DĖL ĮMONIŲ, VEIKIANČIŲ FOTOGRAFAVIMO PASLAUGŲ RINKOJE, VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 5 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTO NUOSTATOMS

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko: R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių: A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: V.Aleksienei, L.Darulienei, P.Kvietkauskienei, E.Navickaitei, R.Norvaišaitei, D.Stadalnikienei, J.Šovienei, V.Vyšniauskienei, A.Žegūnaitei,

dalyvaujant proceso šalims:

ūkio subjektų, įtariamų Konkurencijos įstatymo pažeidimu atstovams:

UAB „Arfa“ generaliniam direktoriui R.K.Augūnui,

UAB „Baltekslita“ direktorei J.Butkutei, direktoriaus pavaduotojui V.Panumiui (Pastaba: V.Panumis taip pat yra BĮ „Baltexfilm“ direktoriaus pavaduotojas),

UAB „TIM“ direktoriui K.Budreckui,

IĮ „Adityvas“ savininkui S.Kirvelai,

UAB „Fotovizija“ direktoriui J.Riaukai,

UAB „Fotogama“ direktoriui V.Kucharskai, finansininkui G.Gaušiui,

UAB „Mėgstamas darbas“ direktorei Danutai Korovaičik,

L.Streleckio IĮ vyr. buhalterei L.Šustikienei,

UAB „Fudžija“ direktoiui K.Baleišiui,

A.Kuzminskio PĮ savininkui A.Kuzminskui,

V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ įgaliotam atstovui J.Ivoškai;

suinteresuoto ūkio subjekto atstovui:

UAB „Prekybos namai D.W.K.“ direktoriui V.Karpuškai (Konkurencijos tarybos sprendimu leista dalyvauti, kaip ūkio subjekto, su kurio interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla, atstovui),

Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą Dėl įmonių, veikiančių fotografavimo paslaugų rinkoje, veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms.

Posėdyje nedalyvavo šių ūkio subjektų, įtariamų Konkurencijos įstatymo pažeidimu, atstovai:

UAB „Fotoefektas“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr.1196, įteiktu 2000 12 15,

R.Zdančienės PĮ „Fototechnika“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr.1210, įteiktu 2000 12 15,

UAB „Spiktra“ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr.1200, įteiktu 2000 12 15,

T.Araminienės PĮ - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr.1197, įteiktu 2000 12 15,

Ž.R.Jankauskienės įmonės - apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr.1204, įteiktu 2000 12 15.

2000 m. kovo 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.20 Dėl kainų susitarimo fotografavimo paslaugų rinkoje buvo pradėtas tyrimas. Pastebėta, kad daugelis fotolaboratorijų vienu metu iškabino panašaus turinio skelbimus skelbiančius, kad nuo 2000 m. kovo 1 d., iki tol nemokamas foto juostų ryškinimas, bus mokamas. Spaudoje pasirodė trumpos žinutės, kuriose rašoma, kad Vilniaus fotolaboratorijos nutarė atsisakyti nemokamo fotojuostų ryškinimo, teigdamos, jog tai pernelyg nuostolinga ir nuo šiol vilniečiai už šią paslaugą turės mokėti 3-5 Lt.

Tyrimas atliktas remiantis ūkio subjektų pateiktais duomenimis, apklausų metu surinkta informacija.

Tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai nustatė, kad nuo 2000 m. kovo 1 d. atsisakė taikyti, iki tol buvusias, juostų ryškinimo nuolaidas šios įmonės: UAB „Baltekslita“, UAB „Fotoefektas“, UAB „Fotogama“, A.Kuzminskio PĮ, V.Brajo PĮ „Fotoservisas“, R.Zdančienės PĮ „Fototechnika“, UAB „Fudžija“, S.Kirvelos IĮ „Adityvas“, UAB „Arfa“, L.Streleckio IĮ, UAB „Mėgstamas darbas“, UAB „Spiktra“, T.Araminienės PĮ, UAB „TIM“, Ž.R.Jankauskienės įmonė, UAB „Fotovizija“.

Prieš paskelbdami nuolaidų fotojuostų ryškinimui panaikinimą fotopaslaugas teikiančių įmonių atstovai 2000 m. vasario 22 d. dalyvavo susirinkime Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje (toliau-ATM), Pamėnkalnio g. 15, Vilniuje. Šiam susitikimui salę išnuomojo V.Panumis, UAB „Baltekslita“ direktoriaus pavaduotojas ir UAB „Baltexfilm“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Jo kvietimu šiame susitikime dalyvavo: V.Brajis, PĮ „Fotoservisas“ savininkas, E.Tradišauskas, UAB „Baltexfilm“ generalinis direktorius, V.Karpuška, UAB „Prekybos namai D.W.K.“ direktorius, K.Baleišis, UAB „Fudžija“ direktorius, S.Kirvėla, IĮ „Adityvas“ savininkas, V.Buslovič, UAB „Mikratas“ techninis direktorius. Kiti susitikime dalyvavę fotolaboratorijų atstovai: G. Eidukonis, V.Eidukonienės firmos „Senoji fotografija“ vadybininkas, K.Budreckas, UAB „TIM“ direktorius, M.Kasinskis, M.Kasinskio firmos savininkas, R.Eidukas, UAB „Spalvų žaismas“ direktorius.

Į susitikimą buvo kviečiami, bet nedalyvavo: G.Zdančius, R.Zdančienės PĮ „Fototechnika“ direktorius, V.Radajevas, V.Radajevo įmonės savininkas, A.Dragūnas, UAB „Spiktra“ direktorius, K.Kinertas, UAB „Spiktra“ akcininkas, UAB „Perilakis“ direktorius, G.Pocius, G.Pociaus PĮ direktorius.

Remiantis susirinkimo dalyvių ir kitų apklaustųjų paaiškinimais buvo nustatyta, kad susitikime pirmas kalbėjo A. Mačiulis, Vilniaus ATM dėstytojas, mokyklai rūpimais klausimais. Po A. Mačiulio pasisakymo buvo aptarti įvairūs klausimai, taip pat buvo kalbama apie juostų ryškinimo nuolaidų panaikinimą.

Kad kainų politika tarp fotolaboratorijų buvo derinama, paliudija E.Tradišausko, UAB „Baltexfilm“ generalinio direktoriaus, paaiškinimai 2000 m. kovo 29 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr.74: „Daugiau nei trečdalis laboratorijų dirba nuostolingai, visi stengiasi išlikti ir laukia geresnių laikų. Jų savininkams patariame jokiu būdu nemažinti kainų, kurios nesikeičia bene nuo 1992 metų“ bei V.Karpuškos, UAB „Prekybos namai D.W.K.“ direktoriaus: „Apie tai, kad šios nuolaidos (pastaba-nemokamo fotojuostų ryškinimo) reikia atsisakyti, buvo kalbama jau porą metų. Kad tai įvyko būtent šiuo metu, nenuostabu, nes nuo vasario iki balandžio fotografijos rinkai būna pats blogiausias metas“.

Faktą, kad nedalyvavę susitikime fotolaboratorijų savininkai gavo informaciją apie nutarimą panaikinti nuolaidas, patvirtina skelbimo, kuris buvo R. Zdančienės PĮ „Fototechnika“, turinys, kuriame skelbiama, kad nuo kovo 1 d. nuolaidų atsisakys „visos“ fotolaboratorijos.

Atlikto tyrimo metu išanalizuota 30-ties ūkio subjektų, kurie turi apie 70 fotolaboratorijų, ūkinė veikla. Ūkio subjektų pateiktais duomenimis 1999 m. Vilniaus mieste suteikta fotopaslaugų beveik už 8 mln. Lt. Didžiausi šios paslaugos tiekėjai - V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ ir UAB „Baltekslita“. Dauguma fotopaslaugas teikiančių įmonių vykdo ir kitą veiklą, tačiau dauguma prekiauja fotoprekėmis bei atlieka fotografavimo paslaugas.

Įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris turi didelės įtakos įmonės pelningai veiklai, atskirose įmonėse skirtingas. Nustatyta, kad fotolaboratorijų turimi pajėgumai panaudojami nevisiškai.

Analizuojant galimą atskirų kaštų elementų pasikeitimą tiriamuoju laikotarpiu, paaiškėjo, kad dauguma fotolaboratorijų vienos juostos ryškinimo kaštų neskaičiuoja pagal atskirus elementus, nes tokia apskaita daug kainuoja ir nėra poreikio tai daryti. Personalinės įmonės, dirbančios pagal patentą, tokios apskaitos nevykdo.

Tyrimo metu buvo analizuojami atskiri veiksniai ir jų įtaka galimam vienalaikiam juostų ryškinimo kainų ar kitų pardavimo sąlygų pasikeitimui. Analizės duomenys parodė, kad vienalaikis kaštų padidėjimas dėl pagrindinių žaliavų ar medžiagų kainų padidėjimo buvo neįmanomas. Medžiagų kainos, kurios naudojamos juostoms ryškinti, nesikeitė arba turėjo tendenciją mažėti. Medžiagų tiekėjų pateikta informacija rodo, kad UAB „Prekybos namai D.W.K.“, UAB „Baltic Foto Trading“ parduodamų medžiagų kainos nuo 1998 m. nekito, o UAB „Baltexfilm“ parduodamos medžiagos netgi atpigo.

Nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaitos pakitimai, elektros ir šiluminės energijos kainos pasikeitimas įvyko nuo 2000 m. sausio 1 d. Visų kitų kaštų elementų pasikeitimas yra individualus ir todėl jų pasikeitimas vienu metu praktiškai neįmanomas.

Kiekvienos fotolaboratorijos gamybos kaštai yra skirtingi dėl skirtingo pagaminto nuotraukų skaičiaus, patalpų nuomos, sunaudoto elektros energijos kiekio, darbuotojų atlyginimo, žaliavų kainų, fotolaboratorijų išperkamosios nuomos mokesčių, banko palūkanų ir kt. skirtingų išlaidų.

Vilniaus miesto fotolaboratorijos iš esmės padidino paslaugų kainas. Apytiksliais vertinimais, 36 nuotraukų 9x13 dydžio spalvotų fotojuostų ryškinimo ir nuotraukų darymo vidutinė kaina padidėjo apie 9-10 proc., arba Vilniaus miesto gyventojai nuo š.m. kovo 1d. už šią paslaugą pradėjo mokėti apytiksliai 19-20 tūkst. Lt per mėn. daugiau negu mokėjo( viena šeima - 10 cnt. per mėn. daugiau).

Kiti pavyzdžiai rodo, kad skirtingas elgesys rinkoje gali būti. Nepriklausomai nuo kitų įmonių elgesio savo kainų politikos nepakeitė UAB „Minolta Baltija“, UAB „MaksRuna“, M.Kasinskio firma, H.Korovaičiko PĮ, G. Pociaus PĮ ir V.Eidukonienės firma „Senoji fotografija“.

Tyrimo metu surinktos medžiagos pagrindu tyrimą atlikę pareigūnai pateikė Konkurencijos tarybai išvadą, kad UAB „Baltekslita“, UAB „Fotoefektas“, UAB „Fotogama“, A.Kuzminskio PĮ, V.Brajo PĮ „Fotoservisas“, R.Zdančienės PĮ „Fototechnika“, UAB „Fudžija“, S.Kirvelos IĮ „Adityvas“, UAB „Arfa“, L.Streleckio IĮ, UAB „Mėgstamas darbas“, UAB „Spiktra“, T.Araminienės PĮ, UAB „TIM“, Ž.R.Jankauskienės įmonė, UAB „Fotovizija“ įvykdė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas truko neilgai ir esminės žalos vartotojams nepadarė, pasiūlė skirti kiekvienam ūkio subjektui baudą - 1 procentą nuo įmonės metinių bendrųjų pajamų, bet ne daugiau kaip 30 000 litų. Baudą nuo 1 procento iki 1,2 procento padidinti toms įmonėms, kurios nepateikė teisingos informacijos tai A.Kuzminskio PĮ, UAB „Fudžija“, UAB „TIM“, Ž.R.Jankauskienės įmonė, UAB „Fotovizija“. Atsižvelgi į tai, kad UAB „Spiktra“, R.Zdančienės PĮ bendradarbiavo tyrimo metu bei, kaip ir „Fototechnika“, UAB „Fotoefektas“, A.Kuzminskio PĮ, T.Araminienės PĮ, yra nedidelės, reikšmingo poveikio bei žalos jų veiksmai rinkai neturėjo, neskirti piniginės baudos. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto padėtį rinkoje bei kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, ūkio subjektams tyrimą atlikę pareigūnai pasiūlė skirti tokias baudas UAB „Baltekslita“ - 30000 Lt, UAB „Fotogama“ - 6350 Lt, V. Brajo PĮ „Fotoservisas“ - 30000 Lt, UAB „Fudžija“ - 17400 Lt, Kirvelos IĮ „Adityvas“ - 9600 Lt, UAB „Arfa“ - 9200 Lt, L. Streleckio IĮ - 4470 Lt, UAB „Mėgstamas darbas“ - 3560 Lt, UAB „TIM“ - 3000 Lt, UAB „Fotovizija“ - 3600 Lt ir įpareigoti aukščiau išvardintas įmones ateityje neatskleisti savo fotopaslaugų numatomų kainų pasikeitimų ir nediskutuoti dėl jų su asmenimis kurie yra jų konkurentai, t.y. ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ įgaliotas advokatas J.Ivoška, paaiškino, kad nesiima vertinti, ar 2000 02 22 vykusiame susitikime buvo tariamasi dėl kainų, taip pat kokie buvo tolimesni ūkio subjektų veiksmai, kuriuos Konkurencijos taryba įvertino kaip Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. J.Ivoška pareiškė nuomonę dėl ūkio subjektams už šias veikas siūlomų taikyti sankcijų. Konkurencijos taryba, pripažindama, jog Konkurencijos įstatymą vienodai pažeidė 16 ūkio subjektų, tačiau sankcijas siūlydama skirti tik 10 ūkio subjektų, pažeidžia vienodos atsakomybės už tą patį pažeidimą principą. J.Ivoškos nuomone, siūlant baudas nesilaikyta Konkurencijos įstatymu numatytų baudų diferencijavimo pagrindų: nėra paskaičiuoti kiekvieno ūkio subjekto padarytos žalos dydžiai, todėl neaišku, kokiu pagrindu ūkio subjektams siūlomos baudos buvo diferencijuotos, taip pat nėra išanalizuotos kiekvieno iš ūkio subjektų atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės. J.Ivoška pareiškė, kad pateiktas pasiūlymas įpareigoti ūkio subjektus „nediskutuoti“ apie kainas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, todėl toks įpareigojimas, kaip antikonstitucinis, negalėtų būti priimtas. J.Ivoška prašė atsižvelgti ir į tai, jog, jo nuomone, ne visi ūkio subjektai suvokė savo veikos neteisėtumą, taip pat į tai, jog didelės baudos gali sudaryti sąlygas įmonių bankrotams, ir jei nėra galimybės netaikyti baudų, tai taikyti ūkio subjektams vienodas ir minimalias baudas.

Posėdyje dalyvavęs BĮ „Baltexfilm“ direktoriaus pavaduotojas ir UAB „Baltekslita“ direktoriaus pavaduotojas V.Panumis patvirtino, kad jis dalyvavo organizuojant 2000 02 22 susitikimą Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje. V.Panumis paaiškino, kad į susitikimą buvo kviečiami FUJI atstovai, norint aptarti projektą“Lietuva - tai aš“ ir norint „nustumti į šoną“ šiame projekte KODAK atstovus ir susitarti dėl šiame projekte privalomos nuotraukos padarymo išlaidų kompensavimo ir, tokiu būdu, kad šiame projekte dalyvautų tik FUJI atstovaujančios fotolaboratorijos. V.Panumis paaiškino, kad atėjęs į susitikimą pamatė daug nepažįstamų žmonių, taip pat V.Karpušką, kurį pažinojo kaip KODAK atstovą. Susitikime mokyklos dėstytojas A.Mačiulis kalbėjo apie specialistų šioje mokykloje rengimą. Po šio pasisakymo, V.Panumio nuomone, prasidėjo neorganizuotos diskusijos įvairiomis temomis, kurios buvo neįdomios V.Panumiui ir jis iš susitikimo išėjo. V.Panumio nuomone, pranešime Konkurencijos tarybai pasiūlymas dėl draudimo panašia veikla užsiimantiems žmonėms diskutuoti pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Taip pat V.Panumio nuomone, siūlomos baudos yra labai didelės ir jei ir bus konstatuota, kad pažeidimas buvo, siūlomos baudos neadekvačios padarytam pažeidimui.

UAB „Baltekslita“ direktorė J.Butkutė paaiškino, kad jų foto laboratorijoje skelbimas dėl nuolaidų juostų ryškinimui panaikinimo buvo pakabintas prieš 10 dienų (iki 03.01), t.y. dar neįvykus 2000 02 22 susitikimui Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje, kuri yra kaimynystėje. J.Butkutė paaiškino, kad jų laboratorija yra viena didžiausių ir seniausiai veikiančių, todėl konkurentai dažnai užeina pažiūrėti, kaip dirbama ir gal būt galėjo nusižiūrėti pakabintą skelbimą. J.Butkutė paaiškino, kad nuolaidas nutarta panaikinti nuo kovo 1 d., nes tai labai sunkus laikotarpis foto verslui ir apie tai vartotojai buvo iš anksto informuoti, kad būtų išvengta pretenzijų. Dar viena priežastis nuolaidų panaikinimui buvo ta, kad laboratorijoje yra nesąžiningų darbuotojų, o esant nemokamai paslaugai sunku vesti tikslią apskaitą. Tačiau laboratorijoje nuo kovo 15 d. buvo pradėtos taikyti kitos skatinančios vartotojus pasinaudoti laboratorijos paslaugomis priemonės, tai nuolaidos kai kurioms prekėms, nuolaidų kortelės ir pan.

UAB „Arfa“ direktorius R.Augūnas paaiškino, kad minėtame 2000 02 22 susitikime nei jis, nei kitas bendrovės atstovas nedalyvavo. Laboratorijoje pakabintas 2000 02 25 įsakymas buvo tik 1994 m. įsakymo atnaujinimas, nes atsirado nauji nuotraukų formatai, juostų ilgiai, kurių nebuvo 1994 m. pasirašytame įsakyme. R.Augūnas paaiškino, kad 2000 02 25 įsakymu nebuvo keičiamos paslaugų kainos ir nebuvo panaikintos nuolaidos juostų ryškinimui. Bendrovėje taikomos nuolaidos dalinai keičiasi priklausomai nuo rengiamų akcijų prieš šventes, žiemos sezonui, mokslo metų pradžiai ir pan. Tai, kad nuolaidos taikomos, galima patikrinti pagal tyrimui pateiktas ataskaitas. R.Augūno nuomone, siūlant bendrovei baudą reikėtų atsižvelgti į tai, kad be fotolaboratorijos Vilniuje bendrovė dar turi fotolaboratorijas Kaune ir Alytuje, todėl skaičiuojant bendrovės apyvartą reikėtų imti tik trečdalį bendrovės apyvartos.

UAB „TIM“ direktorius K.Budreckas paaiškino, kad jų fotolaboratorijoje juostų ryškinimas buvo visada mokamas. Bendrovėje taikomos nuolaidos tik Polaroid firmos juostelėms, nes įmonė yra įgaliotas Polaroid firmos gaminių importuotojas Lietuvoje. K.Budreckas pareiškė, kad 2000 02 22 susitikime pakviestas p.Mačiulio dalyvavo ir domėjosi mokykloje rengiamais specialistais bei dėl jų įdarbinimo, tačiau dėl nuolaidų juostelių ryškinimui su kitų įmonių atstovais nesitarė. K.Budreckas paaiškino, kad daugelis fotolaboratorijų turėjo spręsti panašias problemas, nes nuo 2000 m. sausio 1 d. pabrango elektros energija, padidėjo socialinio draudimo mokestis, brango kuras ir tą pabrangimą realiai įmonės pajuto gavusios sąskaitas vasario mėnesį. K.Budreckas paaiškino, kad skelbimą dėl juostelių ryškinimo kainos nuo kovo 1 d. 3 Lt, pakabino nusižiūrėję į Fuji centrą („Baltekslita“ fotolaboratorija). Siūloma bauda, K.Budrecko nuomone, labai didelė, ją sumokėjus bendrovė bus priversta nutraukti savo veiklą.

IĮ įmonės „Adityvas“ savininkas S.Kirvela paaiškino, kad jų laboratorijoje nemokamas juostų ryškinimas buvo taikomas tik tais atvejais, kai iš visų juostos kadrų užsakomos nuotraukos. S.Kirvela paaiškino, kad jų laboratorija yra miesto centre, ir nesunku sužinoti, kokius pakeitimus daro didesniosios laboratorijos, pvz. „Baltekslita“, todėl šioje laboratorijoje pasirodęs skelbimas dėl mokamo juostų ryškinimo paskatino pasekti jų pavyzdžiu. S.Kirvelos nuomone, teikti nuostolingą paslaugą ar ne įmonė gali spręsti pati. Tam tikrai vartotojų grupei - profesionalūs fotografai - nuolaidos nebuvo panaikintos.

UAB „Fotovizija“ direktorius J.Riauka paaiškino, kad jų laboratorijoje nemokamo juostų ryškinimo nebuvo, tik nuolatiniams klientams buvo taikomos 10 proc. nuolaidos pagal nuolaidų korteles. Taip pat J.Riauka paaiškino, kad nei jis pats, nei įmonės atstovas 2000 02 22 susitikime nedalyvavo ir skelbimo dėl juostų ryškinimo kainos nekabino. Tą faktą, kad patikrinimo metu patalpose Medeinos g.8, Vilniuje rastas pakabintas skelbimas dėl ryškinimo kainų nuo kovo 1 d. J.Riauka paaiškino, jog tai be jo žinios galėjo padaryti laboratorijos darbuotoja, kuri ir pasirašė patikrinimo protokolą.

UAB „Fotogama“ direktorius V.Kucharskas paaiškino, kad nuolaidos juostų ryškinimui buvo panaikintos, paskaičiavus, kad taip atsipirktų juostų ryškinimui naudojami ryškalai ir nereikėtų šių išlaidų dengti kitomis paslaugomis. Kai kurios Vilniaus miesto fotolaboratorijos taiko nuolaidas juostų ryškinimui, kai kurios šių nuolaidų atsisakė, V.Kucharsko nuomone, jų bendrovė atsisakė šių nuolaidų, pamačiusi, kad taip daro jų konkurentai - kitos fotolaboratorijos. Skelbimas apie tai buvo pakabintas iš anksto ir vartotojams buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių tai daroma. V.Kucharskas patvirtino, kad 2000 02 22 susitikime dalyvavo, tačiau susitikime buvo kalbama tik apie akciją „Lietuva - tai aš“ ir V.Kucharskas greitai išėjo, nelaukęs susitikimo pabaigos.

UAB „Mėgstamas darbas“ direktorė D.Korovaičik paaiškino, kad kiekvienais metais metų pradžioje skaičiuojami bendrovės veiklos finansiniai rodikliai ir vasario mėnesio pabaigoje jie pateikiami akcininkų susirinkimui. Vasario mėnesį vykusiame akcininkų susirinkime buvo aptartos bendrovės nuostolingos veiklos priežastys ir nutarta, kad ryškinimo mašinos eksploatacija brangi, brangios cheminės medžiagos ir reikia už juostų ryškinimą imti pinigus. Dėl juostų ryškinimo kainų 2000 02 28 buvo pasirašytas įsakymas, kuris buvo buhalterijoje. D.Korovaičik teigė, kad jokio skelbimo dėl nuolaidų panaikinimo viešai nebuvo pakabinta, 2000 02 22 susitikime bendrovės atstovai nedalyvavo, jokių kontaktų ir elgesio koordinavimo su kitomis fotolaboratorijomis nebuvo.

Posėdyje dalyvavusi Leonido Streleckio individualios įmonės vyr. buhalterė L.Šustikienė paaiškino, kad bendrovės atstovai 2000 02 22 susitikime nedalyvavo. 2000 m. sausio mėn. buvo svarstomi įmonės finansinės veiklos rezultatai ir nuspręsta keisti foto paslaugų kainas, nes 1999 m. įmonės veikla buvo nuostolinga. Taip pat buvo paaiškinta, kad jokių kontaktų su kitomis fotolaboratorijomis nebuvo ir nuolaidų juostų ryškinimui panaikinimas nuo kovo 1 d. atsitiktinai sutapo su kitų fotolaboratorijų nuolaidų panaikinimu.

UAB „Fudžija“ direktorius K.Baleišis patvirtino, kad jis dalyvavo 2000 02 22 susitikime ir patvirtino, kad „tarpduryje“ buvo diskutuota apie nuolaidų juostų ryškinimui panaikinimą. K.Baleišis paaiškino, kad jie stebi, kaip rinkoje elgiasi konkurentai ir, jei konkurentai mažina kainas, jie taip pat yra priversti mažinti paslaugų kainas. K.Baleišis paaiškino, kad bendrovėje lanksčiai taikomos įvairios nuolaidos, dalijamos nuolaidų kortelės ir stengiamasi pritraukti vartotoją. Tai, kad bendrovėje visą laiką taikomos nuolaidos, gali patvirtinti kasos aparatų duomenys. K.Baleišis prašė sumažinti siūlomą baudą, nes tai labai didelė bauda ir ji reikštų bendrovės bankrotą.

Posėdyje dalyvavęs UAB „D.W.K“ direktorius V.Karpuška paaiškino, kad foto juostų ryškinimo kaina fotolaboratrijose buvo taikoma įvairi: vienose 3 Lt, kitose - 2, 3, 4 Lt, trečiose - 4,5 Lt, be to, dalis įmonių taikė nuolaidas, kitos netaikė jų ir tai parodo, kad kainų politika nebuvo vienoda ir suderinta. V.Karpuška patvirtino, kad 2000 02 22 susitikime dalyvavo savo iniciatyva, sužinojęs, kad FUJI atstovai rengia šį susirinkimą norėdami aptarti projektą „Lietuva - tai aš“ ir ketindami į šį darbą įtraukti tik FUJI atstovus, todėl jis į susitikimą pakvietė ir kitų parduotuvių atstovus. Susitikime buvo kalbama įvairiomis foto verslui aktualiomis temomis, tačiau kalbos apie susitarimą dėl nuolaidų foto juostų ryškinimui panaikinimo nebuvo. V.Karpuška teigė, kad idėja dėl juostų ryškinimo nuolaidų panaikinimo „kabojo ore“ jau keli metai ir šiame susitikime „gal Brajis, gal Butkutė“ ją pasakė, tačiau V.Karpuška teigė, kad tiksliai neprisimena. V.Karpuška teigė, kad tyrimo išvados remiasi tik prielaidomis ir siūlomos labai didelės baudos, dėl kurių kai kurioms laboratorijoms gali tekti bankrutuoti.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis nurodo, kad susitarimas – ”bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą”.

Suderintų veiksmų sąvoka yra apibrėžta Konkurencijos tarybos 2000m. sausio 13d. nutarimu Nr.1 patvirtintuose ”Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu” (toliau - Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimas Nr.1). Tai yra ūkio subjektų elgesys rinkoje, kai galima numatyti, jog ūkio subjektai susitarė dėl tokio elgesio derinimo tarpusavyje įrodymų arba kai tokio elgesio negalima paaiškinti kitaip.

Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Toliau yra pateikiamas pavyzdinis draudžiamų susitarimų sąrašas, tame tarpe ir susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

Pagal Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimą Nr.1 10 punktą horizontalūs susitarimai, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas visais atvejais laikomi pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir jiems mažareikšmiškumo principas nėra taikomas. Horizontalus susitarimas (kartelis) pagal minėtą nutarimo 3 punktą yra ”susitarimas, kuris sudaromas tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurių kiekvienas veikia tame pačiame prekės gamybos ar platinimo lygmenyje ir kuris apima sąlygas, pagal kurias susitariančios šalys gali pirkti, parduoti ar perparduoti prekes”.

Kartelis – ūkio subjektų susitarimas nekonkuruoti vienas su kitu - gali būti susitarimas dėl gamybos apimčių, kainų, nuolaidų, kreditavimo terminų, vartotojų, teritorijos ar kita. Kai kuriuose karteliuose yra galimi keli elementai. Kartelis yra žalingiausia konkurenciją ribojančių veiksmų forma. Jo tikslas gauti didesnę naudą dedant mažiau pastangų, ko pasėkoje daroma tiesioginė žala prekių ir paslaugų pirkėjams (fiziniams asmenims bei ūkio subjektams) - didesnės kainos, mažesnė kokybė, mažesnis arba jokio pasirinkimo. Draudžiami susitarimai taip pat daro žalą visai ūkio ekonomikai, kadangi eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą veikti efektyviai, pastangas varžytis tarpusavyje dėl pirkėjų bei rinkų.

Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame šio įstatymo paskirtį, nurodyta, kad vienas iš tikslų, kurių siekė įstatymo leidėjas priimdamas įstatymą, yra Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinamumas. Vadovaujantis šiuo straipsniu bei Europos Sutarties 64 straipsniu, kur įtvirtinta Lietuvos Respublikos pareiga vertinti susitarimus, galinčius turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Lietuvos, remiantis Europos Bendrijos Sutarties 81 (buvęs 85) straipsniu, Konkurencijos taryba taikydama Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taip pat remiasi Europos Komisijos ir Europos Teisingumo teismo sprendimais ir aiškinimais.

Europos Teisingumo teismas vadovaudamasis Europos Bendrijos Sutarties 81 (buvęs 85) straipsniu suderintus veiksmus apibrėžė kaip ”veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų forma, kuri nepasiekusi taip vadinamo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus” (ICI-Dyestuffs, ECJ July 14, 1972). Suderinti veiksmai privalo būti susiję su elgesiu ateityje, tačiau nėra būtina, kad būtų sugalvotas nuoseklus veiksmų planas. Europos Teisingumo teismas konstatavo, kad konkurencija suponuoja tai, ”kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio Bendrijos rinkoje, įskaitant pasirinkimą fizinių asmenų bei ūkio subjektų, kuriems jis teiks pasiūlymus ar pardavinės prekes. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje” (Sugar, ECJ Dec. 16, 1975).

Suderinti veiksmai, kurie pažeidžia 81 straipsnį, nebūtinai turi atvesti prie pastebimų konkurenciją ribojančių pasekmių rinkoje. Suderinti veiksmai, kurių pasekmės nėra tokios akivaizdžios, kaip trukdymas kristi kainoms iki žemesnio lygio arba kainų palaikymas tam tikrose ribose, yra taip pat draudžiami (Polypropylene, D.Comm. April 23, 1986)

Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, tyrimo metu surinkta medžiagą bei parodymais posėdžio metu Konkurencijos taryba konstatuoja, kad pats faktas, kad ūkio subjektai, įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vienu metu paskelbė apie nuolaidų juostų ryškinimui panaikinimą, nebuvo nulemtas objektyvių priežasčių. Toks vienodas rinkos subjektų elgesys egzistuojančiomis konkurencijos sąlygomis yra vertintinas kaip suderinti veiksmai tarp paminėtų ūkio subjektų.

Atskirų įmonių vienodas sprendimas atsisakyti juostų ryškinimo nuolaidų nuo 2000 m. kovo 1 d. nebuvo paprasčiausias sutapimas nepriklausomai nustatant kainas ir nuolaidas, nes individualaus paslaugų tiekėjo kainų politiką sąlygoja skirtingos ekonominės sąlygos.

Bylos medžiaga rodo, kad sprendimas vienu metu panaikinti juostų ryškinimo nuolaidas įvyko pasikeitus informacija fotopaslaugas tiekiančių įmonių susirinkime, įvykusiame 2000 m. varasio 22 d. Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje. Fotopaslaugų rinkoje yra du ryškus lyderiai UAB „Baltekslita“ ir V.Brajo PĮ „Fotoservisas”, kurie savo veiksmais prieš susirinkimą ir jo metu taip pat paskatino konkurentus pasekti jų pavyzdžiu, kas apribojo konkurenciją kainomis fotopaslaugų rinkoje. Be to UAB „Baltexfilm“ ir UAB „Prekybos namai D.W.K.“ vadovų parodymai patvirtina faktą, kad apie nuolaidų panaikinimą buvo kalbama ir kad ūkio subjektų, veikiančių fotopaslaugų rinkoje, veiksmai buvo koordinuojami.

Ūkio subjektų, įtariamų Konkurencijos įstatymo pažeidimu, kontakto tikslas buvo padaryti poveikį esamam konkurentų elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiems konkurentams elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti rinkoje.

Konkurencinėje rinkoje ūkio subjektai gali laimėti arba pralaimėti, tuo tarpu pirkėjai visada laimi. Konkurenciją ribojantis elgesys daro žalą pirkėjams, kadangi už prekes ar paslaugas jie moka daugiau negu turėtų mokėti. Įmonė kuri turėtų parduoti mažesne kaina susitaria su savo konkurentais neparduoti tokia kaina tam, kad gauti didesnį pelną. Pagrindinis tokio susitarimo tikslas yra pakelti kainą savo pirkėjams, ko pasėkoje eliminuojama arba, mažų mažiausiai, ribojama konkurencija. Konkurencijos ribojimas neišvengiamai riboja ūkio subjektų efektyvumą, o visa tai lemia didesnes kainas negu tokios, kurios būtų konkurencinėje rinkoje.

Iš to, kas buvo išdėstyta, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, kad šie ūkio subjektai: UAB „Baltekslita“, UAB „Fotoefektas“, UAB „Fotogama“, A.Kuzminskio PĮ, V.Brajo PĮ „Fotoservisas“, R.Zdančienės PĮ „Fototechnika“, UAB „Fudžija“, S.Kirvelos IĮ „Adityvas“, UAB „Arfa“, L.Streleckio IĮ, UAB „Mėgstamas darbas“, UAB „Spiktra“, T.Araminienės PĮ, UAB „TIM“, Ž.R. Jankauskienės įmonė, UAB „Fotovizija“ susitarė nuo 2000 m. kovo 1 d. atsisakyti nemokamo fotojuostų ryškinimo, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriuo ”visi susitarimai, kuriais siekiam riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas”.

Konkurencijos taryba skirdama baudas atsižvelgė į bylos medžiagą, pareigūnų atlikusių tyrimą išvadas bei parodymus duotus posėdžio metu. Atsižvelgiama į tai, kad pažeidimas truko neilgai ir esminės žalos vartotojams nepadarė, kiekvieno ūkio subjekto padėtį rinkoje bei kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Bauda skiriama kiekvienam ūkio subjektui yra ne didesnė kaip 1 procentas nuo kiekvienos įmonės bendrųjų metinių pajamų. Kadangi UAB „Spiktra“, R.Zdančienės PĮ bendradarbiavo tyrimo metu bei, kaip ir „Fototechnika“, UAB „Fotoefektas“, A.Kuzminskio PĮ, T.Araminienės PĮ, yra nedidelės, reikšmingo poveikio bei žalos jų veiksmai rinkai neturėjo, joms piniginės baudos neskiriamos.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi bei 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

1. UAB „Baltekslita“, UAB „Fotoefektas“, UAB „Fotogama“, A.Kuzminskio PĮ, V.Brajo PĮ „Fotoservisas“, R.Zdančienės PĮ „Fototechnika“, UAB „Fudžija“, S.Kirvelos IĮ „Adityvas“, UAB „Arfa“, L.Streleckio IĮ, UAB „Mėgstamas darbas“, UAB „Spiktra“, T.Araminienės PĮ, UAB „TIM“, Ž.R. Jankauskienės įmonė, UAB „Fotovizija“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1dalies 1 punktą.

2. Skirti UAB „Baltekslita“ - 20000 Lt, UAB „Fotogama“ - 5000 Lt, V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ - 20000 Lt, UAB „Fudžija“ - 10000 Lt, S.Kirvelos IĮ „Adityvas“ - 6000 Lt, UAB „Arfa“ - 6000 Lt, L.Streleckio IĮ - 3000 Lt, UAB „Mėgstamas darbas“ - 3000 Lt, UAB „TIM“ - 3000 Lt, UAB „Fotovizija“ - 3000 Lt pinigines baudas.

 

TARYBOS PIRMININKAS RIMANTAS STANIKŪNAS