DĖL „SUDOCREM“ KREMO REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl „Sudocrem“ kremo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1S-153 „Dėl „Sudocrem“ kremo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ UAB „Bayer“ ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymų pagrindu.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, jog interneto tinklalapiuose www.sudocrem.com bei www.100metu.lt skelbiami kosmetikos gaminį „Sudocrem“ apibūdinantys reklaminiai teiginiai: „Sudocrem“ - patikimas ir patikrintas kremas nuo vystyklinio bėrimo“, „Sudocrem“ galima naudoti esant: įpjovimams ir nubrozdinimams; nedideliems nudegimams; nudegimams nuo saulės“ ir pan. gali klaidinti vartotojus, nes leidžia manyti, kad gaminys turi gydomųjų savybių (pvz., naudotinas pragulų ir egzemos gydymui).

UAB „Bayer“ prašyme nurodė, kad UAB „Miečys“ gydytojams pediatrams platinamame 2009 m. lankstinuke „Multicentrinis palyginamasis kremų: Alantan, Bepanthen, Linomag ir Sudocrem, naudojamų vaikams, sergantiems sauskelnių dermatitu, vartojimo ir toleravimo ypatybių tyrimas“ bei žurnale „Mažylis“ (2009 m. kovas Nr. 3) reklamuodama „Sudocrem“ kremą nurodė tokius teiginius: „Rekomenduoja gydytojai <...> vystykliniam bėrimui <...> ramina padeda apsaugo“. Pareiškėjos teigimu, terminas „vystyklinis bėrimas“ yra odos uždegimas, medicininėje terminologijoje vadinamas „dermatitas nuo vystyklų“, kuriam pagal tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas ligos kodas, todėl kremas „Sudocrem“, kuris yra įregistruotas kaip kosmetikos priemonė, o ne vaistinis preparatas, negali būti skirtas odos apsaugai nuo ligų.

Nustatyta, kad interneto tinklalapyje www.100metu.lt nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. spalio 2 d. buvo skelbiami „Sudocrem“ apibūdinantys reklaminiai teiginiai: „Kremas rekomenduojamas šiais atvejais <...> egzema, pragulos <...> buitiniai nudegimai, paviršinės žaizdos, nudegimai nuo saulės, pūslės peršalus“; „Sudocrem <...> Gali būti naudojamas <...> ir šiais atvejais: egzema, pragulos <...> buitiniai nudegimai, paviršinės žaizdos, nudegimai nuo saulės, pūslės peršalus, paviršinės žaizdos“ (toliau gali būti vadinama reklama Nr. 1).

Be to, nustatyta, kad žurnaluose „Tavo vaikas“ (2009 Nr. 01-10), „Mažylis“ (2009 Nr. 01-10), „Geri patarimai“ (2009 Nr. 7); plakatuose, iškabintuose 11-oje poliklinikų nuo 2009 m. liepos 1 d.; plakatuose, iškabintuose papildomai 2-ose poliklinikose nuo 2009 m. rugsėjo 15 d.; plakatuose, iškabintuose papildomai 2-ose poliklinikose nuo 2009 m. spalio 1 d.; poliklinikose dalijamoje reklaminėje medžiagoje (apsilankymo lapeliai, bloknotai spalvinimui, vaiko sveikatos žurnalas, iš viso – 5200 vnt.) buvo naudojami tokie reklaminiai teiginiai: „Sudocrem <...> rekomenduoja gydytojai – vystykliniam bėrimui – ramina padeda apsaugo“ (toliau gali būti vadinama reklama Nr. 2).

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad „Sudocrem“ kremo reklama, kurioje naudojami šie ir panašūs į juos teiginiai: „Sudocrem“- patikimas ir patikrintas kremas nuo vystyklinio bėrimo“; „Jei Jūsų kūdikis jau kenčia nuo vystyklinio bėrimo, mes paaiškinsime, kaip Sudocrem gali padėti“; „Sukurtas prieš 70 metų, Sudocrem yra rinkos lyderis tarp produktų nuo vystyklinio bėrimo“; „Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad Sudocrem – tai produktas nuo vystyklinio bėrimo“; „Sudocrem palengvina vystyklinio bėrimo sukeltą skausmą“; „Tačiau, jei bėrimas jau atsirado, Jūs galite jį sušvelninti, <...> naudodami kremą nuo vystyklinio bėrimo ir taip išvengti būklės pasikartojimo“ buvo skelbiama interneto tinklapyje www.sudocrem.com (toliau gali būti vadinama reklama Nr. 3).

Tyrimo metu nustatyta, kad „Sudocrem“ kremo reklamos Nr. 1 ir Nr. 2 davėja yra UAB „Miečys“.

Tyrimo išvados, kuriose skelbtą reklamą siūloma pripažinti klaidinančia reklama, Konkurencijos tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (5.1-11)6V-2294 buvo išsiųstos UAB „Miečys“ ir pareiškėjoms.

UAB „Bayer“ ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl tyrimo išvadų pastabų ir pasiūlymų Konkurencijos tarybai neturėjo.

UAB „Miečys“ 2010 m. sausio 14 d. rašte Konkurencijos tarybai nurodė, kad iš esmės pažeidimą pripažįsta, tačiau mano, kad jis mažareikšmis ir prašo skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Bendrovė nurodė, kad mažareikšmiškumas turėtų būti konstatuotas, nes bendrovė nėra interneto tinklalapio www.100metų.lt savininkė, be to, tik sužinojus apie tinklalapyje esančius nekorektiškus teiginius buvo imtasi priemonių šiai informacijai pašalinti. Nurodė, kad bendrovė savo noru kreipėsi į interneto tinklalapio www.sudocrem.com savininkę - Airijos bendrovė „Forest Tosara Ltd“ dėl klaidinančios reklamos šiame tinklalapyje nutraukimo. Ši aplinkybė, bendrovės teigimu, turėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nurodė, kad faktinės aplinkybės liudijančios, kad įvairių sveikatos apsaugos įstaigų prašymu kremas „Sudocrem“ buvo tiekiamas šioms įstaigoms, taip pat gydytojų patvirtinimas apie tai, kad jie savo praktikoje nurodytą preparatą rekomenduoja pacientams taip pat turėtų būti vertinamos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nurodė, kad vystyklinis bėrimas yra simptomas, o ne liga ar funkcinis sutrikimas, todėl, taikant Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punktą, yra plečiamai aiškinamas įstatymas.

UAB „Miečys“ teigimu, mažareikšmiu pažeidimas laikytinas ir dėl to, kad nebuvo gautas nė vienas vartotojo skundas dėl nagrinėtos reklamos.

Bendrovė taip pat nurodė, kad bendradarbiavo su tyrimą atlikusią Konkurencijos taryba, ėmėsi aktyvių veiksmų galimiems pažeidimams užkirsti.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekonominis elgesys suprantamas kaip reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla.

Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, antra, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir, trečia – ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

UAB „Miečys“ užsiima medikamentų, maisto papildų bei medicinos prekių tiekimu vaistinėms bei gydymo ir slaugos įstaigoms, rūpinasi produktų įvedimu į rinką bei kitais rinkodaros veiksmais. UAB „Miečys“ skleista informacija apie kremą „Sudocrem“ yra tiesiogiai susijusi su bendrovės vykdoma veikla ir skatina įsigyti prekių, todėl laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau - Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad komercine veikla vartotojams laikomi komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams, taigi, UAB „Miečys“ veikla laikytina komercine veikla Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama.

UAB „Miečys“ 2009 m. rugsėjo 10 d. bei 2009 m. gruodžio 12 d. raštuose Konkurencijos tarybai patvirtino, kad nagrinėjamos reklamos Nr. 1 ir Nr. 2 buvo naudojamos bendrovės iniciatyva ir interesais.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Kadangi UAB „Miečys“ pripažino esanti reklamų Nr.1 ir Nr.2 davėja ir nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, šiuo atveju - pateikimo kriterijumi.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pateikimo kriterijumi, reklamą galima pripažinti klaidinančia, jeigu reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.

Kadangi reklamoje Nr. 1 nurodoma, kad kremas „Sudocrem“ gali būti naudojamas esant tam tikroms ligoms - egzemai, praguloms, esant paviršiniams odos pažeidimams (buitinės žaizdos, nudegimai, paviršinės žaizdos), o ligos paprastai yra gydomos vaistiniais preparatais, tokiais reklaminiais teiginiais vidutiniam reklamos vartotojui netiesiogiai nurodoma, kad tepalas kremas „Sudocrem“ yra vaistas, turintis gydomųjų savybių.

Tuo tarpu, kremas „Sudocrem“ Lietuvoje registruotas kaip kosmetikos priemonė, o ne vaistinis preparatas. Kadangi kremas „Sudocrem“ nėra įteisintas kaip vaistinis preparatas, o kompetentinga institucija - Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nėra registravusi ir patvirtinusi preparato gydomųjų savybių, reklamoje Nr. 1 naudojami reklaminiai teiginiai, kuriuose netiesiogiai leidžiama suprasti, kad preparatas gydo, vertintini kaip klaidinantys ir pažeidžiantys Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Reklamos Nr. 2 teiginiai, atsižvelgiant į reklamos pateikimo būdą, vartotojui suponuoja nuomonę, kad kremas „Sudocrem“, kuris įregistruotas kaip kosmetikos priemonė, veikia profilaktiškai prieš vystyklinį bėrimą, o taip pat, kai jis naudojamas jau sergant vystykliniu bėrimu, nuramina ir padeda įveikti šios ligos simptomus. Tokiu būdu nagrinėjama reklama yra netiesiogiai deklaruojamos gydomosios kremo savybės. Šį įspūdį ypač sustiprina pirmasis nagrinėjamos reklamos teiginys „gydytojai rekomenduoja“, kadangi gydytojų rekomendacijos vidutinio vartotojo yra labiau siejamos su vaistinio preparato vartojimu, o ne kosmetinės priemonės vartojimo rekomendacijomis.

Bendrovė, siekdama pagrįsti šių teiginių teisingumą, pateikė klinikinių tyrimų (Multicentrinis palyginamasis kremų: Alantan, Bepanthen, Linomag ir Sudocrem, naudojamų vaikams, sergantiems sauskelnių dermatitu, vartojimo ir toleravimo ypatybių tyrimas, publikuotas specializuotame žurnale pediatrams ir šeimos gydytojams „Pediatrija“, 2009 m. Nr.3(41), psl.101-108; taip pat - Bėrimų gydymas pediatrijoje/palyginamoji studija su Sudocrem (J.K.Mitchell, S. Reid, Clinical Trials Journal (London), 1982, 19, 17-19 psl. bei kt. (b.l. 24-42) kopijas, teigdama, kad šie tyrimai patvirtina, kad preparatas „Sudocrem“, be kita ko, turi ir gydomųjų savybių.

Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Konkurencijos tarybai nurodė, kad preparato, kuris nėra Lietuvoje registruotas kaip vaistinis preparatas, reklamoje negali būti pateikiami teiginiai, kuriais vartotojui tiesiogiai ar netiesiogiai formuojama nuomonė, kad šis produktas skirtas ligoms gydyti arba jų profilaktikai.

Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta aukščiau, kremas „Sudocrem“ Lietuvoje nėra įteisintas kaip vaistinis preparatas, todėl, nesant galiojančios registracijos, nėra pagrindo konstatuoti gydomųjų savybių egzistavimą preparate. Gydomąsias preparato savybes patvirtina ne pats registracijos faktas, tačiau kompetentingos institucijos - Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos galiojančiu dokumentu patvirtintos deklaruojamos gydomosios savybės.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

Sistemiškai vertinant Reklamos, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Direktyvos 2005/29/EB, kurios nuostatos buvo perkeltos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, nuostatas, darytina išvada, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose numatytos klaidinančios komercinės veiklos poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia. T.y., norint konstatuoti pažeidimą, tyrimo metu pakanka nustatyti, kad ūkio subjektas yra skelbtos reklamos davėjas ir kad reklama atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punkte numatyta, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jei ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.

Aukščiau paminėta reklama Nr. 1 vidutiniams reklamos vartotojams gali suformuoti nuomonę apie gydomąsias kremo savybes, tačiau, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, kremas „Sudocrem“ nėra registruotas kaip vaistinis preparatas, o bendrovė neturi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduoto galiojančio dokumento, kuriame patvirtintos reklamoje deklaruojamos kremo gydomosios savybės, konstatuotina, kad UAB „Miečys“ veikla turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punkte nustatytų požymių, t.y. pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.

Atitinkamai, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, laikytina, kad kremo „Sudocrem“ reklama Nr. 2, kurioje naudojamas terminas „vystyklinis bėrimas“, taip pat turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punkte nustatytų požymių.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, konstatuotina, kad aukščiau nurodyta bendrovės klaidinanti komercinė veikla laikytina klaidinančia reklama.

Bendrovė nurodė, kad skiriant sankciją turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis, kadangi dėl reklamos nebuvo gautas nė vienas vartotojo skundas, o interneto tinklalapis www.100metų.lt nepriklauso bendrovei.

Atsižvelgus į tai, kad UAB „Miečys“ reklama yra susijusi su asmens sveikata, ja buvo pažeistos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyti pažeidimai savaime laikomi darančiais ypač didelę žalą visuomeniniam interesui, reklama buvo skleidžiama labai ilgą laiko tarpą, vidutiniu mastu, o bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad reklama nepadarė esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams, toks bendrovės argumentas yra nepagrįstas.

Be to, pažymėtina, kad bendrovė pati pripažino esanti interneto tinklalapyje www.100metų.lt skelbtos reklamos davėja, tą patį patvirtina ir tyrimo byloje esantys įrodymai - UAB „Armila“ 2009 m. spalio 9 d. raštas Konkurencijos tarybai, UAB „Miečys“ 2009 m. gruodžio 2 d. raštas Konkurencijos tarybai.

Bendrovė nurodė, kad aplinkybės, jog įvairių sveikatos apsaugos įstaigų prašymu kremas „Sudocrem“ buvo tiekiamas šioms įstaigoms, taip pat gydytojų patvirtinimas apie tai, kad jie savo praktikoje nurodytą preparatą rekomenduoja pacientams, turėtų būti vertinamos kaip lengvinančios atsakomybę. Toks bendrovės argumentas nėra pagrįstas, kadangi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra numatyta, o bendrovė nenurodė, dėl kokių priežasčių nurodyta aplinkybė turėtų lengvinti bendrovės atsakomybę. Be to, pažymėtina, kad pavienių gydytojų rekomendacijos ar užsakymai jokiu būdu neįrodo ir neįgalina bendrovės reklamoje naudoti teiginius, kuriuose teigiama, kad konkretų preparatą rekomenduoja gydytojai.

Kadangi buvo nustatyta, kad bendrovės „Forest Tosara Ltd.“ interneto tinklalapyje www.sudocrem.com vis dar skleidžiami Konkurencijos tarybos tyrimo metu tirti reklaminiai teiginiai, nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovė padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu bei taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis numato, kad už Reklamos įstatymo pažeidimą skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB „Miečys“ reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus bei galėjo paveikti jų ekonominį elgesį. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad skleista reklama buvo pažeistos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyti pažeidimai savaime laikomi darančiais ypač didelę žalą visuomeniniam interesui. Be to, buvo atsižvelgta į labai ilgą pažeidimo trukmę, į vidutinį reklamos skleidimo mastą.

Nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – į tai, kad UAB „Miečys“ dar tyrimo metu ėmėsi veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žalingoms pažeidimo pasekmėms, ir nutraukė klaidinančios reklamos skleidimą. Nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad bendrovė pripažino padarius pažeidimą, kas laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7 ir 10 dalimis, Nesąžiningos komercinės vartotojams draudimo veiklos įstatymo 7 straipsnio 15 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Miečys“ atskirais laikotarpiais skirtingose komunikavimo su vartotojais priemonėse skleistus reklaminius teiginius „Kremas rekomenduojamas šiais atvejais <...> egzema, pragulos <...> buitiniai nudegimai, paviršinės žaizdos, nudegimai nuo saulės, pūslės peršalus, paviršinės žaizdos“; „Sudocrem <...> Gali būti naudojamas <...> ir šiais atvejais: egzema, pragulos <...> buitiniai nudegimai, paviršinės žaizdos, nudegimai nuo saulės, pūslės peršalus, paviršinės žaizdos“; „Sudocrem <...> rekomenduoja gydytojai – vystykliniam bėrimui – ramina padeda apsaugo“ klaidinančia reklama.

2. Įpareigoti UAB „Miečys“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar tęsiami.

3. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Miečys“ 3 200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB „Miečys“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas