DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMU PATVIRTINTŲ VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ LEIDIMO ĮRENGTI IŠORINĘ REKLAMĄ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE IŠDAVIMĄ NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. balandžio 24 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(1) Konkurencijos taryba 2013 m. rugpjūčio 21 d. gavo UAB „Logotipo projektai“, UAB „Neoreklama“, UAB „Katos studija“, AB „Umega“ ir Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos (toliau – Pareiškėjai) bendrą pareiškimą Dėl rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje išdavimą (toliau – Pareiškimas)[1].

(2) Pareiškime nurodoma, jog Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) taryba 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-143 patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie reglamentuoja vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Savivaldybės teritorijoje išdavimą nustatymą bei rinkimo tvarką.

(3) Nuostatų 10 punkte numatyta, kad rinkliavos dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išorinės reklamos plotą ir laikotarpį: (10.1) išorinės reklamos įrengimas Gargždų ir Priekulės mieste – 30 Lt už vieną kvadratinį metrą per metus, bet ne mažiau kaip 100 Lt; (10.2) išorinės reklamos įrengimas kitose Klaipėdos rajono vietovėse – 15 Lt už vieną kvadratinį metrą per metus, bet ne mažiau kaip 50 Lt; (10.3) išorinės reklamos įrengimas miestų erdvėje virš gatvių – 30 lt už vieną kvadratinį metrą per metus; (10.4) trumpalaikės išorinės reklamos įrengimas – 15 Lt už vieną kvadratinį metrą.

(4) Pareiškėjų teigimu, Savivaldybė, išduodama leidimą reklamos įrenginiui savivaldybės teritorijoje ant savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų, šalia rinkliavą pagrindžiančių sąnaudų (leidimo išdavimo administracinės procedūros) tuo pačiu įskaičiuoja ir objekto, ant kurio įrengiama reklama naudojimosi kaštus. Tokiu būdu vietinės rinkliavos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į objektą, kuris suteikiamas ūkio subjektui reklamai įrengti. Tuo tarpu ūkio subjektams prašant išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje ant ne savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų, rinkliavos dydis yra nepagrįstai padidinamas, kadangi jis skaičiuojamas lygiai taip pat, kaip ir ant savivaldybei priklausančių objektų, t.y., atsižvelgiant į reklamos plotą, nors jokio objekto savivaldybė reklamai, ar reklamos įrenginiu savivaldybė kaip asmuo nesuteikia.

(5) Anot Pareiškėjų, ūkio subjektai, kurie įrengia reklamos įrenginius ant privačių asmenų turto, patiria tam tikras sąnaudas, susijusias su šio turto naudojimu: sudaromos nuomos sutartys, mokant nuomos mokestį turto savininkui, arba turtas yra perkamas, už jį mokamas nekilnojamojo turto mokestis ir pan. Ūkio subjektai, kuriems išduodami leidimai įrengti išorinę reklamą ant savivaldybei nuosavybės teise ar kita valdymo teise valdomo turto, reklamos įrengimo metu sumoka tik leidimo įrengti reklamą rinkliavą ir kitų žymesnių sąnaudų, skirtingai nei kiti ūkio subjektai, nepatiria. Esant šioms aplinkybėms, anot Pareiškėjų, rinkliavų dydžių suvienodinimas visiems ūkio subjektams rinkliavos dydį skaičiuojant nuo reklamos ploto, neatsižvelgiant į tai, ar reklamos įrengimui yra naudojamas savivaldybės turtas, ar ne, yra nepagrįstas ir sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

(6) Pareiškėjai prašė Konkurencijos tarybos įvertinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-143 patvirtinti Nuostatai, įtvirtinantys to paties dydžio rinkliavą už leidimą įrengti išorinę reklamą ūkio subjektams ant Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir subjektams, kurie prašo išduoti leidimą įrengti reklamą ant ne Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.

(7) Nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą. 2013 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministras įsakymu Nr. 4-670 patvirtino Išorinės reklamos įrengimo taisykles (toliau – Taisyklės). Remiantis Taisyklių 11 punktu, reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą. Taisyklių 28 punktas numato, kad už leidimo išdavimą imama vietinė rinkliava Rinkliavų įstatymo ir savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka.

(8) Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-143 patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus, kurių 10 punkte numatyta, kad rinkliavos dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išorinės reklamos plotą ir laikotarpį. Nuostatuose rinkliavos dydis nėra diferencijuojamas pagal tai, ar rinkliava taikoma leidimui įrengti išorinę reklamą ant savivaldybei priklausančio turto ar ant privačių asmenų turto.

(9) Savivaldybė Konkurencijos tarybai nurodė[2], kad remiantis Rinkliavų įstatyme numatyta savivaldybės teise nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą, nėra išskirti savivaldybės valdomi ir savivaldybei nepriklausantys objektai, kuriuose prašoma įrengti išorinę reklamą. Todėl Savivaldybė nustatė vienodą rinkliavos dydį tiek ant savivaldybės valdomų, tiek ir ant savivaldybei nepriklausančių objektų. Savivaldybė taip pat paaiškino[3], kad remiantis Rinkliavų įstatymu, iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą, todėl už išorinės reklamos įrengimą ant Savivaldybei priklausančių ar kitaip valdomų objektų vietinės rinkliavos dydis nustatytas neatsižvelgiant į už objektų amortizacijos ir nusidėvėjimo reklamos įrengimo laikotarpiu negautas pajamas.

(10) Konkurencijos taryba paprašė[4] Pareiškėjų pagrįsti, kuo remiantis pastarieji teigia, jog Savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos dydį už išorinės reklamos įrengimą ant jai priklausančių ar kitaip jos valdomų objektų, į minėtą rinkliavą įskaičiuoja negautas pajamas už objekto nuomą ir/arba kitas eksploatacines išlaidas bei pateikti tai patvirtinančius duomenis. Pareiškėjai savo teiginių nepagrindė, tik nurodė[5], kad duomenų apie Savivaldybės gaunamas pajamas iš reklamos veiklą vykdančių subjektų už savivaldybės turto naudojimą išorinei reklamai įrengti neturi.

(11) Valstybės įmonė Valstybės turto fondas į Konkurencijos tarybos prašymą paaiškinti, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu bei kitais savivaldybių turto disponavimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, savivaldybių tarybų sprendimai už atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą leisti įrengti išorinę reklamą ant savivaldybėms priklausančių objektų gali būti vertinami kaip savivaldybėms priklausančio turto nuoma, atsakė[6], kad šio įstatymo normos, reguliuojančios nuomos teisinius santykius, netaikomos savivaldybei nustatant vietinę rinkliavą už leidimą įrengti išorinę reklamą.

(12) 2014 m. kovo 24 d. Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyrius pateikė Pareiškėjams atsakymą dėl Pareiškimo (toliau – Atsakymas)[7], nurodydamas, kad nemato pagrindo įtarti, kad Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje nuostatų 10 punkto nuostatos prieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

(13) 2014 m. balandžio 3 d. Baltijos išorinės reklamos firmų asociacija, UAB „Logotipo projektai“, UAB „Neoreklama“, UAB „Katos studija“ ir UAB „Gijota“ pateikė Konkurencijos tarybai skundą (toliau – Skundas)[8] dėl Atsakyme išdėstytų argumentų. Įmonių nuomone, Atsakyme nebuvo ištirtos visos Pareiškime nurodytos reikšmingos aplinkybės, nesiaiškintos faktinės aplinkybės, susijusios su reklamos veiklos reguliavimu Klaipėdos rajono savivaldybėje, dėl to šis sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą turi būti panaikintas, įpareigojant Konkurencijos tarybos darbuotojus pradėti tyrimą pagal Pareiškimą. Nustatyta, kad Skunde iš esmės pakartojami visi Pareiškime išdėstyti argumentai dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.

(14) Papildomai pastebėtina, jog tiek Pareiškime, tiek Skunde buvo pažymėta, kad kitos Lietuvos Respublikos savivaldybės, įgyvendindamos Rinkliavų įstatymo ir Reklamos įstatymo nuostatas, užtikrina sąžiningos konkurencijos laisvę, nediskriminuoja ir nenustato nepagrįsto rinkliavos dydžio tiems ūkio subjektams, kurie įrengia reklamą ne ant savivaldybės nuosavybės teise valdomų objektų. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės Leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarka[9] nustato skirtingus rinkliavos dydžius už leidimą įrengti išorinę reklamą ant savivaldybei priklausančių objektų ar teritorijų, ir už leidimą įrengti išorinę reklamą ant ne savivaldybei priklausančių objektų. Pastarųjų rinkliava yra pastovaus dydžio (300 Lt) ir nėra sietina su reklamos plotu.

(15) Palyginus kitų savivaldybių (Vilniaus m., Kauno m., Šiaulių m. ir Alytaus m.) patvirtintus vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą nuostatus, nustatyta, kad kai kuriais atvejais rinkliavos dydis diferencijuojamas pagal tai, ar reklama įrengiama ant savivaldybės objektų ar ant ne savivaldybės objektų, tačiau visais atvejais rinkliavos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į reklamos plotą.

(16) Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vietinės rinkliavos dydis už reklamos leidimo išdavimą vieniems metams, įrengiant 1 kv. m reklamos ploto, kai įrengiama ne iškaba ir ne reklaminis kainų stovas yra: (1) ant Savivaldybės objektų – 365 Lt; (2) ne ant Savivaldybės objektų: nuo 2011 m. liepos 1 d. – 365 Lt. Vietinės rinkliavos dydis už reklamos leidimo išdavimą vieniems metams reklaminiam kainų stovui yra: (1) ant Savivaldybės objektų, įrengiant 1 kv. m reklamos ploto – 183 Lt; (2) ne ant Savivaldybės objektų, įrengiant iki 25 kv. m reklamos ploto – 100 Lt už visą reklaminį kainų stovą; (3) ne ant Savivaldybės objektų, įrengiant daugiau kaip 25 kv. m reklamos ploto – 100 Lt ir už kiekvieną papildomą kvadratinį metrą, viršijantį 25 kv. m reklamos ploto – 35 Lt[10].

(17) Kauno mieste rinkliava už leidimo išdavimą apskaičiuojama pagal formulę: R=P´T´L, kur R – apskaičiuota rinkliava už leidimo išdavimą (Lt); P – reklamos plotas (kv. m); T – atitinkamos zonos tarifas (Lt); L – leidimo galiojimo terminas (metais). Atitinkamos zonos metinis tarifas už 1 kv. m reklamos ploto: A, B, C zonos – 400 Lt; D, E, G zonos – 300 Lt; F, H zonos – 100 Lt. Išorinei reklamai ne ant Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų taikomas F zonos tarifas[11].

(18) Šiaulių mieste rinkliavos dydžiai už išorinės reklamos leidimo išdavimą vieniems metams įrengiant: (1) iškabą, didesnę nei 3 kvadratiniai metrai, už kiekvieną 1 kvadratinį metrą ploto – 120 litų; (2) 1 kvadratinį metrą ploto išorinės reklamos ant reklaminių įrenginių, kurie nepriklauso Savivaldybei nuosavybės teise ar nėra jos valdomi patikėjimo teise, bet įrengti ant objektų, priklausančių Savivaldybei nuosavybės teise ar jos valdomų patikėjimo teise, arba Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje ar patikėjimo teise valdomoje teritorijoje (išskyrus išnuomotoje ar perduotoje naudotis teritorijoje) – 72 litai; (3) 1 kvadratinį metrą ploto išorinės reklamos ant reklaminių įrenginių, įrengtų privačiose teritorijose ar ant objektų, kurie nepriklauso Savivaldybei nuosavybės teise ar nėra jos valdomi patikėjimo teise, ant vietinių keleivinio kelių transporto priemonių – 50 litų.[12]

(19) Alytaus mieste rinkliavos dydžiai yra nustatomi pagal išorinės reklamos ekonominio patrauklumo zonas. Rinkliava už reklamą apskaičiuojama bendrą reklamos plotą dauginant iš 1 mėnesio už 1 kvadratinį reklamos ploto įkainio atitinkamoje ekonominėje zonoje. Šią sumą reikia dauginti iš išorinės reklamos eksploatavimo mėnesių skaičiaus.[13] Pastebėtina, kad rinkliavos dydis nėra skiriamas pagal tai, ar išorinę reklamą ketinama įrengti ant savivaldybei priklausančių objektų, ar ant privatiems asmenims priklausančių objektų.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

(20) Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos įstatymas viešojo administravimo subjektus įpareigoja užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o ūkio subjektams draudžia atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją.

(21) Pareiškėjai kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami įvertinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-143 patvirtinti Nuostatai, įtvirtinantys to paties dydžio rinkliavą už leidimą įrengti išorinę reklamą ūkio subjektams ant Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir subjektams, kurie prašo išduoti leidimą įrengti reklamą ant ne Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.

(22) Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškime ir Skunde pateikiami tie patys argumentai dėl Savivaldybės Nuostatų galimo prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, Pareiškimą ir Skundą yra tikslinga nagrinėti bendrai, dėl jų abiejų šiuo nutarimu priimant vieną sprendimą.

(23) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(24) Įvertinus Pareiškime ir Skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Pareiškėjai Savivaldybės patvirtintus Nuostatus iš esmės skundžia keliais aspektais: rinkliavos dydis nepagrįstai apskaičiuojamas pagal reklamos plotą, dėl to Savivaldybė šalia rinkliavą pagrindžiančių sąnaudų tuo pačiu įskaičiuoja ir objekto, ant kurio įrengiama reklama, naudojimosi kaštus; nėra taikomas skirtingas rinkliavos dydis reklamai ant Savivaldybei priklausančio turto ir ant Savivaldybei nepriklausančio turto, dėl to rinkliavos dydis reklamai ant privačių asmenų turto yra nepagrįstai padidintas.

(25) Rinkliavų nustatymo sąlygas reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Remiantis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savivaldybės turi teisę nustatyti vietines rinkliavas už leidimus įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, jog nei Rinkliavų įstatymas, nei Išorinės reklamos įrengimo taisyklės nenumato būtinų kriterijų, kuriais remiantis turi būti skaičiuojama vietinė rinkliava už leidimą įrengti išorinę reklamą. Minėti teisės aktai savivaldybėms suteikia abstrakčią teisę pačioms nustatyti vietines rinkliavas už leidimus įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje ir konkrečius jų apskaičiavimo principus.

(26) Remiantis nagrinėjamų Nuostatų 10 punktu, Savivaldybė nustatė, kad rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant į reklamos plotą ir laikotarpį. Palyginus su kitų analizuotų savivaldybių taikomais kriterijais, nustatyta, kad kai kuriais atvejais yra papildomai numatyti tokie kriterijai kaip priskyrimas tam tikrai zonai ar pastato, ant kurio ketinama įrengti reklamą, priklausymas arba nepriklausymas savivaldybės nuosavybei. Visais atvejais (išskyrus Pareiškėjo minėtą Klaipėdos m. savivaldybės taikomą rinkliavą reklamai ant ne savivaldybei priklausančių pastatų) savivaldybės, skaičiuodamos rinkliavos dydį, atsižvelgia į ketinamos įrengti reklamos plotą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis gauti leidimą išorinei reklamai, vadovaudamasis Taisyklių 15 punktu, privalo pateikti leidimą išduodančiai institucijai informaciją apie išorinės reklamos plotą ir jos skleidimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog rinkliavos dydžio apskaičiavimas, be kita ko atsižvelgiant į reklamos plotą, laikytinas pagrįstu ir objektyviu kriterijumi.

(27) Dėl Pareiškėjų teiginio, kad Savivaldybė į rinkliavos sąnaudas įskaičiuoja ir objekto, ant kurio įrengiama reklama, naudojimosi kaštus, pažymėtina, kad Rinkliavų įstatymas nenumato, jog nustatant vietinės rinkliavos dydį savivaldybės privalo atsižvelgti į išlaidas, kurias jos patiria leisdamos teikti tam tikras paslaugas savivaldybės teritorijoje. Todėl darytina išvada, jog Rinkliavų įstatymu numatyta savivaldybių teisė nustatyti vietines rinkliavas ir konkrečius jų dydžius už tam tikrų paslaugų teikimą savivaldybių teritorijoje, nėra siejama su savivaldybių patiriamomis išlaidomis (negautomis pajamomis), susijusiomis su paslaugų teikimu (pvz., objekto, ant kurio įrengiama išorinė reklama, nuomos mokesčiu, objekto panaudos ar eksploatavimo mokesčiu ir pan.).

(28) Tokią vietinių rinkliavų praktinio taikymo specifiką yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, kad „[k]aip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos dydžio nesieja su vietos savivaldos patiriamomis ekonominėmis sąnaudomis, nenustato, kam turi būti panaudojama vietinė rinkliava. Tai savo ruožtu leidžia teigti, jog vietinė rinkliava nėra siekiama atlyginti vietos savivaldos institucijų patirtas išlaidas. Pastebėtina ir tai, jog Rinkliavų įstatymas vietinės rinkliavos dydžio niekaip nesieja su vietinės rinkliavos objekto verte, ir jį nustatyti paveda savivaldybių taryboms (Rinkliavų įstatymo 13 str.)“.[14]

(29) Primintina, jog Savivaldybė patvirtino Konkurencijos tarybai, kad už išorinės reklamos įrengimą ant Savivaldybei priklausančių ar kitaip valdomų objektų vietinės rinkliavos dydis nustatytas neatsižvelgiant į už objektų amortizacijos ir nusidėvėjimo reklamos įrengimo laikotarpiu negautas pajamas. Be to, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas nurodė, kad savivaldybių tarybų sprendimai už atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą leisti įrengti išorinę reklamą ant savivaldybėms priklausančių objektų nelaikytini savivaldybėms priklausančio turto nuoma. Tuo tarpu Pareiškėjai nepateikė minėtus savo teiginius pagrindžiančių duomenų. Atitinkamai, darytina išvada, kad Pareiškėjų teiginiai, jog Savivaldybė šalia rinkliavą pagrindžiančių sąnaudų tuo pačiu įskaičiuoja ir objekto, ant kurio įrengiama reklama, naudojimosi kaštus, nėra pagrįsti.

(30) Dėl Pareiškėjų teiginio, kad rinkliavos dydis nepagrįstai taikomas neatsižvelgiant į tai, ar reklama yra ant Savivaldybei priklausančio turto ar ant jai nepriklausančio, pažymėtina, kad aplinkybė, jog nustatant rinkliavos dydį nėra atsižvelgiama į turto savininką, savaime nereiškia, kad tai lemia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą.

(31) Kaip minėta šio nutarimo (25) pastraipoje, Rinkliavų įstatymas ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklės savivaldybėms suteikia teisę pačioms nustatyti vietines rinkliavas už leidimus įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje ir nenumato baigtinio rinkliavos dydžio nustatymo kriterijų sąrašo. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju nėra numatyta prievolė, kad apskaičiuojant rinkliavos dydį privaloma atsižvelgti į turto, ant kurio įrengiama reklama, priklausymą ar nepriklausymą savivaldybės nuosavybei. Tą patvirtino ir pati Savivaldybė[15], nurodydama, kad Rinkliavų įstatyme nėra išskirti savivaldybės valdomi ir savivaldybei nepriklausantys objektai, kuriuose prašoma įrengti išorinę reklamą, todėl Savivaldybė nustatė vienodą rinkliavos dydį tiek ant savivaldybės valdomų, tiek ir ant savivaldybei nepriklausančių objektų.

(32) Kaip matyti iš atlikto kitų savivaldybių teisės aktų palyginimo, savivaldybės taiko skirtingus kriterijus (reklamos plotas, forma, ekonominio patrauklumo zona, pateikimo būdas, laikotarpis) rinkliavos dydžiui nustatyti, be to, ne visose savivaldybėse taipogi yra nustatytas kriterijus pagal tai, ar reklama yra ant Savivaldybei priklausančio, ar nepriklausančio turto (Alytaus miesto savivaldybėje šio kriterijaus nėra).

(33) Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės Nuostatai visiems ūkio subjektams taikomi vienodai ir visi ūkio subjektai, kreipdamiesi dėl leidimo įrengti išorinę reklamą, turi mokėti vienodu principu apskaičiuojamos rinkliavos dydį priklausomai nuo Nuostatų 10 punkte išvardintų kriterijų. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad vieni ūkio subjektai turi didesnių reklamos skleidimo sąnaudų nei kiti ūkio subjektai, savaime nereiškia, kad Nuostatai juos diskriminuoja. Ūkio subjektai yra laisvi apsispręsti (kiek tai atitinka teisės aktų reikalavimus) dėl savo ketinamos įrengti reklamos ploto, laikotarpio, formos ar vietos, tokiu būdu įvertinant savo galimybes veiksmingai konkuruoti su kitais ūkio subjektais.

(34) Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Savivaldybės patvirtintais Nuostatais nėra diskriminuojami ūkio subjektai, besikreipiantys dėl leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje, kadangi rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą mokėjimo požiūriu tos pačios nuostatos yra vienodai taikomos visiems toje pačioje situacijoje esantiems ūkio subjektams.

(35) Kita vertus pastebėtina, jog tai, ar Savivaldybės nustatytas rinkliavos dydis už išorinės reklamos leidimą yra teisingas bei pagrįstas, Konkurencijos taryba nėra kompetentinga nuspręsti. Remiantis Rinkliavų įstatymo 14 straipsniu, rinkliavų rinkimą kontroliuoja vietos mokesčio administratorius, Valstybės kontrolė, o vietinių rinkliavų – dar ir savivaldybės kontrolieriai.

(36) Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra pagrindo įtarti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-143 patvirtinti Nuostatai, įtvirtinantys to paties dydžio rinkliavą už leidimą įrengti išorinę reklamą ūkio subjektams ant Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir subjektams, kurie prašo išduoti leidimą įrengti reklamą ant ne Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti Skunde išdėstyto prašymo ir pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 7 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininko pavaduotoja, pavaduojanti pirmininką Jūratė Šovienė

---