DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL COFACE AUSTRIA KREDITVERSICHERUNG AG LIETUVOS FILIALO VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS BEI COFACE AUSTRIA KREDITVERSICHERUNG AG LIETUVOS FILIALO GALIMŲ SUSITARIMŲ SU VAISTINIŲ TINKLUS VALDANČIAIS ŪKIO SUBJEKTAIS AR VAISTŲ TIEKĖJAIS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009-12-10 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl COFACE AUSTRIA KREDITVERSICHERUNG AG Lietuvos filialo (toliau – Coface Lietuva) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 ir 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2009-08-28 gavo UAB „Nemuno vaistinė“ (toliau – Pareiškėjas) skundą, kuriame prašoma ištirti, ar Coface Lietuva, teikdama prekinio kredito paslaugas, nepažeidė Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių reikalavimų. Patikslinta informacija dėl skunde išdėstytų aplinkybių buvo gauta 2009-09-21 ir 2009-11-03.

Pareiškėjui priklauso vaistinių tinklas Camelia. Camelia vienija daugiau kaip 200 vaistinių visoje Lietuvoje. Camelia vaistinių tinklas vykdo prekybą vaistais, farmacijos ir kitomis prekėmis. Kaip teigia Pareiškėjas, didelė dalis farmacijos verslo yra paremta kreditų draudimu, t. y. vaistinių tinklai iš farmacinių kompanijų užsisako didelius kiekius vaistų bei farmacinės veiklos produktų už kuriuos atsiskaito ne iš karto, o per tam tikrą nustatytą laikotarpį, todėl farmacinės kompanijos, t. y. vaistų tiekėjai, siekdami užsitikrinti, kad atgaus pinigus už kreditan pateiktas prekes, kreipiasi į draudimo kompanijas prašydami suteikti kredito draudimus vaistinių ir jų tinklų atžvilgiu.

Konkurencijos tarybai pateiktame skunde Pareiškėjas nurodo, kad draudimo bendrovė Coface Lietuva nepagrįstai, t. y. neatsižvelgdama į nepakitusią Pareiškėjo finansinę padėtį, sumažino kredito draudimo limitą UAB „Nemuno vaistinė“ atžvilgiu keletui vaistų tiekėjų, kurie yra vieni svarbiausių Pareiškėjo verslo partnerių. Dėl tokių Coface Lietuva veiksmų, vaistų tiekėjai buvo priversti atitinkamai sumažinti vaistų, tiekiamų Pareiškėjo vaistinėms su atidėtu atsiskaitymu už prekes, apimtį bei sutrumpino atsiskaitymo už prekes laikotarpį. Pareiškėjo teigimu, sumažindama kredito limitus, Coface Lietuva pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kadangi kredito limito sumažinimas UAB „Nemuno vaistinė“ atžvilgiu varžo ir apsunkina jos galimybes vystyti ir plėsti verslą, mažina bendrovės konkurencingumą. Pareiškėjas nurodė, kad jam pasiteiravus Coface Lietuva, kodėl buvo sumažinti UAB „Nemuno vaistinė“ kredito limitai vaistų tiekėjams, Coface Lietuva atstovai atsisakė pateikti tokią informaciją remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.995 straipsniu, numatančiu, kad draudikas neturi teisės atskleisti informacijos, gautos jam vykdant draudimo veiklą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, ir pasiūlė kreiptis į tiesioginius Pareiškėjo verslo partnerius – vaistų tiekėjus. Taip pat, Pareiškėjo teigimu, Coface Lietuva, spręsdama apie įmonės kreditingumą ir galimo suteikti kredito limito ribas, kur kas palankiau vertina užsienio kapitalo kilmės įmones, nei lietuviško kapitalo kilmės įmones, kadangi užsienio kapitalo įmonėms Coface Lietuva suteikia didesnius kredito limitus, nei lietuviško kapitalo bendrovėms, tokiu būdu diskriminuodama lietuvišką kapitalą bei pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Be to, Pareiškėjas nurodė, kad Coface Lietuva, jo žiniomis, nesumažino kredito reitingų Pareiškėjo tiesioginiams konkurentams, tokiems kaip UAB „Eurovaistinė“, o šis faktas Pareiškėjui kelia įtarimų, kad tarp UAB „Eurovaistinė“ (ar kitų vaistais prekiaujančių ūkio subjektų, ar vaistų tiekėjų) ir Coface Lietuva galėjo būti sudarytas susitarimas, kuris galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

Siekdama išsiaiškinti papildomas aplinkybes, Konkurencijos taryba 2009-09-01 raštu Nr. (2.18-07) 6V-1581 prašė Pareiškėją patikslinti, ar tik vienam (ar keliems) tiekėjams Coface Lietuva sumažino kredito limitą Pareiškėjo atžvilgiu, ir kuriems tiekėjams tai buvo padaryta. Pareiškėjas 2009-09-21 raštu paaiškino, kad šis limitas buvo sumažintas tik vienam tiekėjui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, kurio vaistai ir farmacijos prekės Pareiškėjo apyvartoje sudaro apie 5-6 proc. bendros apyvartos, o šios bendrovės prekės sudaro apie 15 proc. visos Pareiškėjo prekių struktūros. Pareiškėjas taip pat išvardino ir 9 kitus savo tiekėjus, tačiau nurodė, kad paminėtieji ir keletas kitų didesnių vaistų bei farmacijos prekių tiekėjų nesikreipė į Pareiškėją dėl kredito limito sumažinimo. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą Konkurencijos tarybos paklausimą, taip pat nurodė, jog ne kartą kreipėsi į tiekėją, sumažinusį kredito limitą, su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją, tačiau, kaip teigia Pareiškėjas, tiekėjas atsisakė komentuoti Coface Lietuva sprendimus. Pareiškėjas nepateikė tokį susirašinėjimą patvirtinančios informacijos.

Konkurencijos taryba minėtu raštu Pareiškėją taip pat prašė patikslinti, kodėl Coface Lietuva pareiškime įvardijama kaip dominuojanti draudimo bendrovė ir nurodyti visą jam žinomą informaciją šiuo klausimu. Pareiškėjas 2009-09-21 raštu atsakė, kad jo žiniomis faktiškai prekinių kreditų draudimo paslaugas Lietuvoje teikia ne tik Coface Lietuva, bet ir Euler Hermes Kreditversicherungs-AG. Pareiškėjas negalėjo nurodyti užimamų rinkos dalių.

Konkurencijos taryba minėtu raštu taip pat Pareiškėjo prašė sukonkretinti, tarp kokių ūkio subjektų galėjo būti sudaryti draudžiami susitarimai ir pateikti visą kitą su galimu draudžiamu susitarimu susijusią informaciją. 2009-09-21 atsakyme Konkurencijos tarybai Pareiškėjas nurodė, kad, jo supratimu, Coface Lietuva įmones vertina remdamasi nepaaiškinama logika, neaiškiais kriterijais. Tačiau Pareiškėjas nei įtarimų dėl galimo draudžiamo susitarimo, nei dėl neaiškių kriterijų taikymo neparėmė jokiais įrodymais.

Analizuojant Pareiškėjo skundą ir kitą pateiktą informaciją buvo nustatyta, kad Coface Lietuva – tarptautinės draudimo kompanijos Coface, turinčios 93 filialus ir atstovybes pasaulyje, padalinys Lietuvoje. Ši bendrovė teikia prekinio kredito draudimo, informacinių ataskaitų apie įmones teikimo, skolų išieškojimo bei faktoringo paslaugas. Atsižvelgus į Coface Lietuva pateiktą informaciją, nustatyta, kad 2009-10-21 Coface Lietuva, buvo sudariusi prekinio draudimo sutartis su dešimčia farmacinės produkcijos tiekėjų, kurie tiekia prekes Pareiškėjui. Taip pat nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 10 straipsnį prekinių kreditų draudimas yra laikomas didelės draudimo rizikos draudimu. Todėl draudikas¹ skiria itin didelį dėmesį prisiimamos rizikos vertinimui. Kiekviena įmonė (draudėjo² prekių pirkėjas; nagrinėjamu atveju draudėjas – vaistų tiekėjas, pirkėjas – vaistines valdantis ūkio subjektas), dėl kurios su draudiku draudimo sutartį sudaręs draudėjas yra pateikęs prašymą suteikti pirkėjo kredito limitą, yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į Coface Lietuva nustatytus rizikos vertinimo standartus (kriterijus), susijusius su pirkėjo rezidencijos rizikos įvertinimu, pirkėjo ūkinės veiklos įvertinimu, bendradarbiavimo tarp pirkėjo ir draudėjo istorijos įvertinimu ir pan. Atliekant kiekvienos įmonės rizikos įvertinimą yra remiamasi Coface Lietuva duomenų bazėje esančia informacija, oficialiuose prieinamuose šaltiniuose esančia informacija, draudiko partnerių pateikta informacija, bei tiesiogiai iš draudėjo ar jo kliento (vertinamos įmonės) gautais duomenimis.Pagal įvertintų kriterijų visumą, draudikas pateikia atsakymą draudėjui dėl kredito limito konkrečiam įvertintam pirkėjui suteikimo. Kadangi kiekvieno pirkėjo finansinė padėtis ir gebėjimai atsiskaityti su draudėjais yra skirtingi, todėl skiriasi ir suteikiamų kredito limitų sumos. Pasak Coface Lietuva, pirkėjų įmonių finansinės padėties kitimo ir gebėjimų atsiskaityti stebėjimas yra nuolatinis procesas, todėl esant pasikeitimams draudikas priima sprendimus padidinti, sumažinti ar atšaukti kredito limitus dėl konkrečių pirkėjų apie tai informuodamas savo draudėjus. Draudikas su tiekėjais draudimo sutartis sudaro atsižvelgdamas ne tik į savo nustatytus rizikos vertinimo kriterijus, tačiau taip pat į draudėjo pateiktą prašymą suteikti pirkėjo kredito limitą kiekvienam iš pirkėjų. Be to, Coface Lietuva nurodė, kad  savo iniciatyva nesumažino ir neatšaukė dėl pirkėjo UAB „Nemuno vaistinė“ suteikto prekinio kredito nė vienam iš savo draudėjų. Coface Lietuva taip pat nurodė, kad Pareiškėjo nurodyti vaistų tiekėjai, tokie kaip UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, UAB „Sanofi-Aventis Lietuva” nėra Coface Lietuva klientai (t. y. su jais nėra pasirašytos sutartys dėl prekinio kredito draudimo). Coface Lietuva duomenimis, šie tiekėjai (ar jų dukterinės įmonės) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir UAB „Sanofi-Aventis Lietuva” gali būti sudarę sutartis su Prancūzijoje registruotu Coface la Defence padaliniu.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Tuo tarpu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

Atsižvelgus į tai, kad pagrindinė Pareiškėjo keliama problema dėl, jo nuomone, jo atžvilgiu vykdomų Coface Lietuva neteisėtų veiksmų yra susijusi su jo, kaip pirkėjo, vertinimu ir atitinkamo kredito limito dydžio nustatymu Coface Lietuva draudėjams (Pareiškėjo tiekėjams), būtina atsižvelgti į tokių draudimo santykių pobūdį. Kaip nustatyta Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu, prekinio kredito draudimo sutartys yra sudaromos tarp draudiko (Coface Lietuva) ir draudėjų (šiuo atveju – Pareiškėjo tiekėjų). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kredito limito dydis, suteikiamas konkrečiam tiekėjui konkretaus pirkėjo atžvilgiu (šiuo atveju UAB „Nemuno vaistinė“ atžvilgiu) priklauso ne tik nuo draudiko (Coface Lietuva) atliktų vertinimų pagal jo rizikos vertinimo kriterijus, tačiau ir nuo draudėjo pateikto prašymo suteikti pirkėjo kredito limitą kiekvienam iš pirkėjų, taigi, konkrečiu atveju kredito limito dydis yra vertinamas individualiai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad tai, jog Pareiškėjo atžvilgiu kai kuriems tiekėjams galėjo būti sumažinti kredito limitai Pareiškėjo atžvilgiu, savaime nesudaro pagrindo įtarti, kad sumažintą kredito limito nustatymą draudimo sutartyse galėjo lemti vienašališki (net neatsižvelgiant į tiekėjų pateiktus prašymus dėl konkretaus dydžio kredito limito suteikimo) Coface Lietuva veiksmai.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjo pateikta informacija nesudaro pagrindo manyti, jog Coface Lietuva gali užimti tokią padėti prekinio draudimo srityje, kuri leistų šiam ūkio subjektui daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje. Tokia išvada darytina pirmiausiai dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos duomenis³ Lietuvoje prekinio kredito draudimo paslaugas teikia bent du Lietuvos Respublikoje registruoti ūkio subjektai: Coface Lietuva bei Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialas. Tačiau, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ūkio subjektai tokio draudimo paslaugas gali gauti ir iš kitose valstybėse veikiančių ir tokias draudimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Tai patvirtina minėta aplinkybė, kad, Coface Lietuva duomenimis, Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai – UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir UAB „Sanofi-Aventis Lietuva“ gali būti sudarę draudimo sutartis su Prancūzijoje veikiančiu Coface padaliniu. Dėl šios priežasties, Pareiškėjo teiginiai dėl Coface Lietuva galimybės piktnaudžiauti savo padėtimi vien dėl to, kad Lietuvoje veikia iš esmės tik du ūkio subjektai nesudaro pagrindo įtarti, jog tokio draudimo paslaugų negalima įsigyti ir iš neapibrėžto skaičiaus ūkio subjektų, kurie veikia kitose valstybėse. Taigi, šie teiginiai nesudaro pagrindo įtarti jog Coface Lietuva gali užimti dominuojančią padėtį rinkoje, apimančioje prekinio draudimo paslaugas.

Be to, pastebėtina, kad iš Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu gautos informacijos galima daryti išvadą, jog Pareiškėjo atžvilgiu prekinio kredito limitai buvo sumažinti ne visiems Pareiškėjo tiekėjams, tačiau galimai tik keliems tiekėjams – UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir UAB „Sanofi-Aventis Lietuva“. Tačiau šie tiekėjai, kaip nurodė Coface Lietuva, nėra jo klientai, t. y. Coface Lietuva neturi draudimo sutarčių su šiais ūkio subjektais. Tuo tarpu, kaip nurodė Coface Lietuva, savo iniciatyva Pareiškėjo atžvilgiu kreditų limitų nesumažino nė vienam iš savo draudėjų (tiekėjų), su kuriais yra sudarytos prekinio kredito draudimo sutartys. Taigi, Pareiškėjui nepateikus aiškios informacijos apie tai, kad būtent Coface Lietuva savo iniciatyva būtų nusprendęs sumažinti kredito limitus Pareiškėjo atžvilgiu savo draudėjams, kurie tiekia prekes Pareiškėjui, nėra pagrindo įtarti, kad būtent Coface Lietuva savo sprendimais galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus Pareiškėjo atžvilgiu. Pastebėtina, kad aiškios ir įrodymais ar faktiniais duomenimis pagrįstos informacijos Pareiškėjas nepateikė ir dėl savo skunde keliamų įtarimų, jog Coface Lietuva galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, palankiau vertindamas užsienio kapitalo įmones ir joms suteikdamas didesnius kredito limitus, nei lietuviško kapitalo įmonėms; bei dėl to, kad Coface Lietuva galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, nes, Pareiškėjo nuomone, yra sudaręs susitarimus su kitais ūkio subjektais (vaistų tiekėjais ar valdančiais vaistinių tinklus), dėl kurių Pareiškėjo atžvilgiu buvo sumažintas kredito limitas, o jo tiesioginių konkurentų (pvz., UAB „Eurovaistinė“) atžvilgiu kredito limitai sumažinti nebuvo.

Taigi, apibendrinus išdėstytą ir ypač atsižvelgus į tai, kad, kaip paaiškinta aukščiau, sudarant prekinio kredito draudimo sutartį yra atliekamas individualus galimos rizikos vertinimas, atsižvelgiant taip pat ir į draudėjo prašomą jam suteikti kredito limitą, darytina išvada, kad, nesant išsamios, paremtos faktiniais duomenimis informacijos apie tai, kad būtent dėl Coface Lietuva vienašališkų veiksmų ar Coface Lietuva su kitais konkrečiais ūkio subjektais sudarytų susitarimų Pareiškėjo atžvilgiu buvo sumažinti kredito limitai konkretiems jo tiekėjams, dėl ko pablogėjo Pareiškėjo konkurencijos galimybės, Konkurencijos tarybai nėra pagrindo įtarti galimų Coface Lietuva neteisėtų Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių atžvilgiu veiksmų.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, bei Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo galimų susitarimų su vaistinių tinklus valdančiais ūkio subjektais ar vaistų tiekėjais atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas