Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui,

atsakovo atstovui Elenai Navickaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tez Tour“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Tez Tour“) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2007 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 2S-11.

Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba 2007 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-11 „Dėl UAB „Tez Tour“ reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nusprendė pripažinti UAB „Tez Tour“ 2006 - 2007 metų reklaminiame kataloge skelbtus teiginius klaidinančia reklama, įpareigoti UAB „Tez Tour“ per 3 darbo dienas nuo nutarimo paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą bei už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Tez Tour“ 10 000 Lt piniginę baudą. Pareiškėjas paaiškino, kad Konkurencijos taryba nutarimą priėmė pažeisdama procedūros taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Konkurencijos taryba nevisapusiškai ištyrė faktines aplinkybes. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kurie patvirtina pareiškėjos teiginių apie viešbutį „Sonesta Club“ teisingumą. Pareiškėjo manymu, santykiai tarp pareiškėjo ir vartotojo susiklosto turizmo paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Kartu su šia sutartimi vartotojas pasirašo ir sutarties sąlygas, patvirtindamas, kad susipažino su sutarties sąlygomis. Vadovavosi Civilinio kodekso 6.189 straipsnio l dalimi ir sutarties sąlygų 1.1.1 punktu. Sutarties sąlygose numatyta, kad informacijos apie viešbučius pasikeitimai yra skelbiami pareiškėjo internetiniame puslapyje. Be to, analogiška informacija apie galimus pasikeitimus yra nurodyta ir katalogo skyriuje „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems“. Vadovavosi Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Paaiškino, kad vartotojas buvo supažindintas su informacijos pakeitimais, todėl reklamoje pateikti reklaminiai teiginiai nei savo turiniu nei forma nėra klaidinantys. Taip pat pažymėjo, kad pateikė Konkurencijos tarybai įrodymų, jog viešbutis yra Naama Bay centre, nes tai matyti iš Šarm El Šeicho žemėlapio. Pareiškėjo manymu, Konkurencijos taryba neteisingai taikė Reklamos įstatymo 5 straipsnį bei Konkurencijos tarybos darbo reglamento 3 straipsnį. Vadovaudamasis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 punkto nuostatomis,  nurodė, kad reklamos teisingumas privalo būti analizuojamas neatsiejant nuo turizmo paslaugų specifikos, t. y. katalogas negali būti operatyviai keičiamas, todėl vartotojui būtina informacija teikiama internetiniame bendrovės puslapyje. Paaiškino, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos yra suderintos su Valstybiniu turizmo departamentu, vadovaujantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 18-V „Dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų“. Pareiškėjo manymu, dėl to nutarime esantis nurodymas nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą neatitiktų tinkamai suderintų sutarties sąlygų. Taip pat pareiškėjas teigė, kad neteisingai nustačius pažeidimo aplinkybes bei pažeidimo trukmę neteisingai skirta ir bauda. Remėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika skiriant ekonomines sankcijas bei Reklamos įstatymo 20 ir 22 straipsniais, Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra visų būtinų administracinės atsakomybės taikymo sąlygų - kaltės, neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta vartotojo klaidinimo.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 31-33) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Tez Tour“ pripažįsta, jog bendrovės 2006 - 2007 metų reklaminiame kataloge skelbiami teiginiai apie viešbutį „Sonesta Club“ neatitinka tikrovės. Atsakovo manymu, tokiu atveju neišvengiamai bus suklaidinti vartotojai, norintys dėl kelionės krypties ir poilsio viešbučio apsispręsti kelionių organizatoriaus atstovybėje iš karto po konsultacijų su UAB „Tez Tour“ darbuotojais, bei vartotojai, neturintys galimybės apsisprendimo dėl viešbučio pasirinkimo metu naudotis internetu. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo tikslios informacijos pakeitimų internetiniame puslapyje atlikimo datos. Be to, atsakovo manymu, reklamos davėjas, sužinojęs, kad jo skleidžiamoje reklamoje yra naudojami neteisingi ir klaidinantys teiginiai, privalo imtis visų priemonių, kad būtų išvengta vartotojų suklaidinimo bei nedelsiant nutrauktas klaidinančios reklamos skleidimas. Nagrinėjamu atveju tik aiškus vartotojų perspėjimas iki turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymo apie jų pasirinkto viešbučio teisingas charakteristikas, nurodant teisingą informaciją pačioje sutartyje, garantuotai leistų išvengti vartotojų klaidinimo. Pažymėjo, kad būtent toks vartotojų informavimas yra reikalingas, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tez Tour“ ir šiuo metu tęsia katalogų, kuriuose yra klaidinančių reklaminių teiginių, platinimą. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie galimas atstumų pasikeitimo priežastis yra teorinio pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių samprotavimus apie vykusias statybas Naama Bay mieste, kurios lėmė atstumų pasikeitimą. Paaiškino, kad iš pareiškėjo pateikto žemėlapio taip pat negalima spręsti, jog reklama dėl viešbučio vietos mieste buvo teisinga. Teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl atstumo nuo oro uosto iki viešbučio nurodymo laiko vienetu neatleidžia nuo pareigos nenaudoti reklamoje klaidinančių teiginių. Nurodė, kad nesutampa pareiškėjo paaiškinimai šiuo klausimu ir informacija skelbiama internetiniame puslapyje. Nesutiko su argumentais dėl turizmo paslaugų sutarties reikšmės. Nurodo, kad teisės aktuose nustatytos tik standartinės ir būtinos turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos ir nėra draudžiama į sutartį įtraukti papildomas nuostatas, leidžiančias išvengti vartotojų klaidinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l. 49-52) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad  reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės teisinius pagrindus nustato Reklamos įstatymas. UAB „Tez Tour“ turizmo paslaugų teikimo sutarties priede kataloge teikiama informacija apie turistinės kelionės programą ir viešbutį laikytina reklama, nes tokia informacija tiesiogiai susijusi su bendrovės vykdoma veikla ir skatina įsigyti būtent šio ūkio subjekto reklamuojamą produktą (Reklamos įstatymo 2 str. 7 d.). Pareiškėjas yra reklamos davėjas (Reklamos įstatymo 2 str. 8 d.). Reklamos įstatymo 5 straipsnio l dalis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kas pripažįstama klaidinančia reklama. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad informacija apie „Sonesta Club“ viešbutį UAB „Tez Tour“ 2006-2007 m. Egipto reklaminiame kataloge ir internetiniame puslapyje skiriasi. Teismas konstatavo, kad reklaminis katalogas yra neatskiriama turizmo paslaugų teikimo sutarties dalis. Kataloge aiškiai įvardinta informacija apie viešbutį - jo geografinę padėtį. Pareiškėjo atsakomybės nepašalina turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1.1 punktas. Teismas nurodė, kad viešbučio geografinė padėtis, t. y. atstumai iki tam tikrų objektų, negali kardinaliai pasikeisti. Reklaminiame kataloge skelbiama informacija netikėti pagrindo nėra, todėl nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad vartotojas turi patikrinti paties kelionių organizatoriaus jam pateiktame kataloge nurodytą informaciją apie viešbučio buvimo vietą ir atstumus nuo jo iki atitinkamų objektų. Be to, kaip matyti iš Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio 2007 m. birželio 4 d. protokolo Nr. 4S-12, bendrovė internete keičia informaciją atsižvelgdama į vartotojų pastabas, o ne vadovaudamasi objektyviais kriterijais patvirtinta informacija, neįžvelgia skirtumo tarp 10 min. ir 10 km, nesistengia informuoti vartotojus apie pasikeitusius atstumus. Įrodymų, kad nutraukė klaidinančios reklamos vartojimą, pareiškėjas nepateikė. Reklaminiame kataloge minimi atstumai pateikti mažesni, negu yra iš tikrųjų, ir tai klaidina vartotojus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad galimybę prieiti prie interneto bet kuriuo paros metu ir pasitikrinti kataloge skelbiamą informaciją turi ne visi vartotojai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas negali pagrįsti reklamos apie viešbučio „Sonesta Club“ buvimo vietą teiginių teisingumo jos naudojimo metu, todėl tie duomenys yra neteisingi ir to pakanka reklamą pripažinti klaidinančia. Pareiškėjas yra reklamos davėjas, todėl jam tenka atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą, neįrodžius, kad įstatymas pažeistas ne dėl jos kaltės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, o jo paaiškinimai dėl atstumų nuo viešbučio iki tam tikrų objektų yra tik teorinio pobūdžio. Be to, teismas nustatė, kad  ir informaciją internetiniame puslapyje pareiškėjas keičia remdamasis ne objektyviais kriterijais patikrinta informacija, o atsižvelgdama į klientų pastebėjimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai pažeidė vartotojo teises į teisingą, išsamią ir visapusišką informaciją apie viešbutį „Sonesta Club“, jo kaltė dėl klaidinančios reklamos naudojimo yra įrodyta. Ekonominė sankcija pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 22 straipsnio l, 10 dalių reikalavimus. 10 000 Lt bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgtina, kad pareiškėjo skleidžiama reklama klaidina vartotojus ir gali paveikti jų ekonominį elgesį. Pareiškėjo skleidžiama reklama sukėlė ir tam tikras pasekmes, nes tyrimo byla buvo pradėta Konkurencijos tarybai gavus konkretų vartotojų skundą. Atsižvelgtina į ilgą pažeidimo trukmę - reklama skleidžiama nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. iki šiol (bendrovė nepateikė įrodymų, kad klaidinanti reklama buvo nutraukta), į didelį reklamos skleidimo mastą (katalogas išleistas 18 000 egzempliorių tiražu). Paskirta bauda sudaro 0,02 procento bendrovės bendrųjų pajamų. Skirti už pažeidimą tik įspėjimą nėra pagrindo. Įpareigojimas nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, t. y. užsakant poilsį viešbutyje „Sonesta Club“ sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingus atstumus iki reklamoje nurodytų objektų, neprieštarauja Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktui. Sprendimas atitinka viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus, faktines bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti jį pagrindo nėra.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 57-60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą ir administracinę bylą dėl klaidinančios reklamos nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas.

2. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies,  81 straipsnio reikalavimus.

3. Pažymi, kad pagrindinis reklamos vertinimo kriterijus - vidutinis vartotojas, iš kurio pozicijų žvelgiama į reklamą ir vertinama, ar konkreti reklama, atsižvelgiant į tos reklamos savybes, gali suklaidinti būtent vidutinį vartotoją ir ar gali paveikti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį.

4. Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika (pavyzdžiui, byla C-210/96 Gut Springenheide and Tusky/Oberkreisdirektor des Kreis Steinfurt ECR I-4657 ir kt.) vidutinis vartotojas - tai protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas.

5. Reklamos įstatyme naudojama paprasto vartotojo sąvoka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje Nr. A¹-930/2005 ir Nr. A¹-931/2005 buvo prilyginta vidutinio vartotojo sąvokai. Tačiau teismas pažeisdamas materialinės teisės normas visiškai nevertino reklamos pateiktos kataloge ir internetiniame puslapyje iš vidutinio vartotojo pozicijų.

6. Vidutinis vartotojas turi galimybę prieiti prie interneto ir susipažinti su jame pateikta naujausia informacija apie pasikeitimus po katalogo išleidimo. Šiuo atveju svarbu įvertinti vidutinio vartotojo galimybę apskritai pasinaudoti internetu.

7. Reklamos teisingumas privalo būti analizuojamas neatsiejamai nuo turizmo paslaugų, kurias teikia pareiškėjas, specifikos. Teismo sprendimas buvo priimtas visiškai atsiribojant nuo turizmo paslaugų teikimo ypatumų.

8. Pažymi, kad kataloge yra įtvirtinama viešbučių pateikta informacija. Atitinkamai po katalogo išleidimo viešbučiui pateikus patikslintą informaciją, pakeitimai atliekami kelionių organizatoriaus internetiniame puslapyje www.teztour.lt. Taigi visiškai nepagrįstas teismo teiginys, jog informacija yra keičiama internete atsižvelgiant į vartotojų pastabas.

9. Teismas, kaip ir Konkurencijos taryba, faktiškai nesivadovavo Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisingumo kriterijumi, visiškai nevertinant nurodytų nei faktinių, nei juridinių aplinkybių.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 66-68) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tik aiškus vartotojų perspėjimas iki turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymo apie jų pasirinkto „Sonesta Club“ viešbučio teisingas charakteristikas (kurios nesutampa su sutarties priede - kataloge nurodoma informacija), nurodant teisingą informaciją sutartyje, leistų garantuotai išvengti vartotojų suklaidinimo.

2. Perkeldamas informacijos reklamoje pasitikslinimo pareigą reklamos vartotojui, reklamos davėjas negali išvengti ar sumažinti atsakomybės dėl klaidinančios reklamos skleidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos taryba teigia, jog uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ 2006 – 2007 metų reklaminiame kataloge skelbti teiginiai apie poilsį „Sonesta Club“ viešbutyje neatitinka tikrovės. Tuo tarpu bendrovė „Tez Tour“ tvirtina, kad vartotojas buvo supažindintas su informacijos pakeitimais, todėl reklamoje pateikti reklaminiai teiginiai nei savo turiniu, nei forma nėra klaidinantys. Taigi administracinės bylos nagrinėjimo objektas – pareiškėjo paskelbtų reklaminių teiginių apie poilsio vietą, įvertintų kaip neatitinkančių tikrovės, tikrinimas ir atlikto teisinio įvertinimo, suponavusio skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimą, patikrinimas.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, o 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta klaidinančios reklamos sąvoka, t. y. reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, būtina atsižvelgti į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus.

Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹-931/2005; procesinio sprendimo kategorija 7.5.1;7.5.2).

Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje aktualiausias teisingumo kriterijus, nes atsakovas tvirtina, jog informacija apie viešbučio atstumą iki oro uosto, iki paplūdimio, pačio viešbučio pastato lokalizacija, nurodyta reklaminiame kataloge, neatitinka tikrovės.

Reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Interpretuojant šią teisės normą aišku, kad reklamos davėjas, kuris šiuo atveju yra pareiškėjas, turėjo pagrįsti teiginius (jų naudojimo metu) apie reklaminiame kataloge nurodomus viešbučio „Sonesta Club“ atstumus iki oro uosto, paplūdimio, viešbučio buvimo vietą. Įrodinėjimo našta įstatymo leidėjo patvarkymu yra perkeliama reklamos davėjui. Jis turi pagrįsti skelbiamų teiginių atitikimą tikrovei. Priešingu atveju reklamos davėjo atsakomybė nėra paneigiama, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vis dėl to būtina išsiaiškinti, ar reklamoje pateikiami teiginiai tikrai neteisingi. Pateikiamų teiginių teisingumas negali būti grindžiamas duomenimis asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu.

Pagal administracinėje byloje pateiktus duomenis nekyla dviprasmybių, jog ginčo teiginiai, susiję su viešbučiu „Sonesta Club“ paskelbti 2006 – 2007 metų reklaminiame kataloge, nebuvo įrodyti. Reklaminiame kataloge paskelbtų ginčo teiginių atitikimą tikrovei reklamos davėjas bendrovė „Tez Tour“ faktiniais duomenimis nepagrindė. Nurodomas miestelio planas, kaip dokumentas grindžiantis reklaminių teiginių teisingumą, nepakankamai informatyvus, nes iš jo neįmanoma nustatyti atstumų nuo vieno objekto iki kito, neaišku, kas jo autorius. Oficialaus internetinio viešbučio „Sonesta Club“ tinklapio teikiama informacija nepatvirtina reklaminiame kataloge nurodytų ginčo reklaminių teiginių, todėl išvardinti duomenys (planas, viešbučio internetinis puslapis) nepripažintini tinkamais duomenimis, pagrindžiančiais ginčo teiginių teisingumą, Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti ginčo teiginių atitikimą tikrovei, kaip pripažino ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, pateikta nebuvo.

Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, jog teiginiai „ ... nuo viešbučio iki oro uosto – 10 km; viešbutis Naama Bay centre; 300 m. iki paplūdimio...“ – klaidinanti reklama. Tokia faktinė aplinkybė suponuoja atsakomybę, kurios negali pašalinti vartotojui suteikiama galimybė, pasinaudojus internetine prieiga, pasitikslinti teiginius apie viešbučio „Sonesta Club“ buvimo vietą bei atstumus iki oro uosto ir vandens telkinio. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs nuostatų, šalinančių reklamos davėjo atsakomybę, jei kitokiu būdu, nei buvo paskleista, skleidžiami reklaminiai teiginiai jau atitinka tikrovę. Teisėjų kolegijos nuomone, vartotojas nuo jam nepriimtino pasirinkimo, įsigyjant poilsio paslaugą, galėtų būti apsaugotas individualaus pobūdžio veiksmais nukreiptais į konkretų vartotoją, siekiantį įsigyti reklamuotą paslaugą, apie kurią buvo paskleista tam tikra žinių dalis neatitinkanti tikrovės. Prie tokio pobūdžio veiksmų galėtų būti tikrovės atspindėjimas individualiose susitarimuose tarp reklamos davėjo ir vartotojo. Taip galimai būtų paneigta ir klaidinančios reklamos davėjo atsakomybė.

Nėra pagrindo teigti, kad, vertinant pateiktus ginčo reklaminius teiginius, nebuvo atsižvelgta ir į vidutinio vartotojo pozicijas.

Iš tikro vidutinis vartotojas - protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas (Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose Nr. C-99/2001 Linhart; C-486/2001 Procter & Gamble vs OHM; C-220/1998 Estee Lauder Cosmetics GmbH; kt.). Tačiau toks vartotojas, atsižvelgdamas į reklamos davėją, firmos vardą, išleistų reklaminių katalogų kiekį, juose esančius skelbimus, skelbimų laikotarpį, įsigydamas poilsį viešbutyje „Sonesta Club“, neturėjo pagrindo netikėti ginčo reklaminiais teiginiais apie poilsį viešbutyje „Sonesta Club“ ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikinant, jog nurodomi teiginiai atitinka tikrovę. Protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju. Todėl apeliacija į materialinės teisės normų pažeidimą aptariamu aspektu pripažintina niekuo neparemta.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimant sprendimą buvo atsiribota nuo turizmo paslaugų teikimo specifikos, tačiau nėra aišku, kaip ši specifika galėjo padaryti įtakos nekilnojamojo daikto atstumui iki apibrėžtos oro transporto vietos, konkretaus stambaus vandens telkinio. Vadinasi, ir šis argumentas nėra pagrįstas.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 18-V buvo patvirtintos Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinės sąlygos. Jau vien šio teisės akto įvardijimas leidžia teigti, kad patvirtintos sąlygos yra standartinės, t. y. neturinčios savitumų. Teisėkūros subjektas sąlygų papildymo nedraudžia. Antai įsakymo Nr. 18-V 6.1 punkte numatyta, jog kelionės organizatorius dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, gali pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą, o turistas turi teisę atsisakyti keisti sutartį. Taigi standartinės sutarties sąlygos taikytinos tik tipiniams atvejams. Tuo tarpu atsiradus nenumatytų aplinkybių sutarties sąlygos gali būti keičiamos, papildomos, o tai reiškia, jog ir išaiškėjus tam tikriems reklaminių teiginių neatitikimams tikrovei, sutarties sąlygos galėtų būti platesnės nei patvirtintos 2003 m. kovo 26 d. įsakymu. Konkurencijos tarybos priimtas sprendimas dėl klaidinančios reklamos nutraukimo terminų ir sąlygų, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gudynas

Arūnas Sutkevičius