DĖL AB „LIETUVOS DUJOS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Gendriko Stuko; sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant: Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojams Elonui Šatui, Vytautui Gliebui, Dariui Jušinskui;

proceso šalims: UAB „Vilniaus energija“ atstovams Tatjanai Leus, Rimantui Germanui, AB „Lietuvos dujos“ atstovams Valentinui Būgai, Rimui Masalskui, Vidutei Šimkavičienei;

Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsnių reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas buvo pradėtas 2004-01-29 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.1S-18 UAB „Vilniaus energija“ pareiškimo pagrindu. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2002 m. balandžio mėnesį išleisto AB „Lietuvos dujos“ parengto leidinio „Daugiau nei šiluma“ (toliau - 2002 m. leidinys) 8 puslapyje pateikiama ši informacija: „Patalpų šildymas gamtinėmis dujomis yra beveik 2 kartus pigesnis už centrinį šildymą <...>. Vandens šildymas gamtinėmis dujomis taip pat yra beveik 2 kartus pigesnis nei iš vieno centro tiekiamo karšto vandens <...>“. Tame pačiame puslapyje taip pat pateikiamos 2 lentelės, kuriose lyginamos šilumos vieneto ir vieno kubinio metro vandens pašildymo kainos, kai naudojami skirtingi energijos šaltiniai. Vienoje lentelėje, be kita ko, nurodoma, jog jei energijos šaltinis yra centrinis šildymas, šilumos vieneto kaina yra 11,9 ct/kWh, o jei energijos šaltinis yra gamtinės dujos, šilumos vieneto kaina - 7 ct/kWh. Kitoje lentelėje, be kita ko, nurodoma, jog jei energijos šaltinis yra šilumos tinklai (Vilniaus mieste) 1 m³ vandens pašildymas kainuoja 6,57 Lt, o jei energijos šaltinis yra gamtinės dujos - 1 m3 vandens pašildymas kainuoja 3,20 Lt (kainos nurodytos be šalto vandens kainos). Tokia pat informacija pateikiama ir 2003 m. rugsėjo mėnesį išleisto AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo parengto leidinio „Gamtinės dujos: geriausias pasirinkimas“ (toliau - 2003 m. leidinys) 4 puslapyje. Be to, skyriuje „Baigiamasis žodis AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus regiono gamtinių dujų vartotojams“ pateikiama ši informacija: „<...> patalpų šildymas gamtinėmis dujomis yra du kartus pigesnis už centrinį šildymą <...>, o vandens šildymas yra beveik du kartus pigesnis nei tiekiant šilumą centralizuotai.“ Nustatyta, jog šių reklamų davėjas yra AB „Lietuvos dujos“.

Klausimą Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje pristatęs tyrimą atlikęs Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikė tyrimo išvadas, kuriose nurodė, jog AB „Lietuvos dujos“ 2002 m. ir 2003 m. leidiniuose naudojo reklamą, kuri neatitiko lyginamosios reklamos leidžiamumo sąlygų, nes joje buvo neobjektyviai lyginamos paslaugų kainos ir tuo pažeidė Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

UAB „Vilniaus energija” atstovai sutiko su tyrimo išvada, kad AB „Lietuvos dujos“ naudota reklama pripažintina neleidžiama lyginamąja reklama. Taip pat teigė, jog AB „Lietuvos dujos“ naudota reklama pakenkė jų galimybėms konkuruoti, todėl ji pripažintina klaidinančia reklama.

AB „Lietuvos dujos“ atstovai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėta reklama yra klaidinanti, pripažino, kad naudota lyginamoji reklama galėjo būti objektyvesnė, išsamesnė. Taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą bendrovė geranoriškai sustabdė leidinių, kuriuose buvo skelbiama tyrimo metu nagrinėta reklama, platinimą, geranoriškai bendradarbiavo su tyrimą atliekančia institucija ir prašė vertinti padarytą pažeidimą kaip mažareikšmį.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad lyginamoji reklama - reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Tyrimo metu nagrinėta AB „Lietuvos dujos“ skelbta informacija yra susijusi su jos vykdoma komercine - ūkine veikla, ši informacija pateikiama nurodant AB „Lietuvos dujos“ teikiamos paslaugos (šilumos energijos ir karšto vandens šaltinio), privalumus, t. y. tokiu būdu, kad skatintų asmenis, kuriems minėta informacija skirta ar kuriuos ji pasiekia, naudotis AB „Lietuvos dujos“ teikiama paslauga, todėl galima teigti, jog minėta informacija yra reklama.

AB „Lietuvos dujos“ naudota reklama laikytina lyginamąja reklama, nes 2002 m. ir 2003 m. leidiniuose netiesiogiai nurodomos reklamos davėjo konkurento UAB „Vilniaus energija“ teikiamos paslaugos - reklamoje minima šilumos vieneto kaina, kai šaltinis yra centrinis šildymas Vilniaus mieste, bei 1 m³ vandens pašildymo kaina, kai šaltinis yra šilumos tinklai Vilniaus mieste, o vienintelis šių paslaugų teikėjas Vilniaus mieste yra UAB „Vilniaus energija“.

Kadangi AB „Lietuvos dujos“ naudota reklama yra lyginamoji reklama, jai taikomos Reklamos įstatyme numatytos lyginamosios reklamos leidžiamumo sąlygos. Remiantis Reklamos įstatymo 6 str. 1 dalimi, lyginamoji reklama leidžiama tik tuomet, jei atitinka šioje dalyje numatytus reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų, įtvirtintų minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko numato, jog tokioje reklamoje turi būti objektyviai lyginamos prekių ar paslaugų kainos. Tiek 2002 m., tiek 2003 m. leidiniuose esančiose reklamose buvo nurodoma, kad šilumos vieneto kaina, jei energijos šaltinis yra gamtinės dujos - 7 ct/kWh. Tačiau tyrimo metu AB „Lietuvos dujos“ pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad priklausomai nuo to, kiek vartotojas, naudojantis gamtines dujas šildymui ir karštam vandeniui ruošti per metus sunaudoja dujų, šilumos vieneto kaina iš esmės skiriasi. Pvz., vartotojui, kuris 2002 m. leidinio platinimo metu sunaudojo 1600 m³ dujų per metus, šilumos vieneto kaina buvo 8,7 ct/kWh, o 2003 m. leidinio platinimo metu vartotojui, kuris per metus sunaudojo 1600 m³ dujų, šilumos vieneto kaina buvo 8,23 ct/kwh. Reklamoje minima šilumos vieneto kaina - 7 ct/kWh - susidaro tuomet, jei vartotojas per metus sunaudoja apie 20000 m³ dujų, tačiau reklamoje tai nenurodoma. Tuo tarpu AB „Lietuvos dujos“ teigimu, buitinio vartotojo Vilniaus mieste ir rajone 2002 m. sunaudotas dujų kiekis šildymui buvo nuo 503 m³ iki 14467 m³, 2003 m. - nuo 501 m³ iki 14364 m³.

Be to, tiek 2002 m., tiek ir 2003 m. leidiniuose esančioje reklamoje nurodoma, jog 1 m³ vandens pašildymo kaina (be šalto vandens kainos), jei energijos šaltinis yra gamtinės dujos, yra 3,20 Lt/m³. Tyrimo metu AB „Lietuvos dujos“ nurodė, jog tokia kaina yra „nepakankamai teisinga“, kad reali 2002 m. leidinio platinimo metu galiojusi vandens pašildymo kaina buvo 3,60 Lt/m³, o 2003 m. leidinio platinimo metu - 3,54 Lt/m³, tačiau tokia kaina galioja tik vartotojui, kuris per metus sunaudoja apie 20000 m³ gamtinių dujų.

Atsižvelgus į visa tai, kadangi AB „Lietuvos dujos“ reklamoje nurodomas šilumos vieneto kaina 7 ct/kWh - galioja tik vartotojams, kurie per metus sunaudoja apie 20000 m³ gamtinių dujų (reklamoje apie tai nenurodoma), neobjektyvu lyginti šią kainą su visiems vartotojams taikoma šilumos vieneto kaina, kai šaltinis yra šilumos tinklai. Taip pat AB „Lietuvos dujos“ naudotoje lyginamojoje reklamoje nurodė neteisingas 1 m³ vandens pašildymo kainas, kai šaltinis yra gamtinės dujos, todėl akivaizdu, kad to pasėkoje lyginimas buvo neobjektyvus.

Be to, AB „Lietuvos dujos“, naudotoje reklamoje netiesiogiai įvardindama konkurentę UAB „Vilniaus energija“, nurodė neteisingas jos šilumos vieneto ir 1 m³ vandens pašildymo kainas. Reklamoje buvo teigiama, kad šilumos vieneto kaina (kai energijos šaltinis yra centrinis šildymas Vilniaus mieste) yra 11,9 ct/kWh, o 1 m³vandens pašildymo kaina (kai energijos šaltinis yra šilumos tinklai Vilniaus mieste) yra 6,57 Lt/m³ (be šalto vandens kainos). Tuo tarpu tyrimo metu AB „Lietuvos dujos“ nurodė, jog 2002 m. leidinyje esančios reklamos skleidimo metu tikroji šilumos vieneto kaina buvo 11,3 ct/kWh, 1 m³ vandens pašildymo kaina - 6,24 lt/m³, o 2003 m. leidinyje esančios reklamos skleidimo metu šilumos vieneto kaina buvo 11 ct/kWh, 1 m³ vandens pašildymo kaina - 6,11 Lt/m³. Neabejotina, jog reklamoje nurodant neteisingas kainas, objektyvus jų lyginimas yra neįmanomas.

AB „Lietuvos dujos“ 2002 m. ir 2003 m. leidiniuose, be kita ko, nurodė, jog „patalpų šildymas gamtinėmis dujomis yra beveik 2 kartus pigesnis už centrinį šildymą <…>“, „vandens šildymas gamtinėmis dujomis taip pat yra beveik 2 kartus pigesnis nei iš vieno centro tiekiamo karšto vandens<…>“, o 2003 m. leidinyje, - jog „<…> vandens šildymas yra beveik du kartus pigesnis nei tiekiant šilumą centralizuotai“ bei „patalpų šildymas gamtinėmis dujomis yra du kartus pigesnis už centrinį šildymą <…>“. Šie reklaminiai teiginiai yra pagrįsti aukščiau minėtais teiginiais dėl konkrečių šilumos vieneto bei kubinio metro vandens pašildymo kainų, todėl turi būti vertinami neatsiejamai nuo pastarųjų. AB „Lietuvos dujos“ teigė, kad patalpų šildymas gamtinėmis dujomis yra beveik 2 kartus (2003 m. leidinyje - jog 2 kartus) pigesnis už centrinį šildymą, bet minėtas kainų skirtumas gali atsirasti tik tuo atveju, jei vartotojas per metus sunaudoja 20000 m³gamtinių dujų, tačiau reklamoje apie tai nenurodoma. Be to, AB „Lietuvos dujos“ lyginamojoje reklamoje buvo nurodžiusi neteisingą 1 m³ vandens pašildymo, kai energijos šaltinis yra gamtinės dujos, kainą, o taip pat - neteisingas UAB „Vilniaus energija“ šilumos vieneto ir 1 m³ vandens pašildymo kainas, todėl akivaizdu, jog teiginiai, kuriais įvardijama, kiek kartų šilumos vieneto ir kubinio metro vandens pašildymo kaina yra mažesnė, jei naudojamos gamtinės dujos, negalėjo atspindėti tikrojo kainų skirtumo ir toks lyginimas buvo neobjektyvus.

Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ teigė, jog AB „Lietuvos dujos“ naudota reklama pakenkė jos galimybėms konkuruoti, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad AB „Lietuvos dujos“ naudojo lyginamąją reklamą, kuri neatitiko Reklamos įstatymo lyginamajai reklamai keliamo objektyvumo reikalavimo. Šiais veiksmais AB „Lietuvos dujos“ pažeidė Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Už Reklamos įstatymo pažeidimą skirdama piniginę baudą, Konkurencijos taryba atsižvelgia į ilgą pažeidimo trukmę bei žymų mastą, o taip pat į tai, jog AB „Lietuvos dujos“ tyrimo metu bendradarbiavo bei sustabdė reklamos, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas, naudojimą.

Vadovaudamasi Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 3 p., 19 str. 2 d. 1 p., 6 p., 22 str. 1 d.,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti AB „Lietuvos dujos“ skelbtus teiginius: „šilumos vieneto kaina, jei energijos šaltinis yra gamtinės dujos, yra 7 ct/kWh“; „1m³ vandens pašildymo kaina (be šalto vandens kainos), jei energijos šaltinis yra gamtinės dujos, yra 3,20 Lt/m³“; „šilumos vieneto kaina (kai energijos šaltinis yra centrinis šildymas Vilniaus mieste) yra 11,9 ct/kWh“; „1m³ vandens pašildymo kaina (kai energijos šaltinis yra šilumos tinklai Vilniaus mieste) yra 6,57 Lt/m³ (be šalto vandens kainos)“, o taip pat pastaraisiais pagrįstus teiginius: „patalpų šildymas gamtinėmis dujomis yra beveik 2 kartus pigesnis už centrinį šildymą <…>“; „vandens šildymas gamtinėmis dujomis taip pat yra beveik 2 kartus pigesnis nei iš vieno centro tiekiamo karšto vandens<…>“; „<…> vandens šildymas yra beveik du kartus pigesnis nei tiekiant šilumą centralizuotai“ bei „patalpų šildymas gamtinėmis dujomis yra du kartus pigesnis už centrinį šildymą <…>“ - neleidžiama lyginamąja reklama.

2. Už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą AB „Lietuvos dujos” skirti 5 000 Lt piniginę baudą.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas