BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL LEIDIMO UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ VYKDYTI KONCENTRACIJĄ ĮSIGYJANT 100 PROC. UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „BALTIJOS TV“ AKCIJŲ

  • 2013 05 22
  • Nutarimo Nr.: 1S-73
  • Paskelbimo data: 2013 05 22
Peržiūrėti dokumentą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2013 m. gegužės 22 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl leidimo Uždarajai akcinei bendrovei „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – UAB „LNK“) vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. Uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“ (toliau – UAB „Baltijos TV“) akcijų.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
(1) 2013 m. sausio 24 d. Konkurencijos taryboje buvo gautas UAB „LNK“ (juridinio asmens kodas 123026090) pranešimas apie koncentraciją, įsigyjant 100 proc. UAB „Baltijos TV“ (juridinio asmens kodas 110490443) akcijų[1]. Apie pranešimą buvo paskelbta 2013 m. sausio 28 d. Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2013 m. vasario 21 d. nutarimu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje numatytam laikotarpiui[2].
(2) Nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją buvo apklausti koncentracijoje dalyvaujantys asmenys, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT), Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK), televizijos programų transliuotojai, žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūros (reklamos agentūros), užsakančios reklamos skleidimą televizijos programose, televizijos programų turinį sudarančios produkcijos kūrėjai ir pardavėjai bei kiti asmenys.
(3) Iš kai kurių ūkio subjektų buvo gautos nuomonės, jog ketinama vykdyti koncentracija galėtų turėti įtakos reklamos skleidimo televizijos programose pardavimo įkainiams ir sumažinti reklamos televizijoje skleidėjų skaičių. Taip pat keletas ūkio subjektų nurodė, kad ketinama vykdyti koncentracija galėtų turėti įtakos televizijos programų retransliavimo sąlygoms ir televizijos programų turinio pardavimo galimybėms[3].  
(4) Atsižvelgus į koncentracijos nagrinėjimo metu gautas ūkio subjektų nuomones, 16 ūkio subjektų ir koncentracijoje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti apie Konkurencijos tarybos ketinamą priimti sprendimą leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą. Šiems ūkio subjektams buvo suteikta galimybė pateikti savo žodinius paaiškinimus Konkurencijos tarybos posėdyje. Konkurencijos tarybos posėdis įvyko 2013 m. gegužės 13 d., jame dalyvavo ir nuomones pareiškė šios įmonės: UAB „LNK“, UAB „Baltijos TV“, SKY ENERGY GROUP, UAB  ir UAB „Star Communications Worldwide“[4].
(5) Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į koncentracijos nagrinėjimo metu surinktą informaciją bei įvairių ūkio subjektų pateiktas nuomones dėl galimos koncentracijos įtakos konkurencijai, nustatė toliau nurodytas su koncentracijos nagrinėjimu ir vertinimu susijusias aplinkybes.
 
1. Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir jų vykdoma ūkinė veikla
(6) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos (toliau – Pranešimo apie koncentraciją tvarka)[5] 6.1 punktu, pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo tikslais koncentracijoje dalyvaujančiais ūkio subjektais laikomi kontrolę įgyjantis ūkio subjektas – UAB „LNK“ ir ūkio subjektas, kurio kontrolė įgyjama UAB „Baltijos TV“.
(7) Nustatyta, kad koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų bendrosios pajamos 2011 m. buvo didesnės nei 5 mln. litų, taip pat šių koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos 2011 m. buvo didesnės nei 50 mln. litų[6].
(8) Įsigyjančio ūkio subjekto UAB „LNK“ pagrindinė veikla – televizijos programų[7] transliavimas Lietuvoje. UAB „LNK“ priklauso keturios nacionalinės[8] nemokamos televizijos programos („LNK“, „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“), transliuojamos per antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus. Šios televizijos programos pagal turinio pobūdį yra: „LNK“ bei „TV1“ – bendro, „Info TV“ – informacinio, o „Liuks!” – muzikinio pobūdžio.[9] Kiti su UAB „LNK“ susiję ūkio subjektai televizijos programų transliavimo bei kitos veiklos, kuri būtų susijusi su televizijos programų transliavimu, nevykdo.[10]
(9) UAB „LNK“ didžiąją dalį pajamų gauna iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo. Dalį pajamų UAB „LNK“ gauna iš Lietuvoje veikiančių retransliuotojų už jai priklausančių televizijos programų retransliavimą.[11]
(10)  UAB „LNK“ didžiąją dalį televizijos programų turinį sudarančios produkcijos įsigyja tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio produkcijos kūrėjų ir platintojų. Dalį televizijos laidų ir kitų audiovizualinių kūrinių gamybos paslaugų UAB „LNK“ teikia su ja susijęs ūkio subjektas UAB „LNK studija“. UAB „LNK studija“ taip pat teikia UAB „LNK“ televizijos techninio aptarnavimo, tekstų, įskaitant vertimus, redagavimo ir kitas paslaugas. UAB „LNK“ yra vienintelis UAB „LNK studija“ paslaugų pirkėjas.[12] Įsigyjamo ūkio subjekto UAB „Baltijos TV“ pagrindinė veikla – televizijos programų transliavimas Lietuvoje. Šiai įmonei priklauso viena nemokama nacionalinė televizijos programa „BTV“, transliuojama per antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus.[13]
(11) UAB „Baltijos TV“ pagrindinis pajamų šaltinis – pajamos iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo. Nors televizijos programa „BTV“ yra retransliuojama, tačiau UAB „Baltijos TV“ už jai priklausančios televizijos programos retransliavimą netaiko mokesčio.[14]
(12) UAB „Baltijos TV“ televizijos programų turinį sudarančią produkciją įsigyja tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio kūrėjų ir platintojų.
(13) Nustatyta, kad UAB „Baltijos TV“ paskutiniųjų metų veikla buvo nuostolinga (2010 m. 2 418 tūkst. Lt nuostolis, o 2011 m. 7 970 tūkst. Lt nuostolis)[15].
2. Aplinkybės, reikšmingos televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veiklai Lietuvoje
(14) Lietuvos Respublikoje televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veiklos yra licencijuojamos. Asmenys, norintys verstis transliavimo ar retransliavimo veikla, privalo gauti LRTK licenciją. Licencijos gali būti išduodamos tiek konkurso būdu, tiek ir be konkurso. Licencija išduodama konkurso būdu tais atvejais, kai televizijos programos transliavimą ar retransliavimą ketinama vykdyti per antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus, naudojant ribotą išteklių – radijo dažnius. Jeigu televizijos programos transliavimą ar retransliavimą ketinama vykdyti naudojant kitokias technologijas (pavyzdžiui, kabelinius tinklus), tokiu atveju licencija televizijos programos transliavimo veiklai vykdyti išduodama be konkurso[16].
(15) Priklausomai nuo televizijos programos transliuotojo pagrindinio pajamų gavimo būdo, televizijos programos galėtų būti skirstomos į mokamas ir nemokama. Televizijos programa, kuri yra transliuojama netaikant mokesčio galutiniam vartotojui, laikytina nemokama televizijos programa. Pažymėtina, jog nemokamos televizijos programos yra retransliuojamos[17], tačiau kadangi jos yra nekoduotos, todėl norint jas matyti užtenka turėti tinkamą įrangą. Televizijos programa, kuri yra transliuojama taikant mokestį galutiniams vartotojams, laikytina mokama televizijos programa. Tik nedidelė dalis mokamų televizijos programų, rodomų Lietuvoje, gauna pajamų iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo.
(16) Nemokamos televizijos programos transliuotojų pagrindinis pajamų šaltinis – reklamos skleidimo televizijos programose paslaugų pardavimas. Lietuvoje didžioji dalis transliuotojų pajamas gauna ir už jiems priklausančių televizijos programų retransliavimą, tačiau VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančios televizijos programos „LRT TELEVIZIJA“ ir „LRT KULTŪRA“ įstatymo nustatyta tvarka[18] yra retransliuojamos  nemokamai, o UAB „Baltijos TV“, už televizijos kanalo „BTV“ retransliavimą šiuo metu tokio mokesčio netaiko.
(17) Lietuvoje nemokamos televizijos programos yra transliuojamos skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais (nacionalinės arba regioninės ar vietinės aprėpties) ir retransliuojamos kitomis technologijomis (pavyzdžiui, kabeliniais tinklais). Paminėtina, kad nemokamos televizijos programos paprastai būna įtrauktos į retransliuotojų už abonentinį mokestį siūlomus pagrindinius televizijos programų rinkinius, kitaip dar vadinamus baziniais paketais. Taigi, nemokamas televizijos programas paprastai gali matyti visi televizijos žiūrovai, įskaitant tuos, kurie yra sudarę sutartis su televizijos programų retransliuotojais bei moka jiems nustatytą abonentinį mokestį už jų siūlomą retransliuojamų televizijos programų paketą.
(18) Mokamos televizijos programos yra (re)transliuojamos įvairiomis technologijomis – antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais bei kitomis platformomis – kabelinės, mikrobangų daugiakanalės, palydovinės televizijos tinklais, taip pat naudojant interneto protokolo (toliau - IP) technologijas.
(19) Atsižvelgiant į tai, kad koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams priklauso nemokamos televizijos programos, toliau detaliau nagrinėjama su nemokamų televizijos programų transliavimu ir retransliavimu bei su reklamos skleidimo televizijos programose paslaugų pardavimu susijusios aplinkybės.
(20) Lietuvoje 2013 m. pradžioje televizijos žiūrovai galėjo matyti šias antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais nemokamos televizijos programas[19]:
(a) 11 nacionalinių lietuviškų televizijos programų: UAB „Baltijos TV“ priklausanti 1 televizijos programa („BTV“), UAB „LNK“ priklausančios 4 televizijos programos („LNK“, „TV1“, Info TV“ ir „Liuks!”), UAB „Tele-3“ priklausančios 3 televizijos programos („TV3“, „TV6“ ir „TV8“), UAB „Lietuvos ryto“ televizija priklausanti 1 televizijos programa („Lietuvos rytas.tv“) ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančios 2 televizijos programos („LRT TELEVIZIJA” ir „LRT KULTŪRA”)[20];
(b) 2 televizijos programas užsienio kalba: „BBC World News“ ir „TV Polonia“;
(c) virš 10 regioninės/vietinės aprėpties televizijos programų: pavyzdžiui, Panevėžio rajone – „Aukštaitijos krašto televizija“, Marijampolės rajone – „Marijampolės televizija“, Raseinių rajone – „Raseinių krašto televizija“ ir kitos.
(21) Remiantis TNS LT, UAB tyrimų duomenimis[21], UAB „LNK“ televizijos programų ir UAB „TELE–3“ televizijos programoms tenka didžiausia auditorijos dalis lyginant su kitų televizijos programų (ar jų grupių), tačiau minėtų subjektų televizijos programoms tenkanti auditorijos dalis nuo 2009 iki 2012 m. sumažėjo: UAB „LNK“ grupės – nuo 22,7 iki 20,4 proc., o UAB „TELE–3“ grupės – nuo 25,7 iki 20,3 proc. „BTV“ televizijos programai tenkanti televizijos žiūrovų dalis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. sumažėjo nuo 8,1 proc. iki 5,8 proc. Baltic Media Alliance koncernui (toliau - BMA grupė) („Pirmasis Baltijos kanalas“, „NTV Mir Baltic“, „REN TV Baltija“) televizijos programoms tenkanti auditorijos dalis nuo 2009 m. metų didėjo (nuo 5,3 iki 10,7 proc.), taip pat didėjo ir „Lietuvos ryto“ televizija tenkanti auditorijos dalis (nuo 2 iki 3,2 proc.), o VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ televizijos programoms tenkanti dalis minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 13,7 proc. iki 10,6 proc.
(22) Remiantis TNS LT, UAB duomenimis, skelbiamais žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūroje UAB „Star Communications Worldwide“ interneto svetainėje[22] , populiariausių Lietuvos televizijų laidų dvidešimtuke (įskaitant filmus, įvairius realybės šou, serialus, pramogines laidas) 2012 m. lapkričio – 2013 m. balandžio mėn. (vertinant kiekvieną mėnesį atskirai): LNK teko nuo 7 iki 10 laidų iš 20 laidų, o TV3 – nuo 10 iki 13 iš 20 laidų, o BTV - 1 laida (2013 m. balandžio mėn. rodyti „Auksiniai svogūnai“).
(23) RRT, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Lietuvoje valdo radijo dažnius (kanalus), įskaitant ir šių dažnių skyrimą televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)[23].
(24) RRT teigimu[24], numatoma, kad Lietuvai paskirtų radijo dažnių (kanalų) pakanka 8 nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinklams suformuoti. Techninės galimybės leidžia visais skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuoti tiek standartinės, tiek didelės raiškos televizijos programas. Transliuojant televizijos programas skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais perduodamas tam tikras srautas duomenų. RRT nurodė, kad vienai programai tenkanti srauto dalis gali būti skirtinga ir nuo jos priklauso perduodamos televizijos programos vaizdo kokybė. Lietuvoje vienai standartinės raiškos televizijos programai skiriamas apie 2 Mbps duomenų srautas. Didelės raiškos televizijos programai perduoti yra reikalingas didesnis duomenų srautas nei standartinės raiškos televizijos programai. Lietuvoje vienai didelės raiškos televizijos programai, kuri yra transliuojama skaitmeninės antžeminės televizijos stotimis Vilniuje ir Kaune, yra skiriama apie 7 Mbps duomenų srauto dalis.[25] Taigi, vienai raiškiajai televizijos programai perduoti reikalingas duomenų srautas atitiks duomenų srauto dalį, reikalingą perduoti maždaug trims standartinės raiškos televizijos programoms.
(25) Šiuo metu keturiuose nacionaliniuose skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose yra transliuojamos ir retransliuojamos 40 standartinės raiškos televizijos programos (13 nemokamų ir 27 mokamos). Didesnio skaičiaus televizijos programų transliuoti ir retransliuoti šiais keturiais antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais nėra numatoma.[26]
(26) Nustatyta, kad 2011 m. RRT suteikė teisę naudoti radijo dažnius naujame antžeminės skaitmeninės televizijos tinkle VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, kuri jai priklausančias televizijos programas „LRT TELEVIZIJA“ ir „LRT KULTŪRA“ transliuoja vienu iš aukščiau minėtų keturių nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų. Naujas tinklas, kuriame bus naudojami VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skirti radijo dažniai (kanalai), galės būti naudojamas tik šios įstaigos televizijos programos transliavimui ir juo draudžiama retransliuoti kitas televizijos programas.[27] Be to, vadovaujantis 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, pradėjus VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ parengtų televizijos programų signalų perdavimą teikti šiais naujais radijo dažniais (kanalais), LRT privalo atsisakyti iki tol televizijos programų signalui perduoti naudotų radijo dažnių (kanalų) kituose tinkluose.
(27) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pradėjus transliuoti jai priklausančias televizijos programas nauju tinklu, atsiras galimybė transliuoti ar retransliuoti dvi naujas standartinės raiškos televizijos programas vienu iš keturių šiuo metu veikiančių nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu[28].
(28) Be to, LRTK savo interneto svetainėje nurodo[29], kad šiuo metu yra laisvų radijo dažnių (kanalų), numatytų transliuotojams. Šiems radijo dažniams naudoti yra skirti du nauji nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai. Paminėtina, kad šiuo metu yra numatyta, jog naudojant šiuose dviejuose naujuose nacionalinės skaitmeninės aprėpties televizijos tinkluose turi būti transliuojamos didelės raiškos televizijos programos. Televizijos programų transliavimo licencijas šiais naujais tinklais išduoda LRTK. LRTK nurodė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. sausio 30 d. buvo paskelbti konkursai dėl teisės transliuoti minėtuose dviejuose tinkluose 6 didelės raiškos televizijos programas, tačiau jie neįvyko[30] (vienas konkursas neįvyko, kadangi konkurso dalyvio pateikta paraiška neatitiko reikalavimų, o kitas – kadangi nebuvo gauta paraiškų). Atsižvelgiant į tai, kad skelbti konkursai dėl transliavimo teisių minėtuose dviejuose tinkluose suteikimo neįvyko, ir į tai, kad raiškiųjų programų transliavimas šiais tinklais turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.[31], 2013 m. balandžio 17 d. buvo surengtas pasitarimas antžeminės skaitmeninės televizijos plėtros klausimais, siekiant aptarti šių dviejų tinklų panaudojimo galimybes. Pasitarime dalyvavo LRTK, RRT, transliuotojai, siuntėjai ir kt, tačiau jo metu dėl šių dviejų tinklų panaudojimo galimybių galutinai nebuvo sutarta. Šiam klausimui spręsti ketinama sukurti darbo grupę[32].
(29) Taigi, kadangi techninės galimybės leidžia šiais dviem naujais skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuoti tiek standartinės raiškos, tiek ir didelės raiškos televizijos programas, šiuo metu yra laisvų radijo dažnių, kuriais galima būtų transliuoti 6 didelės raiškos televizijos programas arba iki 18 standartinės raiškos televizijos programų.
(30) Paminėtina, kad LRTK konkursą transliavimo licencijai, suteikiančiai teisę transliuoti televizijos programą per skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą, skelbia savo iniciatyva. Tokį konkursą LRTK gali organizuoti ir gavus prašymą iš ūkio subjekto, esant laisviems resursams.
(31) LRTK nurodė[33], kad 2012 m. į ją kreipėsi tik vienas ūkio subjektas su prašymu paskelbti konkursą televizijos programos transliavimo licencijai gauti, kuri būtų transliuojama per nacionalinį antžeminės televizijos tinklą. Atsižvelgdama į minėtą prašymą LRTK paskelbė konkursą transliavimo licencijai, suteikiančiai teisę transliuoti televizijos programą per skaitmeninių antžeminių televizijos stočių tinklą, tačiau prašymą pateikęs subjektas konkurse nedalyvavo.
(32) UAB „LNK“ nurodė, kad nacionalinės nemokamos televizijos programos transliavimo veiklos pradėjimas galėtų užtrukti nuo pusės metų, o metinės veiklos sąnaudos galėtų sudaryti nuo 4 mln. litų[34]. Kitų apklaustų televizijos programų transliuotojų nuomone[35], nacionalinės nemokamos televizijos programos transliavimo veiklos pradėjimas galėtų užtrukti nuo [komercinė paslaptis] [...], pradinėms investicijoms galėtų reikėti [komercinė paslaptis] [...] mln. litų, o metinės veiklos sąnaudos galėtų sudaryti [komercinė paslaptis] [...] mln. litų. Konkretus pradinių investicijų ir veiklos kaštų dydis priklausytų nuo rengiamos ir transliuojamos televizijos programos trukmės ir turinio.
3. Su koncentracija susijusios atitinkamos rinkos
(33) Nagrinėjant praneštos koncentracijos galimą įtaką konkurencijai yra vertinamos konkurencijos sąlygos su koncentracija susijusiose atitinkamose rinkose. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 ir 12 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.
(34) Atsižvelgus į abiejų koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų vykdomas veiklas, praneštos koncentracijos nagrinėjimo tikslais buvo analizuojamos konkurencijos sąlygos ir kitos aplinkybės, susijusios su televizijos programų transliavimu, reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimu, televizijos programų turinį sudarančios produkcijos įsigijimu ir retransliavimo teisių pardavimu.
(35) Pažymėtina, kad tarp nemokamos televizijos programų transliuotojų iš pasiūlos pusės ir žiūrovų iš paklausos pusės nėra tiesioginių pirkimo-pardavimo santykių. Todėl atsižvelgiant į tai, gali būti daroma prielaida, kad nemokamų televizijos programų transliavimas žiūrovams galėtų nesudaryti atskiros. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi savo praktikoje ir Europos Komisija[36]. Tačiau televizijos programai tenkanti auditorijos dalis yra reikšmingas kriterijus reklamos užsakovams renkantis reklamos skleidėją ir nuo jos priklauso televizijos programos pajamos, gaunamoms iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo. Dėl šių priežasčių koncentracijos nagrinėjimui nėra būtina išskirti atskiros televizijos programų transliavimo žiūrovams rinkos, tačiau į televizijos auditorijos dalis, tenkančias konkrečioms televizijos programoms, bus atsižvelgiama vertinant televizijos programų pajamas, gautas iš reklamos skleidimo.
3.1. Reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimas Lietuvoje
(36) Reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimas yra pagrindinis nemokamų televizijos programų, išskyrus VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, kuri gauna asignavimus iš valstybės biudžeto, transliuotojų pajamų šaltinis. Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais siauriausiai prekės rinką galima būtų apibrėžti kaip apimančią reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimą. Europos Komisija nagrinėdama koncentracijas reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimą taip pat išskiria į atskirą rinką[37].
(37) Atsižvelgiant į tai, kad koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams priklauso televizijos programos, kurios yra transliuojamos nacionaliniu mastu, todėl nagrinėjant šią koncentraciją geografinę reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinką galima būtų apibrėžti kaip nacionalinę.
(38) Nustatyta, kad pagal ūkio subjektų pajamas iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo Lietuvoje 2010 – 2012 metais, UAB „LNK“ užėmė [30-40] proc. reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinkos dalį, artimiausias konkurentas UAB „Tele-3“ - [40-50] proc. atitinkamos rinkos dalį. UAB „Baltijos TV“ 2010-2012 metais užėmė [0-10] proc. reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinkos dalį, tuo tarpu kitų konkurentų užimamos rinkos dalys sudarė [0-10] proc.[38]
(39) Nustatyta, kad reklamos laiko kiekis televizijos programoje yra apribotas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 39 straipsnio 11 dalies 3 punkto reikalavimų, numatančių, kad televizijos reklamos intarpams skirtas suminis laikas per vieną astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų (t.y., iki 12 minučių reklamos laiko kiekvienoje astronominėje valandoje). Nemokamos televizijos programų transliuotojai nurodė[39], kad esami reklamos skleidimo jai priklausančiose televizijos programose pajėgumai (iki 12 min. per vieną astronominę valandą) nėra užpildyti.
3.2. Nemokamos televizijos programų turinio įsigijimas
(40) Kiekvienas televizijos programos transliuotojas, atsižvelgdamas į licencijoje esančią televizijos programos sandarą ir turinį, pasirenka konkrečią produkciją, kuria užpildo televizijos programą. Konkreti televizijos produkcija gali būti sukurta tiek pačios televizijos vidiniais ištekliais, tiek ir įsigyta iš tokios produkcijos gamintojų ar pardavėjų.
(41)  Lietuvoje veikiantys nemokamų televizijos programų transliuotojai, įskaitant koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus, transliavimo teises į audiovizualinį kūrinį įsigyja tiek iš Lietuvos ūkio subjektų (nepriklausomos prodiuserių kompanijos, kuriančios įvairaus pobūdžio laidas, serialus ir pan.), tiek ir iš užsienio ūkio subjektų (įsigyjamos transliavimo teisės į įvairius renginius, filmus, animaciją, formatus, pagal kuriuos kuriami įvairūs šou projektai ir kt.).
(42) Lietuvoje veikiantys nemokamų televizijos programų transliuotojai nurodė[40], kad nemokamoms televizijos programoms ir mokamoms televizijos programoms tarptautiniai platintojai atskirai parduoda televizijos programų turinį sudarančią produkciją. Lietuvoje nemokamai transliuojamų televizijos programų transliuotojai iš užsienio subjektų įsigyja televizijos turinio transliacijų teises, kurios yra skirtos nemokamoms televizijoms. UAB „LNK“ teigimu[41], iš užsienio tarptautinių platintojų nemokamoms televizijos programoms skirtos transliavimo licencijos perkamos tam tikram laikotarpiui (įprastai 2-3 metams), per kurį įgyjami kūriniai gali būti parodyti tam tikrą skaičių (įprastai ne daugiau kaip 2-5 rodymai su teise pakartoti per 24-72 val.).
(43) Nemokamos televizijos programų transliuotojai yra pagrindiniai Lietuvos ūkio subjektų gaminamos televizijos turinį sudarančios produkcijos pirkėjai. Su Lietuvos televizijos turinio gamintojais sutartys paprastai sudaromos televizijos sezonui (rugsėjo mėn. – gegužės mėn.), arba tam tikram laidų skaičiui[42]. Televizijos turinį įsigyjantis subjektas gali nutraukti sutartį arba nepratęsti jos, jeigu nusipirkta produkcija nepateisina žiūrimumo rodiklių, kurių buvo tikėtasi.
(44) Atsižvelgiant į tai, kad tiek koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, tiek ir kiti nemokamų televizijos programų transliuotojai įsigyja nemokamoms televizijoms skirtą televizijos programų turinį, galima teigti, kad šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais galima būtų išskirti nemokamos televizijos programos turinio įsigijimo prekės rinką.
(45) Šiuo atveju nėra tikslinga detaliai analizuoti, ar galima būtų skaidyti nemokamos televizijos programų turinio įsigijimo rinką atsižvelgiant į perkamo turinio įvairovę ar pagal tokios produkcijos pardavėjus (užsienio (tarptautiniai platintojai) ar Lietuvos produkcijos gamintojai ir pardavėjai), nes Lietuvoje nemokamai transliuojamos televizijos programos įsigyja įvairiausią jų turinį sudarančią produkciją, tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio tokios produkcijos tiekėjų.
(46) Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais geografinė nemokamos televizijos turinio įsigijimo rinka siauriausiai galėtų būti apibrėžiama kaip nacionalinė, atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų yra įsigyjamos išimtinės konkrečios produkcijos transliavimo teisės tam tikros valstybės teritorijoje (pvz., Lietuvoje), o koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams priklausančios nemokamos televizijos programos yra transliuojamos visoje Lietuvoje.
(47) Nustatyta, kad nemokamų televizijos programų televizijos turinio įsigijimui didelę įtaką daro televizijos programos turimas biudžetas, kurio didžiąją dalį sudaro pajamos, gautos iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo arba asignavimai, skirti iš valstybės biudžeto (VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“), kurie parodo ūkio subjektų finansines galimybės įsigyti televizijos programos turinį. Pagal ūkio subjektų gautas pajamas iš reklamos skleidimo matyti, kad UAB „Tele-3“ turi šiek tiek didesnius finansinius pajėgumus įsigyti televizijos programų turinį sudarančią produkciją nei UAB „LNK“, UAB „Baltijos TV“, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija.
3.3. Didmeninio nemokamų televizijos programų platinimas (retransliuotojams)
(48) Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir kiti nemokamų televizijos programų transliuotojai jiems priklausančių televizijos programų retransliavimo teises suteikia įvairiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams.
(49) Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2011 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai privalo nemokamai retransliuoti tik LRT televizijos nekoduotas nacionalines programas. Taip pat šiame įstatyme nustatyta, kad už privalomas retransliuoti televizijos programas retransliuotojai ir LRT vieni kitiems nemoka. (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, už kitų televizijos programų retransliavimą gali būti mokamas mokestis. Iki tol galiojęs įstatyminis reglamentavimas nenumatė galimybės imti mokestį už nemokamų televizijos programų retransliavimą.
(50) Nustatyta, kad už retransliavimo teisės suteikimą 2012 m. mokestį buvo nustatę šie transliuotojai: UAB „LNK“, UAB „Tele-3“ bei UAB „Lietuvos ryto“ televizija. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir UAB „Baltijos TV“ mokesčio už retransliavimo teisių suteikimą netaiko. [...][komercinė paslaptis][43].
(51) Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais prekės rinką siauriausiai galima būtų apibrėžti kaip nemokamų televizijos programų didmeninio platinimo rinką.
(52) Atsižvelgiant į tai, kad nemokamos televizijos programos yra retransliuojamos visoje Lietuvoje bei į tai, kad nemokamos televizijos programos įeina į retransliuotojų Lietuvos televizijos žiūrovams siūlomus bazinius paketus, šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais geografinę rinką galima būtų apibrėžti kaip nacionalinę.
(53) Pagal ūkio subjektų pateiktus duomenis[44], UAB „LNK“ pajamos 2012 m. už jai priklausančių televizijos programų retransliavimo teisių suteikimą buvo [komercinė paslaptis] [...], UAB „Tele-3“ - [komercinė paslaptis] [...], o UAB „Lietuvos ryto“ televizija būtų [komercinė paslaptis] [...].
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
(54) Remiantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų: 1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą; 2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje; 3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
(55) Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis Konkurencijos taryba duoda leidimą vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą tais atvejais, jeigu nustato, kad po koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
(56) Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal ūkio subjektų pajamas iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo Lietuvoje 2010 – 2012 metais, UAB „LNK“ užėmė [30-40] proc. reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinkos dalį, artimiausias konkurentas UAB „Tele-3“ - [40-50] proc. atitinkamos rinkos dalį. UAB „Baltijos TV“ 2010-2012 metais užėmė [0-10] proc. reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinkos dalį, tuo tarpu kitų konkurentų užimamos rinkos dalys sudarė [0-10] proc. Tikėtina, kad UAB „LNK“ įsigijus UAB „Baltijos TV“, jos užimama reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinkos dalis galėtų padidėti „BTV“ televizijos programos dalimi ir sudaryti [30-40] proc., tačiau ir po koncentracijos bendra koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų rinkos dalis nepasiektų UAB „Tele-3“ dalies, kuri 2011 – 2012 m. buvo [40-50] proc.
(57) Atsižvelgiant į UAB „Baltijos TV“ užimamą reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinkos dalį ir į tendencijas, jog 2009 – 2012 periodu UAB „Baltijos TV“ televizijos programų žiūrimumas mažėjo, šio ūkio subjekto nėra pagrindo laikyti stipriu rinkos dalyviu ir artimu UAB „LNK“ konkurentu. Įvertinus koncentracijos nagrinėjimo metu surinktus duomenis galima daryti išvadą, kad po koncentracijos įgyvendinimo, kaip ir šiuo metu, artimiausiu UAB „LNK“ konkurentu išliks UAB „Tele-3“.
(58) Koncentracijos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šiuo metu nemokamai Lietuvoje nacionaliniu mastu yra transliuojamos 11 lietuviškų televizijos programų, iš kurių 4 priklauso įsigyjančiam ūkio subjektui UAB „LNK“ ir 1 televizijos programa – įsigyjamam ūkio subjektui UAB „Baltijos TV“. Po koncentracijos UAB „LNK“ priklausys 5 televizijos programos, o jo artimiausiam konkurentui UAB „Tele-3“ – 3.
(59) Pažymėtina, kad televizijos programai tenkanti auditorijos dalis yra reikšmingas kriterijus reklamos užsakovams renkantis reklamos skleidėją. Iš koncentracijos metu surinktų duomenų matyti, kad 2012 metais UAB „LNK“ grupės televizijos programos tenkanti auditorijos dalis sudarė apie 20,4 proc. žiūrovų, UAB „Baltijos TV“ – 5,8 proc., o TV3 kanalų grupės – 20,3 proc. Tikėtina, kad po koncentracijos UAB „LNK“ televizijos programų grupės bendrai tenkanti auditorijos dalis turėtų sudaryti 26,2 proc. (t.y. padidėtų televizijos programos „BTV“ dalimi).
(60) Svarbus veiksnys reklamos užsakovams renkantis reklamos skleidėją yra ir laidų populiarumas. Pagal televizijos laidų populiarumo 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. kovo mėn. duomenis, galima teigti, kad „TV3“ televizijos programos laidos buvo populiaresnės nei kitų televizijos programų laidos.
(61) Taigi, atsižvelgiant į televizijos programoms tenkančias auditorijos dalis ir į laidų populiarumą, galima daryti išvadą, kad nors po koncentracijos įgyvendinimo rinkoje sumažės veikiančių ūkio subjektų skaičius, tačiau rinkoje veikia pajėgus ūkio subjektas UAB „Tele-3“, darantis konkurencinį spaudimą UAB „LNK“.
(62) Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, jog transliuotojų televizijos programų reklamos eteris nėra visiškai užpildytas, todėl galima daryti išvadą, jog ir po koncentracijos reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pirkėjams išliks galimybė rinktis alternatyvius šių paslaugų teikėjus. 
(63) Vertinant galimą koncentracijos įtaką reklamos skleidimo televizijos programose kainai, buvo atsižvelgta į aplinkybes, kad reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo kaina ypač priklauso nuo televizijos programai tenkančios auditorijos dalies ir jos populiarumo. Taip pat buvo įvertinta, kad transliuotojų televizijos programų reklamos eteris nėra visiškai užpildytas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą, kad reklamos skleidimo televizijos programose kainos dėl koncentracijos turėtų didėti. Pažymėtina, kad ūkio subjektai, kurie pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo metu pateikė nuomones, jog ketinama vykdyti koncentracija galėtų turėti įtakos reklamos skleidimo televizijos programose pardavimo įkainiams, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
(64) Be to, svarbu paminėti, kad UAB „Baltijos TV“ paskutiniųjų metų veikla buvo nuostolinga (2010 m. 2 418 tūkst. Lt nuostolis, o 2011 m. 7 970 tūkst. Lt nuostolis), todėl tęsiant nuostolingą veiklą, tokio ūkio subjekto išlikimo rinkoje galimybės yra abejotinos.
(65) Įvertinus pateiktus duomenis, galima teigti, jog dėl koncentracijos turėtų padidėti UAB „LNK“ užimama reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo rinkos dalis, tačiau dėl padidėjusio koncentracijos laipsnio atitinkamoje nagrinėjamoje rinkoje neturėtų būti sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis arba itin apribojama konkurencija šioje rinkoje.
(66) Dėl koncentracijos įgyvendinimo poveikio nemokamos televizijos programų turinio įsigijimo rinkai pažymėtina, kad dalis Lietuvos televizijos turinio gamintojų nurodė, kad ketinama vykdyti koncentracija neturėtų daryti įtakos jų galimybių sudaryti sutartis su ūkio subjektais, kuriems priklauso televizijos programos, o į turimą televizijos programų skaičių, rinkdamiesi savo pirkėjus, jie neatsižvelgia. Be to, sutartys su televizijos programų turinį sudarančios produkcijos kūrėjais dėl konkrečios produkcijos dažniausiai yra sudaromos tam tikram laikotarpiui (9 mėn., 2-3 m.) ar tam tikram laidų skaičiui ir gali būti nepratęstos arba nutrauktos, jeigu atitinkama laida nepritraukia tiek žiūrovų, kiek buvo tikėtasi.
(67) Atsižvelgiant į „Lietuvos ryto“ televizija ir UAB „Baltijos TV“ gautas pajamas iš reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo, galima teigti, kad šios televizijos turi mažesnius finansinius pajėgumus televizijos programų turiniui sudarančios produkcijos įsigijimui nei UAB „LNK“, UAB „Tele-3“ ar VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.
(68) Koncentracijos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų riboti televizijos turinio produkcijos gamintojų ir pardavėjų galimybės parduoti įvairią produkciją kitoms nei UAB „LNK“ ir UAB „Baltijos TV“ televizijos programoms (UAB „Tele-3“, UAB „Lietuvos ryto“ televizija ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“).
(69) Be to, UAB „Baltijos TV“ įmonė pastaruosius keletą metų iš eilės turėjo nuostolių. Todėl galima teigti, kad šios įmonės galimybės įsigyti televizijos programos turinį sudarančią produkciją buvo ribojamos jos finansine padėtimi ir finansiniais ištekliais, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Baltijos TV“ būtų galėjusi sudaryti reikšmingą konkurencinį spaudimą UAB „LNK“ ar UAB „Tele-3“ grupėms televizijos programų turinio įsigijimo atžvilgiu.
(70) Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ketinama vykdyti koncentracija turėtų neigiamų pasekmių televizijos programos turinio įsigijimo rinkai, kadangi konkurencijos sąlygos šioje rinkoje dėl koncentracijos neturėtų reikšmingai keistis, o UAB „LNK“ įsigijusi UAB „Baltijos TV“ neturėtų įgyti papildomo pranašumo, dėl kurio būtų sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis arba itin apribojama konkurencija atitinkamoje rinkoje.
(71) Dėl koncentracijos įgyvendinimo poveikio didmeninio televizijos programų platinimo (retransliavimo) rinkai pažymėtina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl koncentracijos atsiras neigiamų pokyčių šioje rinkoje. Atskirai paminėtina, kad nors šiuo metu UAB „Baltijos TV“ yra retransliuojama nemokamai, ši padėtis tęsis tol, kol galioja sutartis su retransliuotojais dėl retransliavimo teisių suteikimo. Todėl nepaisant koncentracijos, pasibaigus minėtos sutarties su retransliuotojais galiojimui, UAB „Baltijos TV“ galėtų pradėti taikyti mokestį už jos programos retransliavimo teisių suteikimą, kadangi tokia teisė yra numatyta pagal galiojančius teisės aktus.
(72) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad ketinama vykdyti koncentracija turėtų lemti artimo konkurento pašalinimą. Įvertinus aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad dėl koncentracijos šioje rinkoje būtų sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis arba itin apribojama konkurencija atitinkamoje rinkoje
(73) Vertinant koncentracijos poveikį nagrinėtose rinkose veikiančių ūkio subjektų galimybėms koordinuoti veiksmus, pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog atitinkamos rinkos būtų skaidrios, kadangi ūkio subjektai su transliuotojais turi galimybę derėtis dėl perkamų ar parduodamų paslaugų kainų bei nuolaidų ir atitinkamose rinkose veikiančių ūkio subjektų veiklos kainodara sudaro jų komercines paslaptis. Be to, nuomones dėl koncentracijos pateikę ūkio subjektai nepateikė įrodymų, jog nagrinėtose rinkose veikiantys ūkio subjektai koordinuoja savo veiksmus ar po koncentracijos galėtų pradėti juos koordinuoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog dėl koncentracijos padidėtų rinkoje veiksiančių ūkio subjektų galimybės koordinuoti savo veiksmus.
(74) Taip pat buvo įvertintos nemokamos televizijos transliacijas teikiančių subjektų galimybės plėsti veiklą bei naujų subjektų galimybės pradėti nemokamos televizijos programos transliavimą. Kaip minėta aukščiau, nacionalinės nemokamos televizijos programos transliavimo veiklos pradėjimas galėtų užtrukti nuo pusės metų, o metinės veiklos sąnaudos nuo 4 mln. litų ir konkretus dydis priklausytų nuo rengiamos ir transliuojamos televizijos programos trukmės ir turinio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad televizijos programos transliavimo veiklos pradėjimui ir vykdymui yra reikalingos reikšmingos laiko ir pinigų sąnaudos, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju dėl koncentracijos įgyvendinimo nesumažėja ūkio subjektų galimybės plėstis bei nėra užkertamas kelias naujiems ūkio subjektams pradėti veiklą dėl toliau nurodytų aplinkybių.
(75) Nustatyta, jog Lietuvoje numatomas laisvų radijo dažnių skaičiaus padidėjimas - VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pradėjus transliuoti jai priklausančias televizijos programas naujame tinkle, atsiras galimybė pradėti transliuoti ar retransliuoti dvi naujas televizijos programas. Atsižvelgtina į tai, kad techninės galimybės leidžia dviem naujais skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuoti tiek didelės raiškos, tiek ir standartinės raiškos televizijos programos. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad galimybė pradėti nemokamos televizijos programos transliavimo per skaitmeninės antžeminės televizijos tinklus artimiausiu metu atsiras. Be to, nėra duomenų, kad būtų ūkio subjektų, norinčių pradėti transliuoti per skaitmeninės antžeminės televizijos tinklus naują nemokamą televizijos programą standartine ar didele raiška Lietuvoje, kadangi LRTK, išskyrus vieną prašymą, nuo 2012 metų kitų prašymų dėl transliavimo licencijos išdavimo nėra gavusi. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu būtų dažnių trūkumas, dėl ko ūkio subjektai negalėtų plėsti savo televizijos transliavimo veiklos ar nauji ūkio subjektai negalėtų pradėti nemokamos televizijos transliavimo.
(76) Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veiklos yra licencijuojamos ir licencijas išduoda LRTK, be to, LRTK taip pat turi duoti sutikimą kontroliuojančių asmenų pasikeitimui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad susijungęs subjektas galėtų trukdyti konkurentų plėtrai (tiek pradedant (re)transliuoti naujas televizijos programas, tiek ir įsigyjant jau (re)transliuojamas Lietuvoje televizijos programas).
(77) Pažymėtina, kad nuomonę dėl koncentracijos išsakę ūkio nepateikė įrodymų, jog dėl ketinamos vykdyti koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.
(78) Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl vykdomos koncentracijos nagrinėtose atitinkamose reklamos skleidimo televizijoje paslaugų pardavimo, nemokamos televizijos programos turinio įsigijimo ir didmeninio televizijos programų platinimo rinkose nebus sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis arba itin apribojama konkurencija atitinkamose rinkose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Leisti Uždarajai akcinei bendrovei „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. Uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos TV“ akcijų.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos tinklalapyje www.kt.gov.lt dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Šarūnas Keserauskas


[1] Bylos 1 tomas, 1-167 lapai, 34 tomas, 1-203 lapai.
[2] Bylos 33 tomas, 4 lapas.
[3] Bylos 33 tomas, 1-3, 30, 34, 37-39, 46, 53-54, 62-63, 67-70, 89 lapai.
[4] Bylos 33 tomas, 74-88, 91-95 lapai.
[5] Žin., 2000, Nr. 38-1084; 2005, Nr. 14-469.
[6] Bylos 34 tomas, 40-106 lapai.
[7] Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 66 dalį televizijos programa - televizijos programų transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma.
[8] Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį nacionalinė televizijos programa - televizijos programa, kuri transliuojama antžeminiu televizijos tinklu ir priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.
[9] Bylos 34 tomas, 6 lapas, bylos 35 tomas, 25-85.
[10] Bylos 34 tomas, 4 lapas.
[11] Bylos 34 tomas, 6, 8-9 lapai.
[12] Bylos 35 tomas, 1-3 lapai.
[13] Bylos 34 tomas, 6 lapas, bylos 35 tomas, 86-114 lapai.
[14] Bylos 34 tomas, 9, 34 lapai.
[15] Bylos 34 tomas, 61-106 lapai.
[16] Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnis.
[17] Televizijos žiūrovai, sudarę sutartis su retransliuotojais, jiems moka nustatytą abonentinį mokestį.
[18] Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis.
[19] Bylos 35 tomas, 16-18 lapai.
[20] Šaltinis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2012 metų veiklos ataskaita. Žiūrėta per prieigą: http://www.rtk.lt/assets/files/LRTK%202012%20Ataskaita%20Seimui.pdf. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos interneto svetainė www.rtk.lt. Žiūrėta per prieigą: http://www.rtk.lt/lt/skaitmenine_televizija.
[21] Bylos 34 tomas, 7-8, 196-203 lapai.
[23] Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 48 straipsnio 1 dalis ir 49 straipsnis.
[24] Bylos 33 tomas, 18-21 lapai.
[25] Bylos 33 tomas, 19 lapas.
[26] Bylos 33 tomas, 18-21 lapai.
[27] Bylos 33 tomas, 19 lapas.
[28] Bylos 33 tomas, 8, 18-19 lapai.
[29] LRTK interneto svetainė www.rtk.lt, žiūrėta per prieigą: http://www.rtk.lt/lt/naudinga_informacija/laisvi_resursai.
[30] LRTK 2013 m. sausio 31 d. sprendimas dėl žiūrėta per prieigą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=442243&p_query=&p_tr2=2
[31] Bylos 33 tomas, 71 lapas.
[32] 2013 m. balandžio 18 d. LRTK pranešimas spaudai „LRTK surengė pasitarimą skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros klausimais“. Žiūrėta per prieigą: http://www.rtk.lt/lt/naujienos/pranesimai_spaudai/lrtk_surenge_pasitarima_skaitmenines_antzemines_televizijos_pletros_klausimais. Bylos 33 tomas, 71, 96-101 lapai.
[33] Bylos 33 tomas, 100 lapas.
[34] Bylos 35 tomas, 12 lapas.
[35] Bylos 5 tomas, 34 lapas, bylos 7 tomas, 10 lapas, bylos 8 tomas, 8, 23-24 lapai.
[36] 1999 m. rugpjūčio 8 d. Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. M.1574 KIRCH/MEDIASET, 11 pastraipa.
[37] 2000 m. birželio 29 d. Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. M.1958 BERTELSMANN/GBL/PEARSON TV, 10 pastraipa. Žiūrėta per prieigą: http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/decisions/m1958_en.pdf.
[38] Bylos 1 tomas, 30-31 lapai, bylos 3 tomas, 138 ir 146 lapai, bylos 4 tomas, 71 lapas, bylos 5 tomas, 95 lapas, bylos 7 tomas, 10 lapas, bylos 24 tomas, 3 lapas, bylos 36 tomas, 6 lapas.
[39] Bylos 35 tomas, 138-139 lapai, bylos 7 tomas, 24 lapas, bylos 6 tomas, 149-150.
[40] Bylos 5 tomas, 29 lapas, bylos 7 tomas, 8 lapas, bylos 8 tomas, 5-7 lapai, 35 tomas, 23 lapas.
[41] Bylos 35 tomas, 24 lapas.
[42] Bylos 33 tomas, 45, 48, 51, 66 lapai.
[43] Bylos 7 tomas, 23 lapas.
[44] Bylos 3 tomas, 138 lapas, bylos 6 tomas, 170 lapas, bylos 7 tomas, 23 lapas.