- 2009 07 09
- Nutarimo Nr.: 1S-117
- Atsisakyta pradėti tyrimą
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2009 m. liepos 9 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo Vartojimo prekių skyriaus pateiktą informaciją dėl VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ (toliau – Spaudos fondas) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Konkurencijos taryba 2009 m. gegužės 22 d. gavo (papildoma informacija gauta birželio 18 d.) laikraščių, žurnalų ir knygų leidyklos UAB „Ūkininko patarėjas“ (toliau – Pareiškėjas) prašymą ištirti, ar 2009 m. gegužės 21 d. Spaudos fondo sprendimas dėl rajonų ir regionų laikraščių finansavimo neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai bei kitoms nuostatoms.
Pareiškėjo nuomone, dotuojant, vadinamus „regioninius leidinius“, nelygioje konkurencinėje padėtyje atsidūrė nacionaliniai laikraščiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Ūkininko patarėjas“, „Šeimininkė“, „Valstiečių laikraštis“, „Kaimo laikraštis“ ir kt. Tokią išvadą Pareiškėjas daro atsižvelgęs į tai, kad minėtu Spaudos fondo sprendimu, koncernui „Hermis Capital“ priklausantys leidiniai „Kauno diena“, „Vilniaus diena“ ir „Klaipėda“, gavo beveik 1 mln. Lt. Tuo tarpu respublikiniai leidiniai, kurie, anot Pareiškėjo, konkuruoja toje pačioje rinkoje su regioniniais laikraščiais, finansavimo negavo. Kita vertus, teigia Pareiškėjas, „Ūkininko patarėjo“, „Kaimo laikraščio“ ir „Valstiečių laikraščio“ platinimo kaštai visos šalies regionuose yra nepalyginamai didesni nei „Vakarų ekspreso“, „Sekundės“ ar „Šiaulių naujienų“. Tuo tarpu gavusieji dotacijas turi žymiai mažesnes laikraščių pristatymo skaitytojams sąnaudas. Beje, Pareiškėjas nurodo, kad svari parama skirta ir laikraščiams „15 minučių. Vilnius“, „15 minučių. Kaunas“ bei „15 minučių. Klaipėda“, kurie yra dykai dalijami gatvėse ir neturi prenumeratorių.
Spaudos fondas 2009 m. birželio 23 d. rašte Nr. 46, be kita ko, nurodė, kad jis vykdo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) numatytas funkcijas – konkurso tvarka skiria valstybės finansavimą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams. Taip pat pažymėjo, kad konkursas valstybės teikiamai finansinei paramai kultūrinei ir šviečiamajai veiklai gauti vykdomas pagal Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendruosius konkurso nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1190 (Žin., 2007, Nr. 117-4800; 2009, Nr. 36-1380) (toliau – Nuostatai).
Be to, paaiškino, kad Visuomenės informavimo įstatymas nurodo 6 programas, pagal kurias skiriamas finansavimas, o Nuostatuose nustatytos tokio finansavimo (lėšų skirstymo) proporcijos. Būtent vadovaudamasis minėtais teisės aktais (Visuomenės informavimo įstatymu ir Nuostatais), Spaudos fondas ir skirstė 2009 m. iš biudžeto gautas lėšas: respublikiniams leidiniams skirta apie 43 proc., regioniniams – apie 33 proc., televizijai, radijui – apie 9 proc., internetui – apie 10 proc. programų skirtų lėšų.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o 4 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Pareiškėjas skundžia Spaudos fondo sprendimą, kuriuo buvo paskirstytos valstybės lėšos regioniniams, rajoniniams bei vietiniams laikraščiams, o nacionaliniai (respublikiniai) leidiniai minėtų lėšų negavo.
Kaip matyti, valstybės teikiamos finansinės paramos kultūrinei ir šviečiamajai veiklai skyrimo pagrindus nustato Visuomenės informavimo įstatymas, o tvarka detalizuojama Nuostatuose.
Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus, o finansinė parama jiems teikiama konkursų tvarka per Spaudos fondą. Minėto įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas taip pat nustatęs, kad Spaudos fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas: 1) kultūros, meno leidinių; 2) šviečiamojo pobūdžio leidinių; 3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos); 4) radijo ir televizijos; 5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių); 6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo.
Pareiškėjo skundžiamu atveju, Spaudos fondas paskirstė valstybės finansinę paramą Visuomenės informavimo įstatyme numatytai programai – regioninės žiniasklaidos leidiniams, kurie buvo pateikę paraiškas dalyvauti konkurse ir pagrindę dokumentais, kad jie atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytas leidinių grupių apibrėžtis (kad leidiniai laikytini regioniniais, ar vietiniais) ir kitus Nuostatuose bei Spaudos fondo įtvirtintus paraiškų vertinimo kriterijus. Tokiu būdu Spaudos fondas, vykdydamas Visuomenės informavimo įstatymo bei Nuostatuose nustatytus reikalavimus skiriant finansinę paramą kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams regioninei žiniasklaidai (konkrečiu atveju – regioniniams leidiniams), neturėjo juridinio pagrindo skirti minėtą paramą nacionaliniams leidiniams, kurie, teigtina, nepatenka į regioninio leidinio sąvoką.
Be to, šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, kad ir pats Pareiškėjas pripažįsta, jog neatitinka Spaudos fondo valdybos suformuluotų paraiškų vertinimo kriterijų, kadangi bendrovės leidiniai netenkina nei regioninio, nei vietinio, nei rajoninio laikraščio sąvokos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjo įvardintas Spaudos fondo sprendimas, skirstant finansinę paramą regioniniams leidiniams ir nesuteikiant jos nacionaliniams, diskriminavo pastaruosius ūkio subjektus. Dėl šios priežasties nėra pakankamo pagrindo Spaudos fondo spendimą vertinti kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Atsisakyti pradėti tyrimą dėl VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
