Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Edvinui Cybuličiui, advokatams Pauliui Koverovui, Laurui Butkevičiui ir Raimondui Kivyliui,

atsakovo atstovams Elonui Šatui ir Justinai Paulauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurointegracijos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurointegracijos projektai“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims viešajai įstaigai „Perspektyvių inovacijų agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei „MAG Solution“ (buvęs pavadinimas - uždaroji akcinė bendrovė „Apskaitos sprendimai“), dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2006 m. birželio 22 d. nutarimą Nr.2S-9 „Dėl ES struktūrinių fondų konsultacinių paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo Konkurencijos taryba pripažino, jog pareiškėjas, viešoji įstaiga „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „MAG Solution“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir skyrė pareiškėjui 41676 Lt, viešajai įstaigai „Perspektyvių inovacijų agentūra“ - 2958 Lt, UAB „MAG Solution“ - 1000 Lt baudas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas tyrimą dėl galimų draudžiamų įmonių susitarimų atliko neobjektyviai, nevisapusiškai, pažeisdamas procedūrinius reikalavimus. Atsakovo išvados, jog pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys buvo sudarę draudžiamus susitarimus, yra paremtos tik prielaidomis ir spėjimais.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad jo atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys buvo sudarę susitarimus nekonkuruoti, t. y. konkursuose, kuriuose šie subjektai dalyvavo, pateikti tarpusavyje suderintus pasiūlymus, iš anksto susitariant dėl juose siūlomų paslaugų kainų. Tyrimas buvo atliktas išsamiai bei objektyviai ir jo metu surinkta medžiaga patvirtina padarytas išvadas dėl draudžiamų susitarimų.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo viešoji įstaiga „Perspektyvių inovacijų agentūra“ su pareiškėjo skundu sutiko.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba nagrinėjamu atveju tyrimą dėl pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veiksmų pradėjo, remdamasi 2005 m. gegužės 2 d. ir 2005 m. birželio 15 d. Lietuvos verslo paramos agentūros prašymais ir pateikta informacija apie įmonių paraiškų Europos sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai gauti vertinimo metu pastebėtus 64 atvejus, kai kvietimai pateikti pasiūlymus buvo siunčiami 3 toms pačioms įmonėms (UAB „Eurointegracijos projektai“, viešajai įstaigai „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „Apskaitos sprendimai“), visuose minėtuose projektuose tiekėjų pasiūlymai buvo vienodi ir 60 atvejų laimėjusiu tiekėju buvo pripažinta UAB „Eurointegracijos projektai“. Teismas nurodė, kad atsakovas tyrimą atliko, nepažeisdamas Konkurencijos įstatymo nuostatų dėl tyrimo trukmės. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka tyrimas atitinkamais atsakovo nutarimais teisėtai buvo pratęsiamas. Teismas nurodė, kad tyrimo metu buvo išnagrinėta Lietuvos verslo paramos agentūros pateikta medžiaga, iš UAB „Eurointegracijos projektai“, viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „Apskaitos sprendimai“ paimti dokumentai, valstybės įmonės Registrų centro bei perkančiųjų įmonių pateikta informacija, o taip pat tiriamųjų ūkio subjektų papildomais raštais pateikta informacija ir vadovų paaiškinimai. Teigti, jog atsakovas turėjo išreikalauti ir tirti dar kokią nors papildomą medžiagą, nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad įstatymas nereikalauja, kad atsakovas, priimdamas nutarimą dėl atlikto tyrimo, jame išanalizuotų visą tyrimo medžiagą. Nagrinėjamu atveju atsakovo nutarimas atitinka Konkurencijos įstatymo   36 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovas tyrimo metu nustatė, jog ES struktūrinių fondų konsultacinių paslaugų verslo rinkoje veikia apie 20-30 įmonių. Apklaustos įmonės įvardijo pareiškėją šios rinkos lyderiu. Atsakovas neatliko detalios šios rinkos analizės, nes Konkurencijos įstatymas nereikalauja nustatyti atitinkamą rinkos dalį, kai sudaromas horizontalus susitarimas dėl kainų. Taip pat atsakovas nustatė, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalies prasme nelaikytini susijusiais ūkio subjektais. Teismas nurodė, kad atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais, t. y. susitarė pateikti suderintus konkursinius pasiūlymus, iš anksto nustatant būsimąją konkurso laimėtoją. Šią išvadą atsakovas pagrindė tyrimo duomenimis apie: 1) konkursinių pasiūlymų formos ir kitų pirkimo dokumentų panašumą; 2) vienodai užpildytas konkursinių pasiūlymų formas; 3) vienodą kainų rašymo būdą; 4) bendrų techninių priemonių naudojimą; 5) rengiant konkurso pirkimo dokumentus, dalyvavusius tuos pačius asmenis. Šias atsakovo nutarime padarytas išvadas patvirtina rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, kad atsakovas išanalizavo ir apibendrino 17 konkursų medžiagą. Šie konkursai buvo vykdomi įprastos komercinės praktikos būdu (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktorius 2003 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1S-60 patvirtino Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką, pavyzdines taisykles ir Tiekėjų apklausos pavyzdinę pažymą. Šio įsakymo 6 punkte nurodyta, kad šiais dokumentais perkančioji organizacija gali naudotis, rengdama savo Viešųjų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką, taisykles, minėtus dokumentus keisdama ir pritaikydama savo ypatybėms. Minėtų 17 konkursų medžiagos tyrimo analizė patvirtina, kad visais atvejais pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys užpildė tą pačią pasiūlymo formą, kuri yra Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.1S-121 patvirtintų Standartinių supaprastinto atvirojo konkurso sąlygų 1 priedas. Šio pasiūlymo formoje esantis tekstas visiškai neatitinka konkursų aplinkybių, nes šie konkursai buvo vykdomi įprastos komercinės praktikos būdu. Viešųjų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką, pasiūlymai, kaip ir kiti dokumentai, teikiami laisva forma. Teismas nurodė, kad UAB „Apskaitos sprendimai“ pasiūlymuose keturių konkursų atvejais pakartota ta pati klaida, rašant šios įmonės direktoriaus pavardę. Beveik visų minėtų konkursų dokumentų medžiagoje (13 atvejų) esančių kvietimų teikti pasiūlymus tekstas pažodžiui sutampa (pakeisti tik perkančiųjų organizacijų rekvizitai, datos). Visi kvietimai surašyti, parinkus to paties dydžio ir rūšies šriftą, visiškai vienodai išdėstytas tekstas. Konkurso sąlygų antraštės ir tekstai taip pat visiškai vienodi. Tuo tarpu neįmanoma, kad keliolikos nesusijusių tarpusavyje Lietuvos įmonių laisva forma rengtų konkursų dokumentai turinio ir formos prasme visiškai sutaptų. Lietuvos verslo paramos agentūros pateikta medžiaga patvirtina, kad panašių konkursų ES struktūrinių fondų paramai gauti, kuriuose dalyvavo kitos įmonės, dokumentams būdingas individualumas. Minėtų sutapimų visuma leidžia daryti išvadą, kad minėtus dokumentus rengė ne perkančiosios organizacijos, o tarpusavyje suderinę savo veiksmus paslaugų tiekėjai (pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys). Teismas nurodė, kad minėtų išvadų pagrįstumą patvirtina ir kiti konkurso dokumentų sutapimai. Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pasiūlymų formos beveik visais atvejais užpildytos, naudojant kompiuterį su būdinga požymiu - įrašant kainą po skaičių, buvo dedamas kablelis ir brūkšnelis. Toks kainų rašymo būdas nenumatytas pagal raštvedybos taisykles bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus ir nėra naudojamas įprastinėje buhalterinėje praktikoje. Be to, ranka užpildytose formose kai kuriais atvejais kainos įrašytos be kablelio ir brūkšnio, o vienu atveju ir užpildant ranka pakartotas tas pats kainos rašymo būdas (įrašant kablelį ir brūkšnį). Kai kuriais atvejais UAB „Eurointegracijos projektai“ ir viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ konkursiniuose pasiūlymuose yra nurodytas tas pats už pasiūlymą atsakingo asmens fakso numeris. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nustatė, jog pas pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotuosius asmenis tyrimui reikšmingu laikotarpiu dirbo keli tie patys asmenys. Nustatyta, kad viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ vienas iš steigėjų, dalininkas, tyrimo metu einantis šios įmonės direktoriaus pareigas Mindaugas Kruopys kartu yra ir UAB „Eurointegracijos projektai“ direktoriaus pavaduotojas ir šios įmonės akcininkas. Viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ vienas iš steigėjų, dalininkas ir buvęs direktorius Edvinas Cybuličius yra UAB „Eurointegracijos projektai“ juristas. Abiems šioms įmonėms dirbęs Donatas Vitkauskas buvo atsakingas už paslaugų teikimo sutarčių vykdymą. Atsakovas taip pat nustatė, kad viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ direktoriaus Mindaugo Kruopio, kuris yra vienintelis šios įstaigos darbuotojas, rengiantis konkursinius projektus šios įmonės vardu, darbo vieta yra bendrovėje „Eurointegracijos projektai“, kabinete šalia šios bendrovės direktoriaus Gintaro Lubausko kabineto. Atsakovas nustatė, kad Telšių specialiosios internatinės mokyklos konkurse UAB „Eurointegracijos projektai“ direktorius Gintaro Lubauskas ir jo pavaduotojas Mindaugas Kruopys dalyvavo tame pačiame konkurse, teikdami pasiūlymus kaip konkurentai. Atsakovas taip pat nustatė, kad tas pats asmuo Darius Gurskis, kuris yra nurodytas UAB „Eurointegracijos projektai“ paslaugų teikimo sutartyse atsakingu už sutarčių vykdymą asmeniu, taip pat pasirašė viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ pateiktus konkursinius pasiūlymus kaip pasiūlymų teikėjas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų minėtas nustatytas aplinkybes. Pareiškėjo teiginiai apie tyrimo neobjektyvumą nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo padarytos išvados yra paremtos prielaidomis bei spėjimais, iš esmės yra perrašytas Konkurencijos tarybos nutarimas, neįvertinos aplinkybės bei paaiškinimai, sudarantys pagrindą padaryti priešingas išvadas. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įvertinti perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, jog jos pačios parengė pirkimo dokumentus, siuntė konkursų dalyviams dokumentų, įskaitant konkursinių pasiūlymų, formas. Nebuvo įvertinti perkančiųjų organizacijų parengti pirkimo dokumentai, kurie nustato reikalavimus pasiūlymų parengimui bei konkursinio pasiūlymo formai. Nebuvo vertinti pateikti konkurentų atsakymai į Konkurencijos tarybos užklausas, kuriuose teigiama, jog ir jiems praktikoje dažnai tenka naudoti atitinkamas pasiūlymų formas. Nebuvo vertinti apklausos protokolai, kuriuose nurodyta, jog tiriamos įmonės nebendradarbiavo, rengiant pasiūlymus, ir jog pirkimo sąlygas rengė perkančiosios organizacijos. Pareiškėjas nurodo, kad išvadai, jog konkursiniai pasiūlymai buvo parengti vieno asmens, pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų. Priešingai, bylos įrodymai sudaro pagrindą daryti priešingas išvadas. Atsakovas kiekvienoje tiriamoje įmonėje atliko neplanuotus dokumentų poėmius, apklausdamas ir už pasiūlymų parengimą atsakingus asmenis, kurie paaiškino, jog pasiūlymus rengė savarankiškai, pagal perkančiųjų organizacijų parengtas konkursų sąlygas ir formas. Visose tiriamosiose įmonėse buvo tikrinami kompiuteriai bei juose esanti informacija ir jokių dokumentų ar informacijos, kuri patvirtintų neteisėtus veiksmus, kompiuteriuose nebuvo rasta. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra pateikta dokumentų ar kitos informacijos, patvirtinančios, jog pasiūlymai buvo rengiami, suderinus vienodą jų formą. Kita vertus, nelogiška būtų tikėtis, jog įmonė, jau rengusi konkursinį pasiūlymą pagal pirmesnį kvietimą ir vėliau gavusi kvietimą dalyvauti tokiame pačiame konkurse, imtų rengti kitokios formos pasiūlymą. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, jog pasiūlymų vienodumas buvo sąlygotas perkančiųjų organizacijų veiksmų, nustatant konkurso sąlygas, o ne tiriamųjų įmonių draudžiamo susitarimo. Be to, atsakovas aiškino, jog paprastai draudžiami susitarimai susitariančiųjų subjektų yra itin maskuojami. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nebuvo siekiama maskuoti ar slėpti naudojamų konkursinių pasiūlymų formų vienodumo, raštvedybos ir pan.. Šie dokumentai yra vieši, lengvai prieinami kontroliuojančioms institucijoms. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė Lietuvos verslo paramos agentūros išvadomis ir paaiškinimais, nes ši įstaiga nėra kompetentinga tokias išvadas teikti. Tai atlikti gali tik Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės, kuri nei vienu iš šioje byloje aptariamų atvejų nėra nustačiusi jokių pažeidimų. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė pareiškėjo ir viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ryšį per darbuotojus, vadovus, dalininkus, pagal autorines sutartis dirbančius asmenis, akcininkus, steigėjus. Taip pat nustatytas šių įmonių ryšys, pasireiškęs tuo, jog viešoji įstaiga „Perspektyvių inovacijų agentūra“ naudojasi pareiškėjui priklausančiu turtu, patalpomis. Šios aplinkybės pareiškėjo nėra ir nebuvo ginčijamos, tačiau šių aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl to buvo sudarytas draudžiamas susitarimas. Galima tik teigti apie galimybę susitarti, esant šioms aplinkybėms ir minėtų įmonių ryšiams, tačiau jokiu būdu ne apie susitarimą. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju taip pat būtina įvertinti, ar pareiškėjas ir viešoji įstaiga „Perspektyvių inovacijų agentūra“ nėra susiję ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalies prasme. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo ir UAB „Apskaitos sprendimai“ draudžiamą susitarimą. Nenustatyta net prielaidų galimam tokiam susitarimui. Jokio ryšio tarp minėtos bendrovės ir pareiškėjo per vadovaujančius asmenis, darbuotojus nėra. Konkursinių pasiūlymų panašumas šiuo atveju taip pat buvo sąlygotas ne susitarimo, o perkančiųjų organizacijų nustatytų konkurso sąlygų ir taisyklių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia tik faktais neparemtomis prielaidomis, bandydamas pagrįsti galimybę, kad visos atsakovo tyrimo metu nustatytos aplinkybės atsirado atsitiktinai arba dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovas nurodo, kad nustatyti akivaizdūs konkursinių pasiūlymų formos, apipavidalinimo bei užpildymo panašumai, nuolatiniai įmonių atstovų tarpusavio kontaktai ir santykiai konkursų metu ir vykdant darbus, pareiškėjui laimėjus konkursus, patvirtina atsakovo padarytas išvadas. Atsakovas nurodo, kad aiškesnių draudžiamo susitarimo įrodymų buvimas negali būti traktuojamas kaip aplinkybė, paneigianti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Aplinkybė, kad draudžiamo susitarimo dalyviams nepavyko paslėpti visus tokio susitarimo įrodymus, tik patvirtina, jog tyrimas buvo atliktas laiku ir jog padarytos išvados yra pagrįstos. Taip pat visiškai nelogiška yra teigti, kad jeigu įstatymo pažeidimas daromas, jo neslepiant, tai toks elgesys neturėtų būti laikomas įstatymo pažeidimu. Atsakovas nurodo, kad jis skundžiamame nutarime nenagrinėjo jo kompetencijai nepriklausančio klausimo dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo, o tik sprendė klausimą, ar, dalyvaujant viešojo pirkimo konkursuose, tarp ūkio subjektų nebuvo susitarimo nekonkuruoti. Pareiškėjo teiginiai dėl viešųjų pirkimų procedūrų neįvertinimo nėra susiję su skundžiamu nutarimu. Atsakovas nurodo, kad nesuprantamas pareiškėjo teiginys apie būtinybę įvertinti ir patikrinti, ar pareiškėjas ir viešoji įstaiga „Perspektyvių inovacijų agentūra“ nėra susiję ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalies prasme. Atsakovas neturi duomenų, patvirtinančių, kad šios įmonės priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, o pats pareiškėjas tokios informacijos taip pat nepateikia.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti, be apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nurodydami tai, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys laikytini susijusiais asmenimis, pripažinus, kad suderinti veiksmai buvo, svarstytina galimybė netaikyti sankcijų dėl mažareikšmio poveikio, o tam būtina apibrėžti rinką bei nustatyti pareiškėjo užimamą ir trečiųjų susijusių asmenų dalį rinkoje.

Atsakovo atstovai prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog Konkurencijos tarybos 2006 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 2S-9 „Dėl ES struktūrinių fondų konsultacinių paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, jog pareiškėjas, viešoji įstaiga „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „MAG Solution“ pažeidė Konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir skyrė pareiškėjui 41676 Lt, viešajai įstaigai „Perspektyvių inovacijų agentūra“ - 2958 Lt, UAB „MAG Solution“ - 1000 Lt baudas.

Pirmiausia reikia pabrėžti, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl KĮ 5 straipsnio, o ne Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, todėl apelianto veiksmai kvalifikuotini išimtinai pagal KĮ nuostatas ir nesvarstytina, ar buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Dėl šios priežasties atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino pareiškėjos pirminiame skunde nurodytų aplinkybių dėl viešojo pirkimo procedūrų ypatumų, viešiesiems pirkimams keliamų reikalavimų ir taikomų principų bei kad nebuvo konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas.

Taip pat reikia pažymėti, jog pagal KĮ 24 ir 25 straipsnius Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimus dėl galimų KĮ pažeidimų pagal pareiškimus, pateikiamus iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turinčių asmenų. Todėl tokią teisę turinčios Lietuvos verslo paramos agentūros 2005 m. gegužės 2 d. pateiktame pareiškime nurodoma informacija, kurios tikrumas buvo patvirtintas Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu, gali būti pripažįstama reikšmingais duomenimis ir šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas galėjo remtis grįsdamas savo išvadas. Todėl su tuo susiję apelianto argumentai yra atmestini.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais, kad tiriami ūkio subjektai laikytini susijusių ūkio subjektų grupe. Susijusių asmenų sąvoka pateikiama Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 punkte. Apeliantas ir tretieji suinteresuoti asmenys neatitinka nė vienos aptariamos nuostatos taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, kuriuo remiantis konstatuojamas ūkio subjektų kaip vieno ekonominio vieneto konkurencijos teisės prasme egzistavimo faktas, visų pirma yra jų savarankiškumo apimtis priimant nepriklausomus sprendimus dėl elgesio rinkoje. Todėl keli ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu, be kita ko, tuo atveju, jeigu vienas iš jų negali savarankiškai pasirinkti savo elgesio rinkoje ir dėl ekonominių ir (arba) teisinių juos siejančių santykių iš esmės turi vykdyti kito ūkio subjekto nurodymus. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių vieno iš tiriamų ūkio subjektų savarankiškumo praradimą. Vien tai, kad egzistavo tam tikri apelianto ir viešosios įstaigos „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ryšiai, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiriami ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu. Atvirkščiai, minėti ryšiai, o taip pat glaudus tiriamų ūkio subjektų bendradarbiavimas ir veiklos pasidalijimas tik dar labiau pagrindžia išvadą, jog jie, būdami atskirais ekonominiais vienetais ir veikdami kaip konkurentai, derino savo veiksmus viešojo pirkimo konkursų metu ir taip pažeidė KĮ 5 straipsnio nuostatas. Paminėtina ir tai, kad iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pareiškėjas ir pats neigė bet kokias sąsajas tarp jo ir kitų konkursuose dalyvavusių įmonių ir tik šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pakeitė poziciją ir ėmė tvirtinti, kad tai yra susijusių ūkio subjektų grupė.

Negalima pritarti ir tiems apeliaciniame skunde pateiktiems apelianto argumentams, kuriais remiantis teigiama, jog tiek Konkurencijos taryba, tiek pirmosios instancijos teismas, konstatuodami, jog tiriami ūkio subjektai, derindami savo veiksmus, t. y. susitardami pateikti suderintus konkursinius pasiūlymus, pažeidė KĮ 5 straipsnį, savo išvadas grindė nepagrįstomis prielaidomis.

Atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką galima teigti, jog suderinti veiksmai turėtų būti suprantami kaip tam tikras ūkio subjektų, kurie, nesudarydami konkretaus susitarimo, sąmoningai bendradarbiauja tarpusavyje, taip keldami grėsmę konkurencijai, veiksmų koordinavimo būdas (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje ICI prieš Komisiją, 48, 49 50-57/69, 64-65 punktus). Kiekvienas ūkio subjektas, veikiantis rinkoje, turi nepriklausomai pasirinkti savo elgesį joje. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų. Tačiau draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti konkurentų elgesį ar atskleisti jautrią informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Suiker Unie, sujungtos bylos C-40-48, 50, 54-56, 111 ir 113-114/73, 173-174 punktus). Suderinti veiksmai aiškintini gana plačiai tam, kad esant antikonkurenciniams veiksmams, kurių neapima draudžiamas susitarimas, nebūtų išvengta konkurencijos teisės normų taikymo. Vis dėlto, draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t.y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai. Be to, pažymėtina, jog suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinama kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Paminėtina, jog tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama ir Europos Bendrijų teisminių institucijų praktikoje (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje A. Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją, sujungtos bylos C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85 iki C-129/85, 61-72 punktus).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, suderinti veiksmai viešojo pirkimo konkursuose, be kita ko, pasireiškė konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir (ar) vienodumu, vienodu šių formų užpildymo ir vienodu kainų rašymo būdu, bendrų techninių priemonių naudojimu, tų pačių asmenų dalyvavimu rengiant konkurso pirkimo dokumentus. Šios aplinkybės išsamiai aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, taip pat į atsakovo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumą ar vienodumą, vienodą kainų rašymo būdą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nepagrindė įrodymais savo teiginio, jog minėtus dokumentų panašumus ar vienodumą lėmė pačių perkančiųjų organizacijų iš anksto parengtos konkursų sąlygos ir formos. Tiriami ūkio subjektai nepateikė ir jokių kitų įtikinamų argumentų, paaiškinančių minėtų dokumentų panašumą ir (ar) vienodumą. Juo labiau, kad tyrimo metu nustatyta, jog tais atvejais, kai konkursuose dalyvaudavo ne pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, o kiti ūkio subjektai, paminėtų sutapimų ir panašumų nepasitaikydavo. Todėl pripažintina pagrįsta išvada, jog tiriami ūkio subjektai derino savo veiksmus nustatydami pasiūlymo kainą ir tuo lemdami konkurso nugalėtoją.

Esant horizontalaus pobūdžio susitarimams viešųjų pirkimų srityje gali egzistuoti viena arba keletas konkurenciją pažeidžiančių sąlygų. Šios sąlygos, be kita ko, gali pasireikšti tiesioginiu arba netiesioginių kainų fiksavimu, rinkos pasidalijimu pagal klientus (perkančiąsias organizacijas), prekių ar paslaugų grupę, teritoriją ir veiklos specializaciją, o taip pat kitokio pobūdžio antikonkurenciniais veiksmais ar neveikimu. Kaip jau minėta, pareiškėjas su kitais konkursuose dalyvaujančiais ūkio subjektais derindavo pasiūlymų kainas, kas lemdavo konkurso laimėtoją (pasiūlymų vertinimo kriterijus- mažiausia pasiūlyta kaina). Apelianto argumentas, kad atsakovo nutarime nėra konstatuota, jog buvo susitarta dėl kainų, nepagrįstas, kadangi nutarimo konstatuojamoje dalyje nurodyta, kokie veiksmai pripažinti ribojančiais konkurenciją – būtent konkursinių pasiūlymų kainų derinimas, tuo nulemiant būsimą konkurso laimėtoją. Rezoliucinėje nutarimo dalyje remiantis konstatuojamoje dalyje padarytomis išvadomis nurodyta, koks teisės aktas pažeistas ir kokios sankcijos taikomos. Aptariamas nutarimas yra vientisas administracinis aktas, todėl jo sudedamosios dalys negali būti vertinamos atskirai, neatsižvelgiant į kitas dalis ir juose išdėstytus teiginius.

Suderinti veiksmai nustatant kainas pripažįstami ribojančiais konkurenciją pagal tikslą, todėl nėra būtina kiekvienu atveju nustatyti, kokį konkretų antikonkurencinį poveikį (pasekmes) tokie suderinti veiksmai sukelia (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Tokiems susitarimams (suderintiems veiksmams) netaikomos ir išimtys, kai dėl susitarimo mažareikšmio poveikio KĮ 5 straipsnio nuostatos gali būti netaikomos (KĮ 5 straipsnio 4 dalis, Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1S-172 patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 7.1 punktas). Todėl tokiais atvejais nėra būtina nustatyti ir draudžiamus veiksmus atliekančių ūkio subjektų užimamų rinkos dalių.

Remdamasi tuo, kas pasakyta, ir atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas su kitais ūkio subjektais, dėl kurių buvo atliktas tyrimas, derindami savo veiksmus viešojo pirkimo konkursuose, pažeidė KĮ 5 straipsnio nuostatas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Artūras Drigotas

Birutė Janavičiūtė

Dainius Raižys