Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams Mariui Juoniui ir Šarūnui Keserauskui, atsakovo atstovei Justinai Paulauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ atstovams Jonui Varnui ir advokato padėjėjui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ ir UAB „Šilumnešis“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ skunde ir papildomuose paaiškinimuose (I t., b. 1. 1-73; II t., b. 1. 115-143) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau -Konkurencijos taryba) 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 2S-18 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimams“. Ginčijamas teisės aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas todėl, kad Konkurencijos taryba: 1) vykdydama tyrimą bei priimdama skundžiamą nutarimą, peržengė savo kompetencijos ribas; 2) klaidingai įvertino pareiškėjos įgaliojimų ribas ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai gali būti vertinami Konkurencijos įstatymo 9 str. požiūriu; 3) nenustatė privalomų įrodyti Konkurencijos įstatymo 9 str. sudėties elementų buvimo; 4) padarė akivaizdžių vertinimo klaidų; 5) atliekant tyrimą bei nagrinėjant bylą Konkurencijos tarybos posėdyje padarė esminių procedūrinių pažeidimų; 6) paskyrė neproporcingą sankciją bei nustatė abstraktų įpareigojimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nevertino nei to, ar konkurencija buvo apribota, nei to, ar ji galėjo būti apribota. Išvadas dėl tariamai „nesąžiningų kainų“ taikymo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 p. Konkurencijos taryba grindė tuo, jog pareiškėja pažeidė ne Konkurencijos įstatymą, bet kitą teisės aktą, t. y. tariamai nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administraciniu teisės aktu patvirtintos komunikacinių tunelių nuomos mokesčio apskaičiavimo metodikos. Konkurencijos taryba turėtų tirti ne dominuojančio ūkio subjekto veiksmų teisėtumą visų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų požiūriu, bet jo veiksmų poveikį konkurencijai, t. y. teisėtumą išimtinai Konkurencijos įstatymo 9 str. prasme. Dėl šios priežasties Konkurencijos tarybai nepriklauso tirti, ar daugelį metų taikomas komunikacinių tunelių nuomos mokesčio apskaičiavimo būdas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą metodiką, ar 1999 m. atliktas nuomos mokesčio tarifų indeksavimas yra teisingas ir teisėtas. Nuomos mokesčio apskaičiavimo teisingumo ar tarifų indeksavimo teisėtumo klausimai priklauso nuomos mokestį nustačiusios ir tarifus patvirtinusios Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai. Vykdyto tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nuosekliai teigė, kad ji negali būti atsakinga už bet kokius tarifų ar nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos neatitikimus (jei tokie būtų nustatyti), kadangi neturi teisės/įgaliojimų peržiūrėti ar kitaip keisti komunikacinių tunelių nuomos tarifų ar nuomos mokesčio apskaičiavimo būdo. UAB „Vilniaus energija“ funkcijos apsiriboja tik komunikacinių tunelių eksploatavimu bei nuomos mokesčio surinkimu iš komunikacinius tunelius naudojančių ūkio subjektų. Pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta sutartis nesuteikia jai teisės keisti galiojančios sistemos. UAB „Vilniaus energija“ buvo įsteigta 2002 m. 2002-03-22 pareiškėja, Vilniaus miesto savivaldybė, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Šilumnešis“ sudarė susitarimą Nr. 116, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ perėmė iš UAB „Šilumnešis“ savivaldybei priklausančių komunikacinių tunelių eksploatavimą, kartu perimdamas tuo metu taikytus tarifus ir galiojusias sutartis. Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimu gali būti kvalifikuojami tik tokie ūkio subjekto veiksmai, kurie priklauso nuo ūkio subjekto valios. Tais atvejais, kai ūkio subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio modelio, jis negali būti traukiamas atsakomybėn už veiksmus, kurie nepriklauso nuo jo valios ir kurių jis negalėjo išvengti. Tai, ar ūkio subjekto elgesys buvo nulemtas paties ūkio subjekto valios ar kitų, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, atsižvelgiama analizuojant teisės normas ir faktinę situaciją. Konkurencijos taryba nesąžiningų kainų taikymą Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. prasime apibūdinusi kaip diktavimą aiškiai nepalankių ar nepagrįstų ekonomine verte kainų, kurių pareiškėja negalėtų diktuoti, jei rinkoje būtų pakankama konkurencija, pareiškėjos taikomų kainų iš esmės neanalizavo. Vietoj to, atsakovas vertino pareiškėjos taikomų kainų teisėtumą ir atitikimą savivaldybės patvirtintai metodikai, kas nieko bendro neturi su kainos „sąžiningumu“ Konkurencijos įstatymo 9 str. prasme. Tiek Europos Komisijos ir Bendrijos teismų praktika „nesąžiningų“ kainų bylose, tiek ankstesni Konkurencijos tarybos sprendimai parodo, jog, norint konstatuoti kainos „nesąžiningumą“, reikia vertinti pačias kainas, o ne jų teisėtumą. Kainų teisėtumo įvertinimas yra ne Konkurencijos tarybos, bet teismų ir rinką reguliuojančių institucijų funkcija. Konkurencijos taryba taip pat nevertino pareiškėjos veiksmų poveikio konkurencijai. Skundžiamame nutarime kaip Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimas yra kvalifikuotos tokios aplinkybės, kurios realiai paveikti (apriboti) konkurencijos negalėjo. Dėl šios priežasties atsakovas pareiškėją nubaudė ne už konkurencijos ribojimą, bet už tariamą metodikos nesilaikymą. Be to, nutarime Konkurencijos taryba rėmėsi įrodymais, kurių nebuvo bylos medžiagoje ir su kuriais pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti. Konkurencijos taryba taip pat nesuteikė pareiškėjai galimybės susipažinti su visais įrodymais, kurie buvo surinkti tiriant Všį „Teleradijo kompanija Hansa“ skundą dėl pareiškėjos veiksmų, ir kuriais UAB „Vilniaus energija“ būtų galėjusi grįsti savo atsikirtimus į pateiktus kaltinimus. Tokiu būdu buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 34 str. 1 d. bei 36 str. 3 d. reikalavimai. Pareiškėjos veiksmus atsakovas kvalifikavo kaip apysunkį pažeidimą, už kurį skyrė nepagrįstai didelę - 178 000 Lt baudą, sudarančią 3 % pareiškėjos pajamų, gautų iš komunikacinių tunelių nuomos.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime prašo UAB „Vilniaus energija“ skundo netenkinti (II t., b. 1. 39-53). Paaiškino, kad pareiškėjos įgaliojimus, susijusius su komunikacinių tunelių nuomos kainodara, apsprendžia tarp pareiškėjos, Vilniaus miesto savivaldybės, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Šilumnešis“ sudaryto 2002-03-22 susitarimo Nr. 116 nuostatos, pagal kurias UAB „Vilniaus energija“ perėmė panaudos gavėjo teises pagal 2000-01-19 panaudos sutartį tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Šilumnešis“, kurios 4.4 punkte UAB „Šilumnešis“ buvo įpareigota skaičiuojant nuomos mokestį vadovautis Vilniaus miesto valdybos sprendimais patvirtintais tarifais. Taigi UAB „Vilniaus energija“ galėjo išvengti veiksmų, Konkurencijos tarybos kvalifikuotų kaip Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimas, vykdymo, nuomos mokestį skaičiuodama vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. nustatytas komunikacinių tunelių eksploatacijos ir einamojo remonto darbų sąnaudas paskirstant jame esančių inžinerinių komunikacijų savininkams atsižvelgiant į komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų skerspjūvio plotus bei užimamas erdves, kaip tai yra nurodyta Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendime Nr. 843 V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“ (toliau -1996 m. metodika). Net ir indeksavus 1996 m. patvirtintus tarifus, užimamos erdvės proporcijos tarp atskirų komunikacijų grupių negalėjo pasikeisti, o tik padidėti indeksas. Iš kitos pusės pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad UAB „Vilniaus energija“ privalėjo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintais tarifais, savaime nepanaikina galimybės dominuojančiam ūkio subjektui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, nustatant nesąžiningas kainas. UAB „Vilniaus energija“, sutartiniais pagrindais nuomodama komunikacinius tunelius, atliko konkrečius aktyvius veiksmus komunikacinių tunelių nuomos rinkose. Šiais savo veiksmais pareiškėja darė akivaizdų poveikį konkurencijai. Nesąžiningas nuomos mokesčių paskirstymas tarp nuomininkų grupių galėjo lemti nepagrįstą kai kurių naudotojų grupių veiklos suvaržymą ar netgi pasitraukimą iš atitinkamos rinkos, kas yra draudžiama Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostatomis. UAB „Vilniaus energija“ taikomais tarifais galėjo būti pažeistos kolektorių naudotojų teisės naudotis komunikaciniais tuneliais už sąnaudomis pagrįstą kainą. Šis faktorius yra ypač svarbus įvertinant ilgą pažeidimo trukmę, todėl pasekmės ūkio subjektams bei rinkai galėjo būti itin skaudžios. Nuomos sutartimis nesąžiningų kainų primetimas ribojo konkurenciją, kadangi nepagrįstai didelės nuomos kainos sudarė kliūtis į duomenų perdavimo paslaugų rinką įeiti naujam ūkio subjektui - VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“, o taip pat galėjo pažeisti ir kitų nuomininkų grupių interesus, kadangi iš jų buvo reikalaujama mokėti nepagrįsto dydžio nuomos mokestį, taip suvaržant jų galimybes veikti rinkoje. Kaip minėta, UAB „Vilniaus energija“ pareiga skaičiuojant nuomos mokestį vadovautis Vilniaus miesto valdybos sprendimais patvirtintais tarifais buvo įtvirtina 2000-01-19 panaudos sutartyje, todėl siekiant eliminuoti piktnaudžiavimo veiksmus bendrovei nereikėjo keisti savivaldybės patvirtintų tarifų apskaičiavimo tvarkos. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog neturėjimas teisės keisti savivaldybės 1996-05-30 sprendimu Nr. 843 V patvirtintų tarifų negali būti laikomas objektyviu pateisinimu nagrinėjamam elgesiui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime palaiko pareiškėjos poziciją (II t., b. 1. 85-87). Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso praeinamieji kolektoriai bei techniniai koridoriai, t. y. statiniai, kurie atitinka Statybos įstatymo 2 str. 2 ir 9 p. nustatytas statinio ir inžinerinio statinio sąvokas, taip pat Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-06-26 įsakymu Nr. 35 patvirtintų Praeinamų kolektorių ir techninių koridorių eksploatavimo taisyklių 1.3 punkto nuostatas. Būdama praeinamųjų kolektorių bei techninių koridorių savininke bei remdamasi tuo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 14 p., numatančiu, kad savivaldybės valdyba valdo, naudoja ir saugo savivaldybės turtą, Vilniaus miesto valdyba 1996-05-30 sprendimu Nr. 843V patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifus, o tuo pačiu ir visą jų skaičiavimo metodiką. Minėtu sprendimu patvirtintos metodikos Bendrųjų nurodymų 11 p. numato, kad komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo darbų tarifai parengti pagal 1995 m. balandžio 1 d. paslaugų ir medžiagų kainas. Šioje teisės normoje taip pat įtvirtinta, jog pasikeitus darbo apmokėjimo išlaidoms, medžiagų, mechanizmų bei elektros energijos kainoms, o taip pat kitiems faktoriams, turintiems įtakos darbų savikainai - tarifams, taikomi indeksai, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu „Dėl statybos objektų (darbų) skaičiuojamųjų kainų ir indeksų bei fiksuotų sutartinių kainų keitimo“. Remdamasi Bendrųjų nurodymų 11 p. ir vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 843 V patvirtinta metodika UAB „Šilumnešis“ 1999 m. gruodį perskaičiavo (indeksavo) Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifus. Indeksavimas buvo atliktas remiantis aplinkos ministro 1999-01-05 įsakymu Nr. 3 patvirtintomis „Statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis“, nes nuo 1998 m. gegužės 1 d. panaikinus Statybos ir urbanistikos ministeriją, o jos funkcijas perėmus Aplinkos ministerijai vietoj Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymų „Dėl statybos objektų (darbų) skaičiuojamųjų kainų ir indeksų bei fiksuotų sutartinių kainų keitimo“ buvo leidžiami aplinkos ministro įsakymai „Dėl skaičiuojamųjų kainų normatyvų patvirtinimo“. UAB „Šilumnešis“ perskaičiuoti (indeksuoti) tarifai 1999 m. gruodžio mėn. buvo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentu. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nurodė, jog tarifų indeksavimas atliktas neteisingai/neteisėtai, t. y. nesilaikant įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog Konkurencijos taryba peržengė savo kompetenciją vertindama tarifų indeksavimo teisėtumą ne Konkurencijos įstatymo, bet kitų teisės aktų požiūriu. Taip pat teisinga UAB „Vilniaus energija“ pozicija, jog Konkurencijos taryba nepagrįstai nusprendė, kad 1999 m. gruodžio mėn. UAB „Šilumnešis“ tarifus perskaičiavo (indeksavo) neteisingai/neteisėtai. Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendime Nr. 843 V niekur nėra numatyta, jog tarifus turi indeksuoti pati savivaldybė. Priešingai, sistemiškai analizuojant minėto sprendimo 2 p. ir Bendrųjų nurodymų 11 p., darytina išvada, jog tarifus turi indeksuoti kolektorius ir techninius koridorius eksploatuojanti bendrovė, t. y. UAB „Šilumnešis“. Be to, Konkurencijos taryba nepagrįstai sutapatina tarifų indeksavimą ir teisės akto pakeitimą. Bendrųjų nurodymų 11 p. numatyta galimybė indeksuoti tarifus. Tokia nuostata įtvirtinta būtent tam, kad kiekvieną kartą pasikeitus darbo apmokėjimo išlaidoms, medžiagų, mechanizmų bei elektros energijos kainoms, o taip pat kitiems faktoriams, turintiems įtakos darbų savikainai, savivaldybei nereikėtų iš naujo tvirtinti padidėjusių tarifų. Taigi tarifų indeksavimas negali būti laikomas Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimo Nr. 843 V keitimu, todėl atsakovo nurodytas Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas šiuo atveju netaikytinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ atsiliepime paaiškino, kad Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas yra teisingas, pagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu (I t., b. 1. 102-110). Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ primetamos kitiems subjektams nesąžiningos kainos ir taikomos nevienodos (diskriminacinės) sąlygos sudarė rinkoje skirtingas konkurencines galimybes, o tai reiškia Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. pažeidimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šilumnešis“ atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (II t., b. 1. 1-3).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti.

Kiti administracinės bylos proceso dalyviai su UAB „Vilniaus energija“ skundu nesutiko.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Všį „Teleradio kompanija Hansa“ 2006-02-08 pateikė Konkurencijos tarybai prašymą atklikti UAB „Vilniaus energija“ konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą (Tarybos b. 1. 1-7,11.). Taryba 2006-04-13 nutarimu Nr. 1S-38 nutarė pradėti tyrimą dėl UAB „Vilniaus energija“ (Jočionių g. 13, LT-02300 Vilnius) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams (Tarybos b. 1. 1-2, II t.). Atlikusi tyrimą, Konkurencijos taryba 2007-09-13 priėmė nutarimą Nr. 2S-18 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimams“, kuriuo pripažino, kad UAB „Vilniaus energija“, primesdama nesąžiningas kainas komunikacinių tunelių nuomos rinkose Vilniaus mieste, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą taip pat įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ per 3 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktui prieštaraujančius veiksmus ir už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti UAB „Vilniaus energija“ 178 000 (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių tūkstančių) litų baudą bei įpareigojo pareiškėją per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų įvykdymo informuoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (I t., b. 1.175-184).

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 redakcija) 9 straipsnio 1 punkte nustatyti draudimai piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Šio straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą (1); prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams (2); panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas (3) ir sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu (4). Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, dominuojanti padėtis - vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 22 d. susitarimu Nr. 116, sudarytu tarp SP AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Šilumnešis“ ir UAB „Vilniaus energija“, komunikacinių tunelių Vilniaus mieste eksploatavimas buvo perduotas SP AB Vilniaus šilumos tinklai, o tai reiškia UAB „Vilniaus energija“ (pagal 2002-02-01 turto nuomos sutartį, pasirašytą tarp SP AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir Dalkia, nuo 2002-04-01 SP AB Vilniaus šilumos tinklai turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti bei personalas perkeltas dirbti į UAB „Vilniaus energija“) (Tarybos b. 1. 47-52,11.). Tokiu būdu UAB „Vilniaus energija“ buvo suteikta išimtinė teisė eksploatuoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius komunikacinius tunelius. Konstatuotina, kad pareiškėja yra vienintelė komunikacinių tunelių nuomos teikėja Vilniaus miesto 9 mikrorajonuose (Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Fabijoniškėse, Žirmūnuose-Naujamiestyje, Justiniškėse, Šeškinėje, Pilaitėje ir Pašilaičiuose), todėl susidaro natūralios monopolijos situacija, kada ūkio subjektai, siekiantys komunikaciniuose tuneliuose nutiesti savo komunikacijas, neturi alternatyvų gauti atitinkamas paslaugas iš kito analogiškų paslaugų teikėjo. Anksčiau nurodyto susitarimo 1 punkte reglamentuota, kad UAB „Vilniaus energija“ perima visas panaudos gavėjo teises bei prievoles pagal 2000 m. sausio 19 d. Nutiestų kolektorių bei techninių koridorių panaudos sutartį. Pastarosios sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad panaudos gavėjas privalo sudaryti kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutartis kolektoriams eksploatuoti ir techninei priežiūrai su juose esančių komunikacijų savininkais bei skaičiuojant nuomos mokestį vadovautis Vilniaus miesto valdybos patvirtintais tarifais (Tarybos b. 1. 49-50,11.).

Komunikacinių tunelių nuomos tarifus nustato Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimas Nr. 843V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų (II t., b. 1. 32-35). Iš šio sprendimo seka, kad komunikacinių tunelių nuomos mokestis nustatomas komunikacinių tunelių eksploatacijos ir einamojo remonto darbų sąnaudas paskirstant jame esančių inžinerinių komunikacijų savininkams, atsižvelgiant į komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų skerspjūvių plotus bei užimamas erdves, t. y. vadovaujantis proporcingumo principu. Tuo tarpu pareiškėja, skaičiuodama nuomos mokestį, šio principo nesilaikė, t. y. skaičiuojamas nuomos mokestis nebuvo susietas su komunikacijų skerspjūvių plotais ir užimamomis erdvėmis, ko pasėkoje buvo iškraipytos nuomos kainos, vienoms nuomininkų grupėms jas nepagrįstai padidinant, o kitoms nepagrįstai sumažinant. Teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, jog UAB „Vilniaus energija“, sutartyse su komunikacinių tunelių nuomininkais taikydama nuomos tarifus, kurie buvo neproporcingi komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų skerspjūvio plotams bei užimamoms erdvėms, komunikacinių tunelių nuomininkams taikė nesąžiningas kainas.

Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento 1999-07-30 rašte Nr. 04-D-06-268 „Dėl miesto požeminių kolektorių nuomos“, adresuotame SP UAB „Šilumnešis“ nurodyta, kad požeminių kolektorių nuomos kainos turi būti indeksuojamos, vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimo Nr. 843V 11 punktu bei atsižvelgiant į tai, jog kolektorių nuomos sutartys galioja iki 1999-12-31, įpareigojo paruošti naujas kolektorių nuomos sutartis, perskaičiuojant nuomos mokestį (Tarnybos b. 1. 166, V t.). Kaip matyti iš anksčiau minėto Vilniaus miesto savivaldybės rašto, tuometinis SP UAB „Šilumnešis“ generalinis direktorius R. Petrikas nurodė paruošti informaciją dėl koeficientų taikymo. Tai leidžia teigti, kad UAB „Šilumnešis“ pasitvirtino naujus tarifus, kurie iškraipė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nustatytas tarifų proporcijas. Be to, UAB „Vilniaus energija“ 2004-08-11 rašte Nr. 003-00-1427 „Dėl inžinerinių komunikacijų kolektorių ir techninių koridorių nuomos mokesčio“ pažymi, kad dabartiniu metu atsiskaitant už kolektorių ir techninių koridorių nuomą taikomi 1996 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 843 V patvirtinti Komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifai, o kadangi nuo 1996 metų keitėsi darbo įkainiai, didėjo darbų apimtys ir jų pobūdis, prašė patvirtinti naujus Vilniaus Gedimino technikos universiteto parengtus Vilniaus miesto inžinerinių komunikacijų kolektorių ir techninių koridorių nuomos mokesčio tarifus , (Tarybos b. 1. 193, V t.). Tai reiškia, jog ir pati pareiškėja pripažino, jog šie tarifai nuo 1996 metų \ naujai nustatyti (juridine prasme) nebuvo, todėl nepagrįsti skundo motyvai, kad tarifai buvo nustatyta tvarka koreguoti.

Tokiu dokumentu nelaikytinas ir 1999 m. gruodžio mėn. (be datos) Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus ir UAB „Šilumnešis“ generalinio direktoriaus R. Petriko patvirtinti tarifai (Tarybos b. 1. 27,11.). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 punktą (1998 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. VIII-929 redakcija), savivaldybės valdyba tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas, taip pat tiekėjo teisėmis nustato elektros energijos, centralizuotos šilumos, šalto ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekimo paslaugų kainas. Taigi tarifų už savivaldybės įmonių teikiamų paslaugų nustatymas priskirtinas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 13 punktas), kuri galėjo būti deleguojama vykdyti ir savivaldybės valdybai.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2126 redakcija) nustatyta, kad Taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę: 1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas; 2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ir dėl to itin sumažinta konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas; 3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas, 41 straipsnio 2 dalyje - už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o 42 straipsnio 1 dalį - skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į: pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Baudos dydžio nustatymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 „Dėl baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. įvertinus UAB „Vilniaus energija“ iš komunikacinių tunelių nuomos veiklos gaunamas pajamas (apie 3 965 600), taip pat pažeidimo trukmę, t. y. apima laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2007-05-24 (daugiau kaip 5 metus), teisėtai ir pagrįstai skyrė 178 000 Lt baudą. Tarybos 2007-09-13 nutarimu Nr. 2-18 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimams“ taikytos sankcijos (suformuluoti įpareigojimai ir skirta bauda) neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Taip pat pažymėtina, kad tiek pradėdama ir atlikdama tyrimą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimo, Konkurencijos taryba savo kompetencijos, t. y. suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis) ir teisių (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis) prasme, neviršijo. Atlikus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (23-37 straipsniai) ir Konkurencijos tarybos darbo reglamento nuostatų analizę (21-105 punktai), nenustatyta ir kitų esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su tyrimo pradėjimu, bylos nagrinėjimu Konkurencijos taryboje ir nutarimo priėmimu. Remiantis loginiu ir lingvistiniu teisės normų aiškinimo metodais išanalizavus Konkurencijos tarybos darbo reglamento 91 punkto nuostatą (pirmasis pasisako tyrimą atlikęs Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas, pristatydamas pranešimą apie atliktą tyrimą. Po to teisė pasisakyti suteikiama pareiškėjui (tyrimo iniciatoriui), asmeniui, įtariamam įstatymo pažeidimu, kitiems proceso dalyviams. Po kiekvieno pasisakymo proceso dalyviams gali būti užduodami klausimai. Iš eilės klausimus užduoda tarybos nariai, pareigūnas, pareiškėjas, asmuo, įtariamas pažeidęs įstatymą, kiti proceso dalyviai) konstatuotina, kad asmuo, įtariamas pažeidęs įstatymą, turi teisę užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, tame tarpe ir tyrimą atlikusiems ar palaikiusiems posėdyje Konkurencijos tarybos pareigūnams. Nors buvo apribotos asmens, įtariamo įstatymo pažeidimu, teisės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis, negali būti pripažįstamas pakankamu bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo ar nutarimo panaikinimo pagrindu.

Pareiškėja skunde nurodo, kad įgaliojimų keisti esamą tvarką ir protingo pagrindo abejoti perimamos sistemos teisėtumu ir pagrįstumu neturėjo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal 2002— 03-22 susitarimą Nr. 116, sudarytą tarp SP AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Šilumnešis“ ir UAB „Vilniaus energija“, pastaroji perėmė panaudos gavėjo teises pagal 2000-01-19 panaudos sutartį. Šios sutarties 4.4 punktu UAB „Šilumnešis“ įsipareigojo skaičiuojant nuomos mokestį, vadovautis Vilniaus miesto valdybos sprendimais patvirtintais tarifais. Taigi UAB „Vilniaus energija“ pagal panaudos sutartį perėmusi visas UAB „Šilumnešis“ teises ir pareigas turėjo būti atidi ir rūpestinga apskaičiuojant ir taikant komunikacinių tunelių nuomos tarifus, o ne piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir nustatyti nesąžiningas kainas.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kadangi sutartyse su komunikacinių tunelių nuomininkais nustatydama nuomos tarifus, kurie buvo neproporcingi komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų skerspjūvio plotams bei užimamoms erdvėms, komunikacinių tunelių naudotojams taikė nesąžiningas kainas, todėl Konkurencijos tarybos 2007-09-13 nutarimas Nr. 2-18 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimams“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Veslava Ruskan

Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis