Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Alvydo Barkausko, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Daivai Čmukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Dovilei Burgienei, Mariui Juoniui, atsakovo atstovams Giedrei Jarmalytei, Jurgitai Brėskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dzūtra“ dėl nutarimo panaikinimo,

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-3, kuriuo taryba pripažino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintų Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktą bei Kauno miesto savivaldybės atsisakymą sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Skunde nurodė ir atstovai teisme paaiškino, kad sprendimas pavesti atliekų tvarkymo paslaugas teikti pareiškėjo kontroliuojamai UAB „Kauno švara“ ir atsisakyti sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ yra sąlygotas Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 4 d. reikalavimų ir nurodo, kad skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus. Teigė, kad atliekų tvarkymo rinka nėra visiškai laisva, nes atliekų tvarkymas reikalauja didelių investicijų, be to, ši paslauga yra privaloma, todėl paslaugos kaina turi būti reguliuojama ir neviršyti savivaldybės nustatyto tarifo. Vienos įmonės parinkimą sąlygoja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyti trys atliekų tvarkymo ūkio subjektų parinkimo būdai, o vieno iš būdų pasirinkimas iš karto eliminuoja kitų būdų naudojimą. Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, UAB „Kauno švara“ parinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimus, be to, ši nuostata nenumato, kad savivaldybei paskyrus savo kontroliuojamą ūkio subjektą atliekų surinkėju, būtų galima paskirti dar ir kitą ūkio subjektą tai pačiai teritorijai. Nagrinėjamu atveju skirtingas konkurencijos sąlygas sąlygoja Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimai, dėl paslaugos specifikos rinkoje negali veikti keletas ūkio subjektų ir tai yra daroma siekiant užtikrinti viešosios paslaugos teikimą. Išimtinių teisių suteikimas yra Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies normos įgyvendinimo išdava. Ši Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, numatanti, jog savivaldybė gali pavesti sistemą eksploatuoti savivaldybės kontroliuojamam ūkio subjektui, nenumato galimybės tuo pačiu metu pavesti šią sistemą eksploatuoti ir kitam, su savivaldybės įmone konkuruosiančiam ūkio subjektui. Tai leidžia teigti, jog, priešingai nei nurodo Konkurencijos taryba, galiojantys teisės aktai atliekų tvarkymo sistemos organizavimą palieka savivaldybės nuožiūrai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą ir atstovai paaiškinimais teisme prašė skundą atmesti ir nurodė, kad Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, laikėsi visų Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime neginčija savivaldybių teisės savarankiškai organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Priimdama minėtus sprendimus, Kauno miesto savivaldybės taryba turėjo atsižvelgti ne tik į pagrindinį atliekų tvarkymą reglamentuojantį teisės aktą - Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą savivaldybių veiklą reguliuojančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymus, bet taip pat ir į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimus, kurie siejami su savivaldybių priimamais sprendimais. Atliekų tvarkymo taisyklių bei sprendimo Nr. 123 priėmimo metu galiojusios Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant jų surinkimą iš gyventojų, organizuoja savivaldybės. Šiuo metu galiojanti Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija detaliau reglamentuoja savivaldybės funkcijas, teises ir pareigas atliekų tvarkymo srityje. Įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. To paties straipsnio 4 dalyje yra numatyti galimi tokių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimo būdai - pavesti sistemos eksploatavimą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai; organizuoti sistemos eksploatavimo operatorių konkursą; arba, nutarus įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų, organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą. Kauno miesto savivaldybė, priimdama sprendimus dėl komunalinių atliekų tvarkymo, turėjo atsižvelgti tiek į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus, tiek ir į Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką ir pareiga saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybės valdymo ir savivaldos institucijas, vykdančias joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kartu yra numatytas ir draudimas valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės administracija, priimdama Atliekų tvarkymo taisykles ir sprendimą Nr. 123, pasinaudojo savo teise savarankiškai organizuoti komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sistemą pavesdama šią sistemą eksploatuoti savo kontroliuojamai įmonei UAB „Kauno švara“. Įstatymas įvardija būdus, kokius savivaldybė gali panaudoti, įgyvendindama jai priskirtą pareigą atliekų tvarkymo srityje. Tačiau konkretaus būdo pasirinkimas turi atitikti ir kitus savivaldybei keliamus reikalavimus, būtent sąžiningos konkurencijos rinkoje užtikrinimą. Savivaldybė, jau prieš pasirinkdama vieną iš įstatyme numatytų būdų, turi įvertinti jų poveikį konkurencijai rinkoje, ypatingai jei savo sprendimu savivaldybė numato suteikti išimtines teises. Atsižvelgiant į Konkurencijos taryboje atlikto tyrimo medžiagą bei į Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą, kuriame nurodoma, kad mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį, taip pat į 2002 m. birželio 25 d. sudarytos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ 9 punktą kuriame nurodoma, kad sutartyje numatytų įpareigojimų negalima perduoti vykdyti trečiosioms šalims be raštiško abiejų šalių sutikimo, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, išimtines komunalinių atliekų tvarkymo teises suteikdama UAB „Kauno švara“, suteikė privilegijas šiai bendrovei veikti rinkoje, tuo pačiu diskriminuodama kitus ūkio subjektus, o tai sąlygojo konkurencijos sąlygų skirtumus atliekų tvarkymo rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Nei Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu, nei skundžiant priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą pareiškėjas nepateikė motyvų, kuriais pagrįstų būtinybę UAB „Kauno švara“ suteikti išimtines teises.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas jos kontroliuojamai bendrovei suteikė išimtines teises teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Kauno mieste dar 2002 m., kai negaliojo dabartinė Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija ir teisės aktai nenustatė kokiais būdais savivaldybės gali parinkti atliekų tvarkymo operatorius. Vien ši aplinkybė rodo, kad sutartis dėl išimtinių teisių suteikimo UAB „Kauno švara“ yra sąlygota ne įstatymo reikalavimų, bet pareiškėjo siekio proteguoti jos pačios kontroliuojamą bendrovę ir pašalinti iš rinkos jos konkurentus. Mano, kad ir dabar galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 30str. 4 d. nuostatos gali būti savivaldybės įgyvendintos taip, kad konkurencijos principai būtų išsaugoti. Atliekų tvarkymo įstatymas suteikia teisę savivaldybei pavesti teikti atliekų tvarkymo paslaugas jos kontroliuojamai bendrovei, tačiau nenurodo, kad pavedus šias paslaugas teikti savivaldybės kontroliuojamai įmonei, šių paslaugų nebegali teikti kiti ūkio subjektai. Savivaldybės teisė pavesti tiekti atliekų tvarkymo paslaugas savo kontroliuojamai bendrovei nereiškia, kad savivaldybės kontroliuojama bendrovė turi teikti šias paslaugas išimtinėmis teisėmis. Savivaldybė, vykdydama Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus privalo leisti vykdyti veiklą jos teritorijoje ir privatiems ūkio subjektams, konkuruojant su savivaldybės įmone ir išimtinių teisių suteikimo savo kontroliuojamai bendrovei būdą gali pasirinkti tik tuo atveju, kai paslaugos nėra ir negali būti teikiamos komerciniais pagrindais, nepakanka privačios iniciatyvos užtikrinti paslaugų teikimą visiems Kauno miesto gyventojams. Savivaldybės sprendimas pavesti atliekų tvarkymo paslaugų teikimą išimtinai jos kontroliuojamai bendrovei yra akivaizdžiai nemotyvuotas, ekonomiškai nepagrįstas ir todėl vertintinas kaip proteguojantis jos kontroliuojamą bendrovę bei diskriminuojantis kitus ūkio subjektus.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. sausio 18 d. UAB „Dzūtra“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl sutarties sudarymo, kuri įgalintų bendrovę rinkti antrines žaliavas bei pakuočių atliekas, tačiau 2005 m. vasario 7 d. savivaldybė raštu atsisakė sudaryti su UAB „Dzūtra“ sutartį. 2005 m. balandžio 13 d. UAB „Dzūtra“ kreipėsi su skundu į Konkurencijos tarybą prašydama ištirti ar Kauno miesto savivaldybės sprendimas suteikti išimtines teises teikti atliekų tvarkymo paslaugas Kauno mieste jos kontroliuojamai bendrovei UAB „Kauno švara“ nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio. Skundas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą savo teritorijoje, sudarė sutartį su UAB „Kauno švara“ dėl komunalinių atliekų surinkimo ir atsisakė sudaryti tokią sutartį su UAB „Dzūtra“. Dėl atsisakymo sudaryti sutartį UAB „Dzūtra“ savivaldybės teritorijoje negali vykdyti ūkinės veiklos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimu, todėl yra diskriminuojama, jai atimama galimybė konkuruoti Kauno savivaldybės teritorijoje pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 str.

2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutarimu Nr. 2S-3 pripažino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintų Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktą bei Kauno miesto savivaldybės atsisakymą sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

Atliekų tvarkymo reikalavimus, savivaldybės funkcijas organizuojant atliekų tvarkymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai. Savivaldybės gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą“. Minėto įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta: „Įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą <...> šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės <...> įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.

Šiuo įstatymu savivaldybei suteikta teisė pasirinkti ir nustatyti, kaip savo teritorijoje organizuoti atliekų tvarkymo sistemą. Priimdama sprendimus savivaldybė turi vadovautis teisėtumo principu, numatančiu, kad savivaldybės veikla bei visi jos veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtindama draudimą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

Išimtinių teisių suteikimas galėtų būti pateisinamas tokiais atvejais, kai dėl pačios paslaugos specifikos rinkoje negali veikti keletas ar daugelis ūkio subjektų, todėl būtina parinkti vieną operatorių, kuris galėtų ekonomiškiausiai teikti šią paslaugą, tačiau tokiu atveju operatoriaus parinkimo proceso metu (pavyzdžiui, konkurso metu) turi būti užtikrinama sąžininga konkurencija rinkoje. Išimtinių teisių suteikimas taip pat galimas, kai būtina užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, o ši paslauga negali būti teikiama rinkos sąlygomis, kadangi paslaugos teikimas yra ekonomiškai nenaudingas arba būtina atlikti dideles investicijas, kurios nebūtų atliekamos konkurencijos sąlygomis.

Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212, 24 punktu nustatyta, kad „mišrias komunalines atliekas iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų surenka ir išveža savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė atlikti šią užduotį“; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr.123 1 punktu mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymas pavestas UAB „Kauno švara“. Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ 2002 m. birželio 25 d. sudarytos mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugos pirkimo sutarties 9 punktu įtvirtinta nuostata: „sutartyje numatytų įpareigojimų negalima perduoti vykdyti trečiosioms šalims be raštiško abiejų šalių sutikimo“. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004-01-27 raštu Nr. (A27R9)-R-249 dėl komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo UAB „Dzūtra“ buvo siūloma kreiptis į UAB „Kauno švara“.

Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime pasisakė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas ir pažymėjo, kad „negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje“, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama tik tada, kada yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Kauno miesto savivaldybė, organizuodama atliekų tvarkymo sistemą Kauno mieste, kartu turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, kuri galėjo būti apribota tik esant ypatingoms sąlygoms. Savivaldybė, prieš suteikdama vienam ūkio subjektui išimtines teises, turėjo įvertinti galimybę atliekų tvarkymo sistemą organizuoti konkurencingomis sąlygomis. Tačiau savivaldybė nesiėmė veiksmų, būtinų sąžiningai konkurencijai rinkoje užtikrinti. Savivaldybė norinčio atitinkamoje rinkoje veikti ūkio subjekto prašymą atmetė motyvuodama išimtinių teisių suteikimu kitam ūkio subjektui neatlikusi jokių tyrimų, skaičiavimų, ar toks būdas efektyviausiai užtikrina gyventojų gerovę, ar kitu būdu savivaldybė negali užtikrinti jai pavestos funkcijos tinkamo įgyvendinimo.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad suteikė išimtinę teisę teikti komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugas Kauno mieste UAB „Kauno švara“ ginant vartotojų interesus. Taip pat nėra nustatyta jokių ypatingų sąlygų, dėl kurių galėjo būti apribota sąžiningos konkurencijos laisvė.

Teismas daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė UAB „Kauno švara“ suteikė išimtinę teisę teikti komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugas Kauno mieste. Suteikus išimtines teises vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į rinką arba yra priversti pasitraukti iš rinkos. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 2S-3 padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės atliekų tvarkymo rinkoje Kauno mieste. Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintų Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 123 1 punktas bei Kauno miesto savivaldybės atsisakymas sudaryti sutartį su UAB „Dzūtra“ dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Alvydas Barkauskas

Daiva Pranytė-Zaleckienė

Liudmila Zaborovska