjas 2007 m. sausio 16 d. sudarė sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl antrojo degalų pylimo automobilio eksploatavimo iki atsakovas priėmė nutarimą dėl pažeidimo, ir taip buvo užkirstas kelias žalingoms pasekmėms.

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudos mažinimas yra pagrįstas įvertinus pažeidimų pobūdį. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad UAB „RSS Motors“, siekdamas įgyvendinti savo teisę dėl degalų tiekimo oro uoste, neaiškiai formulavo savo reikalavimus. Tai įrodo UAB „RSS Motors“ 2006 m. rugpjūčio 28 d., 2006 m. rugsėjo 25 d., 2006 m. lapkričio 3 d. prašymai adresuoti pareiškėjui (Priedo 1 t. b.l.11,16, adm.b.l.60). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai turėjo įtakos pažeidimo pobūdžiui. Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens pasirinktą teisės įgyvendinimo būdą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bauda pagrįstai sumažinta iki 25000 Lt, nes atsakovas šios aplinkybės, skirdamas baudą, nevertino ir todėl ši aplinkybė vertintina šalies, kuriai paskirta bauda, naudai.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas toje dalyje, kuria sumažinta iki 25000 Lt Konkurencijos tarybos 2007 m. birželio 7 d. nutarimu VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui paskirta bauda, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliantai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi tik pareiškėjo pateiktais argumentais, neteisingai vertino šalių pateiktus įrodymus, klaidingai vertino bylos aplinkybes ir teismo sprendimą grindė tik byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A⁴ -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Taigi, atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendimas neteisėtas, kadangi jame nurodytos tik nustatytos bylos aplinkybės yra nepagrįstas, kadangi nenustatytomis bylos aplinkybėmis teismas remtis negali.

Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Konkurencijos tarybos nutarimą pakeitė, sumažindamas pareiškėjui paskirtą baudą nuo 50000 Lt iki 25000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Už šį pažeidimą buvo paskirta 50000 Lt bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais atsisakyta išduoti leidimą eksploatuoti antrą degalų pylimo automobilį, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, ir konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai, pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, reikalavo pateikti sutartis su klientais. Taigi, pirmosios instancijos teismas tik sumažino pareiškėjo padarytų pažeidimų apimtį, tačiau paties nutarimo nepanaikino ir pripažino Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo faktą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, neatitinkanti sprendimo motyvų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Konkurencijos taryba, pripažinusi, kad VĮ tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė LR Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus 2007 m. birželio 7 d. nutarimu nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai imtis priemonių dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teikiamų valdymo ir organizavimo paslaugų atskyrimo nuo kitos komercinės veiklos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šis siūlymas nelaikytinas objektyviai būtinu. Tačiau ši pirmosios instancijos išvada yra nepagrįsta. Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, kuri yra sąlygota šios įmonės teisinio statuso, turėjo teisę teikti tokį siūlymą LR Susisiekimo ministerijai, kuri yra VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas steigėja, bei institucija, vykdanti oro transporto valdymo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarydamas priešingą išvadą, neteisingai vertino faktines aplinkybes bei aiškino teisės aktus, nemotyvavo padarytos išvados. Todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina nepagrįsta ir keistina į priešingą.

Pateiktų apeliacinės instancijos teismui papildomų įrodymų teismas nevertino, nes pateikti dokumentai priimti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai. Dėl atskirų motyvų pakeitimo naikinti sprendimą nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas o apeliaciniai skundai netenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos ir Uždarosios akcinės bendrovės „RSS Motors“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Roma Sabina Alimienė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys