DĖL TEPALO „GARMASTAN“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl tepalo „Garmastan“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.1S-75 „Dėl tepalo „Garmastan“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ VšĮ „Pradžių pradžia“ prašymo pagrindu. Pareiškėja nurodė, jog žurnaluose „Mamos žurnalas“, „Tavo vaikas“ ir „Mažylis“ spausdinama tepalo „Garmastan“ reklama, kurioje vaizduojami kruvini moters krūtų speneliai, ir, anot pareiškėjos, pateikiama klaidinanti informacija, kad „<...> pradėjus maitinti krūtimi, speneliai pasidaro labai jautrūs ir suskilinėja, o į pieną gali patekti kraujo“. Pasak pareiškėjos, šis teiginys klaidina būsimas ir nepatyrusias mamas, formuodamas nuomonę, kad maitinimas krūtimi yra neišvengiamai skausmingas ir minėta komplikacija atsiranda visoms žindančioms moterims, tuo tarpu, kaip nurodė pareiškėja, speneliai suskilinėja ir ima kraujuoti, kai vaikas žindo apžiojęs tik spenelį. Ši komplikacija, pasak pareiškėjos, lengvai pataisoma pakoregavus krūties apžiojimą, o tepalo vartojimas, nepašalinus pagrindinės priežasties, problemos neišsprendžia. Be to, anot pareiškėjos, minėtoje reklamoje ne tik teigiama, kad žindant visada suskilinėja speneliai, bet ir pats žindymas yra kančia – „<...> Maitinimas nebus kančia, jei prieš ir po naudosite tepaliuką „Garmastan“. Pareiškėja nurodė, jog viena iš vaiko trumpo žindymo priežasčių Lietuvoje – moksliškai pagrįstos informacijos apie žindymą stoka, dėl ko atsiranda klaidingos mamų, medikų ir visuomenės nuostatos, todėl ypač svarbu, kad visa informacija ir reklama neklaidintų ir neformuotų neigiamų sveikatą įtakojančių nuostatų.

Tyrimo metu nustatyta, kad tepalo „Garmastan“ reklamoje vaizduojami kruvini moters krūtų speneliai, kartu skelbiant šiuos reklaminius teiginius: „Bet pradėjus maitinti krūtimi, speneliai pasidaro labai jautrūs ir suskilinėja, o į pieną gali patekti kraujo. Tada mamai skauda, o mažyliui neskanu. Maitinimas nebus kančia, jei prieš ir po jo naudosite tepaliuką „Garmastan“ (toliau gali būti vadinama reklama Nr. 1). Taip pat nustatyta, kad reklamuojant tepalą „Garmastan“ buvo naudojami reklaminiai teiginiai: „Įdėmiai perskaitykite informacinį lapelį ir vartokite vaistą kaip nurodyta. Dėl vaisto vartojimo ir galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.“ (toliau gali būti vadinama reklama Nr. 2) ir „Kontraindikacijos ir sąveika su kitais vaistais“, „<...> slopina jau esantį jos uždegimą“ (toliau gali būti vadinama reklama Nr. 3).

Tyrimo metu nustatyta, kad tepalo „Garmastan“ reklamos davėja yra UAB „Armila“.

Nustatyta, kad UAB „Armila“ reklamą Nr. 1 naudojo žurnaluose „Mamos žurnalas“ (2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėn., 2009 m. sausio – gegužės mėn. numeriuose, vieno žurnalo tiražas 13 000 egzempliorių) bei „Mažylis“ (2008 m. spalio mėn. – 2009 m. gegužės mėn. numeriuose, vieno žurnalo tiražas 9000 egzempliorių). Reklamą Nr. 2 bendrovė naudojo nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. leidinyje „Apsipirkimo gidas mamoms“, o reklamą Nr. 3 nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. spalio 19 d. skleidė interneto svetainėje adresu – www.100metu.lt.

Tyrimo išvados, kuriose skelbtą reklamą siūloma pripažinti klaidinančia reklama, Konkurencijos tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. raštais Nr. (5.1-11)6V-2300 ir Nr. (5.1-11)6V-2301 buvo išsiųstos UAB „Armila“ ir pareiškėjai.

UAB „Armila“ 2010 m. sausio 8 d. rašte Konkurencijos tarybai nurodė ir bylų nagrinėjimo posėdyje pakartojo, kad, Konkurencijos taryba reklamoje Nr. 1 nepagrįstai konstatavo, kad reklama galėjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, kadangi vartotojas iš reklamos pateikimo būdo jokiu būdu neturėjo suprasti, kad pradėjus maitinti krūtimi, visoms maitinančioms krūtimi moterims atsiras skausmas. Bendrovės teigimu, susipažinęs su reklaminiu teiginiu vidutinis reklamos vartotojas turėtų jį suprasti taip, kad daugumai, tačiau ne visoms pradedančioms maitinti kūdikį moterims gali atsirasti nemalonūs pojūčiai ir simptomai, o kad tokie pojūčiai ir simptomai atsiranda, patvirtina Konkurencijos tarybai pateikti moksliniai straipsniai, klinikiniai tyrimai, kuriuose nurodoma, kad net iki 96 proc. pradedančių maitinti moterų jaučia skausmą. Iš to, bendrovės nuomone, gali būti daroma išvada, kad absoliučiai daugumai pradedančių maitinti moterų pasireiškia reklamos teiginiuose nurodyti požymiai.

Nurodė, kad tepalas „Garmastan“ turi reklamoje Nr. 3 nurodytas gydomąsias savybes, todėl Konkurencijos tarybos išvada, kad preparatas tokių gydomųjų savybių neturi, yra nepagrįstas. Be to, rašte bendrovė nurodė, kad skiriant sankciją turėtų būti atsižvelgta į aplinkybes, kad bendrovė geranoriškai bendradarbiavo tyrimo metu, pažeidimas yra mažareikšmis ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams, bendrovė geranoriškai nutraukė tepalo „Garmastan“ reklamos skleidimą, t.y. savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti.

VšĮ „Pradžių pradžia“ 2010 m. sausio 19 d. rašte Konkurencijos tarybai nurodė ir bylų nagrinėjimo posėdyje pakartojo, kad sutinka su Konkurencijos tarybos išvadomis.

Bendrovė taip pat nurodė ir Konkurencijos tarybai pateikė įrodymus, kad UAB „Armila“ nenutraukė klaidinančios reklamos naudojimo ir toliau ją skleidė dalinant informacinius lapelius poliklinikose „Ką pasiimti į gimdymo namus?“, reklamuojant tepalą „Garmastan“ reklaminiuose plakatuose gimdymo namuose ir leidinyje „Naujagimis“.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekonominis elgesys suprantamas kaip reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla.

Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, antra, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir, trečia – ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

UAB „Armila“ platina vaistus, tiekia vaistinėms ir ligoninėms vaistus, vaistines medžiagas ir medicinines priemones, o nagrinėjamose reklamose naudoti reklaminiai teiginiai, kuriuose deklaruojamos tepalo „Garmastan“ gydomosios savybės, yra tiesiogiai susiję su pastarosios bendrovės vykdoma veikla, skatina įsigyti bendrovės parduodamą produkciją, todėl laikytini reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau - Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad komercine veikla vartotojams laikomi komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams, taigi, UAB „Armila“ veikla laikytina komercine veikla Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama.

UAB „Armila“ 2009 m. birželio 16 d. rašte Konkurencijos tarybai nurodė, jog nagrinėjamos reklamos buvo naudojamos bendrovės iniciatyva ir interesais.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. UAB „Armila“ nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, todėl konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, šiuo atveju - pateikimo kriterijumi.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pateikimo kriterijumi, reklamą galima pripažinti klaidinančia, jeigu reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.

Kaip matyti, reklamoje Nr. 1 vaizduojami kruvini moters krūtų speneliai, kartu skelbiant „Bet pradėjus maitinti krūtimi, speneliai pasidaro labai jautrūs ir suskilinėja, o į pieną gali patekti kraujo. Tada mamai skauda, o mažyliui neskanu. Maitinimas nebus kančia, jei prieš ir po jo naudosite tepaliuką „Garmastan“. Pastaroji reklama kartu su vaizdinėmis priemonėmis ir reklaminiais teiginiais pateikiama tokiu būdu, kad vidutiniam vartotojui gali formuoti nuomonę, jog pradėjus maitinti krūtimi speneliai neišvengiamai pasidarys labai jautrūs ir suskilinės, o maitinimas nebus kančia tuo atveju, jei prieš ir po jo bus naudojamas tepalas „Garmastan“. Tokiu būdu vartotojas yra skatinamas pirkti prekę, kuri, anot reklamos, yra būtina, siekiant, kad maitinimas nebūtų kančia, tuo tarpu, kaip nurodė SAM specialistai, žindymo komplikacijos (suskilinėję, kraujuojantys speneliai) atsiranda ne visoms moterims ir priklauso nuo individualių moters organizmo savybių bei žindymo ypatumų.

UAB „Armila“ Konkurencijos tarybai taip pat nepateikė įrodymų, kad pradėjusioms maitinti moterims neišvengiamai atsiras reklamoje nurodytos žindymo komplikacijos, ir pripažino, kad ne visoms pradedančioms maitinti kūdikį moterims gali atsirasti nemalonūs pojūčiai ir simptomai.

Atsižvelgus į išdėstytą konstatuotina, kad UAB „Armila“, reklamuodama tepalą „Garmastan“, reklama Nr. 1 pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

Kompleksiškai vertinant Reklamos, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Direktyvos 2005/29/EB, kurios nuostatos buvo perkeltos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, nuostatas, darytina išvada, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose numatytos klaidinančios komercinės veiklos poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia. T.y., norint konstatuoti pažeidimą, tyrimo metu pakanka nustatyti, kad ūkio subjektas yra skelbtos reklamos davėjas ir kad reklama atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatyta, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas (produktas pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas) yra patvirtintas (atlikta produkto atitikties nustatytiems reikalavimams (teisės aktams, standartams ir pan.) procedūra).

UAB „Armila“, reklamoje Nr. 2 teigdama „Įdėmiai perskaitykite informacinį lapelį ir vartokite vaistą kaip nurodyta. Dėl vaisto vartojimo ir galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, tiesiogiai nurodo, kad preparatas yra vaistas, todėl konstatuotina, kad bendrovės skleista reklama turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytų požymių, t.y. pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas yra patvirtintas kompetentingos institucijos. Tuo tarpu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuri laikytina kompetentinga institucija, registruojančia vaistinius preparatus ir prižiūrinčia vaistinių preparatų platinimą, Konkurencijos tarybai 2009 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 2R-1.50-322 nurodė, kad Lietuvos Respublikoje produktas „Garmastan“ nėra įteisintas kaip vaistinis preparatas. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą ir vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, konstatuotina, kad tokia bendrovės klaidinanti komercinė veikla laikytina klaidinančia reklama.

UAB „Armila“ reklamose Nr. 1 ir Nr. 3 naudojo reklaminius teiginius, deklaruojančius tepalo „Garmastan“ gydomąsias savybes. Reklamoje Nr. 1 nurodoma: „Garmastan“ taip pat saugo nuo infekcijos, kuri gali sukelti krūties uždegimą - mastitą“, reklamos tekste panaudojant ligos – krūties uždegimo, mastito pavadinimus. Kadangi paprastai ligos yra gydomos medikamentais, tokiu reklaminiu teiginiu netiesiogiai nurodoma, kad tepalas „Garmastan“ yra vaistas, turintis gydomųjų savybių.

Reklamoje Nr. 3 nurodoma: „Kontraindikacijos ir sąveika su kitais vaistais“, „<...> slopina jau esantį jos uždegimą“. Kadangi reklamoje Nr. 3 nurodoma, kad tepalas „Garmastan“ gali būti sąveikoje su kitais vaistais, tokiu būdu netiesiogiai nurodoma, kad ir šis preparatas yra vaistas, turintis gydomųjų savybių. Be to, reklamoje nurodoma, kad tepalas „Garmastan“ slopina jau esantį uždegimą, netiesiogiai nurodant, kad preparatas turi gydomųjų savybių.

Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta aukščiau, tepalas „Garmastan“ Lietuvoje nėra įteisintas kaip vaistinis preparatas, todėl, nesant galiojančios registracijos, nėra pagrindo konstatuoti gydomųjų savybių egzistavimą preparate. Gydomąsias preparato savybes patvirtina ne pats registracijos faktas, tačiau kompetentingos institucijos - Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos galiojančiu dokumentu patvirtintos deklaruojamos gydomosios savybės.

Nepaisant to, kad tepalas „Garmastan“ daugelį metų buvo registruotas kaip vaistas, bei buvo patvirtintos jo gydomosios savybės, esamas teisinis reguliavimas aiškiai nustato bendrovėms pareigą, pasibaigus registracijos galiojimui, pakartotinai teikti preparatą registravimui, kurio metu pakartotinai būtų patikrintos preparato gydomosios savybės bei atitiktis esamam teisiniam reglamentavimui, bei galimai esantiems naujiems reikalavimams vaistiniams preparatams. Panaikinus vaisto registraciją, kartu su vaisto registracija panaikinami ir „Vaisto charakteristikų santraukoje“ surašyti gydomieji teiginiai. Iš nurodyto akivaizdu, kad bendrovės, pasibaigus vaisto registracijai ir vaisto charakteristikų galiojimui, negali remtis šiais dokumentais, norėdamos įrodyti savo reklamuojamų teiginių teisingumą.

Darytina išvada, kad reklamos, kuriose deklaruojamos tepalo „Garmastan“ gydomosios savybės, o reklamos davėjas nepateikė jas patvirtinančių įrodymų reklamos naudojimo metu, atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punkte nurodytus klaidinančios komercinės veiklos požymius, t.y. pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, konstatuotina, kad tokia bendrovės klaidinanti komercinė veikla laikytina klaidinančia reklama.

Nors UAB „Armila“ teigimu tepalas „Garmastan“ turi reklamoje Nr. 3 nurodytas gydomąsias savybes, tačiau nesant tai patvirtinančių įrodymų – t.y. kompetentingos institucijos patvirtinimo, kad preparatas turi deklaruojamas gydomąsias savybes, toks teiginys yra nepagrįstas.

Bendrovė taip pat nurodė, kad skiriant sankciją turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams, o bendrovė geranoriškai nutraukė tepalo „Garmastan“ reklamos skleidimą, t.y. savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti.

Atsižvelgus į tai, kad UAB „Armila“ reklama yra susijusi su asmens sveikata, ja buvo pažeistos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyti pažeidimai savaime laikomi darančiais ypač didelę žalą visuomeniniam interesui, reklama buvo skleidžiama labai ilgą laiko tarpą, dideliu mastu, o bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad reklama nepadarė esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams, toks bendrovės argumentas yra nepagrįstas.

Nors bendrovė nurodė, kad geranoriškai nutraukė tepalo „Garmastan“ reklamos skleidimą, t.y. savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, tačiau viešo posėdžio metu VšĮ „Pradžių pradžia“ pateikė įrodymų, kad ne visa UAB „Armila“ skleista reklama buvo nutraukta. UAB „Armila“ nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl laikyti, kad bendrovė nutraukė visos skleistos reklamos skleidimą ir užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, nėra pagrindo.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis numato, kad už Reklamos įstatymo pažeidimą skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB „Armila“ reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus bei galėjo paveikti jų ekonominį elgesį. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad skleista reklama buvo pažeistos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyti pažeidimai savaime laikomi darančiais ypač didelę žalą visuomeniniam interesui. Be to, buvo atsižvelgta į labai ilgą pažeidimo trukmę, į didelį reklamos skleidimo mastą.

Nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad UAB „Armila“ dar tyrimo metu ėmėsi veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žalingoms pažeidimo pasekmėms ir didžiąją dalį skleidžiamos klaidinančios reklamos nutraukė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7, 8 ir 10 dalimis, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 15 punktais,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Armila“ leidiniuose „Mamos žurnalas“, „Mažylis“, „Apsipirkimo gidas mamoms“ ir interneto svetainėje www.100metu.lt skleistus reklaminius teiginius: „Bet pradėjus maitinti krūtimi, speneliai pasidaro labai jautrūs ir suskilinėja, o į pieną gali patekti kraujo. Tada mamai skauda, o mažyliui neskanu. Maitinimas nebus kančia, jei prieš ir po jo naudosite tepaliuką „Garmastan“; „Įdėmiai perskaitykite informacinį lapelį ir vartokite vaistą kaip nurodyta. Dėl vaisto vartojimo ir galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku“; „Garmastan“ taip pat saugo nuo infekcijos, kuri gali sukelti krūties uždegimą - mastitą“, „Kontraindikacijos ir sąveika su kitais vaistais“, „<...> slopina jau esantį jos uždegimą“ klaidinančia reklama.

2. Įpareigoti UAB „Armila“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar tęsiami.

3. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Armila“ 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB „Armila“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas