DĖL AB „LIETUVOS TELEKOMAS“ IR UAB „OMNITEL“ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 9 STRAIPSNIŲ REIKALAVIMUS TYRIMO NUTRAUKIMO

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2004 m. sausio 8 d. Konkurencijos tarybos tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo Paslaugų skyriaus pateiktą informaciją dėl AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių reikalavimus.

Nutarimo motyvuojamojoje dalyje praleista konfidenciali informacija išdėstyta konfidencialiame priede Nr. 1.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“ veiksmų pradėtas 2003 m. vasario 12 d. UAB „Bitė GSM“ pareiškimo pagrindu.

AB „Lietuvos telekomas“ su Lietuvoje veikiančiais mobilaus telefono ryšio operatoriais yra sudariusi telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartis, kuriose, be kitų sąlygų, yra nustatyti AB „Lietuvos telekomas“ siunčiamo telefono pokalbių srauto užbaigimo mobilaus telefono ryšio operatoriaus tinkle tarifai, pagal kuriuos AB „Lietuvos telekomas“ sumoka mobilaus telefono ryšio operatoriui už priimtą telefono pokalbių srautą.

2002 m. lapkričio 28 d. AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“ pasirašė naują tinklų sujungimo sutartį. Pareiškėjas mano, kad tarifai, skambinant iš fiksuoto į UAB „Bitė GSM“ mobiliojo ryšio tinklą gali būti diskriminaciniai palyginus su tarifais, skambinant iš fiksuoto į UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio tinklą.

Pareiškėjas nurodo, kad tarptautinių skambučių tarifai į UAB „Bitė GSM“ buvo mažesni už nacionalinių skambučių iš AB „Lietuvos telekomas“ fiksuoto tinklo tarifus, todėl AB „Lietuvos telekomas“ „pradėjo nacionalinius skambučius perduoti kaip tarptautinius“ ir tokiu būdu, būdamas dominuojantis operatorius telefoninių skambučių tranzito rinkoje, taiko nesąžiningų kainų ir sąlygų primetimą.

UAB „Bitė GSM“ teigė turinti pagrindo manyti, kad naujoje tinklų sujungimo sutartyje, pasirašytoje tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“, UAB „Omnitel“ sumažino nacionalinių skambučių užbaigimo UAB „Omnitel“ tinkle tarifus, tačiau nepakeitė tarptautinių skambučių užbaigimo UAB „Omnitel“ tinkle tarifų. Toks sandoris, pareiškėjo nuomone, yra nenaudingas ir primestas UAB „Omnitel“, nes išlieka galimybė nacionalinį srautą perduoti kaip tarptautinį. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, dvi susijusios įmonės susitaria ir primeta nesąžiningas kainas ir sąlygas kitiems rinkos dalyviams (UAB „Bitė GSM“ 2002-12-16 raštas Nr.100-617).

UAB „Bitė GSM“ 2003-01-16 raštu Nr. 100-018 pateikė papildomus duomenis ir komentarus. Pareiškėjas mano, kad AB „Lietuvos telekomas“, teikdama paslaugas savo abonentams, iki 2003-01-01, privalėjo laikytis Vyriausybės nustatytos aukščiausios paslaugų teikimo kainos ir nediskriminuoti telekomunikacijų paslaugų teikėjų bei abonentų, todėl AB „Lietuvos telekomas“, siųsdama telefoninius skambučius kitu kanalu ir mokėdama mažesnę kainą UAB „Bitė GSM“, turėtų nustatyti atitinkamai mažesnę kainą skambinančiajam abonentui.

Taigi, remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nagrinėtina, ar:

1. Pokalbių srauto tarifai, skambinant iš fiksuoto į UAB „Bitė GSM“ mobiliojo ryšio tinklą, nebuvo diskriminaciniai palyginus su tarifais, skambinant iš fiksuoto į UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio tinklą, t. y. ar AB „Lietuvos telekomas“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

2. AB „Lietuvos telekomas“ primetė nesąžiningas kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas UAB „Bitė GSM“, t.y. ar nebuvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimai.

3. AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“, pasirašydamos 2002 m. lapkričio mėn. tinklų sujungimo sutartį, susitarė palaikyti tarptautinių skambučių baigimo UAB „Omnitel“ tinkle kainas, t. y. pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktas numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje panašaus pobūdžio sutartyse taikant nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

Telekomunikacijų rinkoje šiuo atveju tai reikštų, kad dominuojančios įmonės pareiga yra teikti prisijungimą tokiu būdu, kad paslaugos, siūlomos atitinkamoje rinkoje visoms įmonėms būtų prieinamos tokiomis pat sąlygomis.

Diskriminavimas gali reikštis skirtingų sąlygų, kainų nustatymo forma arba kitokiu diferencijavimu, išskyrus atvejus, kai toks diskriminavimas būtų objektyviai paaiškinamas arba kai paslaugų naudotojai veikia skirtingose rinkose. Toks diskriminavimas riboja konkurenciją rinkoje, kurioje prisijungimo prašanti įmonė siekia vykdyti veiklą, tuo, kad įmonei ribojama galimybė patekti į rinką arba plėsti savo veiklą, konkuruoti toje rinkoje. Skirtingos jungiamojo ryšio kainos nustatymas, nuolaidos vieniems ūkio subjektams suteikia nepateisinamą pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, negaunančius tokių pat ar lygiaverčių sąlygų. Tai ribotų konkurenciją mobilios telefonijos paslaugų rinkoje.

Pareiškėjas teigia, kad 2002 m. lapkričio 28 d. AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“ pasirašė naują tinklų sujungimo sutartį (toliau – Sutartis). Pareiškėjas mano, kad tarifai, skambinant iš fiksuoto į UAB „Bitė GSM“ mobiliojo ryšio tinklą gali būti diskriminaciniai palyginus su tarifais, skambinant iš fiksuoto į UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio tinklą.

Skambučio tarifai skambinančiajam abonentui iš fiksuoto ryšio tinklo į mobiliojo ryšio tinklą susideda iš dviejų dalių. Viena dalis yra nustatyta mobilaus operatoriaus už skambučio užbaigimą jo tinkle, o kita dalis nustatyta AB „Lietuvos telekomas“ už jo tinklo paslaugas (skambučio inicijavimą).

Kadangi skambučio užbaigimo savame tinkle tarifą mobilaus ryšio operatoriai nustato patys derybų metu, tai diskriminavimo problema šiuo atveju neegzistuoja.

Nagrinėjant, ar AB „Lietuvos telekomas“ nustatyti tarifai nebuvo diskriminaciniai UAB „Bitė GSM“ atžvilgiu lyginant su UAB „Omnitel“, reikia nustatyti, ar AB „Lietuvos telekomas“ taikė vienodus tarifus šioms bendrovėms už savo tinklo paslaugas, skambinant iš fiksuoto ryšio tinklo į minėtus mobilaus ryšio tinklus. AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 01-1-593 Konkurencijos tarybai nurodė, kad „visose kainose už skambučius į visų trijų mobiliojo ryšio operatorių tinklus (UAB „Omnitel“, UAB „Tele 2“ ir UAB „Bitė GSM“) AB „Lietuvos telekomas“ kainos dalis vienoda. ...“. UAB „Bitė GSM“ 2002 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 100-617 taip pat nurodė, kad pokalbių tarifai iš fiksuoto ryšio tinklo į mobilųjį ryšio tinklą vartotojui 2002 m. gruodžio 11 d. darbo dienomis nuo 8 val. iki 20 val. buvo UAB „Bitė GSM“ – 1,66 Lt, o UAB „Omnitel“ – 1,15 Lt. Atsižvelgiant į mobiliųjų operatorių nustatytas kainas, PVM mokestį, konstatuotina, kad AB „Lietuvos telekomas“ taikė vienodą skambučio kainos dalį skambinant į UAB „Bitė GSM“ ir UAB „Omnitel“, todėl ji nėra diskriminacinė UAB „Bitė GSM“ atžvilgiu, o skambučių į UAB „Bitė GSM“ ir UAB „Omnitel“ tinklus kainų skirtumas susidarė dėl skirtingų mobilaus ryšio operatorių nustatytų skambučio užbaigimo savame tinkle kainų.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad draudžiama piknaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje tiesiogiai ar netiesiogiai primetant kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

Primetant nesąžiningas kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas įmanomos skirtingos piktnaudžiavimo formos. Dominuojantys ūkio subjektai piktnaudžiauja savo dominuojančia pozicija, jeigu nustato savo vartotojams nesąžiningai aukštas kainas ar nustato nesąžiningai žemas kainas tiekėjams, ir pan.

Pareiškėjas 2002 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 100-617 nurodo, kad tarptautinių skambučių tarifai į UAB „Bitė GSM“ buvo mažesni už nacionalinių skambučių iš AB „Lietuvos telekomas“ fiksuoto tinklo tarifus, todėl AB „Lietuvos telekomas“ „pradėjo nacionalinius skambučius perduoti kaip tarptautinius“. Toliau rašte teigiama, kad „piktnaudžiaudamas savo dominuojančia padėtimi tarptautinių skambučių perdavime į Lietuvos tinklus“, AB „Lietuvos telekomas“ taiko nesąžiningų kainų ir sąlygų primetimą. Kaip nurodo pareiškėjas, „kadangi tarptautinių telefoninių pokalbių srauto priėmimui UAB „Bitė GSM“ tinkle yra nustatytas mažesnis tarifas, realiai AB „Lietuvos telekomas“ moka <...> Lt/min ir ... atsisako mokėti <...> Lt/min“, t.y., UAB „Bitė GSM“ dėl AB „Lietuvos telekomas“ elgesio tranzito rinkoje priversta parduoti savo paslaugą (tarptautinių skambučių baigimo mobiliajame tinkle) labai žemomis kainomis.

Istoriškai daugelyje šalių susiklostė tokia padėtis, kad vietinio pokalbių srauto iš fiksuoto į mobilaus ryšio tinklą kaina yra net keletą kartų didesnė už tarptautinių pokalbių, persiųstų per fiksuoto ryšio operatorių, priėmimo kainą. Tai patvirtina ir UAB „Bitė GSM“ savo 2003-05-13 rašte Nr.100-232 Ginčų tarp telekomunikacijų operatorių ir (arba) telekomunikacijų paslaugų teikėjų nagrinėjimo komisijai. Rašte nurodoma, kad „tarptautinių pokalbių terminavimo kaina susiformavusi istoriškai. Iš pradžių toks terminavimas buvo nustatytas pagal ITU rekomendacijas, po to kaina nežymiai keitėsi ir nusistovėjo būtent 0,07 SDR už minutę.“ Todėl teigti, kad UAB „Bitė GSM“ buvo priversta sutikti su „siūloma monopolisto (AB „Lietuvos telekomas“) kaina“ nėra pagrindo. Be to, dėl tarptautinių ir nacionalinių skambučių užbaigimo mobiliojo ryšio tinkluose buvo susitarta derybų metu.

Sprendžiant, ar AB „Lietuvos telekomas“ neprimetė kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų, nustatytina, ar AB „Lietuvos telekomas“ skambučių siuntimas per trečiąjį užsienio operatorių teisėtas.

Pagal 2002 m. galiojusio Telekomunikacijų įstatymo Nr. VIII-774 6 straipsnio 2 dalį, viena iš Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų – rengti ir tvirtinti bendrąsias telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių salygas, ir ginčų, kilusių tarp telekomunikacijos operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo, sprendimo tvarką. AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų, perduodant skambučius per užsienio operatorių, teisėtumą išnagrinėjo Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių ir (arba) telekomunikacijų paslaugų teikėjų, nagrinėjimo komisija. Komisija 2003 m. liepos 9 d. sprendime Nr. 4 „Dėl UAB „Bitė GSM“ skundo dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo sąlygų pažeidimo“ konstatuoja, kad „AB „Lietuvos telekomas“ tinkle sukurto srauto siuntimas per „Beltelecom“ į UAB „Bitė GSM“ tinklą priėmimo UAB „Bitė GSM“ tinkle kontekste laikytinas tarptautinių telefono pokalbių srautu iš užsienio operatorių ryšio tinklų. Tokiu būdu negalima konstatuoti, kad Sutartis (pastaba: Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartis) įpareigojo AB „Lietuvos telekomas“ mokėti už skambučius, siųstus į „Beltelecom“ tinklą, o šio persiųstus į UAB „Bitė GSM“ tinklą ... kaip už telefono pokalbių srauto iš AB „Lietuvos telekomas“ tinklo priėmimą UAB „Bitė GSM“ tinkle“.

Remdamasi išdėstytu, Konkurencijos taryba savo ruožtu konstatuoja, kad AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų pasirenkant skambučių siuntimo būdą teisėtumo nagrinėjimas yra Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencija.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

UAB „Bitė GSM“ daro prielaidą, kad AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“, veikdami kaip susiję ūkio subjektai, susitarė palaikyti skirtingus tarifus tarptautiniam ir vietiniam srautui UAB „Omnitel“, kas toliau leistų AB „Lietuvos telekomas“ siųsti nacionalinį srautą kaip tarptautinį, ir tokiu būdu primesti nesąžiningas kainas ir sąlygas kitiems rinkos dalyviams, o UAB „Omnitel“ nuostoliai būtų kompensuojami grupės viduje.

Pagal 2002 m. lapkričio 28 d. pasirašytą UAB „Omnitel“ ir AB „Lietuvos telekomas“ telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartį, nacionalinio pokalbių srauto baigimo tarifai buvo sumažinti daugiau kaip trečdaliu, o tarptautinių pokalbių srauto baigimo tarifai iš esmės nepasikeitė. Skirtumas tarp nacionalinio pokalbių srauto baigimo ir tarptautinių pokalbių srauto baigimo tarifų sumažėjo, tačiau išliko. Skirtumas tarp šių tarifų buvo ir UAB „Bitė GSM“ bei UAB „Tele2“ sutartyse su AB „Lietuvos telekomas“ dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo. Dėl nacionalinių ir tarptautinių skambučių užbaigimo mobiliojo ryšio tinkluose tarifų buvo susitarta derybų metu. Aplinkybes, kurios lėmė vietinių ir tarptautinių skambučių užbaigimo mobiliojo ryšio tinkluose tarifų skirtumą, paaiškino UAB „Bitė GSM“ 2003 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 100-232 Ginčų tarp telekomunikacijų operatorių ir (arba) telekomunikacijų paslaugų teikėjų nagrinėjimo komisijai: „Tarptautinių pokalbių srauto terminavimo kaina yra susiformavusi istoriškai. Iš pradžių toks terminavimas buvo nustatytas pagal ITU rekomendacijas, po to kaina nežymiai keitėsi ir nusistovėjo būtent 0,07 SDR už minutę“. Dėl nacionalinių pokalbių srauto terminavimo kainos UAB „Bitė GSM“ tame pačiame rašte nurodė, kad ši kaina formavosi norint uždirbti lėšų. Todėl teigti, kad AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“, veikdami kaip susiję ūkio subjektai, susitarė palaikyti skirtingus tarifus tarptautiniam ir nacionaliniam srautui UAB „Omnitel“, nėra pagrindo. UAB „Omnitel“ 2003 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 2050-2227 informavo, kad nuo 2003 m. birželio 1 d. nacionalinių skambučių baigimo savame tinkle tarifai dar kartą buvo sumažinti lyginant su galiojusiais, ir šiuo metu tarp nacionalinių ir tarptautinių skambučių baigimo tarifų UAB „Omnitel“ tinkle skirtumų nėra. Taigi, dėl susitarimo tarp UAB „Omnitel“ ir AB „Lietuvos telekomas“ buvo sumažinti nacionalinių skambučių baigimo savame tinkle tarifai, dėl to buvo sumažintos pokalbių kainos skambinant iš fiksuoto tinklo į mobiliuosius tinklus.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą teigti, jog buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių reikalavimai, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos tarybos darbo reglamento 98 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Nutraukti tyrimą dėl AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių reikalavimus.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas