BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

  • Valstybės pagalba 31
    • Kur galima patikrinti, ar pagalbos gavėjas yra gavęs pagalbą, kuri Europos Komisijos sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka?

      Nėra jokio registro, kuriame būtų kaupiama informacija apie atskirų pagalbos gavėjų gautą neteisėtą pagalbą. Tačiau Europos Komisijos puslapyje galima pasitikrinti, ar Europos Komisija yra priėmusi sprendimų, kuriais kokia nors Lietuvos suteikta pagalba būtų pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Kaip skaičiuojama išnaudota de minimis suma, t. y. į kokį laikotarpį reikia atsižvelgti?

      Reikia atsižvelgti į per einamuosius ir dvejus ankstesnius pagalbos gavėjo finansinius metus gautą de minimis pagalbą.

      Pavyzdys: jeigu pagalbos gavėjo finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir norima pasitikrinti, kiek pagalbos gavėjas yra išnaudojęs pagalbos šiai dienai, tuomet reikėtų atsižvelgti į per dvejus ankstesnius kalendorinius metus gautą pagalbą bei į pagalbą, gautą nuo š. m. sausio 1 d. iki šios dienos.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Jeigu dvi įmonės turi tą patį akcininką – fizinį asmenį, ar jos laikytinos susijusiomis de minimis reglamentų prasme?

      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad visi ūkio subjektai, kurie teisiškai ar de facto yra kontroliuojami to paties subjekto, turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu. Europos Komisija atsižvelgė į šį sprendimą ir de minimis reglamentuose įtvirtino, jog maksimali teiktinos pagalbos suma gali būti skiriama vienam ūkio subjektui, kurį gali sudaryti ir keli ūkio subjektai (tiek juridiniai, tiek fiziniai, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą). Be to, Teisingumo Teismas nurodo, kad, kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis taip pat turi būti laikomas ūkio subjektu (žr. Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimo byloje C‑222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt. (ECLI:EU:C:2006:8) 112 pastraipą).

      Taigi, nagrinėjamu atveju, jeigu akcininkas-fizinis asmuo bent vienoje iš įmonių turi kontrolinį akcijų paketą ir kartu dalyvauja jos valdyme, jis laikytinas ūkio subjektu. Tokiu atveju tam, kad būtų galima nustatyti, ar visi 3 ūkio subjektai (akcininkas ir dvi įmonės, kuriose jis turi akcijų) yra susiję, reikalinga įvertinti, ar šio akcininko ryšiai su kiekviena iš įmonių atitinka de minimis reglamentų 2 str. 2 dalyse numatytus ryšius.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Iš kur pagalbos gavėjai arba administruojančios institucijos gali gauti informaciją apie susijusius asmenis?

      Šią informaciją reikia gauti iš paties pagalbos gavėjo (pavyzdžiui, paprašant užpildyti „Vienos įmonės“ deklaraciją), nes tik jis turi naujausią informaciją, su kuo yra susijęs.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Ar susijungus įmonėms reikalinga patikslinti duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre?

      Registro duomenų teikėjų pareiga Registre teikti tikslius duomenis yra numatyta Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų 15 punkte, todėl susijungus įmonėms duomenys turėtų būti koreguojami siekiant, kad informacija apie suteiktą valstybės pagalbą ir nereikšmingą (de minimis) pagalbą būtų aktuali ir teisinga.

      Nagrinėjamu atveju einamųjų ir dvejų ankstesnių finansinių metų susijungusių įmonių gautas pagalbos sumas teisingiausia būtų priskirti naujajai įmonei (t. y. Registre reikėtų pakeisti pagalbos gavėją). Tokiu būdu ne tik būtų užtikrinta, kad vertinant galimą skirti de minimis pagalbą bus įskaičiuotos visos gautos sumos, bet ir, jei reikia, bus galima pakoreguoti pagalbos duomenis (nes likviduotų įmonių duomenų nebebus galima taisyti).

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Kaip skaičiuojamas de minimis likutis susijungus įmonėms?

      De minimis reglamentų 3 str. 8 dalyje nustatyta, kad „jei dvi įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių. De minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta“.

      Pavyzdys: įmonė A per einamuosius ir dvejus paskutinius finansinius metus yra gavusi 75 000 Eur bendrosios de minimis pagalbos, o įmonė B atitinkamai yra gavusi 35 000 Eur de minimis pagalbos. Jeigu šios dvi įmonės susijungia, jų atskirai gauta de minimis pagalba sumuojama, t. y. laikoma, kad naujai sukurta įmonė yra gavusi 110 000 Eur de minimis pagalbos, taigi, ji dar gali gauti 90 000 Eur bendrosios de minimis pagalbos.

      Kitas pavyzdys: dvi įmonės prieš susijungimą yra gavusios po 150 000 Eur bendrosios de minimis pagalbos, tad po susijungimo jų bendra gauta de minimis pagalbos suma bus 300 000 Eur. Ji bus laikoma gauta teisėtai, bet papildomos pagalbos nebus galima skirti, nes viršijama maksimali bendrosios de minimis pagalbos riba (200 000 Eur).

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Ar mokslinių tyrimų infrastruktūros, kuri be ekonominės veiklos būtų panaudota ir papildomai ekonominei veiklai vykdyti, sukūrimas valstybės lėšomis laikytinas valstybės pagalba?

      Kai infrastruktūra beveik išimtinai naudojama neekonominei veiklai vykdyti, finansavimui netaikomos valstybės pagalbos taisyklės, su sąlyga, kad ekonominis naudojimas išlieka tik pagalbinis (veikla, tiesiogiai susijusi su neekonominiu infrastruktūros eksploatavimu) ir ekonominei veiklai skirti pajėgumai neviršija 20 procentų visų infrastruktūros metinių pajėgumų.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Kaip apskaičiuojamos palūkanos susigrąžinant neteisėtą pagalbą?

      Susigrąžinant neteisėtą pagalbą ir apskaičiuojant palūkanas naudojamos skirtingos palūkanų normos priklausomai nuo to, kas priima sprendimą susigrąžinti pagalbą: jeigu Europos Komisija - orientacinės palūkanų normos, jeigu pagalbos teikėjas arba nacionaliniai teismai - rinkos palūkanų normos.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Ar sugrąžinant neteisėtą pagalbą, ji sugrąžinama su palūkanomis?

      Taip. Neteisėtai suteikta pagalba visada turi būti susigrąžinama su palūkanomis, kurios skaičiuojamos nuo tos dienos, kai neteisėta pagalba buvo suteikta pagalbos gavėjui, iki jos susigrąžinimo dienos.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Ar tuo atveju, kai priimamas Europos Komisijos sprendimas sugrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą, gali būti suteikta nauja valstybės pagalba?

      Ne. Tuo atveju, jeigu yra priimamas Europos Komisijos sprendimas sugrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą, pagalbos gavėjo galimybė gauti naują pagalbą yra apribojama, tol kol jis nėra sugrąžinęs neteisėtos pagalbos.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Ar duomenis į Valstybės pagalbos skaidrumo svetainę gali suvesti tik pagalbos teikėjas, ar tai gali padaryta pagalbos teikėjo paskirta kita institucija arba organizacija (pavyzdžiui, paramą administruojanti agentūra, finansų įstaiga ir pan.)?

      Duomenis į Valstybės pagalbos skaidrumo svetainę gali pateikti tik pagalbos teikėjas.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Ar Valstybės pagalbos skaidrumo svetainė ir Suteiktos valstybės pagalbos skaidrumo modulis yra tas pats?

      Taip.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Ar Valstybės pagalbos skaidrumo svetainė ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registras yra tas pats?

      Valstybės pagalbos skaidrumo svetainė ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registras yra atskiros sistemos.

      Pareigą teikti duomenis į Valstybės pagalbos skaidrumo svetainę nustato Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai, o pareiga teikti duomenis į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrą yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“.

      Valstybės pagalbos skaidrumo modulyje paskelbta informacija yra vieša ir prieinama ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių gyventojams.

      Duomenys, pateikti į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrą, yra viešinami Konkurencijos įstatymo ir Nutarimo nustatyta apimtimi.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Kiek paprastai užtrunka valstybės pagalbos notifikavimo procesas?

      Vidutinė notifikavimo proceso trukmė (nuo užpildytos notifikacijos pateikimo Europos Komisijai iki Europos Komisijos sprendimo) yra 6 mėnesiai.

      Notifikavimas gali užtrukti trumpiau, jeigu pagalbos schema yra nesudėtinga ir iki notifikacijos pateikimo buvo aptarta su Europos Komisija.

      Sudėtingų schemų derinimas gali užtrukti ir kelis metus.

      Atnaujinta: 2022 12 29

    • Kodėl nuostolių kompensavimas gali būti laikomas valstybės pagalba – juk įmonė negauna jokio finansinio pranašumo?

      Įmonė gauna ekonominę naudą, nes patirtus nuostolius padengia ne savo nuosavomis lėšomis. Sutaupytas lėšas, kurių nereikėjo skirti nuostolių padengimui, įmonė gali panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, investicijoms. Tokiu būdu įmonė įgyja pranašumą prieš kitus, panašią veiklą vykdančius ūkio subjektus.

      Atnaujinta: 2017 12 13

    • Kas yra orientacinės palūkanų normos?

      Europos Komisija yra nustačiusi metodiką, pagal kurią skaičiuojamos orientacinės palūkanų normos, kurios naudojamos kaip rinkos palūkanų normų pakaitalas. Metodikos esmė – prie bazinės palūkanų normos  pridedama paskolos marža, kuri priklauso nuo paskolos gavėjo kredito reitingo ir turto įkeitimo lygio. Vis dėlto pagal šią metodiką nustatytos palūkanų normos yra tik orientacinės ir jeigu paskolos gavėjas pastaruoju metu buvo sudaręs panašių sandorių didesne nei orientacinė norma, atitinkama orientacinė norma negali būti naudojama kaip rinkos palūkanų normos pakaitalas.

      Atnaujinta: 2017 12 13

    • Ar sveikatos priežiūros įstaigų vykdoma veikla laikytina ūkine?

      Europos Komisijos preliminariu vertinimu, ligoninių ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias gaunamas atlygis, turėtų būti laikomos ūkine veikla tiek tada, kai pacientas už paslaugas sumoka tiesiogiai, tiek tada, kai už jas atlyginama iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, valstybinio sveikatos draudimo fondo).

      Atnaujinta: 2017 12 13

    • Kaip išvengti kryžminio subsidijavimo, teikiant pagalbą subjektui, kuris vykdo ūkinę ir neūkinę veiklą?

      Siekiant išvengti ūkinės veiklos kryžminio subsidijavimo, būtina aiškiai atskirti skirtingų rūšių veiklos išlaidas, finansavimą ir pajamas.

      Atnaujinta: 2017 12 13

    • Kas yra kryžminis veiklų subsidijavimas?

      Kryžminis veiklų subsidijavimas atsiranda tuo atveju, jeigu subjektas, kuris vykdo ir remiamą, ir neremiamą veiklas, remiamai veiklai skirtas paramos lėšas nukreipia neremiamai veiklai finansuoti.

      Atnaujinta: 2017 12 13

    • Kas yra įmonė ir ūkinė (ekonominė) veikla?

      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimais yra išaiškinęs, kad įmonės sąvoka apima bet kokį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdų, o ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos, nepriklausomai nuo to, ar siekiama gauti pelno.

      Atnaujinta: 2017 12 13

    • Kas yra VESP?

      Ekonominė veikla, kuria teikiamos visuotinės naudos paslaugos, kurių rinka be valstybės intervencijos neteiktų arba teiktų kitokiomis kokybės, saugos, prieinamumo, lygių galimybių ar visuotinio prieinamumo sąlygomis (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugos, slaugos paslaugos).

      Atnaujinta: 2017 12 13

    • Koks yra Konkurencijos tarybos vaidmuo?

      Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. Ji atlieka valstybės pagalbos projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą bei tvarko nereikšmingos pagalbos registrą.

      Atnaujinta: 2016 12 20

    • Koks yra Europos Komisijos vaidmuo?

      Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nuolat prižiūri tose valstybėse taikomas valstybės pagalbos schemas. Ji gali pareikalauti panaikinti nesuderinamas su bendrąja rinka programas arba jas pakeisti. Jai pripažinus, kad suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, ši pagalba turi būti grąžinta (su palūkanomis).

      Atnaujinta: 2016 12 20

    • Kas yra neteisėta valstybės pagalba?

      Neteisėta valstybės pagalba – tai pagalba kurią valstybės narės teikia nesuderinus su Europos Komisija (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108(3) str.) ir kuriai netaikomi pranešimo išimtį numatantys Europos Sąjungos teisės aktai.

      Atnaujinta: 2016 12 20

    • Kada valstybės pagalba laikoma suteikta?

      Valstybės pagalba laikoma suteikta, kai pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą, nepriklausomai nuo jos išmokėjimo datos.

      Atnaujinta: 2016 12 20

    • Kaip gauti pažymą apie mano įmonei suteiktą de minimis pagalbą?

      Pažyma išduodama ūkio subjektui prisijungus prie Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro ir pažymą atsisiuntus ūkio subjektui patogiu formatu arba pateikus rašytinį prašymą atvykus į Konkurencijos tarybą adresu Jogailos g. 14, Vilnius, atsiuntus paštu arba el. paštu registras@kt.gov.lt.

      Atnaujinta: 2021 12 29

    • Ar reikia informuoti Europos Komisiją apie numatomą teikti valstybės pagalbą, kai pagalba teikiama vadovaujantis Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatomis (OL 2014 L 187, p.1)?

      Teikiant valstybės pagalbą, kuriai taikomos Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatos, pagalbos teikėjas per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo turi užpildyti informacijos santrauką (kuri pateikiama Bendrojo bendrosios išimties reglamento II priede) ir ją per Konkurencijos tarybą pateikti Europos Komisijai.

      Atnaujinta: 2016 12 20

    • Ar EUREKA programos projektams yra taikomos valstybės pagalbos taisyklės?

      EUREKA programos projektams yra taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

      Atnaujinta: 2015 11 27

    • Kaip turi būti apskaičiuojamas suteiktos pagalbos dydis, kai pagalba išmokama dalimis?

      Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Palūkanų norma naudojama diskontuojant ir skaičiuojant bendrąjį subsidijos ekvivalentą, yra pagalbos metu galiojusi orientacinė palūkanų norma. Orientacinė palūkanų norma skelbiama Europos Komisijos puslapyje adresu: http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html

      Atnaujinta: 2015 11 24

    • Kokia data turi būti laikoma de minimis pagalbos suteikimo data?

      De minimis pagalba laikoma suteikta tuo metu, kai pagalbos gavėjas pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę gauti tokią pagalbą (pavyzdžiui, pasirašoma finansavimo sutartis, priimamas atsakingos institucijos sprendimas konkrečiam ūkio subjektui skirti konkretaus dydžio de minimis pagalbą ir t. t.).

      Atnaujinta: 2016 12 20

    • Kas yra vienas ūkio subjektas de minimis reglamento prasme?

      Pagal naujuosius De minimis reglamentus vienu ūkio subjektu (viena įmone) pripažįstami juridiniai ar fiziniai asmenys atitinkantys bent vieną iš De minimis reglamentų 2(2) straipsniuose nustatytų kriterijų.

      Atnaujinta: 2015 11 24