DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL UAB „PIGU“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2010 m. lapkričio 25 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB „Pigu“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 16 straipsnio nuostatoms.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2010-10-04 gavo IMK LT, UAB (toliau – Pareiškėjas) pareiškimą „Dėl tyrimo pradėjimo dėl UAB „Pigu“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“. Pastarajame nurodoma, kad interneto tinklalapyje www.veidas.lt buvo skelbiama informacija apie geriausias, daugiausiai privalumų turinčias, patogiausias ir didžiausią prekių pasiūlą siūlančias elektronines parduotuves, kur viena iš jų, t.y. „Imk.lt“, kaip nurodo Pareiškėjas, yra su internetine nuoroda. Minėtas žodis, Pareiškėjo teigimu, išryškintas kita spalva ir pabrauktas, o užvedus pelės kursorių ant teksto „Imk.lt“, lankytojo interneto naršyklės lange pasirodo reklaminis pranešimas „Be kompiuterių Lietuvos nepaliksim! Kompiuterinė technika už gerą kainą. www.pigu.lt“. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu pateikta reklama kelia grėsmę, kad vartotojai bus suklaidinti, pvz., vartotojai padarys išvadą, jog interneto tinklalapį, kurio adresas: imk.lt, valdo UAB „Pigu“, jog UAB „Pigu“ kaip nors yra susijusi su IMK LT, UAB, ar, kad Pareiškėjas leido ar sutiko, kad UAB „Pigu“ naudotų minėtą reklamą. Be to, kaip pabrėžia IMK LT, UAB, atsižvelgus į tai, kad nuorodų naudojimas interneto svetainėse yra įprasta praktika, vartotojas, matydamas tekstinę nuorodą, be jokios abejonės ją asocijuoja su nuorodos tekstu (šiuo atveju tekstu „imk.lt“) ir pagrįstai tikisi, kad, paspaudęs tokią nuorodą, bus nukreiptas į interneto svetainę, vienu ar kitu būdu susijusią su tekstine nuorodos dalimi. Todėl ir šiuo atveju, anot Pareiškėjo, interneto svetainėje www.veidas.lt matydamas nuorodą, kurios tekstinė dalis yra „imk.lt“, vartotojas tikisi, kad ją paspaudęs pateks į interneto svetainę, susijusią su tekstu „imk.lt“, tačiau vartotojas yra suklaidinamas, nes jis nukreipiamas ne į imk.lt interneto svetainę, o į pigu.lt. Taigi, Pareiškėjas daro išvadą, kad reklama gali būti vertintina kaip klaidinanti ir pažeisti ne tik IMK LT, UAB, tačiau ir vartotojų interesus.

Su pareiškimu taip pat buvo pateikta minėtos informacijos kopija, iš kurios nustatyta, kad straipsnyje „Geriausios elektroninės parduotuvės“ išryškinti (pabraukti) šie žodžiai: „užsienio“, „imk“, „prekes“, o prie žodžio „imk“ rodomas reklaminis pranešimas „Be kompiuterių Lietuvos nepaliksim! Kompiuterinė technika už gerą kainą. www.pigu.lt“. Tuo tarpu patikrinus minėtą straipsnį 2010-10-04 buvo išryškintas (pabrauktas) žodis „siūlo“, kuris pats nėra aktyvus, o yra aktyvi nuoroda, kuri atsiranda ant paryškinto žodžio užvedus pelės kursorių.

Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjas pateikė tik faktines aplinkybes, nepagrįsdamas jų jokiais dokumentais, 2010-10-12 IMK LT, UAB buvo išsiųstas Konkurencijos tarybos raštas Nr. (5.5-26) 6V-1804, kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas, kad ūkio subjektas, pateikdamas prašymą atlikti tyrimą Konkurencijos tarybai, be pareiškėjui žinomų skundžiamų veiksmų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, be kita ko, turi pateikti ir tas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Dėl to IMK LT, UAB buvo paprašyta iki 2010-10-20 pašalinti pareiškimo trūkumus.

Kadangi skundžiama informacija buvo pateikiama interneto tinklalapyje www.veidas.lt, siekiant gauti paaiškinimus, kas nusprendžia, kurie žodžiai straipsniuose turėtų būti išryškinti kita spalva ir pabraukti, o užvedus ant jų pelės kursorių, lankytojo interneto naršyklės lange pasirodytų reklaminiai pranešimai, 2010-10-08 raštu Nr. (5.5-26) 6V-1796, be kita ko, buvo kreiptasi į UAB „Veido“ periodikos leidyklą. Atsakydama pastaroji pažymėjo, jog naujienų portale www.veidas.lt skleidžiamose publikacijose tam tikri žodžiai yra aktyvinami (išskiriami kita spalva ir pabraukiami) pagal kontekstinės reklamos operatoriaus UAB „Textads“ susitarimą su konkrečiu reklamos užsakovu. Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad UAB „Veido“ periodikos leidykla yra pasirašiusi sutartį su UAB „Textads“, kurios pagrindu tinklalapio savininkas suteikia teisę operatoriui talpinti kontekstinę reklamą, UAB „Veido“ periodikos leidykla neturi galimybės nurodyti, kokio asmens interesais ir kuriam terminui žodelio „imk“ aktyvinimas skleidė elektroninės parduotuvės www.pigu.lt reklamą (tokią informaciją valdo kontekstinės reklamos operatorius UAB „Textads“).

Taip pat buvo kreiptasi ir į UAB „Textads“ (2010-10-19 raštu Nr. (5.5-26) 6V-1877). Minėta bendrovė atsakyme pažymėjo, jog teikia kontekstinės reklamos internete paslaugas, kur užsakovai reklamos sistemos „Textads“ pagalba patys sukuria savo reklamos kampaniją, t.y. sistemoje įveda raktinius žodžius, kurie naudojami reklamos rodymui ir nukreipimui. Šiuo aspektu UAB „Textads“, be kita ko, paaiškino, jog reklama yra talpinama straipsnio tekste pažymint (pabraukiant) žodžius, kurie tampa aktyvūs, t.y. užvedus ant jų pelės kursorių atsidaro reklaminis pranešimas, kuriame pateikiama reklaminė nuoroda į reklamuotojo interneto tinklalapį. Taip pat bendrovė pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju UAB „Pigu“ atstovai į „Textads“ reklamos sistemą įvedė raktinį žodį „imk“ ir naudojo šį žodį reklamos nukreipimui (UAB „Textads“ atkreipė dėmesį, jog reklama buvo „paversta“ tik dalis internetinio adreso „imk.lt“, t.y. žodis „imk“, o ne visas internetinis adresas „imk.lt“).

Nustatyta, jog iki Konkurencijos tarybos 2010-10-12 rašte Nr. (5.5-26) 6V-1804 nurodyto termino (2010-10-20), IMK LT, UAB pareiškimo trūkumų nepašalino, t.y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų pareiškime išdėstytą Pareiškėjo nuomonę.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Reklamos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Konkurencijos taryba yra įgaliota kontroliuoti, kaip laikomasi su klaidinančia reklama susijusių Reklamos įstatymo nuostatų. Jos teises ir pareigas vykdant šias funkcijas nustato Konkurencijos ir Reklamos įstatymai (Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Be to, Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su galimai klaidinančia reklama susijusius pažeidimus tiria ir nagrinėja Konkurencijos taryba, o tokių pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką bei Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo ir apskundimo tvarką nustato Konkurencijos įstatymas.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Be to, prie pareiškimo turi būti pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Ši nuostata detalizuojama Konkurencijos tarybos darbo reglamente, kur 25-28 punktuose nustatyti reikalavimai Konkurencijos tarybai teikiamam pareiškimui, įskaitant tai, jog besikreipiantis subjektas savo pareiškime, be kita ko, turi nurodyti jam žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (25.5 punktas), taip pat tai, kad prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes (27 punktas).

Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriame UAB „Pigu“ veiksmai vertinami kaip klaidinančios reklamos naudojimas.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Atsižvelgus į tai, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimo, Pareiškėjo pareiškimas turėjo atitikti pareiškimui keliamus reikalavimus, t.y. iš esmės jame turėjo būti nurodomos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, kad reklamos metu pateikta informacija gali būti vertinama kaip klaidinanti reklama pagal klaidinančios reklamos apibrėžimą.

Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju Pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuris netenkino pareiškimui keliamų reikalavimų. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad IMK LT, UAB pateikė tik nuomonę apie tai, kaip skundžiama reklama gali suklaidinti vartotojus (pvz., vartotojai padarys išvadą, jog interneto tinklalapį, kurio adresas: imk.lt, valdo UAB „Pigu“, jog UAB „Pigu“ kaip nors yra susijusi su IMK LT, UAB, ar, kad Pareiškėjas leido ar sutiko, kad UAB „Pigu“ naudotų minėtą reklamą, be to, kad vartotojas, matydamas tekstinę nuorodą, be jokios abejonės ją asocijuoja su nuorodos tekstu (šiuo atveju tekstu „imk.lt“) ir pagrįstai tikisi, kad, paspaudęs tokią nuorodą, bus nukreiptas į interneto svetainę, vienu ar kitu būdu susijusią su tekstine nuorodos dalimi), tačiau per Konkurencijos tarybos nurodytą terminą nepateikė nuomonę patvirtinančių įrodymų.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareigą pareiškėjams pateikti bent minimalią informaciją pabrėžia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), kuris 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹¹ – 1055/2004 pažymėjo, kad „prašymas ištirti Konkurencijos įstatymo <...> nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio“. Taip pat LVAT pažymėjo, kad „aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris. Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos tarybos (atsakovo) turi būti įvertinamos siekiant nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą. Konkurencijos įstatyme nesant tiksliai apibūdintų tokių požymių nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti prašomo ištirti teisės akto ar sprendimo preliminarią (turinio, konstrukcijos ir pan.) analizę bei įvertinti, kiek šitie požymiai (juos nustačius) gali turėti įtakos prašymą padavusio asmens Konkurencijos įstatymo ginamoms teisėms“.

Taigi, atsižvelgus į šiuos LVAT išaiškinimus, darytina išvada, kad tam, jog Konkurencijos taryba turėtų pagrindą pradėti tyrimą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, turi būti tenkinami bent minimalūs reikalavimai. Tuo tarpu Pareiškėjo atveju, jam pateikus tik abstraktaus pobūdžio pareiškimą, jis netenkino minimalių įrodymų pakankamumo tyrimui pradėti reikalavimų.

Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamento 30 punkte pažymima, jog tuo atveju, jei Konkurencijos tarybai pateiktas pareiškimas neatitinka Konkurencijos tarybos darbo reglamento 24-28 punktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjui yra nustatomas terminas, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai, o per nustatytą laikotarpį jų nepašalinus, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu, turi teisę atsisakyti pradėti tyrimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju laikytina, jog yra pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Pigu“ veiksmų Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

Vis dėlto Konkurencijos taryba papildomai atkreipia dėmesį, jog UAB „Pigu“ aukščiau įvardintais veiksmais galėjo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir tuo galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatas (šis straipsnis nurodo, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti).

Tačiau pažymėtina, jog Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalis). Kitaip tariant, Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningą konkurencijos laisvę), o ne ginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas pavienių ūkio subjektų ar vartotojų teises. Kadangi šiuo atveju iš pateiktų duomenų nėra pagrindo įtarti daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesų pažeidimo, todėl nėra pagrindo inicijuoti tyrimo pradėjimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Kita vertus, pabrėžtina, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl inter alia neteisėtų veiksmų nutraukimo ar padarytos žalos atlyginimo (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Pigu“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narys,

pavaduojantis Pirmininką Sigitas Cemnolonskis