DĖL AB „ORLEN LIETUVA“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 102 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

2010 12 16
Nutarimo Nr.: 2S-31
Nustatytas pažeidimas

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba, Taryba) 2010 m. lapkričio 18 d. bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Orlen Lietuva“[1] veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis dėl ES veikimo) 102 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas 2004 m. liepos 15 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-119 įtarus, kad tarp gamintojo AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių bendrovių gali būti sudaryti vertikalūs susitarimai, kuriais nustatomos skirtingos kainos kiekvienos minėtos valstybės didmenininkams ir kuriais siekiama pasidalyti degalų rinkas teritoriniu pagrindu ar pagal pirkėjų grupes, o taip pat, kad AB „Mažeikių nafta“, užimdama dominuojančią padėtį Lietuvos degalų rinkose, galėjo piktnaudžiauti šia padėtimi. Atsižvelgus į tai, kad AB „Mažeikių nafta“ veiksmai gali paveikti prekybą tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, 2005 m. kovo 7 d. nutarimu Nr.1S-27 tyrimas buvo papildytasdalimi dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio) reikalavimams.

Atlikusi tyrimą, Konkurencijos taryba 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 2S-16 (toliau – 2005 m. Nutarimas) pripažino, kad AB „Mažeikių nafta” vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, t.y. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi naftos produktų perdirbimo arba benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ir, atitinkamai, naftos produktų perdirbimo arba dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos (arba Baltijos valstybių) teritorijoje: taikė ekonomiškai nepagrįstą, diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus, teritorinę kainų diskriminaciją bei vykdė kitus konkurenciją ribojančius veiksmus: diskriminavo atskirus ūkio subjektus parduodama arktinį dyzeliną bei dyzeliną bunkeriavimui, ribojo prekės perpardavimo teritoriją ir kt. ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą bei Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnį ir 102 straipsnio c punktą. Taryba konstatavo, kad nustatytais AB „Mažeikių nafta” konkurenciją ribojančiais veiksmais buvo ribojamos kitų ūkio subjektų galimybės veikti rinkoje, padaryta didelė žala jiems bei vartotojams. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas nustatytas nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau taip pat vadinamas LVAT) administracinėje byloje Nr. A²⁴⁸-715/2008 2008 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą 2005 m. Nutarimo rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią punktus panaikinti ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba neištyrė visų atitinkamos rinkos apibrėžimui reikšmingų aplinkybių, nepašalino kai kurių faktinio pobūdžio abejonių ir nepakankamai motyvavo savo pasirinktą rinkos apibrėžimą. Taip pat pabrėžė, kad norint teisingai nustatyti prekės ir geografinę rinką nagrinėjamu atveju, būtina papildomai įvertinti tam tikrus aspektus. Tik tiksliai apibrėžus atitinkamą rinką, galima toliau nagrinėti su galimu AB „Mažeikių nafta“ piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi susijusias aplinkybes. Dėl šios priežasties turėtų būti atliekamas papildomas tyrimas LVAT nutartyje nurodytais aspektais, kurie buvo nepakankamai išnagrinėti bei įvertinti.

Atsižvelgusi į šį teismo sprendimą, Konkurencijos taryba 2009 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 1S-10 tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnio reikalavimams atnaujino. Papildomo tyrimo metu buvo patikslintas atitinkamas rinkos apibrėžimas geografinę rinką susiaurinant iki Lietuvos Respublikos teritorijos ir pateikiant išsamius tai pagrindžiančius argumentus, taip pat papildomais argumentais pagrindžiant prekės rinkos apibrėžimą. Įvertinus tyrimo metu surinktus įrodymus, padaryta išvada, jog AB „Mažeikių nafta” vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, t.y. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ir, atitinkamai, dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje taikydama ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, nustatydama metinius lojalumo ir nekonkuravimo įsipareigojimus, ribodama paralelinio importo galimybes bei ribodama savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas tas pats laikotarpis, kaip ir 2005 m. Nutarime, t.y. 2002-2004 metai.

1. Pažeidimu įtariamas ūkio subjektas

Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo įsteigta 1980 m. žalios naftos perdirbimui ir prekybai perdirbtais naftos produktais. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ įregistruota 1991-01-24. Bendrovės pagrindinės veiklos kryptys yra žalios naftos ir kitos naftos žaliavos perdirbimas, naftos produktų gamyba ir pardavimas, naftos transportavimo vamzdynais ir jos pakrovimo į tanklaivius paslaugų teikimas. AB “Mažeikių nafta” yra vienintelė naftos produktų gamintoja Baltijos šalyse.

2002 m. rugsėjį „Yukos“ tapo AB „Mažeikių nafta”akcininke ir valdytoja. Jau tais pačiais metais „Yukos“ užtikrino stabilų naftos tiekimą į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę ir tuo AB „Mažeikių nafta”padidino savo galią minėtose rinkose.

2003 m. AB „Mažeikių nafta” įsteigė dukterinę įmonę: UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai (toliau – MNPN, 100 proc. akcijų priklauso AB „Mažeikių nafta“), kurios pagrindinis veiklos uždavinys – efektyvus MN produkcijos pardavimas Lietuvos pirkėjams. 2003-07-11 AB „Mažeikių nafta” ir UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai pasirašė Komercinio atstovavimo sutartį. Šioje sutartyje AB „Mažeikių nafta” (Atstovaujamasis) paskiria Agentą (UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai) būti jo prekybos agentu ir komerciniu atstovu platinant (parduodant) Atstovaujamojo pagamintus naftos produktus, o Agentas priima šį Atstovaujamojo paskyrimą ir įsipareigoja veikti Atstovaujamojo vardu, jo sąskaita ir interesais, sudarant ir vykdant produktų pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat šioje sutartyje numatyta apimtimi rūpintis rinkos analize, reklama, kainodara ir kitais su produktų pardavimu susijusiais klausimais. Minėtoje sutartyje numatyta, kad Atstovaujamasis produktus parduos išimtinai tik per Agentą, išskyrus produktus, parduodamus eksportuojant juos vandens keliu. Sudaręs Pirkimo-pardavimo sutartį, papildęs, pakeitęs ją ar sudaręs tokios sutarties priedą, Agentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja Atstovaujamąjį, išsiųsdamas Atstovaujamajam sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties, jos papildymo, pakeitimo ar priedo kopijas. Taip pat nustatyta žemiausia produktų pardavimo kaina, kuria Agentas turi teisę parduoti produktus tretiesiems asmenims (pirkėjams) bei nustatytos kitos sąlygos. Atstovaujamajam tenka visos teisės, pareigos, nauda bei atsakomybė, susijusios su Agento Atstovaujamojo vardu ir/arba sąskaita ir interesais sudarytų Pirkimo-pardavimo bei kitų šioje sutartyje numatytų sutarčių vykdymu. Atsižvelgiant į tai, toliau nagrinėjami MNPN veiksmai yra laikomi AB „Mažeikių nafta“ veiksmais.

2004 m. AB „Mažeikių nafta” bendrosios metinės pajamos buvo 7568911 tūkst. litų (žr. 1 lentelę)[2].

1 lentelė

2004 m. AB „Mažeikių nafta” ir jos dukterinių įmonių pardavimo pajamos, tūkst. litais

Straipsniai	AB “Mažeikių nafta”	AB “Mažeikių nafta” grupė
Pardavimo pajamos	7558219	7603686

2. Nagrinėjami ūkio subjekto veiksmai

2003-12-30 UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 6-03T buvo patvirtinta „UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai parduodamų naftos produktų kainų protokolo sudarymo, keitimo, prekybos nuolaidų taikymo ir suteikiamo mokėjimo atidėjimo vertės atspindėjimo siūlomoje naftos produktų kainoje tvarka“ (toliau – Tvarka)[3]. Minėtoje Tvarkoje visi pirkėjai buvo suskirstyti į 5 grupes atsižvelgiant į jų nuperkamus benzino ir dyzelino kiekius. Numatyta, kad pirkėjams, perkantiems daugiau kaip 70 000 t benzinų per metus (I pirkėjų grupė), kaina yra nustatoma tiesioginių derybų būdų, o pirkėjams, perkantiems iki 70 000 t benzinų per metus (II-V pirkėjų grupės), kaina Lietuvoje yra nustatoma remiantis Naftos produktų kainų protokolu, atitinkamai pritaikant numatytas prekybos nuolaidas pagal pateikiama lentelę. Analogiška tvarka buvo taikoma perkant dyzeliną.

Tyrimo metu nustatyta, kad I pirkėjų grupei buvo priskirti potencialūs importuotojai (UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ Servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva“), kuriems AB „Mažeikių nafta“ taikė dideles nuolaidas lyginant su kitais pirkėjais, neturėjusiais galimybių importuoti. Šiai grupei nustatoma pardavimo kaina ir nuolaidos nebuvo žinomos kitoms pirkėjų grupėms, o didelis taikomų nuolaidų atotrūkis tarp šios pirkėjų grupės ir kitų grupių nebuvo pagrįstasobjektyviomis ekonominėmis aplinkybėmis. I grupei buvo priskirta ir UAB „Neste Lietuva”, kuri 2004 m. pirko mažiau nei 70 000 t benzino ir dyzelino (žr. Nutarimo 6.1. dalį).

Pagal minėtą kainų nustatymo tvarką nuolaidas benzinui ir dyzelinui sutartyse AB „Mažeikių nafta“ tiesiogiai siejo su pirkėjo metiniu įsipareigojimu nupirkti tam tikrą degalų kiekį. Nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ derybų su Lukoil, Statoil, Neste dėl Bendrųjų susitarimų pasirašymo metu, teikdama kiekvienam pirkėjui individualias naftos ir dyzelinio kainų pasiūlymus, priklausomai nuo minimalaus individualaus įsipareigoto kiekio, siekė, kad nustatyti kiekiai būtų kuo artimesni pirkėjų metinio poreikio patenkinimui – 2004 m. sutartyse su AB „Mažeikių nafta“ buvo nustatyti ar buvo siekiama nustatyti pirkėjo įsipareigojimus pirkti daugiau nei 80 proc. pirkėjo benzino ir/ar dyzelino planuojamo poreikio Lietuvoje. Pagal pasirašytų Bendrųjų susitarimų, pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas AB „Mažeikių nafta“ taipogi galėjo reikalauti iš pirkėjų tam tikro dydžio kompensacijos už kiekvieną įsipareigotą nupirkti, bet nenupirktą prekės toną. Pasiūlymai pirkti visą pirkėjui reikalingą metinį poreikį buvo pateikiami ir „mažesniems” pirkėjams, pvz., KB „Tiltoilas”, UAB „Skulas“, tačiau pastariesiems siūloma kaina buvo žymiai blogesnė, nei Lukoil, Statoilir Neste įmonėms. Be to, panašaus pobūdžio sutartyse su UAB „Skulas“, UAB „Rekolas“ ir UAB „Prie Luksto“, esant vienodiems pardavimo-pirkimo kiekiams, AB „Mažeikių nafta“ taikė nevienodas sąlygas, t. y. nutraukus sutartį, UAB „Skulas“ ir UAB „Rekolas“ turėtų mokėti didesnę baudą už kiekvieną įsipareigotą nupirkti ir nenupirktą benzinų ar dyzelinų toną, nei UAB „Prie Luksto“ (žr. Nutarimo 6.2. dalį).

Taip pat nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta” sutartyse su RAB „Astarte – Nafta“ įrašė neeksportavimo nuostatas – parduodami naftos produktai buvo skiriami tik Latvijos rinkai. Tokiu būdu bendrovė siekė išlaikyti aukštesnį degalų pardavimo kainų lygį Lietuvoje ir uždrausti pigesnių degalų patekimą į Lietuvos naftos produktų rinką (žr. Nutarimo 6.3. dalį).

Be to, 2003-2004 metais AB „Mažeikių nafta“ dyzeliną „Ventus“ C, E, F, I ir II klasių pardavinėjo pagal skirtingas kainas, atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui pirkėjas pirkdavo prekę: pardavimui laivams ar pardavimui degalinėse. Nors pagal kokybinius rodiklius tai yra tas pats dyzelinas, bendrovės, pirkdamos dyzeliną pardavimui degalinėse, mokėjo daug didesnę kainą nei tos, kurios pirko dyzeliną pardavimui laivams (žr. Nutarimo 6.4. dalį).

3. Tyrimo išvados ir AB „Mažeikių nafta“ pateikta nuomonė

Tyrimo išvados, siūlančios pripažinti, kad AB „Mažeikių nafta“, užimdama dominuojančią padėtį benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, piktnaudžiavo šia padėtimi, kadangi: 1) I grupei (perkančių virš 70 000 t) priskyrė tik UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisą, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva” ir suteikė joms išskirtines sąlygas, o kitiems pirkėjams, pvz. KB „Tiltoilas“ sudarė nevienodas konkurencines sąlygas pirkti virš 70 000 t benzinų ar dyzelinų, nustatydama didesnes pardavimo kainas benzinui ir dyzelinui; 2) nustatė kainas, tiesiogiai priklausančias nuo pirkėjo metinio įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų bei nustatė kiekvienam pirkėjui individualų minimalų bei artimą jo planuojamam metiniam poreikiui kiekio įsipareigojimą pirkimo-pardavimo sutartyse, taikė pirkėjų lojalumą ir nekonkuravimą nulemiančią kainodarą; 3) panašaus pobūdžio sutartyse su UAB „Skulas“, UAB „Rekolas“ ir UAB „Prie Luksto“ nustatė skirtingas baudas, jeigu minėti pirkėjai būtų nutraukę sutartis su AB „Mažeikių nafta”; 4) apibrėžė RAB „Astarte – Nafta“ parduoto produkto prekybos ribas Latvijos teritorijos pagrindu ir ribojo pirkėjo galimybę eksportuoti nupirktus minėtus naftos produktus; 5) ribojo savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes (dyzeliną „Ventus“), kas nepagrįstai varžė pirkėjų galimybes veikti rinkoje ir pažeidė vartotojų interesus įsigyti dyzeliną „Ventus“ pigiau, buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2010-10-01 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl AB „Orlen Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Pranešimas apie atliktą tyrimą)[4] ir išsiųstos AB „Mažeikių nafta“ nuomonei pateikti.

2010-10-12 raštu AB „Mažeikių nafta“ atstovai kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami pratęsti termino savo nuomonei apie tyrimą pateikti nuo Tarybos nurodytojo 2010-10-25 iki 2011-01-31.[5] Prašymą grindė tuo, jog tyrimo medžiaga yra didelės apimties, Pranešimo apie atliktą tyrimą turinį sudaro sudėtinga situacijos ekonominė ir teisinė analizė, yra pasikeitusi Konkurencijos tarybos pozicija dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ir kt. Konkurencijos taryba 2010-10-15 raštu informavo Bendrovę, kad nustatytasis terminas nėra pratęsiamas. 2010-10-25 raštu AB „Mažeikių nafta“ trumpai pateikė savo poziciją dėl atlikto tyrimo išvadų,[6] išsamūs argumentai Konkurencijos taryboje buvo gauti 2010-11-16.[7]

AB „Mažeikių nafta“ minėtuose raštuose nurodė nesutinkanti su Pranešime apie atliktą tyrimą pateikiamomis išvadomis dėl šių argumentų:

1) Nustatant objektyviai per trumpą laiką atsiliepimui į Pranešimo išvadas parengti bei atsisakant duoti šaltinius, kuriais grindžiamos tyrimo išvados, buvo pažeista MN teisė į gynybą;

2) Pranešime pateikiami kaltinimai pažeidimais, kurių atžvilgiu senatis suėjo 2007 m. gruodžio 31 d., t.y. senatis suėjo prieš trejus metus;

3) Pranešime atitinkama rinka apibrėžiama netaikant jokios kryptingos metodologijos, t.y. Pranešime analizuojami įvairūs verslo aplinkos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skirtumai, tačiau neįvardijama, kokią reikšmė šie skirtumai turi atsakant į rinkos apibrėžimo klausimą – kas konkrečiai sudaro konkurencinį spaudimą nagrinėjamam ūkio subjektui;

4) Pranešime argumentuojant, kodėl negali būti taikomas SSNIP testas apibrėžiant atitinkamą rinką, nurodoma šaltinių neišsamumo ir nepatikimumo problema, bei galima „celofano klaida“, tačiau neatkreipiamas dėmesys, kad nepriklausomų ekspertų atliktoje analizėje buvo naudojami viešai prieinami ir visuotinai pripažinti šaltiniai, o „celofano klaidos“ pasireiškimo problema buvo išspręsta pačiame Pranešime siūlomu metodu;

5) Pranešime atitinkama prekės rinka ir atitinkama geografinė rinka apibrėžtos klaidingai, todėl Pranešimo 1 išvada dėl užimamos dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje taip pat yra klaidinga;

6) Pranešime nėra atlikta tinkama dominuojančios padėties analizė, todėl Pranešimo 1. išvada dėl užimamos dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje taip pat yra klaidinga;

7) Pranešime pateiktas kaltinimas dėl diskriminacijos ir ekonomiškai nepagrįstos kainodaros (Pranešimo 2 išvada) ir kaltinimas dėl lojalumo ir nekonkuravimo susitarimų sudarymo (Pranešimo 3 išvada) yra daromi ydingų prielaidų pagrindu;

8) Pranešime pateiktas kaltinimas dėl diskriminavimo nustatant skirtingo dydžio baudas (Pranešimo 4 išvada) yra daromas neatsižvelgiant į tai, kad sutarties pagrindu mokėtinos baudos nesukėlė ir negalėjo sukelti „skirtingų konkurencijos sąlygų“ rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, kadangi baudų dydis siekė tik iki 0,26 proc. naftos produktų kainos, nebuvo ir praktiškai niekada negalėjo būti pritaikomos;

9) Pranešime formuluojamas kaltinimas dėl to, kad MN piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi dėl to, kad nustatydama kainas laivų bunkeriavimui skirtam dyzelinui MN „atsižvelgė“ į šių degalų naudojimo paskirtį bei kontroliavo, kad dyzelinas būtų panaudotas laivų bunkeriavimui (Pranešimo 5 išvada) yra nepagrįstas, kadangi MN visiškai teisėtai gali parduoti produktus skirtingomis kainomis skirtingose atitinkamose rinkose;

10) Pranešime formuluojamas kaltinimas dėl to, kad MN piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi dėl to, kad ribojo paralelinį importą (Pranešimo 6 išvada) yra nepagrįstas, kadangi ši išvada daroma klaidingai aiškinant sutarties nuostatas, neįvertinant, kad MN neturėjo galimybių kontroliuoti, ar pirkėjas tokio įsipareigojimo laikėsi, o taip pat dėl to, kad paralelinio importo ribojimas smulkiam pirkėjui yra nesuderinamas su elementaria ekonomine logika.

Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje AB „Mažeikių nafta“ atstovai laikėsi aukščiau nurodytos pozicijos.[8]

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

Remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 (dabar – 101 ir 102) straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu, nurodančiu, kad valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti 101 ir 102 straipsnius, Konkurencijos taryba, vertindama tiriamo ūkio subjekto veiksmus, taiko ir Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnį, kuris kaip nesuderinamą su bendrąja rinka draudžia bet kokį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintį paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Vertinant, ar ūkio subjekto veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatyme bei Sutartyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, visų pirma reikia apibrėžti atitinkamą rinką, kurioje yra įtariamas galimas piktnaudžiavimas, taip pat nustatyti įtariamo pažeidėjo padėtį šioje rinkoje.

4. Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintų 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 (toliau – KT paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo), 5 punkte nurodoma, kad pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių. Panašiai nurodoma ir 1997 m. gruodžio 9 d. Komisijos pranešimo „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C 372/03) (toliau – Pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo) 2 punkte, kuriame teigiama, kad tiek prekės, tiek ir geografinės rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti tuos faktinius tam tikrų įmonių konkurentus, kurie gali riboti tų įmonių veiksmus ir trukdyti joms veikti nepriklausomai nuo veiksmingo konkurencijos spaudimo. Iš esmės atitinkamos rinkos atribojimas apima klientams faktiškai prieinamų (veiksmingų) alternatyvių pasiūlos šaltinių nustatymą tiek pagal prekes/paslaugas, tiek pagal geografinę tiekėjų padėtį (Pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 13 punktas).

Nagrinėjant atitinkamos rinkos apibrėžimo klausimą, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad rinkos apibrėžimas nėra savitikslis dalykas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, kokia galima konkurencijos problema yra analizuojama ir kokiu tikslu siekiama nustatyti atitinkamos rinkos apibrėžimą. Kaip nurodoma Pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 10 punkte, atitinkamos rinkos sąvoka glaudžiai susijusi su tikslais, kurių siekiama Bendrijos konkurencijos politika. To paties Pranešimo 12 punkte pateikiama nuostata, kad atitinkamos rinkos apibrėžimo kriterijai paprastai taikomi analizuojant tam tikrą elgesį rinkoje bei analizuojant struktūrinius pakitimus. Tačiau tokia metodika gali duoti skirtingus rezultatus priklausomai nuo tiriamo konkurencijos klausimo pobūdžio. Pavyzdžiui, geografinės rinkos apimtis gali būti kitokia analizuojant koncentraciją, kai analizė iš esmės yra daroma būsimam laikotarpiui, lyginant su veiklos praeityje analize. Skirtingos laiko perspektyvos kiekvienu atveju gali sąlygoti tai, kad toms pačioms prekėms bus apibrėžtos skirtingos geografinės rinkos priklausomai nuo to, ar Komisija nagrinėja pasiūlos struktūros pakitimą, tokį kaip koncentracija ar kooperatinė bendra įmonė, ar ji nagrinėja klausimus, susijusius su tam tikru elgesiu praeityje.

Taigi, šiame nutarime atitinkama rinka apibrėžiama konkrečių nagrinėjamų galimų konkurencijos problemų (susijusių su AB „Mažeikių nafta“ taikoma kainodara ir kitais veiksmais rinkoje) kontekste, siekiant įvertinti nagrinėjamo ūkio subjekto padėtį, jo konkurentus, galinčius riboti AB „Mažeikių nafta“ veiksmus ir trukdyti veikti nepriklausomai nuo veiksmingo konkurencijos spaudimo. Tačiau nutarime pateikiamu atitinkamos rinkos apibrėžimu nesiekiama išanalizuoti visų galimų rinkos ypatumų, visų tiekimo grandinės lygmenų ir jų specifikos ir pan. Atitinkama rinka šio tyrimo tikslais apibrėžiama būtent atsižvelgiant į tuos veiksnius, kurie yra tiesiogiai reikšmingi vertinant konkurencinio spaudimo ypatumus nagrinėjamo ūkio subjekto, t.y. AB „Mažeikių nafta“, atžvilgiu bei nustatant Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų galimybes įsivežti iš kitų valstybių nagrinėjamą prekę.

4.1. Dėl SSNIP testo[9]

Tiek Pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (13-24 punktai), tiek ir KT paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (7-13 punktai) kaip pagrindiniai rinkos apibrėžimo kriterijai išskiriami paklausos pakeičiamumas, pasiūlos pakeičiamumas ir potenciali konkurencija. Kaip nurodoma KT paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 7 punkte, paklausos pakeičiamumas yra tiesioginis ir veiksmingiausias tiekėjo elgesį rinkoje varžantis konkurencinis veiksnys. Apibrėžiant rinką reikia nustatyti, ar kitos prekių rūšys ir kitos geografinės teritorijos gali būti veiksmingi alternatyvūs pasiūlos šaltiniai nagrinėjamų ūkio subjektų pirkėjams. Pasiūlos pakeičiamumas ir potenciali konkurencija taip pat įtakoja tiekėjo elgesį rinkoje, tačiau ne iš karto, o tik po tam tikro laiko. Apibrėžiant atitinkamą rinką į šiuos veiksnius neatsižvelgiama, išskyrus tam tikrus numatytus atvejus. Taigi, pagrindinis kriterijus, kuris yra vertinamas apibrėžiant atitinkamą rinką yra paklausos pakeičiamumas, t.y. turi būti nustatytos prekės, kurios vartotojui yra tinkami pakaitalai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

KT paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 8 punkte nurodoma, kad tokio pobūdžio įvertinimas atliekamas tiriant galimą pirkėjų reakciją į mažą ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą (t.y. kainų padidėjimą nagrinėjamoms prekėms, kartu laikant, kad kitų prekių kainos išlieka nepakitusios). Taikant šį būdą reikia pradėti nuo prekių, kurias parduoda nagrinėjami ūkio subjektai, ir nuo teritorijos, kurioje jie jas parduoda. Svarbu nustatyti, ar nagrinėjamų ūkio subjektų prekių pirkėjai, reaguodami į mažą (pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 proc.) bet ilgalaikį santykinį nagrinėjamų prekių kainų padidėjimą tam tikrose teritorijose, keistų šias prekes kitomis arba pirktų jas iš kitose teritorijose esančių tiekėjų. Jeigu pakeičiamumas gali būti tiek reikšmingas, kad kainos padidinimas taptų nenaudingas, nes sumažintų pardavimų apimtis, tokiu atveju į atitinkamą rinką reiktų įtraukti kitus prekių pakaitalus ir kitas teritorijas. Toks paklausos pakeičiamumo įvertinimo testas vadinamas hipotetinio monopolisto (SSNIP) testu, jis nurodomas ir Pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 17 punkte. Dėl toliau šiame nutarime nurodytų motyvų šis testas nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas. Atitinkama rinka buvo apibrėžiama vadovaujantis kitais KT paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo nurodytais vertinimo kriterijais bei įrodymais, kurie pateikiami atitinkamose pranešimo dalyse, skirtose prekės ir geografinės rinkos apibrėžimams.

Paklausos pakeičiamumo įvertinimas (SSNIP testas) kaip tyrimo modelis yra vienas (bet ne vienintelis) būdas, naudojamas įrodymams apie paklausos pakeičiamumą surinkti. Tai yra kiekybinis, hipotetiniseksperimentas, atliekamas naudojant hipotetinį kainos pakėlimą (analizuojant hipotetinį monopolistą). Tokio testo rezultatai visada esmingai priklauso nuo to, kokios prielaidos (kurios yra neišvengiamos, nes į visus veiksnius atsižvelgti neįmanoma) priimtos ir nuo to, kokie naudojami pirminiai duomenys. Jeigu prielaidos ir/ar duomenys neteisingi, gaunamos nepagrįstos išvados. Būtent dėl sunkumų tinkamai parinkti pradinius duomenis šio testo atlikimui piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais šis testas yra praktiškai sunkiai pritaikomas. Tai pripažįsta tiek Europos Komisija, tiek ir kitos Europos konkurencijos institucijos, tokios kaip Didžiosios Britanijos Sąžiningos prekybos biuras (ang. Office of Fair Trading).

Anot Europos Komisijos, reikia remtis keletu metodų (įrodymų) rinkai apibrėžti, nes bet kokio vieno iš jų naudojimas ves prie netinkamo rinkos apibrėžimo. 2005 m.paskelbtoje analizėje[10]dėl EB steigimo sutarties 82 straipsnio taikymo Europos Komisija nurodė, kad SSNIP testas apibrėžiant atitinkamą rinką piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais yra nepakankamas, o kai kuriais atvejais netgi sunkiai pritaikomas praktiškai. Pavyzdžiui, minėtos analizės 13 p. yra aiškiai pasakoma, kad dominavimo atvejais beveik visada kaina jau yra pakelta virš konkurencinio lygio, ir tada remtis tuo metu egzistuojančiomis kainomis rinkos apibrėžimui nėra teisinga, nes tai duoda platesnį rinkos apibrėžimą, negu turėtų būti. Pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo taip pat nurodoma, kad apskritai, ir ypač susijungimų analizei, kaina, į kurią reikia atsižvelgti, būtų vyraujanti rinkos kaina. Tačiau tai netinka tuomet, kai vyraujanti kaina nustatoma nepakankamos konkurencijos sąlygomis. Tiriant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, ypač reikia atsižvelgti į faktą, kad vyraujanti kaina jau gali būti gerokai padidėjusi (19 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad AB „Mažeikių nafta“ jau 2000 bei 2001 metais buvo pripažinta dominuojanti[11], taigi kainos, tikėtina, buvo užaukštintos tuomet ir per tiriamąjį laikotarpį.

2001 m. Didžiosios Britanijos konkurencijos institucijos paskelbtame dokumente, skirtame rinkos apibrėžimo problematikai dominavimo bylose[12], detaliai nagrinėjami SSNIP testo trūkumai ir pritaikymo sunkumai piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose (2.28-2.38 punktai). Šiame dokumente teigiama, kad pagrindinis sunkumas, bandant pritaikyti SSNIP testą ne susijungimų bylose yra būtent atitinkamos kainos ribos, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas minėtas kainos padidėjimas, parinkimas. Nagrinėjant susijungimą reikia nustatyti tas prekes, kurios riboja besijungiančių šalių nustatomas kainas dabartiniame lygmenyje, todėl galima pagrįstai kelti klausimą, ar prekės yra pakeičiamos esant tam tikroms vyraujančioms kainoms. Tačiau ne susijungimų atvejais vyraujančios kainos nebūtinai yra tinkama riba, nuo kurios toliau turėtų būti vertinamas galimas kainos pakėlimas ir jo pelningumas. Tokia problema iškyla dėl to, kad pelną maksimizuojančios įmonės visada nustatys tokią kainą, kad tolesnis kainų pakėlimas bus nepelningas. Tariamas monopolistas gali susidurti su tam tikru pakeičiamumu jo prekėms esamomis kainomis tik todėl, kad jis jau nustatė savo kainas aukščiau konkurencinio lygio ir jas pakėlė iki tiek, kad kitos prekės tampa pakaitalais. Kitaip tariant, prekės gali būti įvertintos kaip pakaitalai pagal vyraujantį kainų lygį, tačiau jos nebūtinai yra pakaitalai, jeigu būtų vertinama konkurencinio lygio kaina. Tai vadinamoji „celofano klaida“ (ang. cellophane fallacy) pagal garsią JAV Aukščiausiojo teismo nagrinėtą bylą.[13] Pagrindinė išvada, kurią galima daryti iš išdėstytų argumentų, yra ta, kad pakaitalų nustatymas pagal egzistuojančias kainas nebūtinai reiškia, kad bus nustatytas pakeičiamų prekių rinkinys vertinant pagal konkurencinio lygio kainas, kurios kaip tik ir yra svarbios dominavimo atvejais. Dėl šios priežasties standartinio rinkos apibrėžimo testo taikymas siekiant nustatyti paklausos pakeičiamumą pagal egzistuojančias kainas sistemiškai lems per plačios rinkos apibrėžimą nagrinėjant dominavimo atvejus, dėl ko bus nepakankamai įvertinta nagrinėjamo ūkio subjekto rinkos dalis ir jo turima rinkos galia (2.38 punktas).

Analogiški sunkumai taikyti SSNIP testą ne susijungimų, o piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose įžvelgiami ir konkurencijos politikai skirtoje mokslinėje literatūroje. Pavyzdžiui, M. Motta nurodo, kad SSNIP testo taikymas naudojant informaciją apie esamas kainas gali nulemti per platų rinkos apibrėžimą būtent dėl to, kad tiriamas ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį ir dėl tokios savo padėties jis jau yra nustatęs tokias aukštas kainas, kad tolimesnis jų kėlimas būtų nepelningas[14].

Rinkos apibrėžimo problema galėtų būti nesunkiai išspręsta nustačius konkurencinio lygio kainas ir palyginus jas su nagrinėjamo ūkio subjekto taikomomis kainomis, deja, praktiškai šis uždavinys yra neįgyvendinamas absoliučia dauguma atvejų, kadangi nėra tinkamų ir patikimų metodų konkurencinio lygio kainai nustatyti. Dėl visų šių priežasčių, susijusių su SSNIP testo taikymo problematika, ir atsižvelgiant į kitus byloje surinktus ir toliau šiame nutarime išdėstytus įrodymus bei aplinkybes, kurios leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, SSNIP testas nebuvo taikomas, o paklausos pakeičiamumas buvo vertinamas pagal kitus KT paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo nurodytus kriterijus.

4.2. Prekės rinka

Prekės rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17[15], kurie parengti ir suderinti su Europos Komisijos pranešimu „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C 372/03). Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, nustatytas faktines aplinkybes bei praktiką, išskirtinos dvi prekės rinkos, t.y. benzino pardavimų iš gamyklos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkos.[16]

4.2.1. Dėl benzino ir dyzelino pakeičiamumo

Tyrimu buvo analizuojamos dvi naftos produktų rūšys: benzinas ir dyzelinas, kurios AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų bendruose pardavimuose (reaktyvinio kuro, mazuto, ir kt.) 2002 m. sudarė atitinkamai 31,23 proc. ir 33,75 proc., o 2003 m. – 31,59 proc. ir 35,08 proc.

Analizuojamų naftos produktų prekės rinkos, vertinant („horizontaliai“), ar benzinas ir dyzelinas priklauso toms pačioms rinkoms, yra skirtingos. Pirkėjo (vartotojo) požiūriu benzinas neturi artimų pakaitalų – kitos paskirties naftos produktų, pvz. pakeičiamumas dyzelinu reikalauja specialaus variklio ir atvirkščiai. Minėtų variklių pakeitimas praktikoje nėra naudojamas, nes tai susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis ir rizika pakenkti automobilio efektyviam darbui. Be to, degalinėse nustatyta kaina dyzelinui ir benzinui ženkliai skyrėsi, pavyzdžiui, 2003-08-21 UAB „Lukoil Baltija“ „Dubijos“ degalinėje Šiauliuose dyzelino LST EN 590 kaina už vieną litrą buvo 19,8 procento mažesnė už populiariausio benzino A-95 kainą ir 31,2 procento už benzino A-98 kainą[17].

UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas į klausimą „...tai jūs patvirtinat, kad tai yra dvi skirtingos prekės rinkos?“, atsakė: „Pagal vartotojų ratą, taip“ (2005-06-01 Paaiškinimų protokolas)[18].

Benzino pakeičiamumas, pavyzdžiui, kita naftos produktų rūšimi – automobilių dujomis, taip pat reikalauja papildomų finansinių investicijų specialiai įrangai įrengti. Be to, automobilių dujų kainos yra kelis kartus mažesnės už benzino kainas.2002 m. AB „Mažeikių nafta“ automobilių dujų kainos nuo 2,5 iki 3,6 karto buvo mažesnės už populiariausio benzino A-95 kainas. 2003 atitinkamai buvo mažesnės iki 3 kartų, 2004 m. kainų skirtumas svyravo nuo 2,8 karto iki 1,5 karto[19].

Benzinai, kaip atskira degalų rūšis, yra naudojami tos pačios konstrukcijos benzininiams varikliams. Benzinų gamybai yra naudojami bendrieji reikalavimai (standartas)[20], kuriuose numatytos benzino savybės, nepriklausomai nuo benzino rūšies, pavyzdžiui, švino kiekis, tankis (esant 15 C), sieros kiekis ir kt. Benzinų rūšys turi atitikti tam tikras technines charakteristikas, tačiau techninių charakteristikų (pagal standartus) skirtumai neturi lemiamos įtakos benzino rūšių tarpusavio pakeičiamumui. Pagrindinis rodiklis, kuris apsprendžia benzino rūšį, yra oktaninis skaičius. Oktaninis skaičius yra nurodytas benzino rūšių pavadinime. Lietuvoje yra naudojamos šios benzinų rūšys: A-92, A-95, A-98, A-80 (A-80 buvo parduodamas Lietuvoje iki 2004 m. gegužės mėn.). Benziną A-92 galima pakeisti benzinu A-95 ir atvirkščiai. Taip pat galima pakeisti benziną A-95 benzinu A-98 ir atvirkščiai. Įvertinant tai, kad daugumos šiuolaikinių automobilių varikliai yra kuriami naudoti benziną A-95 ir, esant nedideliam oktaninio skaičiaus skirtumui tarp atskirų rūšių benzinų, galima keisti vienos rūšies benziną į kitą. Paprastai automobilio techniniame pase yra nurodyti rekomenduojami vartoti benzinai A-92, A-95 arba benzinai A-95, A-98. Vienos rūšies benzino pakeitimas kitos rūšies benzinu iš esmės priklauso nuo variklio galingumo ir galimų pirkėjo išlaidų (dėl kainų skirtumo ir kuro sunaudojimo). Benzino A-92 pakeičiamumas benzinu A-95 ir atvirkščiai, kaip ir benzino A-95 pakeičiamumas benzinu A-98 ir atvirkščiai, galimas ir kainos atžvilgiu. Pvz. 2002 m. AB „Mažeikių nafta“ benzino A-95 realizavimo kaina buvo apie 1,2 proc. didesnė už benzino A-92 kainą, benzino A-98 kaina buvo virš 4 proc. didesnė už benzino A-95 kainą. 2003 atitinkamai buvo iki 1 proc. ir virš 3proc., 2004 m. – apie 0,5 proc. ir apie 2,5 proc. [21]).

Benzinas A-80 sudaro labai nedidelę dalį benzinų pardavimuose, pvz. 2002 m. Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ (UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai) benzinų pardavimuose benzinas A-80 sudarė 4,18 proc., 2003 m. atitinkamai 3,14 proc. ir 2004 m. sausio-balandžio mėn. 0,14 proc.

Tokiu būdu, benziną A-80 nėra tikslinga išskirti į atskirą rinką, nes AB „Mažeikių nafta“ bei jos įkurtų prekybos namų pardavimuose sudarė arba labai mažą dalį, arba atskirais laikotarpiais nebuvo pardavinėjamas. Be to, Europos Komisija, apibrėždama rinką tiek Sutarties dėl ES veikimo 102 str. taikymo tikslu, tiek koncentracijos atvejais, prekės rinką apibrėžia kaip benzino rinką, neskaidydama jos į smulkesnes rinkas pagal benzino rūšis.[22]

Be to, pirkėjo (vartotojo) automobilio variklis nėra keičiamas, naudojant skirtingas benzino rūšis. Taigi, pirkėjo (vartotojo) požiūriu benziną A-92 iš esmės galima pakeisti kita rūšimi t. y. benzinu A-95 ir atvirkščiai, kaip ir benziną A-95 galima pakeisti benzinu A-98 ir atvirkščiai.

Šiame tyrime, kaip jau buvo minėta, buvo analizuojama AB „Mažeikių nafta“ veikla, susijusi su benzino pardavimu iš gamyklos, ir veikla, susijusi su dyzelino pardavimu iš gamyklos. Todėl, vertinant minėtas prekės rinkas AB „Mažeikių nafta“ veiklos lygiu, benzino ir dyzelino prekės rinkos taip pat yra skirtingos. Tai lemia skirtingi standartai benzino ir dyzelino gamybai, pagal kuriuos yra taikomos skirtingos gamybos technologijos, taip pat skirtingi kaštai (pavyzdžiui, skirtingas akcizo mokesčio dydis ir kt.). Be to, AB „Mažeikių nafta“ nustatyta dyzelinui ir benzinui kaina ženkliai skyrėsi, pavyzdžiui, 2004-02-27 AB „Mažeikių nafta“ dyzelino LST EN 590 bazinė kaina (be mokesčių) už vieną toną buvo 13,4 procento mažesnė už populiariausio benzino A-95 kainą ir 20,2 procento už benzino A-98 kainą[23].

Gamintojo, kaip ir aukščiau minėto pirkėjo (vartotojo) požiūriu minėtų benzino rūšių pakeičiamumas tarpusavyje yra galimas, nes iš esmės benzino gamybai yra taikomi bendrieji reikalavimai (standartai), o benzino pardavimai iš gamyklos nėra susiję su papildomomis išlaidomis pagal benzino rūšis.

Analogiška padėtis gamintojo ir pirkėjo (vartotojo) požiūriu yra dyzelino prekės rinkoje. Dyzelinas yra skirstomas į C, E, F, 1 ir 2 klases, priklausomai nuo sezoniškumo, tačiau nei gamintojo požiūriu, nei pirkėjo (vartotojo) požiūriu dyzelino rinką skirstyti į smulkesnes rinkas nėra tikslinga, nes priežastys (bendrieji standartai[24], technologijos, tas pats automobilio variklis ir kt.) yra analogiškos, kaip ir benzino atveju.

Pastebėtina, kad atskirų prekės rinkų pagal benzino ar dyzelino rūšis neišskiria ir Suomijos konkurencijos institucija, nagrinėdama piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejį naftos produktų gamybos ir pardavimo sektoriuje[25]. Suomijos Aukščiausiasis administracinis teismas patvirtino konkurencijos institucijos išvadą, kad prekės rinka turi būti apibrėžiama kaip automobilinių degalų didmeninė prekyba, ir palaikė Konkurencijos tarybą, kuri „atskirai neanalizavo automobilinių degalų rinkos pagal skirtingas benzino rūšis ir benziną bei kitus automobilinius degalus.“[26] Taigi, kaip matyti iš tokios pozicijos, nagrinėjant pardavimus iš gamintojo prekės rinka galėtų būti apibrėžiama netgi plačiau, tačiau bet kuriuo atveju ne siauriau.

Įvertinant aukščiau išvardintas aplinkybes (benzino ir dyzelino savybes, naudojimą ir kainas), išskiriamos dvi atskiros prekės, t.y. benzinas ir dyzelinas. Šios dvi prekės tiekimo grandinėje juda nuo gamintojo iki vartotojo per kelis lygmenis, kurių įvertinimas pateikiamas toliau.

4.2.2. Dėl pagamintų naftos produktų tiekimo lygmenų

Tyrimo metu buvo įvertinti skirtingi tiekimo lygmenys. AB „Mažeikių nafta“ yra benzino ir dyzelino gamintoja, todėl užima kraštutinę priešsrovinę padėtį. Toliau pagamintas produktas juda pasroviui nuo gamintojo link galutinio vartotojo. Šioje platinimo grandinėje taip pat veikia didmeniniai ir mažmeniniai pirkėjai (žr. schemą).

A B „M a ž e i k i ų n a f t a“

↓ ↓

D i d m e n i n i n k a i ↓

↓ ↓

M a ž m e n i n i n k a i

↓

V a r t o t o j a i

Nagrinėjamu atveju AB „Mažeikių nafta“, būdama benzino ir dyzelino gamintoja, savo pagamintą produkciją parduoda dideliems ir santykinai mažesniems didmenininkams, kurie parduoda ją mažmenininkams ir/arba patys per savo valdomus degalinių tinklus parduoda ją galutiniams vartotojams (tokiu atveju jie patys veikia ir kaip mažmenininkai). Kaip stambiausius MN didmeninius pirkėjus galima būtų įvardinti UAB „Neste Lietuva“, UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lietuva Statoil“ (UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas į klausimą, ar „Lukoil“, „Statoil“ ir „Neste“ yra jūsų konkurentai?, atsakė: „...visi jie yra mūsų pirkėjai...“ (2005-06-01 Paaiškinimų protokolas)[27].Taip pat nežymią produkcijos dalį MN parduoda tiesiai mažmenininkams, užsiimantiems vien tik šia veikla. Įvertinus, kad pardavimų dalis tiesiogiai mažmenininkams sudaro nereikšmingą dalį, tolimesniuose vertinimuose apsiribota tik AB „Mažeikių nafta“ pardavimais didmenininkams.

Nagrinėjant skirtingus naftos produktų pardavimo lygmenis, pabrėžtina, kad šio tyrimo tikslais yra nagrinėjamas AB „Mažeikių nafta“, kaip naftos produktų gamintojo, elgesys, todėl visas dėmesys yra koncentruojamas būtent į patį kraštutinį tiekimo grandinės lygmenį. Naftos produktų gamyba negali būti atskirta nuo pardavimų iš gamyklos veiklos. Šis aspektas pastebimas ir Europos Komisijos praktikoje. Pavyzdžiui, Komisijos sprendime dėl koncentracijos byloje Preem/Skandinaviska raffinaderi[28] teigiama, kad Komisija savo ankstesniuose sprendimuose žaliavinės naftos perdirbimą vertino kaip atskirą rinką, tačiau ši rinka yra glaudžiai susijusi su didmeniniais pardavimais iš gamyklos. Būtent pardavimų iš gamyklos lygmuo ir yra nagrinėjamas šiame tyrime.

Kaip minėta, tyrimo metu nebuvo siekiama išanalizuoti visos tiekimo grandinės iki pat vartotojo ypatumų, o koncentruojamasi į konkrečias nagrinėjamas konkurencijos problemas. Todėl ir nagrinėjant „vertikalųjį“ prekės rinkos apibrėžimo aspektą buvo apsiribota tik gamintojo – didmenininkų lygmens analize, toliau nebenagrinėjant tų pačių MN pagamintų produktų perpardavimo tarp skirtingų didmenininkų ar mažmeninio pardavimo. Dar kartą reikėtų pabrėžti, kad pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti nagrinėjamo ūkio subjekto konkurentus, galinčius varžyti jo laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių. Taigi, šiuo atveju nagrinėjant „vertikalųjį“ prekės rinkos apibrėžimo aspektą iš esmės reikia atsakyti į klausimą, kuo didmeniniai pirkėjai galėtų pakeisti MN, kaip benzino ir dyzelino gamintojo, produkciją (pavyzdžiui, jeigu iš viso nebūtų galimybės pirkti iš šio ūkio subjekto). Akivaizdu, kad toks pakeičiamumas yra galimas tik kito naftos produktų gamintojo produkcija, t.y. tik importuotomis iš kitos teritorijos prekėmis. Visi tolimesni perpardavimai vienų didmenininkų kitiems, taip pat didmenininkų pardavimai mažmenininkams yra galimi tik tolimesniame etape, kai prekės jau yra įsigytos iš gamintojo. Šie tolimesni pardavimo etapai, kai to paties gamintojo produkcija įvairiais būdais (kartais net kelis kartus perparduodant) keliauja iki galutinio vartotojo, nėra tyrimo objektas, kadangi nagrinėjamos konkurencijos problemos yra identifikuotos būtent tarp gamintojo ir jo didmeninių pirkėjų.

AB „Mažeikių nafta“ pirminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta pozicija, pagal kurią kaip kelios atskiros prekės rinkos turėtų būti išskiriami du didmeninio pardavimo lygmenys, t.y. pardavimai iš gamyklos turėtų būti skaidomi ir negali būti laikoma viena prekės rinka[29], vertintina kaip neaktuali šio tyrimo kontekste jau vien dėl aukščiau išdėstytos priežasties. Nepriklausomai nuo to, ar būtų išskirti MN nurodomi pardavimai iš gamyklos dideliais kiekiais geležinkelio transportu ir didmeniniai pardavimai autotransportu, tai iš esmės išliktų tik skirtingi prekės tiekimo būdai iš to paties gamintojo jo didmeniniams pirkėjams. Kitaip tariant, bet kuriuo atveju vertintume ne kelių skirtingų gamintojų produkcijos galimą pakeičiamumą, o to paties gamintojo produkcijos perpardavimo variantus. Toks vertinimas yra visiškai beprasmis sprendžiant prekės rinkos apibrėžimo klausimą, kuris turi parodyti nagrinėjamo ūkio subjekto konkurentus.

Vis dėlto, pastebėtina, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju išvados dėl dviejų atskirų prekės rinkų egzistavimo, priklausomai nuo naftos produktų transportavimo būdo (autotransportu ar geležinkeliu), negalima daryti ir atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Priešingai, tiek įvertinus naftos produktų įsigijimus iš pirkėjų pusės, tiek ir vertinant paties gamintojo galimybes pateikti produkciją skirtingais būdais, nustatyta, kad Lietuvos geografinės teritorijos ribose[30] benzino ir dyzelino pardavimai gali būti vykdomi ir buvo vykdomi esant įvairioms alternatyvioms šių produktų pristatymo sąlygoms. Skirtingos pristatymo sąlygos šiuo atveju nei pirkėjų, nei pardavėjo nėra vertinamos kaip skirtingų prekių pateikimas, t.y. tarp benzino ir dyzelino pristatymo skirtingomis tiekimo sąlygomis yra tarpusavio pakeičiamumas (vertinant ne pačių transportavimo paslaugų tarpusavio pakeičiamumą, bet benzino ir dyzelino įsigijimo iš gamintojo galimybes). Tai rodo toliau išdėstyti argumentai. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į pačias tiekimo sąlygas bei jų taikymą praktikoje.

4.2.2.1. Naftos produktų pristatymo sąlygos

AB „Mažeikių nafta“ parduodamą benziną ir dyzeliną galėjo pristatyti pagal pirkėjo pasirinktas (nustatytas) prekių pristatymo sąlygas (Incoterms)[31]. Prekių pristatymo sąlygos yra skirstomos į keturias grupes:

1. E grupė – išsiuntimas iš įmonės. Sąlygos taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas savo patalpose ar teritorijoje paruošia prekes perduoti pirkėjo dispozicijon. Pardavėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo transporto priemonę ir sutvarkyti prekių eksporto muitinės formalumus. Tačiau pagal sutarties sąlygas pardavėjas gali įsipareigoti pakrauti prekes į pirkėjo transportą. Tokiu atveju po santrumpos ,,EXW" įrašoma „Pakrauta“. Pirkėjas atskirai apmoka prekių pakrovimo į transporto priemonę pardavėjo patalpose arba teritorijoje išlaidas ir prekių gabenimo nuo jų išsiuntimo (pakrovimo) vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas. Mažiausius pardavėjo įsipareigojimus numatančios sąlygos.

2. Cgrupė – šiai grupei priklauso CFR, CIF, CPT ir CIP terminai. Pagal šiuos terminus pagrindinė dalis išlaidų yra padengiama eksportuotojo.

3. Fgrupė – šiai grupei priklauso terminai FCA, FAS, FOB. Pagal šiuos terminus pagrindinio transportavimo išlaidas apmoka pirkėjas.

4. D grupė – šia grupei priklauso terminai DAF, DES, DDU, DDP. Pagal šiuos terminus eksportuotojas prekes pristato iki nurodyto punkto.

Pirkėjai, pirkdami benziną ar dyzeliną iš AB „Mažeikių nafta“ pagal minėtas grupes, gali pasinaudoti 13 skirtingomis pristatymo sąlygomis: EXW, FCA, FAS, FOB, CFR, CIF, CPT, CIP, DAF, DES, DEQ, DDU ir DDP. Pristatymo sąlygos FAS, FAB, DES ir DEQ taikomos jūrų ir vidaus vandenų transportui, CFR ir CIF taikomos jūrų transportui, EXW, FCA, CPT, CIP, DAF, DDU ir DDP taikomos visoms transporto priemonėms. Tokiu būdu AB „Mažeikių nafta“ ir benzino ar dyzelino iš minėtos bendrovės pirkėjai, atsižvelgiant į pristatymo sąlygas ir į transporto priemonės rūšį, turi galimybę pasinaudoti virš 30 pristatymo būdų.

Prekės rinkos apibrėžimas pagal pasirinktą transporto rūšį ar skirtingas pristatymo sąlygas (kiekvieną iš 30 paminėtų pristatymo sąlygų) nėra teisingas ir galimas, nes prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Taigi, iš esmės benzino ar dyzelino pristatymo būdas bei pristatymui naudojama transporto paslaugų rūšis yra sekantis etapas po benzino ar dyzelino pardavimo iš gamyklos ir tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjama benzino ar dyzelino pristatymo (gabenimo-transportavimo) rinka, reikėtų nagrinėti minėtus pristatymo būdus ir jų pakeičiamumą tarpusavyje bei tai, ar vienas transportavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudaro konkurencinį spaudimą kitos rūšies transportavimo paslaugų teikėjams[32].

Tokiu būdu, prekės rinkos apibrėžimas pagal vykdomus pardavimus DDU sąlygomis geležinkeliu ir pagal pardavimus FCA sąlygomis autotransportu yra netinkamas nagrinėjant gamintojo vykdomus benzino ar dyzelino pardavimus. Be to, DDU ir FCA pristatymo sąlygos taikomos visoms transporto rūšims, o ne tik geležinkeliu ar tik autotransportu. Todėlnėra teisinga akcentuoti pirkimo būdą, kuris yra susietas su pristatymo sąlygomis: DDU – geležinkeliu, apima importą, o FCA – autotransportu, neapima importo, atmetant kitas AB „Mažeikių nafta“ naudojamas pristatymo sąlygas. AB „Mažeikių nafta“ ir pirkėjai naudojosi ne tik minėtais būdais, bet ir anksčiau išvardintais pristatymo būdais, pavyzdžiui: DAF (2003-08-26 Sutartis Nr. 03-7PN/B (geležinkeliu), CPT (2004-02-12 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 04-151 PN/BV specialioji dalis (geležinkeliu), 2004-01-15 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 04-31 PN/B specialioji dalis (geležinkeliu)[33], pristatymo sąlygomis. Be to pastebėtina, kad AB „Mažeikių nafta“ tiriamu laikotarpiu (2002, 2003 metais) turėjo atskirą kainoraštį (Latvijai ir Estijai), kuris vadinosi „Pirkimai autotransportu už Lietuvos ribų“.

Neatitinka tikrovės ir AB „Mažeikių nafta“ teiginys, kad benziną ir dyzeliną autotransportu perka maži didmenininkai, mažmenininkai ir stambūs pramoniniai vartotojai, todėl turi būti atskirti AB „Mažeikių nafta“ didmeniniai pardavimai nuo pardavimų dideliais kiekiais iš gamyklos (geležinkeliu). Bylos medžiagoje yra duomenų, o ir pati AB „Mažeikių nafta“ neneigia, kad benziną ir dyzeliną autotransportu pirko ir vadinami dideli didmenininkai (UAB „Neste Lietuva“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“ (2004-02-13 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 04-152 PN/AJ specialioji dalis)[34]. Be to, benziną bei dyzeliną dideliais kiekiais iš gamyklos geležinkeliu pirko ne tik minėti dideli, bet ir maži didmenininkai, pavyzdžiui, UAB „Tiltoilas“ (2003-05-12 sutartis Nr. 03-249B).

AB „Mažeikių nafta“ teigimu, UAB „Neste Lietuva“, UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lietuva Statoil“ yra dideli didmenininkai, kadangi perka dideliais kiekiais iš gamyklos geležinkeliu, bet veikia dar kaip ir smulkūs didmenininkai, perparduodami mažmenininkams.

Pagal tyrimo duomenis, pavyzdžiui, 2004 m. UAB „Neste Lietuva“ nupirko 30 000 tonų benzino tik autotransportu FCA pristatymo sąlygomis (2004-03-02 sutartis Nr. 04-89 PN/AJ[35], 2004-04-15 sutartis Nr. 04-327 PN/AR[36]). 2004 m. „Neste Latvija“ nupirko 27 000 tonų benzino geležinkeliu, o „Neste Estija“ – 12 000 tonų benzino geležinkeliu.

Tokiu būdu, pagal AB „Mažeikių nafta“ nustatytus lygius, pastarųjų dviejų įmonių veikla priskiriama prie dideliais kiekiais perkančių iš gamyklos, nors jos nupirko mažiau už UAB „Neste Lietuva“, kuri pirko tik autotransportu. Jeigu pirkimas iš gamyklos yra pirkimas dideliais kiekiais tik geležinkeliu, tai UAB „Neste Lietuva“ šiam lygiu negali priklausyti, tačiau UAB „Neste Lietuva“ negali priklausyti kitam lygiui, kuriam tariamai priklauso įmonės, perkančios nedideliais kiekiais autotransportu. Šiuo atveju turėtų atsirasti dar vienas lygis, kurio AB „Mažeikių nafta“ neišskiria (dideliais kiekiais autotransportu).

Analogiška situacija taikytina ir su UAB „Lietuva Statoil“ bei su UAB „Lukoil Baltija“. AB „Mažeikių nafta“ teigimu, jie yra dideli didmenininkai, tad jeigu jie perka autotransportu dvigubai didesnį kiekį, negu geležinkeliu, tie dideli didmenininkai tampa nedideliais ir konkuruoja su savimi, kai nuperka mažesnį kiekį geležinkeliu. Pavyzdžiui, UAB „Lietuva Statoil“ Lietuvos vartotojams perka degalus ir autotransportu (2004-02-13 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 04-152 PN/AJ[37]) ir geležinkeliu (2004-02-13 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 04-149 PN/B[38]). Byloje nėra duomenų, kad, nupirkęs geležinkeliu, jis perparduoda, o nupirkęs autotransportu – neperparduoda. 2004 m. UAB „Lukoil Baltija“ nupirko 80 000 tonų benzino (tai yra pusė jo Lietuvos poreikio) Jonavos terminale autotransportu. Tokiu būdu minėti pirkimai nėra pirkimai iš gamyklos dideliais kiekiais geležinkeliu ir nėra pirkimai nedideliais kiekiais autotransportu. Be minėtų bendrovių ir kitos bendrovės pirko iš AB „Mažeikių nafta“ benziną ir dyzeliną geležinkeliu ir autotransportu, pavyzdžiui, UAB „Tiltoilas“ (2003-05-12 sutartys Nr. 03-249B (geležinkeliu) ir Nr. 03-251A/J (autotransportu). Todėl griežtas pirkėjų skirstymas į grupes (į didelius ir mažesnius) pagal transporto rūšį neatitinka tyrime nustatytų faktų.

Pastebėtina, kad optimaliu atstumu pervežti minėtus naftos produktus yra laikoma 500 km geležinkeliu ir 150 km autotransportu, todėl AB „Mažeikių nafta“ minėtų naftos produktų vežimas geležinkeliu ir autotransportu Lietuvoje yra efektyvus ir nėra susijęs su papildomomis išlaidomis ir tarpusavyje pakeičiamas, nes, pavyzdžiui, atstumas nuo AB „Mažeikių nafta“ iki Vilniaus yra 293 km, iki Kauno - 226 km, iki Šiaulių - 80 km, iki Klaipėdos – 118 km, iki Panevėžio – 159 km. Atstumas nuo AB „Mažeikių nafta“ Jonavos terminalo iki Vilniaus yra 100 km, iki Kauno - 31 km, iki Klaipėdos – 236 km, Šiaulių – 126 km ir Panevėžio – 86 km[39]. Tokiu būdu, efektyvus minėtų naftos produktų pristatymas nepriklauso vienai transporto rūšiai ir Lietuvos pirkėjui nėra labai svarbu, kokiomis transporto priemonėmis bus pristatomi degalai. Tai patvirtina ir aukščiau minėtos sutartys, kuriose pirkėjai pirko ir geležinkeliu, ir autotransportu.

Tokiu būdu, dirbtinis benzino pardavimų iš gamyklos rinkos ar dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkos skaidymas į dvi dalis, tai yra dvi atskiras prekės rinkas pagal „išskirtinius“ du pristatymo būdus (DDU geležinkeliu ir FCA autotransportu), faktiškai nėra įgyvendinamas naftos produktų prekyba užsiimančių ūkio subjektų veikloje.

4.2.2.2. Naftos produktų pristatymo sąlygų įtaka kainų nustatymui

Nuo 2002-2003 m. AB „Mažeikių nafta“ visuose kainoraščiuose nustatė benzino pagal rūšis ir dyzelino bazines kainas konkrečiai dienai, nepriklausomai nuo EXW, FCA, CPT, CIP, DAF, DDU, DDP ar kitų pristatymo sąlygų. AB „Mažeikių nafta“ kainodara, pasirašant sutartis su pirkėjais, iš esmės priklausė tik nuo to, kiek pirkėjas nuperka benzino ar dyzelino per metus (žr. Nutarimo 6.1. dalį).

Pažymėtina, kad AB „Mažeikių nafta“ pila ir į autotransportą FCA pristatymo sąlygomis (2004-01-15 Sutarties Nr. 04-29PN/4 specialioji dalis[40], 2004-01-27 Sutarties Nr. 04-66PN/DB specialioji dalis[41]) ir į vagonus (2004-01-15 Sutarties Nr. 04-29PN/4 specialioji dalis)[42] iš tos pačios gamyklos, iš to paties Juodeikių terminalo, transporto išlaidų nėra (lygios nuliui).

Taip pat pastebėtina, kad 2002 m. ir 2003 m. (kai kuriomis dienomis) AB „Mažeikių nafta“ nustatytos Lietuvos Respublikoje naftos produktų kainos atkrovai geležinkeliu ir atkrovai autotransportu skyrėsi labai nežymiai, pavyzdžiui, 2002-05-15 benzino A-95 bazinė kaina atkrovai geležinkeliu buvo 1069,44 Lt/t, atkrovai autotransportu – 1084,80 Lt/t, kas sudaro 1,42 procento kainos skirtumą[43], 2003-02-14 atitinkamai 1179,20 Lt/t ir 1192,00 Lt/t, kas sudaro 1,09 procento kainos skirtumą[44]. 2004 m. ir 2003 m. (kai kuriomis dienomis)[45] AB „Mažeikių nafta“ nustatytos Lietuvos Respublikoje naftos produktų kainos atkrovai geležinkeliu EXW AB „Mažeikių nafta“[46] ir atkrovai autotransportu iš AB „Mažeikių nafta“ Juodeikių[47], Jonavos[48] bei Klaipėdos terminalų buvo vienodos, pavyzdžiui, 2003-12-01 minėtų atkrovų atvejais benzino A-95 bazinė kaina buvo 954,77 Lt/t[49], 2004-09-25 – 2004-09-27 minėtų atkrovų atvejais benzino A-95 bazinė kaina buvo 1301,05 Lt/t[50].

Taigi, nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į naftos produktų atkrovimo būdą (geležinkeliu ar autotransportu), AB „Mažeikių nafta“ naftos produktams nustatė vienodą ar labai panašią kainą, kas įrodo, kad minėti atkrovimo būdai neturi įtakos naftos produktų pardavimams iš bendrovės bei kai kurių bendrovei priklausančių terminalų. Šiuo atveju vienodos ar labai panašios kainos negali būti veiksniu apibrėžiant prekės rinką pagal siūlomą AB „Mažeikių nafta“ variantą.

Pastebėtina, kad 2004 m. AB „Mažeikių nafta“ kainoraščiuose nustatė naftos produktų kainas atkrovai geležinkeliu EXW AB „Mažeikių nafta“ sąlygomis. AB „Mažeikių nafta“ 2009-04-10 rašte Nr. 12.11-6.3-0358/09 nurodė, kad„kartais Bendrovės veiklos dokumentuose pasitaiko klaidingų nuorodų į EXW sąlygas, tačiau iš esmės produktai pakraunami FCA (arba FOT) sąlygomis“.[51]

Tokiu būdu, darytina išvada, kad 2004 m. kainoraščiuose AB „Mažeikių nafta“ nustatė Lietuvos Respublikoje naftos produktų kainas atkrovai geležinkeliu FCA sąlygomis, kas prieštarauja AB „Mažeikių nafta“ siūlymui prekės rinkas apibrėžti pagal du pristatymo būdus (DDU geležinkeliu ir FCA autotransportu), nes neapima AB „Mažeikių nafta“ naudojamo atkrovimo geležinkeliu FCA sąlygomis iš AB „Mažeikių nafta“. Be to, tai patvirtina ir anksčiau minėtą nuostatą, kad FCA sąlygos naudotinos transportuojant prekes visomis transporto rūšimis.

Tokiu būdu prekių pristatymo būdas pats savaime negali būti rinkos (platinimo lygmens) išskyrimo kriterijumi. Gamintojas, kaip jau buvo minėta, užima kraštutinę priešsrovinę padėtį, o pagamintas produktas juda pasroviui nuo gamintojo link galutinio vartotojo. Kiekvienam platinimo grandinės lygmeniui būdinga tai, kad jame sukuriama pridėtinė vertė, dėl ko skiriasi prekės kaina (pavyzdžiui, didmenininkai sukuria pridėtinę vertę pristatydami į mažmeninio platinimo punktą sutarto asortimento ir kokybės reikiamą prekių kiekį. Mažmenininkui, perkančiam prekes ne tiesiai iš gamintojo, o iš didmenininko, nereikia kurti ir išlaikyti nuosavo logistikos padalinio). Vis dėlto, dar kartą reikėtų pastebėti, kad tolimesni platinimo grandinės lygmenys nebuvo nagrinėjami šio tyrimo tikslais, apsiribojant tik didmenininkų pirkimo iš gamintojo lygmeniu, o pavyzdžiai apie skirtingų pirkimo būdų įtaką (tiksliau jos nebuvimą) kainoms pateikiami tik norint papildomai parodyti, kad ir pagal objektyvius bylos duomenis skirtumų tarp tariamai atskirų dviejų rinkų nėra. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju AB „Mažeikių nafta“ sutarčių su klientais sąlygos (ir ypatingai nuolaidos) priklauso nuo perkamo bendro kiekio per metus, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu perkamas benzinas ar dyzelinas bus atkraunamas iš gamyklos.

Buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius nagrinėjimų naftos produktų pristatymo sąlygų pasirinkimo galimybes paaiškino taip: „Kaip mums tikdavo taip sakydavome, kodėl mes turime pirkti pas jus Mažeikių naftoje autotransportu, kam mums ten važiuoti, papildomos išlaidos. Aišku gal kažkam, kuris vykdo veiklą Šiauliuose, ar Radviliškyje, ar Plungėje, tai jam yra patogu važiuoti į Mažeikių naftą <...> man atrodo jog dėl šito mažiausia ginčų buvo <...> Galbūt jų strateginė pardavimų politika pasikeitė po MNPN įkūrimo, jie nutarė, kad jiems reikia būti arčiau kliento, aptarnauti arčiau klientą, kad jam būtų patogu, arti. Jei tu dirbi Vilniuje, tau imti iš Vilniaus, jei tu dirbi Kaune, tau imti iš Kauno, ar iš Jonavos, būtent dėl to, gal jie sakė, vat, vat mes turėsim Vilniuje, gal būt norite čia. Ne, nenorim“(2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[52].

Nustatant benzino ir dyzelino platinimo lygmenis ir galimus skirtumus tarp MN nurodomų atskirtų rinkų, svarbiausią reikšmę turi ne pristatymo būdas (autotransportu, geležinkeliu, laivais), bet konkretaus pirkėjo vykdomos veiklos pobūdis. Tai patvirtina šios aplinkybės:

1. AB „Mažeikių nafta“ taikomos nuolaidos nepriklauso nuo degalų transportavimo būdo. Svarbiausią reikšmę nuolaidų dydžiui turi bendrovių perkamas kiekis tonomis.

2. Vadinamieji „didieji didmenininkai“ perka degalus ir geležinkeliu, ir autotransportu, analogiškai perka ir „maži didmenininkai“ (pavyzdžiui, UAB „Skulas“: 2004-02-10 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 04-137 PN/AJ specialioji dalis (autotransportu)[53], 2004-02-10 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 04-136 PN/B specialioji dalis (geležinkeliu)[54], UAB Tiltoilas“: 2004-05-12 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 03-251 A/J specialioji dalis (autotransportu)[55], 2003-05-12 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 03-249 B specialioji dalis (geležinkeliu)[56]).

Atsižvelgiant į tai, kad AB „Mažeikių nafta“ pirkėjų gaunama nuolaida nepriklauso nuo prekių atsiėmimo būdo, taip pat į tai, kad naftos produktus tiek geležinkeliu, tiek ir autotransportu perka abiejų MN nurodytų grupių pirkėjai (tiek vadinamieji didieji, tiek ir mažieji didmenininkai), nėra pagrindo skirstyti prekės rinkas pagal transporto būdą.

4.2.3. Dėl AB „Mažeikių naftos“ pagamintų naftos produktų pardavimo mokesčių

Kaip jau buvo minėta, prekės rinka – tai visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Nustatyti mokesčiai (akcizas ar PVM) negali turėti įtakos benzino ar dyzelino savybėms (pavyzdžiui, didesnis ar mažesnis nustatytas mokestis negali nei padidinti, nei sumažinti benzino rūšies oktaninio skaičiaus) ir naudojimui (pavyzdžiui, nustatytas didesnis ar mažesnis mokestis negali pakeisti benzino paskirties: benzinas skirtas benzininiams varikliams). Tuo atveju, jeigu būtų nustatytas labai skirtingas mokestis (skirtumas sudarytų virš 10 procentų) atskiroms benzino rūšims, tai galėtų daryti įtaką, apibrėžiant prekės rinką, nes atskirų rūšių benzino kaina galutiniams vartotojams galėtų ženkliai skirtis. Tačiau bet kuriuo atveju tai būtų kito tiekimo grandinės lygmens nagrinėjimo klausimas.

Tyrimo metu visoms benzino rūšims buvo nustatytas vienodo dydžio akcizas (2002-2003m. buvo 1250 Lt, 2004-05-01 - 1318 Lt) ir vienodo dydžio PVM (18 proc.). Analogiškai ir dyzelinui (2002-2003 m. buvo 720 Lt, 2004-05-01 - 1002 Lt) ir vienodo dydžio PVM (18 proc.)

Nagrinėjamu atveju lyginamos AB „Mažeikių nafta“ nustatytos benzino pagal rūšis ir dyzelino bazinės kainos konkrečiu laikotarpiu be taikomų akcizų ar PVM. Be to, apibrėžiant atitinkamą rinką, analizuojami AB „Mažeikių nafta“ benzino ar dyzelino pardavimai tonomis, o ne vertine išraiška, nes tai gali smarkiai iškreipti ūkio subjekto padėtį rinkoje (pavyzdžiui, dėl staigių kainų pokyčių). Tokiu būdu akcizai ir PVM neturi reikšmės, apibrėžiant prekės rinką. Akcizai ir PVM yra netiesioginiai mokesčiai, kurių našta galutiniame rezultate, kaip jau buvo minėta, tenka vartotojui. Šie mokesčiai mokami nepriklausomai nuo transportavimo iš gamyklos būdo, gali skirtis tik jų sumokėjimo momentas. Akcizo ir PVM sumokėjimo momentui reikšmingas yra produkto gabenimo paskirties taškas, o ne tik transportavimo būdas bei sutartyje nurodytos pristatymo sąlygos. Dėl to, mokesčių sumokėjimo momentas negali būti savarankišku platinimo grandinės lygmens išskyrimo kriterijumi.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, išskiriamos dvi prekės rinkos, jas apibrėžiant kaip benzino pardavimų iš gamyklos rinką ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinką.

4.2.4. Dėl kitų institucijų sprendimų

Apibrėžiant prekės rinką buvo atsižvelgta į ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patvirtintą Konkurencijos tarybos tyrimų praktiką, Europos Komisijos nagrinėtus naftos produktų rinkų aspektus, taip pat kitų konkurencijos institucijų (pavyzdžiui, Suomijos) atliktus tyrimus.

Pastebėtina, kad ankstesnė Konkurencijos tarybos tyrimų praktika yra suformuota nagrinėjant konkurencijos teisės normų pažeidimus, įskaitant ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejį, todėl šia praktika būtina remtis ir nagrinėjamu atveju. Abejose ankstesnėse Konkurencijos tarybos nagrinėtose bylose atitinkama prekės rinka apibrėžta kaip benzino pardavimų iš gamyklos rinka ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinka. Minėtos rinkos nebuvo apjungtos į vieną minėtų degalų rinką ir taip pat nebuvo skaidoma į atskirus lygmenis pagal prekės transportavimui naudojamą būdą (2000-07-10 Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 11/b ir 2001-05-18 Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 8/b).

LVAT, formuojantis administracinių bylų praktiką, įskaitant ir konkurencijos bylas, patvirtino, kad dvejose bylose, t.y. 1997-1999[57], 1999-2000[58] metais benzino/dyzelino pardavimų iš gamyklos rinka buvo Lietuvos Respublikos teritorija, taip pat buvo patvirtintas ir AB „Mažeikių nafta“ dominuojančios padėties faktas nagrinėjant piktnaudžiavimo tokia padėtimi atvejį. Ankstesnėse dvejose bylose dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų LVAT patvirtino Konkurencijos tarybos rinkos apibrėžimą kaip pardavimų iš gamyklos rinką, neskaidant jos į du lygmenis.

Nagrinėjamu atveju taip pat analizuojama AB „Mažeikių nafta“, kaip naftos produktų gamintojo, veikla, taigi, minėta ankstesnė praktika išlieka aktuali. Ta aplinkybė, kad dėl paties ūkio subjekto taikomos kainodaros rinka yra dirbtinai suskaidoma, t. y. kai kurie pirkėjai yra priversti pirkti ne iš paties atitinkamų naftos produktų gamintojo, o iš jo klientų, negali būti aiškinama kaip objektyvi ir nulemianti atskirų rinkų egzistavimą. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, net ir esant skirtingiems kainodaros principams, vis tiek nėra galimybės objektyviai atriboti skirtingų prekės platinimo lygmenų.

Nagrinėjant „vertikalųjį“ prekės rinkos aspektą atsižvelgta į Europos Komisijos praktiką šiuo klausimu. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos institucijų praktikos nagrinėjant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi naftos produktų rinkose nėra, todėl gali būti analizuojama tik Europos Komisijos praktika koncentracijos bylose. Nors ši praktika buvo išnagrinėta ir įvertinta, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad koncentracijos atvejais atitinkamos rinkos apibrėžimas yra pateikiamas kitais tikslais ir nėra toks išsamus (o dažniausiai net nėra galutinai suformuluojamas) kaip piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis pateikta Europos Komisijos nuomone, taip pat yra konstatavęs, kad „atitinkamos rinkos sąvoka glaudžiai susijusi su tikslais, kurių siekiama Bendrijos konkurencijos politika. Atitinkamos rinkos apbrėžimo kriterijai paprastai taikomi analizuojant tam tikrą elgesį rinkoje bei analizuojant struktūrinius prekių pasiūlos pakitimus. Tačiau tokia metodika gali duoti skirtingus rezultatus priklausomai nuo tiriamo konkurencijos klausimo pobūdžio (Komisijos pranešimo dėl rinkų 10, 12 p.). Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad Komisija savo praktikoje nėra apibrėžusi atitinkamų rinkų taip, kaip tai padarė nagrinėjamoje byloje Konkurencijos taryba, kad Komisija savo sprendimuose dėl susijungimų yra išskyrusi prekybos popieriumi rinką (pvz., Komisijos 2000 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.2245-Metsä-Serla/Zanders), neskaidydama jos į atskiras prekybos popieriumi rinkas pagal popieriaus rūšis ir naudojimo paskirtį, nesudaro pagrindo kitokioms išvados dėl rinkos apibrėžimo šioje byloje padaryti“[59]. Taigi, koncentracijos bylose pateikiama atitinkamų rinkų analizė savaime nelaikyta taikytinu precedentu piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose. Pagal aukščiau pateiktą konkrečios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių analizę matyti, kad pagrindo išskirti dvi atitinkamas prekės rinkas pagal pardavimo lygmenis nėra, nors toks išskyrimas pateikiamas kai kuriose Europos Komisijos nagrinėtose koncentracijos bylose[60].

Pastebėtina, kad pačios Europos Komisijos praktika koncentracijos bylose nėra vienoda ir kaip tik pabrėžia galimą skirtingą prekės rinkos apibrėžimą (tiek išskiriant atskirus pardavimo lygmenis, tiek ir traktuojant juos kaip vieną prekės rinką). Be to, Europos Komisijos nagrinėtais atvejais nebuvo būtinybės galutinai apibrėžti atitinkamą rinką, todėl šis klausimas buvo paliktas atviru. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti neabejotiną išvadą, kad prekės rinkos apibrėžimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių ir jokiu būdu negali būti vienodai interpretuojamas visais atvejais.

Nagrinėjant konkrečius Europos Komisijos sprendimų pavyzdžius, paminėtini PKN/Mazeikiu[61] bei Normeston/MOL/Met JV[62] atvejai, kurie akivaizdžiai parodo, kad Europos Komisija pripažįsta galimą kitokį prekės rinkos apibrėžimą, kuris ir yra nustatytas nagrinėjamu atveju. Normeston/MOL/Met JV atveju konstatuota, kad Vengrijos atžvilgiu negali būti atmesta galimybė, kad pardavimų iš gamyklos rinka yra nacionalinė arba apimanti Vengrijos, Slovakijos ir rytinės Austrijos regioną. Tokiu atveju dviejų distribucijos lygmenų pardavimai, t.y. pardavimai iš gamyklos ir didmeniniai pardavimai, gali būti vertinami bendrai (17 p.). PKN/Mazeikiu koncentracijos atveju taip pat buvo pastebėta, kad atskiri distribucijos kanalai (net jei jie egzistuoja) nebūtinai sudaro atskiras prekės rinkas, taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad šiuos du lygmenis gali būti sudėtinga atriboti dėl PKN vykdomų pardavimų būdo, kuris netgi daugiau apima „antrinį“ distribucijos lygmenį, dėl pirkėjų vykdomų pirkimų abiem būdais. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad atskirų distribucijos lygmenų atskyrimas ypač sudėtingas tuo atveju, kai pirkėjas yra 150 km spinduliu nuo gamyklos, kadangi tokiu atveju abiejų lygmenų pardavimai neatskiriamai persipina. Atsižvelgdama į tokius rinkos dalyvių pastebėjimus, Europos Komisija paliko rinkos apibrėžimo klausimą atvirą, tačiau pripažino, kad galimas ir abiejų distribucijos lygmenų „sudėjimas“ į vieną rinką (10 p.).

Byloje TotalFina / Elf[63], kurioje buvo duotas leidimas koncentracijai su įpareigojimais, nes buvo sukuriama dominuojanti padėtis nacionalinėje rinkoje – Prancūzijoje, ir kurioje pateikiama analizė yra žymiai detalesnė, nes koncentracija kėlė konkurencijos problemas, geografinė rinka apibrėžta kaip regioninė, arba nacionalinė rinka, bet ne plačiau (žr. 36, 102 paragrafus). Taip pat rinka nebuvo skaidyta pagal pervežimo būdą – automobiliais ar traukiniais / laivais, visi pardavimai iš gamyklos priskirti tai pačiai prekės rinkai. 2005 m. byla PKN Orlen/Unipetrol, pagal kurią Lenkijos naftos perdirbimo gamyklai PKN Orlen siekiant privatizuoti Čekijos naftos perdirbimo gamyklą Unipetrol, Europos Komisija konstatavo, kad šios koncentracijos veikiama rinka yra didmeninė perdirbtų naftos produktų rinka (benzino ir dyzelino atskirai), neišskirdama pardavimų iš gamyklos į atskirus lygmenis[64].

Taigi, apibendrinant aptartą Europos Komisijos praktiką, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju prekės rinka negali būti skaidoma į atskirus distribucijos lygmenis, juos vertinant kaip atskiras rinkas. Tokia išvada darytina dėl to, kad nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių atriboti šias dvi prekės rinkas: pirkėjai perka abiem analizuotais būdais (tiek geležinkeliu, tiek ir autotransportu); perkami prekės kiekiai nėra išimtinai susiję su pasirinktu transportavimo būdu; prekių tiekėjo kainodara formuojama atsižvelgiant į bendrą ūkio subjekto perkamą prekių kiekį, nesvarbu kokiu būdu jis bus pristatytas; atsižvelgiant į pateiktą geografinės rinkos apibrėžimą taip pat matyti, kad dėl Lietuvoje egzistuojančių nedidelių transportavimo atstumų Lietuvos teritorijoje esantys pirkėjai gali būti vienodai aptarnaujami tiek geležinkeliu, tiek ir autotransportu pristatant produktus[65]. Be to, kaip ne kartą jau buvo pabrėžta, atskirų lygmenų išskyrimas ar neišskyrimas nėra savitikslis dalykas, jis reikalingas nagrinėjamo ūkio subjekto konkurentams nustatyti. Tuo tarpuMN pateikiamas rinkos lygmenų išskyrimas aktualus nebent nagrinėjant tolimesnį naftos produktų judėjimą tiekimo grandine, bet ne vertinant galimą konkurencinį spaudimą MN atžvilgiu.

Dėl Latvijos konkurencijos institucijos 2006-05-24 sprendimo (į kurį dėmesį atkreipia AB „Mažeikių nafta“ ir LVAT savo 2008-12-08 nutartyje) pastebėtina, kad Latvijos Respublikos konkurencijos taryba tyrė tik vieno mėnesio laikotarpį (nuo 2005 metų rugsėjo pirmos savaitės iki 2005 metų spalio pirmos savaitės), tas laikotarpis visiškai nesutampa su šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu: (2002 – 2004 metai), be to Latvijos konkurencijos institucija tyrė kitą grandį: didmenininkus – mažmenininkus. Todėl skirtingo laikotarpio ir skirtingo lygmens analizės pagrindu gautos išvados negali būti laikomos pagrįstomis bei reikšmingomis nagrinėjant šią bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nagrinėjant konkrečią konkurencijos problemą, reikia atsižvelgti į su nagrinėjama rinka susijusias faktines aplinkybes. Akivaizdu, kad Latvijoje su rinka susijusios faktinės aplinkybės skiriasi vien jau dėl to, kad šioje valstybėje nėra naftos produktų gamintojo ir visi pirkėjai privalo tiek benziną, tiek ir dyzeliną atsivežti iš kitų teritorijų. Taigi, susiklosto visiškai kitokia rinkos struktūra ir visiškai kitokia aplinka konkurencijai, todėl Latvijos konkurencijos institucijos sprendimas negali būti laikomas tinkamu precedentu nagrinėjant situaciją Lietuvoje

Jau minėtame Suomijos aukščiausiojo administracinio teismo sprendime apibrėžiant prekės rinką piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atveju taip pat nebuvo išskirtos atskiros prekės rinkos pagal naftos produktų pristatymo būdą. Teismas šioje byloje patvirtino konkurencijos institucijos išvadą, kad atitinkama prekės rinka turėtų būti apibrėžiama kaip automobilinių degalų didmeninė prekyba (šią prekybą būtent ir vykdė naftos produktų gamintojas).

4.3. Geografinė rinka

Geografinė rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad geografinė rinka – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis; bei minėtais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo.

Apibrėžiant geografinę rinką buvo siekiama įvertinti konkurencijos sąlygų panašumus ir skirtumus Lietuvoje bei greta esančiose valstybėse, nustatyti konkurencinio spaudimo šaltinius AB „Mažeikių nafta“ atžvilgiu benzino pardavimų iš gamyklos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos prekių rinkose. Kadangi dauguma toliau šiame nutarime vertinamų veiksnių yra svarbūs siekiant nustatyti tiek benzino pardavimų iš gamyklos geografinę teritoriją, tiek ir dyzelino pardavimų iš gamyklos geografinę teritoriją, jie analizuojami bendrai abiejų išskirtų prekių rinkų atžvilgiu, atskirai įvertinant tik kai kuriuos aktualius ypatumus.

Benzino pardavimų iš gamyklos rinkos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkos geografinė rinka apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos teritorija.

Lietuvoje veikia AB „Mažeikių nafta“, kuri yra vienintelė naftos produktų gamintoja visame trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) regione. Artimiausios kitos naftos perdirbimu ir naftos produktų gamyba užsiimančios gamyklos yra išsidėsčiusios Suomijoje (Naantali ir Poorvo), Norvegijoje (Mongstado), Švedijoje (Scanraffo), Lenkijoje („PKN Orlen“ naftos perdirbimo gamykla Plocke ir „Lotos group“ Gdanske), taip pat Baltarusijoje bei Rusijoje (Jaroslavlio, Kyrišų, Maskvos, Mozyro, Novopolocko), taigi, iš esmės artimiausios gamyklos yra Šiaurės Europoje bei Rytuose. Nagrinėjant geografinę rinką buvo siekiama įvertinti, ar šie potencialūs paklausos pakeičiamumo šaltiniai iš minėtų regionų gali sudaryti konkurencinį spaudimą AB „Mažeikių nafta“. AB „Mažeikių nafta“ nuomone[66], nurodytos gamyklos yra realūs pagrindiniai AB „Mažeikių nafta“ konkurentai.

Siekiant nustatyti benzino pardavimų iš gamyklos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos geografines rinkas, kuriose AB „Mažeikių nafta” galėtų užimti dominuojančią padėtį, pirmiausia būtina apskaičiuoti minėto ūkio subjekto pardavimus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gretimose teritorijose.

4.3.1. AB „Mažeikių nafta“ pardavimai Lietuvoje ir gretimose teritorijose

Pagal AB „Mažeikių nafta“ ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus duomenis, 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ pardavimai Lietuvoje sudarė apie 99 proc. viso parduoto benzino Lietuvoje ir nuo 94,6 proc. iki 85,4 proc. viso parduoto dyzelino Lietuvoje (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių naftos” prekybos namų) benzino ir dyzelino pardavimai Lietuvoje, proc.

Pavadinimas	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Benzinas	99,8	99,6	99,0
Dyzelinas	94,6	97,1	85,4

Pagal pateiktus Latvijos Konkurencijos institucijos duomenis, 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (prekybos namų) pardavimai Latvijoje sudarė nuo 85,1 proc. iki 57,1 proc. viso parduoto benzino Latvijoje ir nuo 19,7 proc. iki 26,7 proc. viso parduoto dyzelino Latvijoje (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių naftos” prekybos namų) benzino ir dyzelino pardavimai Latvijoje,proc.

Pavadinimas	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Benzinai	74,2	85,1	57,1
Dyzelinai	19,7	20,6	26,7

Pagal pateiktus Estijos Konkurencijos institucijos duomenis, 2002-2004 m AB „Mažeikių nafta” (prekybos namai) pardavimai Estijoje sudarė virš 70 proc. viso parduoto benzino Estijoje, dyzelino atitinkamai nuo 28 proc. iki 37 proc. (žr. 4 lentelę).

4 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių naftos” prekybos namų) benzino ir dyzelino pardavimai Estijoje,proc.

Pavadinimas	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Benzinai	76,4	82,1	72,8
Dyzelinai	34,3	28,2	37,6

Tokiu būdu, AB „Mažeikių nafta” didžiausi benzino ir dyzelino pardavimai buvo Lietuvoje ir AB „Mažeikių nafta” vaidmuo minėtoje šalyje yra labai reikšmingas. Šis ūkio subjektas pratiškai neturėjo konkurentų Lietuvoje tiriamu laikotarpiu, kadangi beveik visą benzino ir dyzelino poreikį Lietuvos pirkėjai įsigijo būtent iš AB „Mažeikių nafta“.

Pirmosios instancijos teismas byloje AAMS yra konstatavęs, kad labai didelė tam tikro pardavėjo rinkos dalis konkrečioje valstybėje (lyginant su kitomis aplinkinėmis valstybėmis) yra vienas iš įrodymų, kad geografinė rinka yra tos atitinkamos valstybės teritorija[67]. Pagal KT paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 24.4. punktą, dabartinė pirkimų geografija yra vienas iš kriterijų apibrėžiant geografinę rinką. Šiame punkte nurodoma, kad platesnę nei Lietuvos teritorija geografinę rinką gali rodyti didelė prekės importo apimtis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, tiek benzino, tiek ir dyzelino importo apimtys Lietuvoje yra labai mažos, o AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis, lyginant su gretimomis teritorijomis (tiek Latvija, tiek Estija, nekalbant jau apie Lenkiją), Lietuvoje yra gerokai didesnė[68], nors benzino ir dyzelino pardavimų apimtys mažėjo (žr. 4 lentelę). Taigi, vertinant AB „Mažeikių nafta“ pardavimų apimtis Lietuvoje, galima matyti, kad šioje teritorijoje pirkėjai praktiškai nesinaudoja galimybėmis pirkti iš kitų šaltinių. Be to, reikėtų pastebėti, kad tokia situacija Lietuvoje buvo ne tik tiriamu laikotarpiu, tačiau ji tokia buvo ir anksčiau. Dar 2000-07-10 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 11/b buvo konstatuotas AB „Mažeikių nafta“ dominavimas Lietuvos rinkoje, tiriant 1997-1999 m. laikotarpį, taigi, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad AB „Mažeikių nafta“ didelė rinkos dalis Lietuvoje yra stabili ilgą laikotarpį.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu AB „Mažeikių nafta” benzino pardavimai Latvijoje mažėjo ir lyginant 2002 m. su 2004 m. sumažėjo 28, 5 procentais ir Estijoje lyginant 2003 m. su 2004 m. sumažėjo 14, 4 procentais (žr. 4 lentelę). Lenkijoje, nors benzino pardavimai ir padidėjo, tačiau jie sudarė tik 5 procentus visų AB „Mažeikių nafta” benzino pardavimų (žr. 5 ir 7 lenteles).

5 lentelė

AB „Mažeikių nafta” (AB „Mažeikių nafta” prekybos namų) benzino pardavimai, tūkstančiais tonų

Šalis/Metai	2002	2003	2004	Lyginant 2002 m. su 2004 m. pokytis, proc.	Lyginant 2003 m. su 2004 m.. pokytis, proc.
Lietuva	367,1	372,3	330,7	-11,0	-12,5
Latvija	293,4	274,1	227,7	-28,5	-20,4
Estija	210,9	230,1	201,1	-4,87	-14,4
Lenkija	40,4	23,3	77,4	+91,6	+332,2

AB „Mažeikių nafta” dyzelino pardavimai į minėtas šalis turėjo tendenciją didėti iki tiriamo laikotarpio pabaigos, išskyrus dyzelino pardavimus Lietuvoje, tačiau vis tiek sudarė ženkliai mažesnę dalį bendruose dyzelino pardavimuose atitinkamose valstybėse, lyginant su Lietuva (žr. 3, 4 ir 6 lenteles).

6 lentelė

AB „Mažeikių nafta” (AB „Mažeikių nafta” prekybos namų) dyzelino pardavimai, tūkstančiais tonų

Šalis/Metai	2002	2003	2004
Lietuva	658,2	630,8	597,6
Latvija	65,9	103,6	187,4
Estija	63,4	76,0	154,7
Lenkija	71,6	74,2	152,1

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” benzino pardavimų dalis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje sudarė nuo 1,2 proc. iki 21,1 proc. visų benzinų pardavimų apimtyje. Didžiausia AB „Mažeikių nafta” benzino pardavimų dalis buvo Lietuvoje, mažiausia Lenkijoje (žr. 7 lentelę).

7 lentelė

AB „Mažeikių nafta“ pagamintų visų benzinų pardavimų dalys Baltijos šalyse ir Lenkijoje 2002-2004 m.

Metai	Lietuva	Latvija	Estija	Lenkija
2002 m.	21,1 proc.	16,9 proc.	12,1proc.	2,3 proc.
2003 m	19,3 proc.	14,2 proc.	11,9 proc.	1,2 proc.
2004 m.	14,36proc.	10,99 proc.	9,53 proc.	5 proc.

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” iš esmės į kitas gretimas teritorijas, t.y. Baltarusiją ir Rusiją, neeksportavo. 2002 m. AB „Mažeikių nafta” eksportavo į Rusiją (Kaliningrado sritį) tik 454 tonas benzino, 2003-2004 m. rugsėjo mėn. benzino neeksportavo, 2002-2004 m. rugsėjo mėn. AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) eksportavo į Baltarusiją nuo 8 iki 953 tonų benzino per metus. 2002-2004 m. rugsėjo mėn. AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) dyzelino į kitas artimas teritorijas: Rusiją (Kaliningrado sritį) ir Baltarusiją neeksportavo.

AB „Mažeikių nafta“ pagamintus naftos produktus (benziną ir dyzeliną) eksportavo ir į kitas teritorijas[69], tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga geografinės rinkos apibrėžimui, kadangi svarbu nagrinėti importo galimybes į Lietuvą.Be to, Europos Komisija byloje Michelin II yra nurodžiusi, kad pats savaime argumentas, kad didžiausi tarptautiniai gamintojai konkuruoja daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir už Europos Sąjungos ribų, jokiu būdu nereiškia, jog geografinė rinka gali būti laikoma pasauline. Ši situacija yra visiškai suderinama su skirtingų konkurencijos sąlygų buvimu skirtingose valstybėse[70]. Taigi, ir AB „Mažeikių nafta“ teiginiai, kurie buvo pateikti ir teisminio nagrinėjimo metu, jog prekyba naftos produktais vyksta tarp skirtingų pasaulio regionų, kad perdirbti produktai yra prekės, kuriomis prekiaujama visame pasaulyje, kad paklausos pobūdis yra palankus tarptautinei prekybai, laikyti nereikšmingais vertinant geografinės rinkos apibrėžimą šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, be abejo atsižvelgiant į visas nustatytas ir toliau šiame nutarime išdėstytas aplinkybes. Pastebėtina, kad AB „Mažeikių nafta“ eksporto apimtys buvo didesnės už pardavimus Lietuvos rinkoje jau 1997-1998 m.[71], toks pats buvo ir prekės paklausos pobūdis, tačiau tai neturėjo įtakos 2000-07-10 Konkurencijos tarybos nutarime padarytai išvadai apie nacionalinę geografinę rinką (ši išvada buvo patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo).

Kaip nurodo Europos Komisija jau minėtoje Michelin II byloje, svarbu yra įvertinti realias pirkėjų galimybes įsigyti prekių už nacionalinės teritorijos ribų[72]. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie AB „Mažeikių nafta“ pardavimus, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti, ar AB „Mažeikių nafta“ produkciją Lietuvoje esantys pirkėjai gali nesunkiai pakeisti kitų gamintojų gaminamais naftos produktais (benzinu ir dyzelinu), įsigydami šių produktų kitose teritorijose. Prieš pateikiant veiksnių, darančių įtaką pirkėjų galimybėms įsigyti benzino ir dyzelino iš kitų teritorijų, analizę, išskirtini kai kurie ypatumai, susiję su Lietuvoje veikiančiais benzino ir dyzelino pirkėjais.

4.3.2. Naftos produktų (benzino ir dyzelino) pirkėjai Lietuvoje

Kaip jau buvo minėta, 2002-2004 m. laikotarpiu AB „Mažeikių nafta” buvo vienintelė naftos produktų gamintoja Lietuvoje, todėl AB „Mažeikių nafta“ gamintojo lygmenyje tiesiogiai nesusidūrė su minėtų naftos produktų gamintojų konkurencija benzino ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkose. Tačiau su kitų naftos produktų gamintojų konkurenciniu spaudimu AB „Mažeikių nafta“ gali susidurti netiesiogiai per benzino ir dyzelino platintojus-importuotojus, t.y. Lietuvoje veikiantiems pirkėjams nusprendus įsigyti ir į Lietuvą atsivežti atitinkamų naftos produktų iš kitose teritorijose esančių gamintojų.

Lietuvoje veikiančius benzino ir dyzelino platintojus produkcijos tiekimo grandinėje galima grupuoti į keletą skirtingų platinimo lygmenų. AB „Mažeikių nafta”, kaip gamintojas, užima kraštutinę priešsrovinę padėtį (ši tiekimo grandinės dalis ir joje veikiančio ūkio subjekto AB „Mažeikių nafta“ veiksmai yra nagrinėjami šiame nutarime), jei įsivaizduosime, kad pagamintas produktas juda pasroviui nuo gamintojo link galutinio vartotojo. Šis gamintojas savo produkciją parduoda pirkėjams, užsiimantiems didmenine ir/ar mažmenine prekyba.

Lietuvoje veikia trys stambūs ūkio subjektai, užsiimantys tiek didmenine, tiek ir mažmenine prekyba naftos produktais[73], t.y. Lukoil[74], Statoil[75] ir Neste[76]. Minėtos bendrovės tiek AB „Mažeikių nafta”, tiek kitų benzino ir dyzelino gamintojų produkciją (ją importuodamos) gali parduoti per savo valdomus degalinių tinklus galutiniams vartotojams, taip pat kitiems degalinių tinklams ar kitiems didmeniniams pirkėjams, nes įmonių grupės Lukoil, Statoil ir Neste turi naftos produktų saugojimo rezervuarus ir didžiausius degalinių tinklus.

Kitų didmenininkų galimybės AB „Mažeikių nafta” produkciją pakeisti kitų gamintojų produkcija yra gerokai mažesnės, nes jie neturi naftos produktų saugojimo rezervuarų (arba turi vieną nedidelio talpumo), taip pat neturi benzino ir dyzelino importo terminalų Rygoje ar Taline, todėl negali sistemingai vežti kitų gamintojų produkcijos. Atvežimas gali būti epizodinis, todėl minėti didmenininkai perka arba iš AB „Mažeikių nafta”, arba iš minėtų kitų didmenininkų.

Išdėstyti Lietuvoje veikiančių benzino ir dyzelino pirkėjų ypatumai rodo, kad didžiausią importo galimybę turi minėtos trys stambios įmonių grupės, tačiau bet kuriuo atveju, nagrinėjant geografinės rinkos apibrėžimo klausimą, pirkėjų galimybės įsigyti prekių iš kitų teritorijų vertinamos bendrai, t.y. neišskiriant konkrečių subjektų.

4.3.3. Benzino ir dyzelino transportavimo kaštai ir technologinės ypatybės

Benzinas ir dyzelinas yra transportabilios prekės, tačiau tam reikia specializuoto transporto. AB „Mažeikių nafta“ naftos produktus savo klientams tiekė vagonais – cisternomis geležinkelio transportu arba autotransportu. Geležinkelio transportas yra pakankamai gerai išvystytas Lietuvoje. 2002–2004 m. AB „Mažeikių nafta“ naftos produktai iš esmės buvo vežami geležinkelio transportu iki terminalų ar pirkėjų nurodytos vietos.

Lietuvoje pervežimo geležinkeliu tarifai (310 km atstumui) vienos tonos benzino ir dyzelino kainoje yra iki 1 proc. (benzino ir dyzelino kainos yra įvertintos pagal 2003-02-14 ir 2004-09-30 galiojusias protokolines kainas su akcizo ir PV mokesčiais).

AB „Mažeikių nafta” teigimu (2004-11-02 raštas Nr. 21210009/20571), Lietuvoje transporto išlaidos geležinkeliu su vagonų nuoma (306 km atstumui) vienos tonos benzino ir dyzelino kainoje atitinkamai yra nuo 1,28 proc. iki 1,4 proc. ir nuo 1,49 proc. iki 1,68 proc. (benzino ir dyzelino kainos yra įvertintos pagal 2004-10-01 galiojusias protokolines kainas su akcizo ir PV mokesčiais).

Vertinant transporto išlaidas gabenant autotransportu, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo būdu naftos produktai dažniausiai transportuojami trumpesniais atstumais nei geležinkeliu, todėl nelogiška būtų vertinti kaštus, tenkančius gabenimui autotransportu analogišku atstumu. Taip pat paminėtina, kad reikšmingais ir pagrįstais laikytini tik tokie kaštai, kurie patiriami gabenant pakrautą autovežį[77]. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, naftos produktų transportavimo kaštai autotransportu sudarytų taip pat panašų dydį produkto kainoje, t.y. vienos tonos dyzelino kainoje vidutiniškai gali sudaryti apie 2,23 proc., vienos tonos benzino kainoje – vidutiniškai apie 1,87 proc., priklausomai nuo benzinvežio dydžio (cisternos talpos), pervežimo įkainių, kiekio ir kt. Benzino ir dyzelino kainos yra įvertintos pagal 2004-10-01 galiojusias protokolines kainas su akcizo ir PV mokesčiais.

Be šių transportavimo išlaidų, vežant naftos produktus Lietuvoje, pirkėjai patirtų papildomas transportavimo išlaidas, norėdami atsigabenti šių produktų iš bet kurios kitos už Lietuvos ribų esančios teritorijos. Nors transportavimo išlaidos nėra vienintelė priežastis, ribojanti Lietuvoje esančių pirkėjų galimybes įsigyti benzino ir dyzelino iš kitų teritorijų, tačiau šis veiksnys laikytinas reikšmingu, įvertinus visas toliau išdėstytas aplinkybes.

Kaip jau buvo minėta, benzinas ir dyzelinas gali būti gabenami geležinkeliu bei autotransportu (tokie transportavimo būdai naudojimai AB „Mažeikių nafta“ vykdant pardavimus Lietuvoje), tačiau, vertinant pirkimo iš Šiaurės Europos šalių galimybes, svarbus ir šių naftos produktų transportavimas jūros transportu. Realiausi AB „Mažeikių nafta“ konkurentai, t.y. naftos produktų gamintojai iš Šiaurės Europos galėtų būti naftos perdirbimo įmonės iš Suomijos („Neste“ Naantali ir Porvoo), Lenkijos (Plocko ir Gdansko naftos perdirbimo gamyklos), Švedijos („Scanraff“ naftos perdirbimo gamykla) ir Norvegijos („Mongstad“ naftos perdirbimo gamykla), tačiau jos susiduria su dideliais logistiniais trūkumais.

4.3.3.1. Transportavimas iš Lenkijos

Remiantis AB „Mažeikių nafta“ pateikta medžiaga, Lenkijoje yra dvi pagrindinės naftos perdirbimo organizacijos, iš kurių kiekvienoje pagrindinę veiklą vykdo didelė naftos perdirbimo gamykla („PKN Orlen“ naftos perdirbimo gamykla Plocke ir „Lotos group“ Gdanske). Kitos penkios mažos naftos perdirbimo gamyklos priklauso arba „PKN Orlen“ arba „Lotos group“. Lenkija istoriškai (iki 2002 m.) buvo didelė benzino ir dyzelino importuotoja. Nagrinėjamu laikotarpiu minėtų naftos produktų importas nemažėjo, o net augo. Nagrinėjamu laikotarpiu pagrindiniai importuotojai į Lenkiją buvo Vokietijos, Čekijos ir Slovakijos naftos perdirbimo gamyklos. Lenkija yra stambus dyzelino importuotojas iš buvusių Tarybų Sąjungos šalių, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos[78].

Lenkijos naftos produktų gamintojai naudojasi gerai išvystyta geležinkelio infrastruktūra. Tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje esančių geležinkelio bėgių vėžių plotis yra skirtingas, todėl Lenkijos naftos produktų gamintojai, parduodami benziną ir dyzeliną į Lietuvą susiduria su papildomomis perkrovimo išlaidomis, gerokai didesniu geležinkelio tarifu, t. y. logistikos kaštai beveik 2 kartus didesni Lenkijoje negu Lietuvoje (žr. 8 lentelę). 2003-2004 m. UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai nagrinėjo importo logistikos organizavimo į Lenkiją alternatyvas, tačiau tai susiję su didelėmis investicijomis, kaip ir Lenkijos gamintojams į Lietuvą. Pavyzdžiui, galimas specialių vagonų cisternų su siaurėjančiais ir praplatėjančiais aširačiais naudojimas (SUW 2000), tačiau vienas toks vagonas kainuoja apie 140 000 dolerių, be to, neaišku, ar jie patikimi, nes nėra pakankamai praktikos, naudojant tokius vagonus krovinių pervežimui. Kita alternatyva – vagonų cisternų perstatymas ant skirtingų ašių sienos kirtimo punkte. Šis būdas yra neefektyvus, kadangi ašių keitimas užima ilgą laiką, reikalinga nutiesti papildomai geležinkelio kelio, kur būtų galima parkuoti nenaudojamas ašis. Dar viena alternatyva - perpylimo terminalo pasienyje statyba, tačiau Lietuvos geležinkeliams reikėtų atitinkamai paruošti infrastruktūrą (nutiesti apie 20 km geležinkelio kelio), o Lenkijos geležinkeliai neturi numatę vietos Lenkijos teritorijoje, kur būtų galima įrengti tokį terminalą.

AB „Mažeikių nafta“nuomone, „nepanašu, kad Lenkija būtų dyzelino eksportuotoja į Baltijos valstybes, atsižvelgiant į jos pasiūlos/paklausos pusiausvyrą. <...> Lenkijoje ir jos kaimyninėse šalyse geležinkelio bėgių pločio skirtumai akivaizdžiai sukuria nepatogumus prekybai geležinkeliu“[79].

AB „Mažeikių nafta“ bei naftos produktų pirkėjų atstovai taip pat aiškiai nurodė naftos produktų transportavimo iš Lenkijos, naudojantis geležinkeliu, trūkumus, pateikdami toliau išdėstytus komentarus.

„Taip, skirtingas reguliavimas, taip, į Lenkiją ypatingai problematiškas yra transportavimas, nes yra skirtingo dydžio, skirtingo pločio geležinkelio vėžė, todėl kiekviena tona, siunčiama geležinkeliu į Lenkiją, turi būti perkraunama Lenkijos pasieny. <...> Tai didina logistikos kaštus... <...> ...viršijus logistikos kaštams tam tikrą skaičių „x“, jis mums yra nenaudingas, jis netrukdo – mes galim parduot visą pagamintą benziną arba dyzeliną į Lenkiją, bet mes jį parduosim prastesne kaina negu, kad parduotume į bet kurią kitą rinką. <...> Jeigu norėtume parduot daugiau, tai mes parduotume per pigiai.“UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas (2005-06-01 paaiškinimai)[80].

„Aš esu skaičiavęs, bet ekonominiu požiūriu yra nenaudinga, kadangi reikia daryti perpylimą arba cisternų perkėlimą į kitas vėžes, tai papildomai kainuoja plius Lenkijoje degalai visada būdavo brangesni, nei Mažeikių bazinės kainos. <...> mažmeninės kainos turėtų būti didesnės, nes jų akcizų lygis visada buvo didesnis, dabar – nežinau“– teigė buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[81].

Pervežant naftos produktus autotransportu optimalus atstumas yra tik 150 km, o vežant iš Lenkijos (Gdansko ar Plocko) į Lietuvą šis atstumas yra didesnis. Dėl to Lenkijos naftos produktų gamintojams vežti naftos produktus autotransportu į Lietuvą yra neefektyvu.

Naftos produktai iš Gdansko naftos perdirbimo gamyklos į Lietuvą taip pat galėtų būti gabenami laivais, tačiau tokiu atveju būtų susiduriama su analogiškais logistikos sunkumais, kaip ir gabenant šiuos produktus iš bet kurios kitos Šiaurės Europos valstybės. Šios kliūtys aptariamos toliau šiame nutarime, todėl vertinant Lenkijoje esančių naftos produktų gamintojų galimybes atvežti į Lietuvą naftos produktus jos atskirai neaptariamos.

Be to, didesnės benzino kainos Vakarų Europoje(pvz., 2004-05-22 PKN Orlen koncerno 95 benzino pardavimo kaina buvo apie 4,8 proc. didesnė negu AB “Mažeikių nafta”) sudarė kliūtį tų šalių gamintojams (įskaitant Lenkijos gamintojus) konkuruoti su mažesnėmis AB „Mažeikių nafta” benzino kainomis.

Minėti veiksniai bei aplinkybės sudarė kliūtis Lenkijos naftos produktų gamintojams įeiti į Lietuvos benzino ir dyzelino rinkas ir Lietuvos degalų pirkėjams pakeisti AB „Mažeikių nafta“ kitu užsienio tiekėju, ir tai lėmė, kad 2002-2004 m. benzino ir dyzelino importo iš Lenkijos į minėtą Baltijos šalį nebuvo.

4.3.3.2. Transportavimas iš kitų Šiaurės Europos valstybių

Atsižvelgiant į tai, kad benzino ir dyzelino importo galimybės iš kitų Šiaurės Europos valstybių yra susijusios su iš esmės tais pačiais transportavimo ir logistikos sunkumais, jos analizuojamos bendrai.

AB „Mažeikių nafta“ nuomone, „grėsmės, kurią kiekviena naftos perdirbimo gamykla kelia „Mažeikių naftai“, mastas priklauso nuo vietos, būdingų prekybos srauto krypčių ir pusiausvyros tarp jos gamybos pajėgumų ir vietinės rinkos poreikių. Pagrindinės numatomos grėsmės „Mažeikių naftai“ yra įmonė „Fortum“ („Neste“: Naantali ir Porvoo) perdirbimo gamykla Suomijoje, „Preem“ perdirbimo gamykla Brofjorden – Lysekil Švedijoje ir „Statoil“ perdirbimo gamykla Mongstad vakarų Norvegijoje“[82].

Remiantis AB „Mažeikių nafta“ pateikta medžiaga, Suomijos benzino pagrindinės eksporto paskirties vietos Baltijos regione buvo Švedija ir Vokietija. Pagrindinė Suomijos eksporto paskirties vieta yra Šiaurės Amerikos rytinė pakrantė (Kanada ir JAV). Dyzelinas buvo eksportuojamas į Švediją (ypač į Rytų Švediją), Vokietiją, Daniją, Nyderlandus ir Jungtinę Karalystę[83].

Naftos perdirbimo gamykla „Statoil Mongstad“ yra vakarinėje Norvegijos dalyje ir jos padėtis yra labai patogi tiekimui į šiaurės vakarų Europos ir šiaurės Amerikos rytinės pakrantės rinkas. Benzino importas daugiausia iš Danijos ir Švedijos atspindi šių vietovių privalumus tiekti į pietinę ir rytinę Norvegiją. Minėta gamykla benziną eksportavo į Jungtinę Karalystę ir JAV, taip pat į Švediją, Nyderlandus ir Airiją, kur „Statoil“ turi mažmeninės rinkos dalį[84]. Analogiškai, į minėtas valstybes, bei Vokietiją, Islandiją, buvo eksportuojamas ir dyzelinas[85].

Švedija buvo benzino eksportuotoja ir importuotoja, nes prekybos modelis yra pritaikytas prie geografinių sąlygų išnaudojimo. Danijos ir Norvegijos produktai buvo tiekiami į vakarų ir pietų Švediją, o Suomijos produktai buvo tiekiami į rytų Švedijos rinką (Stokholmo regioną). Didžiausias eksportas buvo į Jungtines Amerikos Valstijas, po to į Daniją, Norvegiją ir Nyderlandus[86].

Nurodytų Šiaurės Europos valstybiųnaftos produktų gamintojų (analogiškai ir Lenkijos Gdansko gamyklos) galimybes įeiti į Lietuvos benzino ir dyzelino rinkas riboja tai, kad naftos produktai turi būti pervežami jūros transportu, o tai susiję su būtinybe turėti importo terminalus uostuose – Rygoje ar Taline, nes nagrinėjamu laikotarpiu per Klaipėdos jūrų uostų terminalą nebuvo galimybės importuoti naftos produktų. Tai patvirtina AB „Klaipėdos nafta“ pateikta informacija: „bendrovė buvo įsipareigojusi AB „Mažeikių nafta“ pagal jos pateiktas paraiškas eksportuoti visus jos pagamintus naftos produktus ir kiekvienai produkto siuntai rezervuoti iki 120 proc. reikiamų patalpų. Todėl visos turimos šviesių naftos produktų talpos ir vamzdynai buvo užimti AB „Mažeikių nafta“ produktais, ir importuoti benziną ar dyzeliną neliko galimybės dėl vamzdynų ir talpų stokos“[87]. Ši aplinkybė iš esmės reiškia, kad jūros keliu naftos produktai negali patekti tiesiogiai į Lietuvą. AB „Mažeikių nafta“ iš esmės pateikia tokią pačią nuomonę kaip ir AB „Klaipėdos nafta“[88]. Tai yra reikšminga kliūtis pirkėjams, norintiems pirkti benziną ar dyzeliną iš kitų teritorijų. Vienintelė galimybė pasirinkti kitą pirkimo šaltinį nei AB „Mažeikių nafta“ (vertinant pirkimo galimybes iš Šiaurės Europos šalių) yra naftos produktų gabenimas į Rygoje ar Taline esančius terminalus. Be to, naftos produktų gabenimas jūros transportu yra susijęs su didelio naftos produktų kiekio pirkimu iš karto[89], atplaukus tankeriui, kas reikalauja didelių apyvartinių lėšų, taip pat susiję su rizika, su būtinybe prieš tam tikrą laiką užsakyti tankerius ir toliau tektų naftos produktus sandėliuoti didelės talpos rezervuaruose.

Lietuvoje veikiančių stambiausių naftos produktų pirkėjų atstovai taip pat akcentavo transportavimo sunkumus ir papildomas transporto išlaidas, susidarančias norint atsigabenti naftos produktų į Lietuvą, įskaitant ir tą aplinkybę, kad nėra galimybės atsivežti naftos produktų jūrų transportu tiesiogiai į Lietuvą.

„...benziną, jeigu importuoji iš jūros, pirmiausiai, per Lietuvą įsivežti, nėra per kur, Estijoje terminalą Nestes Lietuvos, iš karto terminalas ir iš karto mieste, visa logistika iš karto, automatiškai jie pagal estus paliko latvius irgi viduryje, nes tai yra Porvo gamykla, kur jie važiuoja, o iš ten atsivežti į Lietuvą: dar atsivežk, užsakyk terminalą, išsikrauk, susigaudyk vagonus, atsivežk čia, išsikrauk čia ir dar pasidėk valstybės rezervą. <...> ką aš ir aiškinu, jei tenai yra plius vienas, tai ten susikrovei terminale ir iš terminalo ir viskas - Estiją su mašinom uždengia, į Lietuvą su mašinom atsivežti, nu, palaukit, tai yra tikrai išlaidos didelės - užsisakau geležinkelį, susimoku per Latviją, per Estiją, turbūt kokius tris, ar keturis ar penkis dolerius, aš tiesiog dabar neprisimenu, per Latviją tranzitas yra penki, dar Lietuvoje aštuonis, grubiai, ar septynis gal būt, septyni, dvylika, aštuoniolika dolerių iš karto, vien tik geležinkeliu atsivežti, toliau dar į savo terminalą persikrauk,[90]...<...> ...pabandėm pora kartų, bet aš turiu savo benzovežį siųsti į Latviją iš Mažeikių. Na ir ką? Vieną kartą reisą nuleidau, jis padarė, bet tai vairuotoją arba aš turiu pakeisti, vairuotojas tai nedirbs taip, turiu kažką nuvežti į Joniškį ar kažkur į tą galą, arba benzovežis turi grįžti tuščias, tai įsivaizduoji, kaip, t.y. puse kelio pravaryti tuščiai, bet vėlgi, kuras tai dega, viskas į savikainą tai eina. <...> geležinkeliu... Lietuvoje geležinkelių tarifas yra, nu, čia vėlgi, jis yra nerealiai didelis, nerealiai didelis Lietuvoje geležinkelio. Jeigu aš per visą aš Latviją pravažiuoju su penkiais doleriais, tai man Lietuvoje iki bazės aštuoni doleriai davažiuoti, t.y. dvigubai mažesnį atstumą, lyginant su Latvija“ (UAB Lukoil Baltija“ didmeninės prekybos direktorius Raimondas Dabravalskis, 2005-06-08 Paaiškinimų protokolas)[91].

„žiūrėkite, Mažeikiai, kaip aš minėjau, yra Lietuvoje, transportavimas trunka maksimum dvi dienas, ar ne, maksimum dvi dienas, arba jei automobiliu, tai keturias valandas, jeigu man užsisakyti Fortume, Skandinavijoje laivą, aš turiu prieš pusantro mėnesio užsisakyti, užsisakyti didelį kiekį, tas kiekis turi ateiti į Rygą, ne duok Dieve, tenai audra, tas laivas stovi dar dvi paras, mes išsipumpuojam, aš turiu užsisakyti geležinkelio cisternas, ne duok Dieve, geležinkelio cisternų nėra, ar kamštis ir t. toliau, o atsargos paprastai būdavo ne senesnės kaip dviejų savaičių. <...> pamažu nėra, yra minimalus reikalavimas penki tūkstančiai tonų“- buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius, 2005-06-07 Paaiškinimų protokolas[92].

Pagal pateiktus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis, 2002–2004 m. iš minėtų šalių (Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir kt.) gamintojų benzino ir dyzelino importo į Lietuvos teritoriją iš esmės nebuvo[93].

AB „Mažeikių nafta“, vertindama naftos produktų transportavimo galimybes į kitas gretimas teritorijas, yra atlikusi transportavimo kaštų paskaičiavimus, kurie taip pat parodo, kokius analogiškus kaštus turėtų patirti kiti ūkio subjektai, norėdami atsigabenti benzino ar dyzelino iš Latvijos ar Estijos sausumos transportu (žr. 8 lentelę)[94]. Kaip jau buvo minėta, tai būtų papildomos transportavimo išlaidos greta išlaidų jūrų transportui.

8 lentelė

2004 m. AB „Mažeikių naftos” dukterinių prekybos namų logistikos kaštai, USD/T

(duomenys neskelbtini)

AB „Mažeikių nafta“ pirkėjai taip yra nurodę, jog yra atlikę skaičiavimus dėl transportavimo kaštų sausumos transportu iš Latvijos bei Estijos į Lietuvą ir kad šiuos kaštus jie laiko reikšmingais:

„...tačiau jei mes kalbame apie galimybę suomiško atsivežti arba vakarietiško, tai mums reikėdavo papildomų kaštų transportavimui iš terminalo iki Lietuvos geležinkelio, tai sudarydavo apie, jei iš Estijos, tai apie 9 dolerius plius iki sienos Lietuvos, plius čia kokie septyni doleriai per Lietuvą iki terminalo, neapsimoka, tai ir suvalgydavo tuos 20 dolerių, na gal ne 20 gal 16. Svarstėm, viskas buvo skaičiuojama iki cento. <...> Lenkijos neprijungėme, todėl, kad Lenkijoje yra naftos perdirbimo įmonės, iš kurių yra patogiau pirkti, negu gabenti iš Mažeikių naftos, o Mažeikių nafta yra vienintelė gamykla Pabaltijo šalyse, todėl natūralus dalykas, kad patogiausia pirkti iš vietinio gamintojo, nes tai yra logistikos kaštai mažesni. <...> Lenkijoje, ne, ta pati, automatinės degalinės nesiskiria, bet Lenkijos požiūriu, ką aš minėjau, yra skirtinga logistika, nes ten yra vietinės Lenkijos gamyklos Polockas ir Gdanskas“- buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[95].

Taigi, kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, benzino ir dyzelino atgabenimą į Lietuvos teritoriją iš Šiaurės Europos valstybių apsunkina tiek gabenimo jūros transportu būtinybė, tiek ir papildomos transportavimo išlaidos sausumos transportu iš Latvijos ar Estijos. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2004 m. AB „Mažeikių nafta” paskaičiuoti logistikos kaštai Estijoje beveik 30 proc. didesni negu Lietuvoje (žr. 8 lentelę).

2003-07-25 UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų logistikos modelyje nurodoma, kad, naudojant autotransporto paslaugas, logistikos kaštai Lietuvoje sudaro (duomenys neskelbtini), Latvijoje – (duomenys neskelbtini) ir Estijoje (duomenys neskelbtini)[96]. Šiuo atveju AB „Mažeikių nafta” logistikos kaštai Latvijoje 54 proc. didesni ir Estijoje 2 kartus didesni negu Lietuvoje. Kad apsunkintos transportavimo galimybės neleidžia pirkėjams laisvai atsivežti benzino ir dyzelino iš Latvijos ir Estijos teritorijų, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu laikotarpiu benzino ir dyzelino importo iš Estijos nebuvo, iš Latvijos labai nedideli kiekiai (2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais dyzelino importo iš Latvijos taip pat nebuvo)[97].

Pažymėtina, kad ženkliai besiskiriančias naftos produktų atgabenimo galimybes į Lietuvą, Latviją ir Estiją atskleidžia ir pati AB „Mažeikių nafta“ taikoma importo pariteto kainodara. Pagal šios kainodaros toliau išdėstytus principus matyti, kad pats nagrinėjamas ūkio subjektas AB „Mažeikių nafta“ skirtingai vertina pirkėjų, esančių minėtų trijų valstybių teritorijose, galimybes įsigyti benzino ar dyzelino iš kitų teritorijų. Tai parodo, kad Lietuvos pirkėjų padėtis yra sudėtingiausia ta prasme, kad jiems reikalingos ženkliai didesnės transportavimo ir logistikos išlaidos nei gretimų teritorijų pirkėjams.

AB „Mažeikių nafta“ apskaičiuoti importo paritetai iš Vakarų Europos į Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijas ženkliai skiriasi, pavyzdžiui, FOT sąlygomis kintamoji kainos dalis Lietuvoje yra virš 2 kartų didesnė negu Latvijoje ir virš 3 kartų didesnė negu Estijoje. Toliau pateikiami importo pariteto kainodaros skaičiavimo pavyzdžiai.

Importo paritetas iš Vakarų Europos į Latviją ir Estiją[98].

(duomenys neskelbtini)

Be to, kaip yra nurodžiusi AB „Mažeikių nafta“, „Lietuvos rinka yra santykinai išskaidyta: saugojimas terminaluose ir transportavimas į centrą, kaip antai Kaunas, kainuotų apie 14 JAV dolerių už toną. Priešingai yra Latvijoje ir Estijoje, kur dideli paklausos centrai, išsidėstę aplink Rygą ir Taliną, pasiekiami be papildomų su terminalais ir geležinkeliu susijusių kaštų. MN parduodant produktus Lietuvoje ar Latvijoje transportavimo geležinkeliu į atitinkamus paklausos centrus kaštai būtų panašūs, tačiau transportuojant į Estiją (Taliną) kaštai būtų didesni (maždaug 5-6 JAV doleriais už toną). Iš NVS valstybių importuojamų produktų atveju taip pat yra apie 3-4 JAV dolerių už toną transportavimo geležinkeliu kaštų skirtumas“[99].

Tokiu būdu, ženklus galimo importo pariteto kainos skirtumas, kuris lemia kainų lygį minėtos šalies teritorijoje, bei kiti veiksniai sąlygoja skirtingas konkurencijos sąlygas Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje, nes AB „Mažeikių nafta” Latvijoje ir Estijoje susiduria su didesniu kitų gamintojų konkurenciniu spaudimu negu Lietuvoje.

Be to, Latvijoje ir Estijoje naftos produktų paklausos centrai yra importuojamų produktų uostuose, kurie tuo pačiu yra tų valstybių sostinės. Lietuvoje paklausa labiau išsklaidyta. Tai reiškia, kad bendra naftos produktų pristatymo kaštų suma priklauso nuo skirtingų vežėjų (pavyzdžiui, terminalo/geležinkelio/autotransporto mokesčiai Lietuvoje ir tik terminalo/kartais autotransporto mokesčiai Latvijoje ir Estijoje).

Buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius degalų kainų skirtumą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje paaiškino taip: „visų pirma, tai priklausė nuo MNPN pasiūlymo, kitas dalykas, aišku atsižvelgdami į konkrečias rinkos sąlygas, o jos buvo skirtingos rinkos sąlygos ir yra Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, nes estai ir latviai sėkmingai importavo iš Rytų produktus ir turėdami jūros terminalus Rygoje ir Taline, Mugoje, jie galėjo sėkmingai importuoti ir iš Vakarų, tai reiškia Estijoje ir Latvijoje konkurencinė aplinka Mažeikių naftai buvo didesnė, t.y. konkurencija buvo didesnė, atsižvelgdami į tai, vežėjai turėjo būti lankstūs ir siūlyti mažesnę kainą, negu jie tai darė Lietuvoje, tuo jie ir naudojosi“ (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[100].

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad Lietuvos pirkėjų galimybės įsigyti benzino ir dyzelino iš kitų teritorijų yra apsunkintos dėl susidarančių transportavimo ir logistikos kaštų. Klaipėdoje esančio terminalo panaudojimas išimtinai AB „Mažeikių nafta“ eksporto tikslais tiriamu laikotarpiu užkerta visas galimybes atsigabenti naftos produktų jūros transportu tiesiai į Lietuvą iš bet kurios Šiaurės Europos valstybės. (Be abejo, ši aplinkybė analogiškai reiškia ir reikšmingą paklausos pakeičiamumo kliūtį iš bet kurio kito Europos gamintojo teritorijos, tačiau nėra tikslinga vertinti pakeičiamumą iš tolimesnių teritorijų, jeigu jis nėra galimas iš pačių artimiausių teritorijų). Transportavimas į Rygoje ar Taline esančius terminalus susijęs ne tik su didelėmis papildomomis išlaidomis, reikalingomis tankeriui užsakyti, tačiau taip pat ir su papildomomis transportavimo sausumos transportu iš Latvijos ar Estijos ir logistikos išlaidomis. Šio veiksnio reikšmingumą, kaip skirtingas konkurencijos sąlygas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parodančią aplinkybę, pabrėžia ne tik Lietuvos naftos produktų pirkėjai, bet pripažįsta ir pati AB „Mažeikių nafta“ (tai atspindi skirtinga importo pariteto pagrindu skaičiuojama kaina atskiroms teritorijoms). Galimybės atsigabenti naftos produktų iš Lenkijos sausumos transportu taip pat yra ribotos dėl aukščiau aptartų techninių geležinkelio skirtumų, didelių atstumų, norint vežti sausumos transportu. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes yra išnagrinėtas dar vienas geografinės rinkos apibrėžimui reikšmingas aspektas, nurodytas KT paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 23 punkte, t.y. transportavimo kaštai ir tai, kokiu mastu jie gali kliudyti prekybai tarp skirtingų teritorijų. Pastebėtina, kad transportavimo ir logistikos kaštai nebuvo atskirai vertinami, nagrinėjant galimybę atsigabenti benzino bei dyzelino iš Rytų valstybių (Rusijos, Baltarusijos), kadangi buvo nustatytos kitos akivaizdžios tokio importo galimybių kliūtys, kurios yra analizuojamos toliau šiame nutarime.

4.3.4. Terminalų ir naftos produktų saugojimo rezervuarų trūkumas

Pagal KT paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 24.6 punktą, kaip vienas iš svarbių įrodymų, vertinant geografinės rinkos apibrėžimą, yra nurodomos kliūtys ir kaštai, susiję su užsakymų nukreipimu ūkio subjektams, esantiems kitoje teritorijoje. Šiame punkte taip pat nurodoma, kad viena ryškiausių kliūčių, trukdančių pirkti iš kitų teritorijų, yra transportavimo kaštai ir transportavimo apribojimai, atsirandantys dėl teisės aktų ar atitinkamų prekių prigimties. Šis aspektas buvo įvertintas ankstesniuose šio nutarimo 4.3.3.1. ir 4.3.3.2. papunkčiuose. Prie kliūčių, izoliuojančių geografinę teritoriją, galima priskirti sunkumus organizuojant platinimo sistemą tam tikroje teritorijoje, valstybinį kai kurių ūkio sektorių reguliavimą, kvotas ir muito tarifus, taip pat kaštus, susijusius su pirkimų nukreipimu į kitas teritorijas. Šioje nutarimo dalyje nagrinėjamas terminalų ir naftos produktų saugojimo rezervuarų trūkumas, kaip įsigijimo iš kitose teritorijose esančių gamintojų kliūtis, kadangi ši aplinkybė parodo sunkumus bet kuriam kitam gamintojui organizuojant platinimo sistemą. Šis aspektas aktualus vertinant tiek Šiaurės Europoje, tiek ir Rytuose esančių benzino ir dyzelino gamintojų galimybes parduoti atitinkamas prekes Lietuvos pirkėjams. Kitos kliūtys, ribojančias naftos produktų pateikimo į Lietuvos teritoriją galimybes, nagrinėjamos tolimesnėse nutarimo dalyse.

Norint pateikti benziną ar dyzeliną Lietuvos pirkėjams, reikalingos naftos produktų laikymui pritaikytos talpyklos. Tik turint tokias talpyklas, pirkėjams galėtų būti užtikrinta galimybė be trukdžių įsigyti pakankamus šių naftos produktų kiekius. Pirkėjai, neturintys naftos produktų saugojimo rezervuarų, taip pat patys negali vykdyti naftos produktų importo dideliais kiekiais iš kitų teritorijų. Kaip matyti iš toliau pateiktų duomenų, terminalų bei naftos produktų saugojimo rezervuarų pajėgumai Lietuvoje tiriamu laikotarpiu buvo viena iš kliūčių, ribojančių kitų gamintojų produkcijos patekimą į Lietuvos teritoriją.

Pagrindiniai Lietuvoje esančių naftos produktų saugojimo talpyklų valdytojai yra AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva“. Tiriamu laikotarpiu UAB „Lukoil Baltija“ privalomą naftos produktų rezervą saugojo talpyklose Kaune ir Kėdainiuose, UAB „Lietuva Statoil“ nuomojosi naftos produktų terminalą iš Lietuvos geležinkelių, UAB „Neste Lietuva“ – Vilniuje. Iki 2002 m. AB „Mažeikių nafta” turėjo tik vieną terminalą UAB „Juodeikių nafta”, 2002 m. balandžio mėn. išsinuomojo UAB „Ave Matrox” terminalą Jonavoje. 2004 m. Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ bei jos dukterinė įmonė „Mažeikių naftos“ prekybos namai naftos produktus pardavinėjo iš jau minėtų UAB „Juodeikių nafta” (Juodeikių kaime, Mažeikių rajonas), UAB „Ave Matrox” (Jonavoje, Klaipėdoje) terminalų, o 2004 m. keletą mėnesių buvo parduodama ir iš „Oksetos” terminalo Kaune.

4.3.4.1. AB „Mažeikių nafta“ nuomonė dėl terminalų ir naftos saugojimo rezervuarų

Pirminio tyrimo metu AB „Mažeikių nafta“ pateikė savo nuomonę ir šiai bendrovei žinomas aplinkybes apie saugojimo terminalų situaciją Lietuvoje. Pateiktoje AB „Mažeikių nafta” G. 1 lentelėje „Benzino/dyzelino terminalo pajėgumų suvestinė – 2004 m. pabaiga. Lietuva” yra išvardinti šie terminalai[101]:

1. AB „Mažeikių nafta” (skirtas tik AB „Mažeikių nafta“);

2. AB „Klaipėdos nafta“ (skirtas eksportui);

3. Lietuvos naftos produktų agentūra (iš esmės naudojama privalomų kuro atsargų rezervui);

4. UAB „Oksetos servisas“ (iš dalies naudoja AB „Mažeikių nafta“ privalomų kuro atsargų rezervui;

5. UAB „Ave Matrox“ (naudoja AB „Mažeikių nafta“);

6. UAB „Lukoil Baltija“;

7. UAB „Pakrijas“ (naudoja UAB „Neste Lietuva“);

8. UAB „Lietuva Statoil“ (nuomoja iš Lietuvos geležinkelių);

9. UAB „Kvistija“ (nenaudojamas);

10. AB „Kauno tiekimas“;

11. UAB „Vakoil“;

12. UAB „Haupas“ (naudoja UAB „Statoil Lietuva“, UAB „Hydro Texaco“, UAB „Shell Lietuva“;

13. UAB „Bendida“ (naudoja UAB „Lukoil Baltija“);

14. UAB „EMSI“;

15. UAB „Šoklys“;

16. UAB „Skulas“;

17. UAB „Alauša“;

18. UAB „Naftėnas“;

19. UAB „Uotas“ (nenaudojamas dėl rekonstrukcijos).

AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimo G priede teigiama, kad visuose šiuose terminaluose, esančiuose Lietuvoje, bendras laisvas/nepanaudotas pajėgumas sudaro 344 000 m³ ir, AB „Mažeikių nafta“ teigimu, yra 10 kartų didesnis už AB „Mažeikių nafta“ pajėgumus (neįskaitant rezervuarų, esančių perdirbimo įmonėje ir Klaipėdos uoste, pajėgumų). Taigi, AB „Mažeikių nafta“ nuomone, terminalų ir naftos produktų saugojimo rezervuarų yra pakankamai, todėl tai negali sudaryti kliūčių kitų gamintojų naftos produktų patekimui į Lietuvą. Nagrinėjant šį aspektą visų pirma pastebėtina, kad AB „Mažeikių nafta“ pateiktuose skaičiavimuose yra kai kurių netikslumų[102]. Be to, netgi vertinant terminalų naudojimo galimybes Lietuvoje pagal nagrinėjamo ūkio subjekto pateiktus duomenis, galima pastebėti, kad daugumą naftos produktų saugojimui tinkamų talpyklų tiriamu laikotarpiu kontroliavo būtent pati AB „Mažeikių nafta“. Tokia išvada darytina įvertinus toliau pateiktus paskaičiavimus.

Pagal pateiktos minėtos lentelės duomenis, 2004 m. MN/MNPN naudojo virš (duomenys neskelbtini) visų terminalų pajėgumų, tačiau, kaip nurodo AB „Mažeikių nafta”, Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus terminalas naudojamas privalomų kuro atsargų rezervui, UAB „Uotas” terminalas nenaudojamas dėl rekonstrukcijos, todėl MN/MNPN naudojo virš (duomenys neskelbtini) terminalų pajėgumų.

Neįtraukus į skaičiavimus AB „Klaipėdos nafta” terminalo (skirtas tik eksportui), MN/MNPN naudojo virš (duomenys neskelbtini) visų terminalų pajėgumų.

Taigi, visi šie įvairiais aspektais atlikti skaičiavimai, kurie remiasi AB „Mažeikių nafta“ duomenimis, jau savaime parodo, kad AB „Mažeikių nafta“ valdė didelę dalį terminalų Lietuvoje.

4.3.4.2. Terminalų ir saugojimo rezervuarų padėties analizė

Konkurencijos taryba atliko Lietuvoje esančių naftos produktų (benzino ir dyzelino) saugojimo talpyklų padėties analizę (žr. 9 lentelę). Iš pateiktų duomenų matyti, kad benzino ir dyzelino terminalų pajėgumai sudarė 584,7 tūkst. m³,t. y. buvo virš 20 procentų mažesni negu nurodė AB „Mažeikių nafta“ savo atliktoje analizėje (741 tūkst. m³). Pastebėtina, kad nagrinėjamais atvejais minėti pajėgumai negali būti išnaudoti 100 procentų, nes, kaip nurodė ūkio subjektai, jie gali būti išnaudoti 85 – 90 procentais, todėl benzino ir dyzelino terminalų pajėgumai faktiškai sudarė apie 498 -527 tūkst. m³[103], t. y. faktiškai buvo virš 30 procentų mažesni negu nurodė AB „Mažeikių nafta“ savo atliktoje analizėje (duomenys neskelbtini).

Nurodyti 9 lentelėje nenaudojami (laisvi) pajėgumai (133,5 tūkst. m³, kurie faktiškai sudarė 113 -120 tūkst. m³)iš esmės buvo Lietuvos naftos produktų agentūrai priklausančioje Subačiaus kuro bazėje 2004 m. pabaigoje.

„2002 m. <...> laisvų ir tinkamų benzino laikymui talpyklų nebuvo. <...> 2003 m. <...> benzino laikymui buvo 1 laisva talpykla 10000 m³“ - VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūros 2010-07-22 raštas Nr. (1.17.)-SD-99[104].

Kitų terminalų nenaudojami pajėgumai (laisvi, kurie yra įskaičiuoti į aukščiau minėtus skaičius) buvo labai nedideli ir juos turėjo daug ūkio subjektų, kurie buvo išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje, todėl jie negalėjo sutalpinti tankerio atvežamo benzino ar dyzelino kiekio(žr. 9 lentelę). Jeigu vienoje vietoje būtų egzistavusi didelės talpos talpykla, ūkio subjektai būtų turėję didesnes galimybes atsivežti naftos produktus iš kitų valstybių.

9 lentelė

2004 m. benzino/dyzelino terminalų pajėgumų suvestinė, tūkst. m³

Savininkas	Vieta	Pajėgumai iš viso	Naudojami pajėgumai	Naudotojas	Nenaudojami pajėgumai, m³
1	2	3	4	5	6
AB „Mažeikių nafta”[105]	Mažeikiai	150	150	AB „Mažeikių nafta“ perdirbimo talpos	-
AB „Klaipėdos nafta“[106]	Klaipėda	105	105	tik AB „Mažeikių nafta“ skirtam eksportui	-
Lietuvos naftos produktų agentūra[107]	Subačius	210	105	naudojama privalomų kuro atsargų rezervui	105
UAB „Oksetos servisas“[108]	Kaunas Vilnius	44[109] 1	35,2 1	iš dalies naudoja AB „Mažeikių nafta“ (20t.t) ir UAB „Lukoil Baltija“ (4 t.t) privalomų kuro atsargų rezervui	8,8 -
UAB „Ave Matrox“[110]	Jonava Klaipėda	7,7 1,5	7,7[111] 1,5[112]	AB „Mažeikių nafta“	- -
UAB „Lukoil Baltija“[113]	Kėdainiai Švenčionėliai Rokiškis Marijampolė[114]	18 0,8 1 7,6	15,4	UAB „Lukoil Baltija“(2tūkst. m³valst. rezervas) UAB „Neste Lietuva“ (1tūkst. m³)	12 (Kėdainiuose)
UAB „Pakrijas“[115]	Vilnius	6	1	UAB „Neste Lietuva“	5
UAB „Lietuva Statoil“[116]	Vilnius	6	6	UAB „Lietuva Statoil“	-
AB „Kauno tiekimas“[117]	Kaunas	1,2	1	UAB „Vakoil“, UAB „Vakoil“	0,2
UAB „Vakoil“[118]	Kaunas	0,5	0,5	UAB „Vakoil“ (0,2 valst. rezervui)	-
UAB „Haupas“[119]	Jonavos rajonas	4	2,9	UAB „Statoil Lietuva“, UAB „Hydro Texaco“, UAB „Shell Lietuva“, UAB Kvistija“, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomasis batolionas	1,1
UAB „BenDida“[120]	Marijampolė	7,5	7,5	UAB „Lukoil Baltija“	-
UAB „EMSI“[121]	Vilniaus raj.	2,9	1,5	UAB „EMSI“, UAB „Statoil Lietuva“(valst. rezervo)	1,4
UAB „Šoklys“[122]	Šiauliai	2	2	UAB „Šoklys“	-
UAB „Skulas“[123]	Šiauliai	1	1	UAB „Skulas“	-
UAB „Alauša“[124]	Anykščių raj.	1	1	UAB „Alauša“	-
UAB „Naftėnas“[125]	Panevėžys	6	6	UAB „Naftėnas“	-
UAB „Uotas“[126]	Telšiai	Rekonstrukcijos darbai
UAB „Kvistija“[127]	Panevėžys	Rekonstrukcijos darbai
Iš viso:		584,7	451,2		133,5

2004 m. benzino/dyzelino terminalų pajėgumų suvestinėje minimi ūkio subjektai benzino ir dyzelino terminalų pajėgumų panaudojimą paaiškino taip:

„Laisvų rezervuarų 2002-2004 metais nebuvo“ – UAB „BenDida“ (2010-07-20 raštas Nr.111)[128].

„2002 m. laisvų talpų nebuvo; 2003 m. buvo vidutiniškai po 810 m³ per mėnesį <...> 2004 m. buvo vidutiniškai po 1370 m³ per mėnesį“ – UAB „EMSI“ (2010-07-28 raštas Nr. E10-162)[129]

„Laisvų (nenaudojamų) talpyklų 2002-2004 metais nebuvo“ – UAB „Šoklys“ (2010-07-22 raštas Nr. 139)[130]

„Nenaudojamų patalpų nebuvo, visos buvo naudojamos“– UAB „Skulas“ (2010-09-22 raštas)[131].

UAB „Alauša“ teigimu, „Panevėžio mieste priklausantis UAB „Naftėnas“, esant poreikiui galėjo išnuomoti talpyklas naftos produktų saugojimui“[132]. Tačiau UAB „Naftėnas“teigimu, „laisvų (nenaudojamų), tačiau tinkamų eksploatavimui naftos produktų talpyklų 2002-2004 metais mes neturėjome“ – UAB „Naftėnas“ (2010-08-04 raštas)[133]

„2002-2004 metais visi Lietuvoje esantys terminalai neatitiko ar iš dalies neatitiko dabartinių LAND-35 reikalavimų. Visiem reikėjo didžiulių investicijų, ypatingai benzino pasaugai“– UAB „Oksetos Servisas“ 2010-07-22 raštas[134]

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje esančių pirkėjų galimybės pirkti benziną ir dyzeliną iš kitose teritorijose esančių gamintojų buvo apribotos dėl nepakankamųterminalų ir saugojimo rezervuarų (iš esmės didelės talpos saugojimo rezervuarais naudojosi AB „Mažeikių nafta“). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, terminalų ir rezervuarų pajėgumai buvo kur kas mažesni, nei teigė AB „Mažeikių nafta“. Kiti gamintojai savo produkciją Lietuvos teritorijoje esantiems pirkėjams iš esmės būtų galėję pateikti tik bendradarbiaujant ir pasinaudojant ribotais UAB „Lukoil Baltija“ UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva“ naudojamais saugojimo rezervuarais.

4.3.4.3. AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, susiję su saugojimo rezervuarų išsinuomojimu

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į AB „Mažeikių nafta“ veiksmus, nukreiptus į naftos produktų saugojimo rezervuarų sutelkimą šios bendrovės kontrolėje. Iš toliau išdėstytų tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad AB „Mažeikių nafta” siekė apriboti kitų gamintojų naftos produktų įvežimą į Lietuvos rinką, pati išsinuomodama terminalus.

MNPN patalpų patikrinimo metu rastame dokumente „LT SWOT-2003.03.11.doc“ nurodoma, kad MNPN „nustatant kainų formules didmenininkams paliekamas gan didelis kainų skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių didmenininkų, kas leidžia didiesiems didmenininkams (Lukoil) perparduoti naftos produktus mažiesiems; Sumažinama importo grėsmė iki minimumo, nes rinkoje lieka labai mažai fizinių talpų, kuriose importuotas naftos produktų kiekis gali būti saugojamas ir platinamas; Importo grėsmė iš Rytų sumažinama minimizuojant nekontroliuojamų bazių skaičių“[135].

MNPN dokumento „Prekybos namai „Mažeikių nafta”: 2003 m. veiklos rezultatai. Rinkų apžvalga ir charakteristika. 2004 m. vasario 28 d. Maskva” 18 skaidrėje „Veiklos Lietuvos rinkoje problemos” įvardinama tokia problema: „Terminalų rinkoje trūkumas…”. Minėto dokumento 20 skaidrėje „Veiklos Lietuvos rinkoje planas“ nurodytas toks tikslas: „Eksploatuojamų terminalų skaičiaus padidinimas…”[136].

Kitame MNPN dokumente „Konfidencialu.doc” apie terminalų reikšmę rašoma: „Pakankamai gerą bazę turi UAB „AVE-Matrox”, kuria naudojasi MN (ir Juodeikiai, kurią valdo MN su Lukoil). Statoil nuomojasi bazę iš Lietuvos Geležinkelių. Taip pat yra apie šimtas mažų, techniškai atsilikusių, neturinčių pritaikymo bazių. Įvertinus situaciją, aiškiai matyti, kad kontroliuojant 8 iš 9 bazes galima pakelti labai stipriai kainų lygį Lietuvoje. <…> Galimybės per vienodą kainodarą visuose LT regionuose kainą visose kuro bazėse pakelti 20 USD/t. Dabar rinkoje šie pinigai nusėda 2-3 tarpininkų grandinėje”[137].

MNPN patalpų patikrinimo metu rastame dokumente „MNPN ir Lukoil‘o bendros veiklos galimybių analizė“ rašoma: „Neste ir Statoil importą galėtų vykdyti tik esant galimybei saugoti privalomą rezervą Skandinavijoje ar Latvijoje, nes šiuo metu šios kompanijos neturi užtektinai talpų. <...> Lukoil turi visas galimybes saugoti privalomą naftos produktų rezervą Lietuvoje (Kauno bazė 70.000m3 + Kėdainiai 20.000m3) <...> Statoil šiuo metu nuomojasi naftos produktų terminalą iš Lietuvos geležinkelių. Nutrūkus nuomos sutarčiai Statoil lieka be bazės. Statoil (jei nepavyks susitarti dėl ilgalaikės sutarties) gali pradėti statyti nuosavą naftos produktų terminalą Lietuvoje ir vykdyti naftos produktų importą“[138].

Visi šie AB „Mažeikių nafta“ saugojimo terminalų pajėgumų vertinimai aiškiai parodo, kad pati bendrovė ribotus terminalų pajėgumus laikė esmine kliūtimi perdirbtų naftos produktų importui. Akivaizdu, kad AB „Mažeikių nafta“ nuolat sekė padėtį, susijusią su benzino ir dyzelino saugojimo talpyklų pajėgumais, ir siekė, kiek įmanoma, išlaikyti šios padėties kontrolę (siekė didinti eksploatuojamų talpų skaičių).

Toks AB „Mažeikių nafta“ elgesio elementas iliustruoja siekį išlaikyti Lietuvos rinką kuo labiau izoliuotą nuo potencialių konkurencijos grėsmių. Nors aukščiau išdėstyti įrodymai, susiję su naftos produktų saugyklų trūkumu ir AB „Mažeikių nafta“ siekiu užsitikrinti kuo palankesnį šiai įmonei šių talpų išnaudojimą, atskleidžia tik vieną iš Lietuvos rinkos izoliavimo aspektų, jį galima akivaizdžiai sieti su tikslu išsaugoti „pelningiausią“ AB „Mažeikių nafta“ rinką (be abejo, prie to prisidėjo ir kiti veiksniai, tokie kaip muito mokesčiai ir kt.). Reikia nepamiršti, kad 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” naftos produktų pardavimo kainas nustatydavo atsižvelgiant į anksčiau minėtą benzino importo pariteto kainą ir į dyzelino importo pariteto kainą. Taigi, kuo į Lietuvą yra sudėtingiau įvežti naftos produktus iš kitų teritorijų, tuo ši kaina, o kartu ir Lietuvos pirkėjams taikoma kaina yra aukštesnė.

AB „Mažeikių nafta” 2002-2004 m. laikotarpiu turėjo savo gaminamų produktų pardavimų agentą, atsakingą už pardavimus (t.y. eksportą) jūra – tarptautinę prekybos bendrovę „Petroval S.A.”. AB „Mažeikių nafta“ pardavimo kaina šiai bendrovei (t.y. kaina eksportui) buvo mažesnė negu AB „Mažeikių nafta” prekybos namų naftos produktų pardavimo kaina Lietuvos rinkoje. Galima pagrįstai manyti, kad AB „Mažeikių nafta” nustatyta naftos produktų pardavimo kaina bendrovei „Petroval S.A.” dengė gamybos ir pardavimo kaštus ir buvo mažiausia nenuostolinga kaina, duodanti minimalų pelną ir leidžianti bendrovei veikti rinkoje. Minėta kaina buvo taikoma ne Lietuvos teritorijoje veikiantiems pirkėjams, t. y. kitoms geografinėms rinkoms.

Dėl tokių aplinkybių AB „Mažeikių nafta”Lietuvos naftos produktų rinkos yra įvardijamos, kaip „pelningiausios rinkos”, kuriose AB „Mažeikių nafta“ gaminami produktai parduodami brangiausiai, lyginant su šalimis, kurioms naftos produktai eksportuojami jūra[139].

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, susijusias su terminalų ir saugojimo rezervuarų Lietuvoje pajėgumais, matyti, kad benzino ir dyzelino terminalų pajėgumai iš esmės yra kontroliuojami MN/MNPN ir UAB „Lukoil Baltija”, UAB „Lietuva Statoil” bei UAB „Neste Lietuva”, todėl kitiems gamintojams terminalų neturėjimas yra reikšmingas apsunkinimas, norint tiekti benziną ir dyzeliną į Lietuvą. Pakankamų saugojimo talpyklų nebuvimas Lietuvoje užkerta ne tik galimybes kitose teritorijose esantiems gamintojams pateikti produkciją Lietuvos pirkėjams, tačiau taip pat yra ir kliūtis patiems pirkėjams norint atsigabenti naftos produktų iš kitose teritorijose esančių gamintojų (ši aplinkybė ypač aktuali mažesniems didmenininkams, kurie praktiškai neturi galimybių naudotis saugojimo talpyklomis dideliam naftos produktų kiekiui laikyti).

Nors, kaip jau buvo minėta, be AB „Mažeikių nafta“ saugojimo talpyklas Lietuvoje valdo ir trys pagrindiniai naftos produktų pirkėjai (UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“ bei UAB „Neste Lietuva“), šiems pirkėjams talpų trūkumas taip pat yra reikšminga kliūtis kitų gamintojų produkcijos įsigijimui dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiriamu laikotarpiu galiojo valstybiniu reguliavimu nustatytas reikalavimas dėl privalomo naftos produktų rezervo kaupimo, kuris buvo taikomas importuojamų naftos produktų atžvilgiu. Šis aspektas detaliau aptariamas kitoje šio pranešimo dalyje, tačiau, kalbant apie saugojimo talpyklų trūkumą taip pat reikėtų pastebėti, kad būtent šis reikalavimas didina talpyklų poreikį importo atveju (reikia ne tik atsigabenti ir sandėliuoti rinkoje norimą parduoti degalų kiekį, tačiau taip pat dalį naftos produktų privaloma saugoti valstybės rezervo tikslais, o tam reikalingos papildomos talpos). Be to, paminėtini ir AB „Mažeikių nafta“ veiksmai (pastarieji taip pat bus detaliau nagrinėjami tolimesnėje pranešimo dalyje), susiję su sutartiniais įsipareigojimais, pagal kuriuos minėti AB „Mažeikių nafta“ klientai privalėjo įsigyti beveik visą jų benzino ir dyzelino būtent iš AB „Mažeikių nafta“, o už nenupirktą kiekį buvo numatytos baudos. Taigi, net ir tie pirkėjai, kurie tiriamu laikotarpiu turėjo potencialiai didžiausias importo galimybes saugojimo talpyklų atžvilgiu, vis dėlto buvo apriboti dėl talpyklų pajėgumų trūkumo, norint tinkamai įgyvendinti valstybės rezervo reikalavimus bei nepažeisti sutartinių įsipareigojimų su AB „Mažeikių nafta“.

Tyrimo metu apklausti rinkos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į keletą tarpusavyje susijusių aplinkybių, lėmusių skirtingas konkurencijos sąlygas Lietuvoje bei apribojusias importo galimybes iš kitose teritorijose esančių gamintojų (tarp jų minimas ir saugojimo talpyklų trūkumas ir jau išanalizuoti transportavimo kaštai, taip pat kai kurios kitos aplinkybės). UAB „Lietuva Statoil” tiekimo, logistikos ir didmenos pardavimų departamento vadovas Donaldas Adomaitis į klausimą, kodėl Lietuvoje benzino bei dyzelino kaina didesnė negu kaina Estijoje ar Latvijoje, atsakė: „aš Jums pasakiau, minėjau. Yra valstybės rezervas.

Tyrėja: ir Jūs manot, kad tai vienintelė priežastis?

Donaldas Adomaitis: „ne, aš nesakau, kad vienintelė, yra kitas dalykas, kad Latvijoj yra daug terminalų ir importo galimybė yra didesnė, yra kitas dalykas, kad iš Latvijos atsivežti į Lietuvą geležinkelio tarifą mes turim sumokėti ir todėl kaina mums yra aukštesnė, jeigu, tarkim, būtų Klaipėdos terminalas, tarkim, turėtų galimybes, tarkim, jie dabar visą produktą veža Mažeikių naftai, jie importui išvis nedaro, jie net nenori su juo prasidėt, arba jis kainuos žiaurius pinigus, o kad jiems saugot vieną rezervuarą, tai yra per daug brangu ir, taip, kad aš noriu pasakyt, yra valstybės rezervas, tai yra vienas klausimas ir logistiniai kaštai tų alternatyvų yra kitas klausimas. Šitie du veiksniai, kartais akcizų skirtumas, tarkim, praeitais metais buvo, berods, akcizų skirtumas, Latvijoj mažesni buvo dar akcizai, tai, vat, šitas trijų veiksnių vertinimas sudeda visą kainą, vėl, tarkim, Latvijoj gali būti, kad jie niekada neturėjo importo galimybių, todėl, tarkim, gali būti, kad ir iš Rusijos, tarkim, buvo priversti, tarkim, dar kitas dalykas, kad per Latviją eina daug labai eksporto, rusiško, taip, kad importuotojai plaukia per pačią Latviją ir gali būt, kad dalis produkto nusėda, būtent, Latvijoj, o Lietuvoj, matyt, kad nėra šitos, tarkim, to tranzitinio srauto degalų, taip kad dalis degalų, matyt, nenusėda čia Lietuvoje, nes viskas eina per Latviją, per Ventspilį, per Rygą kraunama begalės produktų. Kiek Klaipėdoj buvo kraunama? Jau čia Mažeikių nafta kokią 80 procentų Klaipėdos terminalo eksporto sudarė“ (2005-06-01 Paaiškinimų protokolas)[140].

Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje AB „Mažeikių nafta“ atstovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog bendrovei nebuvo tikslo metinėmis sutartimis kažką „pririšinėti“ ar trukdyti importą iš Latvijos. Atstovų teigimu, kai 2006 m. bendrovės gamykloje įvyko gaisras ir tam tikram laikotarpiui gamykla buvo uždaryta ir beveik nieko negamino, sukrėtimo rinkoje jokio nebuvo, nes visi atsiveždavo tiek, kiek reikėdavo, iš kitur.[141]

Vertinant tai, pirmiausia pastebėtina, jog šioje byloje buvo tiriamas 2002-2004 m. laikotarpis, tuo tarpu gaisras gamykloje įvyko 2006 m. spalio mėn., dėl to neatmestina, jog šiuo metu prekybos sąlygos galėjo būti skirtingos ir atitinkamai skirtingai galėjo elgtis ir rinkos dalyviai.

Kita vertus, AB „Mažeikų nafta“ metinėje 2006 m. ataskaitoje, 26.4. lentelėje „AB Mažeikių nafta“ gamybos apimtys pagal baigtinių produktų rūšis bei dinamika per paskutinius 3 metus“ matyti, jog benzino ir dyzelino apimtys 2006 metais nebuvo drastiškai sumažėjusios[142] ir tokiu būdu pirkėjams nebuvo poreikio vežtis papildomų kiekių iš kitus. Taigi, net jeigu prekybos sąlygos 2006 m. ir buvo kitokios, tai niekaip nepaneigia tiriamu laikotarpiu nustatytų faktų bei aplinkybių, o kadangi net ir po gaisro bendrovės gamyba ir prekyba nebuvo itin sumažėjusi, tai leidžia daryti išvadą, jog AB „Mažeikų nafta“ ir toliau prekiaujant savo naftos produktais bei vykdant numatytus įsipareigojimus, didmenininkams nebuvo poreikio didinti savo atsivežamų iš kitur prekių kiekio.

4.3.5. Valstybinis reguliavimas

Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 24.6 punkte nurodoma, kad prie kliūčių, izoliuojančių geografinę teritoriją, galima priskirti ne tik sunkumus organizuojant platinimo sistemą (pastarieji buvo aptarti ankstesnėje nutarimo dalyje, skirtoje saugojimo talpyklų trūkumui aptarti), tačiau taip pat ir valstybinį kai kurių ūkio sektorių reguliavimą, kvotas ir muitų tarifus. Šios kliūtys reikšmingos ir nagrinėjamu atveju, kadangi Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose), galiojantys teisės aktai įtakoja naftos produktų gamintojų ir naftos produktais prekiaujančių įmonių veiklą.

Į šiuos veiksnius dėmesį atkreipia ir nagrinėjamo ūkio subjekto atstovas, pabrėždamas reguliavimo veiksnių įtaką rinkų atskirumui: „Aš manau, kad strategiškai ar nestrategiškai, kaip čia bemąstytum, iš esmės kadangi reikalavimai naftos produktų prekybai skirtingose rinkose yra skirtingi, reiškia ir rinkos yra skirtingos. <...> ...valstybių teritorijos yra skirtingos rinkos, kadangi ten yra prekiaujama vadovaujantis skirtingais reikalavimais. <...> Būtent todėl, kad reglamentavimas prekybos naftos produktais visose valstybėse yra skirtingas, mes manom, kad jos yra atskiros rinkos ir savo kainodaroj mes taip ir taikom. <...> Prekybos taisyklės. Prekybos naftos produktais valstybėse yra skirtingos, nežiūrint to, kad bendri tam tikri panašumai, ten akciziniai sandėliai, apmokestinimas akcizais jie yra bendri, bet pats prekių judėjimas, privalomas kiekio matavimas, reglamentavimas saugojimo, galimybės saugoti vienose arba kitose talpose yra visiškai skirtingi“ <...> „...galima surasti ir panašumų, ir skirtumų, bet kadangi nėra absoliutaus vienodumo, mes manom, kad rinkos yra skirtingos“ UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas (2005-06-22 paaiškinimai)[143].

Toliau aptariami įvairūs valstybinio reguliavimo aspektai, reikšmingi apibrėžiant geografinę rinką.

4.3.5.1. Kokybės reikalavimai

AB „Mažeikių nafta“ yra vienintelė naftos produktų perdirbimo įmonė Lietuvos teritorijoje. Nagrinėjamu laikotarpiu AB „Mažeikių nafta“ parduodamo benzino ir dyzelino kokybės reikalavimai atitiko Lietuvoje nustatytus teisės aktus. Kitose teritorijose esantiems naftos produktų gamintojams Lietuvoje galiojantys naftos produktų kokybės reikalavimai buvo viena iš kliūčių, neleidžiančių šių produktų importo. Ši aplinkybė aktualiausia Rytuose (Rusijos, Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose) pagaminamo benzino atžvilgiu. Kaip matyti iš toliau pateiktų įrodymų, kokybės reikalavimai iš esmės užkirto benzino importo galimybes iš Rytų, todėl šiuo aspektu jokie kiti veiksniai net nebėra reikšmingi. Toliau pateikta analizė atskleidžia ir gretimose teritorijose esančius kokybės reikalavimų skirtumus, kurie taip pat parodo skirtingų konkurencijos sąlygų egzistavimą.

Gretimose Lietuvai teritorijose buvo nustatytos skirtingos benzino, kuriuo galima buvo prekiauti skirtingais sezonais, rūšys. Nagrinėjamu laikotarpiu benzino sočiųjų garų slėgio (RVP) skirtumai pateikiami 10 lentelėje[144].

10 lentelė

2002-2004 m. benzino RVP reikalavimai

Metai	Lietuva		Latvija		Estija		Lenkija
	vasara	žiema	vasara	žiema	vasara	žiema	vasara	žiema
2002	80	90	70	90	35-80	55-100
2003	70[145]	90	70	90	35-80	55-100
2004	70	90	70	90	45-70	65-95	60	70

Dyzelinui, parduodamam Lietuvoje žiemos mėnesiais, yra nustatyti specialūs reikalavimai. Latvijoje specialių reikalavimų nėra. Estijoje ir Lenkijoje yra nustatyti kiti nacionaliniai standartai (žr. 11 lentelę)[146].

11 lentelė

2002-2004 m. reikalavimai žieminio dyzelino specifikacijai

Metai	Lietuva	Latvija	Estija	Lenkija
2002	F	-	-	F
2003	A2[147]	-	-	F
2004	A2	-	A1	F

Pastebėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu Latvijoje ir Estijoje dėl liberalios kontrolės sistemos egzistavo didelės produktų maišymo galimybės, leidžiančios importuoti ne AB „Mažeikių nafta“ pagamintus aukštos kokybės naftos produktus, o prastesnės kokybės naftos produktus iš Rusijos ir Baltarusijos ir maišyti juos su pigiais priedais, kad būtų gauti konkurencingi naftos produktai AB „Mažeikių nafta“.

Tai, kad aplinkinėse teritorijose kokybės reikalavimai parduodamiems naftos produktams skiriasi, patvirtina ir AB „Mažeikių nafta“ atstovo teiginiai: „Todėl, kad netgi kokybiniai reikalavimai parduodamiems naftos produktams skirtingose valstybėse yra skirtingi. Ta prasme..., jeigu Lietuvoj galioja kokybiniai reikalavimai pagal ENLST vieni, tai Latvijoj jie yra kitokie. Estijoj jie buvo panašūs į Lietuvos kažkuo tai, nuo sekančių metų jie skirsis. Tai ta prasme kiekviena iš valstybių priiminėja savo vidaus norminius aktus visiškai nežiūrėdama į jų suderinamumą su greta esančios valstybės. Tai rodo, kad pačių valstybių vadovybė arba vyriausybės, ar kas ten bebūtų, parlamentai, negalvoja, kad jos yra viena rinka“. UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas (2005-06-01 paaiškinimai)[148].

Buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius nagrinėjimų naftos produktų kokybės reikalavimus paaiškino taip:„...kiekviena šalis nustato pagal savo klimatines sąlygas“ (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[149].

Kokybės reikalavimų skirtingumą gretimose valstybėse pabrėžia ir daugelis kitų tyrimo metu gautų paaiškinimų, kurie pateikiami toliau šiame nutarime.

UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas į teiginį, kad „nuo gegužės pirmosios galioja visur Europos standartas kokybės“, atsakė: „Vis tiek jis yra įtvirtinamas vietiniu standartu, o vietinis standartas po šiai dienai skiriasi. <...> Visų pirma skiriasi produktų sezoniškumo reikalavimai, tai yra, dyzelinas skirtingais sezonais yra pardavinėjamas skirtingu kokybės parametru. Lietuvoje sezonai yra nustatyti vienomis datomis, Latvijoje sezoniškumas aplamai nėra nustatytas, Estijoje sezoniškumas yra nustatytas kitomis dienomis ir sezono standartas yra kitoks. Lietuvoje yra ta vadinama „arktinė antra zona“, Estijoje yra „arktinė pirma zona“, o Latvijoje aplamai nėra jokios zonos. <...> Su benzinais irgi yra tas pats. Nuo skirtingų datų pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos standartus yra įvedamas tas vadinamasis C arba B1 klasės benzinas, vasarinis žieminis benzinas. Skirtingi yra tam tikri parametrai benzinui, kurie yra nustatomi kaip sočiųjų garų slėgis. Tiksliai žinau, kad yra jie skirtingi tarp Lietuvos ir Lenkijos, netgi dešimt kilo paskalų. Skirtingas yra reglamentavimas dėl galimybės maišyti benziną arba dyzeliną skirtingose valstybėse, ta prasme tai yra leistina Latvijoje, bet tai nėra leistina Lietuvoje ir Estijoje. Skirtingi yra reikalavimai dėl biopriedų naudojimo benzinuose. Lietuvoj tai po šiai dienai nėra aiškiai reglamentuota, Latvijoje tai yra daroma jau senai, Estijoje aplamai to nenusimato ir nuo sekančių metų Estijoje įvedamas aplamai naujas benzino ir dyzelino standartas“ .<...> Yra ne vienas atvejis, kai mes tuo pačiu metu skirtingose valstybėse Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj pardavinėjom skirtingus produktus. Yra ir gaminamas skirtingas produktas skirtingom valstybėm, ypač dyzelinas sezoniškumo metu. <...> Pavyzdžiui, jei mes galim nuo ankstyvo pavasario į Latviją pradėti siųsti F klasės dyzeliną, kurio žemi temperatūriniai tie vadinamieji rodikliai, užšalimo temperatūra, stingimo temperatūra yra švelnesniam orui pritaikyti, Lietuvoje mes iki pat, iki pat kada čia dabar, vasario galo turim prekiauti arktik 2 rūšim“ (2005-06-01 paaiškinimai)[150].

„Ta geografija labai skiriasi. Aš manau, kad atskiros rinkos yra, atskirai veikiama, atskiri... atskiri įstatymai, atskiri... atskiros kalbos galų gale ir mokesčiai nevienodi. Ir netgi ir produktas kai kur nevienodas.<...> Tai yra atskirai darbuojamės, atskirai kontraktus sudarome. <...> Yra produktų, kurie iš tikrųjų yra skiriasi nuo mūsų. Pavyzdžiui, Estijoj netgi acetano skaičius skiriasi dyzeliniam arktiniam kurui, negu mūsų, pavyzdžiui, yra gaminamas. Ir yra labai sunku pritaikyti. <...>Pavyzdžiui, Lenkija visai nepripažįsta arktinio dyzelino, jiems skaito, kad jo nereikia. Visai kitos rinkos. <...> Irgi skiriasi dėl klasių būtent, nes benzinas, tai ne vien tas benzinas 95 – as. Jis turi dar ir klases: A, B, C, D, kurios yra pagal atitinkamus parametrus taip pat sertifikuojamos. Ir, pavyzdžiui, tuo pačiu periodu aš negaliu pardavinėti to pačio produkto visose trijose ar keturiose šalyse. Skiraisi būtent tie reikalavimai ir...<...> Aš turiu, aš turiu vis tiek į kitą rezervuarą pagaminti tą prekę <...> ten bus kita komponentinė sudėtis, ta prasme. Produktas bus su žemesniu slėgiu, pavyzdžiui, bent jau vienas. Mažesnis lakumo indeksas bus“ – UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ pardavimų direktorius Saulius Navickas (2005-06-03 paaiškinimų protokolas).

UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas į klausimą „Reiškia jūs nemanote, kad čia turėtų būti bendra rinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos?“, atsakė: „Mes manom, kad jos objektyviai nėra“ (2005-06-01 paaiškinimai)[151].

„Jei paimsime, ten daleiskime, antrus, trečius metus, kada dar mes nebuvome Europos Sąjungoje, ketvirtų pradžią, taip, tai vis tik kaip paimti dėl kokybinių rodiklių, Lietuvoje jie visuomet buvo lygūs Europos Sąjungos rodikliams, arba net, ne kuriais atvejais, net aukštesni, negu Europos Sąjungoje, tuo, aišku, užsiėmė buvusi Mažeikių nafta, kad tą prisiribot, importą į Lietuvą. <...> ...iki Europos Sąjungos įstojimo Latvijoj buvo galima pardavinėti ir niekas klausimo nekėlė, kad čia toks dyzelis, ar dar kitoks, ar tas pats Estijoj, tik įstojus, prieš įstojant dar ten prieš tai kažkiek laiko buvo pradėję galiot, o Lietuvoje jau seniai buvo 500, 350, kad ten benzovežis būtų ne 5 procentai, kaip, vat iš Rusijos benzino neatsiveši, o 1 procentas ir taip toliau ir taip toliau, ir siera riboja ir benzovežio rodiklis, t.y. buvo Lietuvoje seniai ribojama ir iš to susiklostė, kad Lietuvoje importuotojų praktiškai įvežančių beveik nebuvo, o ten praktiškai visas produktas, kadangi iš Rusijos buvo galima gauti pigesnio produkto ir nebuvo jokių valstybės rezervo, jokių dalykų niekada, iš ten buvo galima vežtis, dėl to ir istoriškai susiklostė, kad buvo daug importuotojų“.UAB Lukoil Baltija“ didmeninės prekybos direktorius Raimondas Dabravalskis (2005-06-08 Paaiškinimų protokolas)[152].

Buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius į klausimą „iki 2004 m. gegužės 1 d., Jūs minėjote, ir mums yra žinoma, tas muito mokestis 15 procentų, bet ar Jūs nematėte galimybės įsivežti degalus iš Latvijos ar Estijos, iš jų terminalų, pavyzdžiui iš Rygos terminalo, ar iš Talino terminalo?, atsakė: „tuo metu - 2004 m. iki gegužės latviai sėkmingai prekiavo baltarusiškais degalais...<...> ir benzinu, nes pas juos reikalavimai visai kitokie buvo, t.y. privalomieji kokybiniai reikalavimai naftos produktui, kuriuos yra išleidusios trys ministerijos Ūkio, Aplinkos ir Transporto. Latviai sėkmingai prekiavo baltarusišku, o estai - ir baltarusišku ir rusišku, karts nuo karto atsiveždavo suomiško <...> (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[153].

Tokiu būdu AB „Mažeikių nafta“ eksportuojami aukštos kokybės naftos produktai į Latviją ir Estiją galėjo konkuruoti su kitų gamintojų naftos produktais minėtose šalyse, tačiau naftos produktų srautai iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvos teritoriją patekti negalėjo dėl Lietuvoje galiojusių griežtesnių kokybės reikalavimų, dėl ko negalėjo daryti konkurencinio spaudimo AB „Mažeikių nafta“ (ši aplinkybė detaliau aptariama toliau šioje nutarimo dalyje).

Pažymėtina, kad AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) nagrinėjamu laikotarpiu tiekė benziną į Lenkiją pagal kitus techninius parametrus negu į Baltijos šalis. Lenkijoje naudojamas benzinas, skirtingai nei Baltijos šalyse, yra A sezoniškumo klasės. Benzino sezoniškumo klasė priklauso šalies geografinės padėties, nuo klimato sąlygų. Lenkijoje, kaip šalyje, esančioje į pietus nuo Baltijos šalių, naudojamas A klasės benzinas (sočiųjų garų slėgis (RVP) yra iki 60 kPa), t.y. benzinas, kuris vasaros metu ne taip greitai garuoja. Tuo tarpu visose Baltijos šalyse yra tas pats – B sočiųjų garų klasės standartas (pagal Lietuvos standartą LST-EN 228:2004, RVP nuo 70 iki 90 kPa).

Šią aplinkybę paaiškino ir AB „Mažeikių nafta“ atstovas: „Skirtingi kokybės reikalavimai. <...> Šiuo metu visur galioja europinis, bet vat Lenkijoj, pavyzdžiui, turi skirtingą sočiųjų garų slėgio kilopaskalių skaičių benzine; lenkai turi skirtingą mokestinę politiką skirtingų sieros kiekio dyzelinų, turi mažesnį akcizą dešimties ppm dyzeliui; lenkai ką dar turi, turi visokių ten chemijos preparatų, tipo chemijos atliekų perdirbimo metu gautų preparatų naudojimo ir biopriedų dyzelinui skatinimą, turi visokiausių biopriedų skatinimus ir taip toliau. Taip, tai yra skirtinga rinka.“ UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas (2005-06-01 paaiškinimai)[154].

Vertinant kokybės reikalavimus, kaip benzino ir dyzelino importo į Lietuvą kliūtį, aktualiausia aptarti Rytuose veikiančių gamintojų produkcijos ypatumus. Rytuose veikia 3 artimiausios naftos perdirbimo įmonės: Rusijoje – Kirišų naftos perdirbimo įmonė (Kirishyneftorgsintez), Baltarusijoje - Novopolocko naftos perdirbimo gamykla (Naftan) ir Mozyrio naftos perdirbimo gamykla. Šių gamintojų dyzelinas, importuojamas į Baltijos šalis ir į Lenkijos rinką, atitinka ES kokybės reikalavimus, todėl kokybės reikalavimai savaime neriboja dyzelino iš šių teritorijų importo galimybės. Vertinant dyzelino tiekimus, NVS naftos perdirbimo gamyklos galėjo pagaminti pakankamus kiekius ES kokybės dyzelino nagrinėjamu laikotarpiu, kad šį produktą būtų galima eksportuoti. Šis produktas buvo tiekiamas per Baltijos valstybes eksportui į tolimesnes Baltijos rinkas, tačiau Lietuvoje dyzelino iš Rytų valstybių praktiškai nebuvo. Tai liudija ypač maža importuoto dyzelino dalis. Minėtų Rytuose esančių gamyklų naftos produktų eksportas buvo vykdomas į Taliną ir Rygą ir per minėtų miestų jūros uostus bei Sankt Peterburgo, Venspilio ir Kaliningrado jūros uostus buvo eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas bei Vakarų Europą[155]. Dėl kliūčių dyzelino importui iš Rytų pasisakoma toliau šiame nutarime, nagrinėjant kitas importo galimybes ribojančias kliūtis.

Tuo tarpu Rytų (Kirišų, Novopolocko, Mozyrio) perdirbimo gamyklų benzinas neatitinka ES kokybinių reikalavimų (palyginimui: AB „Mažeikių nafta” naftos perdirbimo gilumas siekė 80,3 proc., tuo tarpu Mozyrio naftos perdirbimo gilumas – 65 proc. Kirišų, Novopolocko – 60 proc.). Tai patvirtina AB „Mažeikių nafta“ atstovo ir benzinu bei dyzelinu prekiaujančių atstovų duoti paaiškinimai:

UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas į klausimą „...o gali būti pakeistas benzinu iš rytų?“, atsakė: „Iš rytų – ne. <...> Todėl, kad tokios kokybės benzino kol kas rytai negamina.“, į klausimą „O „rytus“ jūs įvardijat kaip Rusiją ir Baltarusiją?, atsakė: „Kol kas – taip. <...> Ir Ukraina, jo“ (2005-06-01 Paaiškinimų protokolas)[156].

Į analogišką klausimą, UAB „Lukoil Baltija“ didmeninės prekybos direktorius Raimondas Dabravalskis atsakė: „Bet ten (Baltarusijoje – tyrėjų pastaba) yra problemos su kokybe.Tai yra problemos su kokybe. Jie jau padaro benzolakį vieno procento. Tai yra ko gero pagrindinis benzino... Padaro sočiųjų garų slėgį. Bet yra dar vienas parametras vadinamas, kaip jį, arena vadinasi. Buvo iki naujų metų šių 35 proc., dabar 30 ne daugiau. Su šituo parametru yra problemos <...>“Jeigu tai būtų stabilūs kokybiniai reikalavimai“(2005-06-08 Paaiškinimų protokolas)[157].

AB „Mažeikių nafta“ nuomone, „paprastai NVS naftos perdirbimo gamyklos neturėjo pajėgumų gaminti ES kokybės benziną 2002-2004 m. laikotarpiu. Eksportuojami benzino kiekiai buvo nukreipti į kitas rinkas arba buvo naudojami kaip benzino maišymo žaliavos. Todėl benzino tiekimo šaltiniai, su kuriais galėjo konkuruoti „Mažeikių nafta“ produktai analizuojamu laikotarpiu, buvo Europos naftos perdirbimo gamyklos“[158]. AB „Mažeikių nafta“ atliktoje analizėje „Dabartinės situacijos analizė (MN 2002-2003 metais)“ taip pat nurodoma: „benzino rinka išliks apsaugota nuo importo tik ES kokybės standartais, kurių iki 2005 m. Rusijos gamintojai neturėtų pasiekti“[159].

Benzino ir dyzelino kokybės atžvilgiu Suomijos „Neste Porvoo“ naftos perdirbimo gamykla ir Švedijos „Scanraff“ naftos perdirbimo gamykla būtų tinkamiausi tiekimo šaltiniai (kokybės reikalavimai nesudaro esminių kliūčių ir kitų Šiaurės Europos gamintojų produkcijos importui į Lietuvą), tačiau importas iš šių Šiaurės Europos valstybių yra apsunkintas ir dėl didelių transportavimo ir logistinių sąnaudų, tiekiant minėtus naftos produktus į Lietuvą, taip pat terminalų ir saugojimo rezervuarų trūkumo ir kitų šiame nutarime išnagrinėtų aplinkybių.

4.3.5.2. Valstybės rezervas

ES galioja kiekybiniai reikalavimai valstybėms narėms turėti sukauptas minimalias naftos produktų atsargas, kurių turėtų užtekti, esant naftos produktų trūkumui krizės metu. Bendrasis reikalavimas numato, kad valstybės narės turi sukaupti naftos produktų tiek, kad tų atsargų užtektų 90 dienų naftos produktų vartojimo laikotarpiui, skaičiuojant vidutinio dienos suvartojimo kiekio ankstesniais metais pagrindu[160].

Naujosioms valstybės narėms: Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai buvo taikomi pereinamieji atsargų rezervo kaupimo laikotarpiai (žr. 12 lentelę)[161].

12 lentelė

2004-2005 m. atsargų rezervo reikalavimai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, dienomis

Šalis/Metai	2004-05-01	2004-12-31
Lietuva	49	56
Latvija	23	30
Estija	10	20
Lenkija	58	65

Tokiu būdu reikalavimų dėl atsargų saugojimo skirtumai Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos rinkose lemia su naftos produktų rinkodara susijusių kaštų skirtumus minėtų valstybių rinkose.

Neskaitant skirtingose rinkose egzistuojančių absoliučių atsargų saugojimo reikalavimų skirtumų, kurie turi įtakos gamintojo/importuotojo patiriamiems kaštams, egzistuoja ir kitas skirtumas: kas turi mokėti kaštus. Tarp Lietuvos, iš vienos pusės ir Latvijos bei Estijos, iš kitos pusės, egzistuoja neatitikimas dėl to, kam tenka mokėti minėtus kaštus. Lietuvoje didmenininkas nepatiria jokių su atsargų saugojimu susijusių kaštų, jeigu produktus perka iš AB „Mažeikių nafta“, nes minėta bendrovė, kaip gamintojas, privalėtų turėti sukauptų atsargų, todėl ir patirtų tokius kaštus. Latvijoje ir Estijoje didmenininkas patirtų su atsargų saugojimu susijusių kaštų nepriklausomai nuo to, ar jis perka degalus iš AB „Mažeikių nafta“ (nepriklausomai nuo pristatymo sąlygų), ar iš alternatyvaus importo šaltinio.

Ši rinkų asimetrija, kylanti dėl to, kas patiria atsargų kaupimo sąnaudas, sąlygoja nevienodą importo galimybę Lietuvos rinkai, lyginant su Latvijos bei Estijos rinkomis.

Lenkijoje, kur yra vietiniai naftos produktų gamintojai, stimulas apsirūpinti importuojamais, o ne vietiniais naftos produktais yra panašus kaip ir Lietuvoje, bet susijęs su didesniais atsargų kaupimo įpareigojimais, taigi, ir su didesniais kaštais.

Į valstybės rezervo reikalavimus bei su tuo susijusias papildomas išlaidas dėmesį atkreipė ir Lietuvoje veikiantys pirkėjai: „todėl, kad yra konkurencinės sąlygos kitokios, nes visada latviai ir estai atsiveždavo iš Rytų pigiai, o pas lietuvius buvo 15 procentų muito mokestis plius Lietuvai, Latvijai ir Estijai, įstojus į Europos Sąjungą, atsirado privalomo rezervo įsipareigojimai, jie nevienodi, jei Lietuvoje yra pereinamasis laikotarpis iki 2007 m., Estijoje ir Latvijoje irgi pereinamasis laikotarpis, bet prievolė saugoti tą rezervą Lietuvos subjektui, kuris importavo, atsiranda jau sekančio mėnesio penkioliktą dieną ir tai būdavo 6 ar 8 procentai, 8 procentai nuo įvežto. Latvijoje visai kitaip, o ką reiškia 8 procentai, jei jūs įvežate 100 tonų, tai 8 tonas Jūs turite padėti, o ką reiškia padėti, tai reiškia įšaldyti lėšas, apart įšaldytų lėšų jūs turite mokėti už sandėliavimą ir natūralius nugaravimo nuostolius, nes tai yra lakūs produktai, jie garuoja, jeigu tai yra dyzelinas, tai turite dar sumokėti už pakeitimą, nes yra tarpinis, vasarinis ir žieminis“ - buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[162].

UAB „Lukoil Baltija“ nuomone, „apskritai degalų importuotojams nustatyti privalomai kaupiamų atsargų kiekiai ženkliai padidina importo kaštus, kadangi reikalingos papildomos investicijos valstybės atsargų degalų kiekiui įsigyti, o taip pat ir išlaidos šių atsargų saugojimui naftos produktų terminaluose. Taigi išlaidos atsargų saugojimui jau pačios savaime atgraso rinkos žaidėjus nuo bendradarbiavimo su užsienio tiekėjais. O toks neproporcingas galimybių atsargas saugoti kitose valstybėse narėse ribojimas ir faktinis jų eliminavimas viešojo administravimo subjektų sprendimais apskritai panaikina alternatyvių kuro tiekimo šaltinių svarstymo galimybes“ (UAB „Lukoil Baltija“ 2010-04-16 rašte Nr.02/1973)[163].

Taigi, nustatyti valstybės rezervo reikalavimai yra susiję su papildomomis išlaidomis ir būtinybe turėti papildomas saugojimo talpyklas. Šis reikalavimas galioja importuotiems naftos produktams ir reiškia papildomus apsunkinimus Lietuvos pirkėjams, norintiems įsigyti šių produktų iš kitų teritorijų. Perkant naftos produktus iš AB „Mažeikių nafta“ tokių papildomų išlaidų ir sunkumų nekyla, todėl šis ūkio subjektas turi pranašumą prieš kitose teritorijose esančių gamintojų produkciją.

4.3.5.3. Muito mokesčiai

Kaip viena iš valstybinio reguliavimo priemonių, izoliuojančių Lietuvos teritoriją nuo kitų potencialių paklausos pakeičiamumo šaltinių, vertintini muito mokesčiai. Ši priemonė visų pirma buvo aktuali importo galimybių iš Rytų (Rusijos ir Baltarusijos) atžvilgiu. Gamintojai iš Rytų (Rusijos, Baltarusijos) tiriamu laikotarpiu turėjo kliūtis, didinant savo pardavimus Lietuvoje, dėl valstybinio reguliavimo priemonių: nuo 1999-05-24 iki 2004-05-01 importuojamiems naftos produktams buvo nustatytas 15 proc. autonominis ir konvencinis muito mokestis. Tai ribojo degalų importą ir neleido pirkėjams ženkliai padidinti importuojamų naftos produktų pirkimo už Lietuvos ribų. Nuo 2001 m. iki 2004-05-01 Lenkijos degalų (išskyrus A-98 benziną) gamintojams taip pat galiojo 15 proc. autonominis ir konvencinis muito mokestis. Tai taip pat ribojo degalų importą į Lietuvą.

Pažymėtina, kad 2002-2004 m. Latvijoje ir Estijoje importuojamiems naftos produktams muito mokesčio nebuvo, todėl Baltarusijoje ar Rusijoje pagaminti degalai galėjo laisvai, be jokių apribojimų būti parduoti į Latviją ir Estiją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A⁴-562-03, 2003-07-11 nutartis) pripažino, kad Lietuvos rinka yra atskirta nuo Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos bei kitų Vakarų Europos šalių ir kaip vieną iš tokios atskirties priežasčių vertino importo muitų taikymą.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą minėtiems užsienio gamintojams buvo panaikintas iki įstojimo į ES Lietuvoje galiojęs 15 proc.importo muitas naftos produktams. Tačiau išorinėms ES sienoms galioja maksimalūs importo muitų tarifai: 4,7 proc.benzinams ir 3,5 proc.dyzelinui (pastarasis nuo 2004-05-01 iki tiriamo laikotarpio pabaigos buvo suspenduotas). Latvijai ir Estijai įstojus į Europos Sąjungą, taip pat įsigaliojo minėti importo muitai. Importo muitų tarp ES valstybių nėra.

Taigi, skirtinga muito mokesčių taikymo politika Lietuvoje ir greta esančiose valstybėse (Latvijoje ir Estijoje) dar kartą parodo šiose teritorijose tiriamu laikotarpiu egzistavusį konkurencijos sąlygų skirtingumą bei reiškia, kad minėta muito mokesčių taikymo politika visiškai nesudarė galimybių Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ parduodamus degalus pakeisti importuojamais degalais iš Rytų gamintojų.

Šią aplinkybę akcentuoja ir pirkėjų atstovai: „todėl, kad yra konkurencinės sąlygos kitokios, nes visada latviai ir estai atsiveždavo iš Rytų pigiai, o pas lietuvius buvo 15 procentų muito mokestis <...>“ – teigė buvęs UAB „Neste Lietuva“ didmeninės prekybos ir teikimo vadovas Aleksandras Paškevičius (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas)[164].

„Skirtingos rinkos, žinot kodėl. Aš jums apibrėšiu šitą dalyką. Dėl to, kad Lietuva turėjo savo importo muito mokesčius ir tai buvo visiškai specifinė rinka, todėl, kad buvo žymiai sudėtingiau ir brangiau turbūt atvežt į Lietuvą produktą. Bet Latvijoj ir Estijoj buvo absoliučiai laisva rinka, nekontroliuojama ir geriausias to pavyzdys yra ypatingai mūsų maža dalis pardavimų dyzelino. Ir kitos problemos, kurias mes išryškinom, ir kurių niekaip negalėjom įveikt yra… Jų valstybiniai organai, tai įvairūs pažeidimai sakykim valstybinių politikų, ką ne kartą yra paminėję jų žmonės, jų vadovai, t.y. kontrabandos, išėmimų produktų iš vamzdžių, maišymų, dažų išėmimų ir taip toliau. Tai kiekviena rinka turėjo savo specifiką. <...> tai aš paaiškinau, kad tai buvo absoliučiai skirtingos rinkos. <...> Tai yra Estijos rinka, tai yra Latvijos rinka, tai yra Lietuvos rinka, tai yra Lenkijos rinka“– teigė buvęs MNPN generalinis direktorius Šarūnas Kliokys (2005-06-02 paaiškinimai)[165].

Nors nagrinėjant dyzelino importo galimybes nuo 2004-05-01 jos vertintinos kaip skirtingos, lyginant su ankstesne tiriamo laikotarpio dalimi, dėl muito mokesčio panaikinimo, vis dėlto, muito mokesčio panaikinimas savaime nereiškia platesnės dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkos nuo 2004-05-01. Po įstojimo į Europos Sąjungą svarbiais veiksniais apibrėžiant geografinę rinką išlieka ankščiau nagrinėtas terminalų trūkumas,[166] taip pat AB „Mažeikių nafta“ elgesys, susijęs su ilgalaikiais įsipareigojimais pirkti nustatytą kiekį naftos produktų.Be to, nagrinėjamu laikotarpiu Rusijos (Kirišų ir kitų), Baltarusijos (Novopolocko, Mozyrio) naftos perdirbimo įmonės privalėjo mokėti nustatytą eksporto mokestį. Minėto mokesčio Lietuvos teritorijoje esančiai AB „Mažeikių nafta” nebuvo, o tai taip pat turėjo įtakos minėtų įmonių degalų kainų formavimo politikai. Taip pat įtakos geografinės rinkos apibrėžimui po muito panaikinimo turėjo ir kiti toliau aptariami veiksniai (tokie, kaip Rytų valstybėse taikoma pirkimų tvarka).

Nagrinėjamu laikotarpiu Baltarusijos (Novopolocko, Mozyrio) naftos perdirbimo įmonės nepasirašinėjo ilgalaikių (metinių ar ilgesnio laikotarpio) sutarčių su pirkėjais. Minėtos įmonės pardavinėjo būsimą mėnesį planuojamus pagaminti degalus aukciono būdu iš anksto nustatytą dieną. Tokia minėtų naftos produktų pardavimo politika negalėjo pirkėjams užtikrinti pastovių degalų tiekimo srautų ir nedidelius kainos svyravimus, atsižvelgiant į žalios naftos gavybos kainos pokyčius. Pirkėjai, neturėdami pastovių sutarčių su minėtomis įmonėmis, kiekvieną mėnesį turėtų rizikuoti prarasti degalų tiekėją, todėl minėtos Baltarusijos įmonės negalėjo būti pagrindiniu degalų tiekimo šaltiniu, o tik epizodiniu arba tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (AB „Mažeikių nafta“ įvykus avarijai ir pan.) pirkėjas būtų priverstas ieškoti kitų tiekimo šaltinių, o nepirkti iš AB „Mažeikių nafta“.

„Jie (Baltarusijos gamyklos - tyrėjų pastaba) viską pardavinėja tenderis vadinamas. Nu mes vadinsim čia kaip konkursas. Pirk pigiau. Ten jie, kas daugiau duos. Tenderis yra parduodamas, pavyzdžiui, dvidešimt penktą gegužės rengia tenderį visam birželio mėnesiui. Tau gali [neaiškus žodis] tik pačiam birželio gale. Kas daugiau duos. Tada perka, jau perka. Tendery dalyvauja. Žiūri maždaug pagal rinkos kainas, pagal balus.<...> Bet jeigu PLATTS’as tau paims ir nukris, o tu nusipirksi 10 000 tonų. Tada pasirodys, kad tu pirkdamas neatspėjai, tu pralošei žvėriškus pinigus. Ar tau geriau iš Mažeikių naftos pirkt pagal formulę. Jeigu jie pardavinėtų pagal formulę, viskas būtų gražu. <...> Tendery, kas duos daugiau. Ir mėnesiu į priekį. Ir tu pinigus sumoki iš karto prieš tai gamykloj. Ir paskui mėnesį tau krauna“ UAB „Lukoil Baltija“ didmeninės prekybos direktorius Raimondas Dabravalskis (2005-06-08 Paaiškinimų protokolas)[167].

Pirkimo iš Rytų valstybių sunkumus iliustruoja ir tokie paaiškinimai: „na, sakysim, Rusija tai galbūt toli, ir transportas ir visa, kas išeina, jeigu paimsim Baltarusijos rinką, tai Baltarusijoj, sakysim, 5-as benzinas kainuoja atmetus jų mokesčius, palikus be baltarusiškų mokesčių, turiu omeny, palikus švarų, turbūt bus, aš bijau pasakyt, gal 320 kokių dolerių, taip? Kada čia yra jisai pas mus yra be, palikus švarų, kada jie sumoka 40 ar ten kiek, ar 60 dolerių eksporto mokestį, tai yra kaina gaunasi 380, ta savikaina, ne kaina, bet jų, tai yra kainos paritetas, ką parduos ir gaus baltarusis rinkoj ar išveš į eksportą, tai būtų 380. Lietuvoj šiai dienai kaina pagal Platts‘ą, jeigu imsi Platts‘as 0, tai ten 520 tur būt, ar ten kiek yra, tai kainų skirtumas, Jūs pastebit, yra didelis. Viskas. Bet tai, tą skiria mokesčiai tai tikrai yra, vat, jei žiūrėt kainų lygį, tai yra bet kurioj stoty yra žymiai pigiau, negu pirkt Mažeikiuose. Bet ten yra problemos su kokybe. <...>. Matot, o Baltarusijoj reikia turėt vėl gi, čia yra dar vienas niuansas, apsimoka, taip, tada žiūriu, bet Baltarusijoj yra gamyklos kaip, yra gamyklos, jie viską pardavinėja kaip tenderis“UAB „Lukoil Baltija“ didmeninės prekybos direktorius Raimondas Dabravalskis (2005-06-08 Paaiškinimų protokolas)[168].

4.3.6. AB „Mažeikių nafta” elgesys

2004 m. AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) pasirašė Bendrus susitarimus dėl benzino ir dyzelino pirkimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos MNPN ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos Statoil įmonių (2004-02-13), tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos MNPN ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos Lukoil įmonių (2004-01-15), taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos MNPN ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos Neste įmonių (2004-03-01), kuriose buvo nustatytas bendras pardavimo-pirkimo benzinų ir dyzelino kiekis minėtoms šalims. Tačiau AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) su kiekvienos šalies minėtomis įmonėmis papildomai pasirašė sutartis, kuriose nurodė konkrečius kiekius ir kainą (konkrečias kainos apskaičiavimo formules). Sutartyse tarp AB „Mažeikių nafta” ir UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Neste Lietuva“ buvo nustatyti pardavimo/pirkimo benzino ir dyzelino kiekiai, kurie sudarė beveik metinius minėtų bendrovių poreikius ir minėtų degalų nenupirkimas buvo susietas su baudų mokėjimu, todėl panaikinus muito mokesčius (nuo 2004-05-01), bendrovės negalėjo pirkti degalų iš kitų alternatyvių gamintojų bent jau iki metų pabaigos, nes privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus su AB „Mažeikių nafta” ir tokiu būdu AB „Mažeikių nafta” „pririšo“ minėtas bendroves prie savęs.

AB „Mažeikių nafta” (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) neįtraukė į minėtas sutartis Lenkijoje ir kitose šalyse veikiančių analogiškų įmonių.

„Pagal mūsų kainodarą, reiškiasi, mes manom, kad Baltijos valstybių rinkos yra atskiros rinkos ir mūsų kainodara Lietuvoje nėra identiška kainodarai Latvijoje ir Estijoje. Tuo labiau, jinai yra visiškai skirtinga nuo kainodaros Lenkijoje. <...> Ji priklauso nuo rinkos specifikos. Būtent todėl mes ir skirstome Baltijos valstybes į skirtingas rinkas, kadangi manome, jog kiekvienoje iš jų yra rinka su savais veikimo niuansais. Ir konkurencinė situacija yra kiekvienoj iš rinkų skirtinga, ir žaidėjai kiekvienoj iš rinkų yra skirtingi, ir reglamentavimas kiekvienoj iš rinkų yra skirtingas. <...> Lietuvos rinka, Latvijos rinka, Estijos rinka, Lenkijos rinka, Ukrainos rinka, visos jos yra skirtingos. <...> Būtent todėl, kad reglamentavimas prekybos naftos produktais visose valstybėse yra skirtingas, mes manom, kad jos yra atskiros rinkos ir savo kainodaroj mes taip ir taikom“UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas (2005-06-01 paaiškinimai)[169].

Kaip buvo minėta, AB „Mažeikių nafta“ yra vienintelė naftos produktų gamintoja Baltijos šalyse. Gretimos naftos perdirbimo gamyklos nėra įtraukiamos į atitinkamas benzino ar dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkas kaip savarankiški dalyviai dėl aukščiau išvardintų kliūčių (terminalų ir naftos produktų saugojimo rezervuarų neturėjimo, transportavimo kaštų, kokybės reikalavimų ir kitų).

Terminalus ir naftos produktų saugojimo rezervuarus Lietuvoje turi Lukoil, Statoil ir Neste. Šie ūkio subjektai nėra naftos produktų gamintojai, jie yra didmeniniai AB „Mažeikių nafta” produkcijos pirkėjai bei kitų gamintojų produkcijos importuotojai. Paminėtų didžiųjų didmeninių pirkėjų valdomi terminalai ir produktų saugojimo rezervuarai yra būtina sąlyga kitų gamintojų pagamintos produkcijos patekimui į atitinkamas rinkas, tačiau šių ūkio subjektų pačių negalima laikyti AB „Mažeikių nafta” konkurentais pačiame kraštiniame priešsroviniame lygmenyje, nes jie nėra produkcijos gamintojai.

AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų skirtingi pardavimai Baltijos šalyse, skirtingi logistikos kaštai, skirtingas valstybinis reguliavimas ir kitos išnagrinėtos aplinkybės rodo, kad Lietuvos teritorija gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, benzino pardavimų iš gamyklos rinkos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkos geografinė rinka apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos teritorija.

Apibendrinant, nagrinėjamu atveju atitinkamos rinkos yra nustatomos kaip benzino pardavimų iš gamyklos rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4.3.7. Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių konkurencijos institucijų praktika

Savo atsiliepime apie atliktą tyrimą AB „Mažeikių nafta“ atstovai akcentavo, kad apibrėžiant geografinę rinką būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos institucijų, taip pat kai kurių nacionalinių institucijų, įskaitant ir pačią Konkurencijos tarybą, sprendimus, o to pirminiame tyrime nebuvo padaryta. Su šiuo aspektu susiję argumentai pateikiami toliau šiame nutarime.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos institucijų praktikoje piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejis naftos produktų pardavimo sektoriuje nebuvo nagrinėtas, visi esami šio sektoriaus analizės pavyzdžiai yra pateikiami koncentracijų nagrinėjimo bylose. Jau vien ši aplinkybė parodo, kad tiesioginių pavyzdžių, kuriais būtų galima remtis kaip analogiško pažeidimo analize, nėra. Be to, net ir koncentracijų nagrinėjimo atvejais pripažįstama, kad pardavimų iš gamyklos rinka gali būti nacionalinė. Pavyzdžiui, Normeston/Mol/Met JV byloje[170] Europos Komisija nurodė, kad Vengrijos atžvilgiu negali būti atmesta galimybė, kad pardavimų iš gamyklos rinka yra nacionalinė arba apimanti Vengrijos, Slovakijos ir rytinės Austrijos regioną[171]. Taigi, galutinė išvada turi būti daroma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, į konkrečioje valstybėje susiklosčiusią situaciją. Toks detalus vertinimas ir buvo atliktas šiame tyrime.

Be to, reikėtų paminėti, kad Konkurencijos tarybos praktikoje AB „Mažeikių nafta“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejis nagrinėjamas jau ne pirmą kartą, o į šią praktiką yra atsižvelgiama. 2003-07-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A⁴-562-03, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino Konkurencijos tarybos pateiktą geografinės rinkos, apimančios Lietuvos Respublikos teritoriją, apibrėžimą, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes kaip importo muitai, transportavimo kaštai ir t.t. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Latvijos konkurencijos institucijos 2006-05-24 priimtą sprendimą „Dėl galimų Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio pažeidimų SIA „Mažeikių nafta“ Tirdzniecibas nams“ veikloje, kur geografinė rinka taipogi buvo apibrėžta kaip nacionalinė, t.y. Latvijos teritorija.

Analizuojant prekės rinką minėtame Suomijos aukščiausiojo administracinio teismo sprendime buvo patvirtinta, kad Suomijos konkurencijos tarybos apibrėžta geografinė rinka yra Suomijos nacionalinė rinka, atsižvelgiant į analogiškus („AB „Neste“ rinkos dalis Suomijoje ir toliau išliko nemaža, importui daugiausia sudarant 15 proc.“ ir kt.) arba labai panašius veiksnius (valstybinio reguliavimo: „privalomojo rezervinio sandėliavimo sukeliamas papildomas išlaidas“ ir kt.) kaip šiame tyrime. Minėtas teismas atmetė AB „Neste“ reikalavimus kaip aktualias (geografines – tyrėjų pastaba) rinkas nagrinėti Baltijos arba Šiaurės Europos regioną. „Dėl prekybinių srautų nesimetriškumo byloje nėra nurodyta, kad degalų importas iš Baltijos regiono iki šiol būtų iš esmės paveikęs Suomijos konkurencijos sąlygas“[172].

5. Dėl dominuojančios padėties

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.52 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo[173], vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.

Remiantis Komisijos komunikatu „Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“[174] (toliau – Komisijos komunikatas), Bendrijos teisėje dominavimas apibrėžtas kaip įmonės ekonominio pajėgumo pozicija, suteikianti jai galimybę neleisti veiksmingos konkurencijos atitinkamoje rinkoje, suteikdama galią veikti pastebimai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų.[175] Ši nepriklausomumo sąvoka susijusi su atitinkamos įmonės patiriamo konkurencinio spaudimo stiprumu. Dominavimas reiškia, kad šis konkurencinis spaudimas nėra pakankamai veiksmingas, taigi, atitinkama įmonė tam tikrą laiką turi nemažą įtaką rinkoje. Tai reiškia, kad įmonės sprendimai yra iš esmės nepriklausomi nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų veiksmų. Nuspręsti, kad veiksmingo konkurencinio spaudimo nėra, Komisija gali net tada, kai esama šiek tiek faktinės ar galimos konkurencijos.[176]

Ūkio subjekto užimama rinkos dalis yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą apie ūkio subjekto gebėjimą daryti vienpusę lemiamą įtaką. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 proc.

AB „Mažeikių nafta” teigimu (2004-11-02 raštas Nr. 21210009/20571)[177], 2002-2003 m. bendrovė Lietuvoje galėjo užimti virš 95 proc.benzino ir daugiau kaip 90 proc.dyzelino rinkos, o atitinkamai per 2004 m. pirmą pusmetį (iki liepos 1 d.) daugiau kaip 95 proc.benzino rinkos ir beveik 90 proc.dyzelino rinkos.

Pagal AB „Mažeikių nafta“ ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus duomenis buvo apskaičiuotos AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalys benzino pardavimų iš gamyklos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkose per 2002-2004 metus. Nustatyta, kad2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvojebuvo apie 99 proc. (žr. 13 lentelę).

13 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (MNPN) rinkos dalis benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvoje, proc.

Pavadinimas	2002 m.	2003 m.	2004 m.
AB „Mažeikių nafta”	99,8	99,6	99,0
Importas	0,2	0,4	1,0

Tokiu būdu, Lietuvos rinkoje AB „Mažeikių nafta” gaminamas benzinas iš esmės yra vienintelis, kurį perka pirkėjai ir kurį naudoja Lietuvos vartotojai.

AB „Mažeikių nafta” 2002 m. dyzelino pardavimų rinkoje Lietuvoje užėmė 94,6 proc., 2003 m. – 97,1 proc., 2004 m. – 85,4 proc., importas – atitinkamai 5,4 proc., 2,9 proc. ir 14,6 proc.(žr. 14 lentelę).

14 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (MNPN) rinkos dalis dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvoje, proc.

Pavadinimas	2002 m.	2003 m.	2004 m.
AB „Mažeikių nafta”	94,6	97,1	85,4
Importas	5,4	2,9	14,6

2002-2003 m. benzino importo dalis benzino pardavimųiš gamyklosrinkoje Lietuvoje nesiekė pusės procento, 2004 m. – apie 1 proc.(žr. 14 lentelę). Taigi, 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ benzino pardavimų rinkoje Lietuvoje praktiškai tiesiogiai nesusidūrė su kitų gamintojų konkurencija, nes kiti naftos produktų gamintojai beveik neeksportuoja savo produkcijos į Lietuvą.

2002 m. dyzelino importas sudarė tik apie 5 proc., 2003 m. apie 3 proc. ir 2004 m. – apie 15 proc. (žr. 15 lentelę), todėl galima konstatuoti, kad importas neturėjo didelės įtakos dyzelino rinkoje Lietuvoje.

Tokiu būdu, 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” užėmė dominuojančią (beveik monopolinę) padėtį minėtose rinkose Lietuvoje, tuo darydama vienpusę lemiamą įtaką jose.Pastebėtina, kad šiuo atveju matyti ne tik didelės rinkų dalys, bet taip pat ir jų stabilumas per ilgą laikotarpį.

Dominuojanti nagrinėjamo ūkio subjekto padėtis atitinkamose rinkose sietina ir su tuo, kad AB „Mažeikių nafta” turi didelių nepanaudojamų gamybinių pajėgumų (žr. žemiau), didelį vertikaliosios integracijos laipsnį per prekybos namus, kurie organizuoja benzino ir dyzelino platinimo sistemą, didelius finansinius išteklius ir galimybes paskirstyti riziką, taip pat yra gerai žinomas bendrovės vardas ir pirkėjų pripratimas prie jo, pirkėjai perka labai didelius aukštos kokybės benzino kiekius iš AB „Mažeikių nafta”. Be to, pirkėjui, perkančiam benziną, techniniu-organizaciniu požiūriu patogu (geležinkelio paslaugų tuo pačiu maršrutu užsakymas, pervežimo dokumentų forminimas ir kt.) kartu iš to paties pardavėjo – AB „Mažeikių nafta” – pirkti dyzeliną.

Siekdama glaudžiau bendradarbiauti su pirkėjais ir priartinti parduodamą produkciją prie jos vartotojų, AB „Mažeikių nafta” padidino naftos produktų terminalų, kuriuose parduodami įmonėje pagaminti naftos produktai, skaičių: 2002 m. Lietuvoje klientai buvo aptarnaujami Juodeikių terminale, o 2004 m. Lietuvoje klientai buvo aptarnaujami Juodeikių, Jonavos, Klaipėdos ir Kauno (tik atkrovai dyzelino) terminaluose. Tokiu būdu, 2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” pasikeitimai, įvykę marketingo sistemoje, leido išlaikyti minėtos bendrovės galią minėtų naftos produktų rinkose.

2002-2004 m., apibūdinant AB „Mažeikių nafta” rinkos galią ir galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje, pažymėtina, kad tam įtakos turėjo anksčiau minėtos valstybinio reguliavimo priemonės, transportavimo išlaidos, kliūtys ir kaštai įeiti į Lietuvos benzino pardavimų iš gamyklos ir į dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkas.

AB „Mažeikių nafta” pagrindinių įrengimų galingumo panaudojimas buvo toks: atmosferinė rektifikacija – 2002 m. (duomenys neskelbtini), 2003 m. (duomenys neskelbtini), katalizinis riformingas atitinkamai (duomenys neskelbtini), dyzelino hidrovalymas atitinkamai (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu AB „Mažeikių nafta” gamybiniai pajėgumai buvo panaudojami nevisiškai, tačiau atsiradus palankioms sąlygoms ir išaugus paklausai Lietuvoje jie gali būti panaudojami gamybai padidinti ir rinkos galiai stiprinti.

Atsižvelgiant į AB „Mažeikių nafta” pastovias ir labai dideles rinkos dalis (žr. 13 ir 14 lenteles), mažas importo dalis iš kitų gamintojų, taip pat į neišnaudojamą gamybinį potencialą ir kitus veiksnius, nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta” iš esmės nesusiduria su konkurencija ir gali daryti vienpusę lemiamą įtaką benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvoje, taigi užima dominuojančią padėtį benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje minėtoje šalyje.

UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai rinkodaros vadybininkas Sigitas Zakalskis patvirtino, kad 2003-2004 m.AB „Mažeikių nafta” užėmė labai dideles benzino rinkos dalis Lietuvoje: „trečiais, ketvirtais... 99 procentai iš oficialių duomenų“[178], taip pat patvirtino, kad 2003m.AB „Mažeikių nafta” užėmė labai dideles dyzelino rinkos dalis Lietuvoje: „Lietuva apie 94“ (2005-06-07 Paaiškinimų protokolas[179]).

Pažymėtina, kad tyrimo metu (2004-2005m.) AB „Mažeikių nafta“ pateikė kitą rinkos dalių vertinimą, kuris iš esmės sutapo su Konkurencijos tarybos nustatytomis rinkos dalimis.[180]

AB „Mažeikių nafta“ kvestionuojamą rinkos dalių reikšmę dominuojančios padėties konstatavimui yra ne kartą patvirtinę ir Europos Bendrijos teismai. Pavyzdžiui, Hoffman-La Roche&Co byloje Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad „labai didelė rinkos dalis iš esmės yra svarus dominuojančios padėties egzistavimo įrodymas“[181]. Teismas, įvertinęs rinkos dalis per 3 metus atskirų prekės rinkų atžvilgiu, konstatavo, kad:

- rinkos dalis, sudaranti 75-87 proc., yra pakankamai didelė, kad ji savaime yra dominuojančios padėties buvimo įrodymas[182];

- rinkos dalis, sudaranti 84-90 proc., yra tokia didelė, kad ji įrodo dominuojančios padėties egzistavimą[183];

- rinkos dalis, sudaranti 93-100 proc., faktiškai reiškia, kad bendrovė turi monopolį atitinkamoje rinkoje[184].

Atsižvelgus į išdėstytą, galima daryti išvadą, kad AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį benzino ir dyzelino rinkose Lietuvoje.

Be to, pagal AB „Mažeikių nafta” pateiktą bendrovės 2004 m. pelno (nuostolio) ataskaitą[185] matyti, kad bendrovė jau kelis metus iš eilės veikė pelningai, t.y. gavo ne tik bendrojo, bet ir grynojo pelno (2003 m. daugiau kaip 220 mln. Lt, o 2004 m. net daugiau negu 720 mln. Lt.). Tokie finansiniai rodikliai taip pat laikytini vienu iš dominuojančios padėties įrodymų. Kaip nurodyta Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo 26 punkte, ūkio subjekto gera finansinė būklė gali būti, esant kitiems įrodymams, šaltinis įrodymų, patvirtinančių, kad jis gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje. Tokią išvadą galima padaryti, esant faktams, pavyzdžiui, kad jis nuolat nustatydavo kainas, žymiai viršijančias kaštus bei nuolat gaudavo didelį pelną, palyginus su tuo, kuris būtų gautas konkurencinėje rinkoje su panašia rizika ar diegiamų naujovių lygiu. Toks elgesys gali būti pagrindas manyti, kad ūkio subjektas gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje, ypač kai didelis pelnas nepritraukia naujų rinkos dalyvių arba neskatina diegti naujovių. Taigi, nurodyti MN finansiniai rodikliai, kartu su visais kitais aukščiau išdėstytais įrodymais, tik dar labiau patvirtina išvadą dėl vienpusės lemiamos įtakos turėjimo, t.y. dominuojančios padėties atitinkamose rinkose užėmimo.

6. Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi

AB „Mažeikių nafta“ komercinė politika, kuri vertintina kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, buvo kelių krypčių:

1. ekonomiškai nepagrįstos, diskriminacinės kainodaros taikymas;

2. metinių lojalumo, nekonkuravimo sutarčių sudarymas;

3. importo ribojimas, paralelinio importo ribojimas;

4. savo pirkėjų klientų, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes (dyzeliną „Ventus“), ribojimas.

6.1. Dėl ekonomiškai nepagrįstos ir diskriminacinės kainodaros

2002-2004 m. MNPN pagrindiniai uždaviniai buvo nukreipti į tokių sąlygų sudarymą, kuriose visi didmenininkai būtų įvairiais būdais įpareigoti pirkti kuo didesnius kiekius tik iš MNPN ir nevykdytų jokių veiksmų, susijusių su galimu degalų importavimu į Lietuvą. MNPN strategijos tikslas buvo užimti ir išlaikyti kuo didesnę Lietuvos rinkos dalį ir ji įgyvendino šią strategiją agresyviai, darydama tiesioginę įtaką bendrovių veiklai Lietuvos rinkoje.

AB „Mažeikių nafta“ 2002-2003 m., nustatydama benzinų ir dyzelinų kainas „netaikė nuolaidų ir lengvatų, tačiau vadovaudamasi įprasta komercine praktika, naftos produktų kainas formuodavo (nustatydavo) atsižvelgdama į perkamų naftos produktų kiekį: pirkėjas, perkantis didesnį naftos produktų kiekį mokėjo mažesnę kainą, o pirkėjas, pirkdamas mažesnį naftos produktų kiekį, mokėjo brangiau“.[186]Tokiais teiginiais MN argumentuoja savo nuolaidų sistemos ekonominį pagrįstumą ir vienodą taikymą visiems didmeniniams pirkėjams. Vis dėlto, tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuolaidų sistema nebuvo skaidri ir taikoma visiems klientams vienodais pagrindais. Priešingai, nuolaidos buvo individualizuojamos, tokiu būdu neteisėtai diskriminuojant pirkėjus pagal jų importo galimybes. Tokį nuolaidų sistemos pobūdį atskleidžia toliau išdėstyti argumentai.

2003 – 2004 m. MNPN kainodaros analizė rodo, kad sprendimus dėl kainų bei nuolaidų nuo nustatomų kainų priimdavo MNPN veikiantis Kainodaros komitetas. MNPN patikrinimo metu rastame dokumente, kuriame analizuojama 2002-2003 m. situacija, nurodoma, kokie yra veikimo rinkoje privalumai: „AB „Mažeikių nafta“ yra vienintelis naftos produktų gamintojas Baltijos regione ir parduoda dalį naftos produktų vietinėje rinkoje gaudama maksimalią kainą“; Nedideli logistikos kaštai; Maži administravimo kaštai...“[187].

Taip pat šiame dokumente nurodoma: „Nustatant kainų formules didmenininkams paliekamas gan didelis kainų skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių didmenininkų, kas leidžia didiesiems didmenininkams (Lukoil) perparduoti naftos produktus mažiesiems“; Sumažinama importo grėsmė iki minimumo, nes rinkoje lieka labai mažai fizinių talpų, kuriose importuotas naftos produktų kiekis gali būti saugojamas ir platinamas; Importo grėsmė iš Rytų sumažinama minimizuojant nekontroliuojamų bazių skaičių“[188].

2004 m. galiojo UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų generalinio direktoriaus Š.Kliokio 2003-12-30 įsakymu Nr. 6-03T patvirtinta „UAB „Mažeikių naftos” prekybos namų parduodamų naftos produktų kainų protokolo sudarymo, keitimo, prekybos nuolaidų taikymo ir suteikiamo mokėjimo atidėjimo vertės atspindėjimo siūlomoje naftos produktų kainoje tvarka“ (toliau – Tvarka)[189].

MNPN „Naftos produktų kainų protokolas“ (toliau – NPKP) yra oficialiai skelbiamas viešas dokumentas, kuriame nurodomos MNPN parduodamų naftos produktų indikacinės kainos, už kurias atitinkami naftos produktai siūlomi pirkėjams nustatytose tokių produktų atkrovos vietose be papildomų sutartinių pirkėjo įsipareigojimų, sumokėjus už perkamus naftos produktus iš anksto, prieš juos išsiunčiant/atkraunant pirkėjui. Tvarkoje nurodoma, kad „<...>NPKP sudaromas atspindint susiklosčiusią situaciją rinkoje, vidutinį joje nusistovėjusių kainų lygį, ne trumpesniam laikotarpiui nei 1 darbo diena, bet ne ilgesniam laikui kaip 1 kalendorinis mėnuo nuo paskelbimo dienos. NPKP nustatomų benzinų, dyzelinų <...> kainų reikšmių paskaičiavimui vadovaujamasi dešimties Platt`s publikacijų, išleistų prieš NPKP kainų paskaičiavimo dieną, vidurkiu“.[190]

Kainos naftos produktų prekybai Lietuvos teritorijoje, Platt`s publikacijoje išreikštos JAV doleriais, perskaičiuojamos litais pagal atitinkamo kainos nustatymo formulei taikomo laikotarpio paskutinį oficialų Lietuvos banko paskelbtą, prieš NPKP kainų apskaičiavimo dieną, JAV dolerio ir Lietuvos lito keitimo kursų vidurkį.

Šviesių naftos produktų prekyboje, formuojant NPKP, bazinėmis kainomis pasirenkamos benzino A-95 ir vasarinės C klasės dyzelino kainos, kitų benzino ir dyzelino rūšių kainos nustatomos pagal bazines, pritaikant premijas ar nuolaidas. Prie apskaičiuotos NPKP kainos prekybai naftos produktais Lietuvoje pridedamas prekės kainos apskaičiavimo dieną galiojantis akcizas ir PVM.

Tvarkoje nustatyta, kad „<...>siekiant skatinti naftos produktų vartojimą ir kurti patrauklias sąlygas jų pirkimui tiesiogiai iš MNPN bei užtikrinti objektyvią ir nediskriminuojančią prekybos politiką, taikomos prekybos nuolaidos yra paremtos pirkėjo įsipareigojimu nupirkti atitinkamą kiekį naftos produktų. Pirkėjo įsipareigojimas nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų yra MNPN klientų segmentavimo pagrindas. Prekybos nuolaidos, taikomos nuo NPKP kainų, ir atitinkamos kitos prekybos sąlygos yra taikomos pirkėjams pagal jų išankstinį įsipareigojimą nupirkti tam tikrą kiekį atitinkamų naftos produktų:

1. Benzinai:

pirkėjams, perkantiems daugiau kaip 70 000 t. benzinų per metus, kaina yra nustatoma tiesioginių derybų būdu;

pirkėjams, perkantiems iki 70 000 t. benzinų per metus, kaina Lietuvoje yra nustatoma remiantis NPKP, atitinkamai pritaikant numatytas prekybos nuolaidas pagal priede Nr. 1 pateiktą lentelę“ (žr. 15 lentelę)[191].

15 lentelė

Benzino pirkėjams taikomų nuolaidų lentelė

Nuperkamas benzino kiekis pagal vienkartinę ar ilgalaikę (metinę) sutartį (tonomis)	Nuolaida Lt/t nuo bazinės protokolo kainos	Pirkėjų grupė
1 – 500	0	V
501 - 5 000	3	IV
5 001 - 30 000	5	III
30 001 - 70 000	6	II
virš 70 000	tiesioginių derybų metu	I

Analogiška kainos nustatymo tvarka buvo taikoma parduodant dyzeliną.

Tvarkoje nurodomų nuolaidų analizė rodo, kad benzinų ir dyzelino minimalaus ir maksimalaus kiekio skirtumas IV grupės viduje sudaro 4 500 t, III grupės viduje benzinų ar dyzelino kiekio skirtumas sudaro jau 25 000 t, t. y. virš 5 kartų didesnis negu IV grupėje, II grupėje - 40 000 t, t. y. apie 9 kartus didesnis negu IV grupėje ir 1,6 karto didesnis negu III grupėje. Nuolaida III grupei yra 66,6 proc. didesnė negu IV grupei, nuolaida II grupei yra 20 proc. didesnė negu III grupei. Pažymėtina, kad 6 Lt/t nuolaida yra perkant 70 000 t benzinų ar dyzelino, o perkant tik 5 001 t (apie 14 kartų mažiau) yra gaunama 5 Lt/t nuolaida.

Pažymėtina, kad nėra aišku, kodėl yra pasirinktas 70 000 tonų dydis, nuo kurio priklauso pirkėjų teisė tiesioginių derybų metu gauti nuolaidas, nes minėtoje Tvarkoje apie tai nerašoma (nėra jokio pagrindimo).

AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų pirkėjai tai komentuoja taip: „Mūsų nuomone, šiuo metu AB „Mažeikių nafta“ kainų sudaryme per mažai įtakos turi perkami kiekiai. Mūsų bendrovė perka apie 60 000 t per metus ir turi tik nežymų kainos skirtumą su klientais, kurie perka 1 t per metus (skirtumas su AB „Mažeikių nafta“ protokoline kaina autotransportui)“[192]. „UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai nuolaidas taiko pagal nuperkamus kuro kiekius: pvz. nuperkant virš 500 t. dyzelino per metus taikoma 3 Lt/t nuolaida, bet kadangi dvi įmonės [193] turi palankesnes sąlygas, tai jos pasiūlo pvz. 4 Lt/t nuolaidą ir potencialus pirkėjas kurą perka iš tarpininko (UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lietuva Statoil“), o ne tiesiogiai iš UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų”[194]. „Mūsų nuomone, UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų nustatytas kiekis, nuo kurio skaičiuojamos juntamos nuolaidos yra per didelis, kadangi užsiimdami tik mažmenine prekyba ir turėdami 18 degalinių praktiškai esame prilyginami klientui, kuris turi vieną degalinę ir gal būt perka net 20 kartų mažiau už mus“[195] „Mažai skiriasi nuolaidos. Perkant 5 t į mėnesį ir 5 000 t (skirtumas apie 5 Lt)“[196].

„UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai pasiūlymuose dėl kainų formulės ir nuolaidos dydžio nėra skaidrumo, kai įsipareigojama per metus nupirkti daugiau kaip 70 001 tonų naftos produktų (tokiais atvejais nuolaida nustatoma tiesioginių derybų metu) kiekį, nes nenurodyta kokiais kriterijais ta nuolaida nustatoma arba kokios konkrečios yra tos nuolaidos ribos ar pan. Toks neaiškumas iš karto suvaržo galimybes veikti rinkoje, nes Bendrovei konkrečiai įsipareigojus nupirkti virš 70 001 tonų naftos produktų kiekio, jai buvo pasiūlyta tokia nuolaida, kad komerciškai labiau apsimokėjo palankesnėmis sąlygomis įsigyti naftos produktus iš kitų Lietuvos įmonių UAB „Lukoill Baltija“ ar UAB „Lietuva Statoil“, kurios naftos produktus taip pat įsigyja iš tos pačios UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai“[197].

Taigi, visi Lietuvos pirkėjai MNPN kainodaros strategijoje buvo skirstomi į dvi grupes: I grupei priklausė pirkėjai, kuriems kaina nustatoma derybų būdu, t. y. derybų objektas (kaina, nuolaidos) buvo nežinomas kitų grupių pirkėjams, II-V grupei priklausė pirkėjai, perkantys pagal kainas, skaičiuojamas pagal NKPK.

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” kainos nustatymas tiesioginių derybų būdu (su tais Lietuvos pirkėjais, kurie pirko virš 70 000 t benzino arba virš 70 000 t dyzelino) buvo grindžiamas kainos formule, kurios sudedamosios dalys yra Platt’s dydis (naftos produktų kaina Roterdamo biržoje pirkimo dieną), pirkimo sąlygos pagal naftos produktų rinkose apibrėžtas tarptautines sąlygas (Incoterm) ir su kiekiu susijusi kainos dedamoji dalis (sutartyse išreiškiama, kaip „±Δ“, t.y. konkretus skaičius, išreikštas JAV doleriais). Apskaičiuota ir nustatyta AB „Mažeikių nafta” (MNPN) kaina buvo lyginama su importo kaina, už kurią potencialūs importuotojai – įmonių grupių Lukoil, Statoil ir Neste padaliniai – visoje Lietuvos rinkoje galėjo importuoti naftos produktus. Koreguojant dedamąją dalį (±Δ) buvo nustatoma galutinė kaina, atitinkanti kiekvienos iš bendrovių importo paritetus (toliau – IPK)[198] ir įsipareigotą per metus nupirkti benzino ir dyzelino minimalų kiekį. Tokiu būdu nustatytą kainą siūloma naudoti su minėtomis bendrovėmis Lietuvos rinkoje sudaromose sutartyse.[199] Benzinui kainos formulė paprastai rėmėsi Vakarų importo paritetu, o dyzelinui sutartinė kaina buvo skaičiuojama pagal Rytų importo paritetą, t.y. bendrovių galimybę atsivežti dyzeliną iš Baltarusijos ir Rusijos. Į klausimą, kaip yra aiškinamas Vakarų ir Rytų importo paritetas, MNPN rinkodaros direktorius T.Augustauskas paaiškino taip: „Mes traktuojam, kaip kainos susiderėjimą, vadovaujantis principu, jog kaina turi būti geresnė, negu galimybė gauti iš kur nors kitur“[200].

Tuo tarpu UAB „Lukoil Baltija” didmeninės prekybos direktorius R.Dabravalskis kainų nustatymą sutartyse derybose su MNPN komentavo taip: „Su Mažeikių nafta, kokios ten derybos, aš jų nevadinčiau jokiom ten derybom... Praktiškai šiemet, pavyzdžiui, ir pernai, mes beveik iš vis nesiderėjom su jais. Statoilas ką susiderėjo, žinau, kad geriau neduos, ir tai buvo man tiesiai šviesiai pasakyta, geresnės kainos jūs negausit negu Statoilas, nors ir Statoilas daugiau, bet, vot, mes nusistatėm, kad vat, ten iki tokio kiekio, tai yra ten 100000, kas išsiveža, vat, kaina ir kas virš 100000, mums toliau neįdomu, kitos kainos nebus, buvo tiesiai šviesiai, kitos gradacijos mes nedarysim, tai toliau, ką Statoilas susiderėjo, sakau, Statoilas susiderėjo ir man vis tiek kitos kainos neduosit ir man visiškai neįdomu“[201]. Paprašytas patikslinti, dėl kokių MNPN nustatytos kainodaros formulių galima buvo bandyti derėtis, R.Dabravalskis paaiškino taip: „Dėl šitos situacijos beprasmiškos tos derybos“[202].

Tikslinant, kaip skaičiuojamas importo paritetas Lietuvai, T.Augustauskas paaiškino taip: „Artimiausiu esamu paritetu. <...> Artimiausio importo taško ir logistikos taško, artimiausias nuo Lietuvos – Rygoj“. Importo paritetas yra nustatomas šitam taške (Rygos terminale – KT pastaba), o toliau jis yra perskaičiuojamas pagal patiriamus kaštus tampa paritetu rinkai. Yra tam tikri kaštai – Latvijos rinkoj, yra tam tikri kaštai – Lietuvos rinkoj“ (2005-06-22 Paaiškinimo protokolas).[203]

Statoil, Neste motininės įmonės turi naftos produktų perpylimo terminalus Rygoje ir Taline, taip pat Statoil, Neste ir Lukoil turi naftos produktų saugojimo rezervuarus. Taigi, Lietuvai buvo naudojamas Latvijos benzino importo paritetas, pridedant prie jo pervežimo kaštus iš Rygos terminalo į Lietuvoje esančius bendrovių terminalus. Lietuvos rinkoje visos bendrovės turėjo priimti MNPN nustatomą kainodarą pagal Latvijos rinkos paritetą.

UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų verslo plane 2004 metams, patvirtintame UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų valdybos 2003-11-13 posėdžio Nr.10 protokoliniu nutarimu, rašoma apie 2-3 stambiausius pirkėjus: „segmentuojant pirkėjus MNPN veiklos rinkose siūlomos kainos nustatymo tikslais, aiškiai išskiriamos 2 jų grupės:

- pirmoji, kuriai priskiriami 2-3 stambiausi Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai ir kurios nariai drauge paėmus parduoda beveik pusę visų Lietuvoje suvartojamų šviesiųjų naftos produktų;

- antroji, kuriai priskiriami klientai yra sąlyginai nedideli, tačiau tokių klientų skaičius rinkoje yra didelis“[204].

Buvęs MNPN generalinis direktorius Š.Kliokys išskyrė šiuos didžiausius mažmeninės prekybos tinklus Lietuvoje: „Tai yra Lukoilas, Statoilas, Neste. Trys didžiausi, jos turi mažmeninius tinklus“.[205]

2004 m. MNPN I grupei (perkant virš 70 000 t) priskyrė UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva”, kurios kartu sudėjus nupirko iš MNPN virš 85 proc.MNPN parduoto benzino iš gamyklos (žr. 16 lentelę), virš 72 proc.dyzelino (žr. 17 lentelę).

16 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (MNPN) benzino pardavimai iš gamyklos I grupei priklausantiems pirkėjams, tonomis

Bendrovės pavadinimas/metai	2002	2003	2004
UAB „Lukoil Baltija“	92 618	87 655	75 640
UAB „Lukoil Baltija“ servisas	82 070	84 317	82 097
UAB „Lietuva Statoil“	69 824	82 423	94 412
UAB „Neste Lietuva”	25 944	14 658	29 944
Iš viso parduota minėtoms bendrovėms:	270 456	269 053	282 093
Parduota visiems pirkėjams:	367 066	372 325	330 774
Minėtų bendrovių dalis AB „Mažeikių nafta”pardavimuose, procentais	73,7 proc.	72,3 proc.	85,3 proc.

17 lentelė

2002-2004 m. AB „Mažeikių nafta” (MNPN) dyzelino pardavimai iš gamyklos I grupei priklausantiems pirkėjams, tonomis

Bendrovės pavadinimas/metai	2002	2003	2004
UAB „Lukoil Baltija“	205 565	198 983	178 309
UAB „Lukoil Baltija“ servisas	86 281	93 440	78 816
UAB „Lietuva Statoil“	86 920	70 887	141 254
UAB „Neste Lietuva”	19 301	24 790	32 704
Iš viso parduota minėtoms bendrovėms	398 067	388 100	431 083
Parduota visiems pirkėjams	658 151	630 827	597 552
Minėtų bendrovių dalis AB „Mažeikių nafta”pardavimuose, procentais	60,5 proc.	61,5 proc.	72,1 proc.

Minėtoms kelioms bendrovėms, kurios buvo potencialūs importuotojai[206], AB „Mažeikių nafta” taikė dideles nuolaidas (per Platt`s±Δ formulę), lyginant su kitais pirkėjais, kurie neturėjo galimybių importuoti, nes neturėjo motininių įmonių, kurios turėtų naftos produktų importo terminalus Rygoje arba Taline ir taip pat neturėjo arba nepakankamai turėjo naftos produktų saugojimo rezervuarų. Pastarieji pirkėjai pirko pagal NPKP, dėl to UAB „Mažeikių naftos” prekybos namų nustatytų kainų degalams skirtumas buvo didelis. Pavyzdžiui, UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai 2004-06-11 UAB „Lietuva Statoil” 95 benzinui nustatė 1232,29 Lt/t bazinę kainą UAB „Ave-Matrox” terminale, o taikant NPKP atitinkamai – 1249,22 Lt/t, t. y. 16,93 Lt/t didesnę[207]. Tokiu būdu tarp pirmos, kuriai priskiriami potencialūs importuotojai, ir antros grupių pirkėjų susidarė didelis nuolaidų skirtumas – apie 10,93 (16,93-6 Lt/t nuolaida II pirkėjų grupei (toliau - 6) Lt/t, t.y. virš pusantro karto. Panaši padėtis buvo perkant dyzeliną: 2004-09-04-06 dienomis skirtumas sudarė 8,19 Lt/t (1182,69-6-1168,50)[208].

Pažymėtina, kad MNPN I grupei priskyrė UAB „Neste Lietuva”, kuri 2004 m. nupirko tik 29 944 t benzino ir 32 704 t dyzelino (žr. 16 ir 17 lenteles), o ne virš 70 000 t, kaip nustatyta MNPN tvarkoje, tačiau ši įmonė buvo potencialus importuotojas. MNPN 2004-07-03-04-05 dienomis UAB „Neste Lietuva” dyzelinui nustatė bazinę kainą 984,81 Lt/t UAB „Ave-Matrox“ terminale, o potencialiems klientams, perkantiems 70 000 tonų dyzelino, t. y. virš 2 kartų daugiau, negu pirko UAB „Neste Lietuva”, nustatė didesnę dyzelino bazinę kainą – (duomenys neskelbtini) UAB „Ave-Matrox“ terminale[209]. Analogiškai, 2004-05-15-16[210], 2004-06-22[211] ir kitomis dienomis[212] minėta bendrovė NPKP nustatė didesnę dyzelino bazinę kainą negu UAB „Neste Lietuva”.

Analogiškai, 2004-07-03-04-05 dienomis UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai potencialiems klientams, perkantiems 70 000 tonų benzino, nustatė A-92 markės benzinui 3,98 (1197,13-6-1187,15) Lt/t, A-95 markės benzinui 3,99 (1208,54-6-1198,55) Lt/t, A-98 markės benzinui 3,99 (1271,28-6-1261,29) Lt/t didesnę kainą UAB „Ave-Matrox“ terminale negu UAB „Neste Lietuva”, nors minėta bendrovė pirko 2 kartus mažiau benzino[213]. Analogiškai, 2004-04-30-16[214], 2004-05-24[215] ir kitomis dienomis[216] minėta bendrovė NPKP nustatė didesnę benzino bazinę kainą negu UAB „Neste Lietuva”.

Pastebėtina, kad net ir vertinant visą „Neste“ grupės (įskaitant ir dukterines bendroves Latvijoje bei Estijoje) įsipareigotą nupirkti benzino ir dyzelino kiekį, t.y. atitinkamai po 70 000 t, matyti, kad jis praktiškai nesiskyrė nuo II grupės pirkėjų, kuriems kaina buvo nustatoma pagal NPKP, o ne derybų būdu.

UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai 2004-02-11 UAB „Lukoil Baltija“ servisui A-95 markės benzinui nustatė 962,02 Lt/t kainą UAB „Ave-Matrox” terminale, taikant NPKP (UAB „Ave-Matrox” terminale) atitinkamai – 978,64 Lt/t, t. y. 16,55 Lt/t didesnę. Tokiu būdu tarp pirmos, kuriai priskiriami potencialūs importuotojai, ir antros grupių pirkėjų susidarė nuolaidų skirtumas – apie 10,55 (16,55-6) Lt/t[217]. Analogiškai, minėtas skirtumas 2004-04-03-05 dienomis sudarė 10,93 Lt/t (1124,74-6-1107,81)[218], 2004-09-11-13 dienomis skirtumas sudarė 11,11 Lt/t (1248,04-6-1230,93)[219]. Panaši padėtis buvo perkant dyzeliną – skirtumas sudarė 10,94 Lt/t (991,23-6-974,29)[220].

Tokiu būdu tarp pirmos, kuriai priskiriami potencialūs importuotojai, ir antros grupių pirkėjų susidarė didelis nuolaidų skirtumas – nuo 1,5 iki beveik 2 kartų (išskyrus UAB „Neste Lietuva”, tačiau ši bendrovė pirko virš 2 kartų mažiau benzino ir dyzelino).

Esant tokiai AB „Mažeikių nafta” kainodaros politikai, 2004 m. į II pirkėjų grupę – nuo 30 001 t iki 70 000 t nepateko nė vienas benzino pirkėjas, vienas dyzelino pirkėjas (UAB „Rekolas”), į III grupę nuo 5 001 t iki 30 000 t – tik trys benzino pirkėjai ir penki dyzelino pirkėjai.

UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai verslo plane 2004 metams, patvirtintame UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai valdybos 2003-11-13 posėdžio Nr. 10 protokoliniu nutarimu, AB „Mažeikių nafta“ taikoma kainodara yra apibūdinama taip: „Absoliuti dauguma stambiųjų degalinių tinklų turi ilgalaikes naftos produktų pirkimo sutartis su MN, tačiau tiktai labai maža dalis valstybės įmonių bei privačių smulkesnių vartotojų dirbo tiesiogiai su MN dėl MN galiojusios naftos produktų pardavimo sistemos sudėtingumo bei nepatrauklios smulkiam klientui kainodaros.“[221]

Tai patvirtina ir AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų pirkėjai: „2002 m., 2003 m. kainų skirtumas, perkant kurą iš AB „Mažeikių nafta”, lyginant su UAB „Lietuva Statoil”, UAB „Lukoil Baltija” gaunamomis kainomis sudarė 3-6 USD už toną, o 2004 m. jau 8-9 USD už toną. 2004 m. perkant kurą iš AB „Mažeikių nafta” ir atsigabenant jį geležinkeliu į Panevėžį, kainų skirtumas, lyginant su UAB „Lietuva Statoil”, UAB „Lukoil Baltija”, sudaro 45-47 Lt, o į Šiaulius 37-40 Lt. <…> Pagrindiniai naftos produktų tiekėjai 2004 m. – UAB „Lietuva Statoil”, UAB „Lukoil Baltija”, nes mūsų įmonei ekonomiškai naudingiau pirkti kurą iš jų, negu iš gamintojo – AB „Mažeikių nafta”. Mūsų žiniomis 2004 m. daugelis Lietuvos įmonių, prekiaujančių naftos produktais, perka kurą iš AB „Mažeikių nafta” epizodiškai, vien tam, kad būtų ryšys su gamintoju. <…>. Mūsų nuomone, AB „Mažeikių nafta“ proteguoja užsienio kapitalo įmones UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil-Baltija“, UAB „Neste“, o lietuviškoms bendrovėms sudaromos dirbtinės kliūtys vystyti verslą.<…>Mūsų bendrovė pajėgi nupirkti virš 70 000 t naftos produktų iš AB „Mažeikių nafta”, tačiau šiuo metu AB „Mažeikių nafta“ kainų politika trukdo tai padaryti“.[222]

„Mūsų bendrovė 2002 m., 2003, ir 2004 m. galėjo/galėtų pirkti virš 70 000 t. per metus iš AB „Mažeikių nafta“, jei būtų priimtina naftos produktų pardavimo kaina, nustatomi palankūs atsiskaitymo terminai“.[223]

„Nuo 2003 metų pavasario, didžiausią dalį dyzelino, o nuo 2004 metų gegužės mėnesio ir benzino, pradėjome pirkti ne tiesiai iš AB „Mažeikių nafta”, bet per tarpininką(UAB „Lietuva Statoil“ –KT pastaba), vieną iš didžiausių AB „Mažeikių nafta” klientų bei Lietuvos rinkos žaidėjų, kadangi tarpininkas pasiūlė geresnę kainą”. <…> „Minėtą kiekį (70 000 –KT pastaba)galėtume nupirkti dalyvaudami didmeninėje prekyboje, tačiau negaudami konkurencingos kainos negalime konkuruoti su didžiausiais MN klientais“ .[224]

2003 m. pabaigoje UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pasiūlė[225] KB „Tiltoilas“ kainų formules, pvz., atkrovai geležinkeliu su pristatymu į Utenos, Panerių, Panevėžio, Gubernijos, Tauragės, Rimkų bei Viduklės geležinkelio stotis C klasės dyzelinui – aukščiausių kuro „EN 590“ paskutinių 10 dienų iki kainos nustatymo dienos publikuotų kainos reikšmių, nurodytų leidinio „Platt`s European Marketscan“ stulpelyje „Cargoes CIF NWF/Basis ARA“ (toliau – Platt`s publikacija), aritmetinis vidurkis padidintas 25 JAV doleriais. Atkrovai autotransportu iš naftos produktų terminalų Platt`s publikacijos aritmetinis vidurkis padidintas 26 JAV doleriais.

Analogišką pasiūlymą 2004-01-23 raštu Nr. G-1-1-19/79 gavo ir UAB „Skulas“. Sutartis dėl minimų kiekių nebuvo pasirašyta. „Mūsų bendrovė pajėgi nupirkti virš 70 000 t naftos produktų iš AB „Mažeikių nafta”, tačiau šiuo metu AB „Mažeikių nafta“ kainų politika trukdo tai padaryti“.[226]

2004-01-16 KB „Tiltoilas“ rašte UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai dėl siūlomų sudaryti sutarčių sąlygų rašo: „nėra skaidrumo, taikant nuolaidas nupirktiems kiekiams virš 70 000 t, nes nepateiktas nuolaidos dydis. Taip susidaro nevienodos konfidencialumo sąlygos. Nuolaidos išvežtam kiekiui virš 70 000 t per metus, taip pat turi būti vienodai žinomos visiems rinkos dalyviams, o ne laikomos paslaptyje. Prašome, pratęsti nuolaidų skirstymą virš 70 000 t ir jį pateikti, kad būtų galima planuoti prisirišimą prie kiekių, kurie viršija 70 000 t per metus“[227].

2004-02-06[228] ir 2004-03-02[229] KB „Tiltoilas“ prašė MNPN pateikti pasiūlymą kuro pirkimui atskirai benzino ir dyzelino kiekiams, kurie per metus viršytų: 70 001 t, 80 001 t, 90 001 t, 100 001 t, 110 001 t, 120 001 t, 130 001 t.

2004-03-19 UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pateikė KB „Tiltoilas“ benzinų kainas, įsipareigojus minėtai bendrovei nupirkti benzino kiekį 70 001 tonų per metus, pvz., benzinas A-95: aukščiausių „Prem Unl“ paskutinių 10 dienų iki kainos nustatymo dienos publikuotų kainos reikšmių, nurodytų Platt`s publikacijoje, aritmetinis vidurkis padidintas 25 JAV doleriais, atkrovai geležinkeliu, pristatant į Utenos, Panerių, Panevėžio, Gubernijos, Tauragės, Rimkų ar Viduklės stotis.[230] Atkrovai autotransportu iš naftos produktų terminalų benzinui 95 siūloma kaina buvo Platt`s publikacijos aritmetinis vidurkis padidintas 26 JAV doleriais.

Minėtu laikotarpiu UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai derėjosi ir su kitais ūkio subjektais. Lyginant MNPN siūlomą kainą KB „Tiltoilas“ su kitiems ūkio subjektams siūloma kaina, nustatyta, kad UAB „Lietuva Statoil“ į Gubernijos stotį geležinkeliu pristatomam A-98 benzinui vienai tonai nustatyta kaina buvo mažesnė 4,5 JAV dolerio, A-92 ir A-95 benzinui ir visų klasių dyzelinui – 3 JAV doleriais.[231]

Kaip jau buvo minėta, KB „Tiltoilas“ ketino ir MNPN siūlė pirkti virš 75 000 t dyzelino ir virš 70 001 t benzino, t.y. virš 145 001 t, o UAB „Lietuva Statoil“ pasirašė sutartį ir įsipareigojo nupirkti iš viso tik 120 000 tonų visų benzinų ir visų klasių dyzelino, o kainą minėtiems degalams UAB „Lietuva Statoil” gavo mažesnę, nei buvo pasiūlyta KB „Tiltoilas“.

KB „Tiltoilas“ 2004-10-29 rašte pažymi, kad „deja, 2004 m. pasirašius naują degalų pirkimo sutartį su „Prekybos namais“, KB „Tiltoilas“ prarado beveik visus degalinių operatorius, kadangi sutartis buvo sudaryta KB „Tiltoilas“ nenaudai. „Prekybos namai“ ignoravo lietuviško kapitalo įmones, o palankias sutartis sudarinėjo su užsienio kompanijomis (Statoil, Lukoil, Neste ir kt.). KB „Tiltoilas“ buvo atimta teisė gabenti naftos produktus geležinkelio transportu, ko pasėkoje pakilo degalų transportavimo kaštai. Tuomet visi degalinių operatoriai pradėjo pirkti degalus per tarpines įmones, kurios buvo išvardintos aukščiau, t.y. iš užsienio kompanijų“[232].

Pažymėtina, kad UAB „Neste Lietuva“ atkrovai autotransportu iš MNPN Jonavos naftos produktų terminalo pagal 2004-03-02 sutarties Nr.04-89 PN/AJ specialiąją dalį Nr.2[233] įsipareigojo nupirkti benzino ne mažiau kaip 30 001 t, dyzelino ne mažiau kaip 30 001 t, įskaitant nupirktus kiekius 2004 m. I ketvirčiui pagal visas sutartis. Minėtoje sutartyje MNPN nustatyta kaina visoms benzino rūšims ir C klasės dyzelinui yra 0,5 JAV dolerio/t mažesnė (pvz. A-95 benzinui ir C klasės dyzelinui – Platt`s + 25,5 JAV doleriai), negu buvo pasiūlyta KB „Tiltoilas“ analogiškomis atkrovimo sąlygomis (A-95 benzinui ir C klasės dyzelinui – Platt`s + 26 JAV doleriai).

Iš išdėstyto seka, kadAB „Mažeikių nafta” savo pirkėjų atžvilgiu taikė ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, kuri ribojo konkurenciją. AB „Mažeikių nafta” taikomoje kainodaroje atotrūkis tarp perkamų kiekių ir taikomų nuolaidų yra labai didelis (žr. 17 lentelę). Ypač didelis, net apie 6 kartus, atotrūkis buvo tarp tų ūkio subjektų, kuriems kaina buvo nustatoma derybų keliu, ir tų, su kuriais nebuvo deramasi. Tokio didelio taikomų nuolaidų už perkamus kiekius skirtumo neįmanoma pagrįsti objektyviomis ekonominėmis aplinkybėmis (pvz., kaštų sutaupymu ir pan.). AB „Mažeikių nafta“ prekės kaina (nuolaida) buvo nustatoma derybų būdu pagal importo paritetą taip, kad klientas taptų lojalus, nepirktų konkurento prekių (neimportuotų). Neigiamas aspektas yra ir tai, kad AB „Mažeikių nafta“ derybų metu turėjo palankias galimybes išsiaiškinti tiek savo konkurentus, tiek ir jų kainas bei galimybes eksportuoti, kas paprastai yra pirkėjo komercine paslaptimi. Tai AB „Mažeikių nafta“, be to, kad ji yra dominuojanti rinkoje, suteikė didelį pranašumą.

Taigi,AB „Mažeikių nafta” kainodaros esmė buvo riboti konkurentų įėjimą į Lietuvos rinką, t.y. išvengti importo konkurencijos: dyzelino – iš Rytų ir benzino – iš Vakarų.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, jeigu parduodamas dyzelinas buvo skiriamas laivų bunkeriavimui, jo kaina buvo gerokai mažesnė net negu didiesiems pirkėjams Lukoil, Statoil ir Neste parduodama dyzelino kaina (plačiau apie tai žr. Nutarimo 6.4. dalį), kas taipogi atskleidžia ekonomiškai nepagrįstos kainodaros egzistavimą.

Nors AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime bei bylos nagrinėjimo posėdžio Konkurencijos taryboje metu teigė, kad IPK skaičiuojama atsižvelgiant į objektyvius veiksnius ir, kad tai yra normali komercinė praktika prekybos naftos produktais rinkoje, tačiau, atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šios bylos kontekste IPK negali būti vertinama teigiamai. Nustatant IPK buvo atsižvelgiama ne tiek į paties importo galimybę, AB „Mažeikių nafta“ patiriamus skirtingus kaštus parduodant prekę ir kitas objektyvias aplinkybes, kiek į kiekvieno AB „Mažeikių nafta“ pirkėjo subjektyvias galimybes importuoti, t.y. AB „Mažeikių nafta“ vertino, ar ūkio subjektas (didmenininkas) gali importuoti, iš kur (Rytų, Vakarų) jis gali importuoti. Dėl to, kaip rodo tyrimas, AB „Mažeikių nafta“ prekės kaina nustatoma potencialiems importuotojams buvo mažesnė, nei toms įmonėms, kurios neturėjo galimybės importuoti. Nors potencialūs importuotojai (Lukoil, Statoil, Neste grupių įmonės), kai kuriais atvejais pirko didesnius kiekius, kurie galėtų būti kainos diferencijavimo įrodymu, tačiau šio tyrimo metu AB „Mažeikių nafta“ nepateikė jokių ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų, kad jos taikoma kainodara yra pagrįsta, be to, taikomos nuolaidos buvo neadekvačiai skirtingos, todėl praktiškai net ir neįmanoma įrodyti jų pagrįstumo. Tokia AB „Mažeikių nafta” kainodaros politika sąlygojo situaciją, kuomet tik kelios įmonės – potencialios importuotojos – turėjo galimybę pasinaudoti taikoma nuolaidų sistema, tuo tarpu kitos buvo diskriminuojamos, tuo sudarant joms skirtingas konkurencijos sąlygas veikti rinkoje. Be to, AB „Mažeikių nafta” kainodara buvo skirtinga, ekonomiškai nepagrįsta ir diskriminavo Lietuvos rinkoje veikiančius pirkėjus.

Europos Teisingumo Teismas Portugese Airports byloje pasisakė, kad įprastai pagal kiekybinę nuolaidų sistemą daugiausiai perkantys gauna didžiausias nuolaidas, tačiau iš to nėra darytina išvada, kad pati savaime tokia kiekybinė nuolaidų sistema nėra diskriminacinė. Nuolaidų sistema, kurioje nustatytus slenksčius yra pajėgūs peržengti tik keli labai stambūs pirkėjai ir suteikianti tokiems pirkėjams neproporcingą naudą, yra diskriminacinė. ETT minėtoje byloje priėjo prie išvados, kad „kiekybinių nuolaidų sistemos, pagal kurią nuolaidos (papildomos nuolaidos) taikomos tik tam tikriems pirkėjams, suteikia jiems ekonominį pranašumą, nepagrįstą jų teikiama nauda, t.y. verslo apimties dalimi, ar mąsto ekonomija tiekėjui, lyginant su jų konkurentais, taikymas yra vertintinas kaip nevienodų sąlygų taikymas panašaus pobūdžio sutartyse”.[234]

Be to, pažymėtina, kad dominuojančiam ūkio subjektui taikomas ir jo veiklos skaidrumo reikalavimas. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas byloje Nederlandsche Banden – Industrine Michelin v. Komisija pažymėjo, jog skaidrumo trūkumas Michelin nuolaidų sistemoje, kartu su tuo faktu, kad nei nuolaidų mastas, nei pardavimų užduotys ar su jomis susijusios nuolaidos nebuvo raštu praneštos prekybininkams, sąlygojo jų veiklos neaiškumą, neapibrėžtumą[235]. Irish Sugar byloje Europos Komisija pasmerkė skaidrumo trūkumą nuolaidų sistemoje ir tokius veiksmus vertino kaip savarankišką piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktą[236]. Pirmosios instancijos teismas Irish Sugar plc. v. Komisija byloje patvirtino minėtą Europos Komisijos išvadą[237].

Iš išdėstyto seka, kad nesant įrodymų, kad UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva” suteikiamos nuolaidos yra ekonomiškai pagrįstos, suteikiančios AB „Mažeikių nafta“ mąsto ekonomiją, tokios nuolaidų sistemos taikymas reiškia nevienodų sąlygų taikymą panašaus pobūdžio sutartyse. AB „Mažeikių nafta“ taikoma ekonomiškai nepagrįsta nuolaidų sistema diskriminavo vienus ūkio subjektus (UAB „Rekolas”, UAB „Skulas“, UAB „Saurida“, UAB „Hydro Texaco“, KB „Tiltoilas”) kitų ūkio subjektų (UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva”), veikiančių tose pačiose rinkose, atžvilgiu. Skirtingų ir/ar ekonomiškai nepagrįstų kainų (nuolaidų) taikymas, kai tai atlieka rinkoje dominuojantis ūkio subjektas, yra vertintinas kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimas, kuris draudžia panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

AB „Mažeikių nafta“ šioje dalyje įvardintus veiksmus vykdė nuo 2003-12-30 iki 2004-12-31.

6.2. Dėl metinių lojalumo, nekonkuravimo sutarčių sudarymo

AB „Mažeikių nafta“ komercinės derybos dėl 2004 m. kainų didiesiems klientams prasidėjo 2003 m. pabaigoje ir baigėsi 2004 m. pradžioje. MNPN generalinis direktorius Š.Kliokys 2003 m. gruodžio mėn. raštu pateikė pasiūlymus Neste, Statoil, Lukoil grupių įmonėms dėl bendradarbiavimo 2004 metais Baltijos šalyse.[238] Juose aptariamas kainos nustatymo mechanizmas, pakrovimo grafikas, terminalai, taip pat minimalus pirkimo įsipareigojimas ir siūloma kaina. Dėl minimalaus pirkimo įsipareigojimo nurodoma, kad pirkimo-pardavimo sutartyje turėtų būti nurodytas pirkėjo minimalaus kiekio įsipareigojimas, už kurio nevykdymą būtų nustatyta 3 JAV dolerių bauda už nenupirktą toną. Taip pat kiekvienam pirkėjui nurodomas individualus minimalaus pirkimo kiekio įsipareigojimas. Toliau yra siūlomos konkrečios kainos, priklausomai nuo pristatymo sąlygų (DDU, DAF, FOT) Lietuvoje, pabrėžiant, kad jos galioja esant pasiūlytam minimaliam metiniam įsipareigojimui.

Lukoilsiūlomas minimalus metinis kiekio įsipareigojimas – 306 000 t naftos produktų Baltijos šalyse, iš jų:

Lietuvoje – 18 000 t per mėnesį (9 000 t benzino ir 9 000 t dyzelino) arba 216 000 t per metus;

Latvijoje – 5 000 t per mėnesį (2 000 t benzino ir 3 000 t dyzelino);

Estijoje – 2 500 t per mėnesį (1 500 t benzino ir 1 000 t dyzelino).[239]

2004-01-15 buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, SIA „Lukoil Serviss”, SIA „Lukoil Baltija R”, „Lukoil Eesti AS” ir UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai, SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecidas nams”, OŪ „Mazeikiu Nafta Trading House”, kuriuo Lukoil įmonės įsipareigojo nupirkti benzino 152 000 t ⁺/- 10 proc., dyzelino 152 000 t ⁺/- 10 proc., kas iš viso sudarytų 304 000 t naftos produktų.[240] UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lukoil Baltija” servisas pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsipareigojo 2004 m. nupirkti 142 000 t benzino ir 132 000 t dyzelino, t.y. iš viso 274 000 t naftos produktų per metus.[241]

2004 m. įmonių grupė Lukoil iš AB „Mažeikių nafta” pirko apie 99 proc. viso savo benzino poreikio Lietuvoje (žr. 18 lentelę).[242]

18 lentelė

Lukoilbenzino kiekio dalys, nupirktos iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN) Lietuvoje, procentais

Metai	2002	2003	2004
Benzinas	98,30	99,65	98,98
Iš kitų bendrovių	1,70	0,35	1,02
Importas	-	-	-

Rašytinių derybų su Statoil metu AB „Mažeikių nafta“ siūlomas minimalus metinis kiekio įsipareigojimas buvo 336 000 t naftos produktų Baltijos šalims (iš jų – 10 000 t per mėnesį arba 120 000 t per metus skirta Lietuvai). Statoil pasiūlius savo kainos formulę, perkant DDU su sąlyga, kad ji beveik visą Statoil planuojamą 2004 m. naftos produktų poreikį pirktų iš AB „Mažeikių nafta“, be kitų aplinkybių, MNPN generalinio direktoriaus Š.Kliokio laiške nurodyta, kad „<...>mes manome, kad kiekio įsipareigojimas Statoil turėtų būti labai artimas nustatytam Statoil viso planuojamo poreikio Baltijos šalyse kiekiui, t.y. 450 kt[243]<...>“ .[244] Tolesnis susirašinėjimas rodo, kad MNPN sutiko padaryti kompromisą dėl kainų lygio Lietuvoje su tokiu minimalaus kiekio įsipareigojimu: „<...> Atsižvelgiant į kompromisą, kurį mes padarėme Lietuvos kainoms, mes manome, kad minimalus Statoil įsipareigojimas 2004 m. turėtų būti ne mažesnis, kaip: bendrai Lietuvoje – 160 kt; bendrai Latvijoje – 140 kt; bendrai Estijoje – 100 kt. Bendrai Baltijai – 400 kt“.[245] Vėlesniame MNPN rinkodaros direktoriaus T.Augustausko kompiuteryje rastame elektroniniame dokumente „031210 Statoil finalisation final letter.doc“ rašoma: „Mes galime daryti kompromisą minimaliam Statoil įsipareigojimui Lietuvai iki 120 kt, bet tik už įpareigojimą pirkti kiekį, nurodytą DDU sąlygomis Vaidotai ir FCA Jonavos terminalas“.[246]

Kad MNPN derybose dėl 2004 m. sutarčių su Statoil kėlė reikalavimus pirkti maksimalius kiekius patvirtina ir vidinis susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp MNPN generalinio direktoriaus, rinkodaros direktoriaus bei kitų atsakingų darbuotojų. MNPN rinkodaros direktoriaus T.Augustausko elektroniniame laiške pavadinimu „Komentarai MNPN pasiūlymams“ rašoma: „<...>Ištiesiam Statoil ranką ir reikalavimų kiekį sumažinam iki labiau priimtino lygmens, nors tuo pat metu pateikiam pasiūlymą pirkti aukštesnėmis kainomis, nei jie turi dabar, o motyvuojam Statoil ilgalaikiam bendradarbiavimui ir kiek nuraminam dėl importo.“[247]

2004-02-13 buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp UAB „Lietuva Statoil“, AS „Eesti Statoil”, SIA „Statoil Latvia” ir UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų, SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecidas nams”, OŪ „Mazeikiu Nafta Trading House”, kuriuo Statoil įmonės įsipareigojo nupirkti benzino 184 500 t ⁺/- 10 proc., dyzelino 175 500 t ⁺/- 10 proc., iš viso 360 000 t naftos produktų.[248] Toks minimalaus naftos produktų metinio kiekio įsipareigojimas pirkti iš AB „Mažeikių nafta“ sudarė 80proc. viso Statoil planuoto naftos produktų kiekio Baltijos šalims poreikio. Pagal 2004 m. vasario 13 d. pasirašytą Pirkimo-pardavimo sutartį tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“, pastaroji įsipareigojo per 2004 m. nupirkti 120 000 t benzinų ir dyzelinų iš MNPN.[249] 2004 m. įmonių grupė Statoil pirko apie 99 proc. viso savo benzino poreikio Lietuvoje (žr.19 lentelę).[250]

19 lentelė

Statoilbenzino kiekio dalys, nupirktos iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN) Lietuvoje, procentais

Metai	2002	2003	2004
Benzinas	100	98,7	99,2
Iš kitų bendrovių:	-	0,3	0,33
Importas:		-	0,47

Rašytinių derybų su Neste metu AB „Mažeikių nafta“ pasiūlė minimalaus metinio kiekio įsipareigojimą, kuris sudarytų iš viso 250 000 t naftos produktų Baltijos šalims (visas Neste poreikis Baltijos šalims – 270 000 t):

Lietuvoje – 4 700 t per mėnesį (2 600 t benzino ir 2 100 t dyzelino) arba 56 400 t per metus;

Latvijoje – 9 600 t per mėnesį (5 800 t benzino ir 3 800 t dyzelino);

Estijoje – 6 500 t per mėnesį (4 300 t benzino ir 2 200 t dyzelino).[251]

Vėlesnis susirašinėjimas rodo, kad AB „Mažeikių nafta“ sutiko su mažesniu Neste siūlomu minimaliu metiniu kiekio pirkimu – 207 000 t naftos produktų (benzino ir dyzelino) Baltijos šalims, kartu pažymėdama, kad „mūsų kainos pasiūlymai yra pagrįsti šiais pirkimų kiekiais ir bet koks šio kiekio sumažinimas vers mus pakeisti kainos pasiūlymus Neste Baltijos šalyse“ [252]. Dar vėlesnis susirašinėjimas elektroniniu paštu aiškiai atskleidžia AB „Mažeikių nafta“ derybų dėl kainos strategiją, siekiant, kad pirkėjas įsipareigotų pirkti iš AB „Mažeikių nafta“ nustatytą kiekį. MNPN rinkodaros direktorius T.Augustauskas el. pašto žinutėje aiškina susidariusią padėtį dėl Bendrojo susitarimo tarp įmonių grupės Neste ir MNPN bei jos dukterinių įmonių Estijoje ir Latvijoje pasirašymo: „Mes susitikome su Olli-Pekka Pylkannen[253] ketvirtadienį Vilniuje. Jis skubina pasirašyti Bendrąjį susitarimą ir duoti Nestei LT geresnę kainą. Mes primygtinai reikalaujame, kad ši sutartis ir geresnės kainos Lietuvoje įsigalios nuo tada, kai mes aiškiai sutiksime, kad Bendrajame susitarime sutartos 140 kilotonų bus duodamos su Neste įsipareigojimu žaisti mūsų žaidimą – su grafikais, baudomis ir t.t. taikomomis DAF pardavimams arba produktams perkamiems iš mūsų terminalų.<...> Geros kainos logika yra paprasta: pirkėjui siūloma geresnė kaina už jo įsipareigojimą nupirkti tam tikrą kiekį sutartais terminais ir sąlygomis.<...> Penktadienį mes susitarėm su Olli, kad pasirašysim Bendrąjį susitarimą ir duosime jiems gerą kainą Lietuvoje. <...>ir mes aiškiai jam pranešėm, kad tuo atveju, jei mes nesutarsim dėl Latvijos sutarties penktadienį (tebūnie tai aiškus žodinis pareiškimas), mes nutraukiame Bendrąjį susitarimą ir geresnes kainas Lietuvoje tą pačią dieną“.[254]

2004-03-01 buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas tarp UAB „Neste Lietuva“, AS „Nesti Eesti”, SIA „Neste Latvia” ir UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai, SIA „Mažeikių Nafta Tirdzniecidas nams”, OŪ „Mazeikiu Nafta Trading House”, kuriuo Neste įmonės įsipareigojo nupirkti benzino 70 000 t ⁺/- 10 proc., dyzelino 70 000 t ⁺/- 10 proc., t.y. 140 000 t naftos produktų.[255] Pagal 2004 m. vasario 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartį tarp AB „Mažeikių nafta“ (MNPN) ir UAB „Neste Lietuva“ pastaroji įsipareigojo nupirkti ne mažiau kaip 30 001 t benzino ir ne mažiau kaip 30 001 t dyzelino (įskaitant ir per 2004 m. sausio mėn. nupirktus prekės kiekius).[256]

Visuose Bendruosiuose susitarimuose, sudarytuose tarp MNPN dukterinių įmonių ir įmonių grupių Statoil, Lukoil, Neste buvo numatyta pardavėjo (MNPN) teisė reikalauti iš pirkėjo (Statoil, Lukoil ar Neste grupės įmonė) kompensacijos, nurodytos atitinkamoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kai nustatoma, kad atitinkamas pirkėjas per metus nupirko mažiau atitinkamos rūšies produktų, nei buvo įsipareigojęs. 2004 m. pagal Bendruosius susitarimus pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatytos konkrečios kompensacijos už įsipareigotą, bet nenupirktą metinį prekės kiekį.

2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Lukoil Baltija“ nustatyta 3 JAV dolerių kompensacija už kiekvieną įsipareigotą, bet nenupirktą prekės toną. Sutarties nutraukimo vienos iš šalių iniciatyva (ir informavus apie tai kitą šalį prieš 2 mėnesius) atveju bauda nenumatyta.[257]

2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Lietuva Statoil“ kompensacija sudarė 3 JAV dolerius už kiekvieną įsipareigotą, bet nenupirktą prekės toną.[258] Tokio pat dydžio bauda mokama už sutarties nutraukimą vienos iš šalies iniciatyva.

2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Neste Lietuva“ nustatyta 6 Lt bauda už kiekvieną įsipareigotą nupirkti (parduoti) ir nenupirktą (neparduotą) prekės toną, taip pat kai sutartis nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva. Taip pat nustatyta kompensacija (nuo 3 iki 6 Lt už benzino ar dyzelino t, priklausomai nuo to, kokį prekės kiekį pirkėjas yra nupirkęs) už kitokį nei sutartyje nurodyto prekės kiekio nupirkimą.

2002-2004 m. pagal sutartis su AB „Mažeikių nafta” I grupės pirkėjai: UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Neste Lietuva” nupirko apie 100 proc. benzino ir nuo 86proc. iki 100 proc. (išskyrus 2004 m. UAB „Lukoil Baltija“) dyzelino (žr. 20 ir 21 lenteles) savo poreikio Lietuvoje.

20 lentelė

2002-2004 m. Lietuvos bendrovių benzino kiekio dalys, nupirktos iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN) Lietuvoje, procentais

Bendrovės pavadinimas/metai	2002	2003	2004
UAB „Lukoil Baltija“	98,5	99,1	99,8[259]
UAB „Lukoil Baltija“ servisas	100	100	100
UAB „Lietuva Statoil“	100	98,7	99,2
UAB “Neste Lietuva”	99,2	98,8	99,9

21 lentelė

2002-2004 m. Lietuvos bendrovių dyzelino kiekio dalis, nupirktos iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN) Lietuvoje, procentais

Bendrovės pavadinimas/metai	2002	2003	2004
UAB „Lukoil Baltija“	88,8	99,5	76,6[260]
UAB „Lukoil Baltija“ servisas	100	100	100
UAB „Lietuva Statoil“	92,0	91,5	99,7
UAB “Neste Lietuva”	89,0	91,1	86,4

Taigi, 2004 m. AB „Mažeikių nafta“ pasirašytuose Bendruosiuose susitarimuose, pirkimo-pardavimo sutartyse su Lukoil, Statoil, Neste, kiekvienam pirkėjui buvo nustatyti individualūs metiniai pirkimo kiekiai. Pagal pasirašytų Bendrųjų susitarimų, pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas AB „Mažeikių nafta“ galėjo reikalauti iš pirkėjų tam tikro dydžio kompensacijos už kiekvieną įsipareigotą nupirkti, bet nenupirktą prekės toną. Taip pat nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ derybų dėl Bendrųjų susitarimų pasirašymo metu, teikdama kiekvienam pirkėjui individualias naftos ir dyzelinio kainų (priedų prie Platt’s skelbiamų kainų) pasiūlymus, priklausomai nuo minimalaus individualaus įsipareigoto kiekio, siekė, kad nustatyti kiekiai būtų kuo artimesni pirkėjų metinio poreikio patenkinimui.

Į klausimą paaiškinti, kiek savo degalų poreikio patenkina UAB „Lukoil Baltija” Lietuvoje iš AB “Mažeikių nafta”, UAB “Lukoil Baltija” didmeninės prekybos direktorius R. Dabravalskis paaiškino (2005 m. birželio 8 d. Paaiškinimų protokolas, garso įrašas nuo 105:08 min.) taip: „Benzino praktiškai 100“[261].

MNPN Rinkodaros direktoriaus T.Augustausko kompiuteryje rastame dokumente „031204 Statoil finalisation final letter.doc“ rašoma: „Atsižvelgiant į kompromisą, kurį mes padarėme Lietuvos kainoms, mes manome, kad minimalus Statoil įsipareigojimas 2004 m. turėtų būti ne mažesnis, kaip: bendrai Lietuvoje – 160 KT; <...> Mes galime daryti kompromisą minimaliam Statoil įsipareigojimui Lietuvai iki 120 kt, bet tik už įpareigojimą pirkti kiekį, nurodytą DDU sąlygomis Vaidotai ir FCA Jonavos terminalas“[262].

Tyrimo metu nustatyti faktai rodo, kad pasiūlymai pirkti visą pirkėjui reikalingą metinį poreikį buvo pateikiami ir „mažesniems” pirkėjams, pvz., KB „Tiltoilas”, UAB „Skulas“. Tačiau pastariesiems siūloma kaina buvo žymiai blogesnė, nei Lukoil, Statoil, Neste įmonėms (žr. Nutarimo 6.1. dalį).

KB „Tiltoilas“ 2003 metų pabaigoje gavo UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai pasiūlymus dėl naujų sutarčių 2004 metams sudarymo. Siūlymas buvo grindžiamas abipusiu įsipareigojimu: UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai siūloma kaina KB „Tiltoilas“ priklausys nuo įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų pagal anksčiau minėtąnaftos produktų kainų nustatymo tvarką.[263]

KB „Tiltoilas“ 2004-02-06 siuntė prašymą Nr. 17 dėl kuro sutarčių sąlygų. UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai 2004-02-27 atsakyme į minėtą prašymą rašė: „Mes Jūsų įmonę vertiname kaip stambų ir patikimą MNPN partnerį, kuris per metus yra potencialiai pajėgus nupirkti 75 000 - 80 000 t dyzelino. Todėl siekiant, kad bendradarbiavimas būtų kaip galima labiau naudingas abiem šalims, ir Jūsų bei mūsų įmonės taptų artimais partneriais Lietuvos rinkoje, siūlome Jums per 2004 metus įsipareigoti ir nupirkti apie 75 000 t dyzelino“.[264] Analogišką pasiūlymą MN pateikė ir UAB „Skulas“[265].

Kainos nustatymo mechanizmas, kai prekės kaina pirkėjui priklauso nuo kiekvieno pirkėjo įsipareigojimo nupirkti jam nustatytą individualų metinį pirkimo kiekį, už įsipareigojimo nevykdymą nustatant tam tikro dydžio baudą (kompensaciją) gali būti palyginamas su vadinamosiomis planinėmis nuolaidomis. Planinės nuolaidos suteikiamos pirkėjams už tiekėjo jiems nustatytą kiekį, kurį jie nuperka per atitinkamą laikotarpį. Planinės nuolaidos, taip pat kaip ir kitos lojalumo nuolaidos, skatina pirkėją likti ištikimu ir nesirinkti kito tiekėjo (nekonkuruoti) bei įvykdyti jam nustatytą pirkimo kiekio arba „planinę“ užduotį, kuri užtikrina jam tam tikrą finansinį privalumą. Pirkimo kiekis kiekvienam pirkėjui tiekėjo gali būti nustatomas atsižvelgiant į pirkėjo individualius pajėgumus realizuoti nupirktą prekę. Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad tokiomis planinėmis nuolaidomis[266] siekiama atimti iš pirkėjų galimybę laisvai, bet kokiu metu, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, pasirinkti palankiausią pasiūlymą, pateiktą konkuruojančių tiekėjų, ir pakeisti esamą tiekėją be žymaus ekonominio nuostolio. Tai apriboja pirkėjų galimybę rinktis tiekėją ir sudaro kliūtis ateiti į rinką kitiems gamintojams.[267]

Minimalaus kiekio įsipareigojimo nustatymas, kuomet kiekvienam pirkėjui buvo nustatytas individualus minimalus pirkimo kiekis, siekiant jį kaip galima priartinti prie konkretaus pirkėjo viso planuojamo metinio poreikio naftos produktams, negali būti pateisinamas siekiu planuoti tiekimo sutartis. Toks kainos nustatymo mechanizmas negali būti lyginamas ir su kiekio nuolaidomis, kurios yra objektyvios, jeigu atspindi tiekėjo sutaupytus kaštus parduodant didesnį kiekį ir turi būti vienodai prieinamos visiems pirkėjams.

Europos Sąjungos teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tiekėjo, užimančio dominuojančią padėtį, taikymas savo pirkėjams bet kokios formos lojalumo (kiekybinių, planinių ar pan.) nuolaidų, kuriomis jis, suteikdamas pirkėjams tam tikrą finansinę naudą, siekia užkirsti galimybes savo pirkėjams įsigyti prekes iš konkurentų, yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio prasme[268].

AB „Mažeikių nafta“ taikoma kainodara nuo planinių nuolaidų skyrėsi tuo, kad už pirkėjo prisiimtą įsipareigojimą nupirkti didesnį kiekį buvo nustatyta ir taikoma mažesnė kaina viso sutarties galiojimo laikotarpiu, o už įsipareigojimo nupirkti minimalų metinį kiekį nevykdymą sutartyse nustatytos atitinkamo dydžio kompensacijos, kurios verčia pirkėją laikytis sutarties pradžioje prisiimto įsipareigojimo. Tuo tarpu planinės nuolaidos paprastai suteikiamos pasibaigus sutartiniam laikotarpiui, jei nuperkamas nustatytas kiekis. Tačiau kiekvienam pirkėjui nustatant kainą, priklausomai nuo jo įsipareigoto minimalaus metinio kiekio, kai mažesnė kaina yra nustatoma už didesnį minimalų kiekį ir atvirkščiai, taip pat kaip ir planinių (ar ištikimybės) nuolaidų atveju, pirkėjams yra suteikiama nepagrįsta finansinė nauda už jų ištikimybę tiekėjui ir atsisakymą pirkti iš kitų tiekėjų, t.y. nekonkuravimą.

AB „Mažeikių nafta“ pirkimo sutartyse nustatyta bauda už kiekvieną įsipareigotą nupirkti, bet nenupirktą prekės toną, kai sutartis nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, taip pat kaip ir nustatyta kompensacija už įsipareigojimo nevykdymą, buvo siekiama apriboti pirkėjo laisvę nutraukti sutartį anksčiau, nei bus įvykdytas jo minimalus metinis pirkimo įsipareigojimas.

Kompensacijos už įsipareigojimo nupirkti minimalų kiekį dydis ar baudos, nutraukiant sutartį anksčiau, nei įvykdytas įsipareigojimas, dydis, taip pat faktas, kad kompensacija ir/ar bauda, kaip atsiliepime teigia AB „Mažeikių nafta“, nebuvo pritaikyta praktiškai, neturi esminės įtakos pirkėjų laisvės apribojimo vertinimui, kadangi jau pats baudos ir/ar kompensacijos nustatymas daro įtaką pirkėjams. Europos Teisingumo Teismas keliose nagrinėtose bylose nustatęs, kad eksporto draudimas (Europos Sąjungos ribose) pagal savo pobūdį yra konkurencijos ribojimas, nesvarbu, ar tai buvo nustatyta raginant tiekėjui, ar klientui, kartu konstatavo, kad: „Pats faktas, kad tiekėjas nėra griežtas užtikrinant draudimus negali būti įrodymu, kad jie neturėjo jokio efekto, kadangi tokių draudimų egzistavimas pats savaime gali sukurti „vizualinį ir psichologinį” foną, kuris patenkina klientus ir prisideda prie daugiau ar mažiau aiškaus rinkos padalijimo.“[269]

Anot Europos Komisijos, retrospektyvinės nuolaidos (nuolaidos, taikomos už visą pirkimą) gali gerokai apriboti galimybes rinkoje, nes dėl jų klientai yra mažiau linkę ieškoti alternatyvaus tiekėjo nedidelei daliai paklausos patenkinti, jeigu dėl to jie prarastų retrospektyvines nuolaidas. Potencialias retrospektyvinių nuolaidų suteikiamas galimybes ribojantis poveikis iš esmės yra stipriausias paskutinio produkcijos vieneto prieš viršijant nustatytą ribą atžvilgiu. Tačiau, Komisijos nuomone, vertinant nuolaidos lojalumą skatinantį poveikį svarbu ne poveikis konkurencijai varžantis dėl paskutinio vieneto, o dėl nuolaidų sistemos atsiradęs galimybes ribojantis poveikis (esamiems ar galimiems) dominuojančio tiekėjo konkurentams. Kuo didesnė nuolaida, išreikšta visos kainos procentine dalimi, tuo didesnė riba ir tuo didesnė paskata žemiau šios ribos, taigi tuo didesnė ir faktinių ar potencialių konkurentų galimybių ribojimo tikimybė (Komisijos komunikato 40 punktas).

Paminėtinas ir Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas Michelin byloje, kuris apima net kelis nagrinėjamu atveju aktualius aspektus. Šiame sprendime nurodoma, kad kiekybinių nuolaidų sistema, kurioje yra didelis skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės pakopos nuolaidų, taikomų už vienerius metus[270], ir jos fiksuojamos remiantis bendra apyvarta per ataskaitinį laikotarpį, turi lojalumą skatinančios nuolaidų sistemos pobūdį[271]. Taigi, tiek nuolaidų sistemos „laipsniavimas“, tiek ir pačių nuolaidų nustatymas pagal ataskaitiniu laikotarpiu įsigytą produkcijos kiekį pripažįstama neigiamą efektą konkurencijai darančiu dominuojančio ūkio subjekto elgesiu.

Be to, nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ 2004 m. sutartyse buvo nustatyti ar buvo siekiama nustatyti pirkėjo įsipareigojimus pirkti daugiau nei 80 proc. pirkėjo benzino ir/ar dyzelino planuojamo poreikio Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais, t.y. 2003 m., o tai dar labiau sustiprina planinės nuolaidos taikymo efektą rinkos uždarymo prasme.

Analogiškai lojalumo nuolaidoms, Europos teismų bei Komisijos praktikojepiktnaudžiavimu, t.y. pažeidžiančiu Sutarties Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį, yra laikomas dominuojančio ūkio subjekto nekonkuravimo įsipareigojimų taikymas savo pirkėjams. Komisijos reglamente dėl Sutarties 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (EB) Nr. 2790/1999 nekonkuravimo įsipareigojimo sąvoka yra aiškinama kaip „bet koks tiesioginis ar netiesioginis pirkėjo įsipareigojimas pirkti iš tiekėjo daugiau nei 80 proc. visų pirkėjo perkamų susitarime nurodytų prekių ar paslaugų ir jų pakaitalų, apskaičiuojant pagal visą jo pirkimų vertę praėjusiais kalendoriniais metais”.[272] Toks nekonkuravimo įsipareigojimas gali būti leistinas, jeigu tiekėjo užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 30 procentų ir yra kitos minėtame Komisijos reglamente nustatytos sąlygos. Europos Teisingumo Teismas bylojeHoffmann – La Roche v. Komisija[273]taip patpabrėžė, kad dominuojantis ūkio subjektas, kuris susaisto pirkėją (net jei tai daro pirkėjo prašymu) įsipareigojimu pirkti visą ar beveik visą poreikį išimtinai iš jo, pažeidžia 102 straipsnio reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju 2004 m. sutartyse numatytų pirkimo įsipareigojimų palyginimas su 2003 m. atitinkamų ūkio subjektų pirkimais Lietuvoje pateikiamas 22 lentelėje.

22 lentelė

2004 m. UAB „Statoil Lietuva“, UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas sutartinių benzino ir dyzelino įsipareigojimų nupirkti iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN) kiekio dalis, 2003 m. visame nupirktame benzino ir dyzelino kiekyje, procentais

Bendrovių pavadinimas	UAB „Statoil Lietuva“	UAB „Neste Lietuva“		UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lukoil Baltija“ servisas
	Benzino ir dyzelino bendras kiekis ne mažiau	Benzino ne mažiau	dyzelino ne mažiau	Benzinas ne mažiau	Dyzelinas ne mažiau
Sutartiniai 2004 m. įsipareigojimai nupirkti iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN), tonomis	120 000	30 001[274]	30 001	142 000[275]	132 000
Iš viso nupirkta, tonomis (2003 m.)	160 980	14 836	27 212	172 576	293 156
Sutartinių įsipareigojimų nupirkti iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN) kiekio dalis, 2003 m. visame nupirktame benzino ir dyzelino kiekyje, procentais	74,54	viršija du kartus	virš 100 proc.	82,28	45,02

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad beveik visais nurodytais atvejais įsipareigotas 2004 m. nupirkti kiekis viršijo minėtą 80 proc. pirkimų praėjusiais metais ribą arba buvo jai labai artimas. Tokie nustatyti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą apie nekonkuravimo įsipareigojimus iš MN pirkėjų pusės. Be to, papildomai pastebėtina, kad tokių savo siekių, susijusių su pirkėjams nustatomais pirkimo įpareigojimais, neslepia ir pati nagrinėjama bendrovė, tai matyti iš žemiau pateikiamų bendrovės darbuotojų paaiškinimų.

„Mes vertinam jo įsipareigojimus būsimam laikotarpiui pagal jo istorinius pirkimus. <...> Jeigu pirko pernai, pirko užpernai ir šiais metais mes sutariam dėl kainos, kad tokia kaina yra priimtina, tai mes norim, kad jis viską, kiek jam reiktų, pirktų tik iš mūsų, čia yra mūsų darbas“[276]– UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas (2005-06-01 paaiškinimų protokolas).

<...> mes iš anksto didesnės nuolaidos, negu istoriškai pirktas kiekis, klientui nenorim duot.“[277]– UAB „Mažeikių nafta prekybos namai“ rinkodaros direktorius Tadas Augustauskas (2005-06-01 paaiškinimų protokolas).

Pastebėtina, kad 2004 m. MNPN pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse su Lietuvos pirkėjais galiojo sutarties nutraukimo nuostata „vienos iš Sutarties šalių iniciatyva, informavus apie Sutarties nutraukimą kitą Sutarties šalį ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomo Sutarties nutraukimo momento“ (14.3.3.2 punktas). Tačiau pirkimo-pardavimo sutarties specialioje dalyje skyriuje „6.4.2. Baudos, punkte j) už sutarties nutraukimą pagal 14.3.3.2 punktą“ nuostata pirkėjams ir MNPN yra skirtinga.

MNPN UAB „Lukoil Baltija” ir UAB „Lukoil Baltija“ Servisui nenumatyta bauda (2004-01-15 sutartis Nr.04-29 PN/A, 2004-01-15 sutarties Nr. 04-34 PN/AJ ir kt.), tačiau pirkėjui nutraukus sutartį, pirkėjas turėtų mokėti minėtą kompensacijos dydį (trys JAV doleriai) už kiekvieną įsipareigotą nupirkti ir nenupirktą benzino ar dyzelino toną. Nutraukus MNPN sutartį su minėtu pirkėju, MNPN nemokėtų jokių kompensacijų (baudų).

2004-02-10 sutartyje Nr. 04-137 PN/AJ, 2004-02-10 sutartyje Nr. 04-138 PN/A tarp UAB „Mažeikių nafta” prekybos namų ir UAB „Skulas“, tik UAB „Skulas“ numatyta „5 (penki) Lt bauda už kiekvieną įsipareigotą nupirkti ir nenupirktą prekės toną“, o MNPN jokių įsipareigojimų nenumatyta. Papildomai pastebėtina, kad sutartyse tarp MNPN ir UAB „Skulas“ (2004-02-10 sutartyje Nr. 04-138 PN/A), UAB „Rekolas“ (2004-01-29 sutartyje Nr. 04-78 PN/A,2004-01-29 sutartyje Nr.04-79 PN/AJ) ir UAB „Prie Luksto“ (2004-01-27 sutartyje Nr. 04-65 PN/AJ) numatytos baudos taikomos skirtingo dydžio, nors degalų kiekiai įsipareigoti nupirkti vienodi: UAB „Skulas“, UAB „Rekolas“ sutartyse numatyta 5 Lt bauda už kiekvieną įsipareigotą nupirkti ir nenupirktą ar parduoti ir neparduotą prekės toną, o sutartis su UAB „Prie Luksto“ už sutarties nutraukimą numato, kad Pirkėjui nupirkus prekę nuo 500,1 iki 5000,0 m/t, Pirkėjas sumoka Pardavėjui 2,00 Lt dydžio kompensaciją už kiekvieną nupirktą prekės toną; Pirkėjui nupirkus prekę iki 500,0 m/t, Pirkėjas sumoka Pardavėjui 5,00 Lt dydžio kompensaciją už kiekvieną nupirktą prekės toną“.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad MN, piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pasirašė su UAB „Lukoil Baltija”, UAB „Lukoil Baltija“ Servisu ir UAB „Skulas” sau naudingas sutartis, kuriose nebuvo jokių MN įsipareigojimų, nutraukus sutartis, o minėtiems pirkėjams primetė baudų (kompensacijų) mokėjimą už kiekvieną įsipareigotą nupirkti ir nenupirktą benzino ar dyzelino toną ir tuo AB “Mažeikių nafta” (MNPN) siekė sustiprinti minėtų bendrovių lojalumą AB „Mažeikių nafta” ir nekonkuravimą su kitais gamintojais. Be to, MNPN panašaus pobūdžio sutartyse su UAB „Skulas“, UAB „Rekolas“ ir UAB „Prie Luksto, esant vienodiems pardavimo-pirkimo kiekiams, taikė nevienodas sąlygas, jeigu minėti pirkėjai būtų nutraukę sutartis su MNPN.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad buvo sudaromos pakankamai ilgam laikotarpiui – 1 metams. Tuo tarpu, kaip numato Komisijos komunikato 36 punktas, jeigu dominuojanti įmonė yra neišvengiamas prekybos partneris visiems arba daugumai klientų, net ir trumpai galiojantis išskirtinio pirkimo įpareigojimas gali sukelti antikonkurencinį galimybių apribojimą.

Įvertinus sutarčių taikymo laikotarpį, pirkėjų minimalaus kiekio įsipareigojimus, kurie sudarė reikšmingą dalį jų viso poreikio, AB „Mažeikių nafta“ rinkos galią Lietuvos teritorijoje, artimą monopolinei, laikytina, kad AB „Mažeikių nafta“ veiksmais, nustatant kainas tiesiogiai priklausančias nuo pirkėjo metinio įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų, nustatant kiekvienam pirkėjui individualų minimalų artimą jo planuojamam metiniam poreikiui kiekio įsipareigojimą, už kurio neįvykdymą mokama nustatyto dydžio kompensacija ir/ar bauda už sutarties nutraukimą anksčiau, negu įvykdytas minimalaus kiekio įsipareigojimas, buvo siekiama „pririšti” pirkėjus prie AB „Mažeikių nafta”, neleisti jiems laisvai elgtis rinkoje, atsižvelgiant į naftos produktų kainų pokyčius ar kitus veiksnius, o kitus gamintojus pasirinkti tik tais atvejais, kai AB „Mažeikių nafta” negalėjo aprūpinti jų naftos produktais, ir tuo praktiškai buvo „uždarytos” Lietuvos benzino ir Lietuvos dyzelino rinkos nuo kitų gamintojų ir taip itin apribota konkurencija.

Remiantis Komisijos komunikato 20.4. punktu, Komisija paprastai įsikiš vadovaudamasi 82 straipsniu, kai, remiantis neginčijamais ir įtikinamais įrodymais, tariamai piktnaudžiaujamas elgesys gali nulemti antikonkurencinį galimybių ribojimą. Komisija mano, kad atliekant tokį vertinimą be kita ko yra svarbi klientų ir išteklių tiekėjų padėtis – dominuojanti įmonė gali tam tikrą praktiką taikyti tik pasirinktiems klientams arba išteklių tiekėjams, kurie gali būti ypač svarbūs konkurentų patekimui į rinką ar plėtimuisi, taip padidindama antikonkurencinio galimybių ribojimo tikimybę. Pavyzdžiui, klientų atveju, jie gali būti labiausiai linkę priimti alternatyvių tiekėjų pasiūlymus, sudaryti konkrečią galimybę platinti produktą, tinkamą naujam rinkos dalyviui, būti patekimui į rinką palankioje geografinėje vietovėje arba būti linkę daryti įtaką kitų klientų elgesiui. Išteklių tiekėjų atveju tie tiekėjai, su kurias dominuojanti įmonė sudarė išskirtinio tiekimo susitarimus, gali būti labiausiai linkę patenkinti klientų, kurie yra dominuojančios įmonės konkurentai vartotojų rinkoje, prašymus arba gali pasiūlyti tam tikrą kokybę arba gaminti tam tikroje vietovėje, ypač tinkamoje naujam rinkos dalyviui.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta: „Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus”.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, laikytina, kad AB „Mažeikių nafta“ minėtais veiksmais, tai yra nustatant kainas, tiesiogiai priklausančias nuo pirkėjo metinio įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų,nustatant kiekvienam pirkėjui individualų minimalų bei artimą jo planuojamam metiniam poreikiui kiekio įsipareigojimą Bendradarbiavimo susitarimuose, pirkimo-pardavimo sutartyse, taikant pirkėjų lojalumą ir nekonkuravimą nulemiančią kainodarą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.

AB „Mažeikių nafta” šioje dalyje įvardytus veiksmus vykdė 2004 m.

6.3. Dėl importo ribojimo, paralelinio importo ribojimo

2003-04-01 sutartyje Nr. 03-189 B tarp AB „Mažeikių nafta“ ir RAB „Astarte – Nafta“ nurodoma: „Pardavėjas parduoda Pirkėjui AB „Mažeikių nafta“ pagamintus automobilinius bešvinius benzinus markių 92, 95, 95 EU, 98 pagal LST EN 228 ir dyzelinus (C, E, F klasių; arktinį – 2 klasės) pagal LST EN590, toliau sutarties tekste vadinamus „preke“, skirtus Latvijos rinkai, šioje sutartyje išdėstytomis sąlygomis[278] (– tyrėjų pastaba)”. Analogiška nuostata buvo ir 2003-10-09 sutartyje Nr. 03-96 PN/B tarp MNPN ir RAB „Astarte – Nafta“ „Agentas parduoda Pirkėjui AB „Mažeikių nafta“ pagamintą automobilinį bešvinį benziną markės A-80 <^…>, skirtą Latvijos rinkai<^…>“[279].

Taigi, AB „Mažeikių nafta”, įrašydama neeksportavimo nuostatą minėtose sutartyse siekė išlaikyti aukštesnį degalų pardavimo kainų lygį Lietuvoje ir uždrausti pigesnių degalų patekimą į Lietuvos naftos produktų rinką. Tai patvirtina AB „Mažeikių nafta“ degalų pardavimo kainų analizė. Pavyzdžiui, pagal minėtą 2003-04-01 sutartį Nr. 03-189B AB „Mažeikių nafta“ nustatė benzinui A-95 kainą pagal šią formulę: Platt`s European Marketsan publikuotų eilutėje „Cargoes CIF NWE/Basis ARA“ aukščiausių reikšmių „Prem Unl“ (toliau – Platt`s) aritmetinis vidurkis sumažintas 14 JAV dolerių, dyzelinui (C klasės – nuo balandžio 1 d. iki spalio 15 d. – Platt`s European Marketsan publikuotų eilutėje „Cargoes CIF NWE/Basis ARA“ aukščiausių reikšmių „EN590“) aritmetinis vidurkis sumažintas 8 JAV doleriais[280].

2003-03-26 AB „Mažeikių nafta“ pagal sutartį Nr.03-157 BA Lietuvos ūkio subjektui UAB „Lukoil Baltija“ servisui nustatė benzinui A-95 ir C klasės dyzelinui kainos buvo Platt`s aritmetinis vidurkis padidintas 16 JAV dolerių, t. y. 30 JAV dolerių didesnė vienai benzino A-95 metrinei tonai ir 24 JAV doleriais didesnė vienai C klasės dyzelinui metrinei tonai, nors 2003 m. UAB „Lukoil Baltija“ servisas nupirko 84317 t benzinų ir 70887 t dyzelinų, o RAB „Astarte – Nafta“ atitinkamai 8132 t benzinų ir –4651 t dyzelinų, t. y. atitinkamai 10 ir 15 kartų mažiau.

Minėtose sutartyse tarp AB „Mažeikių nafta“ ir RAB „Astarte – Nafta“ vienos tonos degalų kaina yra nustatyta DAF Lietuvos-Latvijos sienos sąlygomis (įskaitant geležinkelio tarifą per Lietuvą, apsaugą Lietuvos teritorijoje, krovinio deklaravimą). Minėtose sutartyse tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lukoil Baltija“ minėtos kainos nustatytos Gavėjo geležinkelio stotyse: Panerių, Kėdainių, Marijampolės ir Kauno.

Lietuvos degalų vartotojai patyrė žalą ir pagal kitas benzinų ir dyzelino rūšis.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ UAB „Rekolas“, UAB „Neste Lietuva“ ir UAB „Skulas“ nustatė didesnes benzinų ir dyzelinų vienos metrinės tonos kainas negu RAB „Astarte – Nafta“, pavyzdžiui, 2003-03-28 sutartyje Nr. 03-175 B su UAB „Rekolas“, 2003-03-31 sutartyje Nr. 03-182 AJ su UAB „Neste Lietuva“, 2003-04-01 sutartyje Nr.03-194 B su UAB „Skulas“ ir kt.[281]

Tokiu būdu, AB „Mažeikių nafta“, apibrėždama RAB „Astarte – Nafta“ prekybos ribas teritoriniu pagrindu, ribojo pirkėjo galimybę eksportuoti nupirktus minėtus naftos produktus, t.y. pateikti juos Lietuvoje esantiems pirkėjams. AB „Mažeikių nafta” šioje dalyje įvardytus veiksmus vykdė 2003-04-01 – 2003-12-31 ir jais pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

6.4. Dėl diskriminacinių dyzelino „Ventus“ pardavimo kainų

2003-2004 m. AB „Mažeikių nafta“ gamino dyzeliną „Ventus“ C, E, F, I ir II klasių, kurį pardavinėjo (UAB „Mažeikių nafta” prekybos namai) pagal skirtingas Platt`s paskaičiavimo eilutes, atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui pirkėjas pirkdavo prekę: pardavimui laivams ar pardavimui degalinėse, nors pagal kokybinius rodiklius tai yra tas pats dyzelinas. Tai patvirtino AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Mažeikių nafta” prekybos namai darbuotojai. Į klausimą, ar yra kokybės skirtumas tarp parduodamo dyzelino „Ventus” bunkeriavimui ir dyzelino „Ventus”, skirto didmeninei ir mažmeninei prekybai (degalinėse), AB „Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus pavaduotojas naftos ir naftos produktų logistikai R.Kristanavičius paaiškino: „Kokybės skirtumo nėra” (2005-06-20 Paaiškinimų protokolas)[282]. Į tą patį klausimą MNPN pardavimų direktorius S.Navickas paaiškino: „Iš esmės tą patį, tik parduodam skirtingoj rinkoj“ (2005-06-03 Paaiškinimų protokolas).[283]

Į klausimą, ar pagal sutartis MNPN vėliau prašo pateikti dokumentą, įrodantį, kur buvo panaudotas dyzelinas „Ventus“, ir kas būna, jei produktas buvo panaudotas ne pagal pirkimo tikslą, S.Navickas paaiškino taip: „Taip. Privalo mokėti atitinkamai kompensaciją, kaip kad pirktų būtent tai kitai rinkai“. Paprašytas patikslinti, ar tikrai tas pats dyzelinas „Ventus“, perkamas skirtingoms rinkoms, parduodamas skirtinga kaina, p. S.Navickas paaiškino taip: „Taip. Skirtinga rinka, skirtingos kainos, kadangi kitaip neparduosi, nepirks. <...> Čia konkuruojam su kitos kokybės produktais, kurie yra žymiai pigesni ir, jeigu turime produkto likutį, kurį galim parduot kitai rinkai, kuri nekonkuruoja būtent su tos rinkos[284] dalyviais, mes bandome šnekėtis, klausytis klientų pasiūlymų, kiek jie nupirks būtent tai rinkai“ (2005-06-03 Paaiškinimų protokolas).[285] Į klausimą, ar dyzelino, skirto bunkeriavimui, ir dyzelino, skirto mažmeninei ar didmeninei prekybai, kaina skiriasi, AB „Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus pavaduotojas naftos ir naftos produktų logistikai R.Kristanavičius taip pat atsakė teigiamai (2005-06-20 Paaiškinimų protokolas)[286].

2003-03-26 AB „Mažeikių nafta“ pasirašė sutartį Nr.03-164 D/L su UAB „Prie Luksto“ dėl dyzelino „Ventus“ C, E, ir II klasių, skirto laivų bunkeriavimui, pirkimo-pardavimo. Bendras prekės kiekis, kurį iki 2003 m. gruodžio 31 d. pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pagal minėtą sutartį, buvo nustatytas apie 3 000 tonų. Kaina dyzelinui „Ventus“ C klasės buvo nustatyta „259 Platt`s NEW gasoil, jet assessments“ publikuojamose eilutėse „Cargoes CIF NEW/Basis ARA aukščiausių reikšmių“ EN 590“ (toliau – 259 Platt`s publikacija) aritmetinis vidurkis padidintas 6 JAV doleriais, dyzelinui „Ventus“ E klasės – 259 Platt`s padidintas 8,5 JAV dolerio, dyzelinui „Ventus“ F – 259 Platt`s padidintas 11 JAV dolerių ir dyzelinui „Ventus“ II klasės – 259 Platt`s padidintas 21 JAV doleriu.

2003-03-28 AB „Mažeikių nafta“ pasirašė analogišką sutartį Nr. 03-171AA su UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ ir sutartį Nr. 03-176AA su A.Anužio prekybos įmone „Gindana“, kurioje buvo nustatytos tos pačios kainos, kaip ir sutartyje su UAB „Prie Luksto“.

Visose minėtose sutartyse yra nuostatos, kad „per dešimt kalendorinių dienų po prekės panaudojimo laivų bunkeriavimui, Pirkėjas įsipareigoja pateikti laivų bunkeriavimo faktą patvirtinančius dokumentus”; „Nepristačius laivų bunkeriavimo faktą patvirtinančių dokumentų, atitinkamam atkrautam prekių kiekiui Pardavėjas perskaičiuoja prekės kainą pagal galiojančias atkrovos dieną AB „Mažeikių nafta“ protokolines kainas Lietuvos Respublikoje (įskaitant akcizą ir PVM), o Pirkėjas įsipareigoja šį prekių kainos skirtumą sumokėti Pardavėjui per 5 k.d. nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos”. Minėtos sutartys galiojo iki 2003-12-31. Analogiškos nuostatos nustatytos ir 2004 metų sutartyse.

Tyrimo metu nustatyta, kad kitos bendrovės mokėjo daug didesnes kainas už tą pačią prekę (žr. 23 lentelę). Pastebėtina, kad A.Anužio prekybos įmone „Gindana“ pagal 2003-03-28 sutartį Nr. 03-177A [287] ir UAB „Prie Luksto“ pagal 2003-03-31 sutartį Nr. 03-186A [288] taip pat mokėjo daug didesnes kainas už tą pačią prekę.

UAB „Lukoil Baltija“ pagal 2003-03-26 sutartį Nr. 03-156A ir UAB „Lukoil Baltija” servisas pagal 2003-03-26 sutartį Nr. 03-160A pirko dyzeliną „Ventus“ (C,E,F, II klasių), kuriam kainos buvo nustatytos 11 JAV dolerių už vieną toną didesnės (pvz. 2003-08-20 UAB „Mažeikių nafta“ nustatė UAB „Prie Luksto“, A. Anužio prekybos įmone „Gindana“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ dyzelinui „Ventus“ C klasės „produkto“ kainą 805,16 Lt/t, o UAB „Lukoil Baltija” servisas – 838,72 Lt/t, t. y. virš 4 proc. didesnę).

UAB „Neste Lietuva“ (2003-03-31 sutartis Nr. 03-181A, papildomas susitarimas Nr. 1 prie minėtos sutarties) už dyzelinus „Ventus“ C, F, II klasės kaina buvo nustatyta 16 JAV dolerių didesnė, dyzelinui „Ventus“ E klasės – 15 JAV dolerių didesnė (pvz. 2003-09-24 UAB „Mažeikių nafta“ A.Anužio prekybos įmonei „Gindana“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ nustatė dyzelinui „Ventus“ produkto kainą 747,54 Lt/t, o UAB „Neste Lietuva“ 793,63 Lt/t, t. y. virš 6 proc.).

23 lentelė

2003 m. AB „Mažeikių nafta” nustatytos kainos dyzelinui „Ventus” pagal sutartis pirkėjams

Bendrovė/dyzelino klasė	„Ventus“ C	„Ventus“ E	„Ventus“ F	„Ventus“ II
UAB „Prie Luksto“, A.Anužio prekybos įmonė „Gindana“, UAB„Baltijos bunkeriavimo agentūra“	259 Platt’s + 6 JAV doleriai	259 Platt’s + 8,5 JAV dolerio	259 Platt’s +11 JAV dolerių	259 Platt’s + 21 JAV doleris
UAB „Lukoil Baltija“, UAB„LukoilBaltija”servisas	590 Platt’s +17 JAV dolerių	590 Platt’s +19,5 JAV dolerio	590 Platt’s +22 JAV doleriai	590 Platt’s +32 JAV doleriai
UAB „Neste Lietuva“	590 Platt’s +22 JAV doleriai	590 Platt’s +23,5 JAV dolerio	590 Platt’s +27 JAV doleriai	590 Platt’s +37 JAV doleriai

Tuo tarpu 2003 m. UAB „Lukoil Baltija“ iš AB „Mažeikių nafta“ pirko 23 kartus daugiau visų rūšių dyzelino, nei A.Anužio prekybos įmonė „Gindana“; beveik 20 kartų daugiau, negu UAB „Prie Luksto“ ir 67 kartus daugiau, negu UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ (žr. 24 lentelę).

24 lentelė

Bendrovių pirkimai iš AB „Mažeikių nafta” (MNPN), tonomis

Bendrovės pavadinimas	Nupirkta iš MN 2003 m.	Nupirkta iš MN 2004 m.
UAB „Prie Luksto“	9761	10553
A. Anužio prekybos įmonė „Gindana“	8623	7547
UAB “Baltijos bunkeriavimo agentūra“	2985	1352
UAB „Lukoil Baltija“	198983	178309
UAB „Lukoil Baltija” servisas	70887	78816
UAB „Neste Lietuva“	24790	32704

Analogiška dyzelino „Ventus” pardavimo kainos apskaičiavimo taisyklė ir minėtos nuostatos galiojo 2004-01-26 sutartyje Nr. 04-56PN/DAA su UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ ir 2004-01-26 sutartyje Nr. 04-55PN/DAA su A.Anužio prekybos įmone „Gindana“ ir 2004-01-27 sutartyje Nr. 04-66PN/DB su UAB „Prie Luksto“ (pirkimo kiekis 2 000 t). Minėtos sutartys galiojo iki 2004-12-31.

Lyginant 2004 m. UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų pasirašytas sutartis su A. Anužio prekybos įmone „Gindana“ bei UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ su kitais ūkio subjektais UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pasirašytomis sutartimis, matyti, kad, pavyzdžiui, 2004-03-08 UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai nustatė UAB „Prie Luksto“ dyzelinui „Ventus“ II klasės vienos tonos kainą 890,31 Lt/t, o UAB „Neste Lietuva“ – 944,31 Lt/t, t.y. 6 proc. didesnę, 2004-07-13 UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai nustatė A. Anužio prekybos įmonei „Gindana“ dyzelinui „Ventus“ C klasės vienos tonos kainą 1013,28 Lt/t, o UAB „Neste Lietuva“ – 1037,29 Lt/t, t. y. virš 2 proc. didesnę, 2004-05-13 UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai nustatė A.Anužio prekybos įmonei „Gindana“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ dyzelinui „Ventus“ C klasės vienos tonos kainą 1025,94 Lt/t, o UAB „Lukoil Baltija“ – 1075 Lt/t, t. y. apie 5 proc. didesnę.

2004 m. UAB „Lukoil Baltija“ iš AB „Mažeikių nafta“ pirko apie 24 kartus daugiau visų rūšių dyzelino, nei A.Anužio prekybos įmone „Gindana“, beveik 17 kartų daugiau, negu UAB „Prie Luksto“ ir apie 132 kartus daugiau, negu UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ (žr. 24 lentelę).

AB „Mažeikių nafta“ 2005 m. rugsėjo 30 d. pateiktame atsiliepime (170-180 psl.) bei 2005 m. gruodžio 15, 16, 19, 22 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. Konkurencijos tarybos posėdžių metu nurodė, kad dyzelino pardavimui degalinėse ir dyzelino bunkeriavimui rinkos yra skirtingos, be to, pastarajam nustatytas specialusis teisinis reguliavimas (atskira licencijų išdavimo tvarka, kiti akcizo, pridėtinės vertės mokesčio tarifai ir kt.). Papildomai savo 2010 m. lapkričio 15 d. atsiliepime apie atliktą tyrimą AB „Mažeikių nafta“ nurodė sutinkanti, kad parduodama žymėtą laivams skirtą dyzeliną, bendrovė atsižvelgė, t.y. įvertino, kuriai rinkai ji parduoda produktus bei atitinkamai nustatė parduodamo dyzelino kainą. Tačiau pastebėjo, kad nors pristatymo iš MN didmenininkams procesas yra vienodas, AB „Mažeikių nafta“susiduria su skirtingomis konkurencijos sąlygomis galutinių pirkėjų lygmenyje. Anot bendrovės, šis skirtumas ir sąlygoja pirkimo kainų, kurias MN gali sumokėti abiejose rinkose veikiantys didmenininkai, skirtumą. Be to, MN teigimu, egzistuoja skirtingi teisiniai reikalavimai, taikomi rinkose parduodant dyzeliną „Ventus“ laivų bunkeriavimui ir taikomų jį parduodant automobiliams. Tai – reikalavimas turėti licenciją verstis prekyba nefasuotu skystuoju kuru, dyzelinu, kitais gazolinais, kurie tiekiami kaip kuro atsargos laivams. Taip pat 2002-05-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 792 „Dėl atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, eksploatavimui, tiekimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės)[289] įtvirtinta speciali kuro atsargų laivams tiekimo tvarka. MN teigimu, bendrovė negali bunkeriavimui skirto dyzelio parduoti ta pačia kaina, kaip ir automobilių varikliams skirtą dyzeliną, kadangi tokiu atveju negalėtų konkuruoti su pigesnių Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse pagamintų produktų tiekėjais.

Šiuo atveju pirmiausia pastebėtina, jog Konkurencijos įstatymo pažeidimas pasireiškia tuo, kad AB „Mažeikių nafta“, kaip dominuojantis ūkio subjektas, pardavęs dyzeliną „Ventus” A.Anužio prekybos įmonei „Gindana“, UAB „Prie Luksto“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“, neleido minėtoms bendrovėms laisvai disponuoti įsigytu dyzelinu, t. y. parduoti arba kitiems didmenininkams, arba mažmenininkams, arba savo degalinėse, arba laivams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne pati AB „Mažeikių nafta“ pardavinėjo dyzeliną laivams, o jos pirkėjai, t.y. didmenininkai. Tai yra, AB „mažeikių nafta“ nedalyvavo tiesiogiai dyzelino „Ventus“ pardavime laivų bunkeriavimui, todėl ne ji, o jos pirkėjai veikė kitoje rinkoje.

Tuo tarpu AB „Mažeikių nafta“, nepriklausomai nuo to, kur toliau jos prekė (dyzelinas „Ventus“) buvo perparduodama, visą laiką veikė dyzelinų pardavimų iš gamyklos rinkoje, todėl šioje rinkoje ir turėjo taikyti savo pirkėjams vienodas konkurencines sąlygas. Kadangi AB „Mažeikių nafta“, parduodama dyzeliną, atsižvelgė į tolesnį jo pardavimą ir atitinkamai nustatė savo pardavimo kainą, ji piktnaudžiavo savo padėtimi ribodama savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes (dyzeliną „Ventus“). Tai nepagrįstai varžė pirkėjų galimybes veikti rinkoje ir pažeidė vartotojų (Lietuvos gyventojų) interesus įsigyti prekę (dyzeliną „Ventus“) pigiau. Minėtose sutartyse nustatytas kompensavimo mechanizmas tik įrodo, kad kaina dyzelinui, skirtam automobilių kurui, buvo užaukštinta lyginant su dyzelinu bunkeriavimui. Esant neapribotai konkurencijai tarp ūkio subjektų, užsiimančių didmenine naftos produktų prekyba, būtų galėjusi sumažėti dyzelino kaina Lietuvoje ir vartotojai iš to būtų galėję turėti naudos, kadangi minėti ūkio subjektai būtų galėję laisvai nuspręsti, kokiems klientams ir už kokią kainą turėtų būti parduodamas iš MN įsigytas dyzelinas. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vartotojai patyrė žalą, kuri galėtų būti prilyginta iki minėto kainų skirtumo tarp AB „Mažeikių nafta“ parduodamo dyzelino „Ventus” A.Anužio prekybos įmonei „Gindana“, UAB „Prie Luksto“ ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ kainos ir minėtos bendrovės parduodamo dyzelino „Ventus” UAB „Lukoil Baltija”, UAB „Neste Lietuva” ir kitoms bendrovėms.

Taip pat pažymėtina, jog minėtose Taisyklėse numatyti reikalavimai yra taikomi kurą laivams ir orlaiviams tiekiantiems asmenims, o ne šį kurą gaminantiems. Todėl AB „Mažeikių nafta“ nagrinėtais atvejais pati tiesiogiai netiekdama dyzelino „Ventus” laivams, visiškai nepagrįstai save priskiria prie kurą tiekiančių asmenų ir tokiu būdu bando pateisinti konkurenciją ribojančius savo veiksmus.

Tokiais veiksmais 2003-2004 m. AB „Mažeikių nafta” pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.

7. Dėl poveikio prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje pradėta taikyti Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, o būtent jos 102 straipsnis, bei Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 101 ir 102 straipsniuose, įgyvendinimo[290], kurio 3 straipsnis nustato pareigą valstybių narių konkurencijos institucijoms, kurios taikydamos „nacionalinius konkurencijos įstatymus bet kuriam Sutarties 102 straipsniu draudžiamam piktnaudžiavimui, taiko ir Sutarties 102 straipsnio nuostatas”.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniu „draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą”. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio norma yra analogiška Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio normai išskyrus tai, kad taikant pastarąją būtina įrodyti, kad vertinami veiksmai gali daryti poveikį prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Komisijos pranešime Paaiškinimai dėl Sutarties 101 ir 102 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ (2004/C 101/07)[291] nurodoma, kad netgi piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vienoje valstybėje narėje gali paveikti prekybą tarp valstybių narių: „Praktika, kai pirkėjams, kurie labiausiai tikėtina, kad importuos produktus iš kitų valstybių narių, siūloma mažesnė kaina, gali apsunkinti kitų valstybių narių konkurentų įėjimą į rinką. Tokiais atvejais valstybių narių tarpusavio prekyba gali būti paveikta.” (94-95 punktai).

Vertinant pažeidimo dėl metinių lojalumo sutarčių sudarymo poveikį prekybai tarp valstybių narių, atkreiptinas dėmesys į Paaiškinimų dėl Sutarties 101 ir 102 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ 93 punktą, kuriame pažymima, jog kai įmonė dominuoja visoje valstybėje narėje ir tas dominavimas yra pašalinančio pobūdžio, valstybių narių tarpusavio prekyba paprastai gali būti paveikta. Toks piktnaudžiavimas paprastai apsunkina kitų valstybių narių konkurentų įsiskverbimą į rinką, ir tokiais atvejais prekybos struktūra gali būti paveikta. Pavyzdžiui, Michelin[292]byloje Teisingumo Teismas buvo tos nuomonės, kad lojalumo nuolaidos uždarė rinkas kitų valstybių narių konkurentams ir todėl prekyba buvo paveikta 82 (dabar – 102) straipsnio prasme. Rennet[293] byloje Teismas panašiai buvo tos nuomonės, kad dominavimas, kai pirkėjui nustatomi išimtinio pirkimo įpareigojimai, uždarė produktų patekimą iš kitų valstybių narių.

Panašiai ir minėtame Suomijos aukščiausiojo administracinio teismo sprendime rašoma, kad „aplinkybės dėl faktinio degalų importo ribojimo turi poveikio ir Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybinių mainų plėtrai“.[294]

Kadangi aukščiau nurodytais AB „Mažeikių nafta“ veiksmais, t.y. metinių lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimų taikymu, buvo ribojamos pirkėjų galimybės importuoti į Lietuvą, jais galėjo būti apribota benzino ir dyzelino prekyba tarp valstybių, kas reiškia, kad AB „Mažeikių nafta“ elgesys galėjo daryti poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį.

Taigi darytina išvada, kad šio Nutarimo 6.2 dalyje nurodyti AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, kadangi jie tęsėsi ir po 2004 m. gegužės 1 d., nuo šios datos yra vertintini kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pažeidimas.

8. Dėl procedūrinių Konkurencijos tarybos tyrimo klausimų

8.1. Dėl termino atsiliepimui pateikti

Anot AB „Mažeikių nafta“, Konkurencijos taryba nustatė pernelyg trumpą terminą atsiliepimui į Pranešimo išvadas pateikti. AB „Mažeikių nafta“ teigimu, Konkurencijos taryba, nepratęsusi termino nuomonei dėl Pranešimo pateikti iki 2011-01-31, pažeidė jos teisę į gynybą nuo Pranešime pateiktų kaltinimų dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkio subjektų, kurių atžvilgiu yra padarytos išvados dėl galimo Konkurencijos įstatymo (ir ES sutarties) atitinkamų nuostatų pažeidimo, teisę į gynybą inter alia užtikrina Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo stadijose proceso šalys turi teisę būti išklausytos ir duoti paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Pabaigus tyrimą, proceso šalims pateikiamos tyrimą atlikusio įgalioto pareigūno išvados raštu, taip pat sudaroma galimybė susipažinti su bylos dokumentais, išskyrus dokumentus, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Taigi, akivaizdu, kad Konkurencijos taryboje atliekant tyrimą ir priimant sprendimą dėl konkrečių ūkio subjektų veiksmų atitikties konkurencijos taisyklių reikalavimams, Konkurencijos taryba privalo vadovautis šiomis teisę į gynybą ūkio subjektams užtikrinančiomis nuostatomis.

Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Konkurencijos tarybos nagrinėjamų bylų proceso taisykles nustato Konkurencijos tarybos priimtas darbo reglamentas. Taigi, nagrinėjant klausimus, susijusius su bylų nagrinėjimo procesu, įskaitant ir klausimus, susijusius su teise duoti paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, būtina atsižvelgti į atitinkamas Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2004-09-16 nutarimu Nr. 1S-139 (toliau – Darbo reglamentas), nuostatas. Darbo reglamento 62.2 punkte nurodyta, kad proceso šalims jų nuomonėms dėl tyrimo išvadų (išdėstytų pranešimuose apie atliktą tyrimą) įprastai nustatomas 14 dienų terminas. Pastebėtina, kad Darbo reglamente nurodytas įprastas 14 dienų terminas nuomonėms dėl tyrimo išvadų pateikti yra taikomas visų įtariamų konkurencijos taisyklių pažeidimų atveju, įskaitant ir kitų tyrimų išvadas dėl įtariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kuo yra įtariama ir bendrovė. Taigi, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad 14 dienų terminas laikytinas pakankamu nuomonių dėl pareikštų įtarimų pareiškimui, jei nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti kitokį (trumpesnį ar ilgesnį) terminą, ir nepažeidžiančiu proceso šalių teisių, įskaitant teisės į gynybą toje dalyje, kiek tai susiję su rašytinių paaiškinimų pateikimu.

Tyrimo metu Konkurencijos taryba išnagrinėjo, ar AB „Mažeikių nafta“ nustatytas terminas rašytinei nuomonei dėl Pranešimo pateikti iki 2010-10-25 (atsižvelgus į Pranešimo gavimą, iš viso – 18 dienų, t. y. ilgesnis nei įprastas 14 dienų terminas), yra pagrįstas ir neapriboja AB „Mažeikių nafta“ teisių į gynybą dėl Pranešime pateiktų įtarimų pažeidus konkurencijos taisyklių reikalavimus. Išnagrinėjus visus AB „Mažeikių nafta“ nurodytus argumentus, buvo padaryta išvada, kad AB „Mažeikių nafta“ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog 18 dienų terminas bendrovės nuomonei dėl Pranešimo pateikti lemtų AB „Mažeikių nafta“ teisės į gynybą apribojimą, ypač, kai jis bet kuriuo atveju yra ilgesnis nei paprastai tokiais atvejais taikomas 14 dienų terminas.

Tokia išvada padaryta įvertinus visumą faktinių aplinkybių, susijusių su tyrimo atlikimu bei pačiu Pranešimu. Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad Pranešimas parengtas ne naujo, o atnaujinto ankstesnio tyrimo dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams pagrindu. Ankstesnio tyrimo, kurio pagrindu buvo priimtas Konkurencijos tarybos 2005-12-22 nutarimas Nr. 2S-16, medžiagą sudaro 45 tomai. Tuo tarpu atnaujinto tyrimo, kuris papildo šį ankstesnįjį tyrimą, metu tyrimo medžiaga iš esmės buvo papildyta tik 5 tomais. Be to, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²-715/2008, kuria byla buvo grąžinta Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti, papildomo tyrimo metu buvo nagrinėjami tie patys AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, kurie buvo nagrinėti ankstesnio tyrimo metu bei dėl kurių buvo priimtas Konkurencijos tarybos 2005-12-22 nutarimas Nr. 2S-16. Atsižvelgusi į šias konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su nuomonės dėl ankstesnio tyrimo išvadų, atsispindinčių Konkurencijos tarybos 2005-12-22 nutarime Nr. 2S-16, parengimu, ir jų kontekste įvertinusi nuomonės dėl 2010-10-01 Pranešimo pateikimo terminą, Konkurencijos taryba 2010-10-26 protokoliniu nutarimu (Konkurencijos tarybos tvarkomojo posėdžio 2010-10-26 protokolas Nr. 3S-53) pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog termino nuomonei dėl papildomo tyrimo išvadų, išdėstytų 2010-10-01 Pranešime, nepratęsimas iki 2011-01-31 (kaip prašė AB „Mažeikių nafta“) apribotų bendrovės galimybes pateikti rašytinius paaiškinimus ir nuomonę dėl Pranešimo.

Be to, kaip minėta, AB „Mažeikių nafta“ turėjo 18 dienų terminą (ilgesnį nei įprastas 14 dienų terminas) savo nuomonei dėl Pranešimo pateikti, todėl vien tai, kad Pranešime yra naujai ar kitaip vertinamų įtariamo pažeidimo elementų, nepakeičia fakto, kad vis dėlto bendrovės teisė pateikti paaiškinimus nebuvo atimta ar apribota. Dėl pakeisto aplinkybių vertinimo AB „Mažeikių nafta“ galėjo pateikti savo nuomonę per jai nustatytą terminą, kuris nėra trumpesnis, nei įprastai visais atvejais taikomas. Kita vertus, tai, kad AB „Mažeikių nafta“ pateiktas aplinkybių vertinimas nėra identiškas ankstesnio tyrimo išvadoms, taip pat nepakeičia ir to fakto, kad bendrovei iš su ankstesniu tyrimu susijusių aplinkybių (nagrinėjimas Konkurencijos taryboje bei teismuose) yra žinoma didžioji dalis tyrimo medžiagos, tiriami konkretūs bendrovės veiksmai bei pagrindinės papildomo tyrimo kryptys (kurias nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta 2008-12-08 nutartimi). Taigi, ignoruoti šias aplinkybes ir teigti, jog Pranešime pateikto vertinimo skirtingumas nuo ankstesnio tyrimo išvadų lėmė būtinybę numatyti nuomonės dėl Pranešimo pateikimo terminą žymiai ilgesnį, nei įprastai kitiems ūkio subjektams nustatomas 14 dienų terminas, nėra jokio pagrindo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra ir jokio objektyvaus pagrindo tapatinti ar kitaip gretinti tyrimo trukmę su jo sudėtingumu ar kitaip ją sieti su terminu nuomonei dėl tyrimo išvadų pateikti. Tai akivaizdžiai yra dėl to, kad skiriasi šių dviejų skirtingų pažeidimo kvalifikavimo etapų paskirtis ir tikslai. Tyrimo metu įgalioti pareigūnai turi surinkti atitinkamus įrodymus bei kitą informaciją, įvertinti jos sąsajumą ir reikšmingumą atliekamam tyrimui bei atlikti kitus reikalingus tyrimo veiksmus. Tuo tarpu proceso šalys, pateikdamos savo nuomones dėl tyrimo išvadų iš esmės gali vertinti bei paaiškinti tik savo atitinkamus veiksmus ar sprendimus, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas, pateikti savo argumentus dėl tyrimo išvadų pagrįstumo tyrimo metu surinkta informacija ar pateikti kitokius paaiškinimus dėl, jų nuomone, tyrimo išvadų netinkamumo ar esminių tyrimo trūkumų. Pastebėtina, kad tai, jog šių terminų negalima tiesiogiai palyginti, pripažįsta ir Europos Sąjungos teismų praktika, pvz., Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad laikotarpio nuo tyrimo pradžios iki jo pabaigos lyginimas su laikotarpiu, kuris suteiktas savo nuomonės pareiškimui, yra nereikšmingas, kadangi tyrimo metu Europos Komisija turi surinkti daug su daugeliu ūkio subjektų susijusios informacijos, kai patys ūkio subjektai iš esmės turėjo tik paaiškinti savo elgesį[295]. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad tinkamas teisės į gynybą užtikrinimas, kai yra teikiama ūkio subjekto nuomonė dėl tyrimo išvadų, nagrinėjant bylą Konkurencijos taryboje, neturėtų būti siejamas su tyrimo trukme, kadangi tinkamam šios teisės įgyvendinimui ūkio subjektams nėra būtinybės atlikti analogiškus veiksmus ar analizes, kokias tyrimo metu atlieka įgalioti pareigūnai.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės į gynybą nuo tyrimo išvadose pareikštų įtarimų dėl galimų įstatymų pažeidimų įgyvendinimas neapsiriboja vien tik susipažinimu su tyrimo medžiaga bei rašytinės nuomonės ar paaiškinimų pateikimu, tačiau, kaip matyti iš Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies bei Darbo reglamento 91 ir 92 punktų, apima ir teisę pateikti paaiškinimus žodžiu ir būti išklausytiems Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdžio metu. Taigi, vien terminas nuomonei dėl Pranešimo pateikti raštu iki 2010-10-25 (o ne iki 2011-01-31, kaip to prašė bendrovė), nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeista bendrovės teisė į gynybą Konkurencijos taryboje nagrinėjant klausimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties konkurencijos teisės reikalavimams. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina tai, kad AB „Mažeikių nafta“ išsamią savo nuomonę dėl Pranešimo ir tyrimo išvadų Konkurencijos tarybai pateikė 2010-11-15[296] (šios nuomonės apimtis gerokai viršija paties Pranešimo apimtį ir be priedų sudaro 183 lapus), bei savo žodinius paaiškinimus pateikė ir buvo išklausyta Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdžio, įvykusio 2010-11-18 (posėdis į šią dieną buvo atidėtas, atsižvelgus į AB „Mažeikių nafta“ prašymą[297]), metu. Taigi, akivaizdu, jog AB „Mažeikių nafta“ ne tik turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teisę į gynybą, tačiau ir ją visiškai įgyvendino, o Konkurencijos taryba jos nepažeidė ir neapribojo, taigi, ir tinkamai įvykdė jai numatytą pareigą, susijusią su bendrovės teisėmis į gynybą.

8.2. Dėl senaties termino netaikymo

Nesutikdama su Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadomis, AB „Mažeikių nafta“ taipogi teigė, jog dėl visų Pranešime pateiktų kaltinimų bendrovei jau yra suėjęs Konkurencijos įstatyme numatytas 3 metų senaties terminas, dėl to tyrimas turėjo būti nutrauktas. Konkurencijos tarybos nuomone, tokia bendrovės pozicija nėra teisinga bei pagrįsta.

Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Taigi, įstatymas sieja patraukimo atsakomybėn termino skaičiavimą su pažeidimą sudarančių veiksmų pabaiga. Šis terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo pažeidimą sudarančių veiksmų pabaigos. Todėl nėra pagrįsta, kaip tai daro AB „Mažeikių nafta“, patraukimo atsakomybėn terminą sieti su tirtu laikotarpiu, t.y. 2002-2004 m. Nagrinėtų veiksmų pradžios momentas bei vertinimas dėl jų pabaigimo pateikiamas 2005-12-22 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-16 9 punkte, aptariant skirtinos baudos dydį. Šiame punkte nurodoma, kad šio nutarimo 5.3 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2002 metų pradžia, nutarimo 5.4.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2003 metų pradžia, nutarimo 5.1 dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto ir 5.2 dalyje nurodyto 9 straipsnio pažeidimų pradžia laikytina 2004 metų pradžia. Duomenų, kad AB „Mažeikių nafta“ nutraukė veiksmus, pažeidžiančius konkurencijos teisės normas, nėra, išskyrus nutarimo 5.4.2 dalyje nurodytą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą, kuris truko nuo 2003-12-01 iki 2003-12-31. Atsižvelgiant į tokias 2005-12-22 nutarimo nuostatas, matyti, kad šio nutarimo priėmimo metu trejų metų patraukimo atsakomybėn terminas net nebuvo prasidėjęs, išskyrus vieną pažeidimą.

Kadangi ir šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad AB „Mažeikių nafta“ pakeitė savo elgesį atitinkamose rinkose ir nebeatlieka veiksmų, kurie buvo pripažinti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnio pažeidimu, yra nagrinėjamas tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad yra pasibaigęs patraukimo atsakomybėn terminas.

Be to, net jeigu dėl kokių nors priežasčių 40 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas būtų laikomas prasidėjusiu dar prieš 2005-12-22 Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimą, jo skaičiavimas turėtų būti laikomas nutrūkusiu patraukus ūkio subjektą atsakomybėn, t.y. būtent priėmus 2005-12-22 nutarimą, kuriuo AB „Mažeikių nafta“ buvo pripažinta pažeidusia Konkurencijos įstatymo ir Europos Bendrijos steigimo sutarties reikalavimus bei nubausta paskiriant atitinkamas sankcijas. Visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių patraukimo atsakomybėn termino eiga turėtų būti skaičiuojama toliau ir po minėto nutarimo priėmimo.

Susiklosčius situacijai, kai 2008-12-08 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2005-12-22 nutarimas buvo iš dalies panaikintas ir byla grąžinta Konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą, patraukimo atsakomybėn terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo minėtos teismo nutarties priėmimo dienos (tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų pripažinta, kad šis terminas yra prasidėjęs). Toks termino eigos vertinimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi nebūtų sudaryta galimybė ūkio subjektui išvengti atsakomybės už vienus pavojingiausių ekonominio pobūdžio pažeidimų, t.y. Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai dėl ilgai trunkančio bylinėjimosi teismuose, išnyktų galimybė ištaisyti Konkurencijos tarybos tyrimo trūkumus, jeigu tokius nustatytų teismas. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu pažeidimą sudarantys veiksmai dar iki atitinkamo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektas patraukiamas atsakomybėn, priėmimo ar netrukus po jo priėmimo yra nutraukiami, patraukimo atsakomybėn terminas yra skaičiuojamas. Bylinėjimasis administraciniuose teismuose gali užtrukti keletą metų (nagrinėjamu atveju nuo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo iki galutinio teismo sprendimo paskelbimo praėjo beveik treji metai). Galutine teismo nutartimi konstatavus, kad atliktas tyrimas turi trūkumų, teismas įpareigoja Konkurencijos tarybą atlikti papildomą tyrimą, tačiau toks sprendimas nebegali būti įvykdytas, nes nuo veiksmų nutraukimo dienos jau yra praėję daugiau nei treji metai. Tokia situacija visiškai neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų ir neužtikrintų reikiamos viešųjų interesų apsaugos. Juk konkurencijos teisės normų pažeidimais daroma žala ne konkretiems asmenims arba ne tik jiems, bet ribojama konkurencija, o tai sukelia žalą visiems vartotojams bei visai visuomenei. Susiklosčius nurodytai situacijai, tokie žalingi ūkio subjekto veiksmai galėtų būti ir toliau tęsiami ir nebebūtų galimybės reikalauti juos nutraukti, jau nekalbant apie tai, kad negalėtų būti užtikrintas teismų sprendimų vykdymas. AB „Mažeikių nafta“ pateikiamas patraukimo atsakomybėn termino skaičiavimas labai palankus Konkurencijos įstatymą pažeidusiems ūkio subjektams. Jiems beliktų pasistengti, kad bylos nagrinėjimas teismuose užtruktų kuo ilgiau. Jeigu teisminio nagrinėjimo metu nustatomi Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo trūkumai, nebelieka jokios galimybės reikalauti nutraukti pažeidimą. Atsižvelgiant į konkurencijos teisės normų pažeidimais daromą žalą, toks teisės normų aiškinimas būtų visiškai neproporcingas, vieno ūkio subjekto interesai būtų iškeliami aukščiau už viešąjį interesą, o tai niekaip negalėtų būti pateisinama.

Atkreiptinas dėmesys, kad mažiau pavojingų administracinės teisės pažeidimų atveju (kai yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos), teisės aktai numato galimybę skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iš naujo. ATPK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla grąžinama nagrinėti atitinkamai institucijai, vadovaujantis minėta teisės norma neišnyksta galimybė apskritai patraukti asmenį atsakomybėn. Būtų nepagrįsta ir neproporcinga mažiau pavojingų pažeidimų atveju taikyti griežtesnes patraukimo atsakomybėn taisykles nei konkurencijos teisės normų pažeidimo atveju. Juo labiau, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad atsakomybė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus suprantama kaip administracinė atsakomybė plačiąja prasme, todėl administracinės atsakomybės principai gali būti taikomi ir Konkurencijos įstatymo pažeidimams (2004-06-03 LVAT nutartis administracinėje byloje P5-82/2004).

Nagrinėjamu atveju pagal analogiją turėtų būti taikoma ATPK 35 straipsnio 4 dalies nuostata, todėl nesvarbu, kaip bebūtų skaičiuojama Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatyto termino pradžia, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo dienos šis terminas turėtų būti skaičiuojamas iš naujo. Administracinių teisės pažeidimų bylose ši nuostata taikyta ne kartą. Pavyzdžiui, 2007-04-02 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N5-612/2007 konstatuota, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai juo nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikinamas. Vadovaudamasis tokia nuostata, teismas minėtoje byloje pripažino, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai turėjo būti pradėti skaičiuoti iš naujo tuo atveju, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apelianto skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą atitinkamai institucijai tirti iš naujo. Analogiška situacija yra susiklosčiusi ir šiuo atveju, kadangi 2008-12-08 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, o byla grąžinta Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Toks teismo įpareigojimas būtų beprasmiškas, jeigu jo nebūtų galima įvykdyti dėl suėjusio patraukimo atsakomybėn termino.

Be to, ir Europos Sąjungos teisės aktuose yra įtvirtintos senaties nuostatos konkurencijos teisės normų pažeidimų atvejais. 2002-12-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas laikotarpiui, per kurį Komisijos sprendimas yra peržiūrimas Teisingumo Teisme. Taigi, šia teisės norma taip pat sudaroma galimybė Europos Komisijai „pataisyti“ atlikto tyrimo trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti, net ir po Europos Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo. Nėra jokios priežasties, dėl kurios nacionalinė konkurencijos institucija turėtų būti labiau apribota, kovodama su konkurencijos teisės normų pažeidėjais. Juo labiau, kad visas sąlygas konkurencijos teisės normų laikymosi kontrolei sudaro ir aukščiau išdėstytos nacionalinės teisės normos.

Galiausiai, labai svarbu atkreipti dėmesį į 2010-05-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-692/2010, kuria iš esmės buvo išnagrinėtas klausimas dėl senaties termino netaikymo šioje byloje. Primintina, kad AB „Mažeikių nafta“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009-01-15 Konkurencijos tarybos nutarimą Nr.1S-10, kuriuo Taryba atnaujino tyrimą dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnio reikalavimams. Bendrovė skunde teigė, kad atnaujinto tyrimo pagrindu AB „Mažeikių nafta“ negali būti traukiama atsakomybėn už tariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2002 iki 2004 m., net jeigu tokie būtų nustatyti, dėl jau suėjusio senaties termino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-05-25 sprendimu pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2010-05-13 nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. LVAT nurodė, kad skundžiamu nutarimu buvo tik atnaujinamas anksčiau įvykdytas tyrimas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą, o ne pradedamas naujas tyrimas. Teismo nuomone, Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis, pagal kurią ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos, yra sietinas su naujo tyrimo pradėjimu ir ūkio subjektų patraukimu atsakomybėn. Remiantis tokiu teismo išaiškinimu, darytina išvada, jog kadangi nagrinėjamu atveju tyrimas tiesiog buvo atnaujintas, o ne pradėtas naujas, Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytas patraukimo atsakomybėn terminas yra netaikytinas, dėl ko AB „Mažeikių nafta“ teiginiai dėl senaties termino suėjimo yra nepagrįsti.

9. Dėl baudos dydžio

Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę, be kita ko, įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą bei skirti pinigines baudas. Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsnis numato, kad nacionalinė institucija, taikydama EB steigimo sutarties 82 (dabar – Sutarties dėl ES veikimo 102) straipsnį, gali skirti nacionaliniuose įstatymuose numatytas baudas.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudos nustatomos remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 „Dėl baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Taisyklių 2 punktą, pažeidimo pavojingumas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio bei pažeidimo masto, t.y. pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos. Nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta” vykdė konkurenciją ribojančius veiksmus, t.y. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ar, atitinkamai, dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: taikė ekonomiškai nepagrįstą, diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus, ribojo paralelinio importo galimybes ir savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes (dyzeliną „Ventus“), tuo pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą bei Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnį. Nustatytais AB „Mažeikių nafta” konkurenciją ribojančiais veiksmais buvo ribojamos kitų ūkio subjektų galimybės veikti rinkoje, padaryta žala jiems bei vartotojams. Nustatydama skiriamos piniginės baudos dydį už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, 9 straipsnio 3 punkto ir Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnio pažeidimus, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, jog AB „Mažeikių nafta“ pagal pavojingumą padarė labai sunkų pažeidimą, o bendrovės padaryto pažeidimo – piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi – mastas apimą visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir daro įtaką prekybai tarp valstybių narių.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis minėtomis teisės normomis, baudos dydis už pažeidimo pavojingumą yra lygus 6 802 397 litams.

Šio nutarimo 6.1. dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimo pradžia laikytina 2003-12-30, nutarimo 6.2. dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo pradžia laikytina 2004 metų pradžia, nutarimo 6.3. dalyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo pradžia laikytina 2003-04-01, o 6.4. dalyje nurodyto pažeidimo – 2003 metų pradžia. AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, nurodyti nutarimo 6.2. dalyje , nuo 2004 m. gegužės 1 d. vertintini ir kaip Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnio pažeidimas. Bendrovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pabaiga sietina su 2004 metų pabaiga. Dėl to Konkurencijos įstatymo pažeidimo trukmė yra vertintina kaip vidutinė, o Sutarties dėl ES veikimo – kaip trumpa.

Remiantis Taisyklių 4 punktu, jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Dėl to baudos dydis bendrovei už pažeidimo pavojingumą didinimas 10 procentų už pažeidimo trukmę, o pagrindinis baudos dydis yra lygus 7 482 637 litams.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2005-12-22 nutarimu Nr.2S-16 pagrindinis baudos dydis bendrovei buvo prilygintas 26 500 000 litų, tačiau, atsižvelgus į tai, kad atnaujinto tyrimo metu geografinė rinka buvo apibrėžta siauriau, t.y. kaip nacionalinė Lietuvos Respublikos teritorija, taip pat į tai, jog nebuvo vertinami kaip pažeidimai AB „Mažeikių nafta“ veiksmai dėl ūkio subjektų diskriminacijos teritoriniu pagrindu bei dėl arktinio dyzelino pardavimų ūkio subjektams, pagrindinis baudos dydis buvo atitinkamai sumažintas.

Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad ūkio subjektas pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį jam buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. Pažymėtina, kad AB „Mažeikių nafta“ konkurencijos teisės normas pažeidė jau trečią kartą. Pirmą kartą bendrovei už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą 2000 m. liepos 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 11/b buvo skirta 100 000 litų bauda. Antrą kartą bendrovei buvo skirta 100 000 litų bauda 2001 m. gegužės 18 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.8/b už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Taigi, šios aplinkybės laikytinos sunkinančiomis AB „Mažeikių nafta“ atsakomybę ir pagrindinis baudos dydis yra atitinkamai didinamas 10 procentų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, AB „Mažeikių nafta“ už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, 9 straipsnio 3 punkto, Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnio pažeidimus skirtina 8 231 000(aštuonių milijonų dviejų šimtų trisdešimt vieno tūkstančio) litų bauda, kuri sudaro 0,1 procento bendrovės bendrųjų metinių pajamų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsniu, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniu, Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad AB „Orlen Lietuva“ taikydama ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus ir ribodama paralelinio importo galimybes bei savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį.

2. Įpareigoti AB „Orlen Lietuva“ nutraukti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį pažeidžiančius veiksmus, jeigu tokie veiksmai dar tęsiami.

3. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte išvardintus pažeidimus AB „Orlen Lietuva“ skirti 8 231 000(aštuonių milijonų dviejų šimtų trisdešimt vieno tūkstančio) litų baudą.

4. Įpareigoti AB „Orlen Lietuva“ per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

Pirmininkas Jonas Rasimas

[1]2009 m. rugsėjo 1 d. Akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ įregistravo naujus įstatus ir pakeitė pavadinimą iš Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ į Akcinę bendrovę „Orlen Lietuva“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tirtu laikotarpiu bendrovės pavadinimas buvo AB „Mažeikių nafta“, jis naudojamas visuose to laikotarpio dokumentuose ir kituose įrodymuose, toliau šiame nutarime bendrovė vadinama AB „Mažeikių nafta“, MN ir Bendrove.

[2]Bylos 38 tomas, 85 lapas

[3]Bylos 4 tomas,7 lapas.

[4]Bylos 50 tomas, 75-148 lapai.

[5]Bylos 50 tomas, 150 lapas.

[6]Bylos 50 tomas, 162 lapas.

[7]Bylos 51 ir 52 tomai.

[8]Bylos 50 tomas, 168 - 194 lapai.

[9]SSNIP – angl. Small but Significant Non-transitory Increase in Price, arba mažas, bet reikšmingas, ilgalaikis kainos padidėjimas.

[10]2005 m. gruodžio mėn. paskelbta analizė DG Competition discussion paper on the application of Article 82 of the Treaty to exclusionary abuses, http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/article_82_rev iew.html

[11]2000 m. liepos 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.11/b bei 2003 m. liepos 11d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A⁴-562-03 AB „Mažeikių nafta“ v. Konkurencijos taryba; 2001 m. gegužės 18 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.8/b bei 2004 m. spalio 21 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸-788-04 UAB „Lukoil Baltija“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“, UAB „Vaizga“ ir UAB „Mažeikių nafta“ v. Konkurencijos taryba.

[12]2001 m. liepos mėnesio Sąžiningos prekybos biuro pranešimas, parengtas Nacionalinės ekonominių tyrimų asociacijos (NERA) „Dėl rinkos apibrėžimo vaidmens monopolijos ir dominavimo tyrimuose“, http://www.oft.gov.uk/shared_oft/reports/comp_policy/oft342.pdf

[13]United States v El du Pont de Nemours and Co. 351 U.S. 377 (1956).

[14]M. Motta. Competition Policy: Theory and Practice, 2004, p. 105.

[15]Žin., 2000, Nr. 19-487.

[16]Prekės rinkos apibrėžime nurodomi pardavimai iš gamyklos yra suprantami kaip bet kokiu būdu gamintojų vykdomi benzino ir dyzelino pardavimai didmenininkams.

[17]Bylos 46 tomas, 36 lapas.

[18]Bylos 47 tomas, 10 lapas.

[19]Bylos 43 tomas, 50 lapas.

[20]Bylos 37 tomas, 8-9 lapai

[21]Bylos 43 tomas, 50 lapas.

¹⁴ABG Oil, OJ L117/1; [1977] 2 CMLR D1 (sprendimas buvo panaikintas ETT byloje Benzine Petroleum Handelsmaatschappij BV v. Komisija, 77/77, [1978] ECR 1513, [1978] 3 CMLR 174, dėl neįrodyto piktnaudžiavimo, bet ne dėl rinkos apibrėžimo ar dominavimo).

[23]Bylos 29 tomas, 48 lapas.

[24]Bylos 37 tomas, 60 lapas.

[25]Žr. 1995-11-30 Suomijos Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimą byloje Nr. 3506, 3833, 3854/1/94 ATK-A dėl Konkurencijos tarybos sprendimo, priimto 1994-06-16, dėl AB „Neste“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi didmeninės prekybos degalais rinkoje (toliau – Suomijos Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimas). Bylos 46 tomas, 123-185 lapai.

[26]Suomijos Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimo 17, 55lapai.

[27]Bylos 47 tomas, 34 lapas.

[28]Europos Komisijos 2003-12-01 sprendimas byloje Nr. COMP/M.3291-Preem/Skandinaviska Raffinaderi, 11-12p.

[29]AB „Mažeikių nafta“ pozicija yra ta, kad pardavimus iš gamyklos reikia skaidyti į dvi dalis, tai yra į dvi atskiras prekės rinkas:

(1) pardavimus dideliais kiekiais iš gamyklos(vykdomus DDU sąlygomis geležinkeliu, laivais ar naftotiekiu), apimančius importą bei AB „Mažeikių nafta“ pardavimus dideliais kiekiais, kai produktai tiekiami į saugojimo terminalus. Vykdant pardavimus dideliais kiekiais iš gamyklos akcizo ir PVM mokesčiai nemokami; ir

(2) didmeninius pardavimusvykdomus autotransportu FOT sąlygomis (pakeistas pavadinimas į FCA (toliau - FCA) arba FOR – tyrėjų pastaba), kurie apima pardavimus iš nuosavų arba nuomojamų sausumos terminalų smulkiems perpardavėjams, mažmenininkams ar dideliems (pramoniniams) galutiniams vartotojams. Vykdant didmeninius pardavimus akcizo ir PVM mokesčiai mokami. AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimas į Konkurencijos tarybos pranešimo apie atliktą tyrimą, tyrimo dokumentų po bylos užbaigimo (toliau – tomas “Atsiliepimų“), bylos 1 tomas „Atsiliepimų“, 61, 62.

[30]Pastebėtina, kad apibrėžiant geografinę rinką buvo vertinamos pirkėjų galimybės įsigyti naftos produktų iš kitų šaltinių visais įmanomais būdais, įskaitant ir transportavimą geležinkeliu bei autotransportu.

[31]Bylos 46 tomas, 28-34 lapai.

[32]Dėl teismui pateikto Konkurencijos tarybos 2001-04-05 nutarimo Nr. 4, kuris neva įrodo transportavimo būdą kaip tinkamą rinkų apibrėžimo kriterijų. AB „Mažeikių nafta“ teisminio nagrinėjimo metu pateikė 2001 metų Konkurencijos tarybos nutarimą dėl SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, teigdama, kad šiame nutarime buvo išskirtos dvi atskiros rinkos pagal transportavimo būdą: tarptautiniai pervežimai ir vietiniai pervežimai“. Tačiau vertinant minėtą ankstesnį nutarimą pamirštama, kad AB „Mažeikių nafta“ parduodama prekė yra perdirbtas naftos produktas: kelių rūšių benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras, mazutas, automobilių dujos ir t.t., tuo tarpu „Lietuvos geležinkelių“ parduodama prekė yra pervežimo paslauga: tolimojo, vietinio keleivių, krovinių ir t.t. Tarptautiniai ir vietiniai pervežimai yra prekės rūšys. Teisinga analogija būtų tokia: ar pakeičiamas AB „Mažeikių nafta“ gaminamas benzinas reaktyviniu kuru; geležinkelių atveju: ar pakeičiamas vietinis pervežimas tarptautiniu, ar pakeičiamas pervežimas geležinkeliu pervežimu jūra ir pan. AB „Mažeikių nafta atveju pirkėjai iš jos perka naftos produktus, o ne transporto paslaugas, ir kaip jie transportuos tą produktą, yra pirkėjo pasirinkimas. Dėl to AB „Mažeikių nafta“ pateiktos bylos analogija su šia byla yra nelogiška ir neteisinga.

[33]Bylos 24 tomas, 9 lapas.

[34]Bylos 22 tomas, 188 lapas.

[35]Bylos 20 tomas, 163 lapas

[36]Bylos 25 tomas, 104 lapas

[37]Bylos 6 tomas 65 lapas.

[38]Bylos 10 tomas, 88 lapas.

[39]Bylos 46 tomas, 35 lapas.

[40]Bylos 19 tomas, 9 lapas.

[41]Bylos 26 tomas, 112 lapas.

[42]Bylos 19 tomas, 9 lapas.

[43]Bylos 29 tomas, 3 lapas.

[44]Bylos 29 tomas, 5 lapas.

[45]AB „Mažeikių nafta“ nustatytos Lietuvos Respublikoje naftos produktų kainos atkrovai geležinkeliu ir atkrovai autotransportu, neįrašant EXW sąlygų bei terminalų pavadinimo.

[46]EXW - iš įmonės (...vietos pavadinimas). Pardavėjas įvykdo savo įsipareigojimus, kai savo patalpose pateikia prekes pirkėjui. Pirkėjas (tiesiogiai ar netiesiogiai) turi organizuoti prekių pakrovimą bei eksporto formalumų sutvarkymą. Tai mažiausius pardavėjo įsipareigojimus numatančios sąlygos. Jei pirkėjas pageidauja, kad prekės būtų pakrautos į pateiktą transporto priemonę – tai turi aiškiai nurodyta sutartyje.

[47]Juodeikių terminalas yra AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje. Į naftos produktų kainą Juodeikių terminale įtraukti naftos produktų užpylimo į autotransportą kaštai.

[48]Į naftos produktų kainą Jonavos terminale įtraukti naftos produktų užpylimo į autotransportą kaštai.

[49]Bylos 29 tomas, 9 lapas.

[50]Bylos 29 tomas,159 lapas.

[51]Panaudota iš kito Konkurencijos tarybos tyrimo „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ (tyrimas pradėtas 2009-01-22 nutarimu Nr. 1S – 13) medžiagos.

[52]Bylos 47 tomas, 98 lapas.

[53]Bylos 21 tomas, 99 lapas.

[54]Bylos 21 tomas, 114 lapas.

[55]Bylos 8 tomas, 48 lapas.

[56]Bylos 8 tomas, 145 lapas.

[57]LVAT 2003 m. liepos 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁴-562-03 MN v. Konkurencijos taryba.

[58]LVAT 2004 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸-788-04MN, Lukoil, Statoil, Pakrijas, Uotas, Vaizga v. Konkurencijos taryba.

[59]2009-10-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-34/2009.

[60]Pavyzdžiui, toks preliminarus išskyrimas nurodomas 2007-11-19 Europos Komisijos sprendime Nr. COMP/M.4934 (Kazmunaigaz/Rompetrol).

[61]2006-11-07 Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. IV/M.4348.

[62]2009-12-11 Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. COMP/M.5629.

[63]Europos Komisijos 2000 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.1628 (TotalFina/Elf) Council Regulation (EEC) No 4064/89).

[64]2005 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas byloje COMP/M.3543 – PKNOrlen/Unipetrol, 8 p.

[65]Atsižvelgiant į tai, kad AB „Mažeikių nafta“ turi terminalus ne tik pačios gamyklos teritorijoje, bet ir, pavyzdžiui, Jonavoje, klientai gali būti aptarnaujami praktiškai visoje Lietuvoje tiek šiuo būdu, tiek ir geležinkeliu. Taigi, išnyksta dar vienas galimas skirtumas dėl skirtingų transportavimo atstumų skirtingais transporto būdais.

[66]Išdėstyta tiek bylos nagrinėjimo Konkurencijos taryboje, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, žr. AB „Mažeikių nafta“ atsiliepimas į Konkurencijos tarybos pranešimą apie atliktą tyrimą, tyrimo dokumentų po bylos užbaigimo I tomas, 68 lapas).

[67]2001-11-22 Pirmosios instancijos teismo sprendime byloje Nr. T-139/98 (AAMS), ECR 2001, p. II-03413, 40 punkte nurodoma, kad de facto monopolijos turėjimas ilgus metus tam tikroje teritorijoje yra vienas iš svarbių faktų, kad ta teritorija yra atitinkama rinka, 41 punkte kaip vienas iš geografinės rinkos apribojimo Italijos teritorija kriterijų nurodoma tai, kad nagrinėjamas ūkio subjektas turi labai didelę rinkos dalį Italijoje.

[68]Per nagrinėjamą laikotarpį AB „Mažeikių nafta“ benzino pardavimai Lietuvoje buvo mažiausi 2004 m. ir sudarė 99 proc. viso Lietuvoje parduoto benzino, tuo tarpu didžiausia AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis kitose dvejose Baltijos valstybėse buvo 2003 m. pasiekta 85,1 proc. rinkos dalis Latvijoje. AB „Mažeikių nafta“ dyzelino pardavimai Lietuvoje buvo mažiausi 2004 m. ir sudarė 85,4 proc. viso parduoto dyzelino kiekio, kai tuo tarpu kitose dvejose Baltijos valstybėse pati didžiausia AB „Mažeikių nafta“ pasiekta dyzelino rinkos dalis buvo 37,6 proc. 2004 m. Estijoje.

[69]Pavyzdžiui, jūros keliu naftos produktai buvo eksportuojami į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą ir kitas valstybes.

[70]2001-06-20 Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. 2002/405/EC (Michelin), OJ L143, 2002, p. 1-53, 123 punktas.

[71]Žr. AB „Mažeikių nafta“ 1998 m. metinę ataskaitą (8-9 psl.) http://www.orlenlietuva.lt/repository/pdf/ataskaitos/Ataskaita98.pdf

[72]2001-06-20 Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. 2002/405/EC (Michelin), OJ L143, 2002, p. 1-53, 124 punktas.

[73]Šie ūkio subjektai taip pat vykdo veiklą ir Latvijoje bei Estijoje.

[74]Įmonių grupė Lukoil: UAB „Lukoil Baltija“ (veikia Lietuvoje), UAB „Lukoil Baltija Servisas“ (tiriamu laikotarpiu veikė Lietuvoje), SIA „LUKoil Serviss“ (veikia Latvijoje), SIA „LUKoil Baltija R“ (veikia Latvijoje), AS „Lukoil Eesti“ (veikia Estijoje), taip pat bendrovės Rusijoje ir kitose šalyse.

[75]Įmonių grupė Statoil: UAB „Lietuva Statoil“ (veikia Lietuvoje), AS „Eesti Statoil” (veikia Estijoje), SIA „Statoil Latvia” (veikia Latvijoje), taip pat bendrovės Švedijoje ir kitose šalyse.

[76]Įmonių grupė Neste: UAB „Neste Lietuva“ (veikia Lietuvoje), AS „Nesti Eesti” (veikia Estijoje), SIA „Neste Latvia” (veikia Latvijoje), taip pat bendrovės Suomijoje ir kitose šalyse.

[77]Pastebėtina, kad minėtame 2004-11-02 MN rašte nurodomi ir tokie atvejai, kai autotransportu būtų gabenama vos 3-5 tonos produkto.

[78]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 35-36, 47 lapas.

[79]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 54 lapas.

[80]Bylos 47 tomas, 10, 11 lapai.

[81]Bylos 47 tomas, 106 lapas.

[82]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 24 lapas.

[83]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 43-44 lapai.

[84]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 43-44 lapai.

[85]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 45-46 lapai.

[86]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 49 lapas.

[87]Bylos 46 tomas, 70 lapas (2010-07-16 raštas Nr. (12.7)A6-353).

[88]Bylos 1 tomas „Atsiliepimų“, 74 lapas, 2 tomas „Atsiliepimų“, 132, 172 lapai.

[89]Kaip nurodė AB „Klaipėdos nafta“ savo 2010-07-16 rašte, tankeriui užpildyti reikalinga sukaupti maždaug 50 000 m³ atitinkamo naftos produkto, bylos 46 tomas, 70 lapas.

[90]Komentaras pateiktas, atsakant į tyrėjos klausimą: „tai Jūs įvardijat kaip svarbiausią priežastį transporto išlaidas, transporto trūkumą, kodėl daugiau nevežėt?“, bylos 47 tomas, 136 lapas.

[91]Bylos 47 tomas, 137 lapas.

[92]Bylos 47 tomas, 113 lapas.

[93]Bylos 35 tomas, 3-8 lapai.

[94]Bylos 12 tomas, 53 lapas.

[95]Bylos 47 tomas, 103-106 lapai.

[96]Bylos 16 tomas,95-96 lapai.

[97]Bylos 35 tomas, 3-6 lapai.

[98]Bylos 43 tomas,105 lapas.

[99]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 172 lapas.

[100]Bylos 47 tomas, 102 lapas.

[101]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 136 lapas.

[102]Pateiktoje AB „Mažeikių nafta” G. 1 lentelėje „Benzino/dyzelino terminalo pajėgumų suvestinė – 2004 m. pabaiga. Lietuva” yra padaryta skaičiavimo klaidų: UAB „Oksetos servisas” Kaune, UAB „Lukoil Baltija” Kėdainiuose terminalų naudojami ir nenaudojami pajėgumai yra pateikti didesni negu iš viso esami minėtų terminalų pajėgumai. (Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 136-138 lapai).

Kaip nurodyta minėtos lentelės 13 išnašoje (Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 138 lapas), UAB „Uotas” terminalas 2004 m. buvo nenaudojamas dėl rekonstrukcijos, tačiau minėto terminalo pajėgumai nėra nurodyti stulpelyje „Nenaudojami pajėgumai”. Analogiškai, UAB „Kvistija” terminalo pajėgumų nenaudojimas nėra nurodytas. Todėl nenaudojamų pajėgumų dydis yra didesnis.

Pažymėtina, kad 7 išnaša „nuomoja Statoil ir Hydro Texaco iš Haupas” nėra pažymėta prie terminalo, todėl Statoil terminalų naudojamų pajėgumų dydis yra sumažintas.

[103]UAB „Ave Matrox“ 2010-07-20 rašte Nr. 124 nurodyta, „kadangi talpyklos užpildomos 85 – 90 proc. (dėl kuro plėtimosi ir pantonų benzininiuose antžeminiuose rezervuaruose) <...>“, bylos 46 tomas, 82 lapas.

[104]Bylos 46 tomas, 107 lapas.

[105]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“, 136 lapas.

[106]Bylos 46 tomas, 70 lapas.

[107]Bylos 46 tomas, 107, 118 lapai.

[108]Bylos 46 tomas, 84 lapas.

[109]Maksimalus 32,6 tūkst. t užpylimas, bylos 46 tomas, 84 lapas.

[110]Bylos 46 tomas, 79-81 lapai.

[111]UAB „Ave Matrox“ 2010-07-20 rašte Nr. 124 nurodyta, „kadangi talpyklos užpildomos 85 – 90 proc. (dėl kuro plėtimosi ir pantonų benzininiuose antžeminiuose rezervuaruose), galimas naudoti talpyklų pajėgumas – 6630 m ³. Bylos 46 tomas, 79 lapas.

[112]UAB „Ave Matrox“ 2010-07-20 rašte Nr. 124 nurodyta, „kadangi talpyklos užpildomos 85 – 90 proc. galimas naudoti talpyklų pajėgumas –1320 m ³. Bylos tomas, lapas.

[113]Bylos 46 tomas, 111-112 lapai.

[114]Yra nurodyta eilutėje UAB „BenDida“

[115]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“, 137 lapas.

[116]Bylos 46 tomas, 105 lapas.

[117]Bylos 46 tomas, 101-102 lapai.

[118]Bylos 46 tomas, 99 lapas.

[119]Bylos 46 tomas, 76-77 lapai.

[120]Bylos 46 tomas, 73-74 lapai.

[121]Bylos 46, 96-97 lapai.

[122]Bylos 46 tomas, 94 lapas.

[123]Bylos 46 tomas, 122 lapas.

[124]Bylos 46 tomas, 115 lapas.

[125]Bylos 46 tomas, 90 tomas.

[126]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“, 137 lapas.

[127]Bylos 46 tomas, 87 lapas.

[128]Bylos 46 tomas, 73-74 lapai.

[129]Bylos 46 tomas, 96 lapas.

[130]Bylos 46 tomas, 94 lapas.

[131]Bylos 46 tomas, 122 lapas.

[132]Bylos 46 tomas, 115 lapas.

[133]Bylos 46 tomas, 90 lapas.

[134]Bylos 46 tomas, 84 lapas.

[135]Bylos 43 tomas, 51, 53 lapai.

[136]Bylos 43 tomas, 70 – 71 lapai.

[137]Bylos 43 tomas, 73 lapas.

[138]Bylos 43 tomas, 54 -55 lapai.

[139]Bylos 43 tomas, 51 lapas.

[140]Bylos 47 tomas, 44 lapas.

[141]Bylos 50 tomas, 186 lapas.

[142]http://www.orlenlietuva.lt/repository/pdf/ataskaitos/metine_ataskait a_2006.pdf

[143]Bylos 47 tomas, 3, 4, 162, 163, 166 lapai.

[144]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“, 171 lapas.

[145]Specifikacijos reikalavimai pakeisti 2003-05-01.

[146]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“, 171 lapas.

[147]Specifikacijos reikalavimai pakeisti 2003-05-01.

[148]Bylos 47 tomas, 4 lapas.

[149]Bylos 47 tomas, 107 lapas.

[150]Bylos 47 tomas, 4, 5 lapai.

[151]Bylos 47 tomas, 4 lapas.

[152]Bylos 47 tomas, 139 lapas.

[153]Bylos 47 tomas, 103 lapas.

[154]Bylos 47 tomas, 10 lapas.

[155]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 41 lapas.

[156]Bylos 47 tomas, 18 lapas.

[157]Bylos 47 tomas, 144 lapas.

[158]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“ 2 dalis, 52 lapas.

[159]Bylos 43 tomas , 52 lapas.

[160]Tokius reikalavimus įtvirtino 1998 m. gruodžio 14 d. Europos Tarybos direktyva Nr. 98/93/EB (1 straipsnis).

[161]Bylos 2 tomas „Atsiliepimų“, 170 lapas.

[162]Bylos 47 tomas, 106,107 lapai.

[163]Bylos 46 tomas, 54 lapas.

[164]Bylos 47 tomas, 106 lapas.

[165]Bylos 47 tomas, 49 lapas.

[166]Bylos 16 tomas, 13 ir 18 lapai.

[167]Bylos 47 tomas, 144 lapas.

[168]Bylos 47 tomas, 143,144 lapai.

[169]Bylos 47 tomas, 3 lapas.

[170]2009-12-11 Europos Komisijos sprendimas byla Nr. COMP/M.5629(Normeston/Mol/Met JV), OL 31, 2010, 17 p.

[171]Toks geografinės rinkos galimas apibrėžimas siejamas su atveju, kai du lygmenys, kuriuos nurodo ir MN, t.y. pardavimai iš gamyklos ir didmeniniai pardavimai turėtų būti vertinami bendrai. Kaip tik toks atvejis ir nagrinėjamas šiame pranešime.

[172]Ten pat, 17 lapas.

[173]Žin., 2000 Nr. 52-1516; 2005, 20-648.

[174]OL C 045 ,2009 p. 0007 – 0020.

[175]Žr. sprendimo byloje 27/76 United Brands Company ir United Brands Continentaal prieš Komisiją (1978), Rink. 207, 65 punktą; sprendimo byloje 85/76 Hoffmann-La Roche & Co. prieš Komisiją (1979), Rink. 461, 38 punktą.

[176]Žr. sprendimo byloje 27/76 United Brands Company ir United Brands Continentaal prieš Komisiją (1978), Rink. 207, 113–121 punktus; sprendimo byloje T-395/94 Atlantic Container Line ir kiti prieš Komisiją (2002), Rink. II-875, 330 punktą.

[177]Bylos 1 tomas, 79 lapas.

[178]Bylos 47 tomas, 75 lapas.

[179]Bylos 47 tomas, 75 lapas.

[180]2004-11-02 AB „Mažeikių nafta“ raštas Nr. 21210009/20571 Konkurencijos tarybai, bylos 1 tomas, psl. 79-80.

[181]1979 m. vasario 13 d. Europos Teisingumo Teismo nutartis byloje Hoffmann-La Roche & Co. AG v. Komisiją, 85/76, [1979] ECR 461, 5 p.

[182]Ten pat, 53-56 p.

[183]Ten pat, 59-60 p.

[184]Ten pat, 67 p.

[185]Bylos 38 tomas, 85 lapas.

[186]AB „Mažeikių nafta“ 2004-11-02 raštas Nr. 21210009/20571. Bylos 1 tomas, 80 lapas.

[187]Bylos 43 tomas, 51 lapas.

[188]Bylos 43 tomas, 51-53 lapai.

[189]Bylos 4 tomas,7 lapas.

[190]Bylos 4 tomas, 7 lapas.

[191]Bylos 4 tomas, 10-11 lapai.

[192]2004-10-28 UAB „Neste Lietuva“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos 28 tomas, 114 lapas.

[193]UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lietuva Statoil“ – KT pastaba.

[194]2004-07-08 KB „Tiltoilas“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos1 tomas,8 lapas.

[195]2004-10-15 UAB „Hydro Texaco“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos 28 tomas,77 lapas.

[196]2004-11-19 UAB „Rekolas“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos 28 tomas, 24 lapas.

[197]2004-07-08 KB „Tiltoilas“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos 1 tomas, 8 lapas.

[198]Importo paritetas – tai kaina nustatoma importuojamai prekei, t.y. prie užsienio gamintojo prekės kainos pridedami kaštai, kurie susidarytų, jeigu naftos produktus pirkėjai atsivežtų iš kitų (užsienio) gamintojų: Rytų importo paritetas – iš Rytų Europos gamintojų, Vakarų importo paritetas iš – Vakarų Europos gamintojų.

[199]Bylos 43 tomas, 89-104 lapai.

[200]2005-06-01 Paaiškinimo protokolas, bylos 40 tomas, 8 lapas.

[201]Bylos 47 tomas, 144 lapas.

[202]Bylos 47 tomas, 144 lapas

[203]Bylos 47 tomas, 175 lapas.

[204]Bylos 12 tomas, 34 lapas.

[205]2005-06-08 Paaiškinimų protokolas, bylos 40 tomas, 15 lapas.

[206]Bylos 43 tomas, 43, 89, 92, 95, 98,100,102 lapai.

[207]Bylos 29 tomas, 104 lapas, bylos 22 tomas, 177 lapas.

[208]Bylos 29 tomas, 144 lapas, bylos 22 tomas, 124 lapas.

[209]Bylos 29 tomas, 119 lapas, bylos 9 tomas, 146 lapas.

[210]Bylos 29 tomas, 83 lapas, bylos 6 tomas, 50 lapas.

[211]Bylos 29 tomas, 111 lapas, bylos 6 tomas, 38 lapas.

[212]Bylos 29 tomas, 109 lapas, bylos 9 tomas, 136 lapas.

[213]Bylos 29 tomas, 119 lapas, bylos 9 tomas, 146 lapas.

[214]Bylos 29 tomas, 70 lapas, bylos 9 tomas, 98 lapas.

[215]Bylos 29 tomas, 90 lapas, bylos 9 tomas, 117 lapas.

[216]Bylos 29 tomas, 109 lapas, bylos 9 tomas, 136 lapas.

[217]Bylos 29 tomas, 37 lapas, bylos 18 tomas, 28 lapas.

[218]Bylos 29 tomas, 52 lapas, bylos 18 tomas, 81 lapas.

[219]Bylos 29 tomas, 149 lapas, bylos 18 tomas, 177 lapas

[220]Bylos 29 tomas, 52 lapas, bylos 18 tomas, 81 lapas.

[221]Bylos 12 tomas, 34 lapas.

[222]2004-10-29 UAB „Skulas“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos 28 tomas, 28, 44 lapai.

[223]2004-11-04 UAB „Saurida“ raštas Nr. 342a Konkurencijos tarybai, bylos 28 tomas, 3 lapas.

[224]2004-10-15 UAB „Hydro Texaco“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos 28 tomas, 76-77 lapai.

[225]2003-12-24 UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai raštas Nr. G-1-1-16/413, bylos 1 tomas, 15 lapas.

[226]2004-10-29 UAB „Skulas“ raštas Konkurencijos tarybai, bylos 28 tomas, 44 lapas.

[227]Bylos 5 tomas, 23 lapas.

[228]Bylos 5 tomas, 24 lapas.

[229]Bylos 1 tomas, 11 lapas.

[230]Bylos 1 tomas, 19 lapas.

[231]2004-02-12 sutartis Nr. 04-151 PN/BV, bylos 10 tomas, 13 lapas.

[232]Bylos 28 tomas, 60 lapas.

[233]Bylos 20 tomas, 177 lapas.

[234]2001 m. kovo 29 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Portugalija prieš Komisiją, C-163/99, ECRI-2613, 2000, 51-53 p.

[235]Byla 322/81 [1983].

[236]OL, L 258, 22/09/97.

[237]Byla T-228/97.

[238]Bylos 43 tomas, 89-104 lapai.

[239]Bylos 43 tomas, 103 lapas.

[240]Bylos 24 tomas, 139-141 lapai.

[241]Bylos 24 tomas, 9 lapas; bylos 19 tomas, 9 lapas.

[242]UAB „Lukoil“ pateikti duomenys, bylos 28 tomas, 94-103, 174, 184 lapai; bylos 44 tomas, 46-47 lapai.

[243]kt – kilotona – tūkstantis tonų.

[244]Bylos 43 tomas, 96-97 lapai.

[245]MNPN rinkodaros direktoriaus T.Augustausko kompiuteryje rastas dokumentas „031204 Statoil finalisation final letter.doc“, bylos 43 tomas, 98-99 lapai.

[246]Bylos 43 tomas, 101 lapas.

[247]Bylos 43 tomas, 124 lapas.

[248]Bylos 24 tomas, 175 lapas.

[249]Bylos 22 tomas, 188 lapas.

[250]Bylos 28 tomas, 142, 191 lapai; bylos 44 tomas, 28, 63 lapai.

[251]Bylos 43 tomas, 90 lapas.

[252]Bylos 43 tomas, 92 lapas.

[253]UAB „Neste“ Lietuva generalinis direktorius – KT pastaba.

[254]Bylos 43 tomas, 87-88 lapai.

[255]Bylos 9 tomas, 46-49 lapai.

[256]Bylos 9 tomas, 58 lapas.

[257]Bylos 19 tomas, 10 lapas.

[258]Bylos 22 tomas, 191 lapas.

[259]Šioje dalyje 1,5 proc. sudaro pirkimai iš UAB „Lukoil Baltija“ serviso.

[260]Šioje dalyje 3,2 proc. sudaro pirkimai iš UAB„Lukoil Baltija“ serviso.

[261]Bylos 47 tomas, 151 lapas.

[262]Bylos 43 tomas, 98 lapas.

[263]2003-12-24 UAB „Mažeikių naftos” prekybos namai raštas Nr. G-1-1-16/413, bylos tomas 1, psl. 15.

[264]Bylos 1 tomas, 17 lapas; bylos 5 tomas, 19 lapas.

[265]Bylos 5 tomas, 15 lapas.

[266]angl. target rebate.

[267]Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nederlandsche Banden-Industrie Michelin NV v. Komisija, 322/81, [1983] ECR 3461, [1985] 1CMLR 282, 85 p.

[268]ten pat, 71 p.; Europos pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje BPB Industries PLC and British Gypsum Ltd v. Komisija, T-65/89, [1993] ECR II-389, 120 p.

[269]1978 m. vasario 1 d. Europos pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Miller International prieš Komisiją, 19/77, 7 p.; Parker Pen prieš Komisiją, T-77/92, 1994.

[270]Šis nuolaidų sistemos elementas buvo aptartas ankstesniame šio pranešimo skyriuje.

[271]2003-09-30 Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Nr. T-203/01 (Michelin), 95 punktas.

[272]1 straipsnio b punktas, OL C291/1, 2000. Taip pat žr. Komisijos pranešimo Vertikaliųjų apribojimų gairės (2000/C 291/01) 138-160 punktus.

[273]1979 m. vasario 13 d. Europos Teisingumo Teismo nutartis Hoffmann-La Roche & Co. AG v. Komisiją,85/76, ECR 46.

[274]UAB „Neste Lietuva“ faktiškai iš MN nupirko 29944 t. ir minėtas sutartinis nupirkti benzino įsipareigojimas iš esmės buvo įvykdytas (99,81 procento) ir atitiko beveik visą faktiškai nupirktą kiekį iš MN.

[275]UAB „Lukoil Baltija“įsipareigojimas nupirkti 62 000 t. UAB „Lukoil Baltija“ servisas – 80 000 t.

[276]Bylos 47 tomas, 96 lapas.

[277]Bylos 47 tomas, 37 lapas.

[278]Parduodamas prekės kiekis per 2003 metus buvo ne mažiau kaip 7500 tonų, bylos 34 tomas, 4 lapas.

[279]Bylos 7 tomas,140 lapas.

[280]Bylos 34 tomas, 4 lapas.

[281]Bylos 30 tomas, 58, 67 lapai; Bylos 34 tomas 59 lapas.

[282]Bylos 40 tomas, 57 lapas.

[283]Bylos 47 tomas, 180 lapas.

[284]mažmeninės – KT pastaba.

[285]Bylos 47 tomas, 180 lapas.

[286]Bylos 40 tomas, 57 lapas.

[287]Bylos 48 tomas, 1 lapas.

[288]Bylos 49 tomas, 1 ir 2 lapai.

[289]Žin., 2002, Nr.55-2197.

[290]OL L 1, 04.01.2003, psl. 1-25.

[291]OL C 101, 2004-04-27, psl. 81-96.

[292]Byla Nr. 322/81, Nederlandse Banden Industrie Michelin, [1983] ECR 3461.

[293]Byla Nr. 61/80, Cooperative Stremsel-en Kleurselfabriek, [1981] ECR 851, 15 paragrafas

[294]Bylos numeris 3506, 3833, 3854/1/94 ATK-A. Sprendimas, dėl kurio pateiktas skundas „Konkurencijos tarybos sprendimas, priimtas 1994-06-16, dėl AB „Neste“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi didmeninės prekybos degalais rinkoje“, 55 lapas.

[295]Teisingumo Teismo 1975-12-16 sprendimas sujungtose bylose Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113 ir 114 – 73 (Coöperatieve Vereniging „Suiker Unie“ UA ir kt. v Europos Bendrijų Komisija), ECR [1975] 1663 p., 98 punktas.

[296]Bylos 51 ir 52 tomai.

[297]Bylos 50 tomas, 168-193 lapai.

Apeliacinė instancija (Nutartis) (2013-01-21)

Teismo procesas baigtas – nutarimas pakeistas iš dalies

Būtini slapukai

Statistikos slapukai