DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL UAB „NACIONALINIS TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLAS“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2010-02-25 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2009-09-20 iš TEO LT, AB (toliau – Pareiškėjas) gavo skundą „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo“. Jame Pareiškėjas prašo įvertinus aplinkybes ištirti, ar UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (toliau – NTT) nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjas ir NTT eksploatuoja kiekvienam jų priklausantį individualų viešąjį telefono ryšio tinklą (toliau – Tinklas). Tarp Pareiškėjo ir NTT 2004-07-15 sudaryta Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartis Nr.2004/LTP-59 (toliau – Sutartis), kuria yra nustatyti tinklų sujungimo principai, technologijos, kitos sąlygos ir kainos už suteikiamas paslaugas.

Skambučio užbaigimo paslaugą teikia operatorius, į kurio tinklą skambinama, viename viešajame telefono ryšio tinkle inicijuoti skambučiai negali būti užbaigti kito operatoriaus viešajame telefono ryšio tinkle be pastarąjį eksploatuojančio operatoriaus sutikimo. Sutartimi Pareiškėjas įsipareigojo savo tinkle priimti (užbaigti) NTT tinkle inicijuotus skambučius, NTT analogiškai įsipareigojo savo tinkle priimti (užbaigti) Pareiškėjo tinkle inicijuotus skambučius. Šios paslaugos yra didmeninės, už jas sumoka paslaugas gaunantysis operatorius. Didmeninių paslaugų pagrindu yra formuojamos bei teikiamos ir mažmeninės paslaugos, todėl nuo didmeninių skambučio iniciavimo ir užbaigimo paslaugų kainų iš dalies priklauso ir galutinių vartotojų (abonentų) mokamos mažmeninės kainos.

Sutarties C1.1 priede „Operatoriaus pokalbių terminavimo paslaugų kainos“ šalys susitarė dėl taip vadinamo simetrinių (arba veidrodinių) kainų principo: „pakeitus šios sutarties B2.1 priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ (toliau – Sąlyga). Pagal šį principą, pakeitus Pareiškėjo skambučio sudarymo ir terminavimo paslaugų kainas, turėtų būti keičiamos ir NTT teikiamų atitinkamų paslaugų kainos. Dėl šios Sąlygos veikimo bei taikymo tarp Pareiškėjo ir NTT buvo kilę daug ginčų.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-99 „Dėl ūkio subjekto UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, turinčio didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ NTT buvo pripažinta ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ tinkle rinkoje (užimama skambučių užbaigimo rinkos dalis NTT tinkle sudaro 100 proc. šios rinkos). Tačiau šio įsakymo 1.2.1.4 punkte konstatuota, kad Pareiškėjas turi derybinę galią NTT atžvilgiu, o vienas iš veiksnių, leidžiančių spręsti apie pirkėjo derybinę galią, buvo Pareiškėjo ir NTT Sutarties C1.1 priede įtvirtinta kainų simetrijos nuostata. RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymo Nr. 1V-95 „Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB turinčio didelę įtaką skambučių užbaigimo TEO LT, AB viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ 1.2.1.4 punkte konstatuota, kad skambučių užbaigimo Pareiškėjo tinkle rinkoje kitas ūkio subjektas pirkėjo derybinės galios neturėjo ir daryti vienpusės lemiamos įtakos Pareiškėjui negalėjo. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjui visa apimtimi buvo paliktas galioti kainų kontrolės įpareigojimas, nustatytas RRT direktoriaus 2005-12-29 įsakymu Nr. 1V-1166 „Dėl ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“, turinčio didelę įtaką skambučių užbaigimo AB „Lietuvos telekomas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje“ (toliau – Įsakymas dėl kainų kontrolės). Kitiems skambučių užbaigimo paslaugų Tinkluose teikėjams, pripažintiems turinčiais didelę įtaką atitinkamose rinkose, tarp jų ir NTT, kainų kontrolės įpareigojimas nustatytas nebuvo.

TEO LT, AB nurodo šias aplinkybes, kurioms esant, Pareiškėjo teigimu, NTT piktnaudžiauja savo padėtimi skambučių užbaigimo NTT tinkle:

Vykdydamas kainų kontrolės įpareigojimus, Pareiškėjas, vadovaudamasis RRT direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-101 „Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, skambučių inicijavimo, skambučių užbaigimo, nacionalinio bei tarptautinio tranzito paslaugų, teikiamų TEO LT, AB viešuoju telefono ryšio tinklu, teikiamu fiksuotoje vietoje, kainų nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl kainų sumažinimo), turėjo 40 proc. sumažinti skambučių užbaigimo kainas nuo 2008-04-01 (dėl teismų proceso, įsakymas turėjo būti pradėtas vykdyti nuo 2008-04-25). Pareiškėjas po 2008-04-25 sumažino savo teikiamų paslaugų kainas bei, remdamasis Sąlyga, siekė automatiškai sumažinti ir NTT teikiamų paslaugų tarpusavio kainas. Tačiau NTT nesutiko mažinti savo teikiamų paslaugų kainų. Šį NTT sprendimą Pareiškėjas nurodo kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi: „[a]tsisakydama įgyvendinti kainų simetriškumo principą NTT naudojosi savo dominuojančia padėtimi skambučių užbaigimo NTT tinkle rinkoje, kadangi joks ūkio subjektas be NTT sutikimo negali užbaigti skambučio NTT tinkle. <...> Dėl NTT veiksmų susidariusios kainų asimetrijos pareiškėjas buvo priverstas mokėti NTT už skambučių užbaigimą daugiau, nei NTT už analogišką paslaugą mokėjo pareiškėjui. Savo taikomas skambučių užbaigimo kainas NTT primetė pareiškėjui vienašališkai, nepaisydama to, jog Tinklų sujungimo sutarties C1.1 priedo nuostata numatė automatinį kainų koregavimą“. 

Derybos – bendravimo procesas, kurio metu šalys, remdamosi skirtingais tikslais ir pozicijomis, siekia rasti abi šalis patenkinantį sprendimą. NTT teigimu, Pareiškėjui ne sykį buvo siūlyta pradėti derybas tiek dėl Sąlygos keitimo, tiek dėl pačių kainų (NTT raštai Pareiškėjui: 2005-03-11 Nr. 050311-01; 2008-04-11 Nr. 541; 2008-06-06 Nr. 550; 2008-07-31 Nr. 559), tačiau Pareiškėjas arba nepateikdavo atsakymo arba atsisakydavo derėtis. NTT teigimu, Pareiškėjas grasino nutraukti sutartį net neprasidėjus deryboms, tokiu būdu darydama spaudimą NTT (Pareiškėjo raštai NTT: 2008-07-22 Nr. 04-3-01-72, 2008-09-22 Nr. 04-3-03-115; NTT raštas Pareiškėjui 2008-07-31 Nr. 559) suprasdamas, kad Sutarties nutraukimo faktas ir skambučių srauto iš Pareiškėjo abonentų nutrūkimas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes NTT: negalėdami gauti skambučių iš Pareiškėjo abonentų – absoliučios daugumos viešojo fiksuoto telefono ryšio abonentų Lietuvoje – NTT abonentai nutrauktų sutartis, pereitų pas kitus operatorius. Todėl, NTT teigimu, NTT visuomet buvo suinteresuota operatyviai spręsti ginčus ir derėtis su Pareiškėju. Apibendrinant, NTT savo ruožtu mano, kad Pareiškėjas ėmėsi „grubių antikonkurencinių veiksmų“ ir taip pat galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi nepagrįstai varžydama konkurentų galimybes veikti rinkoje.

Pareiškėjas nesutiko NTT apmokėti nuo 2008-08-01 teikiamas skambučių užbaigimo paslaugas didesnėmis kainomis, nei pagal įpareigojimą Pareiškėjas teikė jas NTT. Susidarius kainų asimetrijai ir nepavykstant pradėti derybų dėl atitinkamų priedų pakeitimo, 2008-10-16 NTT pateikė prašymą dėl ginčo tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas privaloma išankstine neteismo tvarka nagrinėjimo. RRT Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisija (toliau – Komisija) 2008-12-24 sprendimu Nr. (46.26) GPS-42, patvirtintu RRT direktoriaus 2009-01-16 įsakymu Nr. 1V-78, pripažino, kad tiek Įsakymas dėl kainų sumažinimo, tiek Įsakymas dėl kainų kontrolės yra individualūs teisės taikymo aktai, taikytini tik Pareiškėjo atžvilgiu ir nesukuria jokių prievolių tretiesiems asmenims, t.y. Pareiškėjas privalo vykdyti jam nustatytus įpareigojimus savarankiškai, ir todėl aukščiau minėti įsakymai nesuteikia teisės Pareiškėjui vienašališkai keisti Sutarties nuostatų. Šiuo įsakymu Pareiškėjui buvo nustatytas įpareigojimas derėtis su NTT dėl Sutarties B2.1 ir C1.1 prieduose nurodytų nacionalinio terminavimo paslaugų kainų. Šis Komisijos sprendimas rodo, kad NTT, nesutikdamas tiesiog sumažinti savo teikiamų paslaugų kainos, laikėsi Civiliniame kodekse ir Sutartyje nustatytų sutarties pakeitimą reglamentuojančių nuostatų, t.y. Sutarties 13.1 punkto nuostatos, pagal kurią Sutartis pildoma ir keičiama tik rašytiniu abiejų šalių atstovų pasirašytu ir šalių atspaudais patvirtintu susitarimu, jei kitaip nenumatyta Sutartyje; Sutartyje nenumatyta, kad Sutarties B2.1 priedas būtų keičiamas kitokia tvarka, nei nustatyta Sutarties 13.1 punkte. Įvertinant ir aplinkybę, kad iki Komisijos sprendimo NTT ne sykį kvietė į derybas Pareiškėją, nors ir nesumažino skambučių užbaigimo Tinkle kainos, toks NTT elgesys nelaikytinas vienašališku kainų primetimu, ir pats savaime nelaikytinas konkurencijos principus iškreipiančiu elgesiu.

Pareiškėjo teigimu, RRT direktoriui 2009-01-16 įsakymu Nr. 1V-78 įpareigojus derybų būdu susitarti dėl atitinkamų paslaugų kainų keitimo, Pareiškėjas inicijavo derybas su NTT, tačiau pasiekti susitarimo taip ir nepavyko. Pareiškėjas skunde nurodo, jog derybų metu NTT atsisakė tiesiog pasirašyti priedą dėl mažesnių kainų, ir kėlė reikalavimus, pareiškėjo manymu, nesusijusius su kainų keitimu: Sutarties Sąlygos keitimo (ar panaikinimo), NTT paslaugų kainodaros keitimo, įvairių mokesčių už paslaugas (tinklų sujungimo taškų palaikymo, talpos juose suteikimo) taikymo ir kitus. Pateiktame skunde Pareiškėjas taip pat teigia, jog NTT tikslingai vengė keisti kainas, nes Pareiškėjo skambučių srautas, einantis į NTT tinklą, yra didesnis, nei skambučių srauto, einančio iš NTT tinklo į Pareiškėjo tinklą, ir dėl to netolygios kainos galimai buvo naudingos NTT. Pareiškėjas NTT veiksmus įvardija kaip atsisakymą derėtis, derybų metu siūlant su derybų objektu nesusijusius pasiūlymus, o šį atsisakymą derėtis įvardija kaip galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi skambučių užbaigimo savame tinkle rinkoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad derybų metu (ir vėliau, RRT atlikus papildomą skambučių užbaigimo Tinkluose rinkų tyrimą¹) abu ūkio subjektai buvo pripažinti turintys rinkos galią skambučių užbaigimo kiekvienas savajame tinkle rinkose. Taip pat pastebėtina, kad NTT buvo naudinga mažesnė Pareiškėjo paslaugų kaina, nepriklausomai nuo to, koks skambučių srauto dydis buvo į abi puses (atitinkamai Pareiškėjui bet kuriuo atveju buvo nenaudinga mokėti daugiau, nei jam moka NTT). Iš to kilo dviejų ūkio subjektų pozicijos ir derybų tikslo skirtumas.

NTT nurodo, jog nors Komisijos sprendimas dėl įpareigojimo derėtis buvo priimtas 2008-12-24, tačiau Pareiškėjo ir NTT pirmasis derybinis susitikimas įvyko tik 2009-02-23, kurio metu Pareiškėjo atstovai nebuvo pasirengę derėtis dėl NTT teikiamų nacionalinio terminavimo paslaugų kainų keitimo. NTT teigimu, visų derybinių susitikimų metu NTT teikė įvairius galimus Sutarties ir jos priedų keitimo variantus (susijusių tiek su paslaugų kainomis, tiek su Sutarties sąlygomis, tiek su paslaugų kainodara), kurie būtų priimtini abiems Sutarties šalims, tačiau TEO LT, AB atmetė visus pateiktus kompromisinius pasiūlymus, kategoriškai reikalaudama sumažinti NTT teikiamos nacionalinio terminavimo paslaugos kainą. NTT derybose ne kartą išreiškė pageidavimą ir siekį kilusius ginčus su Pareiškėju spręsti operatyviai ir taikiai (2009-02-27, 2009-04-09 derybose, NTT 2009-03-25 raštas Nr. 670 Pareiškėjui dėl derybų eigos ir tarpininkavimo procedūros). NTT taip pat nurodo, kad 2009-03-06 raštu Nr. 668 Pareiškėjui pateikė savo pasiūlymą dėl tarpusavio paslaugų kainų keitimo, tačiau iš Pareiškėjo negavo nei atsakymo į pateiktą pasiūlymą, nei Pareiškėjo alternatyvaus pasiūlymo deryboms, kurį Pareiškėjas buvo įsipareigojęs pateikti. Be to, siekdama kompromiso, NTT sutiko sumažinti savo teikiamų paslaugų kainą iki Pareiškėjo lygio, išreiškusi pageidavimą, jog būtų sudaryta galimybė NTT taikyti vienodą paslaugų kainą visą parą, neskirstant į paros laiką (vadinamasis „flat“ tarifas, 2009-04-09 ir 2009-04-20 derybose, jų protokoluose), ją apskaičiuojant pagal piko ir nepiko metu suteiktų paslaugų santykį. NTT taip pat pažymi, kad Pareiškėjo iniciatyva derybiniai susitikimai buvo nuolat atidedami, kol Pareiškėjas galiausiai faktiškai nutraukė derybas, negrąžinęs pasirašyto paskutinio derybinio susitikimo protokolo ir nesutikdamas toliau tęsti derybų.

Nors Pareiškėjas skunde teigia, kad NTT derybų metu kėlė reikalavimus, nesusijusius su derybų objektu, tačiau iš Pareiškėjo pateiktų derybų protokolų matyti, jog į kiekvieną NTT klausimą Pareiškėjo atsakymai nebuvo kategoriški ir neigiami, tačiau atspindėjo galimybę derėtis (pvz. 2009-02-27 protokole Pareiškėjas keletą kartų paklaustas apie galimybes mažinti kainą, jei NTT ją sumažintų, atsakė, kad „Sutartis yra šalių susitarimo dalykas, ir jei TEO tenkintų tokia situacija, galima būtų susitarti“, ir pan.). Iš protokolų taip pat matyti, kad derybų metu Pareiškėjas atsisakydavo aptarinėti su derybų objektu tikrai nesusijusius klausimus. Iš to darytina išvada, kad derybų metu pats Pareiškėjas daugumą NTT teikiamų pasiūlymų vertino kaip susijusius su RRT įpareigojimu derėtis. Tai patvirtina ir 2009-04-20 protokole Nr. 4 užfiksuota Pareiškėjo nuomonė dėl jam pateikto NTT pasiūlymo dėl „flat“ kainų: „TEO susipažino su pateiktais NTT skaičiavimais, pati pateikta formulė iš esmės yra priimtina“. Derybos nutrūko RRT direktoriui 2009-04-24 priėmus įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl laikinųjų priemonių ūkio subjektui UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, turinčiam didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl laikinųjų priemonių).  Apibendrinant, galima teigti, jog nėra pakankamo pagrindo įtarti, kad NTT nesiekė susiderėti, nesiekė taikiai ir greitai išspręsti ginčus su Pareiškėju, piktnaudžiaudama užimama dominuojančia padėtimi skambučių užbaigimo Tinkle rinkoje.

Taip pat Pareiškėjas teikia nuomonę, kad kainų simetrija buvo atstatyta tik RRT direktoriui priėmus Įsakymą dėl laikinųjų priemonių. Pareiškėjo teigimu, šio įsakymo 1.7 punkte pripažįstama, kad naudodamasi savo padėtimi, NTT išlaiko nepagrįstai aukštas kainas, o 2.3 punkte pripažįstama, kad būtent NTT veiksmai atsisakant sumažinti savo paslaugų kainas daro neigiamą įtaką tiek veiksmingai konkurencijai skambučių užbaigimo Tinkluose rinkoje, tiek galutinių paslaugų gavėjų interesams.

Toks Pareiškėjo vertinimas kelia abejonių. Šio įsakymo 1.4 punkte nustatyta, kad Pareiškėjas, 40 proc. sumažinęs skambučių užbaigimo Tinkle kainas iki įsakymo priėmimo dienos nesugebėjo susiderėti dėl atitinkamų skambučių užbaigimo NTT tinkle kainos, todėl darytina išvada, kad Pareiškėjas nebeturi derybinės galios NTT atžvilgiu. 1.6 punktu nustatyta, kad skambučių užbaigimo kainos tapo asimetrinės. 1.7 punktu nustatyta, kad: kadangi Pareiškėjas, vadovaudamasis 1.3 punkte nustatytais teisės aktais², 2009 m. turės dar kartą mažinti skambučių užbaigimo kainas Tinkle; kadangi Pareiškėjas nebeturi derybinės galios, o NTT turi interesą ir galimybes palaikyti per aukštas skambučių užbaigimo Tinkle kainas, tikėtina, kad kainų skirtumas (asimetriškumas) dar labiau didėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad 1.7 punktu nėra pripažįstama, kaip teigia Pareiškėjas, kad NTT naudodamasis savo dominuojančia padėtimi išlaiko nepagrįstai aukštas kainas, tačiau sakoma, kad NTT turi interesą ir galimybes palaikyti per aukštas skambučių užbaigimo Tinkle kainas, o dėl to yra tikimybė, kad asimetrija dar labiau gilės.

1.8 punkte teigiama, kad kadangi NTT, nesusidurdamas su Pareiškėjo derybine galia turi motyvų ir galimybių pradėti taikyti ir išlaikyti nepagrįstai aukštas skambučių užbaigimo Tinkle kainas, konkurencija skambučių užbaigimo Tinkluose rinkoje nėra efektyvi ir apsaugota. Šiuo punktu taip pat nėra vertinamas NTT elgesys praeityje, tačiau projektuojama NTT elgesio tikimybė ateityje. Įsakymo dėl laikinųjų priemonių 2.3 punkte konstatuojama, kad kadangi išvardintosios aplinkybės daro neigiamą įtaką tiek veiksmingai konkurencijai skambučių užbaigimo Tinkluose rinkoje, tiek galutinių paslaugų gavėjų interesams, todėl būtina imtis laikinųjų priemonių. Toliau šiame punkte patikslinama, kad asimetrinės kainos ne tik varžys veiksmingą konkurenciją skambučių užbaigimo Tinkluose rinkoje ilguoju laikotarpiu, bet ir gali sąlygoti galutinių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Kol bus atliekamas skambučių užbaigimo Tinkluose rinkos tyrimas, 3 punktu NTT yra nustatomas įpareigojimas taikyti tokias skambučių užbaigimo NTT tinkle kainas, kokias taikė Pareiškėjas 2009 m. balandžio 23 dieną. 

Taigi, Įsakymu dėl laikinųjų priemonių yra konstatuojama, kad neigiamą įtaką efektyviai konkurencijai daro aplinkybių visuma (t.y. įsigaliojus RRT įsakymui dėl Pareiškėjo skambučių užbaigimo kainų sumažinimo ir dėl Pareiškėjo nesugebėjimo susiderėti susidariusi kainų asimetrija), susidariusi ne vien dėl NTT veiksmų, bet taip pat dėl teisinio reguliavimo ir šių abiejų ūkio subjektų elgesio sąveikos. Kadangi Įsakyme dėl laikinųjų priemonių nėra konstatuota, kad konkrečiai NTT veiksmai sąlygojo konkurencijos rinkoje neefektyvumą; kad vertinami potencialūs pokyčiai šioje rinkoje ateityje (ir ilguoju laikotarpiu), darytina išvada, kad šis įsakymas nesudaro pakankamo pagrindo įtarti NTT Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu.

Siekdama išsamiai išsiaiškinti galimų NTT veiksmų poveikį Pareiškėjo galimybėms konkuruoti, Konkurencijos taryba 2009-12-11 raštu Nr. (2.18-07) 6V-2200 paprašė Pareiškėją pateikti papildomos informacijos, pagrįstos konkrečiais skaičiavimais, kaip dėl skundžiamų NTT veiksmų galėjo nukentėti vartotojai. Pareiškėjas 2010-01-11 rašte Nr. 01-1-04-14 nurodė, kad dėl nagrinėjamų NTT veiksmų jis nuo 2009-04-01 turėjo patvirtinti aukštesnes mažmenines kainas į NTT tinklą nei į kitus fiksuoto ryšio tinklus, ir dėl to Pareiškėjo abonentai permokėjo už šią paslaugą. Tokias kainas Pareiškėjas turėjo taikyti iki 2009-05-07, kol įsigaliojo NTT pritaikytos laikinosios priemonės.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokios kainos galiojo tik 1 mėnesį, nors įpareigojimas Pareiškėjui sumažinti skambučių užbaigimo Tinkle kainas buvo nustatytas dar 2008-04-01. Be to, Pareiškėjas nepateikė skaičiavimų, kad mažmeninės kainos padidėjo būtent dėl to, kad NTT nesutiko sumažinti skambučių užbaigimo savame tinkle kainos (nes skambučio sudarymo kaštai išliko nepakitę).

Taip pat minėtu raštu Konkurencijos taryba prašė paaiškinti, kaip NTT veiksmai galėjo paveikti Pareiškėjo paslaugų užsienio operatoriams kainodarą, siūlant jiems pokalbio srauto užbaigimą skirtingomis sąlygomis. Pareiškėjas atsakyme nurodė, kad kadangi derybos su užsienio operatoriais – ilgas ir sudėtingas procesas, RRT direktoriaus Įsakymas dėl laikinųjų priemonių buvo priimtas anksčiau, nei Pareiškėjas spėjo priimti sprendimą dėl kainodaros.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą, panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

Išanalizavus pareiškimo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, darytina išvada, kad Pareiškėjas iš esmės skundžiasi tuo, kad NTT taiko per aukštas (nesąžiningas) kainas, nesutikdamas jų sumažinti. Pareiškėjas mano, kad įtarti piktnaudžiavus dominuojančia padėtimi aptariamoje rinkoje pakanka šių aplinkybių: NTT skambučių užbaigimo Tinkle kaina tiesiog buvo didesnė, nei ta, kurią Pareiškėjas mokėjo NTT; keleto kitų alternatyvių fiksuoto ryšio operatorių taikytos kainos Pareiškėjui buvo mažesnės nei NTT taikytos kainos; nepasiektas derybų rezultatas; RRT priėmė Įsakymą dėl laikinųjų priemonių.

Atsižvelgus į Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, darytina išvada, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo įtarti, kad Pareiškėjo skundžiami NTT veiksmai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Pirmiausiai pastebėtina, kad ne visais atvejais, kai ūkio subjektui nepavyksta pasiekti jo pageidaujamo jam naudingesnio rezultato derybose su didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu dėl tam tikrų prekių/paslaugų pirkimo kainos, yra pagrindas įtarti, kad pastarasis piktnaudžiauja savo užimama padėtimi taikydamas nesąžiningas kainas, nes priešingu atveju didelę įtaką turinčių ūkio subjektų galimybės sąžiningai ir efektyviai derėtis bei siekti sau palankesnių sąlygų būtų varžomos vien dėl grėsmės, jog gali kilti įtarimų dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Taigi, ir šiuo atveju, kad Konkurencijos taryba galėtų pradėti tyrimą dėl NTT veiksmų, turi būti pakankamas pagrindas įtarti, kad nesėkmingų derybų objektas, šiuo atveju – skambučių užbaigimo NTT tinkle kainos, iš tikrųjų gali būti vertinamos kaip nesąžiningos, neatitinkančios paslaugų ekonominės vertės³, kainos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio prasme. Tuo tarpu Pareiškėjo pateikta informacija nesudaro pagrindo NTT paslaugų kainų vertinti kaip nesąžiningų, ypač atsižvelgus į visas aplinkybes, dėl kurių skambučių užbaigimo Tinkluose kainos keitėsi ar turėjo keistis.

Aptariamos paslaugos tarp Pareiškėjo ir NTT buvo teikiamos jau nuo 2004 metų, pasirašius Tinklų sujungimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinti ir kainų nustatymo principai, pačios kainos bei kainų keitimo mechanizmas. Šioje Sutartyje buvo įtvirtintas kainų simetriškumo principas, kad, pasikeitus TEO LT, AB kainoms atitinkamai pasikeičia ir NTT paslaugos kainos. Tačiau, kaip matyti iš Pareiškėjo pateiktos informacijos, Pareiškėjui sumažinus savo kainas, NTT atitinkamos savo paslaugos kainos nesumažino, t. y. taikė tokią pačią kainą, kuri buvo nustatyta abiejų šalių sutartimi ir kurią iki atitinkamų RRT direktoriaus įsakymų taikė ir pats Pareiškėjas, o ne padidino ją. Taigi, yra akivaizdu, jog ginčas tarp Pareiškėjo ir NTT kilo dėl to, kad NTT, nesutikdamas su Sutartyje įtvirtintu kainų simetriškumo principu, nesutiko atitinkamai sumažinti savo teikiamos skambučių užbaigimo paslaugos kainos. Todėl teigti, kad NTT kainos nesumažinimas ir dėl to atsiradęs Pareiškėjo ir NTT analogiškų paslaugų kainų skirtumas gali rodyti NTT kainos nepagrįstumą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio prasme, nėra jokio pagrindo, o tik kelia klausimą dėl Sutartinių įsipareigojimų laikymosi ar nesilaikymo, o tai taip pat savaime nesudaro pagrindo įtarti, kad NTT pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Be to, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, skambučių užbaigimo Tinkluose paslaugos patenka į RRT ex ante reguliavimo sritį, o Pareiškėjo kainų pasikeitimai buvo sąlygoti būtent RRT Įsakymo dėl kainų sumažinimo, kuris buvo priimtas įvertinus būtent Pareiškėjo padėtį skambučių užbaigimo Pareiškėjo tinkle rinkoje. Tuo tarpu analogiškų išvadų, lėmusias Pareiškėjo atžvilgiu priimtus RRT direktoriaus įsakymus dėl skambučių užbaigimo kainų sumažinimo, savaime pritaikyti NTT atžvilgiu taip pat nėra jokio pagrindo. NTT įpareigojimo dėl kainų kontrolės, kurio pagrindu turėtų mažinti skambučio užbaigimo savo tinkle paslaugos kainą, neturėjo, todėl, po RRT nustatytų įpareigojimų Pareiškėjo atžvilgiu, NTT nesutikus automatiškai be derybų pakeisti Sutarties Sąlygų, kainos tapo asimetrinės. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad ir RRT direktoriaus 2009-04-24 įsakymas, kuriuo buvo numatytas įpareigojimas NTT nustatyti tokias pačias skambučių užbaigimo kainas, kokias taikė Pareiškėjas, t. y. sumažinti jas iki Pareiškėjo lygio, taip pat nerodo, kad NTT iki šio įsakymo taikytos kainos galėjo būti nesąžiningos. Tokią išvadą patvirtina tai, kad, kaip paaiškinta aukščiau, įsakymu nekonstatuota, jog NTT taikė per aukštas skambučių užbaigimo savo tinkle paslaugų kainas, ar padaryta kitų išvadų, kurios leistų pagrįstai įtarti, kad buvusios NTT kainos gali būti nesąžiningos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio prasme. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodo Pareiškėjas, kelių kitų fiksuoto ryšio operatorių taikytos kainos Pareiškėjui buvo mažesnės nei NTT taikytos kainos, nes ūkio subjektų kainų skirtumas taip pat savaime nesudaro pagrindo įtarti, kad ūkio subjektas, kurio taikomos kainos yra didesnės, gali taikyti nesąžiningas kainas, tuo pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad, kaip nustatyta Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu, NTT ne sykį kvietė pareiškėją derėtis, tačiau nepavykstant pradėti derybų, kreipėsi į Komisiją, kuri, nagrinėdama ginčą dėl Pareiškėjo vienašališko kainų nustatymo pasisakė, kad Įsakymas dėl kainų sumažinimo nesuteikia teisės Pareiškėjui vienašališkai keisti Sutarties nuostatų bei nustatė įpareigojimą derėtis. Visų vykusių derybinių susitikimų metu NTT teikė įvairius alternatyvius pasiūlymus Pareiškėjui dėl atitinkamų paslaugų kainų ar Sutarties sąlygų keitimo, o taip pat ne vieną kartą išreiškė siekį taikiai bei operatyviai spręsti kilusius ginčus su Pareiškėju. Pastebėtina, kad nors Pareiškėjas skunde ir nurodė, jog NTT derybų metu teikė tiesiogiai nesusijusius su skambučių užbaigimo paslaugos kainomis pasiūlymus, tačiau iš derybų protokolų matyti, kad Pareiškėjas derybose sutiko svarstyti teikiamus NTT pasiūlymus. Tai rodo, jog ir pats Pareiškėjas pripažino, jog šie NTT teikti derybiniai pasiūlymai yra susiję ir tinkami tarpusavio deryboms. Pastebėtina, kad stringant deryboms, NTT keletą kartų kreipėsi į RRT su prašymu tarpininkauti derybose tarp Pareiškėjo ir NTT, taip siekdamas rezultatyviai baigti derybas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Pareiškėjas nurodė NTT siekį išlaikyti aukštesnes paslaugų kainas, tačiau iš derybų protokolų matyti, jog NTT iš esmės buvo sutikusi mažinti savo paslaugų kainas iki Pareiškėjo paslaugų kainų lygio, siūlydama susitarti dėl „flat“ tipo kainų. Dėl šių priežasčių, Pareiškėjo teiginiai, kad NTT atsisako derėtis ar kad nebuvo pasiektas Pareiškėjui priimtinas rezultatas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados dėl galimo NTT piktnaudžiavimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjo pateikti duomenys taip pat rodo, kad dėl susidariusios situacijos vartotojams mažmeninės skambučių kainos tariamai buvo padidintos tik vieną mėnesį, tačiau Pareiškėjas nepagrindė, kad šios kainos padidėjo būtent dėl NTT skambučių užbaigimo Tinkle kainos palaikymo (dėl ko mažmeninės kainos sąnaudų dalis dėl skambučių užbaigimo kainos turėjo nekisti). Apibendrinant visa tai laikytina, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių galėjo būti padaryta esminė žala vartotojams. Pareiškėjas, taip pat nepateikė pagrįstų duomenų apie tai, kad dėl skunde nurodytų NTT veiksmų, būtų apribotos Pareiškėjo galimybės konkuruoti ar kitaip padaryta esminė žala Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams, ypač atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjo skunde nurodyta problema dėl nevienodų skambučių užbaigimo kainų, su kuria Pareiškėjas sieja jo įtariamą NTT piktnaudžiavimą, netrukus po jos paaiškėjimo buvo išspręsta RRT įsakymais sureguliavus nagrinėjamą rinką ir nustačius NTT 2009-04-25 laikinąsias priemones, o 2009-12-24 NTT nustačius ir kainų kontrolės įpareigojimą ir tokiu būdu suvienodinus Pareiškėjo, NTT bei kitų operatorių skambučių užbaigimo kainas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Pareiškėjo skunde nurodytos ir skundo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo įtarti, kad NTT veiksmai, susiję su skambučių užbaigimo kainų taikymu ir derybomis dėl jų, galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, draudžiančius taikyti nesąžiningas kainas. Be to, dėl aukščiau nurodytų priežasčių bei atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatyme numatytais tikslais pirmiausiai yra siekiama apsaugoti viešąjį interesą – konkurencinį procesą, o ne atskiro konkurento interesus, bet kuriuo atveju Pareiškėjo nurodyti faktai laikytini mažareikšmiais, nes nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl tokių NTT veiksmų galėjo būti padaryta esminė žala sąžiningai konkurencijai ar vartotojų interesams.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Jonas Rasimas

---