- 2009 01 08
- Nutarimo Nr.: 1S-1
- Atsisakyta pradėti tyrimą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009-01-08 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) veiksmų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – Sveikatos apsaugos ministras) 2007-01-22 įsakymu Nr. V-27 (toliau – Įsakymas) patvirtinto Masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašo 5, 7, 8 punktų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio ir Vilniaus ir Šiaulių kolegijų bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų asociacijos (toliau – LASMEDA) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryba 2008-06-02 gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos persiųstą Lietuvos kūno kultūros akademijos (toliau – LKKA) atstovės R. Adomaitienės (toliau – Pareiškėjas) skundą – prašymą „Dėl LR Vyriausybės pavedimo nevykdymo Sveikatos apsaugos ministerijoje, neteisėtų kartelinių susitarimų masažo srityje ir Taikomosios fizinės veiklos (toliau – TFV) studijų programos absolventų diskriminacijos“, kuriame prašoma atlikti tyrimą dėl:
1) Sveikatos apsaugos ministerijos galimai neteisėto atsisakymo licencijuoti ir kontroliuoti institucijų ir fizinių asmenų masažo teikimo paslaugas Lietuvoje. LKKA teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija „ilgą laiką išdavinėjo licencijas kineziterapeutams ir kitiems specialistams verstis masažo praktika, be jokio viešo teisės dokumento licencijų teikimui <...>; licencijų išdavimo staigaus nutraukimo teisės dokumento taip pat nėra“. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu Sveikatos apsaugos ministerija be aiškaus teisinio reglamentavimo ir be aiškių kriterijų vieniems masažuotojams suteikdavo licencijas, kitiems masažuotojams licencijų nesuteikdavo.
2) Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, galimai diskriminuojant TFV studijų programos absolventus atsisakant pripažinti LKKA TFV studijų programą atitinkančia Įsakymu patvirtintus masažuotojo kvalifikacinius reikalavimus bei tokiu būdu galimai teikiant privilegijas kineziterapijos studijų programų absolventams masažo paslaugų srityje. Pareiškėjo teigimu, kineziterapijos studijų programą baigę absolventai turi teisę verstis masažuotojų praktika, o LKKA TFV studijų programą baigusiems studentams tokia teisė nesuteikiama. Pareiškėjų įsitikinimu, jų siūloma programa yra tinkama paruošti absolventus masažuotojais. LKKA kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši įvertintų ir pripažintų jos vykdomą I pakopos TFV studijų programą (valstybinis kodas 61211B202) atitinkančia Sveikatos apsaugos ministro Įsakymu patvirtintus masažuotojo profesijos kvalifikacinius reikalavimus. Sveikatos apsaugos ministerija 2007-10-03 raštu Nr. 10-(2.4-12)-5408 informavo LKKA, jog išnagrinėjo LKKA prašymą ir įvertinus masažuotojus rengiančių mokyklų pateiktas lyginamąsias analizes, nustatė esminius trūkumus bei skirtumus, dėl kurių asmens, baigusio LKKA TFV studijų programą, išsimokslinimas ir kvalifikacija neatitinka nurodytu Sveikatos apsaugos ministro Įsakymu patvirtintų masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų, todėl LKKA TFV studijų programos absolventai negali teikti masažo paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat 2008-04-14 raštu Nr. 4-(2.41-12)-660 atsakė į LKKA skundą-prašymą dėl LKKA TFV studijų programos absolventų pripažinimo atitinkančiais masažuotojo profesinę kvalifikaciją. Rašte nurodoma, jog LKKA TFV studijų programa skirta parengti aukštos kvalifikacijos taikomosios fizinės veiklos specialistą, minėtos studijų programos apraše nenurodoma, kad absolventui bus suteiktos masažuotojo kompetencijos, o studijų programos apraše išvardinti studijuojami kursai leidžia teigti, jog ugdomos kūno kultūros specialisto kompetencijos, o ne masažuotojo. Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, LKKA teiginys, kad masažuotojo profesinei kvalifikacijai įgyti pakanka baigti minėtą studijų programą yra nepagrįstas, nes ji skirta parengti specialistams, siekiantiems dirbti kūno kultūros mokytojais. Pareiškėjo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija, atsisakydama pripažinti jų programą, sukuria LKKA, lyginant su kitomis mokymo įstaigomis skirtingas galimybes konkuruoti ruošiant masažuotojus.
3) Sveikatos apsaugos ministro 2007-01-22 įsakymu Nr. V-27 „Dėl masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintų galimai perteklinių masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų. LKKA teigimu, Sveikatos apsaugos ministro Įsakymu patvirtinto masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašo 5, 7, 8 punktų nuostatos, „toje apimtyje, kur nurodomas studijų programos trukmė ir konkretus bendrųjų, bendra kultūrinių ir specialybės dalykų valandų skaičius bei praktinio mokymo procentas, pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę masažo paslaugų teikimo srityje tarp skirtingas studijų programas ar jų dalis, skirtingose institucijose baigusių įgalių ir skirtingas negalias turinčių, bet tas pačias masažuotojo kompetencijas įgijusių absolventų“. Pareiškėjų teigimu, „negalima studijų valandomis analogiškai sulyginti aklųjų ir reginčių studentų masažo įgūdžių mokymą“; asmenims su regėjimo negalia ir kitiems asmenims skirtoms masažuotojus rengiančioms studijų programoms neturėtų būti keliami tokie patys reikalavimai.
4) Galimo kartelinio susitarimo tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus bei Šiaulių kolegijų ir LASMEDA rengiant ir priimant Sveikatos apsaugos ministro Įsakymą dėl masažuotojo profesinių reikalavimų, siekiant pašalinti konkurentus iš masažo mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir masažo paslaugų teikimo rinkų. LKKA teigimu, taip pat tai parodo ir informacija, jog LKKA TFV studijų programos ir Įsakymu patvirtintų masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų lyginamąją analizę atliko ne Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, bet tariamo kartelinio susitarimo dalyviai: LASMEDA, Vilniaus ir Šiaulių kolegijos. Dar vienas galimo kartelio įrodymas, anot LKKA, yra tai, jog Vilniaus ir Šiaulių kolegijų masažo profesinio mokymo programos yra identiškos.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o taip pat 4 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Masažuotojo praktika šiuo metu nėra licencijuojama. Licencijų asmenims verstis privačia sveikatos priežiūros veikla (masažu) panaikinta Sveikatos apsaugos ministro 2007-02-01 įsakymu Nr. V-62 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 574 „Dėl Laikinosios licencijavimo užsiimti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros privačia veikla tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“. Masažuotojų vertimasis privačia veikla buvo licencijuojamas remiantis minėtu Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 574 „Dėl Laikinosios licencijavimo užsiimti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros privačia veikla tvarkos“, kurioje nustatyta, jog licencijos išduodamos visoms sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos 1997-05-29 įsakymu Nr. 307 „Dėl sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“, nurodytoms veikloms, tarp jų ir masažui. Licencijos buvo suteikiamos asmenims, kurie ketino verstis asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra ne valstybės (ar savivaldybės) sveikatos priežiūros įstaigose (įmonėse) Lietuvos Respublikoje. Licencija pažymėdavo, jog asmuo turi reikiamą kvalifikaciją užsiimti sveikatos priežiūra. Sveikatos apsaugos ministerija 2008-07-24 rašte Nr. 10-(10.6-22)-4138 nurodo, jog panaikinus licencijavimą, tokiu būdu specialistams sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos ir reikalavimai verstis masažo praktika tiek privačiai, tiek valstybės (savivaldybių) asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš to, kas nurodyta aukščiau, matyti, jog pateikti Pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi masažuotojų veikla būdavo licencijuojama, o licencijavimas panaikintas konkrečiais aukščiau nurodytais teisės aktais.
Iš pateiktos informacijos matyti, jog panaikinus asmenų vertimosi privačia sveikatos priežiūros veikla (masažu) licencijavimą, sudarytos palankesnės sąlygos masažuotojams veikti: įgijus atitinkamą išsilavinimą, nebereikia gauti papildomų licencijų. Visi asmenys, siekiantys užsiimti masažuotojo profesine veikla, turi atitikti masažuotojo profesijos kvalifikacinius reikalavimus, patvirtintus atitinkamu Sveikatos apsaugos ministro Įsakymu. Įsakyme nurodyti masažuotojo kvalifikaciniai reikalavimai taikomi vienodai visiems pageidaujantiems įgyti masažuotojo profesinę kvalifikaciją.
Iš pateiktos informacijos matyti, jog LKKA prašymas pripažinti LKKA vykdomą I pakopos TFV studijų programą atitinkančia Įsakymu patvirtintus masažuotojo profesijos kvalifikacinius reikalavimus buvo svarstomas. Sveikatos apsaugos ministerija pavedė atlikti lyginamąją analizę Vilniaus, Šiaulių kolegijoms, LASMEDA. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, išanalizuota LKKA TFV studijų programa neatitinka Įsakymu patvirtintų masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų. Pavyzdžiui, Įsakyme nustatytas 240 val. skaičius bendriesiems dalykams, tuo tarpu LKKA TFV studijų programoje tam skiriama 80 val.; Įsakyme bendrakultūriniams dalykams nustatyta 160 val., o LKKA TFV studijų programoje skiriama 80 val. Iš pateiktos informacijos taip pat matyti, jog LKKA TFV studijų programai nebuvo keliami jokie papildomi reikalavimai, bet tokie patys, kurie yra patvirtinti Įsakymu bei kaip ir kitoms studijų programoms, siekiančioms rengti masažuotojus. Todėl darytina išvada, jog vertinant LKKA TFV studijų programą LKKA nebuvo diskriminuojama ar kitoms mokymo įstaigoms suteikiamos privilegijos.
Įsakymo 5 punkte nurodoma masažuotojo profesijos studijų trukmė, konkretus valandų skaičius, jų paskirstymas profesijos mokymui ir praktiniam profesijos mokymui, bendrakultūriniams dalykams. Įsakymo 7 punkte nurodomi konkretūs bendrieji (civilinė sauga, ekonomikos ir verslo pagrindai ir pan.) ir specialybės dalykai (anatomija, fiziologija, farmakologijos pagrindai ir t.t.) bei jų mokymosi trukmė valandomis. Įsakymo 8 punkte nurodomi bendrakultūriniai dalykai (estetika, profesinė etika, kūno kultūra) ir jų mokymosi trukmė. Konkurencijos taryba nėra kompetentinga spręsti dėl nustatytų masažuotojo profesijos atitinkamų kvalifikacinių reikalavimų, tokių kaip studijų programos trukmė, konkretus bendrųjų, bendrakultūrinių ir specialybės dalykų valandų skaičius bei praktinio mokymo trukmės, pagrįstumo. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. V-1003 „Dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamai sričiai, tvarkos aprašo patvirtinimo“, masažuotojo profesija patenka į Sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sritį, kuri ir privalo vertinti atitinkamų profesijų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Diskriminavimas galėtų atsirasti tuomet, jei LKKA TFV studijų programa atitiktų Įsakymu patvirtintus masažuotojo profesijos kvalifikacinius reikalavimus, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija vis tiek atsisakytų pripažinti LKKA TFV studijų programą tinkama rengti masažuotojus. Tuo tarpu Įsakymu nustatyti masažuotojo profesijos kvalifikaciniai reikalavimai vienodai taikomi visiems, taip pat ir LKKA TFV studijų programai. Tačiau Pareiškėjas reikalauja, jog LKKA TFV studijų programai būtų keliami mažesni reikalavimai, nei kitoms studijų programoms, rengiančioms masažuotojus, t.y. pati reikalauja tam tikrų privilegijų.
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, o susitarimu, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi laikoma „bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai“.
Pareiškėjo skunde – prašyme nurodyti faktai dėl galimo susitarimo tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus ir Šiaulių kolegijų bei LASMEDA netenkina draudžiamo susitarimo požymių, nustatytų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje. Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu yra draudžiami susitarimai tarp ūkio subjektų, o Sveikatos apsaugos ministerija nelaikytina ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, nes jokios ūkinės veiklos nevykdo.
Pareiškėjas taip pat nepateikė papildomų duomenų ir įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog Vilniaus ir Šiaulių kolegijos bei LASMEDA savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, t.y. sudarė draudžiamą susitarimą ar pateikė įrodymus, jog buvo sudaryti susitarimai tarp kitų ūkio subjektų, kuriais buvo siekiama riboti konkurenciją arba kurie galėjo riboti konkurenciją.
Remiantis aukščiau išdėstytu, nėra pagrindo įtarti, jog Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministras savo priimtais teisės aktais ar sprendimais diskriminuoja ūkio subjektus ar suteikiamos privilegijos. O taip pat, nėra pagrindo įtarti, jog yra sudaryti draudžiami susitarimai.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktais,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-01-22 įsakymu Nr. V-27 patvirtinto Masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašo 5, 7, 8 punktų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir Vilniaus ir Šiaulių kolegijų bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų asociacijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.
Nutarimas per 20 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
