DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS TARPTAUTINIO VILNIAUS ORO UOSTO VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2008 m. sausio 8 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2008 m. gruodžio 9 d. gavo Air Baltic Corporation filialo Lietuvoje (toliau – aviakompanija „Air Baltic“, Pareiškėjas) pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti tyrimą dėl Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (toliau - Aviacijos įstatymas) 72 straipsnio 1 dalį oro kompanijos už naudojimąsi oro uostais paslaugų teikėjams, t.y. atitinkamiems oro uostams, moka orlaivio tūpimo, išskrendančio keleivio, orlaivio stovėjimo, orlaivio saugumo ir orlaivio palydos rinkliavas. Pagal Aviacijos įstatymo 72 straipsnio 2 dalį šių rinkliavų maksimalius dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Maksimalūs rinkliavų dydžiai, jų mokėjimo tvarka yra nustatyti 2002 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 101 „Dėl rinkliavų už naudojimąsi oro uostais maksimalių dydžių ir rinkliavų už naudojimąsi oro uosto ir oro navigacijos paslaugomis Lietuvos Respublikos oro erdvėje mokėjimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas). Aviakompanijos pagal susiformavusią praktiką oro uosto rinkliavas VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui moka atitinkamos paslaugų sutarties nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad šių paslaugų sutarčių sąlygos turėtų būti standartinės ir numatyti vieningą rinkliavų mokėjimo tvarką, įskaitant ir rinkliavų sumokėjimo terminus. Paslaugų sutartyse su VĮ Tarptautiniu Vilniaus oro uostu yra numatytas iki 30 d. mokėtinų rinkliavų terminas, rinkliavas mokant už atitinkamą praėjusį mėnesį, kurio metu buvo naudotasi VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto paslaugomis.

Pareiškėjo duomenimis, aviakompanija AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – aviakompanija „flyLAL“) nuolat delsia mokėti oro uosto rinkliavas VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, tuo tarpu kai kitos aviakompanijos šias rinkliavas moka nustatyta tvarka ir terminais. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas bando iš aviakompanijos „flyLAL“ išieškoti oro uosto rinkliavas teismine tvarka, tačiau iki šiol jokių sėkmingų rezultatų nepasiekė, todėl akivaizdu, kad teisminė oro uosto rinkliavų išieškojimo tvarka yra neefektyvi. Pareiškėjas nurodo, kad Aviacijos įstatymo 63 straipsnyje yra numatyta, kad Civilinės aviacijos administracija turi teisę uždrausti orlaiviui išskristi iš atitinkamo Lietuvos oro uosto, jeigu yra nesumokėtos Aviacijos įstatyme numatytos rinkliavos. Pasaulinė praktika rodo, kad orlaivio sulaikymas yra pats efektyviausias būdas priversti aviakompanijas susimokėti oro uosto rinkliavas, ypatingai tais atvejais, kai yra sistemingai vengiama jas mokėti.

Pareiškėjo nuomone, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nesiimdamas visų teisėtų ir efektyvių priemonių tam, kad aviakompanija „flyLAL“ laiku ir tinkamai mokėtų rinkliavas už naudojimąsi oro uostu, o konkrečiai – aviakompanijos „flyLAL“ orlaivių sulaikymo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste – suteikia šiai bendrovei išimtinę teisę laiku nemokėti valstybės nustatytų rinkliavų ir diskriminuoja kitus ūkio subjektus, teikiančius keleivių pervežimo (skraidinimo) paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Nevienodų konkurencinių sąlygų sudarymas arba privilegijų suteikimas šiuo konkrečiu atveju pasireiškia tuo, kad neefektyviai išieškant nesumokėtas oro uosto rinkliavas iš aviakompanijos „flyLAL“ šiai aviakompanijai yra suteikiama galimybė naudoti nesumokėtas rinkliavas savo įmonės reikmėms. Tokiu būdu dėl tokių neefektyvių VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų aviakompanija „flyLAL“ įgyja esminį pranašumą lyginant su kitais savo konkurentais, veikiančiais minėtame oro uoste. Tokiu būdu sąžiningai ir laiku tokias rinkliavas mokančios aviakompanijos susiduria su nevienodomis konkurencijos sąlygomis, nes jos negali pasiūlyti savo klientams mažesnių kainų ar panaudoti rinkliavoms mokėti skirtų piniginių lėšų, pavyzdžiui, investicijoms į paslaugos kokybės gerinimą ar veiklos plėtrą.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareiga, vykdant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžia priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, šio straipsnio reikalavimus pažeidžiančiais gali būti pripažinti tik valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktai arba kiti sprendimai. Pareiškėjo nurodytu atveju VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas neatlieka valstybės valdymo ar savivaldos institucijos funkcijų, todėl jo veiksmai negali sudaryti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiklos pobūdį skundžiamų veiksmų atžvilgiu. Kaip nurodo pats Pareiškėjas, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teikia įvairaus pobūdžio viešąsias paslaugas, kuriomis naudojasi aviakompanijos ir už kurias VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui yra sumokama Nutarimo ir atitinkamos paslaugų sutarties nustatyta tvarka. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, laikoma ūkine veikla. Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, prekės sąvoka apima ir visų rūšių paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veikia kaip ūkinę veiklą vykdantis subjektas, t.y. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas laikytinas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies prasme, todėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmams, susijusiems su ūkinės veiklos vykdymu, netaikytini.

 Nutarimo 28 punkte nustatyta, kad oro uostų rinkliavų už naudojimąsi oro uostais lėšos yra šių paslaugų teikėjų – įmonių bendrųjų pajamų dalis. Rinkliavos už naudojimąsi oro uostais skiriamos oro uostų išlaidoms, susijusioms su nurodytų paslaugų teikimu, padengti, šių įmonių investicijoms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dydžių atskaitymams nuo rinkliavų Civilinės aviacijos administracijai išlaikyti. Tokios Nutarime įtvirtintos nuostatos aiškiai pabrėžia VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto vykdomos veiklos ir iš jos gaunamų pajamų komercinį pobūdį. Pareiškėjo pateikiamas argumentas, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas rinkdamas ir administruodamas rinkliavas už naudojimąsi oro uostu vykdo valstybinio administravimo veiklą ir todėl yra valstybės valdymo institucija Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme, laikytinas nepagrįstu, kadangi VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto gaunamos pajamos yra iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos, o ne valstybės rinkliava už valstybės institucijos teikiamas paslaugas.

Įvertinus visas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui netaikytini, nes minėta įmonė veikia ne kaip valstybės valdymo institucija, o kaip ūkio subjektas, vykdantis ūkinę veiklą.

Siekiant visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytą situaciją, taip pat paminėtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo įtarti ir galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, kuris yra taikomas ūkio subjektų atžvilgiu, pažeidimo. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia dominuojančią padėtį užimantiems ūkio subjektams atlikti visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Šiuo atveju nėra pagrindo įtarti galimo ūkio subjektų diskriminavimo, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas, kadangi skunde nėra pateikiama duomenų apie nevienodų sąlygų taikymą panašaus pobūdžio sutartyse arba panašaus pobūdžio situacijose. Ūkio subjektai, tinkamai vykdantys su VĮ Tarptautiniu Vilniaus oro uostu sudarytas sutartis, sėkmingai bendradarbiauja su atitinkamų paslaugų teikėju, tuo tarpu, kaip nurodo pats Pareiškėjas, su sutarčių nevykdančiais klientais atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimas yra sprendžiamas teismine tvarka.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimams.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas