BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2004-05-14 ĮSAKYMO NR. 1V-167 „DĖL SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO NUOSTATŲ IR SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ 2 PUNKTO BEI ŠIUO ĮSAKYMU PATVIRTINTŲ SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO NUOSTATŲ IR SAUGAUS VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-1222-3/2006

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2006 m. rugsėjo 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Alvydo Barkausko, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Daivai Čmukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Dariui Štitiliui, Ritai Barasnevičiūtei, atsakovo atstovams Irinai Kudrevičiūtei, Valentinui Gavrilovui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Sauliui Avižai, Donatui Drevinskui, Vitalijui Moskvinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė GSM“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Infostruktūra“ dėl nutarimo panaikinimo,
nustatė:
Pareiškėjai skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2006-02-15 d. nutarimą Nr. 1S-19 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-05-14 įsakymo Nr. IV-167 „Dėl saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto bei šiuo įsakymu patvirtintų saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Skunde nurodė ir atstovai teisme paaiškino, kad įsakymo 2 punktas, kuriuo valstybės įmonei „Infostruktūra“ yra pavedama vykdyti Saugaus tinklo operatoriaus funkcijas, vertintinas kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas. Įsakymo 2 p. suteikiamos privilegijos valstybės įmonei „Infostruktūra“', tuo diskriminuojant kitus ūkio subjektus. Pareiškėjų nuomone, sąžiningas konkurencijos laisvės principas pažeistas Įsakymo 2 p. valstybės įmonei „Infostruktūra“ pavedant vykdyti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas. Valstybės įmonė „Infostruktūra“ nėra išskirtinė įmonė, kuri būtų sukurta atlikti tam tikras įstatymu apibrėžtas funkcijas - tai yra įmonė, kuri verčiasi komercine-ūkine veikla. Saugaus tinklo administravimas taip pat vertinamas kaip ūkinė veikla, nes Nuostatų V skirsnyje numatyti Operatoriaus veiksmai (16.3 p. numatyta, kad Operatorius turi teisę „reikalauti sumokėti už teikiamas paslaugas“) atitinka Konkurencijos įstatymo 3 straipsniu apibrėžtos ūkinės veiklos požymius. Tačiau Įsakymo 2 p. valstybės įmonei „Infostruktūra“ suteikiamos išimtinės teisės teikti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo - duomenų perdavimo, telefono ryšio ir kitas paslaugas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms. įstaigoms ir įmonėms. Valstybės įmonei „Infostruktūra“, vienam iš ūkio subjektų, teikiančių Lietuvos Respublikoje duomenų perdavimo, telefonijos ir kitas elektroninių ryšių paslaugas, yra sudaromos išskirtinės sąlygos ir suteikiamas konkurencinis pranašumas analogiškas elektroninių ryšių paslaugas teikiančių pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjų manymu, išimtinės teisės teikti saugaus duomenų perdavimo tinklo paslaugas vienam ūkio subjektui suteikimas yra nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos principu. Šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato išimtinių teisių suteikimo valstybės įmonei „Infostruktūra“ vykdyti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas, todėl Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatyta išimtis, jog skirtingos sąlygos gali būti sudaromos vykdant teisės aktų reikalavimus, netaikoma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-31 nutarimo Nr. 1705 „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp valstybinių institucijų programoje (IDA)“ 2 punkte nustatytas konkretus saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo sukūrimo ir naudojimo tikslas, t.y. susijungti su Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų programos (IDA) paslaugų tinklais. Šis konkretus tikslas nėra susijęs su viešaisiais tinklais teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis. Todėl atitinkama saugaus duomenų tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, tarp Lietuvos Respublikos valstybės institucijų struktūrinių padalinių ir Europos Sąjungos valstybių narių perdavimo paslaugų rinka, kai duomenys perduodami saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklu, neturėtų apimti su viešaisiais tinklais susijusių teikiamų paslaugų (duomenų perdavimo, telefonijos ir kitų elektroninių ryšių paslaugų). Ne tik saugų tinklą administruojantis operatorius turi teisę užtikrinti valstybės registrų saugų informacijos perdavimą Lietuvos Respublikos institucijoms, tokią teisę turi ir kiti operatoriai, todėl tokia nuostata riboja kitų ūkio subjektų teises.
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą ir atstovas paaiškinimais teisme prašė skundą atmesti ir nurodė, kad saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas (toliau - saugus tinklas) yra atskirtas nuo viešojo interneto. Saugus tinklas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos teisės aktais ir atlieka specifines nustatytas funkcijas, o jo vartotojai - išskirtinai Lietuvos Respublikos institucijos, taip pat jis vienintelis prijungtas prie Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų IDA programos tinklų, todėl negali būti pakeičiamas kitais duomenų perdavimo tinklais. Atsižvelgiant į specifinius saugaus tinklo tikslus ir būtinybę užtikrinti šiuo tinklu perduodamos informacijos saugumą duomenų saugiame tinkle perdavimo paslaugos priskiriamos prie monopolinio pobūdžio paslaugų (saugaus tinklo tinkamą funkcionavimą turi užtikrinti vienas subjektas, kuriam tenka visa atsakomybė už saugaus tinklo veiklą). Saugus tinklas neskirtas komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, kai paslaugos teikiamos komerciniais pagrindais, todėl duomenų perdavimo Saugiu tinklu paslaugų teikimo rinkoje negali būti skatinama įprasta konkurencija. Tokioje situacijoje, kai dėl atitinkamos rinkos (šiuo atveju - saugaus duomenų tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, tarp Lietuvos Respublikos valstybės institucijų struktūrinių padalinių bei tarp Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir Europos Sąjungos valstybių narių institucijų perdavimo paslaugų rinkos) specifinių bruožų joje nėra ir negali būti konkuruojančių ūkio subjektų, šioje rinkoje negali būti ir konkurencijos sąlygų skirtumų. Vidaus reikalų ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. IV-167 patvirtinti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatai reglamentuoja Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paskirtį, funkcijas, duomenų saugos užtikrinimo, tinklo administravimo ir paslaugų teikimo tarifų nustatymo tvarką (Nuostatų 1 punktas). Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių pirmame punkte nustatyta, kad Taisyklės reglamentuoja prijungimo prie Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir šio tinklo paslaugų teikimo tvarką. Konkurencijos taryba savo nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tokią šių teisės aktų paskirtį visi Nuostatų bei Taisyklių punktai turi būti aiškinami kaip sąlygojantys tam tikras Saugaus tinklo operatoriaus teises ar pareigas išimtinai teikiant paslaugas Saugaus tinklo ribose. Jokios Nuostatų ar Taisyklių normos negali būti traktuojamos kaip suteikiančios Saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikiant už saugaus tinklo ribų (teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas). Nei Nuostatuose, nei Taisyklėse neužsiminama apie valstybės institucijų prievolę pirkti paslaugas (kurios gali būti ir yra teikiamos ne vien saugaus tinklo ribose) tik iš VĮ „Infostruktūra“ ir nesuteikia saugaus tinklo operatoriui jokių privilegijų, veikiant už saugaus tinklo ribų.
Atsakovas LR Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą ir atstovas paaiškinimais teisme prašė skundą atmesti ir nurodė, kad tinklas sukurtas valstybės institucijų kompiuterinio tinklo (VIKT) pagrindu. 1994 m. valstybės įmonė „Infostruktūra“ laimėjo Ryšių ir informatikos ministerijos skelbtą projekto „Lietuvos kompiuterinių tinklų kūrimas ir vystymas“ konkursą. Konkurencijos įstatymas draudžia priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas tik tada, kai konkurencijos sąlygų skirtumai nėra nulemti įstatymų reikalavimų. Tinklas sukurtas ir jo operatorius parinktas įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1705 „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų programoje (IDA), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1499 „Dėl Viešųjų paslaugų teikimo supaprastinimo priemonių 2004-2007 metų plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1468 „Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2115 „Dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1625 „Dėl Informacijos technologijų saugos valstybinės strategijos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, taip pat šiuose teisės aktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Tinklo paskirtis yra sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija tarpusavyje ir tarp institucijų struktūrinių padalinių (Nuostatų 6.2 p.), viena iš tinklo (Nuostatų 7 p.), bet ne tinklo operatoriaus funkcijų ir yra užtikrinti saugų ir efektyvų Lietuvos Respublikos institucijų keitimąsi informacija tarpusavyje ir tarp institucijų struktūrinių padalinių. Tinklo operatoriaus paskirtis - užtikrinti tinklo funkcijų įgyvendinimą (Nuostatų 14 p.). Nuostatų 7.3 p. nesuteikia teisės tinklo operatoriui veikti ne tik tinklo ribose, todėl Konkurencijos įstatymo normoms jis neprieštarauja. Analogiškai aiškintinos ir kitos Nuostatų ir Taisyklių nuostatos, t. y. visos tinklo operatoriaus vykdytinos funkcijos yra skirtos užtikrinti tinklo paskirties ir funkcijų įgyvendinimą, jos vykdytinos saugaus tinklo ribose.
Tretysis suinteresuotas asmuo - Valstybės įmonė „Infostruktūra“ atsiliepime nurodė ir atstovai teisme paaiškino, kad Saugaus tinklo paslaugas suteikimas įmonei pagrįstas objektyviais argumentais. Saugaus tinklo tikslų ir paskirties specifika lemia jo uždarumą, todėl išimtinių teisių suteikimas Įmonei yra paremtas viešojo saugumo, informacijos apsaugos interesais. Saugaus tinklo administravimo funkcijos priskyrimas Įmonei yra tiesioginis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 str. 1 d. nuostatų realizavimas, nes minėtu tinklu bus keičiamasi ne tik informacija, kuriai keliami griežti LR asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimai, bet ir informacija, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį. Vidaus reikalų ministerija Saugaus tinklo administratoriumi paskyrė Įmonę, nes ji yra Vidaus reikalų ministerijos kaip paslapčių subjekto įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kuriam pavestos tam tikros funkcijos paslapčių apsaugos srityje. Nėra Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytos normos apibrėžtų požymių, kurie leistų teigi, kad konstatuotinas minėtos normos pažeidimas. Duomenų perdavimas Saugiame tinkle yra labai specifinė veikla, kuri yra monopolinio pobūdžio, negali būti konkuruojančių ūkio subjektų, negali būti ir konkurencijos sąlygų skirtumų. Saugaus tinklo administravimo veikla yra grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad įslaptintos informacijos apsaugos politiką formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1705 „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų programoje (IDA)“ įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją koordinuoti atitinkamų duomenų bazių, įskaitant Saugų tinklą, kūrimą, priežiūrą ir administravimą. Vidaus reikalų ministerija kaip Saugaus tinklo administravimą koordinuojanti institucija paskirta neatsitiktinai, o įvertinant objektyvų poreikį užtikrinti Saugiu tinklu perduodamos informacijos konfidencialumą ir slaptumą. Vidaus reikalų ministerija operatoriumi paskyrė Įmonę, kurią programoje nurodė Vyriausybė, ir kurios steigėju yra Vidaus reikalų ministerija. Šios funkcijos perdavimas ir įgyvendinimas reiškia perduotų valstybės funkcijų - viešųjų monopolinio pobūdžio paslaugų teikimą. Įgyvendinant šį tikslą nesiekiama pelno už teikiamas paslaugas, bet už kainą, kuri turi padengti ekonomiškai pagrįstas gamybos sąnaudas ir užtikrinti pelną, sąlygojantį plėtrą ir infrastruktūros gerinimą, atsižvelgiant į paslaugų poreikį, jų socialinę reikšmę, infliaciją, kitus veiksnius, sąlygojančius jų dydį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 756), įgyvendinti valstybės, atsakingos už Saugaus tinklo sukūrimą ir administravimą, subjektiškumą.
Skundas netenkintinas.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nustato: Valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Vertinant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. IV-167 2 punkto atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) ar jo neteikiama privilegijų arba nediskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės; 2) ar dėl jo neatsirado ar negali atsirasti skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) ar skirtingas konkurencijos sąlygas nulėmė Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2006-02-15 priėmė nutarimą Nr. 1S-19 „Dėl AB „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-05-14 įsakymo Nr. IV-167 „Dėl saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto bei šiuo įsakymu patvirtintų saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nutarė tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-05-14 įsakymo Nr. IV-167 „Dėl saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto bei šiuo įsakymu patvirtintų Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams nutraukti.
Saugus tinklas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir atlieka specifines nustatytas funkcijas, o jo vartotojai - išskirtinai Lietuvos Respublikos institucijos, taip pat jis vienintelis prijungtas prie Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų IDA programos tinklų, todėl negali būti pakeičiamas kitais duomenų perdavimo tinklais. Saugaus duomenų perdavimo paslauga apima išskirtinai šio tinklo administravimo ir su nustatytų funkcijų atlikimu susijusias paslaugas; šis tinklas savo funkcijomis nėra viešasis ryšių tinklas; tinklas atskirtas nuo interneto; Saugiu tinklu teikiamų paslaugų kainos nustatomos Vidaus reikalų ministro įsakymu, suderinus su Konkurencijos taryba. Saugaus tinklo funkcijų ir tikslų specifiškumas sąlygoja duomenų Saugiame tinkle perdavimo paslaugų priskyrimą prie monopolinio pobūdžio paslaugų.
Saugiu tinklu teikiamos paslaugos nėra laisvoje rinkoje esanti prekė, o Saugus tinklas skirtas specifiniams tikslams pasiekti, o ne komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, kai paslaugos teikiamos komerciniais pagrindais. Tokioje situacijoje, kai dėl atitinkamos rinkos specifinių bruožų joje nėra ir negali būti konkuruojančių ūkio subjektų, šioje rinkoje negali būti ir konkurencijos sąlygų skirtumų. Todėl Vidaus reikalų ministro 2004-05-14 įsakymo Nr. IV-167 „Dėl saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatų ir saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas, kuriuo valstybės įmonei „Infostruktūra“ yra pavedama vykdyti Saugaus tinklo operatoriaus funkcijas, nevertintinas kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas.
Vidaus reikalų ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. 1V-167 patvirtinti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo nuostatai reglamentuoja Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paskirtį, funkcijas, duomenų saugos užtikrinimo, tinklo administravimo ir paslaugų teikimo tarifų nustatymo tvarką (Nuostatų 1 punktas). Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo taisyklių pirmame punkte nustatyta, kad Taisyklės reglamentuoja prijungimo prie Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir šio tinklo paslaugų teikimo tvarką. Atsižvelgiant į tokią šių teisės aktų paskirtį, visi Nuostatų bei Taisyklių punktai turi būti aiškinami, kaip sąlygojantis tam tikras Saugaus tinklo operatoriaus teises ar pareigas, teikiant paslaugas Saugaus tinklo ribose. Jokios Nuostatų ar Taisyklių normos negali būti traktuojamos kaip suteikiančios Saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikti už saugaus tinklo ribų (teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas).
Nuostatų 7.8.2 punkte ir Taisyklių 18.3.2 punktuose yra nurodoma viena iš Saugiame tinkle teikiamų paslaugų - tinklalapių priegloba. Nuostatuose ir Taisyklėse yra reglamentuojamas būtent Saugaus tinklo darbas ir šių aktų normos negali būti aiškinamos plečiamai, kaip apimančios ir veiklą kituose tinkluose ar rinkose. Saugaus tinklo operatorius, remiantis šiais punktais, gali teikti prie Saugaus tinklo prisijungusioms institucijoms tinklalapių prieglobos paslaugą Saugiame tinkle. VĮ „Infostruktūra“ turi teisę teikti tinklalapių prieglobą ir už Saugaus tinklo ribų (viešajame internete), tačiau šiuo atveju ji neturi jokių privilegijų kitų atitinkamą paslaugą teikiančių subjektų atžvilgiu. Todėl šiomis nuostatomis nėra diskriminuojami kiti tinklalapių prieglobos paslaugas viešajame internete teikiantys subjektai.
Nuostatų 7.9.2 ir 16.5 punktuose numatyta Saugaus tinklo funkcija bei tinklo operatoriaus teisė organizuoti centralizuotus didmeninius programinės įrangos, duomenų perdavimo, interneto ir telefono ryšio paslaugų, skirtų Lietuvos Respublikos institucijoms, pirkimus pagal Lietuvos Respublikos institucijų įgaliojimus, suteiktus vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsniu (po 2006-01-31 įsigaliojusių Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimų analogiškos nuostatos yra Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnyje). Nors interneto paslaugų pirkimą galima laikyti nespecifine Saugaus tinklo, kuris yra atsietas nuo interneto, funkcija, ir šioms paslaugoms nėra Vyriausybės nutarimu patvirtintų įkainių, Nuostatuose nėra nustatyta prievolė institucijoms vykdyti pirkimus tik per VĮ „Infostruktūra“, todėl ši nuostata nesuteikia Saugaus tinklo operatoriui privilegijų veikiant už saugaus tinklo ribų.
Taisyklių 18.14 punkte numatoma galimybė Saugiu tinklu teikti institucijų tarpusavio tarnybinio telefono ryšio bei ryšio su Lietuvos ir užsienio fiksuoto ir mobilaus telefono ryšio operatoriais paslaugas. Kitiems tinklų operatoriams Šia Taisyklių nuostata neužkertamas kelias siūlyti ir teikti telefono ryšio paslaugas institucijoms, nes Taisyklėse nėra prievolės valstybės institucijoms šias paslaugas pirkti tik iš VĮ „Infostruktūra“. Operatorius įsakymo prasme ir Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 29 dalies prasme (kuri atitinka pareiškėjus) yra skirtingos kategorijos, skiriasi pareiškėjų ir Saugaus tinklo operatoriaus statusas. Įsakymas nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, nes Saugus tinklas savo funkcijomis ir paskirtimi nėra viešas tinklas, tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymas operatorių apibrėžia kaip ūkio subjektą, teikiantį ar turintį teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar susijusias priemones. Todėl pareiškėjai nepagrįstai remiasi Elektroninių ryšių įstatymu, nes Saugaus tinklo administravimas nepatenka į elektroninių ryšių teikiamų viešaisiais tinklais, sąvoką.
Saugaus tinklo administravimo veikla priskirtina prie viešojo pobūdžio paslaugų, kuriomis įgyvendinamos valstybės funkcijos. Konkurencijos taryba pagrįstai nurodė, kad Saugus tinklas nėra skirtas komercinio - ūkinio pobūdžio veiklai vykdyti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1136 „Dėl Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas nurodo, kad valstybės pagalba yra bet kuri priemonė, atitinkanti Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau vadinama - EB sutartis) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pastaroji norma nurodo, kad atitinkami veiksmai bus vertinami kaip valstybės pagalba tik, kai bus nustatyta, kad iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Šiuo atveju Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nustatė, kad teikiant viešąsias monopolinio pobūdžio paslaugas, kuriomis realizuojamos valstybės funkcijos, nėra ir negali būti konkuruojančių subjektų, o kaip to pasekmė yra konkurencijos sąlygų skirtumų nebuvimas.
Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas Europos Sąjungos Sutarties 86 str. 2 d. normas, kurios iš esmės atitinka KĮ 4 str. 2 d. nuostatas, daugelyje bylų nurodė, kad kiekvienoje valstybėje - narėje gali būti valstybės įmonei suteikiamos išimtinės tam tikros veiklos organizavimo ir vykdymo teisės, kurias realizavus, apribojama konkurencija arba ji apskritai eliminuojama, jeigu tai yra objektyviai būtina tam tikros institucijai priskirtos veiklos vykdymui ir jos funkcijų įgyvendinimui. Įmonės viena iš funkcijų yra Saugaus tinklo administravimas, tai yra nurodyta ir jos steigimo dokumentuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose.
Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad kai kurios Nuostatų ir Taisyklių normos suteikia Saugaus tinklo operatoriui privilegijas ar išimtines teises veikti už Saugaus tinklo ribų duomenų perdavimo, telefonijos ir kitų elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjų AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė GSM“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Teisėjai
Alvydas Barkauskas
Daiva Pranytė-Zaleckienė
Liudmila Zaborovska