BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

 


DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL TEO LT, AB VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2009 06 11
  • Nutarimo Nr.: 1S-92
  • Atsisakyta pradėti tyrimą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009-06-11 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryba 2008-10-20 (2009-02-26 gauta papildoma informacija) iš UAB „CSC TELECOM“ (toliau – Pareiškėjas) gavo pareiškimą „Dėl TEO LT, AB galimai atliekamų antikonkurencinių veiksmų“.
Pareiškėjas teigia, jog yra tiesioginis TEO LT, AB (toliau – Bendrovė) konkurentas Lietuvos Respublikos viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinkoje. Bendrovė šiuo metu yra dominuojantis ūkio subjektas viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinkoje: turi plačiausią paslaugų tinklą, turi iš esmės visus tiesioginius ar netiesioginius tinklų sujungimus su visais operatoriais, jo paslaugomis naudojasi absoliuti dauguma Lietuvos viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų abonentų. Remiantis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) 2008 m. III ketvirčio ataskaita apie elektroninių ryšių sektorių, bendro inicijuotų ir užbaigtų viešuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose pokalbių srauto inicijuota bei užbaigta atitinkamai 96 proc. ir 92,5 proc. Bendrovės tinkle.
Pareiškėjas ir Bendrovė 2005-08-25 pasirašė telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartį Nr. 2005/LTP-36 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu sudaromos sąlygos visiems Pareiškėjo abonentams skambinti Bendrovės abonentams ir atvirkščiai. Sutarties C1.1 priede „Operatoriaus pokalbių terminavimo paslaugų kainos“ nurodyta, jog „pakeitus šios sutarties B2.1 priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ (toliau – Sąlyga). Dėl šios nuostatos tarp šalių yra kilęs ginčas.
Dėl šios Sąlygos, pakeitus Bendrovės skambučio sudarymo ir terminavimo paslaugų kainas, automatiškai keičiamos Pareiškėjo teikiamų atitinkamų paslaugų kainos. Pareiškėjas nurodo, kad dėl Sąlygos negali turėti kitokios, nepriklausomos nuo Bendrovės, paslaugų kainos, negali taikyti savarankiškos kainodaros. Bendrovė į Pareiškėjo pasiūlymus dėl atitinkamos Sąlygos keitimo ar pašalinimo nereaguoja ir atsisako derėtis. Bendrovė taip pat vienašališkai bando pakeisti Sutartyje nustatytas kainas už atitinkamas paslaugas ir taip pat atsisako derėtis dėl šių kainų nustatymo, nors Sutartyje yra numatyta šalių pareiga derėtis keičiant Sutarties sąlygas, tarp jų ir kainas. Bendrovei mažinant teikiamų paslaugų (skambučio sudarymo ir terminavimo) kainas, Pareiškėjas taip pat privalo mažinti teikiamų atitinkamų paslaugų kainas, nors jų patiriami paslaugų teikimo kaštai yra skirtingi. Anot Pareiškėjo, Bendrovė grasino nutraukti sutartį net neprasidėjus deryboms, tokiu būdu darydama spaudimą Pareiškėjui. Sutarties nutraukimo faktas ir skambučių srauto iš Bendrovės abonentų nutrūkimas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes Pareiškėjui: negalėdami gauti skambučių iš Bendrovės abonentų – absoliučios daugumos viešojo fiksuoto telefono ryšio abonentų Lietuvoje – Pareiškėjo abonentai nutrauktų sutartis, pereitų pas kitus operatorius.
Apibendrinant, Pareiškėjas mano, kad Bendrovė šiais veiksmais piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi nepagrįstai varžydama jo galimybes veikti rinkoje.
Be to, Pareiškėjo teigimu, tokia sąlyga nėra taikoma sutartyse tarp Bendrovės ir judriojo telefono ryšio operatorių, o kai kurios kitos Bendrovės sutarčių su judriojo telefono ryšio operatoriais sąlygos bei nustatyti atitinkamų tinklų sujungimo mokėjimai yra skirtingi, nei su Pareiškėju, ir todėl Pareiškėjas yra diskriminuojamas judriojo telefono ryšio operatorių, taip pat teikiančių skambučių sudarymo bei terminavimo paslaugas, atžvilgiu, t.y. Bendrovė piktnaudžiauja savo padėtimi panašaus pobūdžio sutartyse nustatydama nevienodas sąlygas.
Pareiškėjas prašo Konkurencijos tarybą įvertinti atitinkamos Sutarties Sąlygos atitikimą Konkurencijos įstatymui, o taip pat įvertinti Bendrovės veiksmus, ar nesutinkant derėtis ir vienašališkai primetant sutartines sąlygas jie nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų.
Konkurencijos taryba nustatė, kad Bendrovė, vadovaudamasi RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-101 „Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, skambučių inicijavimo, skambučių užbaigimo, nacionalinio bei tarptautinio tranzito paslaugų, teikiamų TEO LT, AB, viešuoju telefono ryšio tinklu, teikiamu fiksuotoje vietoje, kainų nustatymo“ bei vykdydamas RRT direktoriaus 2005-12-29 įsakymo Nr. 1V-1166 „Dėl ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“, turinčio didelę įtaką Skambučių užbaigimo AB „Lietuvos telekomas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ 3.4.3 punktą, RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymo Nr. 1V-95 „Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB, turinčio didelę įtaką Skambučių užbaigimo TEO LT, AB, viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ 3.4 punktą, 2008-07-22 raštu Nr. 04-3-01-65 informavo Pareiškėją, kad nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio 40 procentų sumažina skambučių užbaigimo Bendrovės viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, kainas. Dėl skundžiamos Sutarties Sąlygos, kurią Bendrovė pritaikė nesiderėdama su Pareiškėju, automatiškai tiek pat sumažėjo ir Pareiškėjo skambučių užbaigimo kaina. Pareiškėjo teigimu, dėl to tapo praktiškai neįmanoma veikti rinkoje.
Konkurencijos taryba nustatė, kad RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-91 „Dėl ūkio subjekto UAB „CSC Telecom“, turinčio didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „CSC Telecom“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ Pareiškėjas yra pripažintas turinčiu didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „CSC Telecom“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje bei jam nustatytas įpareigojimas suteikti prieigą, nurodytą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 21 straipsnyje, taip pat sąžiningai derėtis su kitais ūkio subjektais. Jokių įpareigojimų, kurie galėjo riboti Pareiškėjo galimybes taikyti savarankišką kainodarą kitų ūkio subjektų atžvilgiu, nebuvo. Sutarties Sąlyga yra susijusi tik su Pareiškėjo ir Bendrovės tarpusavio atitinkamų paslaugų teikimo įkainiais. Todėl manytina, kad šis įsakymas neapribojo Pareiškėjo galimybės siūlyti savo teikiamų terminavimo paslaugų kitiems ūkio subjektams skirtingomis kainomis, nei teikia Bendrovei.
Konkurencijos taryba taip pat nustatė, kad RRT direktoriaus 2009-04-24 įsakymu Nr. 1V-556 „Dėl laikinųjų priemonių ūkio subjektui UAB „CSC Telecom“, turinčio didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „CSC Telecom“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje, nustatymo“ (toliau – Įsakymas) nustatė, jog Pareiškėjui „nėra nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas ir jis <...> turi motyvų ir galimybių pradėti taikyti ir išlaikyti nepagrįstai aukštas skambučių užbaigimo UAB „CSC Telecom“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, kainas“. Šiuo Įsakymu Pareiškėjui buvo nustatyta prievolė vykdyti kainų kontrolės įpareigojimą, nustatytą ERĮ 23 straipsnio 1 dalyje, ir „taikyti tokias skambučių užbaigimo UAB „CSC Telecom“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, kainas, kokias taikė ūkio subjektas TEO LT, AB, savo viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, 2009 m. balandžio 23 dieną“. RRT direktorius Įsakyme motyvavo, jog dėl to, kad Pareiškėjas „turi motyvų ir galimybių pradėti taikyti ir išlaikyti nepagrįstai aukštas skambučių užbaigimo UAB „CSC Telecom“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, kainas, gali atsirasti skambučių užbaigimo kainų asimetriškumas, darytina išvada, kad konkurencija <...> gali tapti neefektyvi ir neapsaugota“, o skambučių užbaigimo kainos gali tapti asimetrinės. RRT direktorius Įsakyme taip pat nurodė, jog remiasi Europos Reguliuotojų Grupės (toliau – ERG) bendrąja pozicija (ERG (07) 83 final 080312), kurioje pripažįstama, jog yra tikslinga taikyti skambučių užbaigimo kainų simetriškumo principą, kuris užtikrina sąlygas efektyviai konkurencijai ilguoju laikotarpiu, kas savo ruožtu sąlygotų naudą paslaugų gavėjams. ERG yra Europos Komisijos (toliau – EK) sukurta patariamoji bei priežiūros institucija elektroninių ryšių reguliavimo srityje, sudaryta iš Europos Sąjungos šalių narių nacionalinių reguliavimo institucijų atstovų ir veikia kaip sąsaja tarp nacionalinių reguliavimo institucijų ir EK. ERG kompetencija, nustatyta remiantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvomis, yra patarti ir padėti EK užtikrinti nuoseklų reguliavimo sistemos elektroninių ryšių ir paslaugų srityje taikymą. Pastebėtina, jog RRT direktoriaus 2009-04-24 įsakymu Nr. 1V-562 TEO LT, AB taip pat buvo pritaikytos laikinosios priemonės ir jis privalo nuo šio įsakymo priėmimo dienos vykdyti kainų kontrolės įpareigojimą, nustatytą ERĮ 23 straipsnio 1 dalyje, ir teikti skambučių užbaigimo TEO LT, AB viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, paslaugą, teikiamą susietai su atitinkamų tipų tranzito paslaugomis, kainomis, ne aukštesnėmis, nei galiojusios 2009 m. balandžio 23 d. Tokiu būdu TEO LT, AB negali keisti, nustatyti kitokių kainų ne tik su Pareiškėju, bet ir su kitais ūkio subjektais.
Šis įsakymas vienareikšmiškai įpareigoja Pareiškėją laikytis konkrečiai tik tokių skambučio terminavimo kainų, kokios yra nustatytos Bendrovei. Šis įsakymas apima nustatomas kainas tiek Bendrovei, tiek ir kitiems fiksuoto ryšio paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad RRT direktoriaus Įsakymas absoliučiai suvaržo Pareiškėjo galimybes taikyti skambučių užbaigimo savarankišką kainodarą ne tik derantis su Bendrove, bet taip pat ir su kitais ūkio subjektais.
Be to, Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės ir judriojo telefono ryšio operatorių tarpusavio taikoma sutarčių bei mokesčių praktika skiriasi nuo taikomos su Pareiškėju ir tokiu būdu galimai diskriminuoja. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė netaiko tam tikrų tinklų sujungimo mokesčių judriojo telefono ryšio operatoriams, o kai kurios sutartinės sąlygos yra skirtingos, nei nustatytos Pareiškėjo sudarytoje Sutartyje. Dėl sutarčių skirtumo, Pareiškėjo teigimu, Bendrovė sudaro skirtingas galimybes konkuruoti su judriojo ryšio operatoriais. Tačiau jokių detalesnių įrodymų dėl Bendrovės ir judriojo telefono ryšio operatorių skirtingų sutartinių sąlygų ar skirtingos mokestinės praktikos Pareiškėjas nepateikė.
Konkurencijos taryba, siekdama išsiaiškinti, kaip Sąlyga veikia Pareiškėjo galimybes gauti pajamas ir veikti atitinkamoje rinkoje, paprašė pareiškėją pateikti konkrečius skaičiavimus, įrodančius, kad keičiantis Sutartį pasirašiusių bendrovių terminavimo kainoms (Bendrovės ir Pareiškėjo), Pareiškėjas nebegali toliau veikti rinkoje. Tačiau Pareiškėjas savo atsakyme, siųstame elektroniniu paštu (Konkurencijos taryboje gauta 2009-02-26), jokių konkrečių skaičiavimų nepateikė; savo teiginių, kad keičiantis (mažėjant) Sutartį pasirašiusių ūkio subjektų terminavimo kainoms (Bendrovės ir Pareiškėjo), Pareiškėjas nebegali toliau veikti rinkoje, nepagrindė. Pratęsti terminą reikalingos informacijos pateikimui neprašė.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą, panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.
Nei RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-91, nei ankstesniais įsakymais (iki RRT direktoriaus 2009-04-24 Įsakymu nustatytų laikinųjų priemonių) Pareiškėjui nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai dėl kainų kontrolės ar nediskriminavimo. Todėl Pareiškėjo teiginys, jog jis negalėjo taikyti savarankiškos kainodaros kitų ūkio subjektų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu.
                      Šią išvadą patvirtina ir tai, kad RRT direktoriaus 2009-04-24 įsakymu Nr. 1V-556 buvo nustatyta, jog pats Pareiškėjas turi motyvų ir galimybių taikyti nepagrįstai aukštas atitinkamų paslaugų kainas ir kad Pareiškėjo siekis turėti tarpusavio su Bendrove teikiamų atitinkamų paslaugų asimetrines kainas gali įtakoti neefektyvią ir neapsaugotą konkurenciją. Šiuo Įsakymu buvo nustatyta, jog Pareiškėjas privalo turėti simetrines tarpusavio teikiamų paslaugų kainas su Bendrove, bei tuo pačiu apribota Pareiškėjo laisvė savarankiškai nustatyti teikiamų atitinkamų paslaugų kainas. Pastebėtina, jog Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją atitinkamoje rinkoje iki šio Įsakymo priėmimo ir siekiant užkirsti kelią galimai neefektyviai konkurencijai, galimam žalos vartotojams darymui bei užtikrinti veiksmingą konkurenciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2009-04-23 sprendime (UAB „CSC Telecom“ ir kt. vs Konkurencijos taryba, administracinė byla Nr. A822-538/2009) yra konstatavęs, kad vien tas faktas, jog TEO LT, AB veikai yra taikomas specialus teisinis reguliavimas ir kad ši bendrovė privalo veikti pagal nustatytus imperatyvus, nereiškia, kad tokio ūkio subjekto atsakomybės klausimas turi būti nagrinėjamas tik atitikties rinką reguliuojančios institucijos nurodymams, bet ne Konkurencijos įstatymui, prasme. Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba turi nustatyti, ar specialus teisinis reglamentavimas pašalina nagrinėjamu atveju bet kokią konkurencinės veiklos galimybę ir ar jis užtikrina Konkurencijos įstatymo laikymąsi. Konkurencijos taryba privalo įvertinti, ar tas specialusis reguliavimas atima bet kokią galimybę ūkio subjektui elgtis konkurencingai, t. y. ar ūkio subjektas turi bent kokią apsisprendimo dėl savo elgesio laisvę. Atsižvelgiant į tai, jog RRT priėmė įsakymą dėl Bendrovės pareigos derėtis nustatant sutartines kainas, taip pat į priimtą Įsakymą dėl Pareiškėjo teikiamų atitinkamų paslaugų kainų sureguliavimo, konstatuotina, jog esantis specialusis teisinis sureguliavimas visiškai apriboja Bendrovės galimybę nesiderėti dėl Sutarties sąlygų, taip pat maksimaliai apriboja Pareiškėjo pasirinkimo ir veikimo laisvę nustatant nagrinėjamų paslaugų kainas tiek Bendrovei, tiek ir kitiems fiksuoto ryšio paslaugų teikėjams. Nesant konkurencinės veiklos galimybės dėl esamo teisinio sureguliavimo, Konkurencijos taryba neturi pagrindo tirti TEO LT, AB veiksmų, susijusių su Sutarties Sąlyga, kaip TEO LT, AB piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nes TEO LT, AB šioje srityje neturi savarankiškų veiksmų laisvės. Atsižvelgiant į RRT direktoriaus Įsakyme nurodytus reguliavimo nustatymo motyvus bei į patį reguliavimo turinį, kuris yra skirtas konkurencijai atitinkamoje rinkoje užtikrinti ir apsaugoti, nėra pagrindo įtarti, jog TEO LT, AB ir Pareiškėjo sudarytos Sutarties Sąlygos tikslas turėti vienodas tarpusavio teikiamų paslaugų kainas iki RRT nustatyto reguliavimo galėjo riboti konkurenciją. Priimti RRT teisės aktai įtvirtino ūkio subjektų vienodų tarpusavio teikiamų paslaugų kainų simetriškumo principą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog TEO LT, AB siekis turėti vienodas tarpusavio teikiamų paslaugų kainas su Pareiškėju neriboja konkurencijos, bet kaip tik ją užtikrina. Taigi, Konkurencijos taryba neturi pagrindo abejoti (Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų), jog toks RRT nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina ir Konkurencijos įstatymo laikymąsi, nes pagal turimus duomenis visiems ūkio subjektams yra įtvirtintos vienodos sąlygos, susijusios su skambučių užbaigimo kainų nustatymu, kurių tikslas – užkirsti kelią galimam ūkio subjektų piktnaudžiavimui.
Pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog Bendrovė vykdo kokius nors Pareiškėją diskriminuojančius veiksmus judriojo telefono ryšio operatorių atžvilgiu. Tai, jog gali skirtis Pareiškėjo ir mobiliojo telefono ryšio operatorių sudarytų sutarčių su TEO LT, AB nuostatos, savaime nesudaro pagrindo jų vertinti kaip diskriminuojančių Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio prasme. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos duomenimis, Pareiškėjo ir kitų viešojo telefono ryšio fiksuotoje vietoje operatorių sudarytos sutartys su TEO LT, AB yra identiškos, nustatytos sąlygos yra vienodos. Todėl konstatuotina, jog Pareiškėjo ir mobiliojo telefono ryšio operatorių sudarytų sutarčių su TEO LT, AB nuostatų skirtumai nesudaro pakankamo pagrindo juos vertinti kaip TEO LT, AB vykdomą atskirų ūkio subjektų diskriminavimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, konstatuotina, jog nėra pagrindo įtarti, jog yra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Atsisakyti pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.
 
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Tarybos narys,
posėdžio pirmininkas Sigitas Cemnolonskis