DĖL AB „AKMENĖS CEMENTAS“ IR UAB „CEMEKA“ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ NUOSTATAS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno, narių: A.Klimo, D. Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: V.Aleksienei, J.Brėskytei, L.Kasperavičienei, P.Kvietkauskienei, A.Mačiokui, J.Šovienei, E.Vitkienei,

proceso šalims: Statybos industrijos asociacijos prezidentui G.Brazauskui, AB „Akmenės cementas“ generaliniam direktoriui P.Krištopaičiui, UAB „Cemeka“ įgaliotam atstovui G.Giniočiui,

2002 m. sausio 24 d. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių nuostatas.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė :

Tyrimas pradėtas 2000 m. spalio 26 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.121 Statybos industrijos asociacijos prašymo pagrindu dėl AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

2001 m. kovo 22 d. Konkurencijos taryba papildė minėtą tyrimą dėl AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Tyrimo metu nustatyta:

1. Atitinkama rinka, kurioje veikia UAB „Cemeka“, apibrėžiama kaip portlandcemenčio (toliau – cemento) didmeninio pardavimo (tiekimo) rinka Lietuvoje.

Cemento, gaminamo AB „Akmenės cementas“ ir parduodamo UAB „Cemeka“, rinkos dalis Lietuvoje nuo 1994 m., išskyrus 1999 ir 2000 m., kai iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos buvo vykdoma cemento prekyba dempingo kainomis, sudarė apie 70 %. Palaido cemento rinkos dalis 1999 m. sudarė 49,6 %, pakuoto – 86 %, 2000 m. palaido - 45 %, pakuoto – 88 %. Iš viso sudėjus palaidą ir pakuotą cementą 1999 ir 2000 m. UAB „Cemeka“ rinkos dalis sudarė apie 54 %. Prekyba dempingo kainomis laikinai sumažino UAB „Cemeka“ rinkos dalį, bet įmonė išliko dominuojanti ir pajėgi daryti vienpusę lemiamą įtaką minimoje atitinkamoje rinkoje.

2. Kainų politika, vykdoma UAB „Cemeka“, nebuvo skaidri. Pirkdami cementą iš UAB „Cemeka“, ūkio subjektai neturėjo informacijos, kokiomis sąlygomis jie gali gauti nuolaidas (mažesnes kainas) ir kitas palankesnes pirkimo-pardavimo sąlygas, neturėjo informacijos, kad kitos įmonės gauna dideles nuolaidas (mažesnes kainas) ir dėl kokių priežasčių jos jas gauna, nes dominuojantis ūkio subjektas aptaria kainas ir prekybos sąlygas su kiekvienu pirkėju atskirai ir neturi viešos nuolaidų sistemos.

3. Tyrimo metu nustatyta, kad, užimdama dominuojančią padėtį cemento rinkoje ir pasinaudojusi savo galia, UAB „Cemeka“ taikė diskriminacines kainas ir kitas pirkimo pardavimo sąlygas savo nuolatiniams klientams stambioms įmonėms UAB „Stimeksa“ ir AB „Kauno tiekimas“. Palankesnes pirkimo-pardavimo sąlygas ir mažesnes kainas UAB „Cemeka“ taikė AB „Markučiai“ ir AB „Vilijampolės gelžbetonis“, t.y. įmonėms, kuriose turėjo nemažą kiekį akcijų ir galėjo tikėtis iš jų ekonominės naudos. Tuo UAB „Cemeka“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą.

3.1. 1999 m. UAB „Cemeka“ sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Stimeksa“ ir AB „Markučiai“, priklausančioms stambiausių pirkėjų grupei, apmokėjimo už cementą sąlygos buvo beveik vienodos, faktiniai pirkimo kiekiai taip pat buvo panašūs – AB „Markučiai“ nupirko per metus apie 4,5 tūkst. t, o UAB „ Stimeksa“ apie 3 tūkst. t.

Tuo tarpu 2000 m. sutarčių (UAB „Stimeksa“ 2000-03-20 Nr.P-2000-1-044; AB „Markučiai“ 2000-07-01 Nr.P-2000 –1-106) pirkimo - pardavimo sąlygos gerokai skyrėsi viena nuo kitos. Pirma, UAB „Stimeksa“ minėtais metais turėjo apmokėti už gautą cementą per 30 kalendorinių dienų, tuo tarpu AB „Markučiai“ turėjo kur kas ilgesnį terminą - 60 d. Antra, UAB „Stimeksa“ įsiskolinimas Pardavėjui tais metais negali viršyti tos pačios 150 000 Lt sumos, tačiau AB „Markučiai“ jau gali būti įsiskolinusi 1 000 000 Lt. Viršijus įsiskolinimo sumą, pagal sutarties sąlygas, gali būti nutrauktas cemento tiekimas. 2000 m. sutartyse labai skiriasi cemento kainos. UAB „Stimeksa“ 1 toną cemento CEM II /A-M42,5 pirko po 156 Lt/t, o AB „Markučiai“ tokį patį cementą pirko po 138 Lt/t, tai yra 18 Lt/t pigiau, o tai sudaro didelį kainų skirtumą. Vėliau (rugsėjo-spalio mėn.) kainos AB „Markučiai“ šiek tiek pakilo iki 146 Lt/t ir kainų skirtumas sumažėjo iki 10 Lt/t. Taigi, jeigu AB „Markučiai“ būtų už savo nupirkto kiekio cementą atsiskaitę UAB „Stimeksa“ cemento pirkimo kainomis (po 156 Lt/t), ji būtų sumokėjusi 40 000 Lt. daugiau. Skirtingos cemento pardavimo sąlygos turėjo įtakos minėtų ūkio subjektų pirkimo kiekiams 2000 m. palyginus su 1999 m. – jie labai pasikeitė: UAB „Stimeksa“ apie 50 % sumažėjo, o AB „Markučiai“ apie 2 kartus padidėjo. Be to, UAB „Stimeksa“ buvo taikomos kur kas blogesnės pirkimo-pardavimo sąlygos: apmokėjimo už prekę terminas numatytas 2 kartus trumpesnis, o galimas įsiskolinimas pardavėjui apie 6 kartus mažesnis negu AB „Markučiai“.

Kitos Lietuvos įmonės šią cemento rūšį pirko panašiomis kainomis kaip UAB „Stimeksa“, tai yra didesnėmis kainomis negu AB „Markučiai“. Pavyzdžiui, AB „Gargždų statyba“ pirko po 164 Lt/t., Klaipėdos UAB „Mūsų statyba“ po 160 Lt/t, AB „Kauno tiekimas“ po 170 Lt/t. Be to, tyrimas parodė, kad šio cemento rūšies CEM II /A-M 42,5 kaina 138 Lt/t UAB „Cemeka“ yra nustatyta žemesnė už savikainą, kuri sudaro 141,58 Lt/t. Tai patvirtina, kad ši kaina iš esmės yra labai žema, ir kad tokiomis kainomis UAB „Cemeka“ negalėjo pardavinėti cemento visiems arba daugumai savo pirkėjų, nes ši kaina bendrovei nuostolinga, taigi kiti pirkėjai, pirkdami tą pačią prekę didesnėmis kainomis ir blogesnėmis pirkimo-pardavimo sąlygomis, buvo diskriminuojami palyginus juos su AB „Markučiai“.

UAB „Stimeksa“ perpardavė nupirktą iš UAB „Cemeka“ palaidą cementą gelžbetonio įmonėms, gaminančioms, kaip ir AB „Markučiai“, gelžbetonio produkciją bei betonus ir neturinčioms savo geležinkelio atšakų. Šiuo atveju gelžbetonio įmonės, nupirkusios cementą iš UAB „Stimeksa“, parduodamos savo pagamintą produkciją, pateko į kur kas blogesnes konkurencijos sąlygas, negu AB „Markučiai“, kuriai šis cementas buvo parduotas gerokai mažesnėmis kainomis.

3.2. AB „Morena“ 1999 m. buvo viena stambiausių UAB „Cemeka“ pirkėjų ir pirko 11 949 tonų cemento už sumą virš 2 mln. Lt., tai yra žymiai daugiau (apie 3 kartus) negu AB „Markučiai“. 1999 m. šioms įmonėms cementas CEM I 42,5 R buvo parduodamas vienoda kaina po 183 – 184 Lt/t.

2000 m. AB „Morena“ pirko kitą rūšį cemento - CEM II /A-M 42,5 už 184 Lt/t., kai tuo tarpu AB „Markučiai“ už tos pačios rūšies cementą mokėjo po 138 Lt/t, tai yra 46 Lt/t pigiau. Sumokėti už gautą prekę 2000 m. AB „Morena“ turėjo per 45 d., o AB „Markučiai“ 2000 m. per 60 d., tai yra palankesnėmis sąlygomis. 2000 m. AB „Morena“ pirko cementą tokiomis sąlygomis iš UAB „Cemeka“ iki metų vidurio ir tai turėjo įtakos pirkimų apimčių mažėjimui, kurios sumažėjo apie 7 kartus. AB „Morena“, kaip viena stambiausių UAB „Cemeka“ pirkėjų, taip pat galėjo tikėtis gauti mažesnę kainą bei palankesnes apmokėjimo sąlygas, bet jų negavo (AB „Markučiai“ 2000-07- 01 sutartis Nr.P-2000–1-106; AB „Morena“ 1999-03-24 sutartis Nr.P-99 –1-029 (galiojusi ir 2000 m.).

UAB „Cemeka“ cemento pardavimą atskiriems ūkio subjektams didesnėmis kainomis motyvuoja tuo, kad jie yra skolingi už parduotą cementą, o tie, kurie gauna mažesnėmis kainomis, nėra skolingi. Tačiau, 2000 metais UAB „Stimeksa“ neturėjo skolų, o AB „Morena“ turėjo 0,4 mln. Lt skolą. AB „Markučiai“, cementą pirkusi žymiai mažesnėmis kainomis ir turėjusi palankesnes kitas pirkimo-pardavimo sąlygas, 2000 metų pabaigoje UAB „Cemeka“ buvo skolinga virš 2 mln. Lt, t.y. turėjo didžiausia skolą iš visų įmonių. Taigi, įvertinus įsiskolinimą, AB „Morena“ ir AB „Markučiai“ padėtis iš esmės vienoda, o kainų ir kitų sąlygų skirtumas didelis.

3.3. Nuo 2000 m. liepos 28 d. iki rugsėjo 28 d. UAB „Cemeka“ pardavinėjo cementą AB „Vilijampolės gelžbetonis“ (2000-07-25 sutartis Nr. P(Auto) -2000 3-200-10-VG) CEM I 42,5 po 144 Lt/t (viso buvo 60 pakrovimų vidutiniškai po 14 tonų), o AB „Kauno tiekimas“ tiktai du kartus užsakė šią cemento rūšį, bet mokėjo po 174 Lt/t. Kainų skirtumas sudarė 30 Lt/t. Abi šios įmonės yra nuolatinės stambios UAB „Cemeka“ cemento pirkėjos, jų metinės įvairių rūšių cemento pirkimo apimtys sudaro virš 4,5 tūkst. tonų, metinė pirkimų vertė viršija 800 tūkst. Lt. Taigi, ir AB „Kauno tiekimas“ galėjo tikėtis gauti šį cementą tokiomis pat žemesnėmis kainomis ir, tikėtina, būtų pirkęs jo didesnį kiekį. Taigi, jeigu sąlygos būtų buvusios vienodos, AB „Kauno tiekimas“ tokį pat cemento kiekį kaip ir AB „Vilijampolės gelžbetonis“ būtų galėjusi pirkti maždaug 25 200 Lt pigiau. Kitiems stambiems pirkėjams minėtu laikotarpiu UAB „Cemeka“ pardavė šio cemento rūšį taip pat gerokai aukštesnėmis kainomis negu AB „Vilijampolės gelžbetonis“: Klaipėdos UAB „Pamario tiekėjas“ cementą pirko po 170 Lt/t, Šiaulių UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ – po 176 Lt/t. Taigi, ir šiuo atveju UAB „Cemeka“ panašaus pobūdžio sutartyse taikė nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarydama jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

Pažymėtina, kad pagal Nacionalinės vertybinių popierių biržos duomenis 2000-04-27 UAB „Cemeka“ turėjo 29 % AB „Markučiai“ įstatinio kapitalo akcijų, 2001 metais - 23,97 %. 2000-01-28 UAB „Cemeka“ įsigijo AB „Vilijampolės gelžbetonis“ 29,84 % bendrovės įstatinio kapitalo akcijų. 2000-12-11 duomenimis UAB „Cemeka“ turėjo 17,6 % AB „Vilijampolės gelžbetonis“ akcijų.

4. AB „Akmenės cementas“ veiksmuose piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi nenustatytas.

5. 2001-10-12 Konkurencijos taryba suteikė atskirąją išimtį AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ susitarimui pagal 1998-03-31 AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ sudarytą „Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.98 CEM-1“, kurioje numatyta, kad AB „Akmenės cementas“ suteikia UAB „Cemeka“ išimtinę teisę pirkti produkciją tiesiogiai iš gamintojo ir realizuoti ją Lietuvos Respublikos rinkoje. Atskiroji išimtis suteikta nuo 2001-10-12 iki 2003-12-31, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimų nenustatyta.

6. Tyrimą atlikę pareigūnai Konkurencijos tarybai pasiūlė už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimus skirti UAB „Cemeka“ piniginę baudą 25000 Lt bei įpareigoti UAB „Cemeka“ nutraukti Konkurencijos įstatymo draudžiamas veikas ir apie įpareigojimo įvykdymą per 1 mėnesį nuo nutarimo įsigaliojimo informuoti Konkurencijos tarybą.

Tyrimo iniciatorės - Statybos industrijos asociacijos - atstovo prezidento G.Brazausko teigimu, pagrindinis tikslas, dėl ko buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą, buvo tai, kad visiems cemento pirkėjams būtų sudarytos vienodos sąlygos. Atsižvelgus į tai, kad suteikus atskirąją išimtį AB „Akmenės cementas“ gaminamą cementą gali pardavinėti tik UAB „Cemeka“, o šiuo metu, esant antidempingo muitams, AB „Akmenės cementas“ užima 78,9 procentus rinkos, visiems ūkio subjektams vienodų sąlygų taikymas tampa dar aktualesnis. G.Brazauskas pasiūlė, kad UAB „Cemeka“, keisdama cemento kainas ir kitas pirkimo-pardavimo sąlygas, apie tai informuotų Konkurencijos tarybą. Šiuo metu visi UAB „Cemeka“ klientai gauna kainoraščius, tačiau juose nėra nieko nurodoma apie UAB „Cemeka“ taikomą nuolaidų sistemą ir kitas apmokėjimo sąlygas.

AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius P.Krištopaitis pabrėžė, kad pagal susiklosčiusią situaciją AB „Akmenės cementas“ yra vienintelė cemento gamintoja Lietuvoje, be to, dešimčiai metų yra sudariusi su UAB „Cemeka“ išimtinę cemento platinimo sutartį. P.Krištopaitis teigė, jog AB „Akmenės cementas“ vykdoma kainų politika yra skaidri. Bendrovei svarbu, kad sudaryta sutartis su UAB „Cemeka“ būtų vykdoma tomis sąlygomis, kokiomis ji buvo pasirašyta, o kokią sistemą taiko UAB „Cemeka“ - yra jos reikalas. Tačiau P.Krištopatis pabrėžė, kad AB „Akmenės cementas“ svarbu, kaip dirbs UAB „Cemeka“, kaip toliau plėtosis jos veikla, nes nuo UAB „Cemeka“ užimamos rinkos dalies priklauso ir AB „Akmenės cementas“ pardavimų apimtys.

UAB „Cemeka“ įgaliotas atstovas G.Giniotis teigė, jog įvedus antidempingo muitus AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ užimamų rinkos dalių pasikeitimą reikia vertinti ne kaip jų padidėjimą, o kaip grįžimą į situaciją, kuri buvo prieš prasidedant dempingui. G.Giniočio nuomone, reikalavimo sertifikuoti produkciją negalima laikyti rinkos apsaugos priemone, nes toks sertifikavimas yra būtinas ir vietiniam gamintojui. G.Giniotis teigė, jog visi klientai žino apmokėjimo sąlygas, nes cemento pirkimo-pardavimo sutartis yra standartinė ir, jei įmonė pasitiki klientu, jam yra suteikiamas 30 dienų mokėjimo atidėjimas. Nuolaidų sistemos nėra, nes klientai nesutinka pasirašyti sutartyje apibrėžtų cemento pirkimo per metus kiekių, todėl nėra kuo remtis sudarant nuolaidų sistemą. G.Giniotis teigė, kad gal būt šis nenoras susijęs su tuo, kad dempingo laikotarpiu ūkio subjektai tikėdavosi gauti baltarusiško cemento ir nenorėdavo pasirašyti griežtų įsipareigojimų dėl nuperkamo per metus kiekio. G.Giniočio nuomone, ateityje nuolaidų sistema bus sukurta, ji bus kuriama atsižvelgus į Statybos industrijos asociacijos pasiūlymus. G.Giniočio nuomone, užimamos rinkos dalys yra nulemtos istoriškai susiklosčiusios sąlygų: Lietuvoje yra tik viena ganėtinai didelių pajėgumų cemento gamykla (pajėgumai maždaug 4 kartus didesni, negu reikėtų patenkinti Lietuvos poreikius). Dėl dempingo UAB „Cemeka“ rinkos dalis nuo 85-75 proc. 2000 m. vasarą sumažėjo iki 45-43 proc. G.Giniotis atkreipė dėmesį, jog skundai dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atsirado Konkurencijos tarybai pradėjus importuojamo portlandcemenčio dempingo tyrimą. Tuo metu UAB „Cemeka“ negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos rinkoje, jai pavyko išlaikyti tik vieną klientą Vilniaus regione - AB „Markučiai“. UAB „Stimeksa“ pirko mažai iš UAB „Cemeka“ ne todėl, kad kaina buvo per didelė, bendrovė jiems galėjo duoti dar didesnę nuolaidą negu buvo duota AB „Markučiai“, bet todėl, kad jie buvo vieni didžiausių baltarusiško cemento, kuris buvo net du kartus pigesnis už lietuvišką, importuotojų. G.Giniočio nuomone, negalima lyginti AB „Markučiai“ ir UAB „Stimeksa“, nes pirmoji yra betono ir gelžbetonio gamintoja, o antroji yra cemento perpardavėja. G.Giniočio nuomone, visa problemos esmė, kad UAB „Cemeka“ neturėjo patirties, kaip konkuruoti dempingo sąlygomis ir visi veiksmai buvo daromi siekiant išlaikyti klientus. G.Giniotis patvirtino, kad bendrovė 1999-2000 m. laikotarpyje taikė skirtingas kainas atskiriems klientams, nes dempingo sąlygomis bendrovei nebuvo kitos išeities.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a :

1. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis nurodo, kad dominuojanti padėtis – tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.

Prieš nustatant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apsibrėžiama atitinkama rinka. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Įstatymo 3 str. 6 d.), o geografinė rinka – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Įstatymo 3 str. 7 d.)

UAB „Cemeka“ veikia cemento didmeninio pardavimo (tiekimo) rinkoje. Cementas yra universaliausia rišamoji medžiaga daugelyje statybos sričių ir kitoje gamyboje. Pirkėjo požiūriu jis neturi artimų prekių pakaitalų, todėl yra išskiriamas į atskirą rinką. Įvertinus esamas pardavimų apimtis, rinkos dalis, paklausos savybes, transportavimo kaštus, kainas, valstybinio reguliavimo kliūtis, geografinė rinka apibrėžiama kaip nacionalinė, t.y. Lietuvos rinka.

2. Įstatymas nedraudžia ūkio subjektui dominuoti tam tikroje rinkoje, tačiau numato tam tikrus apribojimus dominuojančių ūkio subjektų ūkinei veiklai, kadangi pastarieji gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje ir tuo riboti konkurenciją ar varžyti kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje. Taigi, kad būtų apsaugomi kitų rinkos dalyvių interesai, Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Šiame straipsnyje nustatytas draudimas apima visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Vienas iš veiksmų, draudžiamų Konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, panašaus pobūdžio sutartyse taikant nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

3. Tyrimo metu buvo tiriamas dominuojančio ūkio subjekto UAB „Cemeka“ elgesys rinkoje. Nustatyta, kad UAB „Cemeka“ tapačiose cemento pirkimo-pardavimo sutartyse taikė diskriminacines kainas ir kitas pirkimo-pardavimo sąlygas savo nuolatiniams klientams stambioms įmonėms UAB „Stimeksa“, AB „Kauno tiekimas“, AB „Morena“ ir kitoms. Pažymėtina, kad pirkdamos cementą įmonės neturėjo informacijos, kokiomis sąlygomis jos gali gauti nuolaidas ir kitas palankesnes pirkimo-pardavimo sąlygas, jos taip pat nežinojo, kad kitos įmonės gauna dideles nuolaidas ir dėl kokių priežasčių jos jas gauna, nes dominuojantis ūkio subjektas pirkimo-pardavimo sąlygas aptardavo atskirai su kiekvienu pirkėju, o viešos nuolaidų sistemos nebuvo. UAB „Cemeka“ kainų politika nėra skaidri, ir kadangi cemento pirkėjų alternatyva (prekės pasiūla atitinkamoje rinkoje) yra ribota, nagrinėjamas ūkio subjektas, turėdamas jėgą rinkoje, galėjo ją naudoti ir naudojo.

Taigi, UAB „Cemeka“, kaip dominuojantis ūkio subjektas, pasinaudodama savo jėga rinkoje, nustatė skirtingas sąlygas cemento pirkimo-pardavimo sutartyse didmeniniams cemento pirkėjams bei gamintojams. Numatytos skirtingos sąlygos buvo aiškiai diskriminacinės atskirų ūkio subjektų atžvilgiu, dėl ko jie atsidūrė skirtingose konkurencijos sąlygose. Pažymėtina ir tai, kad palankesnes pirkimo-pardavimo sąlygas ir mažesnes kainas UAB „Cemeka“ taikė AB „Markučiai“ ir AB „Vilijampolės gelžbetonis“, tai yra įmonėms, kuriose turėjo nemažą kiekį akcijų ir, didėjant šių įmonių rinkos dalims, galėjo gauti iš to ekonominę naudą.

Minėtais veiksmais UAB „Cemeka“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, kuris draudžia panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

4. Konkurencijos taryba 2001-10-12 nutarimu Nr.122 suteikė atskirąją išimtį AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ sudarytam susitarimui (1998-03-31 AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Cemeka“ sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr.98 CEM-1), pagal kurį AB „Akmenės cementas“ suteikia UAB „Cemeka“ išimtinę teisę pirkti produkciją tiesiogiai iš gamintojo ir realizuoti ją Lietuvos Respublikos rinkoje. Atskiroji išimtis suteikta nuo 2001-10-12 iki 2003-12-31, o tai suponuoja, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio draudimai jai nėra taikomi. Nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, ši bylos dalis nutrauktina.

5.Tyrimo metu nebuvo nustatytas ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas AB „Akmenės cementas“ veiksmuose, taigi bylos dalis dėl AB „Akmenės cementas“ veiksmų nutrauktina.

6. Skiriant baudą atsižvelgtina į žalą, kurią galėjo patirti ūkio subjektai, kurių atžvilgiu buvo taikomos diskriminacinės sąlygos (UAB „Stimeksa“, AB „Kauno tiekimas“, AB „Morena“ ir kiti), į galimą pažeidimu padarytos žalos dydį, o taip pat į tai, kad pažeidimas truko neilgai, bei į 2000 metais susiklosčiusią sudėtingą situaciją cemento rinkoje dėl importo dempingo kainomis iš Ukrainos, Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a :

1. Už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą UAB „Cemeka“ skirti 25000 litų baudą.

2. Įpareigoti UAB „Cemeka“ periodiškai - kas ketvirtį - informuoti Konkurencijos tarybą apie taikomą cemento kainų ir nuolaidų politiką. Įpareigojimas galioja iki 2003 m. kovo 1 d.

3. Nesant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, bylos dalį dėl AB „Akmenės cementas“ veiksmų nutraukti.

4. Nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, šią bylos dalį nutraukti.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas