DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖS TARYBOS REGLAMENTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS IR TRIŠALĖJE TARYBOJE DALYVAUJANČIŲ SUBJEKTŲ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) 2010-09-16 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus pateiktą klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (toliau – Trišalė taryba) reglamento atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams ir Trišalėje taryboje dalyvaujančių subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Lietuvos verslo konfederacija/ICC Lietuva (toliau – Konfederacija, Pareiškėjas) 2010-05-27 raštu Nr. 41/0510/AA kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama ištirti, ar Trišalė taryba, vadovaudamasi Trišalės tarybos nuostatais ir pagal susitarimą, riboja kitų socialinių partnerių – verslo konfederacijų ar asociacijų pilnateisį dalyvavimą Trišalės tarybos darbe, pažeidžiant jų atstovaujamų narių interesus ir taip izoliuojant didelę dalį verslo visuomenės nuo dalyvavimo realiose konsultacijose, ir ar tuo nebuvo sudarytos sąlygos konkurencijos ribojimui. 2010-08-13 rašte Nr. 53/0810/AA Konfederacija papildomai prašo Konkurencijos tarybos kompetencijos ribose pateikti vertinimą dėl taikomų Trišalės tarybos sudarymo principų bei su tuo susijusių nevienodų konkurencijos sąlygų sudarymo.

Pareiškėjas nurodė, kad nors Konfederacija yra viena didžiausių darbdavius vienijančių asociacijų Lietuvoje, ne vienerius metus siekia įsijungti į Trišalės tarybos veiklą ir raštu kreipėsi į darbdavių ir profsąjungų organizacijas, tačiau pastarosios, naudodamosios Trišalės tarybos nuostatais, nepritaria siūlomai socialinio dialogo plėtrai Trišalėje taryboje. Pareiškėjas pabrėžė, kad Trišalė taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta esminiais valstybės socialiniais ir ekonominiais klausimais, Trišalė taryba svarsto įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia pasiūlymus, išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir t.t. Konfederacijos teigimu, dalyvavimas Trišalėje taryboje yra viena iš esminių aplinkybių, nulemiančių verslo subjektus vienijančių asociacijų patrauklumą ir konkurencinę poziciją, nes konkurencijos tarp asociacijų iškraipymas gali įtakoti ir atitinkamose asociacijose susivienijusių ūkio subjektų padėtį, neturint galimybės įtakoti Lietuvos ūkio raidą lemiančius sprendimus, įskaitant ir įstatymų leidybą, atitinkamos informacijos prieinamumo galimybes.

Trišalė taryba yra įsteigta lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų (toliau – Šalių narių) 1995-05-05 pasirašytu susitarimu dėl trišalės partnerystės. Trišalė taryba veiklą vykdo vadovaudamasi priimtais Trišalės tarybos nuostatais (Žin. 2004-07-17, Nr. 111-4165, keisti keletą kartų, toliau – Nuostatai ).Trišalė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas: Šalių narių siūlymu analizuoja socialines, ekonomines ir darbo problemas bei kitus visuomenei aktualius klausimus, teikia pasiūlymus šioms problemoms spręsti; savo pasirinkimu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir pan. (funkcijos išvardytos Nuostatų 9 punkte).

Nuostatų 4 punktu nustatyta, kad Trišalė taryba sudaroma iš darbuotojų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos 21 narys yra deleguojamas iš Šalių narių atstovų, ne daugiau kaip po 7 atstovus nuo kiekvienos Šalies narės: darbuotojų atstovus (Lietuvos profesinių sąjungų nacionalinių (centrinių) susivienijimų susitarimu), darbdavių atstovus (Lietuvos darbdavių nacionalinių (centrinių) organizacijų susitarimu), Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovus (Vyriausybės sprendimu). Darbuotojų ir darbdavių atstovų delegavimą reglamentuoja Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių centrinių (respublikinių) organizacijų susitarimas, patvirtintas 2008-02-26 Trišalės tarybos nutarimu Nr. 112.

Konkurencijos taryba 2010-06-18 raštu Nr. (2.1-25) 6V-1074 kreipėsi į Trišalę tarybą prašydama paaiškinti, kokiais teisės aktais grindžiamas Nuostatų 4 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad tarybą sudaro ne daugiau kaip 21 narys, kokie kriterijai apibrėžia išskirtinį narių atstovavimą visai šalies verslo visuomenei ir socialiniams partneriams, kaip buvo įvertintas Konfederacijos prašymas turėti savo atstovo vietą Trišalėje taryboje.

Trišalės tarybos sekretoriatas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Trišalės tarybos sekretoriatas) 2010-07-14 raštu Nr. S-153 Konkurencijos tarybai paaiškino, kad Trišalė taryba sukurta kaip visuomeninė institucija, turinti konsultacinį, patariamąjį statusą ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurios veiklos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Nuostatai. Darbo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 45 straipsnio 5 dalimi Trišalė taryba turi teisę sudaryti susitarimus dėl tarpusavio santykių reglamentavimo ir tokie santykiai privalo būti grindžiami savanoriškumo ir savarankiškumo principais. Trišalė taryba pabrėžia, kad remiantis Darbo kodekso 45 straipsnio ir Nuostatų 4 punktu, kiekviena Šalis narė privalo turėti lygų atstovų skaičių, t.y. Trišalės tarybos narių skaičius turi būti trijų kartotinis, todėl Šalys narės bendrai susitarė dėl 21 Trišalės tarybos nario – po 7 narius iš kiekvienos Šalies narės pusės. Kadangi, kaip paaiškino Trišalės tarybos sekretoriatas, Trišalės tarybos sudėtį apsprendžia bendras visų Trišalės tarybos narių susitarimas, tai reiškia, kad objektyviai neįmanoma pakeisti vienos socialinės partnerystės Šalies narės atstovų skaičiaus, tuo pat metu nepakeičiant kitų Šalių narių atstovų skaičiaus. Todėl atitinkamai papildomų narių į Trišalę tarybą priėmimo klausimas gali būti sprendžiamas tik centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų organizacijoms, darbdavių organizacijoms ir Vyriausybei kartu pasiūlius papildomus visų šalių narius ir dėl to susitarus. Todėl Trišalės tarybos sekretoriatas nurodo, kad šiuo metu nei vienai iš Trišalėje taryboje atstovaujamų Šalių narių nepareiškus noro atsisakyti savo vietų, o taip pat nesant susitarimo didinti Trišalės tarybos narių skaičių, nėra jokio teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pageidaujančių prisijungti organizacijų prašymų, įskaitant ir Konfederacijos prašymą. Be to, Trišalės tarybos sekretoriatas, nurodė, kad Trišalė taryba nepriima sprendimų, kurie būtų teisiškai įpareigojantys, o tik teikia rekomendacijas įvairiais klausimais.

Apibendrinant darytina išvada, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei kita institucija ar viešojo administravimo subjektas negali daryti vienpusio ar lemiamo sprendimo priimant Trišalės tarybos sprendimus, nes sprendimai priimami tik bendru visų Šalių narių sutarimu.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo pareigą valstybės viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, o šios straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai pažeidžiami tik tuo atveju, jei egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) valstybės viešojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo subjektų elgesį, o viešojo administravimo subjektas apibrėžiamas Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas - institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Šio įstatymo 4¹ straipsniu reglamentuojamas Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas. Šiame straipsnyje išvardijama, kokiais būdais institucijoms, įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Remiantis turima informacija, darytina išvada, kad Trišalei tarybai nėra numatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai vykdyti Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą veiklą. Todėl darytina išvada, jog Trišalė taryba neturi viešojo administravimo subjekto požymių, numatytų Viešojo administravimo įstatyme, ir atitinkamai Trišalei tarybai netaikytinas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia ūkio subjektų susitarimus, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio numatytas draudimas taikomas esant tokiems elementams: pirma, turi būti susitarimas tarp ūkio subjektų, antra, toks susitarimas riboja arba gali riboti konkurenciją. Pareiškėjo pateikiami argumentai dėl Konfederacijos ir kitų darbdavius vienijančių asociacijų vertinimo kaip ūkio subjektų (ascociacijos vykdo ūkinę komercinę veiklą, t.y. leidžia ir prekiauja metodine literatūra, organizuoja įvairias konferencijas, mokymus, delegacijas į užsienį, teikia lobizmo paslaugas ir kt.), nėra susiję su šių organizacijų, kaip Trišalės tarybos narių, veikla. Darbdavius vienijančių organizacijų veikla Trišalės tarybos sudėtyje negali būti laikoma ūkine veikla: Trišalė taryba yra socialinės partnerystės tarp darbuotojų ir darbdavių atstovų, jų organizacijų bei valstybės institucijų išraiška. Trišalė taryba - specifinis subjektas, kurio statusas ir funkcijos apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme, kuri atlieka visuomenines, darbo ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių santykių reguliavimo bei patariamąsias funkcijas. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme tokių funkcijų atlikimas nėra laikomas ūkine veikla. Taigi ir Pareiškėjo nurodomi susitarimai tarp Trišalėje taryboje dalyvaujančių darbdavių organizacijų nėra laikytini ūkio subjektų veiksmais, ribojančiais ar galinčiais riboti konkurenciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo įtarti, kad Trišalėje taryboje dalyvaujančių subjektų (darbdavių organizacijų) veiksmais galėtų būti pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimai.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos reglamento atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir Trišalėje taryboje dalyvaujančių subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas