DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS DUJOS“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009-04-23 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ (toliau – AB „Lietuvos dujos“) veiksmų atitiktiesLietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2009-02-27 Konkurencijos taryba gavo UAB „Avelana“ (2003-12-31 pertvarkyta iš P. Giedrio įmonės „Avelana“) (toliau – Pareiškėjas) pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti, ar AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, nustatydama vidutinio slėgio dujotiekio skirstomųjų tinklų Kauno miesto Sausinės gatvėje ir Vynuogių gatvėje išpirkimo kainas, bei savavališkai eksploatuodama šias sistemas (galutinis pareiškimas su papildoma informacija Konkurencijos taryboje gautas 2009-03-27).

Išnagrinėjus Pareiškėjo pareiškimą, nustatyta, kad UAB „Avelana“ yra vidutinio slėgio dujotiekio skirstomųjų tinklų Kauno miesto Sausinės gatvėje ir Vynuogių gatvėje statytojas ir nuosavybės teisės turėtojas, tačiau neturi licencijos jų eksploatuoti.

Dėl šių dujotiekių išpirkimo Pareiškėjas kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“. Pareiškėjas pateikė 2001‑09-10 prašymą AB „Lietuvos dujos“ firmai „Kauno dujos“ išpirkti Sausinės gatvėje esančius dujotiekio tinklus, tačiau nesutiko su AB „Lietuvos dujos“ pasiūlyta išpirkimo kainą ir atsisakė juos parduoti. Pareiškėjo teigimu, AB „Lietuvos dujos“ pasiūlyta šio dujotiekio išpirkimo kaina buvo daugiau nei 20 kartų mažesnė už realią dujotiekio statybos kainą. Pareiškėjas pateikė 2002‑11-04 prašymą AB „Lietuvos dujos“ firmai „Kauno dujos“ išpirkti dujotiekį Vynuogių gatvėje, tačiau AB „Lietuvos dujos“ atsisakė išpirkti šį dujotiekį, nes jis buvo pastatytas po Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) (2000-10-10 redakcija) įsigaliojimo 2001-07-01. Nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ pasiūlytos bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo kainos nebuvo mažesnės nei patvirtintos rekomenduojamos kainos.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ firma „Kauno dujos“ 2006-12-24 raštu pareikalavo, kad UAB „Avelana“ apmokėtų už dujotiekio skirstomųjų tinklų Sausinės gatvėje ir Vynuogių gatvėje eksploatavimą, nors, Pareiškėjo teigimu, AB „Lietuvos dujos“ šiuos tinklus eksploatuoja savavališkai, o eksploatacinės išlaidos yra įskaičiuojamos į dujų kainą. Nustatyta, kad UAB „Avelana“ 2004-11-03 ir 2006-10-24 raštais siūlė AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui sudaryti dujotiekių Sausinės gatvėje ir Vynuogių gatvėje nuomos sutartį arba juos išpirkti už rinkos kainą. AB „Lietuvos dujos“ 2006-11-24 raštu pasiūlė UAB „Avelana“ sudaryti bendrojo naudojimo dujotiekio sistemų Sausinės gatvėje ir Vynuogių gatvėje nuomos sutartis ir šių sistemų techninės priežiūros sutartis, tačiau sutartys nebuvo sudarytos.

Pareiškėjo nuomone, AB „Lietuvos dujos“, būdama vienintelė gamtinių dujų perdavimo/paskirstymo įmonė Kauno mieste, ir vienintelė galinti išpirkti ir/ar perimti eksploatuoti vartotojų lėšomis įrengtas gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemas (toliau – bendrojo naudojimo sistemos), siūlydama Pareiškėjui (kuris neturi alternatyvų pasirinkti kitą dujų paskirstymo įmonę, kuri siūlytų pardavėjui priimtinas pardavimo kainas), parduoti minėtas bendro naudojimo dujų sistemas už kainą, kuri yra žymiai mažesnė nei reali šių dujotiekių statybos kaina, bei reikalaudama apmokėti už jų eksploataciją, primeta nesąžiningas pirkimo kainas bei papildomus įsipareigojimus, tuo galimai pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 punktus. Pareiškėjas prašo įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialą atlyginti nuostolius už laikotarpį, kai savavališkai naudojosi šiais dujotiekiais ir išpirkti minėtus dujotiekio tinklus iš Pareiškėjo rinkos kaina, nustatyta turto vertintojo – VĮ „Registrų centras“, bei už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skirti AB „Lietuvos dujos“ baudą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad AB „Lietuvos dujos“ savavališkai eksploatuoja Sausinės ir Vynuogių gatvėse esančius dujotiekius, kurie yra potencialiai pavojingi įrenginiai, ir kurių eksploatacijos niekas neprižiūri, kas gali sukelti gamtinių dujų nutekėjimą ir sprogimą. Dėl šios priežasties Pareiškėjas pagal Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, siekdamas išvengti esminės žalos bei nepataisomų pasekmių savavališkai eksploatuojant aukščiau minėtus dujotiekius, taip pat prašo pritaikyti laikinojo pobūdžio priemones ir įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialą nutraukti savavališką naudojimąsi dujotiekiais, juos atjungiant.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje numatytas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio, kuris apibrėžia įstatymo taikymo ribas, 1 dalį ūkio subjektams yra draudžiama atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos įstatymas ar kiti įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis. Atsižvelgus į šias Konkurencijos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad AB „Lietuvos dujos“ veiksmai, susiję su UAB „Avelana“ bendrojo naudojimo dujotiekio sistemų išpirkimu bei eksploatavimu, galėtų būti nagrinėjami kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas tuo atveju, jei kiti įstatymai nenumato tokio reguliavimo, kuris lemtų atitinkamą AB „Lietuvos dujos“ elgesį, ir jei, nustačius, kad AB „Lietuvos dujos“ užima dominuojančia padėtį atitinkamoje rinkoje, šios įmonės elgesys leistų pagrįstai įtarti, kad yra piktnaudžiaujama AB „Lietuvos dujos“ užimama dominuojančia padėtimi.

Pareiškėjas iš esmės kelia šiuos klausimus, susijusius su AB „Lietuvos dujos“ veiksmais: 1) bendrojo naudojimo sistemų išpirkimu ir išpirkimo kaina; 2) bendrojo naudojimo sistemų eksploatavimu.

Sistemų, kurios įrengtos iki Gamtinių dujų įstatymo (2000-10-10 redakcija) įsigaliojimo (2001-07-01) reglamentuoja šio įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dujų perdavimo ir paskirstymo įmonės išperka ar perima eksploatuoti vartotojų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo (2001-07-01) įrengtas bendro naudojimo sistemas ir dujų kiekio matavimo priemones. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 201 buvo patvirtinta Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo įmonių žinion tvarka (toliau – Bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo tvarka). Šios tvarkos 22 ir 23 punktuose nurodyta, kad, jeigu dujų perdavimo ir paskirstymo įmonė prašymą išpirkti bendrojo naudojimo sistemas tenkina, nurodo siūlomą bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo kainą. Vartotojas, sutinkantis su pasiūlyta kaina, privalo savo sutikimą raštu patvirtinti dujų perdavimo ar paskirstymo įmonei per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo. Šios tvarkos 24 punkte nurodyta, kad bendrojo naudojimo sistemos kainą nustato turtą ir verslą vertinanti įmonė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Vėliau Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-06-03 įsakymu Nr. 194 šios nuostatos buvo pakeistos ir Bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo tvarkos 22 punkte buvo nurodyta, kad dujų perdavimo ar paskirstymo įmonė įvertina numatomas išpirkti bendrojo naudojimo sistemas ir suderinusi su Valstybine energetikos ir kainų kontrolės komisija paskelbia viešai rekomenduojamas bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainas. Šios kainos buvo suderintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2002-08-21 nutarimu Nr. 76 ir patvirtintos AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2002-08-28 įsakymu Nr. 1-61 (toliau – Rekomenduojamos kainos). Bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo tvarkos 23 punkte numatyta, kad galutinė bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo kaina nustatoma sandorio dalyvių tarpusavio sutarimu, o, sudarant sutartis, vartotojui negali būti siūloma mažesnė nei paskelbta rekomenduojama išpirkimo kaina. Šiuo metu galiojantis Gamtinių dujų įstatymas (2007-03-20 redakcija) atskirai nereglamentuoja bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo.

Išanalizavus šias teisės normas, darytina išvada, kad vartotojas, kurio lėšomis yra įrengta bendrojo naudojimo sistema, turi teisę, bet ne pareigą, parduoti jam priklausančią sistemą dujų įmonei, analogiškai ir dujų įmonė turi teisę, o ne pareigą, šią sistemą išpirkti iš vartotojo. Šią nuomonę patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2004, kurioje teismas konstatavo, kad nėra teisinga daryti kategorišką išvadą apie privalomą bendrojo naudojimo sistemų išpirkimą visais atvejais, kai to pageidauja tik vartotojas. Galutinė bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo kaina nustatytina sandorio dalyvių, t. y. sistemos savininko ir dujų įmonės, susitarimu. Atsižvelgus į šį išaiškinimą, manytina, kad bendrojo naudojimo sistemos savininkas neprivalo sutikti su dujų įmonės pateiktu pasiūlymu dėl išperkamos sistemos kainos, taip pat ir dujų įmonė neprivalo išpirkti šios sistemos už sistemos savininko pageidaujamą kainą. Taigi, nesant bendrojo naudojimo sistemos savininko ir dujų įmonės bendro sutarimo dėl sistemos išpirkimo kainos, šios sistemos išpirkimo sandoris neįvyksta.

Dėl minėtų priežasčių, darytina išvada, kad ir UAB „Avelana“ neprivalo priimti AB „Lietuvos dujos“ pasiūlytos bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainos, jeigu ji netenkina UAB „Avelana“, o taip pat ir AB „Lietuvos dujos“ neprivalo išpirkti šių sistemų už UAB „Avelana“ pageidaujamą kainą, jeigu ji netenkina AB „Lietuvos dujos“. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Avelana“ siekiamas sudaryti sandoris yra susijęs su vienkartiniu turto pirkimu-pardavimu, o ne su ilgalaikiais, pasikartojančiais dominuojančio ūkio subjekto sprendimais rinkoje, galinčiais daryti neigiamą įtaką rinkos struktūrai, konkurentų įėjimo į rinką ar plėtros rinkoje galimybėms, žalą vartotojų interesams. O tai reiškia, kad net ir dominuojančio rinkoje ūkio subjekto veiksmai iki sandorio sudarymo ar sandorio sudarymo metu, jeigu jie ir būtų pripažinti, kaip nesąžiningi, negalėtų būti vertinami, kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas.

Esant tokiai situacijai, Pareiškėjo keliama problema dėl, jo nuomone, AB „Lietuvos dujos“ pasiūlytos per mažos bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainos ar šių sistemų neišpirkimas už Pareiškėjo pasiūlytą kainą, negali būti vertinimas kaip galimas AB „Lietuvos dujos“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, primetant nesąžiningas bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, nes savaime neįrodo, jog AB „Lietuvos dujos“ primetė tokias kainas UAB „Avelana“, net ir nustačius jog AB „Lietuvos dujos“ dominuoja tam tikroje atitinkamoje rinkoje.

Papildomai paminėtina tai, jog Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad AB „Lietuvos dujos“ siūlytos UAB „Avelana“ kainos buvo nesąžiningos. Vien ta aplinkybė, jog Pareiškėjas pageidavo bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainų, kurios iš esmės būtų tapačios šių sistemų įrengimo sąnaudoms, o AB „Lietuvos dujos“ pasiūlė minimalias Rekomenduojamas kainas, neleidžia pagrįstai įtarti nesąžiningų kainų taikymo. Kaip jau minėta, bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainos turi būti nustatomos bendru sutarimu, tačiau net esant ginčui tarp šalių dėl išpirkimo kainos, pasiūlymas išpirkti bendrojo naudojimo sistemą už kainą, mažesnę nei šios sistemos įrengimo sąnaudos, nevertintinas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Tokią išvadą patvirtina minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant ginčą dėl bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo kainos dydžio, vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis ir šio objekto įrengimo kaštais nėra teisėta ir pagrįsta, o būtina atsižvelgti į viešai paskelbtas rekomenduojamas kainas, bei į kitas sąlygas, kurioms esant, vartotojų sistemos prijungiamos prie dujų įmonių sistemų. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad AB „Lietuvos dujos“ Pareiškėjui pasiūlytos bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainos, mažesnės nei šių sistemų įrengimo sąnaudos, nesudaro pakankamo pagrindo įtarti, kad šios kainos gali būti vertinamos kaip nesąžiningos. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų galimai nesąžiningų kainų taikymą Pareiškėjas nepateikė.

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad AB „Lietuvos dujos“ veiksmai, atsisakant išpirkti ar nepasiūlant išpirkti UAB „Avelana“ priklausančias bendrojo naudojimo sistemas, esančias Sausinės gatvėje ir Vynuogių gatvėje, Kaune, už UAB „Avelana“ pageidaujamą kainą, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstai įtarti, kad AB „Lietuvos dujos“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, primesdama nesąžiningas kainas.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Taigi, darytina išvada, kad bet kuriuo atveju AB „Lietuvos dujos“ už veiksmus, kurie atlikti iki 2006 m., net jei jie galėtų būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimas, atsakomybė nebegali būti taikoma dėl suėjusio patraukimo atsakomybėn senaties termino.

Kita Pareiškėjo keliama problema dėl AB „Lietuvos dujos“ elgesio yra susijusi su, Pareiškėjo teigimu, savavališku jam priklausančių bendrojo naudojimo sistemų eksploatavimu. Pareiškėjas teigia, kad AB „Lietuvos dujos“ savavališkai naudoja dujotiekius, tiekdama dujas vartotojams.

Pagal Gamtinių dujų įstatymo (2007-03-20 redakcija) 3 straipsnio 32 dalį, laikytina, kad už skirstymo sistemos eksploatavimą yra atsakingas skirstymo sistemos operatorius, o šios sistemos operatorius yra dujų įmonė, kuri licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi skirstymo veikla. Kaip jau minėta aukščiau, bendrojo naudojimo sistema yra skirstymo sistemos dalis, todėl jai taip pat taikomi atitinkami reikalavimai. Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrojo naudojimo sistemos savininkas privalo leisti naudotis sistema, prijungti kitų vartotojų sistemas ir užtikrinti saugią bei efektyvią sistemos veiklą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-02-19 įsakymu Nr. 4-43 patvirtintų Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad eksploatavimas tai dujų sistemos ar jos sudėtinių dalių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, perleidimo ir derinimo darbai, o techninė priežiūra suprantama kaip dujų sistemos techninio patikrinimo, reguliavimo, taisymo veiksmai, atliekami tam, kad dujų sistemos ar jų sudėtinės dalys būtų tvarkingos ir patikimai bei saugiai veiktų. Eksploatavimo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad dujų sistemos savininkas arba įmonė, su kuria sudaryta eksploatavimo sutartis, privalo garantuoti tinkamą techninę priežiūrą, kad dujų sistema būtų eksploatuojama (naudojama) tinkamai, efektyviai ir saugiai. Pastebėtina, kad Eksploatavimo tvarkos 10 punkte nurodyta, kad eksploatuoti dujų sistemą gali savininkas, turintis kvalifikuotus darbuotojus, arba pagal sutartį kita įmonė, turinti nustatyta tvarka išduotą atestatą.

Išnagrinėjus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad UAB „Avelana“, būdama bendrojo naudojimo sistemų savininkė, privalo užtikrinti, kad šios sistemos veiktų saugiai, efektyviai ir tinkamai ir, jei pati neturi skirstymo licencijos, sudaryti sutartį su AB „Lietuvos dujos“, kuri tokią licenciją turi. Be to, UAB „Avelana“ privalo leisti prie jai priklausančių bendrojo naudojimo sistemų prijungti kitas dujų sistemas, kurios reikalingos skirstant dujas kitiems vartotojams. Tuo tarpu AB „Lietuvos dujos“, naudodama atitinkamas dujų sistemas taip pat privalo užtikrinti, kad šios sistemos būtų naudojamos tinkamai, efektyviai ir saugiai. Kita vertus, UAB „Avelana“, būdama bendrojo naudojimo sistemų savininkė, gali pasirinkti ir sudaryti sutartį dėl bendrojo naudojimo sistemų eksploatavimo ar techninės priežiūros su kita įmone, kuri turėtų atitinkamą atestatą ir galėtų eksploatuoti šias sistemas. Šią galimybę patvirtina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, savo rašte nurodžiusi, kad UAB „Avelana“ dėl dujotiekio techninio aptarnavimo gali sudaryti sutartis ne vien tik su AB „Lietuvos dujos“, bet ir su kitomis nustatyta tvarka atestuotomis įmonėmis.

Dėl šių priežasčių, darytina išvada, kad aplinkybė, jog AB „Lietuvos dujos“ eksploatuoja UAB „Avelana“ priklausančias bendrojo naudojimo sistemas, neleidžia pagrįstai įtarti, kad AB „Lietuvos dujos“ šiais veiksmais galėtų piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, primesdama UAB „Avelana“ papildomus įsipareigojimus, ir pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, nes UAB „Avelana“ neprivalo naudotis būtent AB „Lietuvos dujos“ teikiamomis sistemų eksploatavimo paslaugomis, o gali pasirinkti kitų ūkio subjektų, kurie yra atitinkamai atestuoti, analogiškas paslaugas. Tuo tarpu pareigą UAB „Avelana“ užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo sistemų eksploatavimą bei pareigą leisti prie šių sistemų prijungti kitų vartotojų aptarnavimui skirtas dujų sistemas nustato ne AB „Lietuvos dujos“ savo veiksmais, o Gamtinių dujų įstatymas ir šio įstatymo pagrindu priimti kiti teisės aktai. Taigi, AB „Lietuvos dujos“ veiksmai, eksploatuojant UAB „Avelana“ priklausančias bendrojo naudojimo sistemas, esančias Sausinės gatvėje ir Vynuogių gatvėje, Kaune, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstai įtarti, kad AB „Lietuvos dujos“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, primesdama papildomus įpareigojimus.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad AB „Lietuvos dujos“ elgesys, susijęs su bendrojo naudojimo sistemų išpirkimu ir išpirkimo kainų nustatymu bei šių sistemų eksploatavimu, nesudaro pakankamo pagrindo įtarti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą.

Pagal Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį laikinojo pobūdžio priemonės gali būti taikomos neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Kadangi nenustatyta pagrindo įtarti, kad AB „Lietuvos dujos“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus, Pareiškėjo prašymas taikyti laikinojo pobūdžio priemones, įpareigojant AB „Lietuvos dujos“ nutraukti savavališką naudojimąsi dujotiekiais, juos atjungiant, negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir 40 straipsnio 3 dalimi,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikoskonkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Konkurencijos tarybos narys,

l. e. pirmininko pareigas Vytautas Kavaliauskas