- 2009 04 16
- Nutarimo Nr.: 1S-59
- Atsisakyta pradėti tyrimą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009 m. balandžio 16 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo Vartojimo prekių skyriaus pateiktą informaciją dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau-VLK) sprendimų ir veiksmų, paskirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau-PSDF) biudžeto lėšas ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryba 2009 m. vasario 17 d. gavo (galutinė informacija gauta 2009 m. kovo 20 d.) UAB „Baltic Orthoservise“ (toliau-Pareiškėjas) prašymą ištirti: 1) ar VLK direktorius, 2005 m. gruodžio 29 d. pasirašydamas preliminarias sutartis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis su ortopedijos technikos priemones gaminančiomis ir pritaikančiomis įmonėmis nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų; 2) ar VLK direktoriaus 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 1K-118 neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir ar juo nebuvo pažeista sąžiningos konkurencijos laisvė bei apribotos Pareiškėjo galimybės konkuruoti atitinkamoje rinkoje.
1) Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. sausio mėnesį jis iš trečiųjų asmenų sužinojo, jog 2005 m. gruodžio 29 d. VLK sudarė sutartis su kitais ūkio subjektais, Pareiškėjo konkurentais, dėl PSDF biudžeto lėšų paskirstymo už gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis (skirtingomis nei protezai ir galūnių įtvarinės sistemos) 2006 metams. Pareiškėjo teigimu, VLK viešai nepaskelbė apie ketinimą sudaryti sutartis su įmonėmis, Pareiškėjas apie sutarčių sudarymą nebuvo informuotas ir su juo tokia sutartis nebuvo sudaryta, jam nežinoma, ar buvo priimti VLK direktoriaus ar kokio nors kito pareigūno aktai ar sprendimai dėl tokių sutarčių sudarymo, nes VLK vengia konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus. Sužinojęs, kad VLK sudarė minėtas sutartis, 2006 m. sausio 26 d. kreipėsi į VLK sudaryti sutartį dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, skirtingomis nei protezai ir galūnių įtvarinės sistemos, bei suteikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu sudarytos sutartys su visomis įmonėmis, išskyrus Pareiškėją. VLK atsakyme paaiškino, kad su kitomis įmonėmis yra sudarytos tik „preliminarios sutartys“. Tačiau sudarytų sutarčių pagrindu, anot Pareiškėjo, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „preliminari“, buvo skirstomos PSDF biudžeto lėšos dešimčiai atitinkamoje rinkoje veikiančių įmonių, išskyrus Pareiškėją, su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjo pateiktose VLK sudarytose sutartyse su ūkio subjektais nurodoma, kad priemonių kompensavimui 2006 metais kiekvieną mėnesį skiriama ne daugiau kaip 1/12 2005 metais kiekvieną mėnesį per įmonę gyventojams už priemones kompensuotos sumos. Vadinasi, teigia Pareiškėjas, VLK žinodama, kad 2005 metais buvo skiriamos lėšos dešimčiai atitinkamoje rinkoje veikiančių įmonių, nesudarė net teorinių galimybių, jog 2006 metais ir kiti ūkio subjektai galėtų dalyvauti PSDF biudžeto lėšų paskirstyme. Tokiais veiksmais, anot Pareiškėjo, VLK siekė išlaikyti nekintantį ūkio subjektų, gaunančių atitinkamas lėšas, ratą, dėl ko Pareiškėjo prašymas sudaryti sutartį nebuvo patenkintas.
Sutartį dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, skirtingomis nei protezai ir galūnių įtvarinės sistemos, VLK su Pareiškėju sudarė tik 2006 m. balandžio 28 d., po to, kai Konkurencijos taryba 2006 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 2S-6 pripažino atsakovo veiksmus, skirstant PSDF biudžeto lėšas ortopedinę techniką gaminančioms įmonėms 2005 metais neteisėtais ir pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio normą. Ši sutartis, anot Pareiškėjo, įsigaliojo nuo 2006 m. gegužės 1 d.
Dėl tokių veiksmų, teigia Pareiškėjas, jam buvo sudarytos nelygios sąlygos konkuruoti rinkoje nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2006 m. gegužės 1 d., jis buvo diskriminuojamas, nes su juo vieninteliu nebuvo sudaryta „preliminari sutartis“, į jo prašymus sudaryti sutartį VLK nereagavo ir vengė teikti informaciją apie tikrąją „preliminarių sutarčių“ esmę, o su kitais ūkio subjektais sudarytų sutarčių kopijas pateikė tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimo.
2) Pareiškėjo pateiktais duomenimis, VLK 2005 m. ortopedijos techninių priemonių įsigijimo finansavimui papildomai skyrė 2 mln. litų. Šios papildomos lėšos buvo paskirstytos VLK direktoriaus 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1K-118. Šis įsakymas, teigia Pareiškėjas, nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ (ir iki šiol neskelbiamas VLK interneto svetainėje). Visos lėšos pagal šį įsakymą be konkurso buvo paskirtos Pareiškėjo konkurentams, iš jų 1.428.403,16 Lt yra skiriama įmonėms apmokėti už 2004 m. bei 2005 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais pagamintas, pritaikytas ir išduotas ortopedijos technines priemones, kurių kompensavimui nebuvo taikomas principas „pinigai paskui pacientą“.
Pareiškėjas pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. V‑466 bei VLK direktoriaus 2004 m. liepos 28 d. pasirašytose sutartyse su ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis nustatyta, kad įmonės gali priimti iš pacientų užsakymus ortopedijos techninėms priemonėms gaminti neviršydamos joms paskirtų veiklos finansavimo iš PSDF biudžeto kvotų. Be to, nurodo Pareiškėjas, Lietuvos Respublikos 2004 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme (Nr. IX-1945, priimtas 2003 m. gruodžio 23 d.) skiltyje „Pajamos“ nurodoma, kad valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti yra 23364 tūkst. Lt, o skiltyje „Išlaidos“ tam pačiam tikslui nurodoma ta pati išlaidų suma. 2005 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. X-322 Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2004 m. PSDF vykdymo apyskaitą – 2.390.328 tūkst.Lt pajamų ir tiek pat išlaidų. Taigi, teigia Pareiškėjas, PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos 2004 m. buvo visiškai subalansuotos, nei viename iš šių teisės aktų nėra konstatuojama, kad VLK būtų įsiskolinusi įmonėms už 2004 m. suteiktas gyventojų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis paslaugas. Be to, nurodo Pareiškėjas, 2005 m. VLK direktorius savo įsakymais (kuriuos Konkurencijos taryba pripažino prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai) leido įmonėms per mėnesį suteikti paslaugų neviršijant 1/12 dalies 2004 metams skirto finansavimo. Pareiškėjo nuomone, jo konkurentai, už kurių suteiktas paslaugas apmokėjo VLK, įgijo didelį pranašumą atitinkamoje rinkoje.
VLK 2009 m. kovo 23 d. ir balandžio 2 d. pateikė teisės aktus, kuriais remiantis buvo skiriamos lėšos iš PSDF biudžeto rezervo ortopedijos gaminių įsigijimo išlaidoms kompensuoti ir paaiškinimus dėl minėtų lėšų skirstymo bei dėl 2005 m. gruodžio 29 d. sudarytų preliminarių sutarčių su ortopedijos technikos priemones gaminančiomis įmonėmis. VLK pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyta PSDF biudžeto rezervo paskirtis bei naudojimas: laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių, tvirtinant PSDF biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-747/A1-214, VLK nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo pavesta vykdyti ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą. Šiuo įsakymu buvo numatytas funkcijos perdavimo pereinamasis laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., kuris minėtų institucijų 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-958/A1-298 buvo pratęstas iki 2005 m. birželio 30 dienos. Jau kitą dieną po funkcijos perdavimo, nurodo VLK, buvo patvirtintas 2004 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame buvo numatytos 2 mln. Lt mažesnės lėšos ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti nei 2003 metais, kai šią funkciją vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Todėl akivaizdu, teigia VLK, kad su funkcija buvo perduotas ir nemažas lėšų trūkumas, kurio nebuvo galima numatyti. Be to, pažymi VLK, Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-466, buvo pakeistas dalies ortopedijos technikos priemonių (galūnių protezų ir aparatų) įsigijimo išlaidų kompensavimo principas, kas lėmė geresnį paslaugos prieinamumą ir didesnį lėšų poreikį. Be to VLK pažymi, kad pasirašydama preliminarias sutartis su ortopedijos technikos priemones gaminančiomis įmonėmis dėl minėtų priemonių įsigijimo kompensavimo, ji vadovavosi laikinąja tvarka, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 (nuo birželio 28 d. įsakymu Nr. V-466). VLK nuomone, jos veiksmai negalėjo pažeisti UAB „Baltic Orthoservice“ teisių, nes ši bendrovė neturėjo sutarties nei su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki funkcijos perdavimo, nei su VLK visą funkcijos perdavimo pereinamąjį laikotarpį, o visoms įmonėms, kurios iki funkcijos perdavimo atitiko keliamus reikalavimus ir vykdė apdraustųjų aprūpinimą kompensuojamosiomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, buvo taikoma tokia pati teisinė praktika.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos taryba 2006 metais atliko tyrimą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos sprendimų ir veiksmų, kompensuojant PSDF biudžeto lėšomis už gyventojų įsigyjamas ortopedijos technikos priemones. Konkurencijos taryba 2006 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 2S-6 be kita ko, nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 (2004 m. birželio 28 d. redakcija) patvirtinto Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinosios tvarkos aprašo 7 punkto nuostata „ VLK sutartyse su įmonėmis dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis atskirai nurodo lėšų, skirtų ortopedinės avalynės bei įtvarų, korsetų ir kitų gaminių įsigijimui kompensuoti sumas“, VLK direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Reikalavimų įmonėms, vykdančioms gyventojų aprūpinimą ortopedijos technikos priemonėmis, 2.7 punkto nuostata, kad įmonė, teikdama lėšų ortopedijos technikos priemonėms kompensuoti paraiškas VLK, privalo turėti „ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos technikos srityje patirtį, individualiai aptarnaujant pacientus“ ir kiti VLK sprendimai bei veiksmai, susiję su PSDF biudžeto lėšų skyrimu kompensuoti už gyventojų įsigyjamas ortopedijos technikos priemones, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.
Pareiškėjo prašyme skundžiami VLK direktoriaus veiksmai dėl 2005 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1K-118 paskirstytų 1428,4 tūkst. Lt lėšų apmokėti įmonėms, išskyrus Pareiškėją, už 2004 m. bei 2005 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais pagamintas, pritaikytas ir išduotas ortopedijos technikos priemones, kurių kompensavimui nebuvo taikomas principas „pinigai paskui pacientą“, bei 2005 m. gruodžio 29 d. sudarytos preliminarios sutartys su ortopedijos technikos priemones gaminančiomis įmonėmis, išskyrus Pareiškėją, dėl kompensavimo 2006 m. sausio- balandžio mėnesiais, atlikti remiantis teisės aktais, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui jau minėtu Konkurencijos tarybos nutarimu bei įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje Byloje Nr. I‑3314-04/2006. Tokie VLK veiksmai, duotu atveju, laikytini prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo minėtam straipsniui ir pakartotinai jų tirti nėra pagrindo. Jeigu Pareiškėjas mano, kad dėl tokių VLK veiksmų jis patyrė žalą, dėl patirtos žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka jis turi teisę kreiptis į teismą.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 6 dalis nurodo, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. Tuo tarpu Pareiškėjo skundžiami VLK veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, šiuo metu yra nebevykdomi, o nuo jų vykdymo pabaigos praėjo daugiau kaip 3 metai. Taigi, nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybai nepriklauso tirti Pareiškėjo pareiškime nurodytų VLK veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, nes yra pasibaigęs terminas paduoti tokio pobūdžio skundus. Dėl šių priežasčių Konkurencijos taryba negali pradėti tyrimo dėl Pareiškėjo nurodytų VLK veiksmų ir vykdyti savo įgalinimų, numatytų Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Atsisakyti pradėti tyrimą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų ir veiksmų, paskirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ortopedijos technikos priemonėms kompensuoti atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
