DĖL AB „ORLEN LIETUVA“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS TYRIMO NUTRAUKIMO

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2010 m. gruodžio 21 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Orlen Lietuva“veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009-01-22 nutarimu Nr. 1S-13 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ (nuo 2009-09-01 bendrovės pavadinimas pakeistas iš AB „Mažeikių nafta“ į AB „Orlen Lietuva“). Tyrimo terminas patęstas Konkurencijos tarybos 2009-06-18 nutarimu Nr. 1S-96, 2009-09-17 nutarimu Nr.1S-149, 2009-12-17 nutarimu Nr.1S-194, 2010-03-18 nutarimu Nr.1S-42, 2010-09-16 nutarimu Nr. 1S-169. Tyrimo antraštė patikslinta konkurencijos tarybos 2009-09-17 nutarimu Nr.1S-149.

Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjunga (toliau – Pareiškėjas,LVPNPS)2008-05-20 raštu Nr. S-8 kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama įvertinti, ar AB „Orlen Lietuva“ savo veiksmais nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų. Savo skunde LVPNPS nurodė, kad 2007 m. gruodžio 21-22 dienomis UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pateikė prekių pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų (toliau – SS) projektus 2008 m. LVPNPS nuomone, SS projekto kai kurios sąlygos prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Konkrečiai SS 3.2. punkte numatytas minimalus prekės kiekis, kurį įpareigotas nupirkti Pirkėjas. Be to, Pareiškėjas pažymėjo, kad 2008 m. pirkimo – pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.28 punkte numatyta, kad nupirkus mažesnį prekės kiekį, nei numatytas (SS 3.2 punkte) pirkėjo įsipareigotas nupirkti minimalus prekės kiekis per SS 3.2 punkte nurodytą laikotarpį, pirkėjas įsipareigoja grąžinti nepagrįstai gautą nuolaidą ir sumokėti numatytą baudą per SS 6.4.3 punkte numatytus mokėjimo terminus. Be to, SS 6.4.2 punkto l papunktyje numatyta, kad už pirkėjo įsipareigoto nupirkti minimalaus prekės kiekio nenupirkimą pirkėjas moka 2 procentų nuo prekės vertės dydžio baudą už kiekvieną pirkėjo įsipareigoto nupirkti, bet nenupirkto minimalaus metinio/ketvirtinio prekės kiekio litrą. Tokio pat dydžio bauda numatyta apie sutarties nutraukimą informavusiai šaliai, kai sutartis nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva (SS - 6.4.2 m papunktis).

Pareiškėjo nuomone, aukščiau išvardintos degalų pirkimo-pardavimo sutarties SS, kuriomis numatytas pirkėjo įsipareigojimas pirkti tam tikrą minimalų prekės kiekį ir neproporcingai didelės baudos, nenupirkus minimalaus įsipareigoto pirkti prekės kiekio arba pirkėjo iniciatyva nutraukus sutartį, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, nes tuo siekiama užkirsti galimybę pirkti kurą iš kito tiekėjo ir suvaržomos pirkėjų galimybės veikti rinkoje. Anot Pareiškėjo, AB „Orlen Lietuva“, naudodamasi užimama dominuojančia padėtimi, perkelia savo komercinę riziką dėl pagamintų degalų kiekio realizavimo kitiems ūkio subjektams ir riboja jų galimybes pirkti kurą iš kitų tiekėjų, o įsipareigojimas nupirkti minimalų prekės kiekį riboja galimybę planuoti degalų pirkimą iš kitų šaltinių.

Savo skunde Pareiškėjas taip pat nurodė, kad SS 5.2 ir 6.5.1 punktuose yra minima su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusi nuolaida, tačiau jos dydis yra neapibrėžtas. Nėra aišku, kokio dydžio yra ši nuolaida ir kaip nuolaida priklauso nuo įsipareigotų nupirkti prekės kiekių, ar ji yra ekonomiškai pagrįsta, taip pat nėra aišku, kokias su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusias nuolaidas gauna kiti pirkėjai. Anot Pareiškėjo, toks neaiškumas dėl taikomų nuolaidų suvaržo galimybes veikti rinkoje, be to, jei skirtingų ar ekonomiškai nepagrįstų kainų (nuolaidų) taikymą atlieka rinkoje dominuojantis ūkio subjektas, tokie šio ūkio subjekto veiksmai vertintini kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimas, kuris draudžia panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo jiems sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, kad UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai VĮ „Panevėžio regiono keliai“ skelbtame viešame degalų pirkimo konkurse degalų pirkimui 2008 metams pasiūlė geresnes naftos produktų įsigijimo, konkrečiai – apmokėjimo sąlygas, nei jos yra siūlomos degalų pirkimo-pardavimo sutartyse LVPNPS nariams ir tokiais savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Tiriamas laikotarpis – 2007-2009 m.

Prekės rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 ir Konkurencijos tarybos praktika panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, į 2010-12-16 Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-31 „Dėl AB „Orlen Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ bei į nustatytas faktines aplinkybes, išskirtinos dvi prekės rinkos, t.y. benzino pardavimų iš gamyklos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkos.

Šiame tyrime buvo analizuojamos dvi naftos produktų rūšys – benzinas ir dyzelinas, kurios AB „Orlen Lietuva“ naftosproduktų gamybos struktūroje atitinkamai sudarė: 2007 m. – 32,9 proc. ir 34,4 proc., 2008 m. – atitinkamai 31,7 proc. ir 34,4 proc.

Benzinas– lakūs mineraliniai distiliatai, skirti naudoti transporto priemonėse su benzininiais vidaus degimo varikliais. Pagrindinis rodiklis, apsprendžiantis benzino rūšį, yra oktaninis skaičius. Oktaninis skaičius yra nurodytas benzino rūšies pavadinime. Nustatyta, kad vienos rūšies benzino pakeitimas kitos rūšies benzinu iš esmės priklauso nuo variklio galingumo ir galimų pirkėjo išlaidų (dėl skirtingų rūšių benzino kainų skirtumo ir kuro sunaudojimo). Šiuo metu Lietuvoje yra gaminamas ir parduodamas A-95, A-98 rūšies benzinai. Šios benzinų rūšys yra tarpusavyje pakeičiamos tiek gamintojo, tiek pirkėjo, tiek galutinio vartotojo požiūriu, todėl nėra tikslinga rinkas skirti pagal atskiras benzinų rūšis.

Dyzelinas– gazolis, skirtas naudoti transporto priemonėse su dyzeliniais vidaus degimo varikliais. Priklausomai nuo sezoniškumo dyzelinas skirstomas į klases, kadangi vienos klasės dyzelinas gali būti pakeičiamas kitos klasės dyzelinu tiek gamintojo, tiek pirkėjo, tiek galutinio vartotojo požiūriu, todėl nėra tikslinga rinkas skirti pagal atskiras dyzelino klases.

Analizuojamų naftos produktų prekės rinkos, vertinant, ar benzinas ir dyzelinas priklauso toms pačioms rinkoms, yra skirtingos. Pirkėjo (vartotojo) požiūriu benzinas neturi artimų pakaitalų – kitos paskirties naftos produktų, pvz., pakeičiamumas dyzelinu reikalauja specialaus variklio ir atvirkščiai. Minėtų variklių pakeitimas praktikoje nėra naudojamas, nes tai susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis ir rizika pakenkti automobilio efektyviam darbui. Be to, degalinėse nustatyta kaina dyzelinui ir benzinui ženkliai skyrėsi.

Kaip jau minėta, benzinas ir dyzelinas neturi artimų pakaitalų tarp kitos paskirties naftos produktų. Benzino pakeičiamumas, pavyzdžiui, kita naftos produktų rūšimi - automobilių dujomis -taip pat reikalauja papildomų finansinių investicijų specialiai įrangai įrengti. Be to, automobilių dujų kainos yra praktiškai kelis kartus mažesnės už benzino kainas.

Šiame tyrime buvo analizuojama AB „Orlen Lietuva“ veikla, susijusi su benzino pardavimu iš gamyklos ir veikla, susijusi su dyzelino pardavimu iš gamyklos. Todėl, vertinant minėtas prekės rinkas AB „Orlen Lietuva“ veiklos lygiu, benzino ir dyzelino prekės rinkos taip pat yra skirtingos. Tai lemia skirtingi standartai benzino ir dyzelino gamybai, pagal kuriuos yra taikomos skirtingos gamybos technologijos, taip pat skirtingi logistikos kaštai (pavyzdžiui, skirtingas akcizo mokesčio dydis ir kt.).

Į Lietuvą importuojamiems benzinams bei dyzelinui yra keliami analogiški reikalavimai kaip ir Lietuvoje gaminamiems benzinams ir dyzelinams, todėl jų pakeičiamumas su vietos gamintojo minėtais naftos produktais (benzinas ir dyzelinas) yra galimas.

Taigi, įvertinant aukščiau išvardintas aplinkybes (benzino ir dyzelino savybes, naudojimą ir kainas), išskiriamos dvi prekės rinkos, t.y. benzino pardavimų iš gamyklos rinka ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinka.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad geografinė rinka yra teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Konkurencijos sąlygos Konkurencijos įstatymo prasme suprantamos kaip visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.).

Apibrėžiant geografinę rinką buvo siekiama įvertinti konkurencijos sąlygų panašumus ir skirtumus Lietuvoje bei greta esančiose valstybėse, nustatyti konkurencinio spaudimo šaltinius AB „Orlen Lietuva“ atžvilgiu benzino pardavimų iš gamyklos ir dyzelino pardavimų iš gamyklos prekių rinkose. Kitaip sakant, nagrinėjant geografinę rinką buvo siekiama įvertinti, ar gretimose teritorijose esantys potencialūs paklausos pakeičiamumo šaltiniai galėtų sudaryti konkurencinį spaudimą AB „Orlen Lietuva“.

Lietuvoje veikia AB „Orlen Lietuva“, kuri yra vienintelė naftos produktų gamintoja visame trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) regione.

Tyrimo metu vertinant geografinę teritoriją, pirmiausia buvo vertinami benzino ir dyzelino importo mastai į Lietuvos Respubliką. 2007 m. benzino importas į Lietuvos Respublikos teritoriją sudarė 2 proc., 2008 m. – tik 0,3 proc. Dyzelino importas į Lietuvos Respubliką 2007 m. sudarė 14,5 proc., 2008 m. – tik 5,4 proc. Taigi, pagal tai vertinant AB „Orlen Lietuva“ pardavimų apimtis Lietuvos Respublikoje, matyti, kad šioje teritorijoje pirkėjai praktiškai nesinaudojo galimybėmis pirkti iš kitose teritorijose esančių šaltinių.

Tokį mažą degalų importą lėmė keletas priežasčių: 1) pakankamai dideli logistikos kaštai (pavyzdžiui, Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi geležinkelio bėgių vėžės plotis ir kt.). Nors transportavimo išlaidos nėra vienintelė kliūtis, ribojanti Lietuvoje esančių pirkėjų galimybes įsigyti benzino ir dyzelino iš kitų teritorijų, tačiau šis veiksnys laikytinas pakankamai reikšmingu; 2) valstybinis reguliavimas – įmonės per kalendorinius metus pagaminusios, importavusios daugiau nei 1000 tonų pirmos arba trečios arba 2500 tonų antros kategorijos naftos produktų[1] (sąlyga galioja iki 2010 12 31), privalėjo kaupti naftos produktus Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat egzistuoja ir tam tikri degalų kokybinių (sezoniškumo) reikalavimų skirtumai; 3) taikytas 4,7 proc. muito tarifas iš trečiųjų šalių importuojamam benzinui (iš trečiųjų šalių importuojamam dyzelinui 3,5 proc. muitas suspenduotas - netaikomas); 4) naftos saugojimo rezervuarų trūkumas.

Pati AB „Orlen Lietuva“ 2007 m. ir 2008 m. metinėse ataskaitose patvirtino, jog didžiausi jos naftos produktų pardavimo kiekiai buvo Lietuvos Respublikoje, lyginant su kaimyninėmis teritorijomis: 2007 m.„apie 30 proc. parduotų naftos produktų atiteko didžiausiai Lietuvos rinkai,<...> dalis pardavimų buvo skirta Latvijai (14 proc.), Estijai (11 proc.), Lenkijai (6 proc.)“[2]. 2008 m. 22 proc. produkcijosparduota Lietuvos Respublikoje, 12 proc. Latvijoje, 9 proc. Estijoje ir 4 proc. Lenkijoje[3].

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, tiek benzino, tiek ir dyzelino importo apimtys Lietuvoje yra labai mažos, o AB „Orlen Lietuva“ parduodamos produkcijos dalis, lyginant su gretimomis teritorijomis (tiek Latvija, tiek Estija, nekalbant jau apie Lenkiją), Lietuvoje yra gerokai didesnė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, geografinė rinka gali būti apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos teritorija.

Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, nagrinėjamu atveju atitinkamos rinkos yra nustatomos kaip benzino pardavimų iš gamyklos rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad AB „Orlen Lietuva“ yra vienintelė bendrovė Lietuvos Respublikoje, gaminanti degalus – benziną ir dyzeliną. Pagal AB „Orlen Lietuva“ ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus duomenis, AB „Orlen Lietuva“ pardavimai Lietuvos Respublikoje 2007-2008 m. sudarė ~100 proc. viso Lietuvoje parduoto benzino ir ~99 proc. viso parduoto dyzelino Lietuvoje[4]. Ūkio subjekto užimama rinkos dalis yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą apie ūkio subjekto gebėjimą daryti vienpusę lemiamą įtaką. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 proc. Atsižvelgiant į AB „Orlen Lietuva“ labai dideles rinkos dalis, mažas importo dalis iš kitų gamintojų, teigtina, kad AB „Orlen Lietuva“ iš esmės nesusiduria su konkurencija ir gali daryti vienpusę lemiamą įtaką benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos Respublikoje, taigi, užima dominuojančią padėtį benzino pardavimų iš gamyklos rinkoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos Respublikoje.

Nustatyta, kad AB „Orlen Lietuva“ pagamintus degalus parduoda: 1) degalus pirkėjams pristatant geležinkeliu; 2) iš Juodeikių (Mažeikiai), Jonavos, Subačiaus bei Vilniaus terminalų, degalus pirkėjams pristatant autotransportu.

AB „Orlen Lietuva“ 2009-04-10 raštu Nr. 12.11-6.3-0358/09 nurodė, kad AB „Orlen Lietuva“ pagamintos produkcijos pardavimas vyksta pagal 2 rūšių sutartis: 1) terminuotas sutartis, kuriose reglamentuoti sutarties galiojimo laikui prisiimti įsipareigojimai (toliau – TERM sutartys); 2) vienkartinio pirkimo sutartys, kurios pasibaigia iš karto šalims įvykdžius vienkartinio pirkimo pardavimo sandorį (toliau – SPOT sutartys). Degalai geležinkeliu parduodami tik pagal TERM sutartis. Degalai autotransportu parduodami pagal TERM ir SPOT sutartis.

Degalai geležinkeliu pagal TERM sutartis yra parduodami pagal iš anksto šalių suderintą grafiką, o degalai autotransportu parduodami pagal sutartyje numatytą dienos kiekio maksimalų apribojimą. Griežtai reglamentuotas užsakymų pateikimas bei maksimalus leistinas degalų kiekio įsigijimas autotransportu sudaro galimybes AB „Orlen Lietuva“ planuoti žaliavinės naftos pirkimus, naftos produktų atsargas, artimiausių dienų gamybą, geležinkelio cisterninių vagonų bei specialaus autotransporto poreikį bei terminalų papildymą atitinkamais naftos produktais.

AB „Orlen Lietuva“ savo naftos produktų kainas TERM sutartyse nustato atsižvelgdama į leidinyje „European Marketscan“ publikuojamas Platts kotiruotes, pridedant priedus, kurie nustatomi atsižvelgiant į parduodamos produkcijos importo paritetą, tame tarpe į produkcijos pristatymo būdą (geležinkeliu ar autotransportu). Išanalizavus sutartis nustatyta, kad visiems be išimties pirkėjams taikomos visiškai vienodos produkcijos kainos nustatymo taisyklės.

AB „Orlen Lietuva“ Konkurencijos tarybai paaiškino, kad derybos su Lietuvoje registruotais klientais kiekvienais metais prasideda spalio-lapkričio-gruodžio mėnesiais ir baigiasi iki einamųjų metų pabaigos. Konkreti derybų data nėra fiksuota, ją dažniausiai nulemia praktinės aplinkybės, tokios kaip verslo plano parengimas ir patvirtinimas, sutarčių formų parengimas (jei jos yra keičiamos). Bendrovė, siekdama įsitikinti, ar sugebės patenkinti klientų lūkesčius, prieš derybų pradžią stambiausių savo klientų prašo pageidaujamų pirkti naftos produktų kokybinių reikalavimų (t.y. kokius kokybinius reikalavimus turėtų atitikti produktas, kokios klasės jis turėtų būti) bei kokiomis apimtimis šiuos produktus klientai norėtų pirkti. Šie duomenys leidžia AB „Orlen Lietuva“ numatyti atitinkamų komponentų pirkimus bei alternatyvius jų pirkimo šaltinius prognozuojant bei planuojant paklausos bei pasiūlos svyravimus bei degalų gamybą atitinkamoms rinkoms.

AB „Orlen Lietuva“ 2009-12-02 rašte Nr. 12.11-6.3-1054/09 nurodė, jog bendrovės produkcijos pirkėjai apie sutarčių sudarymą kitiems metams informuojami dvejopai:

1) stambiausi bendrovės klientai, per metus nuperkantys daugiau nei ~50 proc.visų AB „Orlen Lietuva“ Lietuvos rinkai pagaminamų degalų (benzino ir dyzelino atskirai) yra informuojami asmeniškai, jiems yra pateikiamos juodraštinės sutarčių versijos, dėl kurių klientai gali pareikšti pastabas.

2) vidutiniai ir mažesni klientai yra informuojami bendru raštu. Šiame rašte klientai informuojami apie kainodarą, pagrindinius sutarčių sąlygų pakeitimus. Klientai taipogi informuojami apie galimybes sudaryti individualias sutartis, remiantis kliento pageidaujamu pirkti naftos produktų kiekiu.

AB „Orlen Lietuva“ savo paaiškinimuose pažymėjo, kad nepaisant, kokiu būdu apie sutarčių sudarymą kitiems kalendoriniams metams yra informuojami klientai, visiems be išimties yra taikomas vienodas principas – sprendimą dėl planuojamo pirkti degalų kiekio (benzino ir dyzelino atskirai) klientas priima pats. Tą patvirtino ir visi apklausti ūkio subjektai, pirkę degalus iš AB „Orlen Lietuva“. Tyrimo metu buvo apklausta tiek pati LVPNPS, tiek 10 ūkio subjektų (UAB „Naftėnas“, UAB „Naftrus“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Tomega“, UAB „Alauša“, G. Vaičėno įmonė „Šoklys“, UAB „Trevena“, UAB „Neste Lietuva“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“). Į klausimą, ar yra buvę atvejų, kad AB „Orlen Lietuva“ būtų atsisakiusi sudaryti degalų pirkimo-pardavimo sutartis dėl to, kad pirkėjas atsisakė iš AB „Orlen Lietuva“ įsigyti 70-100 proc. viso konkrečiam pirkėjui reikalingo degalų kiekio ar per mažo planuojamo įsigyti degalų kiekio, ūkio subjektai (UAB „Naftėnas“ ir UAB „Naftrus“), iš kurių gauti atsakymai, atsakė, jog tokių atvejų nėra buvę, tuo tarpu LVPNPS nepateikė kokių nors įrodymų (dokumentų), kad atsisakius iš AB „Orlen Lietuva“ įsigyti visą būtiną metinį degalų kiekį, degalų sutartys nebus sudarinėjamos (nurodė, kad neturi informacijos, kad su jos įmonėmis būtų nesudarytos sutartys). Taip pat visi be išimties apklausti ūkio subjektai patvirtino, kad jie savarankiškai priima sprendimus dėl jiems reikalingo planuojamo įsigyti degalų kiekio kiekvienais kalendoriniais metais. Taigi, turimi duomenys nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, kad ūkio subjektams buvo daromas tam tikras spaudimas iš AB „Orlen Lietuva“ pusės įsigyti vienokį ar kitokį produkcijos kiekį, ar AB „Orlen Lietuva“ ūkio subjektams galėjo primesti produkcijos kiekius, kuriuos jie turėtų įsigyti.

Tyrimo metu atlikta AB „Orlen Lietuva“ degalų pirkimo pardavimo sutarčių specialiųjų sąlygų analizė, kurios metu nustatyta, kad:

- Pirkėjas, norėdamas sudaryti TERM degalų pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Orlen Lietuva“, pats nusprendžia, kokį degalų kiekį (benzino ir dyzelino atskirai) jis planuoja įsigyti per kalendorinius metus (SS – 3.1 punktas). Tokiu būdu, pirkėjų nurodyti planuojami pirkti degalų kiekiai tampa atskaitos tašku AB „Orlen Lietuva“ tiek planuojant žaliavinės naftos pirkimus, tiek planuojant ir optimizuojant degalų gamybą bei pardavimus, tiek skaičiuojant pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimus, prisiimtų įsipareigojimų koregavimo ribas bei taikomas sankcijas už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

- SS 3.2 punkte yra pateiktos degalų kiekio koregavimo formulės, kurios leidžia pirkėjui atsižvelgiant į pokyčius rinkoje (išaugusią/sumažėjusią paklausą) atlikti ketvirtinį, mėnesinį įsipareigoto nupirkti degalų kiekio koregavimą, tačiau bendras pakoreguotas visų ketvirčių kiekis turi atitikti metinio įsipareigojimo ribas Y[5]-10 proc. Šios metinio įsipareigojimo ribos yra vienodos tiek perkant degalus geležinkeliu, tiek perkant degalus autotransportu. Tokiu būdu pirkėjui sudaroma galimybė per metus įsigyti 10 proc. mažesnį degalų kiekį, nei jis planavo.

- SS 3.3 punkte yra apibrėžti pardavėjo įsipareigojimai, susiję su maksimalaus degalų kiekio pateikimu pirkėjui. Pardavėjas įsipareigoja pirkėjui pateikti maksimalų degalų kiekį (benzino ir dyzelino atskirai) per metus Y+10proc. ribose. Tokiu būdu pardavėjas įsipareigoja dėl netikslaus pirkėjo planavimo, pvz., išaugus paklausai, pastarajam parduoti didesnį degalų kiekį, nei jis buvo suplanavęs nupirkti aukščiau pateiktos formulės ribose, t.y. pirkėjui sudaroma galimybė įsigyti 10 proc. didesnį degalų kiekį, nei buvo planuota.

- AB „Orlen Lietuva“ paaiškino, kad jos veikloje didelę reikšmę turi gamybos ir pardavimų planavimas, o bendrovės veikla yra efektyviausia tada, kai pagamintos produkcijos tiekimai yra vykdomi pagal iš anksto suplanuotus grafikus, todėl, anot AB „Orlen Lietuva“, sutartyje nustatytos baudos yra teisėtas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Kaip tyrimo metu nurodė AB „Orlen Lietuva“, SS 3.2 ir 3.3 punktais prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atvejais yra taikomos baudos tiek pirkėjo (SS – 6.4.2. l papunktis), tiek pardavėjo atžvilgiu ( SS 6.4.2. e papunktis), kurios savo dydžiu yra vienodos ir sudaro 2 proc. nuo įsipareigoto nupirkti, bet nenupirkto/ įsipareigoto pateikti, bet nepateikto degalų kiekio. Pagal SS, baudos pirkėjui taikomos tik tada, jeigu jis nuperka mažiau negu 90 proc. sutarto metinio kiekio (t.y. nuperka mažiau negu Y-10 proc.).

AB „Orlen Lietuva“ pirkimo-pardavimo sutarčių (TERM) pagrindu visiems degalų pirkėjams iš anksto apskaičiuojama (sutarties sudarymo metu) bendra nuolaida (ją nurodant atskiriems atitinkamų metų keturiems ketvirčiams). Šios nuolaidos taikymas pirkėjams faktiškai pasireiškia ją įskaičiuojant į degalų kainą kiekvienai tonai/l kiekvienoje išrašytoje sąskaitoje. Bendra nuolaida susideda iš:

1) kiekybinės nuolaidos. Šios nuolaidos dydis priklauso nuo įsipareigoto nupirkti degalų (benzino ir dyzelino atskirai) kiekio. Nuolaida apskaičiuojama pirkėjui pasirašant degalų pirkimo – pardavimo sutartį bei pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui ar sutarties galiojimo pasibaigimo dieną yra koreguojama (perskaičiuojama) atsižvelgiant įfaktinį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, t.y. tais atvejais, kai pirkėjo faktiškai nupirktas degalų kiekis yra mažesnis, nei jo planuotas pirkti prekės kiekis, pirkėjas įsipareigoja grąžinti pardavėjui atitinkamose sąskaitose įtrauktą nuolaidos dalį, kuri faktiškai nepriklauso; tais atvejais, kai pirkėjo faktiškai nupirktas prekės kiekis yra didesnis nei jo planuotas pirkti prekės kiekis, pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui skirtumą tarp sąskaitose suteiktos nuolaidos ir priklausančios už faktiškai nupirktą prekės kiekį. Tyrimo metu nustatyta, jog kiekybinės nuolaidos sistema (sutartyse nurodyta kiekybinių nuolaidų lentelė) yra vienoda visiems pirkėjams (vieninga) ir vienodai taikoma visiems pirkėjams. Gaunamos kiekybinės nuolaidos dydis tiesiog proporcingai priklauso nuo įsigyjamo produkcijos kiekio;

2)su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusios nuolaidos. Su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusi nuolaida pradėta taikyti nuo 2008 m., iki tol ji atskirai nebuvo išskiriama, viskas buvo vadinama bendra kiekybine nuolaida. Efektyvumo nuolaidos dydis 2008 m. priklausė nuo minimalaus nupirkto metinio kiekio (20 000 m³ perkant autotransportuir 40 000 tonų perkant geležinkeliu), bei nuo sutarties sudarymo su AB „Orlen Lietuva“ momento – (nuolaida suteikiama, jei sutartis buvo sudaroma per pirmą atitinkamų metų pusmetį, kuo anksčiau sudaroma sutartis, tuo taikoma didesnė nuolaida. Šios nuolaidos dydžio apskaičiavimo taisyklės nenurodytos pačiose sutartyse, tačiau AB Orlen Lietuva“ pateikė lentelės, kaip šios nuolaidos buvo taikomos 2008 m.:

 

 

Tuo tarpu 2009 m. su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusios nuolaidos suteikimas priklausė tik nuo sutarties sudarymo su AB „Orlen Lietuva“ momento, bet jis nepriklausė nuo kiekio.

Pažymėtina ir tai, jog jei sutarties sudarymo metu buvo taikoma su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusi nuolaida, vėliau ji buvo taikoma nepriklausomai, ar nuperkamas, ar nenuperkamas visas suplanuotas kiekis – AB „Orlen Lietuva“ degalų pirkimo pardavimo 2008-2009 m. sutartyse su visais pirkėjais numatyta, jog su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusi nuolaida bus taikoma nepriklausomai nuo faktiškai nupirkto kiekio, tuo tarpu kiekybinė nuolaida perskaičiuojama.

2008 m. ši su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusi nuolaida buvo mažesnė ir sudarė iki 0,5 USD/t (~0,0009 ct/1litrui (litais)) perkant degalus DDU sąlygomis (geležinkeliu) ir 0,2 USD/1000 l (0,0005 ct/1 litrui (litais)) perkant degalus FCA (autotransportu) sąlygomis. 2009 m. ši nuolaida buvo didesnė ir sudarė iki 3USD/t perkant degalus DDU sąlygomis tiek benzinui, tiek dyzelinui, perkant degalus FCA sąlygomis 2,26 USD/1000 l benzinui bei 2,53 USD/ 1000 l dyzelinui.

Šia nuolaida 2008 m. perkant degalus DDU sąlygomis pasinaudojo 4 ūkio subjektai, perkant degalus FCA sąlygomis – taip pat 4 ūkio subjektai. 2009 m. šia nuolaida pasinaudojo perkant DDU sąlygomis 4 ūkio subjektai, perkant degalus FCA sąlygomis per 26 ūkio subjektai, tarp jų ir 5 LVPNPS nariai.

Dėl planavimo (efektyvumo) nuolaidų sistemos buvimo AB „Orlen Lietuva“ argumentavo tuo, kad išankstinis žinojimas apie numatomus pirkti kuro kiekius leidžia AB „Orlen Lietuva“ geriau planuoti savo veiklą, pvz., planuoti žaliavų pirkimą tuo metu, kai atitinkamos kainos yra žemos ir pan., kas leidžia sumažinti sąnaudas ir padidinti efektyvumą.

Kalbant apie šios nuolaidos suteikimą pirkėjams 2008 metais, iš AB „Orlen Lietuva“ pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių specialiųjų sąlygų matyti, kad ši nuolaida pirkėjams faktiškai buvo suteikiama arba nesuteikiama tiksliai vadovaujantis AB „Orlen Lietuva“ suformuluotais bendrai taikomais kriterijais, nenustatyta jokių nukrypimų.

Kalbant apie šios nuolaidos suteikimą 2009 metais, pasakytina tai, jog liko tik vienas kriterijus – sutarties sudarymo data, nebeliko kiekybinio parametro („slenksčio“). Išanalizavus pirkimo-pardavimo sutartis nustatyta, kad vienoda nuolaida buvo suteikta nepriklausomai nuo pirkto kiekio visiems pirkėjams, AB „Orlen Lietuva“ laiku pateikusiems informaciją apie ketinamus pirkti metinius produkcijos kiekius ir sudariusiems sutartis.    

Išanalizavus pirkimo-pardavimo sutartyse esančias su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusias nuolaidas, nenustatyta, kad minėtos su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusios nuolaidos suteikimas turėtų kokį nors skatinantį ar „įtraukiantį“ pirkti būtent tam tikrą produkcijos kiekį iš AB „Orlen Lietuva“ poveikį. 2008 metais ši nuolaida priklausė ir nuo kiekybinio parametro, tačiau pirkėjams šis parametras neturėjo esminės reikšmės – vieni pirkėjai (tokie, kaip UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Neste Lietuva“) pirko gerokai nuolaidos suteikimo „slenkstį“ viršijančius kiekius, kiti (mažesnieji pirkėjai) gerokai nesiekė šio nustatyto nuolaidos suteikimo kiekybinio „slenksčio“. Iš esmės galima pasakyti, kad nėra tokių pirkėjų, kurie 2008 m. būtų įsipareigoję nupirkti 20 000 m³ autotransportu ar 40 000 t geležinkeliu (ar šiek tiek daugiau) ir jų atžvilgiu būtų galima nustatyti  tam tikrą „įtraukimo poveikį“ (angl. suction effect), sukeliantį kitų tiekėjų (AB „Orlen Lietuva“ konkurentų) uždarymą / išstūmimą iš rinkos (angl. foreclosure), ir kurio nebūtų buvę, jei toks kiekybinis „slenkstis“ nebūtų buvęs nustatytas. Taip pat nenustatyta atvejų, jog pirkėjai įprastinėmis sąlygomis būtų norėję pirkti, sakysime, mažesnį degalų kiekį, tačiau buvo įkalbinti/priversti pirkti būtent tam tikrą kiekį dėl nustatyto kiekybinio „slenksčio“ ir siekio gauti didesnę nuolaidą (šalia kiekybinės nuolaidos).

Kaip paaiškino AB „Orlen Lietuva“ atstovas 2010-11-05 rašte, 2008 metais įvedus su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusią nuolaidą, bendrovė tikėjosi, kad ji duos ekonominį efektą, tačiau konkretaus šio efekto mastas nebuvo žinomas. Kalbėdamas apie nustatytą kiekybinį „slenkstį“ (20 000 m³ autotransportu ar 40 000 t geležinkeliu), AB „Orlen Lietuva“ atstovas pažymėjo, kad apibrėžiant nuolaidos taikymo sąlygas, buvo padaryta prielaida, kad bendrovė visada turi 2 alternatyvas – parduoti produktus „žemyne“ arba išgabenti juos laivais. Skiriasi atskirų produktų partijų, skirtų tankeriams (išgabenimui laivais į užsienį), dydžiai. Mažiausias partijos tankeriams vidurkis buvo 16 429 tonos (apie 20 536 m³), didžiausias partijos tankeriams vidurkis, bendrovės skaičiavimais, buvo 38 389 tonos. Atitinkamai atskaitos taškais buvo pasirinkti suapvalinti 20 000 m³ ir 40 000 tonų kiekiai. Anot bendrovės, parduodant šiuos kiekius „žemyne“, bendrovei nereikia ieškoti alternatyvių „jūrinių“ pardavimų. Tuo pačiu yra sutaupoma krovinio transportavimo į uostą, jo perkrovimo kaštų ir tanklaivio frachto sąskaita.

Kadangi bendrovė prekes parduoda tiek autotransportu, tiek geležinkeliu, didesnis 40 000 tonų atskaitos taškas buvo nustatytas pardavimams geležinkeliu, o mažesnis – 20 000 m³ perkant autotransportu. Tokia diferenciacija, anot bendrovės, atrodė pagrįsta ir dėl to, jog pardavimai geležinkeliu 2007 m. beveik 3 kartus viršijo pardavimus autotransportu, o vidutinės geležinkelio cisternos talpa yra beveik dvigubai didesnė, nei autocisternos talpa.

Su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusios nuolaidos kiekybinis „slenkstis“ (20 000 m³ autotransportu ar 40 000 t geležinkeliu) 2008 metams visiems pirkėjams buvo nustatytas vienodas, o ne kiekvienam pirkėjui individualizuotas ir tuo nebuvo bandoma „slenkstį pritempti“ prie konkrečių pirkėjų siekiant juos įtraukti į savo sferą, atitraukiant nuo kitų galimų tiekėjų.

Per 2008 m. AB „Orlen Lietuva“ įvertino, kad pardavimų planavimas iš tikrųjų sudaro prielaidas kaštų ekonomijai. Kartu buvo pastebėta, kad nėra tikslinga su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusios nuolaidos skaičiavimo sieti tik su „jūriniais“ pardavimais. Planuodama paklausą, bendrovė gali sutaupyti ne tik mažindama kaštus, bet ir gauti naudos iš žaliavinės naftos ir priedų, naudojamų gamybos procese, tiekimo planavimo, gamybos procesų, terminalų pajėgumų panaudojimo planavimo. Dėl šios priežasties 2009 m. buvo atsisakyta sieti su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusią nuolaidą su konkrečiai įsigyjamu prekės kiekiu, pati nuolaida buvo padidinta, atitinkamai sumažinant kiekybinių nuolaidų dydžius.

Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, jog 2008 m. buvo  nedidelis šios nuolaidos dydis – nuo 0,2 iki 0,5 JAV dolerio už 1 000 l ar už toną. 2009 m. nuolaidos dydis padidintas, tačiau šiuo atveju ji vienodai pradėta taikyti absoliučiai visiems pirkėjams, sudariusiems metinio pirkimo sutartis iki nustatyto termino, o kiekybinio „slenksčio“ nebeliko.

UAB „Lukoil Baltija“ atstovas 2010-09-23 paaiškinimų protokole pažymėjo, kad AB „Orlen Lietuva“ taikoma su tiekimo (planavimo) efektyvumu susijusi nuolaida yra maža, tad praktinės naudos (reikšmingesnės įtakos) pirkimams neturi.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad AB „Orlen Lietuva“ Pareiškėją apie degalų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą 2008 m. informavo 2007 m. gruodžio 21-22 d., o tai reiškia, kad LVPNPS nariai galėjo pasinaudoti/pasinaudojo aukščiau aptarta nuolaida, sudarydami sutartis atitinkamais laikotarpiais.

Vertinant AB „Orlen Lietuva“ (buvusios AB „Mažeikių nafta“, veikusios per UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namus) veiksmus šiame konkurse, buvo siekiama įvertinti, ar kitas taip pat efektyviai kaip ir AB „Orlen Lietuva“ veikiantis ūkio subjektas (konkurso dalyvis) būtų sugebėjęs konkursui pasiūlyti degalus tokia pat kaina, kaip pasiūlė AB „Orlen Lietuva“, t.y. su neprastesniu koeficientu; taip pat, ar tokiais AB „Orlen Lietuva“ veiksmais jos konkurentai nebuvo stumiami iš dalyvavimo viešuosiuose degalų pirkimo konkursuose.

Atlikus konkurso sąlygų ir UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų degalų pirkimo pardavimo sutarčių specialiųjų sąlygų, susijusių su atsiskaitymo terminais, analizę, nustatyta, kad60 d. apmokėjimo terminą nustatė perkančioji organizacija VĮ „Panevėžio regioniniai keliai“, aiškiai jį apibrėždama konkurso sąlygų 3.2.1 p. „<... Konkurso dalyviai negali reikalauti išankstinio apmokėjimo...už pirkimus didmeninėje prekyboje apmokama per 60 dienų nuo sąskaitos gavimo...>“, t.y. per šį terminą perkančioji organizacija įsipareigojo atsiskaityti už konkurso dalyvio – degalų pardavėjo pristatytus degalus. Tokiu būdu, aukščiau paminėtas atsiskaitymo už nupirktus degalus terminas yra susijęs su konkretaus konkurso sąlygomis, kurias nustatė perkančioji organizacija, o ne UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai.

VĮ „Panevėžio regioniniai keliai“ skelbto konkurso sąlygose buvo nustatyta, kad kaina, kurią mokės VĮ „Panevėžio regiono keliai“, bus nustatoma pagal tam tikrą formulę, kurioje viena iš dalių – AB „Mažeikių nafta“ internete skelbiama vienos tonos kaina užsakymo dieną, kita dalis – konkurso dalyvio siūlomas koeficientas. Visi minėtoje konkurso dalyje (konkurso dalyje Nr. 1 – 1250 t dyzelino pirkimas didmeninėje rinkoje) dalyvavę ūkio subjektai pasiūlė koeficientą virš 1 (nuo 1,00143 iki 1,008), tuo tarpu UAB „Mažeikių nafta“, veikdama per UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namus pasiūlė koeficientą 0,9998. Atitinkamai ji tapo šios konkurso dalies nugalėtoja ir su UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namais 2008-01-08 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

Išanalizavus viešo VĮ „Panevėžio regioniniai keliai“ konkurso medžiagą, paaiškėjo, kad AB „Orlen Lietuva“ laimėjo tik 1 (vienoje) iš 18 (aštuoniolikos) konkurso dalių, kurioje ir dalyvavo. Kitas konkurso dalis laimėjo kiti konkursinius pasiūlymus pateikę ūkio subjektai (pavyzdžiui, konkurso dalį Nr. 2 – 30 t didmeninio benzino pirkimą-pardavimą - laimėjo UAB „Naftėnas“), o kitas likusias konkurso dalis (ne didmeninius pirkimus-pardavimus iš degalinių, kurių kiekiai neviršija 50 t) laimėjo kiti jose pasiūlymus pateikę ūkio subjektai.

Vertinant AB „Orlen Lietuva“ (buvusios AB „Mažeikių nafta“) veiksmus galimo „kainų spaudimo“ atžvilgiu, pirmiausiai pastebėtina, kad AB „Orlen Lietuva“ dalyvavo tik vienoje (ir laimėjo) iš konkurso dalių. Tyrimo metu buvo patikrintos ir kitos AB „Orlen Lietuva“ veiksmų vertinimui reikšmingos aplinkybės.

Kadangi iš konkurso medžiagos matyti, kad degalų konkursas buvo skelbtas 2008 metams, kaip pavyzdžiu buvo paimta AB „Orlen Lietuva“ dyzelino vidutinė kaina terminaluose, perkant  be įsipareigojimų 2008-01-02. Pagal AB „Orlen Lietuva“ pateiktus kainoraščius, 1 litras dyzelino (A1 klasės) 2008-01-02 vidutiniškai kainavo 3,216 Lt su PVM, taigi, 1 t dyzelino kainavo apie 3 806 Lt. AB „Orlen Lietuva“, laimėjusi VĮ „Panevėžio regiono keliai“ skelbtą viešąjį konkursą, 1 t dyzelino sugebėjo pasiūlyti su 0,76 Lt nuolaida už 1 t. AB „Orlen Lietuva“ pirkėjams, perkantiems dyzeliną 2008 m. geležinkeliu, bendra vidutinė nuolaida sudarė apie 4 JAV dolerius[6] arba 9,4 Lt už 1 t. Tokiu atveju kiti ūkio subjektai turėjo 8,64 Lt už 1 t rezervą siūlydami dyzeliną konkursui. Tuo tarpu bendra vidutinė nuolaida AB „Orlen Lietuva“ pirkėjams, perkantiems dyzeliną 2008 m. autotransportu, sudarė apie 2,4 JAV dolerio už toną (2 JAV dolerius už 1 000 l) arba apie 5,66 Lt už 1 t. Tokiu atveju ūkio subjektai turėjo 4,9 Lt už 1 t rezervą siūlydami dyzeliną konkursui. Todėl kiti ūkio subjektai, be AB „Orlen Lietuva“, tiek pirkdami geležinkeliu, tiek ir autotransportu, pajėgė konkursui pasiūlyti netgi mažesnį nei AB „Orlen Lietuva“ koeficientą, o jų tokie pardavimai vis tiek būtų buvę nenuostolingi (nevertinant kaštų, susijusių su didmeninių pardavimų operacijomis) – mažiausias nenuostolingas koeficientas (eliminuojantis 4 JAV dolerių arba 2,4 JAV dolerių už 1 tnuolaidos pranašumą) konkurse galėjo būti 0,9975, t.y. 0,0023 mažesnis, nei pasiūlė AB „Orlen Lietuva“, tuo tarpu bet kokios kitos ūkio subjektų operacijos, jei koeficientas būtų kiek didesnis už 0,9975 arba 0,9985 (2,4 JAV dolerių nuolaidos už 1 tatveju) ir siektų iki 0,9998 imtinai, būtų nenuostolingos.

Taigi, ir šiuo ekonominiu aspektu išnagrinėjus AB „Orlen Lietuva“ nustatytą koeficientą, „kainų spaudimas“ nenustatytas – nesvarbu, kuriuo būdu pirkėjai pirktų dyzeliną iš AB „Orlen Lietuva“ ir, jei jie po to nuspręstų dalyvauti analogiškame konkurse, jie pajėgtų pateikti netgi žemesnius koeficientus, nei pateikė AB „Orlen Lietuva“ konkrečiu atveju. Taigi toks pat efektyvus (angl. as efficient) konkurentas galėtų konkuruoti, jis nebūtų išstumiamas iš rinkos.

Tyrimo metu taip pat buvo gauta informacija iš Viešųjų pirkimų tarnybos apie 2007-2008 m. I ketvirtį vykusius konkursus, susijusius su degalų pirkimu. Pagal pateiktą informaciją 2007-2008 m. I ketvirtį iš viso buvo skelbti 35 konkursai dėl degalų pirkimo. AB „Orlen Lietuva“ (buvusi AB „Mažeikių nafta“, veikusi per UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namus) 2007-2008 m. I ketvirtį iš viso dalyvavo 12 viešųjų konkursų iš 35 skelbtų. Iš jų 2 konkursuose laimėjo tik vienoje iš jų dalių (įskaitant aukščiau aprašytą VĮ „Panevėžio regiono keliai“ skelbtą konkursą), o trečiame konkurse laimėjo 3 iš 4 dalių (kuriose dalyvavo).

Pagal VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ pateiktą informaciją apie jos skelbtą konkursą dyzelino bei benzino pirkimui 2008 metams nustatyta, kad  konkurso sąlygose buvo numatyta, jog laimės mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis, t.y. mažiausią antkainį/didžiausią nuolaidą nuo AB „Mažeikių nafta“ autotransporto Mažeikių terminalo protokolinių kainų pateikimo dieną kiekvienai iš 2 konkurso dalių pasiūlęs tiekėjas (viena dalis – dyzelino pirkimas 280 t, kita dalis - A-95 benzino 50 t pirkimas). Konkurse dalyvavo ir pateikė pasiūlymus UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Rekolas“, UAB „Naftėnas“, UAB „Tomega“, UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai, UAB „Andopas“ (šio dalyvio pasiūlymas komisijos buvo pripažintas netinkamu). AB „Mažeikių nafta“, atstovaujama UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų, dyzeliniam kurui pasiūlė 1,3 Lt/t antkainį ir 19,05 Lt/t antkainį A-95 benzinui. AB „Mažeikių nafta“, veikusi per UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namus, laimėjo tik pirmąją konkurso dalį, tuo tarpu antrojoje konkurso dalyje (A-95 benzino pirkimas) laimėjo visiškai kitas ūkio subjektas, nei AB „Mažeikių nafta“ ar su juo susiję asmenys (UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai) – UAB „Tomega“, sugebėjusi pasiūlyti apie 10 kartų mažesnį antkainį (2 Lt/t), nei siūlė UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai. Taip pat pastebėtina ir tai, jog AB „Mažeikių nafta“ abiem dalyvavimo abejose šio konkurso dalyse atvejais pasiūlė antkainį papildomai prie protokolinės terminalo kainos (o ne tam tikras nuolaidas), o tai reiškia, kad bet kokiu atveju nebuvo siūloma žemesnė kaina, nei kaina, už kurią absoliučiai bet kuris subjektas gali įsigyti degalus Mažeikių terminale SPOT sąlygomis. Atsižvelgiant į šio nutarimo 9-10 puslapiuose pateiktą informaciją, ūkio subjektai, besiverčiantys degalų prekyba, pajėgė dalyvauti šiame konkurse pateikdami patrauklesnius pasiūlymus, nei AB „Mažeikių nafta“, veikusi per UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namus.

Tyrimo metu buvo išanalizuotas ir kitas konkursas, kuriame dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ ar su ja susiję asmenys ir kuriame ši bendrovė ar su ja susiję asmenys laimėjo kelias konkurso dalis. Šiame konkurse perkančioji organizacija buvo Lietuvos kariuomenė, kuri paskelbė konkursą degalų pirkimui 2008 metams, jį suskaidydama į 8 pirkimo dalis: 1 dalis – suskystintos naftos dujos komunaliniams ir buitiniams poreikiams – 430 t; 2 dalis – dyzelinis krosnių kuras (žymėtas) – 50 t; 3 dalis – A-95 benzinas – 1 000 t; 4 dalis – 95K benzinas – 244 t; 5 dalis – dyzelinis kuras – 3 300 t; 6 dalis – laivų dyzelinis kuras – 978,5 t; 7 dalis – aviacinis benzinas – 100,3 t; 8 pirkimo dalis – reaktyviniai degalai – 7 000 t.

Nustatyta, kad konkurso sąlygose, panašiai kaip ir VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ skelbto konkurso atveju, buvo nurodyta, kad laimi mažiausią priedą (tyrėjų past. – antkainį)/didžiausią nuolaidą nuo įkainio bazės (protokolinės UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų kainos autotransportu) pasiūlęs tiekėjas.

Konkurse dalyvavo A. Anužio prekybos įmonė „Gindana“, pateikusi pasiūlymą 6-ai pirkimo daliai, UAB „Tomega“ pateikė pasiūlymą 1-ai ir 8-ai pirkimo dalims, UAB „Lukoil Baltija“, pateikė pasiūlymą 2-ai, 3-iai, 5-ai pirkimo dalims, UAB „Naftos dujos“ – 1-ai pirkimo daliai, UAB „Andopas“ – 1-ai konkurso daliai, UAB „Suskystintos dujos“ – 1-ai konkurso daliai; UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai – 2-ai, 3-iai, 5-ai ir 8-ai pirkimo dalims, UAB „Statoil Lietuva“ – 2-ai, 3-iai, 4-ai, 5-ai pirkimo dalims, UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ – 6-ai pirkimo daliai; UAB „Neste Lietuva“ – 7-ai pirkimo daliai.

UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai pasiūlė 162 Lt/t antkainį 2-ai pirkimo daliai; 112,24 Lt/t antkainį 3-iai pirkimo daliai; 81,35 Lt/t antkainį 5-ai pirkimo daliai; 125 Lt/t antkainį 8-ai pirkimo daliai.

2-ajai pirkimo daliai geriausią pasiūlymą pateikė UAB „Lietuva Statoil“ – šios bendrovės antkainis (99 Lt/t) 1,6 karto mažesnis už pasiūlytą AB „Mažeikių nafta“, veikusios per UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai. Taigi, šioje dalyje laimėjo kitas ūkio subjektas, nei AB „Mažeikių nafta“. Likusias dalis, kuriose dalyvavo UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai, ji ir laimėjo, t.y. 3 iš 4 pirkimo dalių, kuriose dalyvavo. Tačiau, nepaisant, kad AB „Mažeikių nafta“, atstovaujama UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų, laimėjo 3 iš 4 pirkimo dalių, kuriose dalyvavo, šiuo atveju svarbiausias aspektas yra tas, jog AB „Mažeikių nafta“ pasiūlė antkainį papildomai prie protokolinės terminalo kainos (o ne tam tikras nuolaidas), o tai reiškia, kad bet kokiu atveju nebuvo siūloma žemesnė kaina, nei degalus bet kuris subjektas gali įsigyti Mažeikių terminale SPOT sąlygomis. Atsižvelgiant į šio nutarimo 9-10 puslapiuose pateiktą informaciją, ūkio subjektai, besiverčiantys degalų prekyba, pajėgė dalyvauti šiame konkurse pateikdami patrauklesnius pasiūlymus, nei AB „Mažeikių nafta“, veikusi per UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namus.

Taigi, pastarieji 2 aukščiau nurodyti konkursai taip pat iliustruoja, kad degalų pirkimo viešuosiuose konkursuose sėkmingai gali dalyvauti ir kiti ūkio subjektai, pasiūlydami netgi patrauklesnius pasiūlymus nei AB „Mažeikių nafta“ ar su ja susiję asmenys (UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai). Kartu nepastebimas joks galimas AB „Mažeikų nafta“ konkurentų stūmimas iš dalyvavimo viešuosiuose degalų pirkimuose.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos teisė nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis atitinkamos rinkos šiuo atveju apibrėžtos kaip benzino pardavimų iš gamyklos rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tokį galimą atitinkamų rinkų apibrėžimą bei tyrimo metu surinktus duomenis, AB „Orlen Lietuva“ padėtis atitinkamoje rinkoje galėtų būti vertinama kaip dominuojanti, tačiau šiuo atveju nėra būtinybės nustatyti itin tikslaus atitinkamos rinkos apibrėžimo bei itin detaliai įvertinti nagrinėjamo ūkio subjekto padėties toje rinkoje, kadangi bet kuriuo atveju skundžiami veiksmai nelaikytini Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu dėl toliau nurodytų priežasčių.

Tyrimo metu surinkta medžiaga nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad AB „Orlen Lietuva“ prekių pirkimo-pardavimo sutartyse pirkėjams nustatyti įpareigojimai įsigyti minimalų degalų kiekį bei taikomos baudos už įsipareigotą nupirkti, bet nenupirktą degalų kiekį, taip pat už sutarties nutraukimą pirkėjo iniciatyva anksčiau termino bei kitos tyrimo metu nagrinėtos sąlygos galėtų būti vertinamos kaip diskriminacinės ar kitu būdu pažeidžiančios Konkurencijos įstatymo nuostatas, draudžiančias piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.

Atsižvelgiant į tai, tyrimas dėl minėtų AB „Orlen Lietuva“ veiksmų pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą nutrauktinas.

Dėl viešojo degalų pirkimo konkurso pažymėtina, jog viešame VĮ „Panevėžio keliai“ skelbtame konkurse AB „Orlen Lietuva“ dalyvavo tik 1 (pirkimo dalyje Nr. 1) iš 18 konkurso dalių (ją laimėjo), taip pat nustatyta, jog kiti ūkio subjektai galėjo pateikti netgi patrauklesnius pasiūlymus, varžydamiesi su AB „Orlen Lietuva“ minėto konkurso dalyje Nr. 1. Tuo tarpu 2007-2008 m. AB „Orlen Lietuva“ iš viso dalyvavo 12 viešųjų konkursų (ar jų dalių), laimėjo tik 2 konkursų arba vieną, arba kelias iš pirkimo dalių. Taip pat konkursuose AB „Orlen Lietuva“ pasiūlė kainą su antkainiu, dėl kurio dydžio, teikiant konkursinius pasiūlymus, galėjo varžytis ir kiti ūkio subjektai, vykdantys prekybą degalais. Taigi, AB „Orlen Lietuva“ VĮ „Panevėžio regiono keliai“ pasiūlytas kainos koeficientas (0,9998), taip pat kituose konkursuose pateikti pasiūlymai, nereiškė „kainų spaudimo“ (angl. margin squeeze). Konstatuotina, kad tokie AB „Orlen Lietuva“ veiksmai neturėjo konkurentų stūmimo iš dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose poveikio. Taigi AB „Orlen Lietuva“ veiksmai VĮ „Panevėžio regiono keliai“ konkurse ir kituose 2 konkursuose, kuriuose viena iš laimėtojų buvo AB „Orlen Lietuva“, nedarė reikšmingo poveikio (žalos) konkurencijai. Kalbant apie LVNPS nuogąstavimus, kad UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai VĮ „Panevėžio regiono keliai“ konkurse perkančiajai organizacijai pasiūlė palankesnį atsiskaitymo už nupirktus degalus terminą nei LVNPS nariams, pasakytina, jog atsiskaitymo už nupirktus degalus terminas yra susijęs su konkretaus konkurso sąlygomis, o ne su sutartimis, kurios su LVNPS nariais sudaromos, nesant viešųjų konkursų. Be to, tokį atsiskaitymo už nupirktus degalus terminą nustatė pati perkančioji organizacija VĮ „Panevėžio regiono keliai“, o ne AB „Mažeikių nafta“ ar su ja susiję asmenys (UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nėra AB „Orlen Lietuva“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sudėties, todėl tyrimas dėl AB „Orlen Lietuva“ veiksmų 3 viešuosiuose degalų pirkimo konkursuose pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Tyrimą dėl AB „Orlen Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

---