DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS TYRIMO NUTRAUKIMO

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009 m. rugsėjo 10 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009-01-15 nutarimu Nr. 1S-7 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“. Tyrimas pratęstas Konkurencijos tarybos 2009-06-11 nutarimu Nr. 1S-85.

UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (toliau – Pareiškėjas) pareiškime prašė nustatyti, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, taikydama nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas, t. y. jai priklausančiuose privažiuojamuose geležinkelio keliuose Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Pareiškėjui taikydama eksploatavimo mokestį, bet tokio mokesčio netaikydama kitiems ūkio subjektams (krovos įmonėms), kurie minėtame jūrų uoste vykdo analogišką veiklą kaip Pareiškėjas ir naudojasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (galutinis pareiškimas su papildoma informacija Konkurencijos taryboje gautas 2008-12-16).

Pareiškėjas pareiškime nurodo, jog valdo konteinerių, ro-ro bei generalinių krovinių terminalus, šią veiklą vykdydamas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Pareiškime nurodoma, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Pareiškėjas 2008-02-06 sudarė krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartį Nr. Š-75/SV-36, kuria, be užmokesčio už Pareiškėjo pervežtus krovinius ir vagonų varymą, Pareiškėjui nustatytas privažiuojamųjų geležinkelio kelių eksploatavimo mokestis. Anot Pareiškėjo, nė vienas kitas analogišką veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vykdantis ūkio subjektas tokio mokesčio nemoka. AB „Lietuvos geležinkeliai“ prie Pareiškimo pridėtoje medžiagoje pripažįsta, jog kiti ūkio subjektai, veikiantys Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tokio eksploatacijos mokesčio nemoka, tačiau nurodoma, jog jie veikia iš esmės skirtingomis sąlygomis nei Pareiškėjas.

Pareiškėjas pažymėjo, jog visos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančios krovos įmonės nuomojasi žemę iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – VĮ KVJUD). Vienas iš koeficientų, įtakojančių žemės nuomos mokesčio dydį, yra geležinkelio infrastruktūros buvimas nuomojamoje teritorijoje. Anot Pareiškėjo, geležinkelio buvimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto terminale yra apmokestinamas 2 kartus – vienas mokestis mokamas VĮ KVJUD, kitas eksploatavimo mokestis – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Pareiškėjas teigė, jog Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste apie 50 proc. privažiuojamųjų geležinkelio kelių priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, jis neturi realios galimybės sudaryti atitinkamos sutarties su kita geležinkelių bendrove.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdo geležinkelių infrastruktūrą Lietuvos Respublikoje, vykdo krovinių bei keleivių pervežimus, teikia kitas su geležinkelių transportu susijusias paslaugas.

Tyrimo metu buvo išanalizuota iš VĮ KVJUD, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, kitų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių krovos įmonių gauta informacija.

Išanalizavus AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytas sutartis su Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančiomis krovos įmonėmis, nustatyta (kartu su Pareiškėju šiuo metu iš viso sudarytos 8 sutartys), jog tik Pareiškėjui taikomas privažiuojamojo kelio naudojimo (eksploatavimo) mokestis, tačiau tuo pačiu sutartyje nustatyta, jog už privažiuojamojo kelio priežiūrą ir remontą atsakinga AB „Lietuvos geležinkeliai“. Ankstesnė krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis su Pareiškėju (2005-12-20 Nr. Š-75/SV-376) taip pat buvo sudaryta tokiomis pat sąlygomis kaip ir sudarytos sutartys su kitomis krovos įmonėmis – privažiuojamojo kelio priežiūra ir remontas buvo patikėta vykdyti Pareiškėjui. Taigi pagal esamos sutarties esmę šis mokestis Pareiškėjui taikomas už Pareiškėjo teritorijoje esančių privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą. Tuo tarpu AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutartyse su kitomis krovos įmonėmis (su 7 krovos įmonėmis) nėra numatyta tokio mokesčio taikymo, tačiau numatyta, jog privažiuojamojo kelio priežiūrą ir remontą vykdo pati krovos įmonė, kuri naudojasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu privažiuojamuoju keliu.

Tyrimo metu nustatyta, jog Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančius privažiuojamuosius kelius, esančius krovos įmonių išsinuomotuose žemės sklypuose, patikėjimo teise gali valdyti VĮ KVJUD arba jie nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pareiškėjo išsinuomotame uosto žemės sklype esantys privažiuojamieji keliai Nr. 17, 18, 19, 20 nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, dėl šių kelių naudojimo buvo sudaryta 2008-02-06 krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis Nr. Š-75/SV-36. Priklausomai nuo to, kam priklauso privažiuojamieji keliai, gali skirtis, kas atlieka privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą: vienais atvejais, turėdamos kvalifikuotus specialistus, privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą gali atlikti pačios krovos įmonės, kitais atvejais AB „Lietuvos geležinkeliai“ (ar jos dukterinės įmonės) ar VĮ KVJUD, dar kitais atvejais, nepriklausomai nuo privažiuojamojo kelio priklausomybės, krovos įmonės gali privažiuojamųjų kelių priežiūros ir remonto paslaugą pirkti iš kitų ūkio subjektų, turinčių kvalifikuotų specialistų, galinčių atlikti šią paslaugą.

Pareiškėjas 2008-12-08 rašte Nr. 446 Konkurencijos tarybai nurodė, kad niekada nėra gavęs jokio oficialaus pasiūlymo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pačiam remontuoti ir prižiūrėti privažiuojamuosius kelius (savo lėšomis) Nr. 17, 18, 19, 20. Anot Pareiškėjo, jis pats siūlė atlikti šių kelių remontą bei modernizaciją, kad būtų galima naudoti šiuolaikinę krovos techniką, tačiau tam pasiūlymui AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepritarė. Tačiau iš paties Pareiškėjo pateiktos bylos medžiagos pažymėtina, kad Pareiškėjas siūlė tik šių privažiuojamųjų kelių modernizaciją, įrengiant papildomą infrastruktūrą, bet ne šių kelių remontą, niekur aiškiai nepasisakydamas, jog norėtų pats vykdyti privažiuojamojo kelio remontą ir priežiūrą. Ankstesnė krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis su Pareiškėju (2005-12-20 Nr. Š-75/SV-376) taip pat buvo sudaryta tokiomis pat sąlygomis kaip kad sudarytos sutartys su kitomis krovos įmonėmis – privažiuojamojo kelio priežiūra ir remontas buvo patikėta vykdyti Pareiškėjui. Ši 2005 m. sudaryta sutartis galiojo iki 2007-11-30.

Tyrimo byloje gautas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-10-13 raštas Nr. 2(D)-3736 UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, kuriame AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, jog, kadangi Pareiškėjas pats (savo lėšomis) atsisakė remontuoti privažiuojamuosius kelius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatė privažiuojamojo kelio naudojimo mokestį (t. y. mokestį už privažiuojamojo kelio priežiūrą ir remontą). Taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009-03-16 rašte Nr. 2-1016 UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ nurodė, jog atsakant į Pareiškėjo prašymus sustabdyti privažiuojamųjų kelių naudojimo mokesčio rinkimą ir siekiant spręsti klausimą dėl geležinkelio mokesčio panaikinimo ar esminio sumažinimo, šis mokestis nebūtų taikomas tik tuo atveju, jei atsakomybė už AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise priklausančių privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą pagal Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartį būtų priskirta Pareiškėjui ir jis privažiuojamųjų kelių remonto ir priežiūros darbus atliktų savo paties lėšomis. Šiame rašte pažymima, jog Pareiškėjui įsipareigojus remonto ir priežiūros darbus atlikti savarankiškai savo lėšomis, bus sprendžiamas klausimas dėl sutarties pakeitimo. Pareiškėjas, atsakydamas į AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009-03-16 raštą Nr. 2-1016, 2009-04-06 rašte Nr. S1-127 visiškai nepareiškė savo nuomonės apie galimybę pačiam vykdyti šių privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą.

2009-04-21 rašte Nr. UD-7.2-12.1383 VĮ KVJUD nurodė, jog šiuo metu galiojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997-07-24 įsakymu  Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (pakeista 2000-12-15 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 370, su vėlesniais pakeitimais), 5.2.1 punktas uosto žemės klasę ir pagal ją apskaičiuojamą nuomos mokesčio dydį sieja tik su privažiuojamojo geležinkelio kelio buvimo nuomojamame uosto žemės sklype faktu, tačiau ne su jo priklausomybe vienam ar kitam asmeniui.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos teisė nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkte nurodoma, jog ūkio subjekto piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali pasireikšti panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymu atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, paslaugos rinka šiuo atveju gali būti apibrėžtina kaip privažiuojamųjų kelių priežiūros ir remonto paslaugos rinka. Ši paslauga reikalinga tam, kad privažiuojamuosiuose keliuose būtų užtikrintas saugumas, tuo pačiu užtikrinant galimybę krovos įmonei naudotis techniškai tvarkingu privažiuojamuoju keliu.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, geografinė rinka siauriausiai galėtų būti apibrėžiama kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija.

Tačiau pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra būtinybės nustatyti tikslaus atitinkamos rinkos apibrėžimo bei detaliai įvertinti nagrinėjamo ūkio subjekto padėties toje rinkoje, kadangi bet kuriuo atveju skundžiami AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmai nelaikytini Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu dėl toliau nurodytų priežasčių. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-11 sprendime administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-1555/2008, kuriame jis konstatavo, jog Konkurencijos tarybai nustačius, jog „sutartį su pareiškėju atsisakyta sudaryti objektyviais pagrindais, nebetenka prasmės apibrėžti atitinkamą rinką, spręsti, ar atitinkamų asmenų padėtis toje rinkoje yra dominuojanti. Visi šie veiksmai <...> būtų pertekliniai, neracionalūs <...>“.

Kaip jau minėta, AB „Lietuvos geležinkeliai“ su Pareiškėju sudarytos krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties ir sutarčių, sudarytų tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitų 7 krovos įmonių, sąlygos skiriasi – kitoms 7 krovos įmonėms netaikomas privažiuojamojo kelio priežiūros ir remonto mokestis, o atsakomybė už privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą tenka pačioms krovos įmonėms. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų Pareiškėjas galėjo suprasti ir jam iš esmės buvo siūloma, jog jis pats (savo lėšomis) galėtų atlikti privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą, tada jis neturėtų naudotis šiuo atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiama privažiuojamųjų kelių priežiūros ir remonto paslauga. Tokiu būdu nebūtų taikomas ir mokestis už šią paslaugą. Tuo tarpu tyrimo metu Pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog jis rodė norą keisti sudarytą sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (prisiimant atsakomybę už privažiuojamųjų kelių priežiūrą bei remontą) ar jam buvo daromas AB „Lietuvos geležinkeliai“ spaudimas, jog būtina iš jo pirkti šią paslaugą.

 Todėl šiuo atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“ skirtingų sutarčių sąlygų taikymas Pareiškėjui, lyginant su kitomis krovos įmonėmis, yra objektyviai pateisinamas, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ Pareiškėjui teikia papildomą paslaugą pagal sutartį (privažiuojamųjų kelių priežiūrą ir remontą, Pareiškėjui neparodžius noro pačiam vykdyti šiuos darbus), o tokia paslauga neteikiama kitoms krovos įmonėms.

Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės klasė ir pagal ją apskaičiuojamas nuomos mokesčio dydis siejamas tik su privažiuojamojo geležinkelio kelio buvimo nuomojamame uosto žemės sklype faktu, tačiau ne su jo priklausomybe vienam ar kitam asmeniui. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009-02-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2009 nurodęs, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką priklauso nuo privažiuojamųjų geležinkelių kelių buvimo toje žemėje fakto, jų suteikimo naudotis nuomininkui fakto ir naudojimosi galimybių. Todėl didesnis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokestis yra taikomas nepriklausomai nuo nuomininko naudojamo privažiuojamojo geležinkelio kelio priklausomybės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar VĮ KVJUD. Kadangi Pareiškėjui AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikė privažiuojamųjų kelių priežiūros ir remonto paslaugą ir būtent už ją buvo nustatytas užmokestis, nėra pagrindo teigti, jog privažiuojamojo kelio buvimas šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo veiklos teritorijoje yra apmokestinamas 2 kartus (vieną mokestį mokant VĮ KVJUD, kitą mokestį AB „Lietuvos geležinkeliai“).

Apibendrinat visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nėra AB „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sudėties, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ skirtingų sutarčių sąlygų taikymas Pareiškėjui, lyginant su kitomis krovos įmonėmis, yra objektyviai pateisinamas, o tai nesudaro pagrindo teigti, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto reikalavimus, draudžiančius panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas. Todėl tyrimas pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Tyrimą dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams nutraukti.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas