DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SPRENDIMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų, kuriais atsisakoma pratęsti leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais Alytaus mieste S. Vabuolo individualiai įmonei (toliau – IĮ), E. Bernatavičiaus IĮ, R. Vytės IĮ ir UAB „Egvira“ (iki 2010 m. kovo 18 d. – V. Kvašnauskienės IĮ „Egvira“), atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2010 m. sausio 6 d. Konkurencijos taryba gavo Alytaus miesto keturių vežėjų: S. Vabuolo IĮ, E. Bernatavičiaus IĮ, R. Vytės IĮ ir UAB „Egvira“ (toliau – Pareiškėjai) kreipimąsi „Dėl nepagrįsto sutarčių nepratęsimo“ (išsamus kreipimasis gautas 2010 m. vasario 9 d.) (toliau – Kreipimasis). Minėtą Kreipimąsi atitinkamai 2010 m. sausio 8 d. ir 2010 m. sausio 26 d. Konkurencijos tarybai persiuntė Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnyba ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Kreipimesi skundžiami Alytaus miesto savivaldybės administracijos įsakymai dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais (toliau – Maršrutai) individualioms įmonėms (toliau – Leidimai) nepratęsimo Alytaus miesto Maršrutuose Nr. 8 ir Nr. 14.

Išnagrinėjus pareiškėjų Kreipimąsi bei Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje ir Seimo kontrolieriaus raštus, Konkurencijos taryba 2010 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1S-14 pradėjo tyrimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. DV-843 ir 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. DV-847 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais“ (toliau – Sprendimai) atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Tyrimo metu buvo analizuoti teisės aktai, reglamentuojantys vietinio reguliaraus susisiekimo organizavimą ir valdymą. Taip pat nagrinėta gauta iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjų bei kita aktuali medžiaga.

Tyrimo metu analizuojant teisės aktus, nustatyta, kad transporto viešąjį administravimą ir valstybinį valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas¹, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas² (toliau – Transporto kodeksas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas³ (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) ir kiti susiję poįstatyminiai teisės aktai. Minėti teisės aktai nustato šalių (savivaldybės ir vežėjo) tarpusavio santykius, teises ir pareigas pagal Keleivių vežimo reguliaraus vietinio kelių transporto susisiekimo maršrutais ir vežėjų dėl transporto lengvatų negautų pajamų atlyginimo sutartis (toliau – Sutartys).

Transporto kodekso 4 straipsnyje įtvirtinta, jog kelių transporto viešąjį administravimą ir valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos, kurios valdo ir organizuoja keleivių vežimą atitinkamai tolimojo ir vietinio susisiekimo maršrutais, o jį vykdo vežėjai.

Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos vežėjus, pageidaujančius teikti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo paslaugas, parenka konkurso tvarka. Su nugalėtoju sudaroma visuomenės aptarnavimo sutartis bei jam išduodamas leidimas vežti keleivius sutartyje nurodytais maršrutais.

Leidimų vežti keleivius maršrutais išdavimo sąlygas, reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintos „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės“⁴ (toliau – Taisyklės), kurios yra privalomos savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotoms įstaigoms bei vežėjams.

Išanalizavus Taisyklėse įtvirtintas nuostatas, nustatyta, kad leidimus vežti keleivius maršrutais išduoda atitinkamos savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos (8 punktas), kurios, vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, savo iniciatyva nustato, keičia ir panaikina minėtus maršrutus.

Taip pat nustatyta, kad nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami, jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones, jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan.) (Taisyklių 12 punktas). Be to, planuojamo ar keičiamo maršruto reisai turi būti priderinti prie esamų maršrutų reisų taip, kad transporto priemonių intervalai atitiktų keleivių srautą ir būtų atsižvelgta į esamų vežėjų interesus (Taisyklių 12 punktas).

Taisyklėse (14 punktas) taip pat įtvirtinta, kad konkursas parinkti vežėją vežti keleivius savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos nustatytais maršrutais organizuojamas tuomet, kai nustatomas naujas maršrutas, kai pratęsiamas, pakeičiamas arba sutrumpinamas maršrutas, panaikinamos stotelės ar papildomas maršrutas naujomis stotelėmis, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu, o taip pat, jei pradedami papildomi maršruto reisai, kai šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, savivaldybių institucijai arba jų įgaliotai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius papildomais reisais.

Taisyklių 21 punktu nustatyta, kad Leidimo galiojimo terminas turi atitikti Sutarties galiojimo terminą, o 22 punktu nustatyta, kad pasibaigus Sutarties ir Leidimo galiojimo terminui, jis gali būti pratęsiamas, kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują Sutartį ir išduodant naują Leidimą, jei pratęsti Sutartį ir Leidimą pageidaujantis vežėjas laikėsi šių Taisyklių reikalavimų ir Sutartyje nustatytų sąlygų, o Taisyklių 26 punktu nustatyta, kad apie priimtą sprendimą nepratęsti Leidimo kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki Leidimo galiojimo pabaigos datos.

Pažymėtina, kad, Taisyklių 15 punktu yra nustatyta, jog vežėjas, kuriam kompetentinga įstaiga Leidimą panaikino arba nepratęsė jo galiojimo termino vadovaudamasi šių Taisyklių 25 ir 22 punktų nuostatomis, vienerius metus nuo Leidimo panaikinimo ar jo galiojimo termino nepratęsimo datos negali dalyvauti kompetentingos įstaigos organizuojamuose konkursuose.

Pagal byloje surinktus duomenis nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 11 maršrutų, kuriais važinėja 53 mikroautobusai – maršrutiniai taksi. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės (Žin., 2003, Nr.7-263).

Kitų transporto rūšių, kuriomis yra vykdomas ar artimiausiu metu galėtų būti vykdomas keleivių vežimas vietinio susisiekimo reguliariaisiais maršrutais, Alytaus mieste nėra. (Administracija 2010-04-16 raštu Nr. SD-2966(6.16) patvirtino, kad SP AB „Alytaus autobusų parkas“ bankrutavo dar 1996 m).

Iš tyrimo metu surinktos medžiagos (tyrimo bylos 69 lapas) matyti, kad Maršrute Nr. 14 veiklą vykdo devyni ūkio subjektai: UAB „Multivanas“, D. Bandzino firma „Binoras“, UAB „Busotas“, S. Vabuolo IĮ, E. Bernatavičiaus IĮ, R. Vytės IĮ, V. Žvaliausko IĮ, G. Aurylos IĮ, L. Bivainio IĮ – kiekvienas jų turi po vieną leidimą šiam maršrutui, o Maršrute Nr. 8 veikia šeši ūkio subjektai: UAB „Multivanas“ (keturi leidimai), A. Valūno IĮ, D. Bandzino firma „Binoras“, R. Savičiūno IĮ, (visos keturios po vieną leidimą), UAB „Egvira“ (du leidimai).

Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktu, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Taisyklių 22 ir 26 punktais, ir atsižvelgus į esamą keleivių pervežimo poreikį:

1. 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. DV-843 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais“ Maršrute Nr. 14 nepratęsė leidimų vežėjams: S. Vabuolo IĮ, E. Bernatavičiaus IĮ, R. Vytės IĮ, pasibaigus jų galiojimo terminui, t. y. nuo 2010 m. kovo 19 d. (tyrimo bylos 76 lapas);

2. 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. DV-847 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais“ vežėjui UAB „Egvira“ leidimų vežti keleivius maršrute Nr. 8 galiojimo terminą pratęsė tik 3 mėnesiams, t. y. iki 2010 m. balandžio 1 d. (tyrimo bylos 78 lapas), o 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. DV-852 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais“ vežėjui UAB „Egvira“ nepratęsė šių leidimų, pasibaigus jų galiojimo terminui, t. y. nuo 2010 m. balandžio 1 d. (tyrimo bylos 80 lapas).

Nustatyta, kad tuo pat metu, kai Pareiškėjams buvo nepratęsti jų turėti leidimai vežti keleivius, kai kuriems kitiems Alytaus miesto vežėjams, pavyzdžiui, G. Aurylos IĮ ir V. Žvaliausko IĮ leidimai tame pačiame maršrute Nr. 14 buvo pratęsti 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. DV-807 atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d.; UAB „Egvira“ leidimas užsiimti keleivių vežimo veikla maršrute Nr. 8 administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. DV-847 buvo pratęstas trims mėnesiams, o 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. DV-852 buvo nuspręsta nepratęsti šių leidimų galiojimo termino, kai pasibaigs anksčiau pratęstas trijų mėnesių terminas, kai tuo tarpu konkurento R. Savičiūno IĮ leidimas vežti keleivius tame pačiame maršrute Nr. 8 pratęsiamas nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. lapkričio 25 d.

Administracija paaiškino, kokiais vežėjų atrankos kriterijais vadovaujantis sutartys ir leidimai aukščiau minėtiems vežėjams yra pratęsiami arba nepratęsiami, bei kodėl minėtossutartys kitiems aukščiau paminėtiems vežėjams, kurie dirba tuose pačiuose maršrutuose, buvo pratęsiamos arba nebuvo išsiųsti pranešimai apie jų galimą nutraukimą, nors jų galiojimo laikas baigėsi panašiu metu, kaip ir pareiškėjų. Nurodyti tokie nepratęsimo motyvai:

1. nepakankamas finansavimas – 2010 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-2966(6.16)⁵ Administracija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. kovo 30 d. Transporto lengvatų įstatymo nuostatas, dėl keleiviams suteiktų lengvatų negautų pajamų kompensacijoms vežėjams pinigines lėšas savivaldybė 2008 ir 2009 metais skyrė po 1,4 mln. Lt.

2. leidimų nepratęsimas iš dalies grindžiamas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų 2008 metais atlikto keleivių srauto Alytaus mieste tyrimo išvadomis, kuriose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad būtina mažinti transporto priemonių skaičių esamuose Maršrutuose, nes, esą, Alytaus mieste per maži atstumai ir per mažai keleivių, kad važiuotų tiek transporto priemonių, o ženkliai sumažėjus keleivių srautams, didėja vežėjų nuostoliai.

3. vienodų sąlygų vežti keleivius ateityje sudarymas – Administracija pažymėjo, kad: „Visos 53 Sutartys yra sudarytos atitinkamai pagal leidimų galiojimo laiką ir baigiasi skirtingu laiku, todėl, siekiant ateityje suvienodinti visų galimybes dėl sutarčių pratęsimo aptarnauti vieną ar kitą maršrutą, visiems kitiems vežėjams yra taikomos tos pačios sąlygos, - sutartys yra ir bus pratęsiamos iki 2012 m. gruodžio 31 d.“⁶.

Tyrimo išvados, siūlančios Alytaus miesto savivaldybės administraciją pripažinti pažeidus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, buvo išsiųstos proceso šalims savo nuomonei pateikti.

2010 m. liepos 8 d. viešo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu Pareiškėjai sutiko su Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus pranešimo išvadomis, o Alytaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė, nors ir neginčijo minėtų išvadų, tačiau pateikė Administracijos sprendimus pateisinančių argumentų, kaip kad vežėjų skaičiaus mažinimas atsižvelgiant į jų rentabilumą, poreikis stambinti keleivių vežimu užsiimančias įmones, palankus termino įspėti apie sutarčių nutraukimą buvimas, kt., į kuriuos Konkurencijos tarybai priimant sprendimą prašė atsižvelgti.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti. Tai – priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant nustatyti, ar dėl savivaldybės administracijos sprendimų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, būtina nustatyti atitinkamą rinką, kurioje jie konkuruoja ar gali konkuruoti.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atitinkama rinka yra tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, tuo tarpu geografinė teritorija (geografinė rinka), remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Kelių transportas – tai sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais valdymas ir organizavimas pavedamas savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotoms įstaigoms.

Vežėjas, kaip numatyta Transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalyje – tai įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, kurie vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais (Transporto kodekso 18 straipsnio 1 bei 2 dalys). Alytaus mieste, kaip nustatyta tyrimo metu, yra 11 maršrutų, kuriais važinėja 53 mikroautobusai – maršrutiniai taksi. Kitų transporto rūšių, kuriomis yra vykdomas ar artimiausiu metu galėtų būti vykdomas keleivių vežimas vietinio susisiekimo reguliariaisiais maršrutais, Alytaus mieste nėra.

Pastebėtina, kad transporto paslaugų pobūdis yra specifinis, t.y. savo pobūdžiu transporto paslaugos yra išimtinai geografinės. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad paprastai vartotojų, ketinančių pasinaudoti vieno ar kito vežėjo teikiamomis keleivių vežimo paslaugomis, pasirinkimą lemia keletas veiksnių, pvz., noras keliauti iš taško A (išvykimo vietos) į tašką B (paskirties vietą) arba, pvz., atsižvelgiama į tai, kokie vartotojui priimtinoje vietoje yra galimi transporto maršrutai ir kt. Visų Alytaus mieste maršrutų ir juos aptarnaujančių vežėjų rinkos sąlygos yra labai panašios: maršrutų ilgiai yra 10-12 km, tomis pačiomis kryptimis driekiasi skirtingų maršrutų trasos, kurios didžiąja dalimi dubliuoja viena kitą. Viešojo transporto maršrutinis tinklas eina: pagrindinėmis Alytaus miesto gatvėmis: Pramonės, Artojų, Putinų, Naujoji, Jotvingių, Likiškėlių, Ulonų, Juozapavičiaus, Jiezno, Alyvų tako. Taigi, iš esmės geografinę rinką galima būtų apibrėžti kaip Alytaus miesto teritoriją, ribojamą 11-os maršrutų pradinių ir galinių keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) stotelių.

Nagrinėjamu atveju pažeidimas sietinas su Administracijos sprendimu, kuriuo atsisakyta pratęsti Leidimus reguliariais vietinio susisiekimo Alytaus mieste maršrutais Nr. 14 „AB Dainava“-Vidzgiris – AB „Alytaus pieninė“ trims vežėjams ir Nr. 8 „AB Alytaus chemija“ - AB „Alytaus pieninė“ vienam vežėjui. Taigi, vykdomo tyrimo atveju geografine rinka laikytina Alytaus miesto maršrutų rinka (tame tarpe maršrutų Nr. 14 „AB Dainava“ – Vidzgiris – AB „Alytaus pieninė“ ir Nr. 8 „AB Alytaus chemija“ – AB „Alytaus pieninė“ trasos).

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad atitinkama rinka – tai keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Alytaus mieste (įskaitant maršrutus Nr. 14 „AB Dainava“ – Vidzgiris – AB „Alytaus pieninė“ ir Nr. 8 „AB Alytaus chemija“ – AB „Alytaus pieninė“) rinka.

Be to, šiame kontekste pabrėžtina, jog, kaip savo 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje Nr. A⁵⁰²-539/2010 konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t.y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai“. Dėl to, pažymėtina, apibrėžiant atitinkamą rinką Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme, nereikalaujamas itin preciziškas rinkos apibrėžimas, laikantis būtinos sąlygos, jog pagal pateikiamą vienokį ar kitokį atitinkamos rinkos apibrėžimą bus įmanoma nustatyti ūkio subjektus, su kuriais pareiškėjai konkuruoja ar galėtų konkuruoti. Net ir tuo atveju, jeigu atitinkama rinka būtų apibrėžiama itin siaurai, t.y. atskiruose maršrutuose teikiamos keleivių vežimo paslaugos (kaip kad teigia Administracijos atstovė⁷), Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui tai įtakos neturėtų, nes atskiruose maršrutuose veikia bent keli ūkio subjektai, su kuriais pareiškėjai konkuruoja.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia ne bet kokią diskriminaciją, o tik tą, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Kaip matyti iš tyrimo medžiagos⁸, Administracijos sprendimais Pareiškėjų leidimai nebuvo pratęsti, ir dėl to jie turėjo nutraukti savo veiklą atitinkamuose maršrutuose, kuo jiems, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, buvo užkirstas kelias vienerius metus dalyvauti galimame vežėjų atrankos konkurse, t.y. vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje, tokiu būdu užkertant kelią įeiti į rinką. Kitiems jų konkurentams, kaip nustatyta⁹, leidimai vykdyti veiklą tuose pačiuose maršrutuose buvo pratęsiami ar net išduodami nauji leidimai. Pavyzdžiui, maršrute Nr. 14 veikiančių vežėjų R. Vytės (pareiškėjas) ir V. Žvaliausko atveju, V. Žvaliausko leidimas Nr. LI-349 išduotas tik 2009 m. lapkričio 6 d., veiklą leidžiant pradėti nuo 2009 m. gruodžio 18 d. ir vykdyti ją trejus metus, tuo tarpu vieno iš pareiškėjų - R. Vytės leidimas Nr. LI-327 nepratęsiamas 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. DV-843. Taigi, be jokio teisinio pagrindo ir argumentacijos tame pačiame maršrute praktiškai tuo pačiu metu vienas leidimas panaikinamas, kai kitas išduodamas 3 metams į priekį.

Tokiu būdu Administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta pratęsti leidimus S. Vabuolo IĮ, E. Bernatavičiaus IĮ, R. Vytės IĮ ir UAB „Egvira“, nesant objektyvių priežasčių, kodėl būtent šioms įmonėms leidimai nepratęsiami, vertintini kaip minėtų vežėjų eliminavimas iš atitinkamos rinkos, t.y. jų diskriminavimas kitų vežėjų atžvilgiu. Dėl tokio Administracijos sprendimo minėtiems vežėjams ne tik pabloginamos sąlygos konkuruoti, bet jie apskritai netenka galimybės toliau veikti atitinkamoje rinkoje, nes jiems nebuvo sudarytos galimybės vykdyti veiklą atitinkamuose maršrutuose, nors šie iki tol veikė nepažeisdami teisės aktais nustatytų reikalavimų. Dėl to nagrinėjami Administracijos sprendimai vertintini kaip sukuriantys skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

Taigi, Administracija, nenustatydama aiškių sąlygų ir principų dėl vežėjų atrankos, pratęsdama ar nepratęsdama leidimų (sutarčių), sukuria nevienodas konkurencijos sąlygas skirtingiems vežėjams, su kuriais minėtos sutartys nepratęsiamos, palyginus su kitais vežėjais, su kuriais sutartys yra pratęsiamos, nepagrįstai varžo Pareiškėjų galimybes veikti rinkoje, riboja konkurenciją, tuo pažeisdama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Administracija, nepratęsdama leidimų pareiškėjams, vadovavosi Taisyklių 22 punktu, kuriame nurodyta , kad „pasibaigus sutarties ir leidimo galiojimo terminui, jis gali būti pratęsiamas, kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują sutartį ir išduodant naują leidimą, jei pratęsti sutartį ir leidimą pageidaujantis vežėjas laikėsi Taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų“. Nors Administracija pripažino, kad Pareiškėjai leidimų galiojimo laikotarpiu laikėsi Taisyklių reikalavimų (jų nepažeidė), nepaisant to, Administracija 22 punkto nuostatą „leidimas gali būti pratęsiamas“ interpretavo lygiai taip pat vienodai, kaip „gali būti ir nepratęsiamas“, nes nėra imperatyvios nuostatos dėl pratęsimo privalomumo, neatsižvelgiant į pažeidimų iš vežėjų pusės buvimą ar nebuvimą.

Pabrėžtina, kad jokie teisės aktai nenumato atrankos kriterijų norint nepratęsti kai kurių maršrutų leidimų ir sutarčių galiojimo termino (išskyrus atvejus, kaip jau minėta, kai vežėjai nesilaiko Taisyklių reikalavimų ir sutarties sąlygų). Tokiu atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. A²-32/2007), „nesant atitinkamų leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės nuostatų, savivaldybė privalo tokių  leidimų išdavimo klausimais vadovautis bendrais teisės principais, tarp jų ir nediskriminavimo bei konstituciniu konkurencijos laisvės principu“.

Konkurencijos tarybai atlikus teisės aktų, reglamentuojančių vietinio reguliaraus susisiekimo organizavimą ir valdymą, analizę, nenustatyta, kad Administracija, diskriminaciniais pagrindais, lyginant su kitais tuose pačiuose maršrutuose veikiančiais vežėjais, nepratęsusi leidimų galiojimo terminų, būtų vykdžiusi įstatymais nustatytus reikalavimus. Priešingai, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis transporto veiklos užtikrinimą, įpareigoja valstybę ne riboti ar iš viso drausti, o užtikrinti vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą; vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje (3 ir 4 punktai). Todėl, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. sprendime, „administravimo subjektas turi ne drausti, o skatinti sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos tarp vežėjų draudimas,<...> pažeistų ir keleivių teises į kokybišką paslaugą, kurią konkurencija (sąžininga) kaip tik ir skatina“ (administracinė byla Nr. A⁴-99-2005).

Alytaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, leidimų vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais skaičiaus sumažinimą sąlygojo kelios priežastys.

Visų pirma, Administracija savo sprendimus grindžia vežėjų skaičiaus mažinimo Alytaus mieste poreikiu. Kaip jau minėta, Administracija savo rašte Konkurencijos tarybai nurodė, kad dėl keleiviams suteiktų lengvatų negautų pajamų kompensacijoms vežėjams savivaldybė 2008 ir 2009 metais skyrė po 1,4 mln. Lt. Tą nurodė ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Konkurencijos tarybos viešo bylų nagrinėjimo posėdžio metu, patvirtindama, kad labai sumažėjo savivaldybės galimybė skirti lėšas, todėl reikėjo skubiai spręsti dėl vežėjų skaičiaus mažinimo¹⁰. Esminis kriterijus priimant sprendimus, vadovaujantis administracijos atstovės argumentais, buvo Alytaus miesto maršrutų rentabilumas. Pasak jos, leidimų nepratęsimas nepalietė didesnių įmonių, nes priimant sprendimus buvo remiamasi atliktu keleivių srautų tyrimu, kuriame siūloma stambinti įmones, nes didesnė įmonė gali turėti kelis maršrutus ir prisiimti aptarnauti ne tokius naudingus maršrutus, t.y., vežant keleivius pelningais maršrutais gautų pajamų sąskaita dengtini nepelningi maršrutai, dėl to savivaldybei nereikia dengti dėl nerentabilių maršrutų patiriamų nuostolių (šiems maršrutams, anot administracijos, priskirtini ir Nr. 8 bei Nr. 14, t.y. tie, kuriuose savo paslaugas teikė pareiškėjai). Tačiau Administracija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tokių teiginių teisingumą. Be to, bylų nagrinėjimo Konkurencijos taryboje posėdžio metu Administracijos atstovė paaiškino¹¹, jog sutartyse ar kituose rašytiniuose reikalavimuose vežėjams nėra numatyti įpareigojimai, jog, norint aptarnauti atitinkamą maršrutą, būtų priskiriama aptarnauti dar ir kitą maršrutą, kas iš esmės reiškia, jog stambios įmonės nebūtinai imsis aptarnauti nerentabilius, pelno neteikiančius maršrutus.

Administracija taip pat teigia, jog su Pareiškėjais buvo nutrauktos sutartys dėl to, kad, vadovaujantis Taisyklių 26 punktu, buvo palanki jų turimų leidimų galiojimo laiko pabaiga įspėti vežėjus prieš 3 mėnesius iki sutarties pasibaigimo apie jos nepratęsimą.

Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, tuo pačiu metu, kai Pareiškėjams nepratęsti leidimai ir su jais nutrauktos sutartys, kitiems ūkio subjektams buvo išduoti nauji leidimai teikti analogiškas paslaugas analogiškuose maršrutuose 3 metams (žr. nutarimo 3 psl.). Taip pat atmestinas ir administracijos argumentas, jog dėl to, kad neva konkurencinės sąlygos rinkoje nėra vienodos ir negali būti vienodos, nes kiekvienas maršrutas yra skirtingas, todėl galėtų būti lyginamos tik įmonės, dirbančios tame pačiame maršrute¹²). Pažymėtina, jog tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjai buvo diskriminuoti kitų ūkio subjektų, veikiančių tuose pačiuose maršrutuose, atžvilgiu (žr. nutarimo 3 psl.), t.y. ir pareiškėjams buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos su tuose pačiuose maršrutuose – Nr. 8 ir Nr. 14 – veikiančiais ūkio subjektais.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad Administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta pratęsti Leidimus S. Vabuolo IĮ, E. Bernatavičiaus IĮ, R. Vytės IĮ ir UAB „Egvira“, diskriminavo juos analogiškas paslaugas teikiančių vežėjų Alytaus mieste atžvilgiu, tuo sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų rinkoje ir tokiu būdu pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. DV-843 ir 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. DV-847 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais“, kuriais atsisakoma pratęsti leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais Alytaus mieste S. Vabuolo IĮ, E. Bernatavičiaus IĮ, R. Vytės IĮ ir UAB „Egvira“, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos panaikinti rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus arba pakeisti šiuos įsakymus taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

¹ Vyriausybės Žinios., 1991, Nr. 30-804; Žin., 2002, Nr. 29-1034.

² Žin., 1996, Nr. 119-2772.

³ Žin., 1994, Nr. 55-1049; Žin., 2000, Nr. 91-2832; Žin., 2008, Nr. 113-4290.

⁴ Žin., 2006, Nr. 23-768.

⁵ Tyrimo bylos 200-204 psl.

⁶ Tyrimo bylos 83 psl.

⁷ Konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 8 d. posėdžio bylų nagrinėjimo protokolas, 222 tyrimo bylos psl.

⁸ Tyrimo bylos 9-28 psl.

⁹ Ibid.

¹⁰ Konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 8 d. posėdžio bylų nagrinėjimo protokolas, 222 tyrimo bylos psl.

¹¹ Ibid, 223 tyrimo bylos psl.

¹² Ibid, 223 tyrimo bylos psl.