Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL LEIDIMO VYKDYTI KONCENTRACIJĄ POWSZECHNY ZAKÙAD UBEZPIECZEÑ SPÓÙKA AKCYJNA ĮSIGYJANT IKI 100 PROC. AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS DRAUDIMAS“ AKCIJŲ

  • 2014 10 09
  • Nutarimo Nr.: 1S-160/2014
  • Paskelbimo data: 2014 10 09
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. spalio 9 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl leidimo vykdyti koncentraciją Powszechny Zakùad Ubezpieczeñ Spóùka Akcyjna (Lenkijos Respublikoje registruoto asmens kodas 526-025-10-49, registracijos adresas Al. Jana Pawùa II 24, Varšuva, Lenkija) (toliau – PZU S.A.) įsigyjant iki 100 proc. akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834, registracijos adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius) akcijų.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
(2) Pranešimas apie koncentraciją Konkurencijos taryboje gautas 2014 m. gegužės 9 d.[1], apie pranešimą buvo paskelbta 2014 m. gegužės 15 d. Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 1S-86/2014[2] Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytam keturių mėnesių laikotarpiui.
(3) Nagrinėdama pranešimą, Konkurencijos taryba gavo suinteresuotų asmenų nuomonių[3], kad dėl ketinamos vykdyti koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apbribota konkurencija vykdant ne gyvybės draudimo ar tam tikrų ne gyvybės draudimo grupių paslaugų teikimo veiklas. Pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto atstovams buvo pateiktos gautos nuomonės.
(4) Nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją ir siekdama gauti reikiamos informacijos, Konkurencijos taryba kreipėsi į PZU S.A., AB „Lietuvos draudimas“, kitus Lietuvoje veikiančius draudikus, draudimo brokerius ir Lietuvos banką.
1. Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir jų vykdoma veikla
(5) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 45 „Dėl Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo tvarka) 6.1 punktu, pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo tikslais koncentracijoje dalyvaujančiais ūkio subjektais laikomi kontrolę įgyjantis ūkio subjektas – PZU S.A. ir ūkio subjektas, kurio kontrolė įgyjama – AB „Lietuvos draudimas“.
(6) Konkurencijos taryba nustatė, kad koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų bendrosios pajamos 2013 m. buvo didesnės nei 5 mln. litų, o koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos 2013 m. buvo didesnės nei 50 mln. litų.
(7) Įsigyjančio ūkio subjekto PZU S.A. pagrindinė veikla – kontroliuojanti bendrovė, teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, valdo pensijų, investicinius fondus, taupymo programas.
(8) Konkurencijos taryba nustatė, kad su PZU S.A. susiję ūkio subjektai yra uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ (toliau – UAB DK „PZU Lietuva“) ir UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, kurie Lietuvoje teikia ne gyvybės draudimo ir gyvybės draudimo paslaugas.
(9) Įsigyjamo ūkio subjekto AB „Lietuvos draudimas“ pagrindinė veikla yra ne gyvybės draudimo paslaugų teikimas. AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi nedidelį skaičių gyvybės draudimo sutarčių, kurių galiojimas baigėsi, o naujų gyvybės draudimo sutarčių nesudarė.
(10) Ūkio subjektų, kurie liktų susiję su AB „Lietuvos draudimas“ ir po koncentracijos ir vykdytų veiklą Lietuvoje, nėra.
2. Su koncentracija susijusios atitinkamos rinkos
(11) Atsižvelgus į tai, kad abu koncentracijoje dalyvaujantys ir su jais susiję ūkio subjektai teikia ne gyvybės draudimo paslaugas, toliau nurodoma informacija apie ne gyvybės draudimo paslaugų teikimą.
(12) Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme yra išskirta 18 draudimo grupių[4], priskiriamų ne gyvybės draudimo šakai. Lietuvos bankas ne gyvybės draudimo sektorių statistiniais tikslais skaido į 16 grupių[5].
(13) Pranešimą apie koncentraciją pateikusi bendrovė nurodė, kad abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir su jais susiję ūkio subjektai teikia su šiomis ne gyvybės draudimo grupėmis susijusias paslaugas:
(a) bendrosios civilinės atsakomybės draudimą;
(b) sveikatos draudimą, apimantį draudimą ligos atvejui ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų;
(c) finansinių nuostolių draudimą;
(d) geležinkelio transporto priemonių draudimą;
(e) laidavimo draudimą;
(f) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimą;
(g) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimą;
(h) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimą;
(i) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimą;
(j) turto draudimą;
(k) vežamų krovinių draudimą.
(14) Pranešime apie koncentraciją nurodoma, kad ne gyvybės draudimas gali būti išskiriamas į atskirą prekės rinką ir apimti visus ne gyvybės draudimo produktus. Tačiau PZU S.A. taip pat sutinka su Europos Komisijos sprendimuose koncentracijų bylose pateiktu galimu ne gyvybės draudimo prekės rinkos smulkesniu skaidymu į atskiras prekių rinkas pagal draudžiamosios rizikos rūšis. Be to, PZU S.A. pažymi, jog Europos Komisija ne gyvybės draudimo segmentus paprastai skiria atsižvelgdama į nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius draudimo teisinius santykius[6].
(15) Pranešimą apie koncentraciją pateikusi bendrovė bei dalis kitų draudikų nurodė, kad ne gyvybės draudimo prekės rinka gali būti skaidoma į smulkesnes prekių rinkas pagal ne gyvybės draudimo šakai priskiriamas draudimo grupes, nurodytas Draudimo įstatyme[7]. Be to, ji nurodė, jog Draudimo įstatyme pateiktas tam tikras ne gyvybės draudimo grupes galima apjungti.
(16) Dalis draudikų nurodė, kad viena draudimo grupė ar draudimo grupių kompleksas negali pakeisti kitos draudimo grupės ar grupių komplekso dėl konkrečios draudimo paslaugos tikslo ir specifikos, dėl jos vartotojų specifiškumo, bei dėl jos kainos ir kitų objektyvių priežasčių. Todėl nagrinėjamu atveju ne gyvybės draudimo paslaugų teikimas gali būti skaidomas į atskiras prekių rinkas, atitinkamas draudimo grupes, pavyzdžiui, sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimą, turto draudimą.
(17) Draudikai nurodė, kad jų konkurentai veikia visoje Lietuvoje. Dalis jų taip pat pažymėjo, kad draudėjai yra linkę įsigyti paslaugas savo gyvenamosios (buveinės) vietos teritorijoje, ypač jeigu draudimo atveju reikalinga turto apžiūra ir įvertinimas[8]. Kai kurie draudikai nurodė, jog Lietuvos rinka yra per maža skaidyti į teritorijas, tiesiog didesnį paslaugų platinimo tinklą turintis draudikas turi geresnį klientų pasiekiamumą.
(18) Toliau pateikiama detalesnė informacija apie koncentracijos dalyvių vykdomą veiklą ne gyvybės draudimo grupėse, kuriose paslaugas teikia abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, ir kurių teikimo srityse koncentracija gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai.
2.1. Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas
(19) Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimą tiek pranešimą apie koncentraciją pateikęs ūkio subjektas, tiek kiti draudikai vadina KASKO draudimu.
(20) Šis sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas (toliau – ir KASKO draudimas) yra parduodamas tiek kaip atskira paslauga, tiek kartu su kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų draudimu. Skirtingi draudikai naudoja iš esmės tokius pačius platinimo kanalus, kuriais parduoda šios draudimo grupės polisus: nuosavus platinimo taškų tinklus, internetą, draudimo brokerius ir priklausomus tarpininkus.
(21) Žemiau lentelėje Nr. 1 pateikiama informacija apie KASKO draudimą teikiančių draudikų dalis Lietuvoje pagal turto draudimo įmokų sumas 2011 – 2013 m.
Lentelė Nr. 1
Draudikas

Dalis pagal pasirašytų įmokų sumą, proc.

 

2011 metai

 

2012 metai

 

2013 metai

 
AB „Lietuvos draudimas“
44,41
45,00
44,33
„Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas
15,03
16,14
14,00
UAB „PZU Lietuva“
10,45
11,56
12,35
„IF P&C Insurance AS“ filialas
11,56
9,84
9,02
„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje
3,53
5,71
8,45
AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas
3,99
4,18
4,37
„Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas
5,31
4,99
4,33
„Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ filialas
3,94
1,28
1,68
„Swedbank P&C  Insurance AS“ Lietuvos filialas
1,45
1,29
1,47
UADB „Industrijos garantas“
0,33
0,00
-
 
2.2. Turto draudimas
(22) Turto draudimas apima įvairaus turto, tiek komercinio ir nekomercinio, tiek kilnojamo ir nekilnojamo turto draudimą nuo įvairių rizikų.
(23) Nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos taryba nustatė, kad pasėlių draudimą, kaip vieną iš turto draudimo rūšių, teikia tik vienas draudikas. Turto draudimą nuo gaisro ar gamtinių jėgų[9] ir turto draudimą nuo kitų rizikų[10] teikia beveik visi draudikai. Be to, draudėjai yra linkę draustis nuo kelių turto draudimui priskiriamų rizikų kartu.
(24) Draudikai nurodė, kad turto draudimas yra parduodamas ir kaip atskira paslauga, ir kartu su kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Be to, skirtingi draudikai naudoja iš esmės tuos pačius polisų platinimo kanalus: nuosavus platinimo taškų tinklus, internetą, draudimo brokerius ir priklausomus tarpininkus.
(25) Žemiau esančioje lentelėje Nr. 2 pateikiama informacija apie turto draudimą teikiančių draudikų dalis Lietuvoje pagal turto draudimo įmokų sumas 2011 – 2013 m.
Lentelė Nr. 2
Draudikas

Dalis pagal pasirašytų įmokų sumą, proc.

 

2011 metai

 

2012 metai

 

2013 metai

 
AB „Lietuvos draudimas“
43,23
41,78
42,28
„Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas
13,66
13,22
12,19
UAB „PZU Lietuva“
8,31
9,79
10,90
„IF P&C Insurance AS“ filialas
10,54
9,21
8,21
„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje
2,59
3,36
3,39
AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas
3,92
5,05
5,09
„Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas
3,21
3,36
3,57
„Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ filialas
0,28
0,37
0,67
„Swedbank P&C  Insurance AS“ Lietuvos filialas
1,87
2,07
2,56
UADB „Industrijos garantas“*
0,20
0,00
0,00
ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas
0,02
0,12
0,19
Kitų ES šalių draudikai**
12,17
11,69
10,95
*Pastaba. Pasirašytų įmokų suma buvo neigiama. Kadangi rinkos dalys negali būti neigiamos, 2012 m. UADB „Industrijos garantas“ tenkanti rinkos dalis yra išreikšta 0.
** Pastaba. Lietuvos Bankas nepateikia duomenų apie kitų ES šalių draudikus, Lietuvoje teikusius turto draudimo paslaugas, 2013 m., tad naudojami 2012 m. duomenys apie kitų ES šalių draudikų teikiamas turto draudimo paslaugas, siekiant apskaičiuoti rinkos dalis.
 
3. Koncentracijos nagrinėjimo išvados
(26) Konkurencijos taryba, įvertinusi rinkos dalis, konkurentų plėtros galimybes, besijungiančių konkurentų artumą ir kitas aplinkybes, padarė preliminarią išvadą, jog dėl vykdomos koncentracijos KASKO draudimo ir turto draudimo rinkose bus sustiprinta dominuojanti padėtis ir tuo itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose. Tokią išvadą lėmė kelios aplinkybės:
(a)  AB „Lietuvos draudimas“ užimamos atitinkamų rinkų dalys yra didelės ir pakankamai stabilios, o UAB DK „PZU Lietuva“ rinkos dalys nuo 2011 m. didėjo. Todėl tikėtina, kad ir po koncentracijos joje dalyvaujančių ūkio subjektų kartu užimamos dalys atitinkamose rinkose turėtų išlikti didelės.
(b)  Koncentracija lemtų dviejų artimų konkurentų – AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ – susijungimą. Dėl to po koncentracijos išnyktų konkurencinis spaudimas tarp šių bendrovių, o kiti rinkos dalyviai nebūtų pajėgūs varžyti susijungusį ūkio subjektą nagrinėjamose ne gyvybės draudimo rinkose.
(c)  Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų konkurentų plėtros galimybės yra ribotos ir priklauso nuo jų galimybių pritraukti kitų draudikų klientus.
(d) Mažai tikėtina, jog nagrinėtose rinkose yra pirkėjų, kurie turėtų derybinę galią, galinčią atsverti dėl koncentracijos padidėjusią koncentracijos dalyvių įtaką rinkoje ir kurie pajėgtų pakankamu mastu varžyti koncentracijos dalyvius taip, kad jie negalėtų didinti kainų ir sumažinti paslaugų kokybės.
(e)  Įvertinus veiksmingo įėjimo į rinkas kliūtis, šiuo atveju mažai tikėtinas ir naujo ūkio subjekto, kuris galėtų veiksmingai varžyti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus nagrinėjamose rinkose, atėjimas į šias rinkas.
4. PZU S.A. įsipareigojimai ir dėl jų gautos nuomonės
(27) Konkurencijos taryba įmonei PZU S.A. pateikė 2014 m. rugpjūčio 21 d. preliminarias koncentracijos nagrinėjimo išvadas[11].
(28) Pateikdama koncentracijos nagrinėjimo išvadas, Konkurencijos taryba informavo PZU S.A. apie galimybę susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo bylos medžiaga ir pateikti savo paaiškinimus tiek raštu, tiek ir žodžiu Konkurencijos tarybos posėdžio metu. Suinteresuotiems asmenims taip pat buvo pranešta apie galimybę pateikti papildomus paaiškinimus Konkurencijos tarybos posėdžio metu.  
(29) PZU S.A. 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu[12] nurodė, kad ketina teikti įsipareigojimus, kurie pašalintų galimas neigiamas koncentracijos pasekmes koncentracijos veikiamose rinkose bei, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 11 straipsnio 4 dalimi, pateikė prašymą pratęsti koncentracijos nagrinėjimo terminą vienam mėnesiui. Tokią pačią poziciją PZU S.A. atstovai išdėstė ir Konkurencijos tarybos 2014 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu.
(30) Konkurencijos taryba 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1S-139/2014[13] pratęsė pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą. 
(31) PZU S.A. 2014 m. rugsėjo 12 d. pateikė rašytinius įsipareigojimus, kuriais pasiūlė perleisti verslo dalį, susijusią su UAB DK „PZU Lietuva“ Lietuvoje vykdoma veikla KASKO draudimo ir turto draudimo rinkose.
(32) Konkurencijos taryba, siekdama įvertinti PZU S.A. pateiktų įsipareigojimų tinkamumą, nekonfidencialią įsipareigojimų versiją 2014 m. rugsėjo 16 d. paskelbė Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. Pastabas ir pasiūlymus dėl PZU S.A. įsipareigojimų pateikė dalis Lietuvoje veikiančių draudikų, Lietuvos bankas ir kiti asmenys[14].
(33) Lietuvos bankas bei kai kurie draudikai nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ turto dalies pardavimas yra realus ir galimas. Dalis Konkurencijos tarybai pateiktų pastabų susijusios su įsipareigojimų įvykdymo terminu. Nuomonėse nurodyta, jog draudimo sutartys paprastai galioja vienerius metus, todėl ilgas įsipareigojimų vykdymo laikotarpis gali neišspręsti konkurencijos problemų, taip pat siūloma atsisakyti galimybės pratęsti įsipareigojimų vykdymo terminą.
(34) Dalis nuomones pateikusių asmenų atkreipė dėmesį į tai, kad turi būti sukurtas mechanizmas, kuris užtikrintų, kad buvę UAB DK „PZU Lietuva“ klientai nebūtų perviliojami atgal į po koncentracijos susijungusį ūkio subjektą, ir kad UAB DK „PZU Lietuva“ nesinaudotų kitam ūkio subjektui perduota savo buvusių klientų duomenų baze. Dalis asmenų nurodė, kas turėtų sudaryti perleidžiamą verslą. Nuomonę pateikę asmenys taip pat pažymėjo, kad patikėtinio, kuris prižiūrėtų įsipareigojimų vykdymą, kandidatūrai keliami reikalavimai ir jo atliekamos funkcijos turėtų būti detalesni.
(35) Atsižvelgusi į pateiktas pastabas, PZU S.A. 2014 m. spalio 3 d. pateikė patikslintus įsipareigojimus[15], kurie numato šias esmines su UAB DK „PZU Lietuva“ veikla susijusio perleidžiamo verslo pardavimo sąlygas:
(a) klientų duomenų bazė yra perduodama tik pirkėjui, o klientų duomenų bazės kopijos yra sunaikinamos;
(b) maksimalus įsipareigojimų vykdymo terminas yra iki [KOMERCINĖ PASLAPTIS];
(c) perleidžiamą verslo dalį sudaro klientų duomenų bazė, teisės ir pareigos, kylančios iš galiojančių UAB DK „PZU Lietuva“ KASKO draudimo ir turto draudimo sutarčių, [KOMERCINĖ PASLAPTIS].
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
(36) Konkurencijos įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje yra įtvirtintos koncentracijų priežiūrą reglamentuojančios teisės normos. Vadovaudamasi šio skirsnio nuostatomis Konkurencijos taryba duoda leidimą vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą tais atvejais, jeigu nustato, kad po koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Tais atvejais, kai nustatoma, jog nagrinėjama koncentracija gali sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį arba itin apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, koncentracija gali būti leidžiama tik nustačius tam tikras koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, būtinas užkirsti kelią minėtų neigiamų padarinių konkurencijai atsiradimui.
5. Atitinkamų rinkų apibrėžimas
(37) Nagrinėdama šios koncentracijos galimą įtaką konkurencijai Konkurencijos taryba vertino konkurencijos sąlygas su koncentracija susijusiose atitinkamose rinkose. Atsižvelgdama į tai, kad ne visose rinkose nagrinėjamos koncentracijos įtaka konkurencijai būtų reikšminga, Konkurencijos taryba toliau vertina tik tas atitinkamas rinkas, kuriose koncentracija gali reikšmingai paveikti konkurenciją.
(38) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 ir 12 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.
(39) Nagrinėjamu atveju abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, PZU S.A. ir AB „Lietuvos draudimas“, įskaitant su jais susijusius ūkio subjektus, užsiima KASKO draudimo ir turto draudimo paslaugų teikimu. Remiantis draudikų bei pranešimą pateikusios PZU S.A. nuomone, ne gyvybės draudimo prekės rinka gali būti skaidoma į smulkesnes prekių rinkas pagal ne gyvybės draudimo šakai priskiriamas draudimo grupes, nurodytas Draudimo įstatyme (Nutarimo (13) ir (15) pastraipos). Be to, Lietuvos bankas ne gyvybės draudimo sektorių statistiniais tikslais taip pat skaido į atskiras grupes, tarp kurių yra ir minėtos KASKO draudimo ir turto draudimo grupės.
(40) Kadangi viena draudimo grupė ar draudimo grupių kompleksas negali pakeisti kitos draudimo grupės ar grupių komplekso juo besinaudojančių klientų požiūriu dėl konkrečios draudimo paslaugos specifikos, kainos ir kitų objektyvių priežasčių, yra pagrindas nagrinėjamu atveju ne gyvybės draudimo paslaugų teikimą skaidyti į atskiras prekių rinkas pagal draudimo grupes. Atskiras grupes sudaro ir nagrinėjamas KASKO draudimas bei turto draudimas.
(41) Nors draudikai nagrinėjamas draudimo paslaugas teikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais KASKO draudimo ir turto draudimo prekės rinkas, atsižvelgus į pasiūlos pakeičiamumą, toliau skaidyti pagal draudėjų tipus nėra tikslinga.
(42) Taigi, šios koncentracijos ir pateiktų įsipareigojimų vertinimo tikslais Konkurencijos taryba apibrėžia tokias prekės rinkas: (a) KASKO draudimo; ir (b) turto draudimo, kuris apima turto draudimą nuo gaisro ar gamtinių jėgų ir turto draudimą nuo kitų rizikų.
(43) Vertindama KASKO draudimo ir turto draudimo geografines rinkas, Konkurencijos taryba atsižvelgia į draudikų veiklą. Lietuvoje registruoti draudikai (įskaitant koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus) veiklą vykdo visoje Lietuvoje, t. y. dėl draudėjų konkuruoja Lietuvos mastu. Todėl šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais Konkurencijos taryba nagrinėjamų prekių rinkų geografinę teritoriją apibrėžia kaip nacionalinę.
(44) Remdamasi tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba apibrėžia ir toliau vertina tokias atitinkamas rinkas:
(a)  KASKO draudimo Lietuvoje atitinkama rinka (toliau – KASKO draudimo rinka); ir
(b)  turto draudimo Lietuvoje atitinakma rinka (toliau – turto draudimo rinka).
6. Koncentracijos įtakos konkurencijai atitinkamose rinkose vertinimas
(45) Konkurencijos tarybos vertinimu, abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai yra vieni iš didžiausių (AB „Lietuvos draudimas“ – didžiausias) iki koncentracijos veikiančių ūkio subjektų nagrinėjamose rinkose, kurių rinkos dalys atitinkamose rinkose buvo stabilios arba didėjo.
(46) Jeigu PZU S.A. įgytų AB „Lietuvos draudimas“ kontrolę, po koncentracijos liksiančio veikti ūkio subjekto rinkos dalis:
(a)  atitinkamoje KASKO draudimo rinkoje nuo atskirai UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ turėtų atitinkamai 12,35 proc. ir 44,33 proc. rinkos dalių padidėtų iki 53,68 proc.;
(b)  atitinkamoje turto draudimo rinkoje nuo atskirai UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ turėtų atitinkamai 10,9 proc. ir 42,28 proc. padidėtų iki 53,18 proc.
(47) Nors šiose atitinkamose rinkose veikia ir kitų draudikų, tačiau po koncentracijos likusių draudikų rinkos dalys būtų keturis ir daugiau kartų mažesnės nei susijungusio ūkio subjekto.
(48) Tai, jog po koncentracijos reikšmingai sumažėtų konkurencija dėl dviejų vienų iš pagrindinių konkurentų susijungimo patvirtina ir aplinkybė, kad [KOMERCINĖ PASLAPTIS][16].
(49) Kadangi Konkurencijos taryba nenustatė aplinkybių, kurios parodytų, jog artimiausiu metu nagrinėjamų draudimo paslaugų paklausa galėtų reikšmingai padidėti, o per paskutinius 5 metus į nagrinėjamas rinkas įėjo tik du nauji rinkos dalyviai, kurių rinkos dalys iki šiol yra nedidelės, darytina išvada, kad egzistuoja ribotos galimybės veiksmingam potencialių konkurentų patekimui į atitinkamas rinkas ar esamų konkurentų plėtrai jose[17].
(50) Po koncentracijos susijungusiam ūkio subjektui priklausytų šiuo metu AB „Lietuvos draudimas“ turimas draudimo paslaugų platinimo taškų tinklas, kuris apima visą Lietuvos teritoriją. Kadangi tinklo turėjimas yra vienas iš svarbių veiksnių veiksmingam patekimui į atitinkamas rinkas ir plėtrai jose (ypač mažesniuose miestuose bei kitose gyvenvietėse), nauji ar siekiantys išplėsti savo veiklą ūkio subjektai atitinkamose rinkose susidurtų su didesnėmis kliūtimis siekdami konkuruoti su susijungusiu ūkio subjektu. Taigi, dėl koncentracijos būtų dar labiau apribotos konkurentų patekimo į atitinkamas rinkas ir plėtros jose galimybės.
(51) Iki koncentracijos veikdami savarankiškai, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, kaip ir kiti rinkos dalyviai, daro konkurencinį spaudimą vienas kitam. Tačiau po koncentracijos toks spaudimas tarp anksčiau savarankiškai veikusių koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų išnyktų, o susijungusiam ūkio subjektui neliktų artimų konkurentų, kurie galėtų reikšmingai varžyti jo elgesį atitinkamose rinkose.
(52) Nėra pagrindo išvadai, kad reikšmingą konkurencinio spaudimo susijungusiam ūkio subjektui sumažėjimą po koncentracijos galėtų atsverti pirkėjų galia, ypač įvertinus vartotojų prisirišimą prie koncentracijoje dalyvaujančios AB „Lietuvos draudimas“ prekės ženklo.
(53) Dėl koncentracijos padidėtų liksiančio veikti susijungusio ūkio subjekto įtaka atitinkamose rinkose bei reikšmingai sumažėtų esamų ar potencialių konkurentų, o taip pat vartotojų galimybės pakankamu mastu varžyti susijungusį ūkio subjektą taip, kad jis negalėtų didinti nagrinėjamų draudimo paslaugų kainų ar sumažinti jų kokybės.
(54) Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą Konkurencijos tarybai pripažinti, kad, dėl koncentracijos susijungus UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ir tokiu būdu bendram ūkio subjektui sustiprinus dominuojančią padėtį nagrinėjamose rinkose, lyginant su šių ūkio subjektų atskirai užimama padėtimi, būtų itin apribota konkurencija atitinkamose KASKO draudimo ir turto draudimo rinkose.
7. PZU S.A. pateiktų įsipareigojimų vertinimas
(55) Nagrinėjant PZU S.A. 2014 m. spalio 3 d. įsipareigojimų tinkamumą,  būtina įvertinti, ar pateikti įsipareigojimai užkerta kelią konkurencijos ribojimui atitinkamose sausumos transporto priemonių (KASKO) draudimo ir turto draudimo rinkose, kuris atsirastų, jei nebūtų šių įsipareigojimų.
(56) Siekdama užkirsti kelią konkurencijos ribojimui minėtose atitinkamose rinkose PZU S.A. įsipareigojo perleisti su UAB DK „PZU Lietuva“ veikla susijusį verslą šiose rinkose.
(57) PZU S.A. įsipareigojimuose numatyta, kad UAB DK „PZU Lietuva“ vykdoma veikla (sutartys, klientų duomenų bazė, [KOMERCINĖ PASLAPTIS]) atitinkamose KASKO draudimo ir turto draudimo rinkose bus atskirta nuo UAB DK „PZU Lietuva“ ir šis perleidžiamas verslas bus parduotas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su koncentracijoje dalyvaujančiais ūkio subjektais. Įgyvendinus tokį įsipareigojimą, atitinkamose rinkose po koncentracijos liksiantis veikti ūkio subjektas dėl koncentracijos neįgytų didesnės rinkos dalies. Jo rinkos dalis būtų iš esmės lygi AB „Lietuvos draudimas“ turimai rinkos daliai. Atitinkamai UAB DK „PZU Lietuva“ iki koncentracijos užimamas rinkos dalis perimtų naujas ar jau rinkose veikiantis kitas ūkio subjektas.
(58) Be to, tretiesiems asmenims – esamiems ar potencialiems koncentracijoje dalyvaujančių ir po koncentracijos susijungsiančių ūkio subjektų konkurentams – sudarius galimybę įsigyti PZU S.A. perleidžiamą verslą, būtų sudaryta galimybė jiems patekti į atitinkamas rinkas ar išplėsti savo veiklą jose.
(59) Įvertinusi šias aplinkybes, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad įgyvendinus įsipareigojimus susijungęs ūkio subjektas atitinkamose rinkose dėl koncentracijos neįgytų papildomų ir nepadidintų turėtų atitinkamose rinkose pranašumų, kurie galėtų sudaryti sąlygas reikšmingam konkurencijos ribojimui. Pardavus su UAB DK „PZU Lietuva“ veikla susijusį perleidžiamą verslą nepadidės susijungusio ūkio subjekto nagrinėjamų rinkų dalys, neįvyks reikšmingas koncentracijos atitinkamose rinkose pokytis, be to, likusiems konkurentams, turintiems nedideles rinkos dalis, bus sudaryta galimybė padidinti rinkos dalis arba sudarytos galimybės į rinkas įeiti naujam ūkio subjektui. Tai leidžia daryti išvadą, kad pateikti PZU S.A. įsipareigojimai pašalina galimas neigiamas koncentracijos pasekmes atitinkamose KASKO draudimo ir turto draudimo rinkose.
(60) Nuomonę dėl PZU S.A. pateiktų įsipareigojimų pateikę asmenys taip pat nurodė, kas turėtų sudaryti perleidžiamą verslą. Įvertinus šio nutarimo priede numatytą su UAB DK „PZU Lietuva“ veikla susijusio perleidžiamo verslo sudėtį, teigtina, jog toks perleidžiamas verslas yra pakankamas, siekiant tinkamai pašalinti galimas neigiamas koncentracijos pasekmes.
(61) Vertindama argumentus dėl klientų duomenų bazės, jog turi būti sukurtas mechanizmas, kuris užtikrintų, kad buvę UAB DK „PZU Lietuva“ klientai nebūtų perviliojami atgal į po koncentracijos susijungusį ūkio subjektą, ir kad UAB DK „PZU Lietuva“ nesinaudotų įsipareigojimų pagrindu kitam ūkio subjektui perduota savo buvusių klientų duomenų baze, Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad PZU S.A. 2014 m. spalio 3 d. patikslintuose įsipareigojimuose atsižvelgė į rinkos dalyvių nuomonę ir numatė papildomų priemonių šiam mechanizmui užtikrinti.
(62) Dalis nuomonę pateikusių asmenų pažymėjo, jog ilgas įpareigojimų vykdymo terminas gali neužtikrinti efektyvaus konkurencijos problemų sprendimo, o taip pat siūlė atsisakyti termino pratęsimo galimybės. Įvertinusi nutarimo priede numatytus terminus, Konkurencijos taryba daro išvadą, jog įsipareigojimų įvykdymo terminai yra pagrįsti ir pakankami, be to, įpareigojimų vykdymo terminas gali būti pratęstas tik Konkurencijos tarybos sprendimu, įvertinus pratęsimo pagrįstumą ir galimumą. Paminėtina, jog tuo atveju, jeigu įsipareigojimų vykdymo terminas taptų toks ilgas, kad įsipareigojimų nebūtų galima veiksmingai įgyvendinti, Konkurencijos taryba gali atsisakyti pratęsti vykdymo terminą.
(63) Vertindama dalyje nuomonių pateiktas abejones dėl nustatytų reikalavimų patikėtiniui nepakankamumo, Konkurencijos taryba visų pirma pastebi, kad patikėtinio kandidatūrai reikia jos pritarimo. Be to, pateiktose nuomonėse nėra nurodoma, kokie konkretūs papildomi reikalavimai turėtų būti numatyti patikėtiniui. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta bei įvertinusi nutarimo priede nustatytus reikalavimus patikėtiniui, Konkurencijos taryba laiko šiuos reikalavimus patikėtiniui pakankamais ir šiuo nutarimu pritaria vienai iš trijų PZU S.A. pateiktų patikėtinio kandidatūrai.
(64) Atsižvelgiant į pateiktas rinkos dalyvių ir kitų asmenų nuomones, pateikti patikslinti PZU S.A. 2014 m. spalio 3 d. įsipareigojimai perleisti su UAB DK „PZU Lietuva“ veikla susijusį perleidžiamą verslą laikantis PZU S.A. pateiktų įsipareigojimų vykdymo terminų ir kitų sąlygų, laikomi tinkamais išspręsti konkurencijos ribojimo problemas atitinkamose rinkose. Įgyvendinus PZU S.A. pasiūlytus įsipareigojimus, nepadidėtų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų užimamos KASKO draudimo ir turto draudimo rinkos dalys, be to, būtų sudaryta galimybė likusiems konkurentams ar potencialiems konkurentams įsigyti tokias su UAB DK „PZU Lietuva“ veikla susijusias verslo dalis, kurios yra svarbios veiksmingai konkuruoti. Taigi, neigiamos įtakos konkurencijai pasireiškimo galimybė turėtų būti pašalinta. 
(65) Apibendrinusi šias aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra pagrindas leisti vykdyti koncentraciją PZU S.A. įsigyjant iki 100 proc. AB „Lietuvos draudimas“ akcijų įpareigojant PZU S.A. laikytis Konkurencijos tarybai pateiktų PZU S.A. 2014 m. spalio 3 d. įsipareigojimų, kurie pridedami prie šio Konkurencijos tarybos nutarimo ir laikomi neatsiejama leidimo vykdyti koncentraciją dalimi.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1.  Leisti Powszechny Zakùad Ubezpieczeñ Spóùka Akcyjna vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ akcijų su tokiomis koncentracijos vykdymo sąlygomis ir įpareigojimais:
1.1.  perleisti tretiesiems asmenims, nesusijusiems su koncentracijoje dalyvaujančiais ūkio subjektais, šio nutarimo priede nurodytą verslą, susijusį su UAB DK „PZU Lietuva“ vykdoma KASKO draudimo ir turto draudimo veikla;
1.2.  šio nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 punkte nurodytą įpareigojimą įvykdyti šio nutarimo priede nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais.
2.  Pritarti uždarosios akcinės bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ kandidatūrai patikėtinio pareigoms užimti.
 
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininko pavaduotoja,
pavaduojanti pirmininką Jūratė Šovienė
 
 
[1] Bylos 1 tomas, 1 – 88 lapai, bylos 18 tomas, 1 – 61 lapai.
[2] Bylos 18 tomas, 174 lapas.
[3] Bylos 13 tomas, 39 – 41, 59 – 76, 88 – 91 lapai, bylos 19 tomas, 2 – 4, 21 – 54 lapai.
[4] Išskiriamos šios 18 ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupės: draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; draudimas ligos atveju; sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas; geležinkelio transporto priemonių draudimas; skraidymo aparatų draudimas; laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas; vežamų krovinių draudimas; turto (kuris nebuvo paminėtas anksčiau) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus tas, kurios buvo paminėtos); su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; kredito draudimas; laidavimo draudimas; finansinių nuostolių draudimas; teisinių išlaidų draudimas; pagalbos draudimas.
[5] Iš Draudimo įstatyme nurodytų 18 ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių yra apjungiamos: draudimas ligos atvejui ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų į sveikatos draudimo grupę; bei turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų rizikų į turto draudimo grupę.
[6] Bylos 18 tomas, 14 – 16 lapai.
[7] Bylos 18 tomas, 16 lapas.
[8] Bylos 18 tomas, 14 lapas, bylos 28 tomas, 40, 94, 160 lapai, bylos 29 tomas, 43, 134a lapai, bylos 30 tomas, 41 – 43, 99 ir 210 lapai.
[9] Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 8 punktas.
[10] Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 9 punktas.
[11] Bylos 1 tomas, 139 – 165 lapai.
[12] Bylos 2 tomas, 1 – 19 lapai, bylos 20 tomas, 1 – 19 lapai.
[13] Bylos 20 tomas, 20 – 21 lapai.
[14] Bylos 13 tomas, 55 – 57, 85 – 87, 105 – 106, 108, 113 – 114, 122 – 125, 127 – 128 lapai , bylos 20 tomas, 28, 30, 32, 34 – 35, 37, 39 – 40, 42 – 57 lapai.
[15] Bylos 2 tomas, 164 – 177 lapai, bylos 20 tomas, 76 – 78 lapai.
[16] UAB „Sprinter tyrimai“ atliktas ne gyvybės draudimo klientų 2013 m. liepos mėn. rinkos tyrimas (bylos 6 tomas, 14 lapas).
[17] Ribotas plėtros galimybes patvirtina ir vieno iš koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų 2012-2014 m. verslo plane atliktas vertinimas (bylos 7 tomas, 45-47 lapai).